LIETUVOS TSR MOKSLV AKADEMIJA

г .

ARCHYVINIAI DOKUMENTAI

IX RINKINYS

4

1968
9(11)28
Кг 451

Rinkinj sudare R. Cepas
Redagavo Z. Vasiliauskas
ARCH YVl HI AMS DOKUMEKTAMS SKELBTI REDAKCIJA

KRUVINOS 2UDIKIJ pEdos

Nacionalistq antillaudinA veikla
pietin6je Zemaitijos dalyje

LEIDYKLA „MINTIS" • VILNIUS, 1968
КРОВАВЫЕ СЛЕДЫ УБИЙЦ

На литовском языке

Издательство «Минтис» Лит. ССР, 1968 г. '

Redaktore S. Svolkenyte
Techn. redaktore V. Сеёу/ё
Kprektores: M. VaineiklenG ir M. Zukmaniene

Leidinio Nr, 10217, Tirazas 5000 egz.

PasiraSyta spaudai 1968.IX.8. LV 12855

Popierius 84X108/32“5,1875 pop. lapo, 17,43 sp. lanko,
16,86 apsk, 1, lanko.

Kaina 75 kp»

Spausdino Valst. ,,Pergales'' sp. Vilniuje, Lata-
ko g. Nr. 6. Uzsakymo Nr. 1855

1—6—4
65-68
PRATARME

Pokario metq klasiq kova Lietuvos kaime paliko giliq,
kruvinq zaizdq. Daugeliui skaitytojq rinkinio dokumentai
primins skaudziq netolimq praeitj. Dviejq tukstanciq nu-
zudytqjq zmoniq sqrase kolukietis suras savo kaimynus,
buvQ pirmaklasiai, siandien jau suaugQ vyrai,— mokykli-
nio suolo draugus, mokytojus; liaudies gynejas prisimins
greta stovejusius rikiuoteje ir pridengusius jj automatq
ugnimi atakos metu.	ч -

Rinkinyje pateikiama dokumentine medziaga apie na-
cionalistq nusikaltimus, jvykdytus pokario metais Jur-
barko, Raseiniq, Silales, Silutes ir Taurages rajonuose (pa-
,gal dabartinj respublikos administracini-teritorinj suskirs-
tymq).

*

&

* -



Anksciau paskelbti dokumentai apie P. Guzaicio, S. Ig-
nataviciaus, V. Sabaliausko ir kitq asmenq antiliaudin^
veiklq hitlerines okupacijos metu Raseiniq apskrityje*,
taip pat siame rinkinyje skelbiami nacionalistq ginkluotq
buriq dalyviq parodymai demaskuoja burzuazinius na-
cionalistus kaip pagrindinius kaltininkus del pralieto krau-
jo Lietuvoje pokario metais, kaip politinio banditizmo or-
ganizatorius.

Ypac sioje respublikos teritorijoje ginkluotus burius
sudarinejo ir jiems vadovavo nacionalistine Lietuvos lais-
ves armijos (LLA) organizacija, sukurta dar hitlerines oku-
pacijos metais. Hitlerininkams traukiantis is Lietuvos, LLA
buvo stiprinama organizaciniu ir kariniu atzvilgiu, oku-
pantai tieke jai ginklus, saudmenis, sprogstamqjq medzia-
ga ir ruose kadrus diversinese mokyklose. Organizacijos
nariai turejo atlikti „penktosios kolonos" vaidmenj Ta-

* Archyviniai dokumentai apie nacionalistij antiliaudin^ veiklq,
V rinkinys, Vilnius, 1962, p. 7—36; Hitleriniai parasiutininkai, VUI rinki-
nys, Vilnius, 1966, p. 31—32, 41—50.

.X:

*
rybines Armijos uznugaryje, rinkdami snipinejimo zinias
vokiecip kariuomenei, rengdami diversijas ir visapusiskai
trukdydami atstatyti karo metais sugriautp krastp. Jie pri-
valejo t^sti hitlerininkp jau aiskiai pralaimetp karp.

Tarybine Armija isvijo okupantus is pietines 2emaiti-
jos dalies veliausiai, todel cia hitlerininkai turejo daugiau
laiko paruosti ir apginkluoti nacionalistinj pogrindj. Sioje
teritorijoje susispiete pabegp is islaisvintp Lietuvos rajo-
np okupantp talkininkai — policininkai, policinip batalio-
np kariai, okupacines valdzios jstaigp tarnautojai. Is jp
pirmiausia ir buvo formuojami nacionalistp burial, ku-
riuos steigiant, aktyviai pasireiske burzuazines kariuome-
nes karininkai J. Scepavicius—Ceponis, P. Guzaitis ir kiti.
P. Guzaitis, budamas okupacijos metais Raseinip apskri-
ties virsininku, veliau policinio bataliono karininku, ver-
bavo nacionalistus j hitlerines zvalgybos mokyklas. To-
kip mokyklp baige ir lektuvais j Lietuvp buvo grpzinti tarp
kitp hitlerinip parasiutininkp broliai Antanas ir Bronius
Lesiai. Nuo eilinip diversantp jie iskilo iki nacionalistp
ginkluotp btirip vadovp, organizavo snipinejimo zinip rin-
kimp hitlerininkams, о veliau ir kitp imperialistinip Vaka-
rp valstybip zvalgyboms.

Nacionalistp vadai, minimi rinkinio dokumentuose, jau
hitlerines okupacijos metais sunkiai nusikalto musp liau-
dziai, masiskai zudydami zmones, kovodami pries tarybi-
nius partizanus, tarnaudami okupacines administracijos
aparate ar kitokiais budais talkindami hitlerininkams.

Antai A. Mockus, burzuazijos valdymo metais buv^s
saulys, hitlerininkams okupavus Lietuvp, jstojo j policijp,
suiminejo tarybinius aktyvistus, dalyvavo masinese zmo-
nip zudynese. Pokario metais jis tapo Taurages apskri-
tyje siautejusio teroristinio „Rolando" burio dalyviu.

B. Skridla pirmosiomis fasistines okupacijos dienomis
pasizymejo tuo, kad nuzude j apsupimp patekusj Tarybi-
nes Armijos karj, veliau tarnavo zudiko A. Impuleviciaus
vadovautame 2-ajame policijos batalione Kaune, о isvijus
okupantus, jstojo j ginkluotp biirj ir kartu su kitais na-
cionalistais terorizavo bei zude Seredziaus apylinkes
valstiecius.

G. Kisielius, aktyvus hitlerininkp remejas, organizavo
Gaures ir Girdzip miestelip uzpuolimus.

Nacionalistp ginkluotuose buriuose atsidure burzuazi-
jos valdymo, о veliau hitlerines okupacijos metais buv^s
Raseinip kalejimo priziuretojas P. Laurinahis, buv§s po-
licininkas, stambus buoze J. Tautkus, slaptas gestapo
agentas ir policininkas V. Vaicekauskas. Kriminalinis nu-
a	sikaltelis Z. Paulikas buvo nacionalistp stabo narys. Pir-

maisiais pokario metais zudikp eilese atsidure B. Zivot-
kauskas, J. Jokubauskas, buozes siinus V. Trilupaitis; jose
rado prieglobstj anksciau buvQ nacionalistp ginkluotp bu-
1	rip rysininkai S. Narbutas, A. Jonusas, J. Petraitis, A. Ban-

dzinas, kai tik patyre, jog jp nusikalstami darbai yra zi- K
nomi tarybiniams saugumo organams.

Vienas is nacionalistinio pogrindzio vadovp buvo J. Ze-
maitis, Kil^s is buozip, artilerijos akademijos Prancuzijoje

У	aukletinis, burzuazines kariuomenes kapitonas — jis ne-1

galejo susitaikyti su prarastomis privilegijomis ir karo
pradzioje pasidave hitlerininkams. 1943—1944 m. jis da-
lyvavo Raseinip apskrities Siluvos valsciaus nacionalis-
tinese organizacijose, rinko vyrus j Plechaviciaus organi-
zuotus policinius batalionus, vadintus Vietine rinktine,
kuriuos nacionalistai ir hitlerininkai steige kovai pries Ра-
1,	sipriesinimo okupantams judejimo dalyvius, pats vado-

vavo vienam tp batalionp, iki jie visai pakriko. 1944 me-
tp vasarq, P. Guzaiciui pavedus, J. Zemaitis rinko naciona-
listus j zvalgybos mokyklp Vokietijoje, kur jie buvo ruo-
siami antiliaudinei veiklai. Perej^s j pogrindj ir vadovau-
damas jvairiems nacionalistp btiriams Zemaitijoje,
1949 metp pradzioje jis tapo vienu is burzuazinio nacio-
nalistinio pogrindzio vadp. J. Zemaitis ne tik pats zude
tarybinius zmones, bet kurste ir kitus nacionalistus zudyti,
vykdyti diversijas, snipineti hitlerines Vokietijos, о ve-
liau ir kitp imperialistinip valstybip naudai. J ginkluoto
pogrindzio vadus J. Zemaitis kele pirmiausia tuos savo
bendrus, kurie pasizymejo ypatingu ziaurumu, zudydami
tarybinius aktyvistus, naujakurius, kolukip organizatorius,
eilinius kolukiecius. Jo vadovaujami burial pakore ir pa-
smauge daug zmonip. J. Zemaitis skatino savo pavaldinius
naudoti ziaurp zudymo budp — pasmaugti savo aukas. Jis
pats dalyvaudavo, smaugiant zmones.

Burzuazinip nacionalistp ginkluotieji burial bendradar-
biavo su hitlerininkais iki pat fasistines Vokietijos zlu-
. gimo, о jai pralaimejus, erne tarnauti naujiems seiminin -
kams — bendradarbiavo su J AV, Anglijos ir kitp impe-
rialistinip valstybip zvalgybomis.
Jau 1945 metq rudenj uzsienio zvalgybos, padedant
pabegusiems is Lietuvos okupantq talkininkams, uzmezge
rysius su Dzukijos burzuaziniais nacionalistais, о veliau
ir su ginkluotais buriais, veikusiais kitose Lietuvos teri-
torijos dalyse. Antai J. Zemaitis tardomas parode, kad
1947 metq rugsejo menesj, vykdydamas ,,prasymq“ rinkti
snipinejimo zinias, jis pagal gautqjq instrukcijq suorgani-
zavo tokiq ziniq rinkimq visuose jam pavaldziuose nacio-
nalistq buriuose. Lietuvoje surinktq snipinejimo medziagq
tq paciq metq gruodzio menesj nacionalistai persiunte j uz-
sienj. Suvalkijoje veikusiq ginkluotq buriq vadovai pa-
shm te kelis zmones j uzsienj, kad jie uzmegztq rysius su
ten gyvenanciais nacionalistais ir imperialistiniq valstybiq
zvalgybomis, kad gautq moralinQ ir materialinQ paramp
Lietuvoje veikiantiems nacionalistams, Vienas is tokiq
pasiqstqjq j uzsienj buvo J. Luksa. Grjz^s j Lietuvq, jis
parase placiq savo veiklos uzsienyje ataskaitq ir issiun-
tinejo jq nacionalistiniq buriq vadams. Tame raste, pava-
dintame „Pro memorial tarp kitko taip jis rase apie ry-
sius su uzsienio valstybiq zvalgybomis*:

„Vel 1948 m. vasaros gale teko tureti infor-
macinj pasikalbejimq su vienos didziosios vals-
tybes aukstais karines zvalgybos zmonemis.
Juos apart ukines, ekonomines, socialities, kul-
turines, religines padeties, ypatingai domino
rezistencijos padetis. Tokis pranesimas, tik at-
vykus j Svedijq, kartu su Audroniu buvo pada-
rytas svedq zvalgybai. Svedus ypatingai domi-
na karihiai bolsevikq pasirengimai.

1949 metq rudenyje tikrai issamq pranesimq
padariau kitai didziosios jegos zvalgybai. Siuo
atveju reikejo sistemingai atsakyti j trejetQ sim-
tq klausimq, pranesim^ paryskinant keliolika
brezinitj. Sis pranesimas, apim^s тйэц pogrin-
dzio padetj, buvo baze konkreciam tos jegos
angazavimuisi тйэц rezistencijai teikti mate-
rialin^ paramp".

1948 m. liepos 7—8 dienomis Baden-Badeno mieste,
Vakaru Vokietijoje, jvyko is Lietuvos pabegusitj su
hitlerininkais j uzsienj burzuaziniq nacionalistq vadovau-

* Archyviniams dokumentams skelbti redakcijos fondas, rinkinys
101, lapas 137 (toliau — ADSR f„ r. 101, 1. 137).
janciq organizacijq atstovq pasitarimas. Jame dalyvavo
prelatas M. Krupavicius, reakcingasis socialdemokratq
lyderis J. Kaminskas-St. Kairys, V. Sidzikauskas, J. Bra-
zaitis-J. Ambrazevicius, J. Luksa ir kiti*. Pasitarime buvo
aptariama ginkluotp nacionalistq veikla Lietuvoje ir prie-
rnones jai paremti. Kaip sis Baden-Badeno pasitarimas
sprende pagalbos reikalq ginkluotam nacionalistrj pogrin-
dziui, J. Luksa taip apraso jau minetoje ataskaitoje:

,,BB pasitarimo proga visq dalyviq vardu,
man iskelus krastui materialines paramos klau-
simq ir neradus kitq saltiniq, buvo kreiptasi j
Lietuvos min. P. Zadeikj, kad jis detq pastan-
gq isgauti atitinkamas sumas krasto rezistenci-
jos reikalams is lietuviskqjq uzsaldytq kapitalq
Amerikoje. Zadeikio buvo gautas atsakymas,
kad saltiniai yra sunkiai prieinanii, norint ati-
tinkamas sumas isgauti, susiduriama su JAV
Teisingumo ministerija. Tuo paciu metu buvo
gauta daviniq, kad brqsta galimybes is kitq sal-
tiniq gauti resursq krasto rezistencijai padeti.
Paruosiau sqrasq medziagq, apimantj balansq
Lietuvos pogrindziui. Rastas tik 1949 metq pa-
vasarj pasieke reikiamas instancijas. Rastas ejo
per VLIK-o kanalus. Su rasto jteikimu prasidejo
konkretus bendradarbiavimas minimo kontrd-
gento su VLIK-u. Sitokiems santykiams uzsi-
mezgus, krastui materialines paramos klausimas
buvo isspr^stas. Smulkiau apie krastui mate-
rialines paramos teikimq rasiu reikalinga kal-
betis tik zodziu".

Kaip matyti is J. Luksos rasto, reakcines lietuviq emi-
gracijos organizacija VLIKas — Vyriausiasis Lietuvos is-
laisvinimo komitetas — tarpinin'kavo, uzmezgant rysius ir,
gaunant uzsienio valstybiq zvalgybq pagalbq burzuazP
niams nacionalistams Lietuvoje.

Imperialistiniq saliq zvalgybos taip pat buvo suinte-
resuotos panaudoti nacionalistq ginkluotq buriq dalyvius
snipinejimo zinioms rinkti. Tuo tikslu jos reme j uzsienj
pabegusius nacionalistus, teikdamos jiems visokeriopq
pagalbq.

* ADSR f.r r. 101, 1. 182.
Atvykusieji j uzsienj nacionalistinio pogrindzio atsto-
vai buvo apmokomi snipineti ir grqzinami j Lietuvq. Apie
viena tokiq snipn desantq, 1950 metn rudenj ismestq Tau-
rages apskrities teritorijoje, liudija V. Globio parodymai.

Reakcingosios lietuvin emigracijos vadovai gerai zi-
nojo naujo pasaulinio karo viltimis grindziamos naciona-
listn Ьйгщ ginkluotos teroristines veiklos beviltiskuma, jn
dalyvin issigimimn, politinj zlibum^, buozmQ psichologija,
religinj fanatizm$. Taciau, siekdami su uzsienio pagalba
atstatyti burzuazinQ santvarkq Lietuvoje, jie ragino tQsti
pragaistinga, neturintj realip perspektyvn, antiliaudinj pa-
sipriesinimq. Burzuaziniai nacionalistai Lietuvoje, nebuda-
mi pajegus atstatyti nuverst^jn santvarkq, ginkluotn bu-
rin pagalba stengesi kiek galedami trukdyti tarybp val-
dziai, socializmo statybai. Tais pat sumetimais buvo sten-
giamasi sudaryti vieningn nacionalistn vadovybQ visos
respublikos mastu, pogrindines organizacijos skirstomos
rajonais, rinktinemis, apygardomis, sritimis, pavadinamos
skambiais vardais—„K^stucio", „Kunigaikscio 2valgai-
cio", „Prisikelimo", „Tauro" ir kt. 1949 m. pradzioje susi-
rinkusi nacionalistiniq burin vadovq grupe paskelbe jstei-
gusi Lietuvos laisves kovos SQjudzio (LLKS) organizacijn-
J. 2emaitis tapo LLKS tarybos pirmininku. Tai buvo
paskutinis meginimas sudaryti centralizuotn antitarybin^
organizacijn vietoje sutriuskinto BDPS (Bendro demokra-
tinio pasipriesinimo s^judzio)— paskutines nesekmingos
pastangos koordinuoti ginkluotn burin veiksmus.

Burzuazinin nacionalistn veikla buvo nukreipta pries
kiekvienq tarybn valdzios salininkq ar kurejn, pries ju
seimn narius. Nacionalistai zude visus, kas nenorejo ver-
gauti buozems, kas pritare naujam gyvenimui, kas jj ku-
re. Teroristine ginkluotn burin veikla buvo nukreipta pries
eilinius darbo zmones, pries buvusius bernus ir kumecius,
Komunistn partijos narius, komjaunuolius, tarybinius dar-
buotojus bei aktyvistus, kolukiecius, liaudies gynejus, mi-
licininkus. Burzuaziniai nacionalistai pokario metais Jur-
barko rajone nuzude 9 kolukin pirmininkus, Raseinin— 3,
Silales — 7, Silutes — 1, Taurages — 7. Minetuose penkiuo-
se respublikos rajonuose nuo klasinio prieso rankos zuvo
44 komunistai ir 116 komjaunuolin. Nacionalistn nuzudy-
tnjn tarpe daugiau kaip devyni zmones is desimties nebu-
vo komunistai ar komjaunuoliai. Tokia yra negailestinga
nacionalistn teroristinio veikimo statistika, atskleidzianti
tikrqjj zudynin mastn ir pobudj.

Burzuaziniai nacionalistai pradejo zudyti pirmosiomis
pokario dienomis, kai tik buvo isvyti okupantai ir prasi-
dejo krasto atstatymas. Ginkluoti jn buriai uzpuldinejo
valstiecius, plese, kankino juos, iszudydavo seimas, sude-
gindavo sodybas. Masinemis zudynemis, kankinimais ir te-
roru burzuaziniai nacionalistai norejo jbauginti darbo
zmones, kad jie nedalyvautp socializmo statyboje.

Koks ziaurus buvo teroras, parodo ginkluotnjn burin
dalyvin ir nukentejusinjn nuo j4 seimn narin parodymai,
skelbiami rinkinyje.

J. Zemaitis savo parodymuose kalba apie 1946 m. rug-
sejo 13 d. naktj, kai Raseinin rajono Zaiginio apylinkes
Zalakiskin ir Rinkselin kaimuose burzuaziniai nacionalis-
tai nuzude 13 valstiecin, daugiausia naujakurin.

Nacionalistai zude valstiecius istisomis seimomis, nesi-
gailedami ne mazn vaikn. Antai 1948 m. vasario 22 d.
Raseinin apylinkes Kebaicin kaime burzuaziniai naciona-
listai ispiove Rakauskp seimn. Nuo jn rankos zuvo 4 ma-
zameciai vaikai. Liko gyvas tik vienas — suzeistas dvy-
likametis Antanukas, pabeg^s pro langn. Sunkiai suzalota
jo motina mire po trijn dienn- Tn naktj buvo nukankinta
kaimyne Biliene ir dvi jos dukterys. Burin dalyviai su-
degino abi sodybas kartu su lavonais.

1948 m. rugpiticio 21 d. Raseinin rajono Girkalnio apy-
linkes Milasaicin kaime burzuaziniai nacionalistai iszude
Damazeckn 3 asmenn seimn, jn tarpe trejn metn dukrn
Aldonn, Dubinskn 3 asmenn seimn, is jn devynerin metn
sunu Mecislovn, Racn 3 asmenn seimn (Raciene buvo mir-
tinai suzeista), is jn astuonerin metn Algimantn, о gre-
timame Silininkn kaime — 3 asmenn naujakurin Grigalin
seimn, j4 tarpe septynin menesin kudikj nusove lopsyje.
Visoje apylinkeje tn naktj nuo zudikn rankos krito 11
zmonin, tame tarpe 4 mazameciai vaikai.

1948 m. lapkricio 10 d. naktj Raseinin rajono Betyga-
los apylinkes Dirzionip kaime nacionalistn burio dalyviai
nuzude naujakurio Jankausko seimn: pakore tevus ir nu-
sove penkis mazamecius vaikus, kurin maziausias dar ne-
turejo ne dvejn metn. Lavonn kriivoje liko gyva tik sun-
kiai suzeista dukte Elena.

Panasiai elgesi burzuaziniai nacionalistai ir Jurbarko,
Silales, Silutes, Taurages rajonuose. V. Vitkus ir Z. Pau-
likas parode, kad vien Silales rajono Upynos apylinkeje
jie su kitais burio dalyviais 1949 m. balandzio 21—22 naktj
nuzude 9 valstiecius, is jq susaude 3 asmenq Patlabq ir 4
asmenq Sabockiq seimas. 1949 m. rugpiucio 22 d. naktj
Silales apylinkes Gubriq kaime nacionalistai nuzude 8 nau-
jai sukurto V. Majakovskio v. kolukio narius.

Nacionalistq buriq dalyviai nuzude nemaza zmoniq,
jtarQ juos esant komunistais, komj aunuoliais, tarybiniais
aktyvistais, nors is tikrqjq jie visuomenineje veikloje ne-
dalyvavo. Nemazai buvo nuzudyta ir tokiq, kuriuos jskun
de burzuaziniams nacionalistams jq talkininkai, noredami
suvesti asmenines sqskaitas.

Burzuaziniai nacionalistai, siekdami „jteisinti" zudynes,
sudarinejo vadinamuosius teismus. Is tikrqjq tariamojo
teismo atstovai tik uzpildydavo blankus, kur jrasydavo
nuzudytojo pavard^. Is skelbiamq „teismo" nariq M. Ti-
minsko, J. Mackeviciaus, V. Vitkaus parodymq matyti,
kad nacionalistai zudydavo zmones, remdamiesi nepagrjs-
tais jskundimais, asmeniniu kerstu, noru prisiplesti turto
ar pasigrobti pinigq, о jau po to rasydavo jiems mirties
nuosprendzius —„likvidavimo aktus". Taciau dazniausiai
zudikai veike paskubomis, nuolatos bijodami, kad juos
gali susekti valstybes saugumo organai, todel daugeliu
atvejq jie nevargino sav^s jokiais formalumais. Neretai
vaistietis, gav^s pinigq uz parduotq gyvulj ar nusipirk^s
geresniq batq porq, tuo paciu pasirasydavo sau „likvida-
vimo aktq". Is rinkinyje skelbiamq dokumentq matyti,
kad j burzuaziniq nacionalistq rankas patekusiojo likimq
nulemdavo atskirq btirio dalyviq, ypac jq vadq, uzgaidos
ir nuotaikos.

Kovoje pries ginkluotus burzuaziniq nacionalistq bu-
rins svarbq vaidmenj suvaidino paprasti darbo zmones, pa-
keitQ plugq j automata ar sautuvq ir aktyviai stoj^ ginti
tarybq valdzios. Greta valstybes saugumo darbuotojq, mi-
licijos, likviduojant ginkluotus nacionalistq burins, pasi-
zymejo liaudies gynejai. Jq gretose 1947 m. spalio 1 d.
tuometineje Pagegiq apskrityje buvo 98 kovotojai, Ra-
seiniq— 282, Taurages—147, Silutes-—138. Is viso jq
tarpe buvo 178 komjaunuoliai*. Visai darbo zmoniq kovai
pries nacionalistq antiliaudin^ veiklq vadovavo Lietuvos
Komunistq partija. Partiniq organizacijq iniciatyva ap-

* Lietuvos KP CK Partinis archyvas, f. 4421, ар. 1, b. 62. 1. 99.
skricip, valscip, apylinkip centruose, tarybiniuose ukiuose,
MTS ir kolukiuose kovai pries burzuazinius nacionalistus
buvo sukurtos ginkluotos savigynos grupes, jungusios
savo eilese simtus darbo zmonip. An tai 1948 m. kovo 18 d.
vien tik Taurages apskrityje 24 savigynos grupese buvo
242 tarybiniai aktyvistai*.

Skelbiami dokumentai rodo, kaip masiskai ir ryztingai
Tarybp Lietuvos darbo zmones kovojo su nacionalistp
burials ir ju vykdomu teroru. Lietuvos liaudis likvidavo
ir sip kliutj, trukdziusiq kurti socialistinp santvarkq.

* * *

Rinkinyje skelbiami dokumentai yra dvejopi. Vieni
jp— tai nacionalistinip burip dalyvip parodymai tarybi-
nio leisetumo organams. Stengdamiesi sumazinti savo as-
meninp kaltp, tardomieji daznai issisukinejo, venge sakyti
tiesp apie savo nusikaltimus, dalyvaujant teroristiniuose
aktuose ir plesimuose. Liudininkp parodymp, faktp ir
dokumentp priremti, jie papasakodavo apie nusleptus nu-
sikaltimus. Burzuazinip nacionalistp vadai, tardymo metu
nutyledami savo jvykdytus nusikaltimus, stengesi suvers-
ti atsakomybp eiliniams burip dalyviams. Nusivylp be-
prasmiska kova, issigimp moraliskai, jie pasakodavo apie
savo vadovaujamp burip asmeninp sudetj, apsiginklavimp,
jvykdytus teroristinius aktus, nurodydavo talkininkus, ju
gyvenampjp vietp, sleptuves, slapyvardzius. Tokie yra na-
cionalistp pogrindzio vadp J. Zemaicio, J. Palubecko,
J. Mackeviciaus, A. Bandzino, A. Jonuso parodymai.

Nemazp dalj dokumentp sudaro liudininkp parodymai.
Tai pasakojimai zmonip, kurie patys mate, kaip naciona-
listai nuzude jp seimos narius, kaimynus.

Rinkinio dokumentai neapima visp burzuazinip nacio-
nalistp jvykdytp nusikaltimp. Jie atspindi tik atskirus jp
antiliaudines veiklos epizodus. Taciau tai tipiski ir budingi
nusikaltimai klasinio prieso, pasirinkusio teroro ir zudynip
kelip.

Rinkinys suskirstytas skyriais. Skelbianip dokumentp
saltiniai nurodomi petitu po tekstu, teksto paaiskinimai
spausdinami isnasose. Jei dokumentai skelbiami ne isti-

* Lietuvos KP CK Partinis archyvas, f. 381, a,p. 1, b. 58, 1. 44.
sai, pazymima: iS рагойутц. Rinkinio pabaigoje dedamas
burzuaziniq nacionalistq nuzudytq zmoniq sqrasas, patei-
kiant trumpq biografiniq ziniq apie juos.

Redakcija dekoja Lietuvos KP Jurbarko, Raseiniq,
Silales, Silutes ir Taurages rajonq komitetq, miesto ir apy-
linkiu DZDT vykdomqjq komitetq, valstybes saugumo,
milicijos darbuotojams, buvusiems liaudies gynejq buriq
kovotojams ir visiems darbo zmonems, suteikusiems nuo-
sirdziq pagalba bei paramq, ruosiant rinkinj spaudai.
TAURAGES RAJONE

I§ A. M о с к a u s* parodymp

1954 m. geguzes 30 d.

Burzuazinio rezimo Lietuvoje laikotarpiu nuo 1935 ar
1936 iki 1940 metp buvau saulip spjungos narys, turejau
uniform^ ir sautuvp.

1940 metais Lietuvoje atktirus tarybp valdziq, saulip
sqjunga buvo paleista. As pasitraukiau is organizacijos ir,
gyvendamas Purviskip kaime, Taurages apskrityje, dirbau
nuosavame ukyje.

Vokieciams okupavus Tarybp Lietuvp, 1941 metp rug-
sejo menesj, Taurages gyventojui Augustui Steponaiciui
pasitilus, jstojau j policijq eiliniu policininku ir iki 1942
metp vasario menesio tarnavau Erzvilko miestelyje. Ve-
liau mane perkele j Taurages apskrities Gaures miestelj.
Turejau sautuvp.

Kaip policininkas, saugojau vokiecip amunicijos san-
delius, suimtus tarybinius piliecius, kuriuos paskui lyde-
davau j Tauragp.

1944 metp spalio ar lapkricio menesj, tarybinei kariuo-
menei isvaduojant Lietuvos TSR, bijodamas atsakomybes
uz tai, kad tarnavau policijoje, slapsciausi pas jvairius mu-
sp kaimo valstiecius.

1945 metp geguzes pabaigoje ar birzelio pradzioje,
slapstydamasis Pasaltuonio miske, susitikau su ginkluo-
tos gaujos dalyviais. Jos vadui Strainiui-„Saturnui" pa-
siulius, jstojau j ginkluotp gaujp. Jos dalyviu buvau iki
suemimo dienos. Is pradziu turejau vokiska karabinp, о
veliau (1947 metais) gaujos vadas Stoskus dave ,,SVT" sau-
tuvp, kuris man priklause iki suemimo.

* Mockus Antanas, Jono s., gimejs 1904 m. Taurages rajono Purvis-
kiu kaime. Hitlerines okupacijos metais tarnaudamas policijoje, dalyvavo,
suimant ir saudant tarybinius piliecius.
16

Be to, 1948 metais is gaujos dalyvio Ruibio gavau na-
ganq, kurj 1949 metais su banditu Bakuciu ismainiau i
,,TT" pistoletq. Mane suemq, pistoletq paeme. Is kitp ban-
ditp gaudavau sovinius ginklams.

Turejau „Tautvydo" slapyvardj.

1954 m. birzelio 19 d

1945 metais kartu su kitais gaujos dalyviais jvykdziau
siuos nusikaltimus.

1945 m. birzelio 24 d., bunant Purviskip miske, miisp
gaujos vadas „Saturnas" jsake man, Tamuliams— tevui
ir sunui, Rupsaiciui-,,2iliui", Juozui Dailydaiciui, An-
tanui Petraiciui is Taurages rajono Stirbaicip kaimo ir An-
tanui Jokubauskui ginkluotiems nueiti j Cigelnes kaimq
ir, jei rasime liaudies gynejus Juknevicius (tevq ir sunp),
sulaikyti juos, atvesti j miskq ir nusauti. Antanas Joku-
bauskas turejo parodyti, kur Jukneviciai gyvena. Gavq
uzdavinj, visi isvardyti ginkluotos gaujos dalyviai popiete
nuejome j Jukneviciaus sodybq ir jq apsupome. As stove-
jau sargyboje. Netrukus pamaciau, kai is namu, ракёИ
rankas, isejo liaudies gynejai Jukneviciai — tevas ir sunus.
Tamulis paeme is jp auto ma tq, о kiti suriso jiems rankas ir
nuvede j miskq. Netoli nuo mtisp stovyklos abu Juknevi-
cius nusove. Prie nuzudymo vietos nebuvau priejqs, gir-
dejau tik suvius ir nezinau, kas juos nusove.

Juknevicius nuzudeme vien uz tai, kad buvo liaudies
gynejai ir tarnavo saugumo organuose.

1945 metp liepos menesj „Rolando" gauja, kurioje ir
as buvau, slapstesi Purviskip—Pasaltuonio miske. Kartq
Starkus-„Mazelis" man ir kitiems pasake, kad dienos me-
tu per miskq dviem vezimais bus vezamos dezes sviesto.
Jis dar pridure, kad sviestas is pieno nugriebimo punkto
gabenamas j Erzvilkq, Skaudviles link. Mes nutareme
sviestq pagrobti. Susiruoseme: as, „Mazelis", Jonas Joku-
bauskas-,,Putinas", Mockaitis, Gudavicius, Juknius ir kiti,
is viso 12—13 zmonip. Starkaus vedami, naktj nuejome j
miskq. Prie kelio suruoseme pasalq ir laukeme ryto. Prasvi-
tus pamaciau atvaziuojant du vezimus su nepazjstamais
zmonemis. Kai jie privaziavo arti musp, surikome „rankas
aukstyn!" ir juos uzpuoleme. Vezimuose radome 16 de-
zip sviesto, jas pasiememe, о zmonems liepeme vaziuoti
atgal. Sviesta nusineseme j gaujos buveinp.
Sekancios dienos rytq Purviskip-Pasaltuonio miske mus
aptiko VSM kareiviai. Prasidejus susisaudymui, buvo nu-
kauti Gudavicius ir Mockaitis. Per susisaudymp man su-
zeide kojas. Atsisaudydami istrukome is apsupimo ir per-
ejome j kitp miska. As gydziausi pats, naudodamasis gau-
jos vado „Rolando" vaistais, Koi gydziausi, buvau miske.
Maisto produktp man atnesdavo gaujos dalyviai.

1945 metais ne kartp su kitais banditais eidavau j kai-
mus. Grasindami ginklu, imdavome is valstiecip maisto pro-
duktus.

1954 m, birzelio 22 d.

1946 metp pavasarj ar vasarp gaujos vadas „Rolandas"
musp grupes vadui Seneckiui-,,2aibui" jsake atvesti i mis-
kp ir susaudyti visp Kazio Ringailos seimp uz tai, kad
jie susitinkp su liaudies gynejais ir isduodp vietas, kur
lankosi banditai, Ringaila gyveno Taurages rajono Zui-
kiskip kaime. Isakymui jvykdyti Seneckis sudare tokip
grupp: grupes vadas Seneckis-,,Zaibas", as—Antanas
Mockus, Bakutis-,,Viktoras", Stoskus, Mackevicius-,,Cvir-
ka" ir Jonas Jokubauskas-„Putinas". Ginkluoti nuejome
j Ringailos vienkiemj. As su kitais ejau sargybp kieme,
о Mackevicius, Bakutis ir Seneckis uzejo j vidp ir po ku-
rio laiko is namp isvede suristus Kazj Ringailp, Ringai-
lienp, dukteris Petrp Ringailaitp — 20 metp, Pranciska —
18 metp ir sunp Antanp — 14 metp. Juos su ginklais ly-
dejome i miskp. Is Ringailos ukio paemiau karvp mesai ir
vedziausi kartu su Ringailos seima. Ate jus j Purviskip
miskp, Seneckis su Bakuciu-,, Viktoru", Stoskumi, Mac-
keviciumi ir Jokubausku Ringailos seimp nusivede j viena
pusp, о as karvp nuvedziau j stovyklp, Po kurio laiko
minetieji gaujos dalyviai sugrjzo j stovykla, ir is jp su-
zinojau, kad Ringailos seima likviduota viename is gau-
jos bunkerip,

1947 metp rudenj gaujos vadas Stonis-„Alunta" man
ir kitiems pasake, kad reikia likviduoti vienq seimq Tau-
rages rajono Bimbilines kaime, bet uz ka — nenurode.
Siai operacijai buvo paskirti: Stonis, Lorancas, Cinovas-
„Algis", Bakutis-„Viktoras", as ir Jonas Jokubauskas-,,Pu-
tinas". Naktj ginkluoti patraukeme j Bimbilines kaimp. Kai
atejome j sodybp, as ir Jonas Jokubauskas stojome sargy-
bon, о Stonis, Bakutis ir kiti jsiverze j namq, kur sulaike
man nepazjstamus piliecius. Uzej^s j vidp, pamaciau vy-

2 Kruvjnos zudikq pedos

17
rq, moterj ir 18—20 meti} sum}. Jie, Bakucio saugomi,
sedejo uz stalo. Mes ememe plesti ukj. Lorancas-,,Aidas”
ir Cinovas pakinke j vezim^ arklj, po to as, Jokubaus-
kas ir kiti neseme is патц drabuzius, grudus bei kitus
daiktus ir kroveme j vezimq. Prikrovus vezimq, kam-
baryje buves Bakutis-,,Viktoras" is pistoleto „ТТ" sulai-
kytus zmones nusove*. Girdejau tris suvius. Po to ve-
zimu nuvaziavome j Rapolo Marcinkaus tik} Taurages
rajono Zaltriskir} kaime. Jo tikyje palikome grudus, dra-
buzius nusineseme j miskq, о vezim$ su arkliu Marcinkui
liepeme parduoti.

1954 m. birzelio 25 d.

1947 meti} rudenj gaujos vadas Stonis-,,Alunta" karta
pasake, kad reikia nuzudyti Taurages rajono Joniskes kai-
mo gyventojq Cesnien^, nenurodydamas uz kq. Zudyti
isejo Stonis, Lorancas-,,Aidas", Bakutis-,,Viktoras", Cino-
vas, Jonas Jokubauskas-,,Putinas" ir as.

Naktj nuejome j Cesnienes uk}, apsupome namq ir jsi-
verzeme j vidp. Stonis ir Bakutis tarde Cesnien^. Kq Ces-
niene kalbejo, neprisimenu. Paskui Stonis ir Bakutis liepe
Cesnienei nuvesti juos j darzinQ, kur jie darysiq krata.
Cesniene su jais isejo j kiem$ ir nuejo j darzin$, kuri
buvo greta namo. Po kelit} minucit} isgirdau suvius. Ne-
trukus Stonis ir Bakutis grjzo j kambarj. Stonis pasake,
kad Cesniene likviduota ir galima eiti. ApiplesQ Cesnie-
nes uk}, nuejome j misk$.

Po keliq diemj, tai buvo 1947 metq lapkricio menesi,
pavakare mes ilsejomes viename vienkiemyje. Temstant
j vienkiemj atejo Vincas Kuliesa, Taurages rajono Zibu-
rii} kaimo gyventojas, kuris kazkq pranese Bakuciui-,,Vik-
torui". Po to Bakutis mums pasake, kad reikia likviduoti
FreitakQ is kazkurio Taurages rajono kaimo. Sutemus Frei-
tako nuzudyti nuejo Bakutis-„Viktoras", Lorancas, Cino-
vas, Stasys Spudvilas, Miseikis-,,Arunas" ir as. Freitako
gyvenamqjq vietq parode Vincas Kuliesa. Atejus j Frei-
tako ukj, Kuliesa, as ir Miseikis-,,Arunas" pasilikome kie-
me saugoti, о kiti jsiverze j namq. Po kurio laiko ir as uz-
ejau j vidq. Kambaryje pamaciau Freitak^— 40—42 meti},
Freitakien^ — apie 40 metq ir dvi dukteris — 17—18 meti}.

* 1947 m. spalio 15 d. Bimbilmes kaime banditai nuzude: Lemk} Au-
gusta, Juliaus s., gimusj 1896 m., LemkienQ Marijon^, Miko d., gimusia
1902'm., ir Lemkj Mykol$, Augusto s., gimus; 1925 m.
Juos saugojo Bakutis, о paskui ir as. Tuo metu Lorancas.
Cinovas ir kiti plese Freitako ukj. PasikinkQ arklj, jie j
vezimq sukrove apie centnerj miltip avj, drabuziij. Tada
Bakutis man ir kitiems tyliai pasake, kad mes jo palauk-
tume kieme, о Freitakui Мере parodyti mums keliq. Is-
ejus j kiemq, Bakutis, Lorancas ir Spudvilas nuvede Frei-
tak$ j arklidQ ir jj nusove. Po to jo vezimu nuvaziavome
j Taurages rajono Zaltriskiij kaim^, j Marcinkaus ukj,
kur palikome visa prisiplestq turt^. Veliau is Marcinkaus
suzinojau, kad Freitako arklj ir vezimq jis nugabeno j Jur-
barkq ir turguje pardave nepazjstamiems valstieciams.
Noriu papildyti, kad, nuzud^ Freitakq ir atej§ j Marcin-
kaus ukj, cia radome Jokubauskq-,,Putins", Stonj-„Alun-
ta“ ir ,,Drqsutj". Is Marcinkaus nuejome j miskej, о Kulie-
sa grjzo tiamo.

1954 m. birzelio 28 d.

Apie Norkienes nuzudymq is Taurages rajono Gaures
kaimo zinau stai k$.

1947 metij rudenj Stonio-,,Aluntos" gaujos dalyviai
Gaures miske jrenge bunkerj, kuriame slapstemes.

VienQ vakar^, tai buvo 1947 metij lapkricio menesj,
Stonis-,,Alunta" pasake, kad reikia likviduoti, t. y. nuzu-
dyti, NorkienQ. 2udyti isejo Stonis-,,Alunta", Lorancas-
,,Aidas", ' Cinovas-,,Algis", Miseikis-,,Arunas", Spudvi-
las-,,Minoras" ir Jonas Jokubauskas-„Putinas". Mane ir
Dailydaitj-,.Valentin^" gaujos vadas Stonis-„Alunta" pa-
liko miske saugoti bunkerio.

Anksti rytq grupe sugrjzo, parsinesdama jvairiij dra-
buziij, maisto produkttj, taip pat parsivede karvQ ir telyciq.
Besikalbant Stonis pasake, kad jie nuzude Norkien^ ir
dar vienQ moteriskQ, kuri buvo atejusi pas j$ is Gaures*.
Moteriskes pavardes jis nepasake, о as neklausiau.

1954 m. liepos 2 d.

Su kitais dalyvavau, apiplesiant mesos kombinato pa-
galbinj ukj Taurages rajono Drqslaukio kaime. Is iikio
pagrobeme daugiau kaip 10 karviij ir vienq sautuvq.

* 1947 m. lapkricio 24 d. banditai nuzude Norkien^ Petr^, Antano d.,
gimusia 1899 m., ir Gaures valsciaus imansq skyriaus inspektorq Takto-
misovienp-Krasauskaite Zuzanep Jono d., gimusiq 1919 m.
Mesos kombinato pagalbinj uki apipleseme 1948 me-
tp vasaros pabaigoje. Musu gauja tuomet turejo 12—13
zmonip. KartQ pavakare is Stonio-,,Aluntos" gavome nu-
rodymp visiems pasiruosti eiti j kaimq pagalbinio ukio
apiplesti.

Sutemus mes visi, Stonio vadovauj ami., is misko pa-
traukeme j Drqslaukio kaimQ. Keii banditai nuejo j lau-
kq, kur nakti buvo laikomos karves, о as su kitais pa-
sukau j ukio darbininkp gyvenamq nama. Grasindami
ginklais, priverteme darbininkus jsileisti j butus, ir vi-
sus su seimomis suvareme j vienq kambarj, kad niekas
is jp nenubegtp j Taurage ir nepranestp. Veliau j kambarj
atvede is lauko 2—3 piemenis, sargq, saugojusj karves,
ir is jo ateme sautuvq.

Po to as su keliais banditais nuejau prie karvip, о 2
ar 3 musiskiai pasiliko saugoti darbininku. Radome dau-
giau kaip 10 karvip, priristp prie tvoros. As, Joncas,
Marcinkus ir Cinovas pasiememe po karve ir nusivede-
me j miskq. Taip pasielge ir kiti.

Noriu paaiskinti, kad, pries uzpuldami pagalbinj uki,
susitareme, pagrobq karves, pasidalyti j nedideles grupes,
po 3-—4 zmones, ir jas vesti jvairiomis kryptimis, kad
pedomis musp negaletp susekti. Taip ir padareme.

1954 m. liepos 3 d.

1948 metp pavasarj buvome Sakalines miske. Karta
pavakary Stonis jsake pasiruosti eiti j kaimus zudyti zmo-
nip, Jis pasake, kad Dvarviecip kaime turime nuzudyti
Paulaitj ir Sakalines kaime — kazkokius tarybinius pilie-
cius.

Po to gaujos vadas mus suskirste i dvi grupes. GrupQ,
kuri turejo nuzudyti Paulaitj, sudare Antanas Bandzinas-
,,Judrutis", Viktoras Bakutis-,,Viktoras'', Jonas Jokubaus-
kas-,,Putinas", „Karalius", Juozas Lorancas-,,Aidas", And-
rius Kisnerius-,,Sakalas" ir ,,Jura". Grup^, kuri turejo zu-
dyti Sakalines kaime, sudare Stonis-,,Alunta", as, Rapolas
Marcinkus ir Andrius Cinovas-,,Algis".

SusiskirstQ visi nakti isejome j minetus kaimus. Vie-
na grupe, vadovaujama Bandzino, nuejo Dvarviecip kai-
mo link, о kita, vadovaujama Stonio, patrauke j Saka-
lines kaim$.

x

20
Musp grupe j miskp netoli Sakalines kaimo atejo ry-
tQ, kadangi erne austi, tai j kaimp nejome, о visp -dienp
isbuvome miske. Sutemus is misko pasukome i Sakalinp.
Mus vede Cinovas, nes gerai zinojo vietovp.

Dar nepriejus ukio, mus pasivijo du gaujos dalyviai —
Viktoras Bakutis ir „Jura". Jie jau buvo nuejp j Dvar-
viecip kaimp ir pasake, kad Paulaitj nuzude, bet po to
turejo greitai sprukti, nes nuzudytojo sunus pabego. To-
del jie atejo musp perspeti, kad pabegps Paulaicio sunus
apie tevo nuzudymp gali pranesti valstybes saugumo or-
ganams ir cionai gali atvykti kareiviai.

Po to Cinovas tuojau mus nuvede j ukj. Sodybp ap-
supome, о Marcinkus ir dar kazkas jejo j vidp. Netru-
kus pasigirdo du ar trys suviai. Paskui Cinovas uzejo
j namp ir grjzps pasake, kad esama mesos. Stonis liepe
jam mesp paimti. Jis taip ir padare.

Marcinkus, isejQs is namo, pasake, kad jie nuzude
du ar tris zmones.

Po to mes pasitraukeme i Sakalines miskp.

Uz kp Sakalines kaime buvo nuzudyti tarybiniai pi-
lieciai, tiksliai nezinau. Veliau is musp gaujos dalyvip
girdejau, kad mes tame kaime nuzudeme Ramono seimp.

1948 metais kartu su kitais banditais dalyvavau, api-
plesiant jaunimp per vakarelj Taurages rajono Dauglau-
kio kaime ir parduotuvp Viesvileje. Be to, sistemingai
ejome pas valstiecius, is kurip, grasindami ginklu, ememe
gaujai maisto produktus.

1948 metp pavasarj musp gauja kelesi is vienos vietos
j kitp. Viename kaime musp rysininkas Kleopas Grinius
pranese, kad Dauglaukio kaime jaunimas suruose vaka-
relj. Stonis nutare jaunimp apiplesti. Tuojau pat mes,
is viso 12 zmonip, patraukeme j Dauglaukj ir apsupome
namp, kuriame buvo vakarelis. Stonis, Bakutis, Lorancas
ir dar kazkuris uzejo j vidp, Jie erne pleSti susirinkusiuo-
sius j sokius. Keletp vyrp nurenge, paeme is jp virsutinius
drabuzius, apsiaustus, avalynp, pinigus ir kitus daiktus.

As irgi uzejau j vidp ir maciau, kad gaujos dalyviai
plese jaunimp, bet pats nieko neemiau, nes man buvo
jsakyta stoveti sargyboje.

Paskui gaujos vadas jsake jaunimui sokti iki ryto,
о mes su pasigrobtu turtu nuejome j miskp. Daiktus pa-
sidalijome tarpusavy. As gavau batus.
1948 metq rudenj, gaujos vadui Stoniui kazkur isvy-
kus, jo vietoj pasilikqs Jakutis-,,Skaisgiris'' nutare apiples-
ti parduotuvq Viesvileje. Todel musq 10 zmoniq gauja
patrauke j Taurages rajono Eiciq kaimq, о is ten sute-
mus — j Viesvilq.

Atvykq j miestelj, apsupome parduotuvq ir nuejome
paimti raktq is vedejo, kuris gyveno virsum parduotu-
ves, antrame aukste. Gavqs raktus, Jakubs jq atidare,
ir pradejome grobti. Prikimsome 13 maisq jvairios manu-
fakturos, cukraus, papirosq, cigareciq ir kitokiq prekiq,
ir kiekvienas musq bei talkininkq, dalyvavusiq, apiple
siant parduotuvq, vos jstenge pakelti po rnaisq.

Noriu papildyti, kad tuo metu, kai mes ejome plesti
parduotuves, Lorancas-,,Aidas", Kisnerius-„Sakalas" ir
„Karalius" nuejo j greta esanciq girininkijq nutraukti
telefono laidq. Jie apiplese ir girininkq, paeme is jo laik-
rodj, svarkq ir is girininkijos issinese rasomqjq masinele.

1954 m. liepos 5 d.

1949 metais dalyvavau, nuzudant Zaltriskiq kaimo gy-
ventojq Mykolq Liorancq, Taurages rajono Milaiciq kai-
mo gyventojq Bruzq ir apylinkes pirmininka Petraitj, gy-
venusj Taurages rajono Gaures kaime.

Liorancq, Bruzq ir Petraitj nuzudeme rudenj vieno-
dviejq menesiq laikotarpiu.

1949 metq rudenj gaujos vadas Antanas Bandzinas-
,,Judrutis" jsake nuzudyti minetus asmenis.

Tuo metu mes buvome suskirstyti j tris nedideles gru-
pes, nes mazoms grupems lengviau slapstytis.

Grupq, kurioje buvau, sudare Rapolas Marcinkus-,,Jo-
varas", Algis Nauseda-,,Valentinas", Jurgis Tenikaitis-
,,Duda" ir as.

Grupei vadovavo Marcinkus. Karta 1949 metq rudenj
uzejome j buvusj jo ukj, kuriame gyveno nepazjstama
moteris su dviem vaikais. - Atsitiktinai uzejo ir Mykolas
Liorancas. Jis buvo siuvejas, valstieciams siuvo drabu-
zius ir todel vaiksciojo po kaimus. Marcinkus isvede Lio-
rancq is namo, pareisk^s jam, kad jis turi parodyti mums
keliq. As, Nauseda ir Tenikaitis isejome is paskos.

Nuejus 100—200 metrq nuo sodybos, Marcinkus su
Nauseda suriso Mykolui Liorancui rankas, ir Marcinkus
ётё ji tardyti, о mes jj saugojome, kad nepabegtp, nes
buvo naktis.

Po tardymo nuvedbme Liorancq j netoli Zaltriskip kai-
mo esantj miskp, ir, mazdaug kilometre пиё]'из j misko
gilumq, Marcinkus гёзИгаикё naganq ir suviu j galvq jj
nusove. Marcinkus раз!ётё Lioranco dokumentus ir kartu
su Nausёda пиё]’о j kaimp kastuvo atsinesti, о as su Te-
nikaiciu pasilikau prie lavono.

Mazdaug po valandos Marcinkus ir Nausёda grjzo is
kaimo ir atsivede rysininkp Kazj Stirbj, gyvenusj Tau-
ragёs rajono Puikip kaime; jis atsine^ kastuvp. Mar-
cinkus Иерё jam uzkasti Liorancq. Mes nuejome j savo
slapstymosi vietp, о Stirbis pasiliko uzkasti lavono.

Netrukus po to gaujos vado nurodymu пигиИёте Bru-
zp. Keturiese—as, Marcinkus, Nauseda ir Tenikaitis —
naktj ра!гаикёте i Bruzo ukj. 2inojome, kad jis miega
svirne. Nuejome j svirnp, kur is tikrpjp radome jj mie-
gantj. Marcinkus Иерё jam apsirengti ir eiti su mumis
neva kelio parodyti.

Kai Bruzas isejo is svirno, Marcinkus ir №иэёВа suriso
jam rankas uz nugaros, ir mes nusivedeme jj j miska, esan-
tj netoli Zaltriskip kaimo.

Nuejus j misko gilump, Marcinkus Иерё Bruzui sestis
ant zemes. Bruzas atsisedo, о Marcinkus игпёгё jam ant
kaklo virvQ, uz vieno virves galo pasieme pats, о uz kito
galo раётё №иэёИа. Jie tempe virvQ j priesingas pu-
ses tol, koi Bruza pasmaugё. As з!оуё}аи greta jp ir sau-
gojau.

Paskui vienas is musp atsinese is kazkur kastuvp, ir jo
lavonp uzkaseme toje pacioje vietoje, kur jis buvo pa-
smaugtas. As irgi padbjau uzkasti.

Gaures apylinkes darbo zmonip deputatp tarybos pir-
mininkp Petraitj musp grupe, man dalyvaujant, pasmauge
tokiomis арИпкуЬёпНз.

1949 metp rudenj, mums esant miske netoli Puikiu
kaimo, dienos metu atёjo rysininkas Kazys Stirbis ir
ргапеэё, kad Puikip kaime vaiksto apylinkes pirmininkas
Petraitis. As ir Marcinkus nuejome j misko pakrastj su-
laikyti Petraicio.

Netrukus netoli misko pamateme einantj per lauka
Petraitj. Marcinkus, nenoredamas issiduoti esps banditas
ir pasaliniams asmenims bei Petraiciui pasirodyti su uni-
forma, пиэ!ётё frencip ir padavё man. Jis paliko sau-
tuvq ir, apsiginklav^s vien pistoletu, vienmarskinis nu-
sivijo Petraitj, sugavo jj ir atsivede j grupes buvedn^.
As atejau jam is paskos.

Nauseda ir Marcinkus sugautam Petraiciui uznere ant
kaklo virvQ ir jj pasmauge. Lavonp uzkaseme miske. As
irgi padejau uzkasti. Tp pacip ar sekancip dienp surasiau
aktq apie Petraicio nuzudymq, jame pazymedamas, kad
likvidavome tarybinj aktyvistq. Akta pasirasiau as ir kiti
dalyvavusieji nuzudant. Veliau akta atidaviau gaujos va-
dui Bandzinui.

1954 m. liepos 6 d.

1951 metp rudenj drauge su kitais dalyvavau, apiple-
siant dvi parduotuves — Trapenp miestelyje ir Batakip
gelezinkelio stotyje.

Mazdaug 1951 metp lapkricio pradzioje. visiems „Ro-
lando" gaujos dalyviams esant Eicip miske, gaujos vadas
Viktoras Bakutis pareiske, kad arteja ziema ir reikia ap-
sirupinti ziemai drabuziais ir maisto produktais, todel jis
ketino apiplesti parduotuvQ Trapenuose. Su pasiulymu
visi sutikome ir issiruoseme plesti paduotuves.

I Trapenus isejo sie: gaujos vadas Bakutis, as — An-
tanas Mockus, Jonas Jokubauskas, Stasys Joncas-„Vid-
mantas", Kazys Joncas-,,Majus", Fabijonas Norkus-„Dau-
kantas", Vytautas Milkintas-,,Sarunas“, Vacys Sarockas-
,,2aibas", Jokimas Toliusis-„2ibutis", 2igmas Petraitis-„To-
mas", Petras Kiliokas-„Gintautas" ir Vincas Nauseda-,.Ar-
vydas". Is Eicip misko naktj nuejome prie Nemuno, kur
sutikome mazdaug 20 metp jaunuolj, kuris, kaip pasake
gaujos vadas, mus nuves j Trapenp parduotuv^. Vyrukas
prie Nemuno rado priristq valtj.

Kiliokas, Nauseda ir dar kazkuris piukleliu nupiove
grandin^, ir mes norejome valtimi persikelti j kitp Ne-
muno pusQ. Vai ties savininkas mus pastebejo ir atbego
jos is musp atimti. Mes jj sulaikeme ir liepeme perkelti
per Nemun^. Dviem reisais jis mus perkele j kitp pus^.
Valties savininko nepaleidome, о liepeme eiti kartu su
mumis j Trapenus.

Vidurnaktj priejome prie Trapenp ir apsistojome, о
gaujos vadas pasiunte palydov^ pasizvalgyti, ar nera mies-
telyje kareivip. Po kurio laiko jis grjzo ir pranese, kad
miestelyje nieko nera. Tada visi nuejome i miestelj prie
parduotuves.
Nauseda ir Toliusis islauze parduotuves vedejo buto
duris. Jis gyveno tame paciame name, kur buvo ir par-
duotuve. Vedejui liepeme atidaryti parduotuv^; jis ati-
dard. Vieni pasiliko lauke sargyboje, о as su Jokubausku
ir kitais pieseme parduotuvQ.

Pagrobeme jvairiri medziagp, drabuzup degtines, sau-
sainiq, saldainnp medzioklinhj sautuvp, papirosq ir maisto
produktq. Is viso prisikroveme 12 maistj. Be to, Kazys
Joncas is parduotuves раётё 12 tukstancni rublnp

Noriu papildyti, kad, pries pradedant plesti parduotu-
v§, Nauseda ir Toliusis Тгарепц pasto skyriuje sudauze te-
lefon^.

Su prisiplestais daiktais grjzome prie Nemuno. Atgal
per upQ mus perkele valties savininkas. Jj buvome nusi-
vedQ j Trapenus ir, plesiant parduotuv§, saugojome.

Persikdl^ per Nemun$, pasidalijome j tris grupes, ir
kiekviena grupe pasidme atitinkamq kiekj pasigrobtq
daiktip Dalj jq panaudojome savo reikalams, о kitq dalj
palikome saugoti pas must} talkininkus.

Jaunuolis, parody keliq j parduotuv^, persikdlus per
Nemunq atgal, kazkur dingo, ir man su juo daugiau ne-
beteko susitikti. Uz tai, kad jis mums rode keli$, gaujos
vadas dave jam dalj pinigq, paimtij is Тгарёпц parduo-
tuvds. Pagrobtus 12 tukstanciq гиЬПц Bakutis sunaudojo
gaujos reikalams.

Parduotuv^ Batakip stotyje apipldseme 1951 metq lap-
kricio pabaigoje. Apiplesime, be manQS, dalyvavo Jonas
Jokubauskas-,,Putinas", Sarockas-,,2aibas", Petras Kiliokas-
„Gintautas", Jokimas Toliusis-„Zibutis", Levickas-,,Ramby-
nas" ir Kazys Joncas-,,Majus".

Мйзц gaujai slapstantis Mickiskes miske, j buveine
grjz^s Kiliokas pranese, kad Ва!акщ stoties parduotuveje
yra daug prekip, ir pasiule jq apiplesti. Gaujos vadas
pasiulymui pritare ir liepe mums ruostis.

Pavakare j тйзц buveinQ atejo Tauragds rajono Mic-
kiskes kaimo gyventojai broliai Puteikiai (vieno }ц var-
das Stasys) ir kartu nuejo parduotuvds pldsti.

Batakiq stotj pasiekdme sutemus ir is karto nuejome
prie parduotuvds. As ir Toliusis pasilikome sargyboje,
о kiti nuejo pas parduotuvds vedejq. Jis gyveno tame pa-
ciame name, kur buvo ir parduotuvd. Mes sulaikeme ber-
тикц, saugojusj parduotuv^.
Kas parduotuvp atidare, nemaciau. As uzejau j jp
veliau, pasiemiau butelj vyno ir grjzau atgal j postp. Api-
plesimas uztruko apie valandp, Pagrobtp turtp surisome,
sukimsome j maisus ir, pasiemp po maisp, nuejome.

Broliai Puteikiai j grobstomp parduotuvQ nebuvo uz-
ejp, bet grjztant atgal padejo nesti prisiplesta turtp ir
uz tai gavo kostiump, vatinukp ir dar kazkp.

Parejp j buveinp, Batakip stoties parduotuveje pagrob-
tp turtp pasidalijome.

1954 m. liepos 7 d.

Dalyvavau, nuzudant Norkiskes tarybinio ukio direk-
torip ir apiplesiant valstietj Stasi Jokubauskp. Be to, 1952—
1954 metp laikotarpiu sistemingai ejau j jvairius kaimus
ir is valstiecip emiau maisto produktus.

1952 metp rudeni as, Jokubauskas ir dar kazkuris
Mickiskes miske susitikome Kilioko grupp. Kiliokas pa-
sake, kad jis ketina apiplesti Norkiskes tarybinio ukio
kasp ir pasiule mums prisideti. As ir Jokubauskas suti-
kome ir naktj nuejome j miskp, esantj uz 200—300 metrp
nuo Norkiskes tarybinio ukio kontoros. I miskp mus nu-
vede Taurages rajono Mickiskes kaimo gyventojas Pu-
teikis, kuris vietovp zinojo ir mums kelip rode.

Miske susirinkome penkiese: as, Jonas Jokubauskas,
Petras Kiliokas-,,Gintautas", Jokimas Toliusis-,,2ibutis",
Antanas Rundza-,,Darius". Visp dienp isbuvome miske
netoli tarybinio ukio kontoros, о vakare, sutemus, pa-
traukeme j kontorp. Jokubauskas, Toliusis ir Kiliokas uz-
ejo vidun, о as ir Rundza pasilikome lauke sargyboje.

Po kokip 20 minucip as uzejau j kontorp atsigerti
vandens ir pamaciau, kad Toliusis lauztuvu bando islauzti
seifp. Atsigerps toliau ejau sargybp lauke. Netrukus prie
kontoros privaziavo automasina, is kurios islipo tarybi-
nio ukio direktorius ir dar kazkoks vyriskis bei soferis.
Visi trys jie uzejo j kontorp, ir tuojau pasigirdo keletas
suvip.

Netrukus is kontoros isejo Jokubauskas, Toliusis ir
Kiliokas. Toliusis pasake, kad jis nuzude 'tarybinio ukio
direktorip ir paeme jo pistoletp bei dokumentus. Kiliokas
is tarybinio ukio kontoros isnese rasomajp masinelp, о
Jokubauskas aritmometrp. Visa tai nusineseme j miskp.
Kazkuris is buvusip kontoroje pasake, kad pinigp paimti
nepavyko, nes nebuvo galima atidaryti seifo.
Nuzud§ tarybinio ukio direktoriij, mes sugrjzome j Mic-
kiskes miskq; cia persiskyreme su Kilioko grupe. As ir
Jokubauskas toliau slapstemes dviese,

ADSR f., r. 17, p. 50—51, 62—67, 69—72, 74—75, 77—94.

I5J. Jokubausko* parodymq

1954 m. liepos 13 d.

Dezertyrav^s is komandos, siunciamos j kariuomenes
dalj karines tarnybos atlikti, parvykau namo j Taurages
rajono Zuikiskii} kaim$ ir gyvenau nelegaliai. Tuo metu
Taurages rajone buvo susidariusi ginkluota nacionalistq
gauja, j kuriQ jstojo antitarybiskai nusiteik^ asmenys. Gau-
jai jau priklause mano brolis Jokubauskas Antanas, Sta-
sio s., gim^s 1924 metais. Jis j j$ jstojo del to, kad ven-
ge tarnauti Tarybineje Armijoje. As vienas nenorejau
slapstytis, todel nutariau jstoti j gaujQ. 1945 met!} geguzes
ar birzelio menesj Purviskiq miske susitikau su gaujos
dalyviais. Susitikimq suorganizavo brolis Antanas,— jis
pareidavo namo maisto produkti} pasiimti. Tada suzinojau,
kad gaujos vadas yra Strainis-,,Saturnas". Jam mane bro-
lis Antanas ir pristate. „Saturnui" papasakojau, kad neva-
ziavau j TarybinQ Armijo, dezertyravau is komandos,
slapstausi ir noriu jstoti j gaujq. „Saturnas" pasake, kad,
jeigu busiu drausmingas, istikimas, vykdysiu visus vadq
jsakymus, tai jis mane priims. Daviau zodj, kad vykdysiu
viskq, kas bus jsakyta, ir busiu drausmingas. Tada „Satur-
nas" prieme mane j gaujq, jteike man vokiskq sautuvq
su soviniais ir dave „Tomo" slapyvardj.

Budamas gaujoje, dar papildomai gavau uzsieninj pis-
toletq ,,Afel". Mazdaug 1949 metais vokiska sautuvQ pa-
keiciau j sautuvq „SVT", о pistoletq ,,Afel" j ,,TT". Be-
veik tuo paciu metu pakeiciau savo slapyvardj j „Puti-
no1', nes jau daugelis vietiniq gyventojq zinojo, kad mano
slapyvardis „Tomas".

Kai jstojau j „Saturno" gaujq, joje buvo mazdaug 30—
40 banditi}. Netrukus „Saturno" gauja pasidalijo j dvi
gaujas. As patekau j „Rolando" gauj$. Jos vadu buvo

* Jokubauskas Jonas, Stasio s., gim^s 1920 m. Taurages rajono Zui-
kiskiq kaime.
paskirtas Antanas Jonikas-,,Rolandas". „Satprno" gauja
nue jo j buvusj Batakip valscip.

„Rolando" gaujoje taip pat buvo apie 30 banditp. Jos
dalyvip cia sumazedavo, kareiviams nukovus kai kuriuos
banditus, cia padaugedavo, kitiems asmenims j jq jstojus.
Iki 1953 metp „Rolando" gauja buvo beveik likviduota.
Gyvi belikome as ir Antanas Mockus-„Tautvydas". Mus
sugavus, „Rolando" gauja buvo likviduota.

Jstojus j gaujq, suzinojau, kad jos tikslas — ginkluota
kova pries tarybp valdziq Lietuvoje, tikintis, kad netoli-
moje ateityje Amerika ir Anglija prades karq pries Ta-
rybp Sqjungq, kuriame Tarybp Sqjunga bus nugaleta, о
Lietuvoje vel bus atstatyta burzuazine santvarka.

Banditai gyventojp tarpe vare antitarybinQ propagan-
da, kalbejo, kad greit kils karas. Jie ragino gyventojus
priesintis tarybp valdzios organams, visaip stengtis ne-
vykdyti tarybp valdzios priemonip ir visais atvejais pa-
deti banditams.

Gaujos dislokavimosi teritorijoje jos dalyviai zude ta-
rybinius aktyvistus ir asmenis, priesiskai nusistaciusius
musp atzvilgiu ir pranesinejancius valstybes saugumo or-
ganams, kur mes apsistojome.

As devynerius metus, t. y. nuo 1945 iki 1954 metp,
kovojau pries tarybp valdziq Lietuvoje. Kartu su kitais
zudziau tarybinius aktyvistus, plesiau parduotuves ir vie-
tinius valstiecius.

Mazdaug 1948 metais as su „Algiu", „Jovaru" ir dar
kazkuriuo netoli nuo Taurages rajono Silines kaimo su-
laikiau nepazjstamq pilietj, nes jtariau, kad jis iesko, kur
slapstosi banditai, noredamas apie tai pranesti valstybes
saugumo organams. Mes nutareme jj likviduoti, nuvedeme
j krumus ir susaudeme. Lavonq palikome krumuose ne-
uzkastq. Veliau girdejau kalbant, kad lavonq suradQ vie-
tiniai gyventojai ir kazkur palaidojQ.

1954 m. rugpiUcio 13 d.

jstojus j gaujq, keletq menesip nejau uzdavinip vyk-
dyti, kaip naujokas pasilikdavau gaujos buveineje.

Pirmq kartq nuzudyme dalyvavau 1946 metp pavasa-
rj. Seneckio-,,2aibo" grupe, kuriai priklausiau, gavo jsa-
kymq nuzudyti Taurages rajono Zuikiskip kaimo gyven-
tojo Kazio Ringailos seimq. Jo seimos nariai buvo lojaliai
nusiteikp tarybp valdzios atzvilgiu. Vyresnysis sunus Jo-
nas Ringaila tarnavo Gaures valsciaus liaudies gyneju
ir 1945 metp rudeni banditp buvo nuzudytas per Gaures
miestelio uzpuolimp. Gaujos dalyviai, slapstydamiesi prie
Zuikiskip kaimo esanciame miske, bijojo Ringailos seimos,
nes ji galejo pastebeti mus vaiksciojant ir isduoti VRM
organams.

I Zuikiskip kaimp patraukeme tokios sudeties: gru-
pes vadas Seneckis-,,Zaibas", Antanas Mockus-,,Tautvy-
das", Bakutis-,,Viktoras", Mockevicius-,,Cvirka", Stoskus-
„Eimutis" ir as—-Jonas Jokubauskas-„Putinas". Sutemus
apsupome Ringailos ukj. j namp uzejo Seneckis, Mocke-
vicius ir dar kazkas. Jie suriso Kaziui Ringailai ir jo sei-
mos nariams rankas ir isvede is namo. Ringailos seimos
narius, is viso penkis zmones, butent: tevp Kazj Ringailp,
motinp Marcel^ Ringailien^, dukteris Petronel^, Pranciska
ir mazametj simp Antanp nuvedeme j Purviskip miskp ir
netoli nuo musp stovyklos susaudeme sename bunkeryje,
kuris buvo uzsilik^s dar nuo karo laikp. j bunkerj Ringai-
las jvede Seneckis ir Mockevicius, nusove juos, о jejimp
j bunkerj uzverte.

As padejau apsupti Ringailos namp ir lydejau seimp
j susaudymo vietp.

1947 metp rudenj dalyvavau, nuzudant Taurages rajo-
no Sakalines kaimo gyventojp Petraitj ir jo zmonp Petrai-
tienQ.

1947 metp rudenj grupes vadas buvo Stonis-„Alunta".
Stonis pasake, kad jis turi duomenp, jog Sakalines kaimo
gyventojas Petraitis ir jo zmona aktyviai vykdo visus
tarybp valdzios patvarkymus ir yra nusistat^ pries gau-
jos dalyvius. Mes slapstemes Sakalines miske, esanciame
prie Sakalines kaimo, todel Petraicius reikejo likviduoti,
kad mums nebutp pavojinga vaikscioti tame raj one. Sto-
nis is kazko suzinojo, kad Petraitis su zmona vaziuos per
Sakalines miskp j Taurages turgp. Tos dienos ryta Stonis,
Antanas Mockus, Bakutis, as, Lorancas, Cinovas ir, berods,
Dailydaitis surengeme pasalp prie kelio per miskp j Tau-
ragQ. Privaziavus Petraiciui su zmona, issokome ant kelio,
sulaikeme arklj, о Petraicius iskeleme is vezimo ir suri-
some rankas. Arklj su vezimu nuvareme keliu toliau ir
krumuose iskinkeme. Petraicius nusivedeme j miskp. Nu-
ej^ mazdaug kilometrp ar daugiau, juos susaudeme. Lavo-
nus uzmaskavome ir pasitraukeme.
1949 metij vasarq dalyvavau, sulaikant ir nuzudant
rusp tautybes pilietj*, dirbusj kazkokiu inspektoriumi
Gaures miestelyje.

1954 m. liepos 14 d.

1948 ar 1949 metais drauge su „Viktoru", „Algiu", ,,Jo-
varu" ir kitais nuejome j Dvarviecip kaimq maisto pro-
duktp parsinesti. Pasibeldem j vienq vienkiemio gyvena-
mq namq. Seimininkas atidare duris. „Viktoras" ir dar
kazkas uzejo i vidp, о as pasilikau kieme sargyboje. Po
kurio laiko is namo jie isvede uniforma apsirengusj mi-
licininkq suristomis rankomis. „Viktoras" pasake, kad,
uzejp j vidp, jie ant taburetes pamate milicininko unifor-
ma, milicininkas miegojo lovoje. Jj suriso. Po pagalve
rado naganq. Dokumetai buvo Sadausko pavarde. Tai pa-
tvirtino ir milicininkas. Is kur jis kilps, neprisimenu, о
dir bo Gaures valsciaus milicijos skyriuje. Milicininkq nu-
tareme likviduoti, t. y. nuzudyti. Nusivedeme j Burbiskiu
miskq, kur „Algis" jj nusove is pistoleto. Lavona uzkase-
me miske.

1954 m. rugpiucio 13 d.

1949 metais nuzudeme Sakalines kaimo gyventojus Ja-
nusaitj, Andrijaitj ir Petkienp.

Dalyvavau, nuzudant Skaudviles rajono Norkiskes ta-
rybinio ukio rusp tautybes direktorip. Tai jvyko 1952 me-
tp rudenj.

As ir Antanas Mockus slapstemes dviese. Kartq nu-
ejome j Mickiskes miskq Skaudviles rajone. Cia veike
Kilioko-,,Gintauto“ gauja. Mes sutikome jj su Toliusiu-
„Zibuciu" ir Rundza-„Dariumi". Jie pasiule dalyvauti, api-
plesiant Norkiskes tarybinio ukio kasq, nes ukio darbi-
ninkams turj moketi darbo uzmokestj ir kasoje, tikriau-
siai, esq daug pinigp. Su pasiulymu sutikome ir naktj
nuejome j miskq, esantj netoli tarybinio ukio kontoros.
Mus nuvede Kilioko gaujos rysininkas. Miske pernakvo-
jome ir isbuvome sekanciq dienq. Dienos metu Kiliokas
pasake, kad tarybiniame ukyje nei kareivip, nei liaudies
gynejp nera. Sutemus priejome prie tarybinio ukio konto-

* 1949 m. rugpiucio 16 d. banditai nuzude Boltunov^ Aleksandr^,
Ivano s., Gaures valsciaus valstybinio draudimo inspektoriq.
ros. Kiliokas, Toliusis ir as uzejome j vidp, о Mockus ir
Rundza pasiliko prie kontoros sargyboje. As, Kiliokas
ir Toliusis iskrateme ten esancius darbininkus, iesko-
dami ginkip. Kiliokas koridoriuje ar kazkuriame kamba-
ryje paeme sautuvp, is kazko ateme binoklj, kompasa,
laikrodj ir atidave Rundzai. Darbininkus suvareme j bu-
halterijos kambarj ir klausinejome, kur kasininkas, bet jo
kontoroje nebuvo. Tada nutareme islauzti seifp. Kilio-
kas is kiemo atsinese lauztuvp, ir juo dauzeme parverstp
ant grindp seifp, bet islauzti negalejome. Tuo metu prie
tarybinio ukio kontoros privaziavo automasina, is kurios
islipo trys vyrai ir uzejo j buhalterijp. Toliusis suriko:
,,Rankas aukstyn!" Du is jp pakele rankas, о trecias me-
gino smukti j gretimp kambarj, traukdamas is po skverno
pistoletp. Paskui jj puole Toliusis ir keliais suviais nu-
sove. Kiliokas ir Toliusis iskrate nuzudytpjj, paeme pisto-
letp ir asmens dokumentus. Nuzudytasis pasirode esps
tarybinio ukio direktorius*.

NuzudQ direktorip ir nesugebej^ islauzti seifo, nuejo-
me j kitus kambarius, kur radome rasompjp masinel^ ir
aritmometrp. Masinel^ paeme Kiliokas, о aritmometrp
as, ir isejome is kontoros.

Po kelip dienp is gyventojp suzinojome, kad netrukus
po to, kai buvo nuzudytas tarybinio ukio direktorius,
Kiliokp, Toliusj ir Rundzp nukove kareiviai.

ADSR f., r. 17, 1. 96—97, 99—100, 102—106, 108—109.

IS liudininkes О. M о с к i e ne s** parodymu

1954 m. liepos 23 d.

1937 metais as su vyru Mockumi Jonu, Prano s., gi-
musiu 1906 metais, ir vaikais is Sodales kaimo persikele-
me j Paberzip kaimp buvusiame Erzvilko valsciuje, kur
gyvenome iki 1945 metp vasaros.

1945 metp birzelio menesj mano vyrp nuzude gaujos
dalyviai. Tada persikeliau j Erzvilkp, kur gyvenu ir dabar.

Antanp Mockp, buvusj Taurages rajono Purviskip kai-
mo gyventojp, pazinojau nuo 1941 metp, kai hitlerine Vo-

* 1952 m. rugsejo 17 d. banditai nuzude Bikovq Fiodorq, Filipo s„
gimusj 1915 m.

** Mockiene Ona, Jono d., gimusi 1904 m. Taurages rajono Sodales
kaime.	v
kietija uzpuole Tarybp Spjimgp. Prasidejus karui, Pasal-
tuonyje susiorganizavo ginkluotas burys, kuris suimine-
jo tarybinius aktyvistus. I burj jstojo ir Antanas Mockus,
Kai pirmp kartp jj pamaciau, vietiniai gyventojai pasake,
kad tai Antanas Mockus is Purviskip kaimo. Tuo metu
Purviskiai priklause Pasaltuonio apylinkei.

Antanas Mockus, jstojps j ginkluotp burj, turejo sau-,
tuvp. Jj ne kartp maciau ginkluotp kartu su biirio daly-
viais Petru Januska ir Izidoriumi Tamosaiciu, gyvenusiais
Pasaltuonio apylinkes Avietiskip kaime. Zinau, kad gink-
luotas burys sueme tarybinj aktyvistp Kojelj, gyvenusj
Paberzip kaime, ir kitus. Burys veike neilgai, nes buvo
isformuotas.

Po to Mockus stojo tarnauti j Erzvilko valsciaus poli-
cijp. 1941 metp rudenj ne kartp jj maciau Erzvilke apsi-
ginklavusj sautuvu.

1941 metp rudenj Erzvilko policininkai sueme visus
zydus, gyvenusius miestelyje. Kai kurie zydai pasislepe
kaimuose. Policininkai juos gaude.

Kartp 1941 metp pabaigoje ar 1942 metp pradzioje j
musp namus uzejo 5 zydai ir paprase valgyti. As jiems
paruosiau valgyti. Jie pavalge ir isejo. Po kiek laiko
atvaziavo policininkai Ambrazaitis, Mockus ir du vokie-
ciai. Jie reikalavo isduoti zydus. As atsakiau, kad jokip zy-
dp pas mus nera. Mockus pasake, kad jis zino, jog pas mus
kp tik buvo zydai. As tai neigiau. Tada Mockus man ke-
lis kartus smoge gumine lazdele, bet neprisipazinau. Po
to policininkai Ambrazaitis ir Mockus padare ukyje kratp
ir, zydij neradp, isvaziavo.

Mazdaug 1943 metp vasarp Mockus drauge su kitais
policininkais pasirode musp kaime, ieskodami tarybinip
partizanp. 1943 metp vasarp ir 1944 metais musu vieto-
veje is tikrpjp veike tarybiniai partizanai.

Tarybinei kariuomenei isvadavus musp krastp nuo fa-
sistinip grobikp, visi policininkai issislapste, kai kurie
pabego su vokieoiais, kiti jstojo j ginkluotas gaujas. Anta-
nas Mockus jstojo j gaujp. Kad jis yra gaujoje, as suzi-
nojau tada, kai nuzude mano vyrp. Mockus buvo atejps
pas mus kartu su kitais banditais, ir as jj atpazinau.

Vyrp banditai nuzude kaip tarybinj aktyvistp. Jis vals-
ciaus vykdomojo komiteto darbuotojams visuomet pade-
davo surinkti jvairias zinias apie zemes iikj.
3 Kruvinos zuchk.li pocks

jono buvusiij liaudies gyneju susttiknno dalyvia
1365 m. gruoclis

33
1945 metais, is birzelio 4-osios j 5-qjq naklj, man sU
vyru ir 5 savo v.-.ikais miegant, nailkas pabelde j duris
ir rusiskai pareikalavo jas atidaryti. Vyras atsikele ir du-
ris atidare. J vidp jejo daugiau kaip desimt zmonip, apsi-
rengusip civiliniais drabuziais ir jvairiai ginkluotp. Uzeju-
sieji pareikalavo uzdegti lempq. Vyras, uzdege. Tada jie
vyrui liepe atiduoti ginklq, о jis atsake, kad jokio ginklo
neturi. As supratau, kad atejo banditai. Jie sauke vyrui,
kad jis esqs bolsevikas, einqs j Erzvilkq tarybiniams dar-
buotojams padeti.

Is banditp pazinau Jonq Stoskp, anksciau gyvenusj
gretimame Rudzip kaime, brolius Vytautp ir Romualdq
Januskas ir Antanq Mockp. Banditai vyrui liepe gulti
ant grindp, ir vienas jp erne jj musti viela. Vyras pradejo
rekti, as ir vaikai taip pat ememe saukti. Vyrp musps
banditas suktelejo jam, kad jis nerektp, nes nusausiqs.
Antanas Mockus pasake, kad cia ne vieta nusauti, о rei-
kia jj is cia isvesti. Jis dar pasake, kreipdamasis j kitus
banditus: ,,Duokite man virvp, as surisiu jam rankas"
Banditai vyrq isvede j virtuvp, ir as nemaciau, kas suriso
rankas. Paskui jj isvede j kiemq, о mums liepe iki ryto
neiseiti is namp.

Rytq suzinojau, kad naktj banditai nuzude dar penkis
zmones: Izidorip Bickp, Paberzip kaimo gyventojp, jo
siinp Algimantq, apylinkes sekretorip, tarybinj aktyvis-
tq Kriskp su sunumi, is Uzvarnip kaimo, ir tarybinj ak-
tyvistq Jurgj Butkp, Rudzip kaimo gyventojp. Lavonus
surado is pat ryto. Mano vyro lavonas buvo rastas tik
birzelio 7 dienp nuo fronto pasilikusiame apkase uz 100—
150 metrp nuo musp namo. Su dukterimi Antanina nuprau-
susios lavonp, pamateme tris kuikp padarytas skyles: kai-
riajame smilkinyje, skruoste ir kaireje kaklo puseje. Vyrq
palaidojome Pasaltuonio kapinese.

Po to as su vaikais persikeliau j Erzvilkp.

ADSR f„ r. 17, 1. 119-122.
IS liudininkes В. К r i s к i e и ё s* parodymp

,	1954 m. liepos 27 d.

1945 metais, is birzelio 4-osios j 5-pjp naktj, mums mie-
gant, kazkas pabelde j langa. Pabudusi paklausiau: ,,Kas
ten?" Vyriskas balsas atsake, kad milicija is Gaures, ir
liepe atidaryti duris. Nieko nepagalvojusi, atidariau duris,
ir j vidp jejo 5 jvairiai apsiginklavp nepazjstami vyrai.
Vienas jp tuojau paklause, ar nera pas mus banditp. Vy-
ras atsake, kad nera. Paskui tas pats asmuo paklause,
kur musu sunus, Vyras atsake, kad miega ant auksto.
Vienas is atejusipjp liepe man prikelti simp. As emiau
jj zadinti. Paskui mane ant auksto uzlipo vienas is ateju-
sip ir pradejo pliekti sedintj sunp rimbu. As supratau,
kad pas mus atejo banditai, о ne milicija.

Banditai liepe sunui Stasiui Kriskui nuliptj nuo auks-
to. Jam nulipus, visi jj muse ir reikalavo atiduotj ginkla.
As ir vyras pradejome rekti, kad nemustp sunaus. Jie
primuse mane ir vyrp.

Banditai sunu Stasj muse ilgai, vis reikalaudami pa-
sakyti, kur jis padejo sautuvp. Sunus is tikrpjp turejo
sautuvp, nes dirbo liaudies gyneju, bet namo sautuvo
neparsinesdavo.

Neradp pas mus jokio ginklo ir primusp mane, bandi-
tai erne rinkti musp drabuzius ir avalynp. Vienas jp liepe
man paduoti virvp. As padaviau. Tpja virve banditai su-
riso vyrp ir sunp Stasj ir isvede is kambario. Kartu issi-
nese visus musu drabuzius ir apava, о man liepe niekur
neiseiti, buti namie.

Rytp j kaimp atvaziavo VSM ir VRM darbuotojai su
kareiviais ir miske rado banditp nuzudyto sunaus ir vy-
ro lavonus.

Purviskip kaimo gyventojp Antanp Mockp pazinojau
dar nuo burzuazinio rezimo laikp, nes jo ukis nuo musp
buvo uz vieno kilometro.

Apie Antanp Mockp zinau, kad, vokieciams okupavus
Tarybp Lietuva, jis tarnavo policijoje Erzvilke ir Gau-

* Kriskiend Barbora, Antano d., gimusi 1897 m. Taurages rajono Dar-
gaicip kaime.
reje. Keletp kartp jj maciau su sautuvu. Is zmonip esu
girdejusi, kad Mockus dalyvavo, saudant zydus.

Isvijus vokiecius is Lietuvos, Mockus jstojo j gauja.

ADSR f., r. 17, 1. 116 -118.

Is liudininkes O. Loveikienes* parodymp

,	1954 m. rugpiucio 20 d.

Mano pirmpjj vyrp Izidorip Bicku 1945 metp birzelio
menesj nuzude burzuaziniai nacionalistai kaip tarybinj
aktyvistp.

1945 metais Izidorius Bickus dirbo Erzvilko valsciaus
vykdomojo komiteto bendrajame skyriuje. Nakvoti jis
dviraciu parvaziuodavo namo i Paberzip kaimp. Su mumis
gyveno sunus Algimantas Bickus, gimps 1927 metais. Jis
dirbo Pasaltuonio apylinkes sekretoriumi.

Vienp vakarp, 1945 metp birzelio menesj, kai Algi-
mantas buvo isejgs, о mes su vvru miegojome, j duris
kazkas pasibelde ir susuko: „Atidarykite duris, atejo mi-
licijos darbuotojai", Vyras atsikele ir atidare duris. I vi-
dp uzejo trys ginkluoti vyrai, apsirengg civiliniais dra-
buziais, ir vyrp paklause, kodel jis, iskviestas j valsciaus
vykdompjj komitetp, tenai neina. Vyras atsake, kad nie-
kas jo nekviete. Atejusieji liepe rengtis ir eiti i valsciaus
vykdompjj komitetp, grasindami suimsia uz neklausymp.
Man jie pasake, kad iki ryto niekur neiseiciau is namp.
Pasilikau namie, о vyrp issivede. Po kokip penkip mi-
nucip isgirdau keletp suvip netoli ukio ir pradejau jau-
dintis, galvodama, kad pas mus buvo atejp ne milicijos
darbuotojai, o, tur but, banditai. Algimantas taip pat ne-
grjzo. Rytp netoli namp radau vyro lavonp. Jj nuzude
trimis suviais j pakausj. Tp naktj Algimantp irgi nuzude
keliais suviais j galvp ir liemenj. Jo lavonp radome lauke,
netoli mokyklos.

ADSR f., r. 17, 1. 114—115.

* Loveiklenfe Ona, Florijono d., gimusi 1905 m. Lazdijq rajono Ger-
dasiij kaime.
lludininko К. Juknevitiaus* parodymp

,	1954 m. liepos 28 d.

Cigelnes kaimo gyventojp Antanp Juknevicip ir jo
simp Pranp pazinojau ir gerai prisimenu. Jie musp kai-
mynai. Antanas ir Pranas Jukneviciai tarnavo liaudies
gynejais Gaures valsciuje.

1945 metp vasarp, sekmadienj, po pietp tevas Kazys
Juknevicius ir as nuejome pas kaimynp Izidorip Cibuls-
kj kortomis losti. Namuose radome Cibulskj, jo zmonp
Agotp Cibulskien^, kaimynus Antanp ir Pranp Juknevi-
cius. Kiek pasikalbejp, pradejome losti kortomis. Pranas
buvo atsines^s automatp. Sulosus keletp „vezimo" parti-
jp,- Cibulskis, anksciau baigps losti, kazkur isejo. Mums
baigiant partijp, Cibulskio namp apsupo gaujos dalyviai
ir pradejo saudyti. Mes visi suguleme ant grindp. Pranas
Juknevicius kelis kartus pro langp issove is automata.
Banditai erne saukti, kad pasiduotume ir visi iseitume is
namo. Antanas Juknevicius paeme is Prano automatp ir
saude pro langp, banditai taip pat saude j namp, о pas-
kui prie namo sprogo granata. Cibulskiene eme rekti, kad
Jukneviciai nesaudytp, nes gali visus nuzudyti, ir isbego
j kiemp. Juknevicius liovesi saudps, automatp jmete j
krosnj ir isejo j kiemp, о paskui jj ir mes. Cibulskio pa-
mas buvo apsuptas banditp. Visi ginkluoti, kai kurie ap-
sirengp kariskai, kiti pusiau kariskai, treti civiliniais dra-
buziais. Banditp nepazinojau. Jie patikrino suaugusipjp
dokumentus. Pazinp Antanp ir Pranp Juknevicius, eme
juos must! ir reikalauti atiduoti ginklus. Pranas pasake,
kad jo automates krosnyje. Uzejtj j vidp, banditai auto-
matp surado ir atsinese. Antanas Juknevicius pasake, kad
jo ginklas namie: Keii banditai nuejo su juo j namus gink-
lo paimti. Atemp ginklp, banditai suriso Jukneviciams
rankas ir issivede j Purviskip miskp, kur, tikriausiai, su-
saude. Taciau jp lavonai nebuvo surasti.

Antano Jukneviciaus zmona 1946 metp pavasarj dingo
be zinios. Vietiniai gyventojai mano, kad jp, tur but, taip
pat isvede banditai ir nuzude.

ADSR f„ r. 17, 1. 112—113.

* Juknevitius Kleopas, Juozo s., gimqs 1931 m. Taurages rajono Ci-
gelnes kaime.
Is liudininko J. U r but io* parodying

1954 m. rugpiUcio 12 d.

Nikodemas Petraitis su zmona Juozapa Petraitiene gy-
veno Sakalines kaime, jie buvo mano kaimynai. 1947 me-
tp rudenj juos nuzude banditai miske uz dviejp kilometrp
nuo kaimo.

1947 metq rudenj j mano ukj atejo Nikodemo Petraicio
tevas Antanas Petraitis ir papasakojo, kad vakar dienp jo
sumis Nikodemas su zmona isvaziavo j Taurages turgp ir
lig siol nesugrjzo namo. Jis dar paaiskino, kad antrasis su-
nus, vardu Antanas, vaziavo dviraciu ieskoti Nikodemo ir
jo zmonos, bet niekur jp nerado. Antanas Petraitis paprase
eiti drauge su juo ir sunumi Antanu paieskoti per miskp
einanciu keliu Nikodemo ir jo zmonos. As sutikau, ir mes
trise isejome. Is pradzip ejome keliu, vedanciu j Tauragp.
Miske pastebejome nuo kelio j salj einancius pedsakus ir,
jais paejejp, radome vezimq, kuriuo isvaziavo Nikodemas
Petraitis su zmona. Cia pat prie medzio buvo priristas ark-
lys. О Petraicio ir jo zmonos nebuvo. Apieskojp aplinkui,
jp neradome. Jau buvo velu, tai liovemes ieskojp ir grjzo-
me namo.

Kitos dienos rytq visi trys vel nuejome j miskp. Toje
vie'toje, kur radome vezima ir arklj, pastebejome grupes
zmonip pedsakus, vedancius j misko gilump. Tomis pedo-
mis ejome tolyn j miskp. Kiek paejp, radome senp apkasp,
uzverstp zagarais ir zaliomis spygliuocip sakomis.

Apkasp ememe atkasineti, tiksliau pasakius, traukti is
jo zagarus, ir radome Nikodemo Petraicio ir zmonos Juoza-
pos lavonus. Jie abu buvo nusauti; tai rode zaizdos galvoje.
Nuzudytpjp rankos buvo suristos. Lavonus iskeleme, par-
gabenome namo, о paskui palaidojome.

Juozapa Petraitiene dirbo pirkios-skaityklos vedeja Sa7
kalines kaime, о Nikodemas Petraitis — skaityklos sargu.
Banditams juos nuzudzius, pasiliko dvi mazametes mergai-
tes: Prane — 3 metp ir Gene — 4 menesip. Jas angina Ni-
kodemo Petraicio tevas.

ADSR f„ r. 17, 1. 110—111.

* Urbutis Jonas, Juozo s„ gim<;s 1913 m. Taurages rajono ZaltriSkip
kaime.
IS S. Ruko* parodyтц

1951 m. birzelio 6 d.

1946 metais, gyvendamas nelegaliai, per Antanp But-
kp-„Kupetp", is Taurages apskrities Taucelip kaimo, uz-
mezgiau rysj su gaujos vadu Joniku, „Daktaro" ir „Ro-
lando" slapyvardziais, ir jstojau j jo gaujp. Lapkricio 1—2
dienp daviau priesaikp.

„Rolando" gaujoje buvau iki 1948 metp sausio ar vasa-
rio menesio, о paskui mane perkele j „Lelijos" gaujp, va-
dovaujamp Stasio Stonio-„Aluntos" is Burbiskip kaimo.
1948 m. gruodzio 25 d., budamas girtas, atsitiktinai issovps
is pistoleto „Valter", nusoviau banditp, „Skaisgirio" slapy-
vardziu. Gaujos karo lauko teismo sprendimu uz prasizen-
gimp is „Aluntos" gaujos buvau perkeltas j „Ausreles"
gaujp, vadovaujamp „Kpstucio". Iki 1951 m. birzelio 6 d.,
t. y. iki buvau sulaikytas, formaliai priklausiau „Kpstucio"
vadovaujama! gaujai, о is tikrpjp nuo 1951 m. gegu-
zes 13 d. buvau prie „Butegeidzio" rinktines stabo ir vyk-
dziau jos vado Jono Naubaro-„L,yro“, 27—28 metp, pa-
vedimus.

1951 m. lapkricio 29 d.

Nuo 1946 metp budamas gaujoje, dalyvavau, zudant
partinius bei tarybinius darbuotojus ir piliecius, jtariamus
esant tarybp valdzios aktyvistais. Zudydami tarybinius pi-
liecius, mes dazniausiai juos ir apiplesdavome, pagrobdami
turtp ir gyvulius. Kai kuriuos valstiecip ukius apipleseme,
nieko nenuzudydami.

1946 metp lapkricio menesj, vadovaujami Joniko-,,Ro-
lando", apipleseme ir iszudeme seimp, gyvenusip Taurages
apskrities Batakip valsciaus Stegvilu kaime. Operacijoje
dalyvavo 20—25 banditai. Prisimenu, be rnanps, joje daly-
vavo „Zaibas" „Jura", „Voldemaras", „Tarzanas", „Cvir-
ka", „Vaidotas", „Arunas", „Antanas" ir kiti. As turejau
„Dariaus" slapyvardj. „Rolando" jsakymu naktj apsupus
sodybp, keletas musp jsiverze j vidp. As su „Tarzanu" ir
dar vienu „Rolando" jsakymu is tvarto isgineme dvi karves
ir nuvareme j Jurbarkynes miskp, kur sutartoje vietoje,
uz 10—15 kilometrp nuo Stegvilp, turejome palaukti liku-

* Rukas Steponas, Simo s., gim<;s 1927 m. Taurages rajono Lybiskiu
kaime.
sipjp. Austant jie atejo j sutartq vietq ir atsivede minetqjq
seim^: vyrp, 50—55 metp, zmonQ, apie 50 metp, ir sunp,
12—15 metp.

„Rolando" jsakymu as, „Tarzanas" ir dar vienas bandi-
tas ten pat miske seimQ susaudeme*. As is pistoleto nuso-
viau vyrQ, о jo zmonq ir sunp nuzude „Tarzanas" ir trecia-
sis. Kiti stovejo netoliese. Nuzudytpjp lavonus uzkaseme.
Seimq likvidavome „Rolando" iniciatyva; del ко jq nuzu-
deme, nezinau. 2udynip pagrindine priezastis siaip ar taip
buvo klasinis kerstas.

Miske atsivarytas karves papioveme mesai.

1951 m. birzelio 16 d.

1947 metp sausio menesj Jonikas-,,Rolandas" is kazko
gavo pranesimq, kad Taurages rajono Gargasp kaimo gy-
ventojas Bielskis, apie 50 metp, yra tarybinis aktyvistas.
„Rolandas" jsake Bielskj nuzudyti. Naktj, jo vadovaujami,
nuejome j Gargasp kaimq ir apsupome Bielskio namq. Man,
„Balandziui" ir „Vaidotui" „Rolandas" liepe paskersti kiau-
les ir, paemus vezimq, nuvezti j stovyklq Jurbarkynes mis-
ke. Tuo metu kiti jsibrove j Bielskio name, ir netrukus is-
vede j kiemq suristus vienq su kitu Bielskj, jo zmona, apie
42 metp, ir sunp, apie 25 metp. Bielskius jkele j vezimq,
kuriame mes buvome sukrov^ paskerstas kiaules, ir isva-
ziavome j Jurbarkynes miskq.

Pakeliui Pameizip kaime sustojus pailseti, mus pastebe-
jo VSM kareiviai, ir prasidejo susisaudyraas. Vezimq su
Bielskip seima praleidome j priekj, о patys ememe jj dengti
automatp, sautuvp ir kulkosvaidzip ugnimi. As buvau ap-
siginklavqs automata ir kartu su kitais saudziau j mus per-
sekiojanciu kareivip grupq. Per susisaudyma musp nukau-
tp nebuvo. Pasiekus Jurbarkynes miskct, pavyko nuo karei-
vip atsiplesti. Miske Bielskip seimos nebemaciau. Veliau
suzinojau, kad musiskiai juos susaude ir paliko vezime.
Nuzudytus Bielskius miske surado kareiviai ir issiveze.

1948 metp rudenj rysininkai Tenikis, apie 20 metp,
„Marso" slapyvardziu, ir jo svainis Juozas Dargelis, 25—
26 metp, abu is Taurages rajono Meskp kaimo, pranese
„Lelijos" burio vadui „Aluntai", kad Taurages rajono

* 1946 m. lapkricio men. banditai iszude Skiriq seimq, gyvenusiq
Jurbarko rajono Stegvilu kaime.
Drpslaukio kaime, mesos kombinato punkte, yra daug gal-
vijp, ir pasiule keliolika galviju pasigrobti. „Alunta" su-
tiko. Parink<?s grupp, „Alunta" naktj nuvede mus su Te-
nikiu-,,Marsu" ir Dargeliu j tq vietq, kur buvo galvijai. Jis
jsake nuginkluoti sargq, pagrobti keliolika galvijp ir, pa-
sidalijus j dvi grupes, nuvaryti juos i saugias vietas.

„Aluntos" nurodymu pagrobeme 15 galvijp. Mes — toje
grupeje buvau as, ,,Alunta", ,,Aidas", „Karalius" ir ,,Saka-
las" — dali galvijp nuvareme j Gargasp kaimq. Cia keletq
jp papioveme, о keletq ,,Alunta" paliko pas „Sakalo" svai-
nj Naujokq, apie 40 metu, gyvenantj tame kaime. Naujokas
„Aluntos" nurodymu galvijus pardave kazkur Kaliningra-
do srityje, о gautus pinigus atidave ,,Aluntai".

Antroji grupe—„Judrutis", „Jovaras", ,,Tautvydas“,
„Majus", „Putinas", „Viktoras", „Algis", „Saidas" ir kiti —
likusius galvijus nuvare j Jurbarkynes miskp.

Uz gautus is Naujoko pinigus „Alunta" per Jurgj Te-
nikj, 25 metp, is Taurages rajono Krastines kaimo nupirko
medziagos. Is medziagos jvairiose vietose pasiudino gau-
jos dalyviams burzuazines Lietuvos kariuomenes unifor-
ms. Man „Alunta" parupino kelnes.

1948 metu rudenj „Baltras", 40 metp, is Taurages rajo-
no Eiciu kaimo, pranese „Lelijos" burio vado pavaduoto-
jui „Skaisgiriui", kad Viesviles parduotuvejd yra daug
pramoninip prekip ir maisto produktp. „Skaisgiris" nutare
parduotuvq apiplesti. Jis parinko grupq, j kuria patekau ir
as, ir naktj nuejome is Jurbarkynes misko j Viesviles kai-
ma. Apsupome parduotuvp ir girininkijq, о kai kurie jsi-
brove j parduotuvq. Pagrobeme apie 100 metrp medziagos
baltiniams, 2—3 maisus cigarecip, apie 10 kilogramp cuk-
raus, keletq tukstancip rublip. Pagrobtq turta nusivezeme
j miska ir pasidalijome tarpusavyje, tiktai pinigus atidave-
me „Aluntai".

1948 metp ziemq rysininkas Algis Nauseda, apie 20 me-
tu, veliau banditas slapyvardziu „Valentinas" pranese
„Lelijos" burio vadui „Aluntai", kad buvusiame kunigo
ukyje Taurages rajono Pajurelio kaime eigulys Kamins-
kas, apie 25 metp, moka girininkijos darbininkams darbo
uzmokestj. „Alunta" pasiule atimti is Kaminsko pinigus.
Jo nurodymu as, „Judrutis", „Aidas", „Sakalas" ir kiti ap-
supome buvusj kunigo ukj. Jame radome apie 25 darbi-
ninkus. „Alunta" su keliais vyrais nuejo pas Kaminskp ir
pareikalavo atiduoti pinigus. Bijodamas smurto, Kamins-
kas atidave „Aluntai" 10—11 tukstanciq rubliu. ApipleSi-
Imas jvyko dienos metu, per pietij pertraukq. Po to pasi-
traukeme j Jurbarkynes miskq. Uz pinigus „Alunta" pirko
mums drabuziu ir avalynes.

1949—1950 metu ziemq buvQs banditinio „Salnos" ra-
jono vadas Pranas Gaubtys-,,Vytautas", 37 metq, is yysi-
ninko Petro Jokubaicio ar Jono Vilciausko, 30 metu, is
[ Taurages rajono Leoniskiij kaimo, suzinojo, kad Taurages
rajono Mazonu kaimo gy vento j as kolukietis Jukna, apie
50 metq, ir jo kaimynas esq. tarybiniai aktyvistai. Noreda-
! mi juos nubausti, as, „Vytautas", „Saidas" ir Vilciauskas
pagrobeme is Juknos apie 20 kilogramu, о is kaimyno 10
' kilogramu mesos ir gnieztai juos perspejome', kad apie
banditu pasirodymo vietas nepraneSinetu saugumo orga-
nams, nes uz tai busiu susaudyti.	• 1

Mazdaug 1950 metu balandzio menesj buvQs rysinin-
kas Antanas Barkauskas ir jo brolis, is Skaudviles rajono
Pavarcio kaimo', Pilitauskas-„Putinas", apie 30 metu, is
Skaudviles rajono Sodales kaimo, Kazys Kulkis-„Perku-
nas", 22 metu, is Sodales kaimo, pranese „Ausreles" burio
vadui „Kestuciui", kad Pavarcio kaimo gyventojai Misei-
ji x kis, apie 40 metu, j° sunus, apie 22 metu, Lembertas, apie
45 metu, jo sunus, apie 20 metu, Miseikiene ir dar vienas
I * pilietis yra tarybiniai aktyvistai. „Kestutis" jsake siuos as-
’ menis 'likviduoti.

3ц zudyti naktj nuejome keturiese: as, „Kestutis", Pili-
tauskas-,,Putinas" ir Kisielius-„Mindaugas". Likviduotinu
asmenu sodybas zinojo Pilitauskas, jis mus ir vede.

Atejus prie Miseikiu namo, as ir Pilitauskas pasilikome
kieme sairgyboje, о „Kestutis" ir „Mindaugas", uzeje j vi-
du, susaude tevq ir sUnlj Miseikius — girdejau du suvius.

Paskui nuejome prie Miseikienes namo. „Kestutis" pa-
sibelde j duris ir paprase jleisti j vidu- Miseikiene atidare
duris. Uzeje j vidu, radome du vaikus gulincius lovoje,
Tai buvo kokiu 15 metu mergaite, о antrojo neprisimenu.
Kambafyje dege lempa. As pasilikau prie vaiku, perspe-
IjQS juos, kad nesikeltu i§ lovos ir netriuksmautu, о „Kes-
tutis", „Mindaugas" ir Pilitauskas nuvede Miseikiene j ki-
te kambarj ir suviu is pistoleto jq nusove.

Po to nuejome prie Lembertu namo. „Kestuciui" parei-
kalavus, Lembertas atidare duris ir uzdege kambaryje iem-
pq. Kamibaryje buvo Lemberto zmona, sunus ir kazkoks
pasalinis vyras, apie 30 metu, plento darbininkas. As pa-
jkau su Lembertiene ir pasalieciu, о „Kestutis", ,,Min-
mgas" ir Pilitauskas isvede Lembertq su sunumi j kori-
jriq ir juos is pistoleto nusove.

’ Nuejome prie sekancio namo. „Mindaugui" pareikala-
vjis, seimininkas (jo pavardes nezinau) atidare duris. j vi-
dq uzejome trise: as, „Mindaugas" ir Kestutis", о Pilitaus-
kas pasiliko kieme. Kambaryje dege sviesa. Be seiminin-
ko, buvo jo zmona ir kudikis. „Kestutis" ’ ir „Mindaugas"
isvede seimininkq j. kitq kambarj ir jj nusove*, о as pasi-
jikau su zmona ir kudikiu.

Pries susaudant niekas is paminetq asmenq nebuvo
pausamas nei tardomas, о tiesiog nuvedamas nuo seimos
| kitq kambarj ir nuzudomas, nes skubejome pasitraukti
hepastebeti. Lavonus palikome nuzudymo vietoje. Selmas
perspejome, kad niekas iki ryto is namq neiseitq. Nuzu-
dytqjq dokumentus pasiememe, pagrobeme turetus pini-
jgus,.bet tesurinkome 20 rubliq.

Lemberto namuose, be dokumentq ir pinigq, paememe
batus ir 10 metirq naminiq audiniq. Batus „Kestutis" sau
pasieme, о audinius kazkam atidave.

1949—1950 metq ziemq, naktj, as ir „Kestutis" pagro-
beme 150 kilogramq kyieciq ir rugiq is kolukio pirminin-
ko Zilaicio, apie 30 metq, gyvenancio Skaudviles rajono
psviecio kaime. Javus nugabenome j Pavarcio kaimq pas
rysininkq Broniq Barkauskq-„Kardq", apie 30 metq. Jis
mums kepe duonq. Zilaitj mes perspejome, kad jis nero-
dytq aktyvumo kolukineje statyboje, grasindami susido-
rosiq su juo, jeigu jis nevykdys musq nurodymo.

1950 metq vasarq as ir „Mindaugas", naktj nuej^ pas
kolukio pirmininkq Samatauskq, gyvenantj Taurages rajo-
no Kazliskiq kaime, pagrobeme 500 rubliq. Apipleseme jj
kaip tarybinj aktyvistq. Kartu jj perspejome, kad uz akty-
vq darbq kolukineje statyboje jis bus ziauriai nubaustas.

1951 m. liepos 10 d.

„Eimutis", „Majus", „Skaisgiris" ir kiti is Stonio-„Alun-
tos" gaujos 1949 metq rudenj nuzude Taurages rajono Sa-
kalines kaimo gyventojus Petrq Janusaitj ir Andrijaitj.

* 1950 m.'balandzio 19 d. banditai nuzude Liutvmq Vladq, Antano s.,
gimusj 1904 m.
1950 metij balandzio menesj „Perkiinas", „Liepa" ir
,,Aidas" Skaudviles rajono Pilsudo kaime nuzude penkis
zmones.

1950 metij pavasarj tie patys banditai Upynoje nuzude
jaunesnjjj leitenantq ir vyriskj, gyvenusj Upynos kaime.

1951 metij sausio ar vasario menesj drauge su Joncu-
„Trimitu" apsistojome pas Taurages rajono Mazonu kai-
mo gyventojp Vladq Bartkq, 20 metij. Jo darzineje po sie-
nu buvo jrengtas bunkeris. Jame mes 5 kartus jvairiu lai-
ku slapstemes. Bartkus mus aprupindavo maistu. Tuo me-
tu jo namuose buvo ir rysininkas Petras Jokubaitis, „Jau-
nucio" slapyvardziu. Bartkus atsitiktinai is raketinio pis-
toleto jj nusove. As ir „Trimitas" pasitraukeme, о Bartkus
nuejo j Kaziskes kaimq pranesti Jokubaicio tevams apie
sunaus nuzudymq. Jo lavonq is Bartkaus патц nuveze j
miskq, esantj netoli nuo Jokubaiciq sodybos, ir pagulde
ant kelio. Bartkus perspejo Jokubaicio tevus, kad jie pra-
nestij VSM organams, jog sunij nuzude banditai.

1951 m. lapkricio 29 d

1949 metij vasarq, biidamas Stonio-,,Aluntos" gaujoje,
dalyvavau, nuzudant penkis Taurages rajono Kangailij ar
Dunokij ir Pasesuvio kaimq gyventojus: Silines apylinkes
pirmininkq Dirmantq, jo sunq, apylinkes sekretoriij ir dar
du zmones. Siam tikslui „Alunta" parinko grupq, kuriq su-
dare: as, „Skautas", ,,Saidas", ,,Sakalas", „Aidas", Vincas
Nauseda-,,Kerstas“, jo brolis Algis Nauseda-„Valentinas",
„Jovaras", „Viktoras", „Algis", „Majus" ir darvienas. Va-
kare, „Aluntos" vadovaujami, nuejome j Kangailij ar Du-
nokij kaimq ir apsupome apylinkes pirmininko Dirmanto
sodybq. As ir „Saidas" netoli namo ejome sargybq, о dalis
musiskiq jsiverze j vidij. Dirmanto nebuvo namie. Tada
5—6 asmenij grupe nuejo j kaimyno ukj. Netoli kaimyno
sodybos jie nuzude valstietj, kuris, juos pamatqs, leidosi
begti. Jj nusove Algis Nauseda. Pas kaimynq banditai su-
gavo Dirmanto sunq, apie 20 metij, ir parvede namo.

Po kiek laiko, kai jau sutemo, parejo ar parvaziavo
dviraciu Dirmantas su apylinkes sekretoriumi. Juos abu
banditai suciupo ir ten pat Dirmanto sodyboje susaude.
Kartu su jais nuzude ir Dirmanto sunq. Jj nuzude del to,
kad jis norejo eiti dirbti liaudies gyneju.
Ta naktj antra grupe, susidedanti is 4 asmenp, nuzude
viena Pasesuvio kaimo gyventojp.

1950 metu balandzio menesj drauge su „Kestuciu", ,,Pu-
tinu" ir „Mindaugu" dalyvavau, nuzudant sesis Skaudviles
rajono Pavarcio kaimo gyventojus. Apie nuzudymo ap-
linkybes as smulkiai papasakojau ankstesniuose parody-
muose. Galiu tik papildyti, kad tuornet norejome susau-
dyti to kaimo gyventojac deputatp Zingailp, taciau jo nera-
dome namie ir nuejome pas Miseikius. Nuzudzius Miseikj
ir jo sunu, as ju name, rodos, ant stalo, palikau du masi-
nele parasytus lapelius, kuriuose buvo pazymeta, uz kp
jie nuzudyti. Lapelip tekstas buvo standartinis, ir juose
jrasiau tik nuzudytuju pavard^ ir varda.

1951 metp pradzioje „Sarvas" ir „Aras" man pranese.
kad Taurages rajono Karapolio kaimo gyventojai Kaspa-
ravicius ir Vaitkiene vra tarybiniai aktyvistai, ir pareiske
ketina. juos uz tai nubausti. As, kaip gaujos vado pava-
duotojas, su tuo sutikau ir isakiau minetus asmenis nubaus-
ti, t. y. sumusti. Veliau is „Trimito" suzinojau, kad „Sar-
vas" ir „Aras" sumuse Kasparavicip ir VaitkienQ, be to,
pastarajai jie trintuve nutarkavo sedimpjp vietp ir api-
barste druska.

1949 metu ziemp as su grupe ketinau isdauzyti rinkimi-
ne apylinkp Taurages rajono Lomiu kaime. Mes jau bu-
vome isejp vykdyti uzdavinio, bet is pusiaukeles sugrjzo-
me, nes pradejo snigti ir pabugome, kad kareiviai leng-
vai gales mus pedomis susekti.

ADSR f„ r. 92, 1. 117—118, 123—131, 136-141.

I§ liudininko I. Di r rn a n to* parodymp

1949 m. liepos 6 d.

1949 m. liepos 5 d., apie 10 valanda vakaro, j mtisp
namus Taurages valsciaus Dunoku kaime atejo Valiskip
kaimo gyventojas Algis Nauseda, 19—20 metp. Rad^s na-
mie mane ir motinp Ona Dirmantiene, jis paklause, kur te-
vas Petras Dirmantas ir brolis Viktoras. Motina atsake,
kad tevas yra nuejes pas kazkurj is musp apylinkes vals-
tiecip, о kur isej^s Viktoras, ji nezinanti.

* Dirmantas Izidorius, Petro s., gim^s 1933 m. Taurages rajono Lau-
zq kaime.
Ро kokip penkip minucip j namus uzejo du nepazjstami
ginkluoti asmenys, apsirengp banditp uniforma. Vienas jp
turejo du sautuvus ir du pistoletus, kurip po vienp atidave
anksciau atejusiam Algiui Nausedai. Be to, du atejusieji
banditai turejo po vienp ranking granatp, о vienas ant
kaklo buvo pasikahinps binoklj. Po 2—3 minucip ate jo
_ dar trys ginkluoti banditai. Is trijp vienas, matyt, buvo
vyresnysis. Jis mane ir motinp klausinejo, kur yra tevas,
brolis ir sesuo Brigita, komjaunuole. (Ji nuo 1949 metp
sausio menesio gyvena Vilniuje ir dirba pionierip vadove.)

Banditai apziurejo visp namp ir jsitikino, kad, be та-
nps ir motinos, daugiau nieko nera. Vienas ar du pasiliko
prie nam'o, о kiti nuejo j gretima namp, esanti uz kokip 50
metrp nuo musp, kur gyveno dvi seimos — Vinco Kybar-
to ir Vinco Jackeviciaus.

Po pusvalandzio banditai atvede j namus brolj komjau-
nuolj Viktora ir pareikalavo komjaunimo bilieto. Is pra-
dzip brolis sakesi komjaunimo bilieto neturjs, bet veliau,
banditp prispirtas, ji surado kazkur drabuziuose pasleptp
ir atidave. Jie brolj klausinejo, ar jis yra padavps pareis-
kimp, kad butp priimtas liaudies gyneju. Jis tai neige.

Apie 11 valandp vakaro prie namo dviraciais privazia-
vo tevas ir Silines apylinkes sekretorius Jonas Nauseda.
Is karto juos banditai nusivede i vasaros virtuvp ir erne
tardvti. As tik girdejau, kad banditai is ju reikalavo gink-
Ip, daugiau nieko nesupratau, nes buvau uz kokip 20 met-
rp nuo vasaros virtuves. Netrukus banditai atsivede teva
j namp. Tevas siiradp pasp ir atidave. Vel nuvede tevp j
vasaros virtuvp ir jj susaude. Kartu susaude brolj Viktorp
ir apylinkes sekretorip Jonp Nausedp. Tai jvyko apie
12 val. nakties liepos 5 dienp.

Po to mazaugis banditp vyresnysis uzejo j namp ir pa-
sake man ir motinai: ,,Iki ausros niekur neiseikite, о isau-
sus praneskite milicijai, kad taip padare Nausedos armija".
Banditai is musp pasitrauke nezinoma kryptimi.

Be to, tp vakarp banditai nuzude komjaunuolj Antanp
Petraitj, gimpsj 1929 metais, gyvenusj Taurages valsciaus
Dunokp kaime. Apie tai girdejau kalbant Algj Nausedp,
kuris, kvosdamas brolj Viktorp, perspejo, kad jis nesugal-
votp begti, nes jie jj nuzudysip, kaip nuzude Antanp Pet-
raitj.
su motina nuejau j vasaros virtuvQ, pamaciau te-
ir Jono Nausedos lavonus. Jie gulejo kniupsti,
Pastebejau tevo galvoje zaizdq.

Tevas Petras Dirmantas 1940—1941 metais dirbo Tau-
valsciaus Silines apylinkes pirmininku ir vel tas pa-

greigas ejo nuo 1944 metij spalio menesio, kai tarybine ka-
feuomene isvadavo mtisij vietov^ nuo hitleriniq okupantij.
fcuo 1949 metij kovo menesio musij seima jstojo j ,,Jau-
|tlosios gvardijos" kolukj. Brolis Viktoras nuo 1948 metij
jbuvo komjaunuolis ir man sakes! padav^s pareiskima, kad
mriimtij dirbti milicijoje.

ft;- ADSR f., r. 92, 1. 176—178.

IS liudininkfes S. Petrauskienfes* parodymq

1949 m. liepos 6 d.

1949 m. liepos 5 d., apie 5 valandq vakaro, mano vy-
ras Petrauskas Juozas, Jono s., parsivede j ukj*du jaunuo-
lius ir vienq merging, visi buvo mazdaug po 20 metij. Jis
gake norjs parodyti kolukio pieno fermQ, buvusia musij
Sodyboje. ApziurejQ karves ir kiaules, jie su vyru kieme
sedo pietauti. Tuo metu nuejau j ganyklq melzti kolukio
iarviij, kurios ganesi uz kilometro nuo must} sodybos.
gugrjzus namo, vienuolikametis sunus Kazimieras pasakd,
Kad tevas su pirma atejusiais dviem jaunuoliais ir mergi-
na kazkur isejo.

Mazdaug 8—9 valandq vakaro uzejo du vyrai, apsi-
fenga civiliniais'drabuziais; vienas jij devejo kariskas cha-
ki spalvos kelnes. Jie paklause, kur vyras. Atsakiau nezi-
ibanti, kur jis isej^s. Jie, nieko nesakydami, pasisalino.
£ 10—41 valandq vakaro j kambarj jsiverze ginkluotas
fcyras, apsireng^s banditij uniforma, ir is karto paklause,
|tur yra vyras. Issigandusi atsakiau nezinanti. Tada jis ta-
|fe: „Mes ir be tav^s jj suradome". Netrukus j kambarj-
Kitas banditas atvede siinii Kazimierq, Magdelena Ambra-
mityt^, 55 metij, kilusia is Taurages valsciaus Meiziij kai-
mo (ji tris—keturias dienas dirbo mfisij ukyje), ir siuveja
Slepaitj, 55 metij, gyvenantj Taurages valsciaus Dauglau-
Kio kaime, kurj'pries tris dienas vyras buvo pasikvietQs

gj; * Petrauskienfe Stase, Juozo d„ gimusi 1904 m. Kelmes rajono Gu-
feliq kaime.
Silutes rajono Gorainhj kaimo gyventojai (is kaires j desin^j
Juozas Mockus, Jonas Overlmgas, jo sunus Antanas, brolis

Stasys Overlingas ir Pranas Stulga, nuzudyti 1946 m. sausio 10 d.

kostiumo pasiuti. Pasodinq mus visus keturis viename
kambaryje, banditai isejo j kiemq.

Po kiek laiko uzejqs vienas banditas paklause mane,
kur raktai nuo spintos, kurioje buvo vyro dokumentai ir
pinigai. Atsakiau, kad raktus turi vyras. Tada jis isejo j
kiemq ir atsinese visus musq raktus. Tarp jq buvo raktai
nuo spintos, taip pat nuo kitq pastatq. Is to supratau, kad
banditai vyrq sulaike ir jis yra kieme.

Veliau banditai, nusivedq sunq Kazimierq j kitq kam-
barj, atidare spintq, pagrobe pinigus, vyro dokumentus ir
paeme sautuvq, gautq is saugumo skyriaus. Kieme isgir-
dau du suvius, bet j laukq neisejau, nes buvau saugoma.
Banditai susikrove j maisus beveik visus drabuzius ir
perspejo, kad niekas iki ryto j kiemq neiseitq. Jiems isei-
nant, pro langq maciau, kad jie buvo penki. Kai tik bandi-
tai pasisalino, isejau j kiemq ir darzineje radau nuzudyto
vyro lavonq, о siandien rytq pranesiau valsciaus saugumo
skyriui.

As ne vieno bandito nepazniau. Ambrazailyte sake, kad
ji pazino vienq — tai buvo Nauseda, anksciau gyvenqs
Taurages valsciaus Valiskiq kaime. Kiti banditai nei jai,
nei Slepaiciui nebuvo pazjstami.
j ,,Pasesuvio" kolukj jstojome 1949 metp kovo menesj.
is pradziu vyras dirbo spskaitininku, о paskutiniu metu —
kasininku.

ADSR f„ r. 92, 1. 180—182.

liudininkes T. L e m b e r t i e n ё s* parodymp

1950 m. balandzio 21 d.

Sip metp balandzio 19 dienp, apie 9 valandp vakaro, j
namo langp pabelde nepazjstami asmenys. As ir vyras
dar nemiegojome. Kambaryje dege lempa. Sunus Juozas
Lembertas, gim^s 1926 metais, miegojo ant auksto. As
isejau j priemen^ ir paklausiau, kas beldziasi. Vyriskis lie-
tuviskai pareikalavo atidaryti duris, bet pavardes nepasi-
sake. Atidariau duris, ir j vidp jejo trys vyrai, ginkluoti
automatais, apsirenge banditp uniforma. As ir vyras jp
nepazinome. Zibalines tempos sviesoje pastebejau, kad
du is jp auksto ugio, о trecias zemaugis, vienas is auksta-
ugip turejo ilgp rudp barzdp.

Banditai vyrp paklause, ar yra namuose pasalinip. Vy
ras atsake, kad pasalinip nera. Jie klause, kur sunus Juo-
zas. Atsakiau, kad jis miega ant auksto. Vienas banditp
uzlipo ant auksto, prikele simp ir atsivede jj j kambarj.
Banditai is vyro ir sunaus pareikalavo pasp, Paem^s pa-
sus, vienas banditas klausinejo vyro ir sunaus pavardes,
vardo ir tevavardzio, kartu, issitrauk^s is kisenes spsiuvinj
ar uzrasp knygutQ, vartydamas jp, perziurejo uzrasus.
Banditai rimbu plieke sunp, о po to jj ir vyrp isvede j prie-
angj ir nusove.

Paem^ odinius batus, pusbacius, skustuvp ir 38 metrus
milo, banditai nuejo kaimynes Zoses Miseikienes sodybos
link. As netrukus isgirdau jos ukyje lojant sunj. Naktj
atejo Aldona Miseikyte ir pranese, kad banditai namuose
nuzude motinp Zos^ Miseikienp.

1950 m. balandzio 20 d. rytp, apie 6 valandp, uzejau
pas kaimynp Bertulj, kuris, mano prasomas, nuejo j Upy-
nos saugumo skyrip ir pranese apie vyro, sunaus ir kai-
mynes Miseikienes nuzudymp.

Vyras Juozas Lembertas su sunumi dirbo savo ukyje.
Kodel juos banditai nuzude, nezinau.

ADSR f„ r. 92, 1. 171—172.

* Lembertiend Teodora, Martyno <1., gimusi 1903 m. Taurages rajono
Antegluonio kaime.

4 Kruvmos zudiky pedos	49
1S Hudlnlnk6s О. M1 § e 1 к у t ё s* parodymq

1950 m. balandzio 21 d.

1950 m. balandzio 19 d., mazdaug 10 valandq vakaro,
miisq seima buvo kq tik pavakarieniavusi, brolis Antanas
Miseikis isejo j kiemq ir, tuoj pat sugrjzQs j kambarj, pa-
sake, kad sodybq is visq pusiq supa ginktuoti vyrai. Pas-
kui j langq pabelde vyriskis ir pareikaiavo atidaryti duris.
Kadangi musq dar niekas nemiegojo, tai durys buvo ne-
uzskl^stos. j vidq uzejo trys gmkluoti vyrai, apsirengq
buvusios burzuazines kariuomenes uniforma. Kokius tu-
rejo ginklus, nepastebejau, nes kambaryje sviesos nebuvo,
о banditai pasisviesdavo sau elektriniu zibintu. Is seimos
niekas jn nepazino, tik pastebejau, kad du banditai buvo
rudomis barzdomis. Vienas banditq paklause, koks pas
mus susirinkimas vyksta. Tevas paaiskino, kad jokio susi-
rinkimo nera, kad visi namuose esan tie ji yra seimos na-
riai. Tada banditai pareikaiavo tevo ir brolio Antano pasq.
Brolj jie vqdmo „snipu" ir sake, kad jis ir apylinkes tary-
bos deputatas Zingaila daugiau nebeisdavmesiq zmoniq.
Brzolj Antanq jie dar vadino komjaunuoliu ir reikaiavo,
kad jis atiduotq komjaunimo bilietq. Is tikrqjq jis nebuvo
komjaunuoiis, todel ir atsake, kad komjaunimui nepriklau-
so. Be to, banditai jo klausinejo, kur yra deputatas Zingai-
la. Brolis atsake, kad jis nezino.

Tevq ir brolj Antanq banditai nuvede j mazq m'iegamqjj
kambarj. Girdejau, kaip jie tris kartus komandavo tevui
ir broliui gulti ant grindq. Paskui eme saudyti ir juos nu-
zude. Mes visi seimos nariai buvome kitame kambaryje
ir nemateme, kaip tevq ir brolj nusove.

Pries iseidami, banditai visus perspejo, kad per dvi
paras paliktume namus ir issikeltume j miestq, grasinda-
mi, kad visi busime nuzudyti, jeigu nejvykdysime jq nu-
rodymo.

Ant tevo ir brolio lavonq banditai paliko du lapelius,
bet jq turinio nezinau, nes neskaiciau.

Kiek banditq buvo atejq j sodybq, tiksliai pasakyti
negaliu, nes maciau tik tris buvusius kambaryje.

. Pries jstodami j kolukj, tevai turejo 10 ha zemes. j ko-
lukj jstojo 1950 metq kovo menesj.

* MiSeikytfe Ona, Antano d,., gimusi 1927 m. Taurages rajono Pavar-
cio kaime.
F ' Zingaila Stepas, Antano s., gyvena Taurages apskri-
|lles Pavarcio kaime ir yra Mockaicip apylinkes deputatas.
Sip metij lapkricio 19 dienq, apie 5 valandq vakaro, jis
su zmona is kaimo isejo j Taurage. Eidamas pro miisij so-
»ybq, apie kazkq kalbejosi su broliu Antanu. Vakar, t. y.
balandzio 20 dienq, kazkas is vietiniq gyventojij kalbejo,
kdd naktj is balandzio 19 j 20 banditai buvo ateje; j depu-
tato Zingailos sodybq, noredami jj nuzudyti, taciau, nera-
dq namie, tik isdauze langp" stiklus.

> Tevas Antanas Miseikis ir brolis Antanas pastaruoju
stnetu kolukyje dirbo jvairius darbus. Brolis tarnavo Tary-
tbineje Armijoje ir 1949 metij vasario menesj buvo demo-
Ibilizuotas.

к ADSR f., r. 92, 1. 173—175.

A. В a n d z 1 и о* parodying

7950 m. birzelio 16 d.

1947 metij vasario ar kovo menesj gaujos vadas Sto-
pis-„Alunta" issikviete mane j miskq, esantj netoli Taura-
?ges apskrities Gaures valsciaus Puikiij kaimo, uzverbavo
irysininku ir dave ,,Kovo" slapyvardj. Spalio menesj per
fiysininkq Jonq Liorancq, Puikip kaimo gyventojq, jis man
gpranese, kad tarybiniai organai uz rysius su banditais ke-
tina mane suimti, ir siiile pasislepti, gyventi nelegaliai.
Paklaus^s patarimo, slapsciausi jvairiose vietose pas to-
limus savo gimines. 1948 m. kovo 10 d. rysininkas Jonas
Liorancas, zinojqs mano slepimosi vietas, atnese laiskq nuo
Simo Gavenio, kurj gerai pazinojau, dar pries jam iseinant
j gaujq? nes jis kil^s is to paties kaimo, kaip ir as. Gavenis
siiile stoti j gaujq. Perskait^s laiskq, nusprendziau taip ir
padaryti, ir po dviejp—trijp dienp Liorancas, mano papra-
sytas, nuvede j gaujos stovykla pas Stonj-„Aluntq“, kuris
’r prieme mane j savo gaujq. Taigi, gaujoje buvau nuo
1948 metij kovo menesio iki suemimo dienos, t. y. iki
{950 m. birzelio 16 d. Turejau „Judrucio" slapyvardj.

Budamas rysininku, Stonio pavedimu gaudavau is kite
«ysininko— Petro Janusaicio, gyvenancio Gaures vals-
:iaus Sakalines kaime, banditp korespondeneijq ir perduo-

* Bandzinas Antanas, Martyno s., gim^s 1907 m, Taurages rajono
iltriskip kaime.
davau Stoniui, о is jo gautpjp — jteikdavau Janusaiciui,
kuris perduodavo kitoms grupems.

Nuo 1949 metp rugpiucio iki 1950 metp balandzio me-
nesio vadovavau „Lelijos" buriui. Jam priklause 12 ban-
ditp. Sip metp balandzio menesj del pablogejusios sveika-
tos paprasiau tevunijos vado „Eimucio" pervesti mane ei-
liniu. „Lelijos" burio vado pareigas perdaviau „Viktorui",
pasilikdamas buryje eiliniu. Turejau rusiskp automating
sautuvp, uzsienines markes pistoletp, vienp ranking grana-
tp ir binoklj. Kai buvau sulaikytas, visa tai is manps pa-
imta.

1949 m. liepos 17 d Gaures valsciaus Zaltriskip kaimo
rajone kareiviai nukove tris banditus, jp tarpe gaujos va-
dp Stasj Stonj-„Aluntp". Po to mane paskyre gaujos vadu.
Netrukus gavau is tevunijos vado Stoskaus-,,Eimucio" nu-
rodyma pavesti visiems rysininkams isaiskinti asmenis,
kurie VSM organp darbuotojams nurode nuzudytojo gau-
jos vado Stonio slapstymosi vietp. Gaves uzdavinj, da-
viau rastu atitinkamus nurodymus visiems savo gaujos
rvsininkams. Netrukus per rysininkus is Agotos Eicienes-
„Rasos" gavau rastu pranesima, kad ji itaria Petrp Janusai-
tj isdavus Stonio slapstymosi vieta. Toki pat pranesimp
zodziu gavau is rysininko Petro Tenikaicio, kuris veliau
tapo banditu ir turejo „Marso" slapyvardj. Is Eicienes ir
Tenikaicio gautas zinias pranesiau Stoskui-,,Eimuciui".

1949 metp rugpiucio pabaigoje ar spalio pradzioje
Stoskus su „Butegeidzio" rinktines stabo atstovu „Skais-
giriu" ate jo j mano stovyklp Gaures valsciaus Juodpet-
rip miske ir pranese turjs tikrp duomenp apie Petrp Janu-
saitj. Dienp Stoskus, „Skaisgiris", as, „Majus", „Putinas",
„Karalius" ir „Algis" nuejome j Pameizip miskp ir apsisto-
jome septintajame kvartale. Pakeliui uzsukome pas Ago-
tp Eicienp, su kuria Stoskus kalbejosi vienas. Dvi—tris die-
nas isbuvus miske, atejo Eiciene ir pranese Stoskui, kad
Janusaitis yra nuvykps j malunp, is kur, grjzdamas dvira-
ciu, butinai uzvaziuosips pas jp — ar nufotografuoti, ar
fotografijp atiduoti. Jai isejus, pasiunciau ,.Majp", „Puti-
np" ir „Karalip" saugoti kelio, kuriuo vaziuos j jos Oki
Janusaitis. Jie sugavo jj vaziuojanti dviraciu ir atvede j
miskp.

Stoskus ir „Skaisgiris" kvote Janusaitj, musdami jj
kumsciais. Taciau jis gynesi nepranesps saugumo orga-
nams apie Stonio slapstymosi vietq. Tada suriso jam ran-
kas bei kojas ir basq pastate j degantj lauzq. Vel kvote,
reikalaudami prisipazinti. Neislaikqs kankinimo, Janusaitis
pareiske, kad jis is tikrqjq pranese saugumo organams,
kur Stonis slapstesi. ,,Skaisgiris" reikalavo nurodyti tary-
biniq aktyvistq pavardes. Janusaitis pasake, kad tarybiniai
aktyvistai yra Gaures valsciaus Sakalines kaimo gyvento-
jai Juozas Andrijaitis bei Petkiene ir Milaiciq kaimo gy-
ventojas Juozas Bruzas.

Pasibaigus kvotai, mes visi, Stoskaus ir „Skaisgirio"
nurodymu, naktj nuvedeme suristq Janusaitj j Andrijaicio
namus. j vidq su Janusaiciu uzejo Stoskus ir ,,Skaisgiris",
о kiti buvome apsupq namq ir ejome sargybq. Budamas
kieme, girdejau, kaip Stoskus ir „Skaisgiris" kambaryje
suvede Janusaitj ir Andrijaitj akistaton. Taciau Andrijai-
tis kategoriskai pareiske, kad jis nera tarybinis aktyvistas.
Paskui Janusaitis ir Andrijaitis buvo nuvesti j darzinq, kur
juos „Algis" ir „Karalius" nusove.

Naktj nuvykome ir j Petkienes sodybq. j vidq uzejo
Stoskus ir „Skaisgiris", о kiti likome lauke saugoti. Ar
Petkiene buvo kvociama, negirdejau. Po kurio laiko jq
nuvede j darzinq, kur „Majus" ir „Putinas" is pistoletq nu-
sove. Pries isvedant Petkienq, j kiemq buvo isejqs jos vy-
ras Petkus, bet as nezinau, ar jis mane pastebejo, nors
mudu geri pazjstami. Petkiene yra Janusaicio sesuo, todel,
juos nuzudq, nuejome apiplesti jq motinos Janusaitienes,
gyvenancios Gaures valsciaus Sakalines kaime. I vidq
uzejo Stoskus, „Majus" ir „Skaisgiris", о kiti ejome sargy-
bq lauke. Pagrobeme visus Janusaitienei ir jos sunui Pet-
rui Janusaiciui priklausancius daiktus: vyriskq kostiumq,
kitelj, dvi atraizas kostiumui, atraizq moteriskam paltui,
apie 10 metrq medziagos baltiniams, tris—keturias poras
vyriskq baltiniq, ranksluosciq, chromo pusbacius ir kt.
Pagrobtq turtq Stoskus isdalijo mums. Man teko treji apa-
tiniai marskiniai, kostiumas ir pusbaciai. Veliau kostiumq
padovanojau rysininkui Stepui Paulauskui. Janusaicio dvi-
ratj pasieme Stoskus.

Kaip jau minejau, miske kvociamas Janusaitis dave
parodymus apie Juozq Bruzq. Remiantis tuo pareiskimu,
praejus menesiui, Stoskus liepe Rapolui Marcinkui-,,Jova-
rui" nuzudyti Bruzq. Veliau Marcinkus pasisake, kad jis su
„Tautvydu" ir „Valentinu" nuzude Bruzq.
1949 metq rudenj Stoskus rastiskai jsake nuzudyti Mikq
Petraitj, Gaures valsciaus ir kaimo gyventojq, kaip tary-
binj aktyvistq. As irgi rastu pavedziau tai atlikti Marcin-
kui su savo grupe. Netrukus Marcinkus parase, kad jo
grupe Petraitj nuzude.

Mazdaug tuo paciu metu Marcinkus-„Jovaras" man
rastiskai pranese, kad jis savo iniciatyva su jam paval-
dziais „Tautvydu", „Valentinu" ir „Steponu" nuzude Mikq
Liorancq, Gaures valsciaus Puikiq kaimo gyventojq.

1949 metq rudenj, naktj su „Putinu", „Algiu" ir ,,Kara-
liumi" uzejau pas kolukio pirmininkq AkstinienQ, gyve-
nanciq Taurages valsciaus Luksiskiq kaime, ir, grasinda-
mas ginklu, atemiau tukstantj ar du tukstancius rubliq.
As nezinojau, kad ji turi pinigq, о siaipjau pareikalavau
atiduoti pinigus, ir ji issigandusi atidave visus, kiek tu-
rejo. Paskui nuejome pas Gaures valsciaus „Sesuves" ko-
lukio pirmininkq Gailiq, kuriam, grasindamas ginklu, lie-
piau paimti is kolukio 15 centneriq kvieciq ir rugiq, su-
malti juos, paskersti kolukio kiaulq ir viskq nugabenti j
Gaures valsciaus Lybiskiq kaimo valstiecio Prano Kaspa-
raviciaus sodybq. Gailius reikalavimq jvykde. Is pradziq
Kasparavicius nenorejo is Gailiaus priimti banditams skir-
tq produktq, bet prigrasinau ginklu, ir tada jis sutiko.

Mazdaug 1949 metq rugpiucio viduryje su Stasiu Vai-
vada-„Karaliumi", Jonu Jokubausku-,,Putinu" ir Andriumi
Cinovu-,,Algiu" apsistojome Taurages valsciaus Pypaliq
kaime. Apie 23 valandq perbridome Sesuves upe, ketin-
dami eiti j Jurbarkynes miskq. Pakeliui reikejo pereiti
Taurages—Gaures keliq. Naktis buvo tamsi. Priekyje ejqs
Vaivada, zengdamas per griovj, uzkliuvo uz jame gulin-
cio zmogaus. Pilietis pasoko ir rusiskai paklause, kas cia
per zmones. Mes visi suguleme griovyje. Vaivada savo
ruoztu taip pat rusiskai paklause, kas jis esqs. Nepazjsta-
masis atsake esqs valstybinio draudimo inspektorius. Ta-
da islip^s is griovio Vaivada jam susuko: „Rankas auks-
tyn!" Jis pakele rankas. Priejqs prie jo, Vaivada paklau-
se, ar jis turi ginklq. Inspektorius atsake neturjs. Atsive-
dqs jj prie musq, Vaivada pasake, kad jo paleisti negali-
ma, nes jis gali apie mus pranesti, ir mus suras kareiviai.
Nutareme inspektoriq nuzudyti. Is apsiausto-palapines
istraukqs virvq ir surisQs jam rankas uz nugaros, Vaivada
pasiule is greta gyvenancio Antano Kvietkaus paimti kas-
tuvq, kad galetume uzkasti lavonq. Nusivedp inspektorip
j Kvietkaus kiema , pasibeldeme j langa. Kvietkus jau mie-
gojo. Mes jj issikvieteme ir liepeme, pasiemus kastuvq,
eiti su mumis. Patraukeme Sesuves link. Beeinan't Vaivada
norejo inspektorip musti, bet sis sake, kad jo nemustu-
me. о verciau is karto nusautume. As neleidau inspekto-
riaus musti. Vaivada nesutiko jo nusauti, nes suvis gali bu-
ti isoirstas. ir mus paletu surasti kareiviai, todel jj reike-
jo likviduoti be sfivio.

Nuo Kvietkaus namu nuejp 300—400 metru, sustojo-
me krumuose uoes pakranteje. Vaivada ir Cinovas atriso
insnektoriui rankas ir ta pacia virve jj nasmauge. Ji smau-
oiant, as ir Kvietkus stovejome uz penkip metrp, о Joku-
bauskas preta jp. Vaivada ir Kvietkus krumuose iskase
nedidele duobe, paskui Vaivada, Cinovas ir Jokubauskas
nutemne prie jos lavona. Prie duobes Vaivada nutrauke
nuo lavono pusbacius, svarka ir palaidine. As priestara-
vau, bet iis manes nenaklause ir pasiule Kvietkui paimti
daiktus. Taciau Kvietkus nesutiko paimti. bijodamas. kad
ner kratq gali juos aptikti ir ji suimti. Tada liepiau Kviet-
kui uzkasti lavonq, о rytq patikrinti ir gerai uzmaskuoti.

Po to nusprendeme nebeiti j Jurbarkynes miskq ir grjz-
ti atgal. Pakeliui turejome vel pereiti Sesuvp. Kvietkus
mus po viena pernese per upq, kad mums nereiketp nu-
siauti. Patraukeme j Pypalip kaimq, о Kvietkus nuejo na-
mo. Veliau, susitikq jj, pasiteiravome, ar jis uzmaskavo
vietq, kur uzkastas lavonas. Jis atsake, kad rytq nuejo ir
kruopsciai uzmaskavo.

Is inspektoriaus paemiau karinj bilietq. 1949 metp rug-
piucio menesj per rysininkq Jonq Laurenskq-„Miglq" nu-
zudytojo dokumentus kartu su likvidavimo aktu nusiun-
ciau tevunijos vadui Jonui Stoskui-,,Eimuciui.

Kvietkui atsisakius paimti nuvilktus inspektoriaus dra-
buzius ir pusbacius, Vaivada juos pasieme sau ir devejo.
As norejau uzsivilkti palaidinq, bet ji buvo per maza,
todel jq grqzinau Vaivadai.

ADSR f., r. 93, 1. 58, 65—69, 72—74.
I§ liudinlnko J. P e t к a u s* parodymp

1950 m. rugpiucio 15 d

1949 metais, is rugsejo 12-osios j 13-pjp naktj banditai
nuzude mano zmonp Petkienp Onp, Jurgio d. Be to, nu-
zude zmonos brolj Petrp Janusaitj ir Juoza Andrijaitj, gy-
venusius Sakalines kaime.

Velai naktj, apie 4 valandp, kazkas pabelde j langp.
Atsikelps ir nuejQS prie lango paziureti, kas beldziasi,
pamaciau lauke ginkluotus vyrus, apsivilkusius apsiaus-
tais-palapinemis ir kalbancius rusiskai. Manydamas, kad
tai kareiviai, ejau atidaryti durp, bet nespejau, nes jie
duris islauze ir jsiverze j vidp. Tai buvo keturi nepazjsta-
mi ginkluoti banditai, kurie pasisveikino lietuviskai. Jie
jziebe ant sienos kabejusip zibaline lempp ir liepe zmonai
greitai keltis ir apsirengti. Zmonai virtuveje rengiantis,
eme jp musti kumsciais per veidp, kaltindami tuo, kad, jai
jskundus, 1949 metp vasarp Sakalines ir Zaltriskip kaimu
rajone kareiviai nukovp tris banditus, jp tarpe gaujos va-
dp „Aluntp". Zmona neprisipazino esanti kalta, nes trys
banditai buvo nukauti ne pagal musp pranesimp. Banditai
suriso jai uz nugaros rankas ir, nuved^ j tvartp, susaude.

Jie perspejo mane, kad iki ryto niekur is namp neisei-
ciau ir tik po 8 valandos pranesciau Taurages VSM orga-
nams apie tai, kas jvyko. Po kurio laiko atejo zmonos mo-
tina Ona Janusaitiene ir papasakojo, kad pas jp taip pat
buvo atej$ banditai, pagrobe visus sunui priklausiusius
daiktus ir pasisalino.

Isausus su Janusaitiene nuejome j tvartp ir radome
ten mano zmonos lavonp.

Rytp atejps Jurgis Andrijaitis pasake, kad naktj bandi-
tai nusove jo tvarte simp Juozp Andrijaitj ir Petrp Janu-
saitj. Nuzudytpjp rankos ir kojos buvo suristos, kojos ap-
degintos.

Visi trys nuzudytieji palaidoti Sakalines kaimo kapi-
nese.

ADSR f., I. 93, 1. 83—84.

* Petkus Jurgis, Jurgio s., gim^s 1899 m. Taurages rajono Sakalines
kaime,
К liudininkes О. Andrij aitienes* parodymp

1950 m. rugpiucio 15 d.

1949 metais is rugsejo 12-osios j 13-qjp naktj banditai
nuzude mano vyrp Andrijaitj Juozq, gimusj 1924 metais,
Taurages rajono Sakalines kaimo gyventojp, Tp naktj Sa-
kalines kaime banditai nuzude Janusaitj Petrp, Jurgio s„
gimusj 1922 metais, ir Petkien^ Onp, Jurgio d., apie 40 me-
tij amziaus.

Velai naktj kazkas pabelde j langp ir pareikaiavo ati-
daryti duris. Vyras atsikele is lovos ir atidare. Tuojau trys
ginkluoti banditai ciupo jam uz rankp, istempe j laukp ir,
surisp virve rankas uz nugaros, jvede j kambarj su Petru
Janusaiciu, kurio rankos ir kojos buvo suristos. Janusai-
cio kojos buvo apdegintos, tai gerai matesi, nes jis buvo
basas. Banditai uzkure kambaryje krosnj, pagulde vyrp
ant grindp ir deganciu pagaliu eme deginti kojij padus, rei-
kalaudami atiduoti pistoletp ir 2000 rubliu. Jie kaltino jj
isdavus banditus saugumo organams. Po to banditai
vyrp ir Janusaitj isvede j tvartp, kur suviais j galvp juos
nuzude.

Sugrjz^ j butp, pagrobe apie tukstantj rublip, vyro pus-
bacius, 12 dezucip papirosp, jo ir mano asmens dokumen-
tus ir, perspejp mane, kad niekam apie juos nesakyciau,
isejo.

Saudant vyrp ir Janusaitj, is tvarto isvaryta karve
nuejo j vyro tevo Jurgio Andrijaicio ukj. Parnates
musu karvp, jis atvare jp pas mus. Banditrj jau nebe-
buvo, ir as papasakojau, kas jvyko. Su juo nuejusi j tvar-
tp, radau vyro ir Janusaicio lavonus. Rytp Jurgis Andri-
jaitis, nuvykps j Gaurp, pranese viskp VSM organams.

Tp naktj banditai nuzude Onp Petkienp. Nuzudymo
priezastis ta pati, del kurios nuzude vyrp ir Janusaitj.
Apie tai rugsejo 13 dienos rytp suzinojau is Petkaus.

j mtistj sodyba buvo suejp apie desimt banditp, is ku-
riu tik trys uzejo j vidp, о kiti liko kieme. Ne vieno ne-
pazinau. Sakalines kaime gyvenu neseniai, tik nuo
1947 metp, anksciau gyvenau Ukmerges apskrityje.

* Andrijaiticnfe Ole, Stasio d., gimusi 1922 m. Moletq rajone Giedrai-
ciuose.
NuzudQ mano vyrp, Janusaitj ir Petkien^, banditai nu-
ejo j Janusaicio namus, pas jo motinQ, ir pagrobe jam
priklausancius daiktus. Apie apiplesimp man papasakojo
Janusaitiene.

ADSR f„ r. 93, 1. 85—86.

IS V. G 1 о b i o* parodymp

1951 m. rugpiUcio 29 d.

1946 metu rudenj Petras Berneckis, budamas pogrin-
dines organizacijos virsininkas Gaures valsciuje, mane uz-
verbavo j organizacijp ir dave „Vainausko" slapyvardj.
Jo slapyvardis buvo „Gauras". 1946 metp gruodzio me-
nesj jis du kartus jteike man banditp rastus-laiskus, ku-
riuos jo nurodymu nunesiau j Batakip valscip rysininkui,
„Merkio" slapyvardziu.

1946 metp pabaigoje, Berneckio paprasytas, perlei-
dau banditams naudotis binoklj, uz kurj jis man sumo-
kejo 500 rublip.

1947 metu rudenj gaujos vadas Stoskus-,.Eimutis" pa-
skyre Vincp Kuliesa Gaures valsciaus pogrindines organi-
zacijos virsininku, о mane ir Juoza Urbonq io pavaduo-
tojais antitarybiniam darbui varyti valsciuje. Kuliesa ma-
ne is naujo uzverbavo, prieme priesaika ir dave ,,Ramu-
no" slapyvardj. Sias pareigas ejau iki 1949 metp spalio
menesio, t. y. iki VSM organai likvidavo musp pogrin-
dintj organizacijq. Po to gyvenau nelegaliai.

1951 m. birzelio 28 d.

Gaures valsciuje veikusi antitarybine organizaciia
1949 metais buvo likviduota ir jos dalyviai suimti. Bi-
iodamas suemimo, gyvenau nelegaliai ir jstojau j ,,Ro-
lando" gaujp, kurioje buvau iki 1950 metp birzelio me-
nesio. Nuo 1950 metp birzelio menesio iki suemimo die-
nos buvau „Butegeidzio" rinktines stabo narys ir ejau
rinktines vado pavaduotojo ukio reikalams pareigas.

* Globis Vladas, Nikodimo s., gimtjs 1927 m. Taurages rajono Gailis-
kes kaime.
1951 m. rugpiucio 24 d.

1947 metp pavasarj nuzudeme Taurages gelezinkelio
stoties virsininkq. Anksciau kvotos metu nuslepiau, ko-
kiomis aplinkybemis jj nuzudeme. Dabar teisingai papasa-
kosiu.

Mazdaug 1947 metp geguzes menesj nuejau j 2iburiq
kaimq pas Vincq Kuliesq. Pas jj gyveno jo zmonos bro-
lis Viktoras Milkintas. Jis siuo metu yra „Viktoro" va-
dovaujamoje gaujoje. Kuliesa man ir Milkintui pranese,
kad gaujos vadas Stoskus-,,Eimutis" mums jsake nuzudyti
Taurages gelezinkelio stoties virsininkq. Jis dienq turejo
vaziuoti is Gaures j Taurage Jo pavardes Kuliesa nepa-
sake, tik paaiskino, kad yra apsireng^s gelezinkelininko
uniforma ir kad jj, padarius prie kelio pasalq, reikia nu-
zudyti kaip aktyvq komunistq. Kuliesa apsiginklavo au-
tomatu, man dave vokiskq karabinq su soviniais, о Mil-
kintui— naganq. Po pietp trise pasislepeme pasaloje mis-
ke prie kelio, einancio is Gaures j TauragQ. Palauk^ apie
valandq, pastebejome dviraciu atvaziuojantj Taurages link
gelezinkelio stoties virsininkq, apsirengusj gelezinkelinin-
ko uniforma. Kai virsininkas priartejo prie musp, Kuliesa
isbego j keliq ir, sustabd^s jj, is automato nusove*, Po to
pasislepeme miske, о paskui issivaiksciojome j namus.
Uz nuzudymq Kuliesai veliau buvo pareiksta banditp pa-
deka.

1947 metp birzelio menesj Gaures valsciaus Kunigis-
kip kaime apipleseme pieninQ, buvusiq Antano Pakutinsko
ukyje. Jo sunus buvo pienines vedejas. Is pienines pa-
grobeme tris bidonus sviesto, kiekvienas svere apie 100 ki-
logramp, nedidelq statinaitQ riebalp, sverusiq apie 10 ki-
logramp, ir apie 1000 kiausinip. Apiplesime dalyvavau as
ir Juozas Urbonas, apsiginklavq vokiskais karabinais, Vin-
cas Kuliesa — automatu, Stonis-,,Alunta", Rudys-,,Vaido-
tas" ir „Viktoras". Siuo metu pastarasis yra burio vadas.
Apiplesiant as, Kuliesa ir Urbonas ejome kieme sargybq,
kad musp nepazintp Pakutinskas, kuris gaujos vado Sto-
nio jsakymu atidare produktp sandelj. Paskui, pasikinkq
Pakutinsko arklj, prisiplestq turtq nuvezeme j miskq ban-
ditams, pakeliui, krwnuose palikdami bidonq sviesto ir
dezp kiausinip. Kuliesa ir Urbonas vezimq su arkliu

* 1947 m. geguzes 4 d. banditai nuzude Gutauskq Vaclovq, Piano s.,
gimusj 1905 m., Taurages gelezinkelio stoties garveziq depo virsininkq.
sugrqzino Pakutinskui. Tada mes trise paliktq krumuose
sviestq ir kiausinius nuneseme j Kuliesos sodybq ir pasi-
dalijome. Metalinj bidonq su dalimi sviesto nusinese Ur-
bonas, о kiausinip kiekvienam teko mazdaug po 70.

Antanas Pakutinskas mums nepadejo apiplesti pienines.
Sandelj jis atrakino banditp verciamas. Vezimq su arkliu
is jo banditai taip pat prievarta paeme.

1947 metp rudenj, naktj, pogrindines organizacijos da-
lyvio Juozo Urbono pakviestas, nuejau pas savo kaimynq
Pranq Vaitkp, gyvenantj Gaures valsciaus Jucaicip kaime.
Jo namuose buvo apie 10 banditp, jp tarpe gaujos vadas
Stoskus-„Eimutis", taip pat vienas banditp sulaikytas pi-
lietis vardu Petras, apie 28 metp, uz nugaros suristomis
rankomis. Stoskaus nurodymu as kartu su Urbonu ir tri-
mis banditais tq pilietj nuvedziau j miskq, kur vienas is
jp nusove jj. Nuzudytojo Petro lavonq mes uzkaseme.
Po to su Urbonu nuejome namo, о trys banditai sugrjzo
pas banditp talkininkq Pranq Vaitkp, kur jp lauke kiti.
Pries nuzudydami Petrq, banditai nutrauke jo pusbacius
ir paskui nusinese.

Veliau Urbonas man sake, jog Petras gyveno ir dir-
bo Taurageje. Banditai jj sulaike vykstantj j Jucaicip kai-
mq, ateme pistoletq „,TT‘ ir, jtardami, kad jis esqs tary-
binis aktyvistas, nuzude.

1948 metp rudenj Kunigiskip apylinkes pirmininkas
Pranas Vaitkus, mano kaimynas, pasake, kad sekmadienj
pas jj turi atvaziuoti j svecius pazjstamas milicininkas is
Taurages Stasys Bajorinas. Apie tai pranesiau pogrindines
organizacijos virsininkui Kuliesai. Kuliesa pareiske, kad
reikia organizuoti pasalq, nuzudyti milicininkq ir pasiim-
ti jo ginklq. Taciau numatytq dienq Bajorinas pas Vaitkp
neatvaziavo, todel mes jo ir nenuzudeme. Laukdamas pa-
saloje, turejau rusiskq sautuvq, kurj man dave Kuliesa.
Urbonas ir Kuliesa irgi buvo apsiginklav^ sautuvais.

1948 metp pabaigoje ar 1949 metp pradzioje, dabar
tiksliai neprisimenu, naktj j mano namus atejo grupe
ginkluotp banditp. Jp tarpe buvo Stoskus-,,Eimutis" ir
Naubaras-,,Lyras". Is viso atejo, berods, septyni. Jie atsi-
vede suristomis rankomis Gaizauskq. Jo vardas, rodos,
Juozas. Gaizauskas gyveno Taurages rajono Milgaudzip
kaime ir dirbo savo ukyje. Mano namuose Stoskus tarde
Gaizauskq. Jj jtare esant tarybiniu aktyvistu. Po to Stos-
kaus nurodymu as su juo ir dar vienu banditu nuveziau
vezimu Gaizauskq j miskp, ir jj tenai banditai nusove.
Rvtojaus dienp Stoskaus paliepti as su Vincu Kuliesa ir
Kleopu Vaitkumi, is Jucaicip kaimo, nuejome j miskp ir
uzkaseme Gaizausko lavonp, nes jis buvo nuzudytas, man
mat ant, ir as zinojau, kur jo lavonas.

1949 metp pabaigoje, kai jau buvau „Viktoro" vado-
vaujamoje gaujoje, is vietinip Gaures valsciaus gyvento-
jp girdejau, kad VSM darbuotojai Gaizausko lavonp miske
surado.

1951 m. rugpiUcio 25 d.

1947 metp rudenj Juozas Urbonas su Stoskumi-„Eimu-
ciu" ir kitais, apie 10—12 vyrp, vakare atejo pas mane
j Gailiskes kaima, Stoskaus nurodymu nuejau j Ziburip
kaimp ir iskvieciau Vincp Kuliesp. Mes aptareme Gaures
valsciaus Jucaicip kaimo gyventojo Jono Simkaus nuzudy-
ma. Pogrindines organizacijos virsininko pavaduotojas
Juozas Urbonas pasiule gaujos vadui Stoskui nuzudyti Jo-
np Simkp uz tai, kad jis 1945—1946 metais dirbo Gaures
valsciaus VRM skyriuje ir dalyvavo, gaudant bei likviduo-
jant banditus. Nutareme Simkp nuzudyti, о jo ukj apiplesti.
Po to naktj Vincas Kuliesa ir Juozas Urbonas isvede ki-
tus banditus j Jono Simkaus ukj, о as pasilikau namie.

Po trijp dienp Jucaicip kaime sutikau Juozp Urbonp.
Jis pasake, kad banditai apiplese Jono Simkaus ukj, о jj
nusivede j miskp ir nuzude.

1948 metu vasara netoli Mickiskes kaimo miske, kur
ribojasi Batakip ir Gaures valsciai, Urbonas su rinktine^
vadu Miliuliu-,,Algimantu" ir kitais nuzude Kunigis-
kip apylinkes pirmininkp Kazj Norusp. Jj banditams isda-
ve Urbonas; jis man ir papasakojo apie nuzudymp.

1948 metais, menesio neprisimenu, Juozas Urbonas
man sake, kad jis su Jonu Mockaiciu ir Kaziu Girdziumi
Batakip valsciaus Mickiskes miske nuzude vokietj. Vo-
kietj nuzude kaip tarybinj aktyvistp. Jj jskunde musp
pogrindines organizacijos dalyvis Jonas Mockaitis.

Be to, Urbonas sake, kad su Vincu Kuliesa surase ak-
tp apie vokiecio likvidavimp, jj pasirase savo slapyvar-
dziais ir dave pasirasyti Kaziui Girdziui bei Jonui Moc-
kaiciui, dalyvavusiems nuzudyme. Aktp Kuliesa jteike
gaujos vadui Stoskui.

1949 metp pradzioje Vincas Kuliesa papasakojo, kad
1948 metp pabaigoje jis ir Urbonas su banditais apiplese
valstiecio Antano Kucinsko ukj Gaures valsciaus 2iburiq
kaime. Is jo pagrobe drabuziq ir kiaulq. Kucinskq apiple-
se, Kuliesai pasiulius. Jis buvo bloguose santykiuose su
Kucinsku ir jtare jj esant tarybinj aktyvistq.

1951 m. rugpiucio 27 d.

Iki 1949 metp pavasario Trapas,' apie 40 metq, gyve-
no Gaureje ir dirbo valsciaus vykdomajame komitete
finansq agentu. 1949 metq pavasarj j mano namus Gailis-
kes kaime atejo trys banditai, jq tarpe Stasys Spudvilas-
„Deimantas". Spudvilas pasake, kad tais metais banditq
nurodymu Trapq nuzude jq rysininkas Gaures valsciaus
Traklaukiq kaimo gyventojas Juozas Gaizauskas.

1949 metq rugpiucio ar rugsejo menesj mane ir Ur-
bonq pasikviete pas save Vincas Kuliesa, ir mes aptare-
me, kuriuos Gaures valsciaus piliecius reikia nuzudyti
ir apiplesti. Kuliesa surase nutarimus, kuriuose nurode
likviduotino arba apiplestino asmens pavardq, vardq, te-
vo vardq, gyvenamqjq vietq ir priezastj, kodel jj reikia
likviduoti arba nubausti. Nutarimai buvo surasyti Jsiems
asmenims:

Stumbrai, apie 50 metq, gyvenusiam Gaures valsciaus
Siauriskjq kaime buvusiame bandito Juozo Rudzio ukyje.
Kuliesai pasiulius, numateme jj nuzudyti;

Antanui Simkui, apie 60 metq, Gaures valsciaus Jucai-
ciq kaimo gyventojui. Jo sunus Jonas banditq nuzudytas
1947 metq rudenj. Urbonui 'pasiulius, nutareme nuzudyti
Antanq Simkq del to, kad dvi jo dukterys istekejusios
uz Gaures valsciaus liaudies gynejq Bobrovo ir Kimbro;

Jonui Strainiui, apie 50 metq, Gaures valsciaus 2i-
buriq kaimo gyventojui. Urbonas jtare jj' esant tarybinj
aktyvistq;

Vincui JurkSui, apie 38 metq, gyvenusiam Gaures vals-
ciaus Vezaiciq kaime, dirbusiam kolukyje. Uz kq jj keti-
nome nuzudyti, dabar neprisimenu;

Juozui Cervinskui, apie 40 metq, Gaures valsciaus
2iburiq kaimo gyventojui, dirbusiam kolukyje. Nubausti
siule Kuliesa, bet dabar neprisimenu, ar jj numateme nu-
zudyti, ar apiplesti;

Vladui Norasui, apie 25 metq, gyvenusiam Gaures
valsciaus Liutkaiciq kaime, Kunigiskiq apylinkes komjau-
If	I I

po Orgamzacijos sekretoriui, aktyviai dirbusiam tarybtj
?;dzios naudai. Numateme nuzudyti ir jo tevp, apie
metq- aktyvq kolukietj, gyvenantj kartu sii juo;

Vfccui Juknai, apie 34 metq, Gaures valsciaus Ju-
aiciq kaimo gyventojui, kolukieciui. Man pasiulius, nu-
iaterne jj apiplesti kaip tarybinj aktyvistq.

Surasytus nutarimus pasiraseme slapyvardziais, о pa
skui Kuliesa nusiunte juos gaujos vadui Stoskui vyk-
dyti. Taciau miisq numatyti asmenys nebuvo nuzudyti
jarba apiplesti, nes 1949 metq spaho menesj musq po-
Igrindine oiganizacija buvo likviduota, visus jos narius,
iSskyrus mane, Taurages apskrities VSM skyrius sueme

Pries rinkimus musq jiogrindines organizacijos dalyviai
platino antitarybinius lapeljus, raginancius gyventojus ne-
balsuoti.

1951 m. birzelio 6 d

1950 m. geguzes 26 d. Valiskiq kaime, vadovaujant
Viktorui", su broliais Algiu ir Vincu Nausedomis da-
lyvavau, nuzudant Taurages rajono „Pasesuvio" koliikio
|pirmininkq Pranq Salapetq.

 Mazdaug pries dvi dienas „Viktoras" ir Vincas Nau-
^seda-„Kerstas" nuejo j Valiskiq kaimq, palik^ mus Sili-
Ums miske. Sugrjzp jie pasiule man ir Algiui Nausedai-

1

Valcntinui" eiti su jais j kaimqz

1950 m. geguzes 23 d. mes keturiese nuejome j Tau-
iages rajono Liziq kaimq ir apsistojome viename ukyje
iailseti. Geguzes 24 dienq is ukio nuejome j miskq, esantj

brie pat Valiskiq kaimo. Pakeliui uzsukome i Antano Lu-
Kosiaus ar Lukoseviciaus ukj. Jis gyveno Pasesuvio ar
.’aliskiq kaime, turejo apie 45 metus. Lukosiq-Lukoseviciq
fekviete is namp „Viktoras", pasikalbejo, о paskui kar-
Ju, jau penkiese, nuejome j miska mazdaug uz 200 metrq
nuo jo sodybos ir apsistojome. Nuejqs su mumis j miska.
t ad zinotq, kur mus rasti, jis sugrjzo namo.

Geguzes 26 diena Lukosius-Lukosevicius atnese pietus
pr pranese, kad netrukus kolukio pirmininkas Salapetas
yaziuos namo is Taurages turgaus j Pasesuvio kaimq.
Jis paaiskino „Viktorui", kur reikia pasirinkti vietq, kad
Gitq gahma is pasalq suciupti Salapetq, nurodydamas mis-
kelj prie Taurages—Pasesuvio kelio Valiskiq kaimo rajo-
fjfe. Broliai Nausedos, kil^ is to kaimo, gerai zinojo vieto-
Й ir pritare pasiulymui. Mums papietavus, Lukosius-Lu-
kosevicius surinko indus ir nusinese name, о mes nuejome
j pasalq.

Apie tris valandas palaukq pasaloje, pastebejome ke-
liu vaziuojant vezimq. Vezime sedejo trys vyrai. Broliai
Nausedos juos pazino: tai Pranas Salapetas, Butkus is
Valiskiq kaimo, о treciojo piliecio pavardes neprisimenu.

Vezimui priartejus prie musq, banditai sustabde arklj,
jam brendant per upelj. As buvau uz 100 metrq priekyje
nuo pasalos. Tuo atveju, jei arklys issigqstu ir leistqsi
begti, turejau jj pasitikti ir sustabdyti. Taciau, kaip mi-
nejau, banditai vezimq sustabde pasalos vietoje. Salapeta
suriso ir nuvede j miskq, kur kvote, о paskui Algis Nau-
seda-,, Valentinas11 jj nusove. Vincas Nauseda-,,Kerstas"
perspejo kitus du piliecius, kad jie niekani nesakylq,
kas suciupo Salapetq.

Nuzudq Salapetq miske prie kelio, mes pasislepeme,
t. y. nuejome j Sakalines kaimq, о is ten sugrjzome j sa-
vo stovyklq.

1951 m. birzelio 16 d.

1950 metq rudenj Taurages rajono Ringiq kaimo apy-
linkese uzsienio lektuvas numete trijq snipq desantq: bu-
vusj „Tauro" apygardos stabo narj „Skirmantq" ir du
radijo specialistus. Parasiutu buvo numestas bagazas su ra-
dijo imtuvu-siqstuvu, saudmenimis, foto aparatu, antita-
rybiniais laikrasciais is uzsienio, antraste „Laisve eina is
Vakarq" ir kt.

Parasiutininkai bagazo nesurado ir nuejo j „Tauro"
apygardos stabo veikimo rajona tokiu marsrutu: Ringiai,
Sakalines miskas, per Nemunq i pietines Lietuvos rajonq.
Numestqjj parasiutu bagazq veliau Tyreliu miske surado
Ringiq kaimo gyventojas. Dalj daiktq jis pasisavino, о
saudmenis, laikrascius ir kitus daiktus atidave „Zalgirio'
vadovaujamai gaujai, veikusiai Ringip apylinkese.

„Skirmantas", turedamas radijo imtuvq-siqstuvq, per-
dave j uzsienj 14 zvalgybinio pobudzio pranesimq, gau-
tq is Lietuvos nacionalistinio pogrindzio, su kuriuo, at-
vykqs j Lietuvq, jis uzmezge rysius. Pavyzdziui, is „Kqstu-
cio" apygardos stabo mes gavome foto nuotraukq, kuriose
„Skirmantas" yra nusifotografavqs su „Tauro" apygardos
stabo nariais.

Minetqjq 14 pranesimq turinio nezinau. Galiu tik pa-
sakyti, kad vyresniqjq stabq nurodymu visi banditai ir
jq rysininkai rinko zinias apie politin^ bei ekonomin^
Lietuvos TSR padetj, ir surinktos zinios buvo pranesamos
stabams.

I Lietuvq „Skirmantas" atvyko su anglp zvalgybos
uzduotimi ir yra LLKS (Lietuvos laisves kovotojp spjun-
gos) vyriausiojo stabo jgaliotinis. Budamas Lietuvoje,
,,Skirmantas" per „Tauro" apygardos stabq pareikalavo
is Vakarp Lietuvos srities stabo dviejp rysio punktp „Bu-
tegeidzio" rinktines veikimo rajone. Vakarp srities stabas
dave „Skirmantui" du rysio punktus, nepranesdamas apie
tai „Butegeidzio" rinktinei. Du rysio punktai buvo pazy-
meti vieno „Tauro" apygardos vadui priklausancio doku-
mento nuorase.

Apsup^ „Tauro" bunkerj, VSM organp darbuotojai
jame tarp kitp dokumentp rado ir dokumento nuorasq,
kur buvo pazymeti du „Skirmanto" rysio punktai.-
Paskutinj kartq dalyvaujant pasitarime pas „K^stucio"
apygardos vadq „Klajunq", pastarasis perspejo, kad VSM
organai suaktyvino veiklq, ieskodami rysip punktp musp
„Butegeidzio" rinktines veikimo rajone.

1951 metp ziemp rinktines vadas Naubaras-„Lyras"
gave is Vakarp Lietuvos srities vado „Gintauto" rasytinj
nurodymq surasti „Skirmanto" bagazq „Zalgirio" gaujos
dislokavimosi rajone. Vykdydamas pavedimq, Nanbaras
pasiunte pas „Zalgirj" Rukp-„Skauta", taciau bagazo su-
ieskoti nepavyko.

ADSR f„ r. 92, 1. 142—147, 154—162, 164.

5 Kiuvinos zudiku p-dos
SlLALfiS IR SlLUTES RAJONUOSE

IS P. Kaminsko* parodymtj

1949 m. vasario 28 d.

Gaujoje buvau nuo 1946 metp kovo iki 1949 m. va-
sario 27 d.

Gauja is pradzip vadinosi pirmuoju, veliau ketvirtuo-
ju, о pastaruoju metu antnuoju btiriu ir visp laikp pn-
klause treciajai kuopai.

Iki 1948 metp liepos menesio buvau eiliniu, veliau,
iki spalio menesio, gaujos vadu, о paskui uz girtavimp —
vel pazemintas j eilinius.

Gaujai is pradzitj vadovavo „Salna", veliau VSM ka-
reivip nukautas 1946 metp birzelio menesj, о paskui va-
dais buvo: Alfonsas Kucinskas-„Briedis", 1947 metp lie-
pos menesj nusizude; Pranas Karbauskas-,,Margis", 1948
metp balandzio menesj VSM kareivip uzmustas; Mykolas
Timinskas-,,Rimantas", 1948 metp liepos menesj isvyko
j Kaunq gydytis. Siuo metu antraj am buriui vadovauja
Stasys Sadauskas-„Bijunas".

Treciajai kuopai iki 1948 metp liepos menesio vado-
vavo Aleksas Miliunas (jo slapyvardziai —„Neptunas" ir
„Algimantas"). Paskui jis perejo j rinktines stabq. Po Mi-
liuno kuopos vadu buvo Juozas Morozas-„Nemunas",
1949 metp sausio menesj Kamscip kaime, Silales valsciu-
je, Taurages apskrityje VSM kareivip nukautas.

1949 m. kovo 8 d.

Gauja, kuriai priklausiau, о veliau-—vadovavau, jvyk-
de siuos teroristinius veiksmus.

1946 metp vasarq nuzudeme Altaravicip ir Jacika, gy-
venusius Taurages apskrityje, Pagramancio valsciuje, Ta-
mosaicip kaime. Juos nuzudant, dalyvavo Karbauskas,

* Kaminskas Petras, Antano s., gim§s 1921 m. Taurages rajono Reks-
ciq kaime.
Seputis, Stankus, Rastutis, as ir kiti, is viso trylika zmo-
nip. Juos nuzude savo namuose. Kas nuzude, nemaciau,
nes stovejau sargyboje prie nuzudytpjp sodybp. Is Kar-
bausko zinau, kad Altaravicius ir Jacikas nuzudyti kaip
tarybiniai aktyvistai.

1946 metp rudenj buvo nuzudytas valstietis Kurlinkus,
gyven^s Zygaicip ar Vainuto valsciuje, Taurages apskri-
tyje. Nuzude septynip asmenp grupe, jp tarpe buvo Pra-
nas Karbauskas ir Pranas Seputis.

1946 metp rudenj nuzudeme apylinkes pirmininkp An-
tana Brazauskq, gyvenusj Jucaicip kaime, Silales vals-
ciuje, Taurages apskrityje. Jj nuzudant, dalyvavau as,
gaujos vadas Pranas Karbauskas, Pranas Seputis, Juozas
Stankus, Antanas Rastutis ir kiti, is viso 12 banditp.

Naktj apsupome Brazausko ukj, о j namq uzejo Kar-
bauskas, Seputis, Stankus, kurie jj isvede j laukq ir ne-
toli namo nusove. Is tikrpjp saude tik Seputis. As ejau sar-
gyba su kitais apsupusiais Brazausko sodyba.

Anot gaujos vado Karbausko, mes Brazauskp nuzude-
me kaip tarybinj aktyvistp.

1946 metp rudenj nuzudeme Antanq Aligp ir Antanq Ze-
ringj, abu gyveno Jucaicip kaime, Silales valsciuje, Taura-
ges apskrityje. Nuzudant dalyvavau as, Karbauskas, Se-
putis, Stankus, Rastutis ir kiti, is viso desimt vyrp. Aligp
ir Zeringj isvede is namp ir lauke nusove. Kas saude,
nemaciau, nes ejau sargybq. Juos susaude kaip tarybinius
aktyvistus.

1946 metp rudenj as, Timinskas, Stankus ir kiti, is
viso septyni zmones, apipleseme valstiecio Dildos ukj
Taurages apskrityje, Zygaicip valsciuje, Vizbarp kaime.

1947 metp pavasarj Mykolas Timinskas, Juozas Stan-
kus ir Rastutis nuzude neturtingp valstietj Kleinp, gyve-
nusi Taurages apskrityje, Silales valsciuje, Didkiemio
kaime.

1948 metp vasarp as su Pranu Kakta, Sadausku, Pet-
riku, Setkumi ir Antanu Toleikiu naktj pagrobeme tris
karves is Taurages maluno pagalbinio ukio, esancio Mel-
dikvirsip kaime, Taurages valsciuje ir apskrityje.

1948 metp spalio menesj as su Sadausku, Pranu Kak-
ta, Zigmu Setkumi, Antanu Petriku, Antanu Toleikiu, Jo-
nu Knisperiu, „Neveziu" ir „Arunu" naktj apipleseme
surinp, esancip Pagegip apskrityje, Natkiskip kaime. Is
surines kasos pagrobeme trylika tukstanciu rublip ir apie
tris centnerius surio. Be to, „Saltis" ir „Nevezis" nuzude
du piliecius*, Natkiskiq kaimo gyventojus, kurie paste-
bejo, kad mes pieseme surin^, ir tik del to buvo nuzudyti.
Mat, mes bijojome, kad jie nepranestq apie mus.

1948 metij spalio menesj mano jsakymu Pranas Kakta,
Antanas Toleikis ir ,,Nevezis" Zygaiciq valsciaus Tyre-
liq miske nuzude Antanp Sadauskq, Taurages apskrities
Zygaiciij valsciaus Ringiniij kaimo gyventojp.

Man, kaip gaujos vadui, Pranas Kakta pranese, kad
Sadauskas palaikqs rysius su valstybinio saugumo orga-
nais. Is kur jis tai suzinojo, nesidomejau. Pranui Kaktai,
Antanui Toleikiui ir „Neveziui" jsakiau naktj paimti Sa-
dauskq is патц ir atvesti j Tyreliij miskq, kad galeciau
iskvosti. Jie tai jvykde. Tyreliq miske netoli stovyklos
Sadauskq tardziau. Nors museme lazdomis, bet jis teige,
kad jokiij rysiq su saugumo organais neturejo. Po kvotos
Sadauskq mano jsakymu miske nusove Kakta, Toleikis
ir ,,Nevezis".

1949 m. vasario 11 d. rytq as, Kakta, ,,Arunas", „Ne-
vezis", Antanas Toleikis, Zigmas Setkus ir Antanas Pet-
rikas uzejome pavalgyti pas musu talkininkus Slefen-
dorfq ir Sarapinq, gyvenancius Taurages apskrityje, Pagra-
mancio valsciuje, Saukenq kaime. Slefendorfo namuose
apsistojo Toleikis, Setkus ir Petrikas, о as su kitais nuejau
pas Sarapinq. Tuo metu j Saukenq karma atejo grupe
Pagramancio valsciaus liaudies gynejq, ir du is ju no-
rejo uzeiti j Slefendorfo namus. Kai gynejai ejo j vidij,
Setkus vienq is jq nusove, kiti gynejai pradejo saudyti
j Slefendorfo namq. Tada as su grupe isbegau is Sarapino
namq, ir pradejome kautynes su liaudies gynejais, bet
netrukus prie jq prisijunge antra VSM bendradarbiu gru-
pe, ir mes visi pabegome j miskq. Noriu papildyti: liau-
dies gynejai, pries eidami j Slefendorfo namus, uzejo pas
Sarapinq, mes tuo metu, nenoredami issiduoti, pasislepe-
me Sarapino darzineje.

Be paminetq atvejq, dalyvavau ir kituose teroristi-
niuose veiksmuose Taurages apskrityje, bet jq dabar ne-
prisimenu.

ADSR f., r. 17, 1. 156—162.

* 1948 m. spalio men. is 15 i 16 d. banditai nuzuoe Verteli Antanq,
Broniaus s., parduotuves vedejcj, ir Kundrotq Kosta, Mykolo s., gimusj
1911 m., paste skynaus virsinmk^.
Silales rajono liaudies gyneji; grupe, 1951 m.

IS liudininkes J. Jacikienes* parodymq

1949 m. balandzio 14 d.

Mano vyras Jacikas Petras, Jono s., buvo tarybinis
kaimo aktyvistas, ir del to gaujos dalyviai jj nuzude.

1946 m. birzelio 12 d. naktj j namus jsiverze grupe
ginkluoti] banditp. As issigandusi su mazais vaikais nu-
begau j atskirp kambarj, о vyras pasiliko kitame. Ne-
degdami sviesos, banditai pasieme dalj drabuzip, issivede
vyra j laukq ir mazdaug uz simto metrp nuo namo nu-
sove. Sekancios dienos rytp atvyko VSM Pagramancio
skyriaus darbuotojai, jie apziurejo vyro lavona. Jj palai-
dojau Pagramancio miestelio kapinese.

Ta naktj banditai nuzude kaimynq Vincp Altaravicip
su sunumi Antanu, padege nama, ir abu lavonai sudege.

ADSR f., r. 17, 1. 170.

' Jaclkiene Juze, Jurgio d., gimusi 1900 m. Taurages rajono Pris-
manti) kaime.
IS liudininko A. D i 1 b о s* parodymu

1949 m. balandzio 6 d.

1946 metq rudenj dirbau Zygaiciq valsciaus Vizbaru
apylinkes pirmininku, taciau, bijodamas banditq, namie
retai nakvodavau. Vienq naktj, man nesant, j namus atejo
banditai, sumuse zmonq Marijonq Dilbien^ ir apiplese
ukj. Banditai pagrobe arklj, karv^, keturias avis, tris par
sus, sveriancius po 70—100 kilogramq, keturias zqsis, apie
tris centnerius grudq ir jvairiq drabuziq. Apie apiplesimq
papasakojo zmona, kai rytq sugrjzau namo. Noriu papil-
dyti: pagrobta karve ir arklys veliau parbego namo. Kar-
ve parbego tq paciq dienq, kai buvo pagrobta, о arklys
parbego ketvirtq dienq. Kitas banditq isgrobstytas tur-
tas neatsirado.

ADSR f., r. 17, 1. 169.

Is liudininko A. Putin o** parodymu

1949 m. balandzio 22 d.

1948 metq vasarq dirbau Taurages maluno pagalbi-
nio ukio ukvedziu. Ukis buvo Meldikvirsiq kaime, Tau-
rages valsciuje. Cia ir gyvenau. Ukyje visi mano seimos
nariai dirbo darbininkais.

1948 metq rugpiucio naktj jsiverze j mano namus ke-
turi ginkluoti banditai, jie prikele seimq ir jq saugojo.
As miegojau darzineje. Banditai mane surado ir atvede
j namq. Vienas auksto tigio, mazdaug 28 metq banditas
paklause, kur yra pagalbinio ukio karves. Pasakiau, kad
yra darzines uztvaroje. Bandito liepiamas nuvedziau j dar-
zin^ ir parodziau karves, jq tebuvo trys.

Banditai visas tris karves issivede j kiemq, о mane,
nuvedq j namq, prigrasino, liepe iki ryto niekam is namq
neiseiti. Po to banditai issivede karves.

Pabug^s banditq grasinimq, as iki ryto is namq neis-
ejau, о rytq apie atsitikimq pranesiau Taurages lentpiu-
ves ,,Jura" direktoriui,— pagalbinis Okis priklause siai
lentpiuvei.

ADSR f„ r. 17, 1. 174—175.

* Dilba Antanas, Jurgio s., gim^s 1902 m. Taurages rajono Pajurio
kaime.

** Putinas Andrius, Jono s., gim^s 1895 m. Taurageje.
Is liudininkes Z. Sadauskienes* parodymq

1949 m. balandzio 15 d.

Vyrq Sadauskq Antanq, Juozo s., nuzude ginkluotos
gaujos dalyviai. Uz kq jj nuzude, nezinau.

1948 metq spalio menesj naktj j namus jsiverze du
ginkluoti banditai, vienas jq buvo Pranas Kakta, jj ge-
rai pazinojau kaip buvusj kaimynq, о antras— nepazjsta-
mas. Banditai paeme vyrq Antanq Sadauskq ir issivede,
о mane perspejo, kad pranesciau j VSM Zygaiciq skyriq,
jog vyras isej^s j Taurage

Pries isvedant vyrq, banditas Kakta pareikaiavo vir-
ves. Atsakiau, kad virve yra darzineje. Jis paeme is ma-
n^s darzines raktq ir isejo j kiema. Rytq apziurejusi dar-
zinq, virves neberadau, todel manau, kad banditai vyrq
kieme suriso ir issivede. Kur jie jj padejo, nezinau, bet
nebesugrjzo, ir manau, kad banditai jj nuzude.

ADSR f„ r. 17, 1. 172.

IS M. T i m i n s к о** parodymq

1957 m. rugpiucio 6 d.

1944 metq liepos menesj, dar vokieciq fasistq oku-
puotoje Tarybq Lietuvoje, gyvenant Vainuto valsciaus Vil-
kq Lauko kaime, Zvingiq miestelio gyventojai Rudminas
ir Kurpalis jtrauke mane j ,,Vanagq" organizacijq, kuri
kitaip dar buvo vadinama Lietuvos laisves armija — LLA.
Rudminui daviau istikimybes organizacijai priesaikq. ,,Va-
nagq" apygardos vado ,,Zirgo" rastisku nurodymu buvau
paskirtas ,,Vanagq" grupes virsininku Vainuto valsciuje,
taciau, pries Tarybinei Armijai isvejant vokieciq fasistq
kariuomenQ, nuo pareigq atsisakiau, bet rysiq su ,,Vana-
gq" dalyviais nenutraukiau.

Tarybinei Armijai isvijus vokiecius, 1944 metq pabai-
goje Rudminas, Kurpalis ir kiti ,,Vanagq" dalyviai buvo
suimti, о as, bijodamas aresto, gyvenau nelegaliai ir slaps-
ciausi iki 1945 metq vasario menesio.

' Sadauskiene Zose, gimusi 1910 m. Taurages rajono Putokslii} kai-
me.

** Timinskas Mykolas, Mykolo, s.r gim^s 1913 m. Silutes rajono Vil-
кц Lauko kaime.
1945 metq vasario menesj atvykau i saugump ir prisi-
pazinau esas LLA organizacijos dalyvis. Geguzes menesj
pasienieciai kareiviai mane sulaike, bet pavyko nuo jp
pabegti. Vel gyvenau nelegaliai. 1946 metp pradzioje jsto-
jau j ginkluotp gaujp, veikusip Taurages apskrityje ir
isbuvau joje iki 1949 metp rugpiucio menesio. Turejau
sautuvp, о veliau automatp ir pistoletp. Mano slapyvar-
dziai—„Balandis", „Rimantas" ir „Alvydas".

Is pradzip buvau eilinis, о paskui — 1946 metp pradzio-
je — keletp menesip buvau burio vadu, veliau — vel
eilinis.

1946 metp birzelio menesj mane paskyre kuopos vado
pavaduotoju, о nuo rugsejo iki 1947 metp balandzio me-
nesio gaujos stabe ejau agitacijos ir propagandos sky-
riaus virsininko pareigas. 1947 metp balandzio menesj
vel buvau paskirtas ,,2aibo" burio vadu.

1947 metp balandzio-birzelio menesiais buvau banditp
teismo sekretoriumi, о nuo birzelio menesio -— teismo pir-
mininku.

ADSR f., r. 17, 1. 4—5.

M. T i m i n s к о savarankiSki parodymai

1957 m. rugpiteio 2 d.

Paskyrus mane nacionalistines bandos ,,2aibo" burio
vadu nuo 1947 m. balandzio men., kuris buvo pagal rajo-
no vado „Algimanto" patvarkyma padalintas j dvi gru-
pes. Antrai grupei vadovavo Auskalnis, slapyvarde „Tau-
ras". Po uzmusimo buvusio ,,2aibo” burio vado „Margio"
Gerviskes kaime Silales raj one saugumo sumetimais vi-
sas burys persikele j Vainuto valscip. Persikelus j tas apy-
linkes, kaip pranese tp apylinkip banditai „Tauras", „Na-
ras", Vaiciulis ir kiti, buvo likviduota viena moteris ir
vyras.

Atsiskyrusioje mano grupeje buvo: „Girenas", „Kes-
tutis", „Kudirfca", „Erikis", Sungaila, „Strazdas", „Klevas",
Paulius, Kazys. As su sita grupe persikeliau j paskirtp
rajonp, kuris buvo nuo 2vingip iki Pagramancio.

Laikantis siame rajone, vasaros metu, Kamscip kai-
me banditai „Girenas" su „Kestuciu" sulaike vokiecip
tautybes pilietj ir atvede prie grupes. Kadangi sulaikyta-
72
sis kalbejo vokiskai, buvps banditas „Erikis" ji kazkuo
jtare ir likvidavo.

Taip pat vasaros metu, grupei laikantis palei Lyla-
venp kaimp, to kaimo gyventojui Apuciui pranesus, ne-
toli jo namp, pamiskeje, buvo sulaikyti du asmenys: vie-
nas vokiecip tautybes, kitas lietuvip; jp pavardzip nepri-
simenu. Pirmasis vokiecip kalba prisipazino turjs uzdavinj
sekti banditus ir sake, kad jam privalo padeti sekti ir
antras sulaikytasis. Apuciui, kuris mums tieke maistp,
ir banditui „Erikiui" bei kitiems reikalaujant, mineti zmo-
nes buvo likviduoti. Susaude „Erikis".

Apie 1947 m. rudenj grupei laikantis Vilkp Lauko kai-
me, pamiskeje, netoli Armonp namp, Armonaite Emilija
pranese, kad pas juos atejo kazkoks nepazjstamas ano-
gus. Tuomet nuejo du banditai j Armono ukj, minetp
pilietj sulaike ir atvede j grupp. Jis pasisake buvps suim-
tas ir paleistas sekti banditp. Be to, jis prasesi priimti
jj j musp grupp. Bet jj priimti visi atsisake ir nutare lik-
viduoti. Nusove banditas „Erikis".

1947 metp vasarp ar rudens pradzioje, rajono vadui
„Algimantui" paliepus, apie 5—6 zmonip banditp grupp,
kuriai vadovavo „Girenas", pasiunciau j Taurages rajo-
no Jocip kaimp. Ten jie likvidavo du ar tris asmenis,
kuriu pavardzip neprisimenu. Uz kp jie buvo likviduo-
ti, nezinau, nes rajono zvalgyba nepaaiskino. Be to, is
likviduotpjp buvo paimta produktp ir aprangos. Atrodo,
1947 metp pabaigoje ar 1948 metp pradzioje is rajono
zvalgybos virsininko buvo gautas skubus jsakymas lik-
viduoti Bikavenp kaimo (Silutes rajone) tris ar keturis
zmones, is kurip prisimenu tik vieno pavardp — tai buvo
Gubysta, Vykdant sj jsakymp, as ir banditai „Girenas",
„Kpstutis", „Erikis" ir dar keli nuvykome j Bikavenp
kaima pas pilietj, kurio pavardes neprisimenu, ir nakties
metu jj issivedeme. Jis buvo likviduotas pakeliui j bun-
kerj Spraudaicip miske, nes tuo metu musp bunkeris bu-
vo Didkiemio miske. Sugrjzp j bunkerj, radome atvyku-
sius rajono zvalgybos virsininkp „Sakalp" ir „Algiman-
tp"-„Pusj'*. Jis tuomet paklause, kodel nebuvo likviduoti
visi. As pareiskiau, kad tai nereikalinga, bet ypatingai
„Sakalas" protestavo, ir sekancip naktj pasiunte grupp
banditp su „Girenu" priesakyje jvykdyti tos operacijos.
Ji buvo jvykdyta. Atrodo, 1948 metp ziemp banditai „Gi-
renas", „Kpstutis" ir kiti is bunkerio isejo pas savo
gimines j Kamscius ir 2vingius Silales rajone. Jie niekieno
nesiunciami nuvyko j Stokaicip kaimp pas pil. Rimkp.
Tuo metu pas Rimkp gyveno banditp rysininkai Stasys
Jakstas ir Jule Jakstiene, pagal kurip nurodymus mineti
banditai likvidavo piliecius Petrauskp ir Petrp Jucika,
gyvenancius Stokaicip kaime. Koki turtp is jp tuomet
paeme, neprisimenu.

Atrodo, kad dar 1947 metp vasarp, atvykdamas i ma-
no grupQ, ,,Tauras" su keliais banditais, mums bunanf
Didkiemio miske, ties Laumenp kaimu, pamiskeje sutiko
du rusus — vyrp ir moterj. Kaip pasakojo atvyk^ banditai,
juos likvidavQ — pakor§, mat, bijoj^, kad suviai busia
girdimi. Paleisti negalej^— kad jie neisduotp banditp ne-
toli buvusiems kareiviams.

1948 metp ziemp atvyk^s rysininkas Mykolas Rimkus
is Lylavenu kaimo pranese, kad pas eigulj yra kazkoks
snipas, kuris nori susekti musp bunkerj. Tuomet as ir
„Girenas" isejome is misko ir pas Vaiciulj sulaikeme mi-
netp pilietj. Sulaikytpjj atsivedeme j bunkerj. Tuo metu
buvt^s pirmo burio vadas „Mindaugas" is kazkur zinojo,
kad sulaikytasis, tp miskp girininkas, yra isdav^s sau-
gumo organams jp bunkerj. Todel „Mindaugas" su savo
atvykusia grupe tp pilietj pasivede toliau j miskp ir lik-
vidavo.

1947 metp vasarp „Strazdo" vadovaujamai banditp gru-
pei buvusi Didkiemio mokytoja, vardu Karolina, nurode,
kad pilietis Genys Vartulenp kaime esps biogas ir pavo-
jingas zmogus. Karolina kartu su Genio seserimi dirbo
mokykloje. „Strazdas" susitiko su mineta Karolina, nes
jie buvo geri pazjstami is gimnazijos laikp, kai mokesi
Silaleje. Tuo budu, pagal jos nurodymp pilietis Genys bu-
vo likviduotas, jo turtas paimtas. As tuo metu buvau ties
Lylavenp kaimu, Taurages rajone. Buvo atvyk^s rajono
vadas „Algimantas" su savo stabo darbuotojais. Pakeliui
jie likvidavo dar vienp senyvo amziaus moterj* is Ge-
nio namp, nes, kaip pasakojo „Strazdas", ji sekusi juos
pedomis. Kiek veliau maciau, kad jie turejo paem^ is
Genio dvi karves ir kitokip smulkip daiktp.

' 1947 m. rugsejo 22 d. banditai nuzude Silales rajono Vartulenq kai-
mo gyventojus Genj Sima, Povilo s., gimusj 1926 m., ir jo tet$ Marijona
Kronovait^.
M. Timinsko savarankiskq parody mi; fotokopija

1947 m. vasarp rysininkui Broniui Speckauskui nu-
rodzius, is pilietes Raudonienes, gyvenancios Vilkp Lau-
ko kaime, buvo atimtos dvi karves. Sioje operacijoje va-
dovu buvo rajono vado pavaduotojas „Pusis". 1948 metp
vasarp, man esant Palolycio kaime pas gyventojp Satri-
mp, kur tuo metu buvo rajono vadas „Algimantas" su
savo stabo darbuotojais, „Sakalas", „Jura" ir „Strazdas",
dienos metu atejo pilietis Raudonius kazkokiais tarnybi-
niais reikalais. Tuo metu buvqs prie banditp rysininkas
Almonas ir Petras Zemeckas pasake, kad Raudoniaus
nepaleistp, nes jis pastebejo Satrimo iikyje esancius ban-
ditus. „Algimantas" liepe jj sulaikyti. Raudonius iki va-
karo buvo laikomas darzineje, veliau isvestas j Sepucio
laukq ir ten, padedant Sepuciui, likviduotas -— pakartas.
Legalizavjsis apie tai 1949 metais as informavau Taura-
ges rajono saugumo organus ir buvau liudininku, teisiant
Seputj.

1948 metais, mazdaug liepos menesj, man einant ra-
jono vado pareigas, buvo gautas jsakymas is rinktines
vado „Algimanto", kuris anksciau buvo sio rajono va-
du, likviduoti pilietj Kasnauskp su zmona. Kasnauskas
turejo slapyvardj „Saltinis" ir buvo tiesioginis rajono
stabo rysininkas. Kartq Kasnauskas buvo sulaikytas mis-
ke pas Merkelj, kuris vire samagona. As jj buvau jspe-
jjs, kad reikalai blogi. Tp kartp jj paleidome, bet jis ne-
susiprato pasitraukti. Veliau mazdaug uz savaites laiko
pakartotinai buvo isakyta kuo skubiausiai likviduoti. Tuo-
met „Nemunas" ir „Sakalas" nuvyko pas jj j namus die-
nos metu, paeme, atsivede j miskp, ir buvo likviduotas.
Kasnauskp susaude „Rambynas", о [kas susaude jo zmo-
np] nemaciau, nes buvo kitoje vietoje. Pirmo sulaikymo
metu as Kasnauskui daviau progos pasitraukti, bet jis ne-
suprato, nes mano planai buvo jau cia pat iseiti is
bandos.

ADSR f„ r. 17, 1. 36—43.

Is M. T i m i n s к о parodymu

,	1957 m. rugpiucio 21 d.

Pateiktus tris 1947 m. balandzio 18 d. aktus apie Tau-
rages rajono Kalniskip kaimo gyventojp J. Vaitkaus
O. Balsauskienes ir L. Budvycio likvidavima as esu para-
sjs ir pasirasjs „Rimanto" slapyvardziu. Be manps, aktus
pasirase banditp teismo pirmininkas „Girenas" ir nariai
„Jurginas" bei „Naras".

Nuzudymus jvykde man pavaldzios „Tauro" vadovau-
jamos grupes banditai. „Tauras" atsiunte tik nuzudytpjp
asmens dokumentus, о as pagal kuopos ir rinktines sta-
bo reikalaujamp formq surasiau aktus apie J. Vaitkaus,
O. Balsauskienes ir L. Budvycio likvidavimp.
1947 m. birzelio 10 d. akta apie K. Kleino likvidavimq
as esu paras^s ir pasiras^s „Rimanto" slapyvardziu. Be ma-
n^s, jj pasirase „Girenas", „Klevas" ir „Dainauskas".
Spausdintas blank© tekstas gautas is kuopos stabo. Uz kq
Kleinas buvo nuzudytas, daviau parodymus. Galiu papil-
clyti, jog tardomas Kleinas neige, kad jis parodqs karei-
viams musq gaujos buvimo vietq. Nuzudyti Kleinq mus
labai prase Stasys Rimkus.

Suciupus Kleinq, as jj tardziau, о susaude „Klevas".

1957 m. rugpiucio 22 d.

Apie Sarkausko nuzudymq suzinojau is man pavaldzios
grupes vado „Tauro" pranesimo. Pastarasis atidave Sar-
kausko asmens dokumentus ir pasake, kada jis uzmustas.
Remdamasis „Tauro" pranesimu ir surasqs aktq apie Sar-
kausko likvidavimq, pasirasiau „Rimanto" slapyvardziu
ir daviau pasirasyti „Girenui", „Taurui" bei „Nykstukui".

Tiksliai nezinau, kada buvo nuzudytas Sarkauskas. Ko-
kiq datq nurode „Tauras", tokiq uzpildydamas aktq ir pa-
rasiau.

Asmens dokumentus, paimtus is nuzudytq pilieciq,
siqsdavau j rajono stabq.

Pateiktus keturis 1947 m. rugsejo 7 d. aktus apie Bud-
vieciq kaimo gyventojo Motiejaus Juskos seimos likvida-
vimq, 1947 m. rugsejo 11 d. aktq apie Kaupiq kaimo gy-
ventojo Sneideraicio likvidavimq ir 1947 m. spalio 3 d.
aktq apie trijq rusq likvidavimq as esu uzpild^s ir pasira-
s^s „Rimanto" slapyvardziu.

1957 m. rugpiucio 22 d.

Dabar neprisimenu, kodel suraseme akta apie Kulber-
kio likvidavimq. Jj suciupo rajono stabo banditai, kai jis
motociklu vaziavo bene j Taurage ar atgal.

Dirksq nuzude mano pavaduotojo „Gireno" vadovau-
jama grupe. Nuejusi i Pagegiq rajonq ji cia nuzude Seli-
chovq ir kitus. Grup^ lydejo talkininkas Antanas Sudeikis,
gyvenantis Stoniskiq kaime, Pagegiq rajone. Jis gali paais-
kinti, kokiomis aplinkybemis jvyko nuzudymai.

Mauricq suciupo ir nuzude „Tauro" grupe. Aktas sura-
sytas, remiantis „Tauro" pranesimu.

1957 m. rugpiucio 23 d.

Aktp apie Martinkienes nuzudymp as surasiau, rem-
damasis banditp grupes vado ,,Tauro" pranesimu ir jos
dokumentais.

1947 m. rugsejo 17 d. ir spalio 10 dienos aktus apie
Zubaciovo ir Jurgionio likvidavimp as uzpildziau. Aktus
surasiau, remdamasis is ,,Tauro" gautais jp asmens doku-
mentais ir jo pranesimu.

1947 metp spalio 9 ir 10 dienos aktus apie Plauskienes
ir Lamsargienes likvidavimp esu uzpildps. Aktus apie jp
nuzudymp surasiau, remdamasis „Tauro" atsipstu prane-
simu ir jp asmens dokumentais.

„Saltinj" susaude „Rambynas", jo lavonas uzkastas
miske.

As pats zmonip nesaudziau, taciau daugelj esu musps
ir isakps pavaldiems man banditams zudyti tarybinius ak-
tyvistus. Esu dalyvavps, plesiant gyventojus, taciau man
sunku isvardyti, kp butent, nes dabar neprisimenu.

ADSR f„ r. 17, 1. 10—15.

liudininkes M. Obrikienes* parodymp

1957 m. birzelio 27 d.

Iki 1944 metp su vyru Obrikiu Kaziu, Jono s., gyveno-
me Kaune, о 1944 metp vasarp, frontui priartejus, bijo-
jome bombardavimo ir is Kauno isvaziavome pas vyro
gimines j Silutes rajono Bikavenp kaimp, kur ir apsigy-
venome. Tarybinei kariuomenei isvadavus Silutes rajonp,
vyras buvo tarybinis aktyvistas, о sunus Kazys Obrikis,
gimps 1930 metais, jstojo j komjaunimp.

1946 m. spalio 18 d. j pavakarp, saulei dar nenusilei-
dus, vyras grjzo namo is darbo ir sedo vakarieniauti. Na-
mie, be jo, buvau as ir musp dukte Grazina Obrikyte (da-
bar Vaiciuliene), gimusi 1935 metais.

Dukte pro langp pamate tris ginkluotus zmones, atei-
nancius is misko musp link, ir pasake: „Paziurekite, kas
pas mus ateina — kareiviai ar banditai". Mes su vyru pa-
zvelgeme pro langp ir pamateme, kad prie namo artinasi
trys zmones, du is jp apsirengp burzuazines Lietuvos ka-

" Obrikiene Marijona, Vinco d., gimusi 1900 m. Sakiq rajono Miky-
ti| kaime.
riuomenes milinemis, о vienas — vokiecip kariuomenes
miline, visi apsiginklav^ automatais. Supratome, kad tai
banditai. Is uzejusipjp vienas buvo vidutinio ugio, apsi-
rengps burzuazines Lietuvos kariuomenes miline, о ant-
ras — aukstesnio uz vidutinj ugj, apsirenges vokiska mi-
line ir uzsidej^s vokiskq pilotQ. Is po pilotes kysojo tan-
kus ir tamsus garbanoti plaukai. Vidutinio ugio banditas
buvo uzsidej^s burzuazines kariuomenes kepurQ.

Aukstesnysis pareiske vyrui, kad jie turi zinip, jog
jis palaikqs rysius su saugumo darbuotojais. Jis erne mus-
ti vyrq automato buoze ir perkirto jam veida. Vyras no-
rejo pabegti, bet banditai jj sulaike. Vienas jp atsinese
is koridoriaus vadeles ir uznere kilpq vyrui ant kaklo.
Banditai reikalavo atiduoti ginklp. Vyras sake, kad ginklo
jis neturi, tegu banditai paima viskq, kq mes turime, tik
tegu jo neuzmusa. As priejau prie banditp ir emiau ju pra-
syti, kad jie nezudytp vyro. Aukstesnysis, laikydamas vy-
rq vadelemis, kitu vadelip galu muse mane ir reikalavo
ginklo, о paskui pasodino veidu j sienq, bet as vis tiek
banditus stebejau. Musamas vyras pargriuvo ant grindp,
ir aukstesnysis trim automato suviais sove j jj.

Po to banditai pradejo daryti kratq ir imti geresnius
daiktus: paeme mano paltq, pusbacius ir dar kai kq. Tuo
metu vyras sujudejo ir pakele galvq. Vidutinio tigio bandi-
tas pasake, kad jis gyvas, ir padare priekaistq kitam, kad
sis nemoka saudyti. Tada aukstesnio ugio banditas dar
karta issove is automato, ir visi trys nuejo j gretimq vien-
kiemj, pas Pranq Kurlinkp, о man liepe niekur is namp
neiseiti. Jiems isejus, pasilikau namie.

Sutemus trys banditai is Kurlinkaus vienkiemio vel
sugrjzo. Aukstesnio ugio banditas, jej^s j kambarj, liepe
nuimti nuo vyro kaklo vadeles ir paduoti. As tai pada-
riau. Sj kartq kiti j vidp nebuvo uzejp.

Banditai pasikinke musp arklj, paskerde kiaulp ir, su-
sikrovp skerdienq j vezimq, isvaziavo.

Po kurio laiko is Kurlinkaus vienkiemio atejo Domi-
cele Toliene. Ji gyveno antrojoje musp namo puseje kar-
tu su sunumi ir jo zmona Zose. As paklausiau, ar nema-
te mano sunaus. Ji atsake, kad banditai nuzude Kurlinkp,
jo zmonq Marijonq ir jp sunp Pranp, о apie mano sunp
nieko nepasake.

Apie vidurnaktj j kaima atvyko valstybes saugumo
darbuotojai su kareiviais. Tada nuejau j Kurlinkaus vien-
kiemj, ieskodama sunaus, ir radau jj nuzudytp kartu su
Kurlinkais.

Vyrui kulkos kliuvo j galvp ir sonq, sunui taip pat
j galva ir sona. Vyrq ir simp palaidojau kartu su Kurlin-
kais Zvingiu kapinese.

Is banditp nieko nepazinau, nes esu ne vietine, nese-
niai atvykau cia gyventi. Veliau vietiniai gyventojai tar-
pusavyje kalbejosi, kad, nuzudant vyrp su sunumi ir Kur-
iinkus, dalyvavo vietiniai banditai Karbauskas, Timinskas,
Rastutis, Auskalnis ir kiti.

adsr f„ r. 17, 1. 20—22.

15 liudininko V. Kurlinkau s* parodyrnq

1957 щ. birzelio 28 di

Tevas Kurlinkus Pranas, Antano s., dirbo Vainuto
valsciaus vykdomojo komiteto sekretoriumi ir gyveno
Vainute. Silales rajono Spraudaicip kaimo gyventojas
Jonas Ercius, buoze, jkalbejo tevq parvaziuoti namo ir
suremontuoti kuliamosios motors. Tevas pagal specialy-
bq buvo kalvis. Jis sutiko ir parvaziavo namo j Bikavenp
kaimq. Ercius atveze motorq j kalv^. Po 5—6 dienp tevas
buvo bebaigips remontuoti motorp. Jonas Ercius tp die-
np atejo pas mus ir padejo baigti remontq, paskui motors
isbande. Tai buvo 1946 m. spalio 18 d. Dienp kalveje susi-
rinko vietiniai gyventojai: Bagdonas is Spraudaicip kai-
mo, Skurdelis is Paziurzmocio kaimo, kaimynai Juozas
Paulauskas, Obrikis Kazys, Kazio s., Simasius Antanas,
Antano s,, is Lapkasip kaimo ir kiti.

Kieme prie motoro buvo vyresnysis brolis Pranas, jau-
nesnysis Edmundas, gim^s 1931 metais, ir as.

Namie liko motina Marijona Kurlinkiene, kaimyne
Domicele Toliene, kuri mums siuvo, kambario nuomininke
Terese Bartkiene is musp kaimo, sesuo Brone, gimusi
1933 metais, ir brolis Ignas, gim^s 1934 metais; vyresnio-
ji sesuo Koste tp diena. buvo Vainute.

I pavakar^ is krump, esancip netoli namp, is dviejp
pusip pasirode ginkluoti zmones, apsirengQ burzuazi-
nes Lietuvos kariuomenes uniforma, ir erne begti j musu

“ Kurlinkus Vladas, Prano s.,.gim^s 1930 m. Silutes rajono Bikave-
e.u kaime.

6 Klin ..-os zut'iki'

81
sodybp. Pastebejps juos, tevas pasake: „Banditai!" ir nu-
bego j darzinp, kur buvo bunkeris. Ten jis pasislepe.

J sodybq atbego 15—20 banditp, jie apsupo ukj ir pra-
dejo visus klausineti, kas esp. Visi pasake pavardes, о
vyresnysis brolis pasake, kad jis esps Skyris. Banditai
paklause, kur yra Pranas Kurlinkus, tevas. I tai vieni at-
sake, kad nemate, kiti —kad jis buvo, bet kazkur dingo.
Mane paklause, kur brolis Pranas. As tycia pasakiau, kad
jis nuejo j lentpiuvp, о is tikrpjp jis stovejo salia manps.
Visiems liepe gulti ant zemes. Banditai eme ieskoti tevo.
Paskui jie pamate, kad j kaimyno ukj atvaziavo vezimas,
kurj seimininkas iskinke. Tai buvo Obrikis. Banditai pa-
klause, kas atvaziavo. Kazkas pasake, jog tai Obrikis.
Banditai pradejo kalbetis tarpusavyje, kad reikia nuzu-
dyti Obrikj, ir du ar trys jp nubego j Obrikio vienkiemj.
Po kiek laiko isgirdome suvius Obrikio namp puseje. Su-
pratome, kad banditai nuzude Obrikj. Sugrjzusieji is Ob-
rikio sodybos taip pat eme ieskoti tevo. Koi tevo ieskojo,
keli banditai, sustoje ant kelio, ejusiojo pro musp namus,
sulaikydavo praeinancius ir pravaziuojancius ir atvesda-
vo j kiemp.

Prisimenu, buvo sulaikytas Antanas Simasius ir jo te-
vas Antanas, Barbora Vaicekauskiene is Palolyciu kaimo,
Juze Norkute (dabar Overlinciene) is Lapkasip kaimo,
Barbora Toliene is Bikavenp ir kiti.

Nesuradp tevo, banditai pradejo saukti j atskirp kam-
barj kieme buvusius zmones ir klausineti, kur pasislepe
tevas. Tur but, kazkas pasake, kad tevas darzineje. Bandi-
tai keletp vyrp priverte ismesti is darzines siaudus. Siau-
duose rado tevp. Tada jau buvo sutemp. Banditai teva
muse, vadindami komunistu. Be to, klausinejant kamba-
ryje zmones, kazkas pasake, kad musp tarpe yra ir mano
brolis Pranas, kurj banditai sulaike.

Paskui visus is kiemo jvede j kambarj. Tevp, motina,
brolj Pranp ir Kazj Obrikj pasodino atskirai, suriso jiems
rankas. Du banditai is pistoletp juos nusove. Kai saude,
as ziurejau pro praviras duris.

Susaudp tevp, motinp, brolj Pranp ir Kazj Obrikj, liku-
sius sulaikytuosius vel jvede j kambarj, kuriame buvo la-
vonai, ir pasake, kad nuzude komunistus ir, jei dar kas
taip elgsis, sulauks tokio pat likimo. Visus paleido. Bandi-
tai is Obrikio sodybos atvare pakinkytp vezimp, sukrove
j jj miltus, mesp, musp drabuzius ir isvaziavo.
Kartu su banditais, pasiemps motors, isvaziavo ir Jo-
nas Ercius.

Po keleriu metp girdejau gyventojus kalbant, kad, nu-
zudant tevus, brolj ir Obrikius, dalyvavo banditai Kar-
bauskas, Timinskas, Rastutis ir kiti.

ADSR f, r. 17, 1. 23—25.

Is liudininko P. Vaitkaus* parodymu

1957 m. liepos 14 d.

Musp Kalniskip kaime iki 1947 metp kaimynysteje gy-
veno mano brolis Vaitkus Juozapas, Juozo s., gimps
1897 metais. 1947 metais jj nuzude banditai.

1947 metais brolis Juozapas Vaitkus dirbo Kalniskip
apylinkes sekretoriumi. 1947 metp pradzioje, dar tebebu-
vo ziema, pas brolj atejo banditai, sumuse jj ir apiplese:
paeme arklj, karvp ir mesos. Brolis man sake, kad banditp
buvo du, abu nepazjstami.

Brolis Juozapas gyveno su Ona Balsauskiene, pas jj gy-
veno ir silpnaprote jo dukte Zose, 8—40 metp. 1947 m.
balandzio 19 d. vakare isgirdau lojant sunj brolio sodyboje.
Suo ilgai lojo. Pagalvojau, kad, tur but, vel pas brolj at-
ejo banditai. Po kurio laiko is brolio vienkiemio atejo trys
ginkluoti banditai ir atsivede brolio dukterj Zosp. Du ban-
ditai uzejo j vidp, о vienas pasiliko kieme.

Namuose buvau as, zmona Ona Vaitkiene, dukte Ele-
na, gimusi 1933 metais, ir Btidvytis Leonas, Alekso s., su
Bertuliu Kaziu, Juozo s. Jie gyveno pas mane laikinai, nes
padejo atstatyti namp.

lejusieji paklause visp pavardzip. Mes pasakeme. Po
to jie isejo j kiemp pas trecipjj, pasikalbejo ir, vei uzejp
j vidu, is naujo klausinejo pavardzip. Kai Leonas Btidvy-
tis pasake savo pavardp, jam liepe gulti ant grindp. Jis
atsigule. Banditas, dairydamasis j sienas, paklause, ar ne-
ra virves. Budvytis atsake, kad ant sienos kabo virve. Ban-
ditas suriso jam rankas uz nugaros. Budvytis prase, kad
jas ne taip standziai suristp. Surisps rankas, banditas, ro-
dydamas j mane, paklause savo bendrp, kp daryti su
siuo velniu. Antras, vaiksciodamas po kambarj, pamate

* Vaitkus Petras, Juozo s„ gim^s 1900 m. Silales rajono Kalmskin
kaime.
kocelp, kuriuo kociojami baltiniai, paeme jj ir padave pir-
majam. Pirmasis liepe man gulti ant grindp, as atsiguliau.
Jis muse mane kocelu per strenas. Primuses liepe atsistoti.
Kai atsistojau, antras dauze mane kumsciais per veidp, sa-
kydamas: „Na, dabar matei banditus, radai juos". As tyle-
jau. Primusp mane, banditai Bridvytj issivede, о mums pa-
sake, kad Zose tegu pasilieka cia ir kad niekas iki ryto
is musp namp neiseitp, nes kitaip visus susaudysip, ir nu-
ejo brolio vienkiemio link. Iki ryto niekas mu siskip is na-
mp nebuvo isej^s. Rytp nuejau pas brolj suzinoti, kp jie
jam padare. jej^s j virtuvp, pamaciau tris lavonus: brolio
Juozapo, Onos Balsauskienes ir komjaunuolio Leono Biid-
vycio. Visi trys nusauti suviais j galvp. Apie nuzudyma
pranesiau desimtininkui Jonui Malinauskui, о jis nuejps
pranese j valsciu, is kur atvyko valstybes saugumo dar-
buotojai.

Banditams pirmp kartp apiplesus brolj, atemus is jo
karvQ, arklj ir mesp, rytp su broliu ejome jp pedomis i
miskp ir ieskojome gyvulip, manydami, kad jie bus kur
nors miske palikp karve;. Kai mane muse ir klausinejo, ar
as maciau banditus, supratau, kad kazkas jiems pranese,
jog su broliu ejome jp pedomis.

ADSR f„ r. 17, 1. 17—19.

IS Z. P a u 1 i к o* parodymu

1950 m. balandzio 25 d.

1947 metais, dirbdamas Rietavo apskrities Kaltinenu
valsciaus zootechniku, padirbinejau dokumentp parasus,
t. y. kai kuriems valstieciams isdaviau pazymas, kad jie
butp atleisti nuo misko paruosp, rasydamas, kad jp kume-
les kumelingos. Be veterinarijos felcerio neturejau teises
taip rasyti, bet as padirbdavau jo parasa. Parasus klasto-
davau ir kituose dokumentuose.

Bijodamas, kad manps nenuteistp, 1947 metp geguzes
menesj jstojau j ginkluotp gaujp, vadovaujamp Vlado
Montvydo-,,Zemaicio". Gaujoje gavau ginkla — sautuva.
Buvau eiliniu, turejau „Plunksnos" slapyvardj.

’ Paulikas Zenonas, Antano s., gim§s 1928 m. Si.cis rajono Pakar-
ciamio kaime.
Montvydo-,,2emaicio" buryje isbuvau nuo geguzes iki
rugpiucio menesio. Tuo laikotarpiu gauja jokiq teroristi-
niq operacijq nevykde. Rugpiucio menesj is jos pasitrau-
kiau del to, kad gaujos vadas nedave man aprangos ir ba-
tq. Tada jstojau j Simo Gavenio-,,Drasucio" burj, veikusj
Upynos, Silales, Kaltinenu ir Laukuvos valsciuose.
1947 metq spalio menesj Gavenis-„Drqsutis" perejo j ,,Au-
kuro" rinktines stabq, о vietoj jo burio vadu liko Krome-
lis-,,Perkunas‘ .

1947 metq gruodzio menesj is „Perkuno" burio buvo is-
skirtas atskiras 9 asmenq skyrius, vadovaujamas Kazio
Bagdono-„Udros"-,,Luksto". Tame skyriuje buvau iki
1949 metq sausio menesio, kada ,,Aukuro" rinktines vadas
„Algimantas" paskyre mane „Salnos" rajono stabo virsi-
ninku.

1947 metu rugsejo menesj „Drqsutis" (tada as priklau-
siau jo buriui ir turejau „Klajuno" slapyvardj), Silales
valsciaus Obelyno kaime is pistoleto nusove vokietj,
32 metq. Jis kaimuose is valstieciu imdavo produktus ir
daiktus. „Drqsuciui" apie tai pranese, berods, rysininkas,
„Butegeidzio" slapyvardziu. Tiksliau sakant, mes vokietj
sugavome Obelyno kaime, о nuzudeme Gaidienq kaime.
Ten jis ir uzkastas.

1947 metq rugsejo menesj netoli Patules kaimo, Skaud-
viles valsciaus, Patulynos miske sutikome is to kaimo mo-
terisk^, apie 40 metq. Skyrininkas „Tautvilas11 ir „Tomi-
tas" virve ja pasmauge ir miske uzkase. Ji seimos netu-
tejo, gyveno viena.

1947 metq spalio ar lapkricio menesj Pagramancio kai-
me (prie Pagramancio miestelio) „Perkuno” burio bandi-
tas „Sakalas" is pistoleto nusove tarybinio ukio ukvedj
ir jo zmonq ar siaip moterj, rus^, gyvenusius viename
name.

Eidami j tarybinj ukj, Pagramancio valsciaus Tusciq
kaime vienos merginos sodyboje, kur gyveno jos moti-
na ir sesuo, о tevas buvo banditu anksciau nuzudytas,
radome 24 metq vyriskj is Taurages. Mes jj issivedeme,
о Bronius Saltis-,,Sakalas" kartu su paminetais pilieciais jj
nuzude. „Sakalas" ir dar du jmete juos j sulinj, о as su
kitais laukiau jq prie minetos merginos ukio.

Pagramancio valsciaus Kreiviq kaime tada „Sakalas"
nusove moterj, 30 metq. Ji gyveno viena.
Be to, tq naktj nuzudeme Pagramancio valsciaus Tusciq
kaimo valstietj, 40 metq. Jis gyveno buvusiame bandito
Pudzevelio-,,Dziugo" name, о jo seima, rodos, Klaipedos
apskrityje. Valstietj nusivedeme j miskq netoli nuo kaimo,
ir ,,Dziugas" jj nuzude.

1947 metais „Регкйпо" burys nuzude Rietavo apskrities
Kaltinenq valsciaus Gembflciq kaimo gyventojq Alfonsq
Lukosiq, 30 metij, siuvejq, vedusj, kilusj is Jaunodavos
kaimo. Lukosiq namuose nuzude Simas Jurgaitis-,,Taut-
vilas".

Tq naktj ,,Tautvilas" nuzude dar vienq valstietj*, gyve-
nusj Taurages apskrities Kaltinenq valsciaus Dungeriq
kaime.

1950 m. birzelio 30 d.

1947 metq rudenj, menesio neprisimenu, as — Pauli-
kas-,,Klajunas", Simas Gavenis-,,Drqsutis", Vladas
Sniauksta-,,Bijflnas“, Jonas Galininas-,,Putinas", Simas Jur-
gaitis-,,Baronas"-,,Tautvilas" (dabar ,,K^stucio“ gaujoje),
Bronius Saltis-,,Sakalas" ir kiti buvome apsistojq pas viena
valstietj Rietavo apskrities Kaltinenq valsciaus Pagrybes
kaime. Atej^s rysininkas Jonas Koveckis-,,Margis" pra-
nese, kad pas Pagrybes kaimo gyventojq Birgiolien^ yra
keturi liaudies gynejai is Kaltinenq valsciaus.

Mes juos uzpuoleme. Prieje prie Birgiolienes namo,
pastebejome liaudies gynejus prie pirties, jie jq kdreno.
Trims is jq pavyko pabegti, о ketvirtq sugavome gyvq.
Sugautajj liaudies gyneja Saltis-,,Sakalas" nusove prie
pirties, о paskui nuejo j namq, prie pirties atsivede Bir-
giolien^ ir taip pat nusove. Nusautuosius jmeteme j pirtj
ir padegeme.

Baigiantis 1948 metq pavasariui, naktj nuejau pas Kal-
tinenq valsciaus Putvinskiq kaimo gyventojq Petrq Aze-
ronq. Jis man pasake, kad Putvinskiq kaimo gyventoja
Navickiene ir Jaunodavos kaimo gyventojas Juozas Lu-
kosius yra aktyvistai.

Susitik^s gaujos vadq Kazj Bagdonq-,,Udrq", viskq pa-
pasakojau. Tq naktj as, Bagdonas-,,Udra", Vincas Vitkus-
„Zvirblis", „Zaibas", Jonas Kentra-„Tigras" ir Albinas
Kentra-,,Sarkis" nuejome j Putvinskiq kaimq, kur Jonas

* 1947 m. lapkricio 26 d. banditai nuzude Vaitkn Steponq, Stasio s.,
gimusj 1908 m.
Kentra-,,Tigras" nusove NavickienQ, jos dukterj Navic-
kait^ ir sunq Zenonq. As su kitais ejau sargyba. Po to visi
nuejome j Jaunodavos kaimq, kur Jonas Kentra ir jo bro-
lis Albinas nusove Lukosienq, jos dukterj Lukosiut^ ir su-
nu Juozq.

7950 m. birzelio 26 d.

1948 metu vasarq Rietavo apskrities Laukuvos vals-
ciaus Gulbiq kaime nuzudziau valstietj Laurinaviciq.

Is burio vado Kazio Bagdono-,,Udros" suzinojau, kad
Laurinavicius j namus daznai jsileidzia liaudies gynejus,
ir jie ilgq laikq pas jj gyveno. Be to, Bagdonas ketino pa-
sigrobti Laurinaviciaus turtq— batus ir dar kai kq. Jis
sudare 7 ar 8 asmenq grupQ. Vincas Vitkus, Augustinas
Tomasauskas, Stasys Grakalskis, as ir kiti, Bagdono vado-
vaujami, naktj nuejq j Gulbiq kaimq, apsupome Laurina-
viciaus namq, tikedamiesi, kad jame yra liaudies gy-
nejai.

Bagdonas pasibelde j duris ir paprase atidaryti. Sto-
vedamas sargyboje prie lango, pamaciau, kad Laurinavi-
cius isstume remus ir, issok^s j laukq, leidosi begti. Pake-
liau sautuvq ir issoviau. Jis nugriuvo. Laurinavicius dar
buvo gyvas, bet priej^s Stasys Grakalskis jj pribaige.
Grakalskis anksciau uz mane sove j Laurinaviciq, bet ne-
pataike ir todel nusprende jj pribaigti. Bagdonas paeme
Laurinaviciaus batus ir kitus daiktus. Namuose buvo tik
jo zmona. Mes jai nieko nedareme.

1948 m. liepos 20 d. as su Vytautu Astrausku-„Links-
muciu" Kaltinenuose nuzudeme valsciaus komsorgq Vac-
lova Kobeckj ir jo brolj Kazj. Vaclovq Kobeckj nuzudeme
kaip valsciaus komsorgq, vykdydami burio vado Kazio
Bagdono duota uzdavinj, о jo brolj Kazj nuzudeme uz tai,
kad jis isdave Astrausko brolj banditq, kurj sueme saugu-
mo organai.

Vaclovas ir Kazys Kobeokiai gyveno Kaltinenq mieste-
lio pakrastyje. Is vakaro priejq prie jq namo, pasislepeme
rugiuose. Teko ilgai laukti, nes Vaclovo Kobeckio nebuvo
namie. Vidurdienj jis taku per rugius ejo pietq. Palauke-
me, koi priejo arciau, о kai jis praejo pro salj, pasivij^s
sukomandavau: „Rankas aukstyn!" Kai jis pakele rankas,
issoviau j jj visq apkabq is ,,SVT". Paemiau is desines
kisenes pistoletq, ir nubegome j miskq. Pakeliui mums
pakliuvo jo brolis Kazys. vezqs sienq. Pamate jj, as ir Ast-
rauskas issoveme kartu ir nuzudeme.

Kobeckio pistoletq atidaviau Bagdonui, Jis mane pagy-
re uz tai, kad jvykdziau uzdavinj.

1950 m. birzelio 28 d.

1948 metp pavasarj „Udros" gauja (jos sudetyje bu-
vau as ir Vitkus) ilsejosi valstiecio sodyboje Rietavo ap-
skrities Laukuvos valsciaus Apvarsuvos kaime. Staiga pa-
sirode du liaudies gynejai, ejusieji namq link. Vienq mes
nuzudeme*, о kitas pasislepe.

1948 metp spalio menesj, berods, 17 dienq musq gau-
ja Rietavo apskrities Kaltinenq valsciaus Tujainiq kaime
susitiko su „Vytauto" gauja. Gaujos sudetyje buvo ir Vit-
kus. Rytq pasirode grupe liaudies gynejq. Musq ir „Vy-
tauto" gauja stojo j kautynes pries juos. Nuzudeme 9 liau-
dies gynejus** ir pagrobeme jq ginklus — sautuvus ir au-
tomatus, о paskui pasislepeme miske. Is musiskiq buvo
nukautas „Linksmutis".

1950 m. liepos 10 d.

As dalyvavau, nuzudant Rocj ir Jurkutq ir dabar viska
papasakosiu smulkiai. Buvo taip.

Pries pat Naujuosius, 1949, metus gaujos vadas „Vy-
tautas" liepe nueiti j vakarq Rietavo apskrities Vaitkaiciu
kaime ir apiplesti susirinkusj jaunimq, atimti batus, pus-
bacius ir kai kuriuos drabuzius. Siam tikslui „Vytautas"
paskyre mus penkis: Jonq Kentrq, Albinq Kentrq, Toma-
sauskq, Martinaviciq ir mane. As buvau grupes vyres-
nysis.

Eidami j Vaitkaiciq kaimq, mes, Martinaviciui pasiu-
lius, uzsukome pas Bielskj, veliau jstojusj j musq gauja
ir turejusj „Motiejaus" slapyvardj. Jo name radome vals-
tietj Rocj, ir Martinavicius pasiiile jj nusauti kaip akty-
vistq. Bielskis eme prasyti Martinaviciq ir mane, kad Ro-
cio nezudytume jo namuose, nes del to jj gales suimti
VSM darbuotojai. j Martinaviciaus klausimq, kq daryti

* 1948 m. kovo 2 d. banditai nuzude Eismontq Stasj. Stasio s., gimu-
sj 1922 m., Laukuvos valsciaus liaudies gynejq.

** 1948 m. spalio 17 d. banditai nuzude Laukuvos valsciaus liaudies
gynejus Stasj Dromantq, Stasj Gestautq, Jonq Kasmauskq, Jonq Miseikj,
Stasj Petrosiq, Pranq Sveistrq, Kaltinenq valsciaus liaudies gynejus
Petrq Bernikq ir Juozq Poskq.
su Rociu, as aiskaus atsakymo nedaviau, tad Martina-
vicius is Bielskio namp nuvede jj prie Pozeres ezero.
Martinavicius kirviu prakirto ezere eketp, о Jonas Kentra
is pistoleto nusove Rocj; as ir kiti jj jmeteme j vandenj.

Is Bielskio Martinavicius suzinojo, kad jaunimo vaka-
ras bus ne Vaitkaicip kaime, о Laukuvos valsciaus Juo-
dainip kaimo mokykloje, tad, nuzudp Rocj, mes tenai ir
nuejome.

As, Martinavicius ir Jonas Kentra uzejome j mokyk-
lp, kur vyko vakaras, о Albinas Kentra ir Tomasauskas
pasiliko lauke prie durp. Jonas Kentra sokanciam jauni-
mui liepe pasidalyti j dvi grupes — vyrus ir moteris. Pas-
kui visiems liepeme nusiauti gerp apavp. Jj surinkome.
Tomasauskas is koridoriaus pasieme kailinius.

Jaunimo vakare Jurkute atpazino Martinavicip, nes jj
anksciau pazinojo. Baigus plesti jaunimq, Martinavicius
jp issivede, ir prie Pozeres ezero Tomasauskas ar Jonas
Kentra jp nusove Paskui as ir kiti Jurkutp jmeteme j eze-
ro eketp, po ledu.

1950 m. liepos 18 d.

1949 metp vasario menesj as, Gaubtys-,,Vytautas", Vit-
kus-,,2virblis", Juozas Bagdonas-„Akis", Matutis-,,Lakir
nas" ir Kisielius-,,Mindaugas" nusoveme Taurages apskri-
ties Skaudviles valsciaus Pagirdiskes kaimo gyventojp
Norvaisp su zmona.

Naktj as ir ,,Vytautas" nuejome j Upynos valsciaus kai-
ma, kur turejome sutikti Bagdonp-,,Akj". Uzejp j vienp
namp, mes radome Bagdonp, Vitkp, Matutj ir Kisielip. Po
kurio laiko visiems isejus, Bagdonas pasake, kad eisime
ilsetis, bet nesake, pas kp ir kur eisime.

Einant per Pagirdiskes kaimp, „Vytautas" liepe apsupti
Norvaisos namp. Kazkuris is musp pareikaiavo atidaryti
duris. j vidp uzejau as, „Vytautas", Bagdonas ir dar kiti.
Bagdonas liepe Norvaisai duoti namines. Norvaisa buvo
beeinps namines atnesti, bet Bagdonas jsake jam sestis.
Kai tik Norvaisa atsisedo, Bagdonas jj is pistoleto nusove,
о po to nusove ir zmonp. Uz kp buvo nuzudytas Norvaisa
su zmona, Bagdonas nesake.

1949 metp vasario pabaigoje ar kovo pradzioje Bagdo-
nas-,,Akis" atsiunte j „Salnos" rajono stabp du nuospren-
dzius apie Norvaisos ir zmonos susaudymp.

Viena is nuosprendzip pasirasiau „Klajuno" slapyvar-
dziu.
1950 m. birzelio 28 d.

1949 metq balandzio menesj as su Vincu Vitkumi ir
Jurgaiciu-,,Tautvilu" Taurages apskrities Upynos vals-
ciaus Pavarcio kaime nuzudeme kolukio pirmininkq Vais-
tara ir valstietj Kairj. Nusauti juos jsake rajono vadas
Gaubtys-,, Vytautas". Juos namuose nusove Vitkus.

1950 m. birzelio 30 d.

Susaud^ Vaistarq ir Kairj, 1949 m. balandzio 22 d. nak-
tj as ir Vincas Vitkus nuejome j Upynos valsciaus Paikve-
dzio kaimq pas rysininkq Zosq Milasauskaite-,,Laput^". Cia
isbuvome iki sekancios nakties. Dienq rysininke pranese,
kad Paikvedzio kaimo gyventojas Sabockis, Kaltinenq
valsciaus Izdonq kaimo gyventojas Simkus ir Upynos vals-
ciaus Paezerio kaimo gyventojas Patlaba yra tarybiniai
aktyvistai.

Noredami patikrinti suteiktq ziniq tikrumq, mes j jos
namus issikvieteme rysininkq Jonq Mauliq, „Snapo" sla-
pyvardziu, is Dungeriq kaimo. Jo iskviesti nuejo Zose
Milasauskaite. Maulius patvirtino, kad Sabockis, Patlaba
ir Simkus is tikrqjq yra aktyvistai.

Tada parasiau nuosprendj susaudyti paminetus pilie-
cius, jj pasirase Milasauskaite, Maulius, Vitkus ir as. Nuo-
sprendj pasiraseme ne pavardemis, о slapyvardziais.
Naktj is balandzio 22 j 23 d. as ir Vincas Vitkus-,,2virblis"
nuzudeme Sabockj, jo zmonq ir dvi dukteris, Patlaba, jo
zmonq ir sunq, Simkq su zmona.

1950 m. balandzio 24 d.

As, kaip ginkluotos gaujos dalyvis ir ,,Salnos“ rajono
stabo darbuotojas, zinau, kad „Kestucio" burys 1949 me-
tais nuzude siuos tarybinius-partinius darbuotojus ir vals-
tiecius.

Balandzio menesj gaujos vadas „Vytautas" ir „Jaunu-
tis" nuzude Upynos valsciaus Jakutiskes kaimo gyventojq
Antanq Zingailq, 60 metq amziaus.

Geguzes menesj „Akis" ir „Ramunas" nuzude Skaudvi-
les valsciaus Keteriq kaimo gyventojq Tamosaitj su zmo-
na ir dar kazkq is seimos. Apie tai man pranese „Ramu-
nas".
Liepos menesj „Vytautas", „Ramonas" ir „Lakunas"
Kaziskes ar Radiskes kaime nuzude Kaziskes apylinkes
pirmininkq Mockp, gyvenusj Taurageje, ir apylinkes sek-
retorip Nagj. Apie nuzudymq papasakojo „Vytautas".

Rugpiucio menesj buvQs burio vadas Bagdonas-„Akis"
Upynos valsciaus Girdiskes kaime nuzude malunp kontro-
lierip Burbulj ir paeme jo ginklq— naganq. Apie tai man
papasakojo Bagdonas.

Rugsejo menesj „K^stucio" burys miske netoli Anteg-
luonio kaimo, Batakip valsciaus, dienq sutiko tris zmo-
nes— du vyrus ir vienq moterj, latv^. Visus juos nusove.
Apie tai man papasakojo rajono vadas „Vytautas", nes
jis ten buvo.

Rugsejo menesj „Kestutis", „Ramunas", „Tautvydas",
„Linksmutis" ir „Ryklys" Taurages apskrities Upynos
valsciaus Uzkalnip kaime nuzude valstietj Bridikj, jo zmo-
nq ir zmonos seserj, о Geguzip kaime — valstietj Grybie-
n$. Is nuzudytpjp paeme dokumentus ir kai kuriuos daik-
tus.

„Rtitenio" burys 1949 metais Taurages apskrities Si-
lales valsciuje jvykde siuos teroristinius veiksmus.

Vasarq Kudaicip kaime nuzude Kiupelj, 28 metp, gyve-
nusj valstiecio Banio namuose. Kiek veliau buvo nuzudy-
tas ir Banys, 45 metp.

Birzelio menesj Kudaicip kaimo gyventojas Stulga', 40
metp, su zmona kelesi j Taurag^. Pakeliui juos sugavo
„Rutenio" gauja ir abu nusove.

1950 m. vasario 16 d. rajono vadas „Vytautas", ,,Jau-
nutis", vokietis „Jonas" susaude Upynos valsciaus Mal-
dunp kaimo gyventojus Mancip su zmona, Darbutq,
35 metp, ir jo zmonq. Tq naktj as su „Saidu" ketinome nu-
zudyti Martinkien^, 30 metp, bet jos neibuvo namie, todel
nenusoveme.

ADSR f., r. 100, 1. 123—128, 131—140.
Is liudininko P. В i r g i о 1 o* parodying

1947 m. spalio 5 d.

1947 m. spalio 4 d. uzkuriau pirtj. Man kurenti padejo
ateje maudytis liaudies gynejai Efimovas, Pocius, Poska
ir kiti. Velia.u, nunesgs j pirtj. malkg, isgirdau negarsg su-
vj ir pagalvojau, kad saudo musg vyrukai. Taciau, is-
ejgs is pirties, pamaciau, kad trys liaudies gynejai nubego,
о juos vijosi saudydami kokie 5 banditai ir sauke kitiems,'
kad padetg. Efimovo nebuvo matyti.

Banditai priejo ir paklause, kas pirties seimininkas
paskui trys is jg nusivede mane j namq ir pareikaiavo do-
kumentg. Jie pastate mane kambario kampe, neleisdami
nei judeti, nei kalbeti. j kambarj uzejo kokie 7 banditai,
о kiti apsupo namq. Pasigrobq kai kuriuos daiktus, bandi-
tai isejo, issivesdami zmonq. As isgirdau dar vienq suvj
ir pagalvojau, kad jie nuzude zmonq.

Po keleto minucig, banditams pasitraukus, kieme pa-
maciau kaimynq Stasj Kinderj. Jis pasake, kad degancioje
pirtyje guli du lavonai. As su juo isnesiau is pirties ap-
degusius zmonos ir Efimovo lavonus. Juos nuzude bandi-
tai ir jmete j ugnj. Kinderis pasake, kad budamas namie,
girdejo suvius, о veliau pamate degant pirtj, todel ir atbe-
go paziureti.

ADSR f„ r. 100, 1. 162.

I§ liudininkes J. Laurinaviciene s** parodying

'	1950 m. birzelio 23 d.

Nuvaziavau j Rygq ir 1948 m. birzelio 16 d. grjzau.
Parveziau naujus chrominius batus vyrui, sau moteriskq
zieminj paltq ir tris metrus silkines medziagos suknelei.
Parvaziavusi vyro namie neradau. Jis buvo nuvyk^s j
pasitarimq Laukuvos valsciaus vykdomajame komitete ir
namo sugrjzo vakare. Parvaziavo su apylinkes pirmininku
Kaziu Mikuciu. Iskink^s arklj, vyras uzejo j vidg ir grei-

* Birgiolas Pranas, Zenono s., gim^s 1895 m. Telsiq rajono Nevarde-
nij kaime.

** Laurinavicietie Juzefa, Jono d., gimusi 1910 m. Silales rajono Pad-
varninku kaime.
tai nuejo miegoti, о apylinkes pirmininkas Mikutis nuejo
pas kaimynq Simq Jakq, Gulbiq kaimo gyventojp. Pas Ja-
kq buvo dar Feliksas Rocis, paruosq agentas. Is jo Miku-
tis ir Rocis nuejo pas Sakalauskaitq, gyvenusiq tame pat
kaime.

Mazdaug 10 ar 11 valandq vakaro atsiguliau ir netru-
kus uzmigau. Mane pazadino kaimyno Mykolo Garbenio
is Gulbiq kaimo suns lojimas. Buvo apie 12 val. nakties
is birzelio 16 j 17 dienq.

Pazadinau vyrq. Jis atsikele ir priejo prie lango pasi-
ziureti. Tuo momentu pro langq vienas ginkluotas vyris-
kis pasviete i vidq elektriniu zibintuvu ir suriko: „Grei-
ciau atidaryk duris!" Vyras, ne zodzio netarqs, su apati-
niais baltiniais isbego j kitq kambarj ir pro langq issoko
j laukq. Pasigirdo sautuvo suvis. Po to banditai islauze du-
ris, uzejo j vidq, ir vienas jq manes paklause, kur yra
Laukuvos valsciaus vykdomojo komiteto darbuotojai. At-
sakiau, kad mano namuose nera jokiq valsciaus vykdo-
mojo komiteto darbuotojq. Tada banditas paklause, kur
vyro kariska uniforma. As atsakiau, kad vyras kariskos
uniformos neturi. Taciau vienas banditas surado vyro ka-
riskas kelnes bei kepurq ir paeme jas. Liepe uzdegti lem-
pq, ir vienas jq, atstatqs j mane pistoletq, priverte jiems
pasviesti, kai jie eme is spintos geresnius daiktus ir kro-
ve j maisq. Banditai paeme porq naujq chrominiq batq,
3 metrus silkines medziagos, moteriskq zieminj paltq,
24 metrus namuose austos vilnones medziagos, 4 paklo-
des, vyriskq ir moteriskq baltiniq, 3 staltieses, 8 rank-
sluoscius, vyriskq namines vilnones medziagos kostiumq
pilkos spalvos ir kitq smulkesniq daiktq.

Musq namuose banditai isbuvo apie 30 minuciq, о is-
eidami liepe iki 6 valandos ryto niekur is namq neiseiti.
Vos tik isejq, paleido serijq is automato, tur but, saude
j vyrq. Du banditai mazdaug 20—30 minuciq pasiliko prie
namo, о paskui nuejo pirmqjq pedomis Varniu valsciaus
kryptimi. Jiems pasitraukus, isejau is namq ir pranesiau
Laukuvos valsciaus saugumo skyriui.

Tq dienq j musq namus niekas, isskyrus apylinkes pir-
mininkq Mikutj, nebuvo uzejqs. Vyras iki nuzudymo dir-
bo Girvainiq apylinkes sekretoriumi.

ADSR. f„ r. 100, 1. 166—167.
Is liudininkes E. Vaistaraites* parodymq

1949 m. balandzio 22 d.

1949 m. balandzio 21 d., mazdaug 11 valandp vakaro,
mes jau miegojome, о durys buvo paliktos neuzrakintos.
J namq uzejo ginkluotas banditas, paskui jj kaimynas
Kairys Stasys, Juozo s., о po jo antras mazo ugio ginkluo-
tas banditas.

Pirmasis banditas, priej^s prie lovoje gulincio tevo,
pareikalavo parodyti pasq. PazvelgQs j pasq, jis pasiule
tevui apsirengti ir eiti su juo, о antrasis manqs paklause:
,,Kuri is jusq yra Ona?" As parodziau seserj. Jis is Onos
paprase zirkliq. Sesuo padave zirkles. Apziurej^s jas, ban-
ditas pasake, kad tai prastos zirkles. Po to jis is kisenes
issitrauke kerpamqjq masinelq ir nukirpo seseriai plau-
kus. Tada banditai liepe tevui atsisveikinti su vaikais. Mes
pradejome verkti. Banditai liepe nutilti, sakydami, kad
tevo nebeturesime, о tevui pasake, kad jis daugiau ne-
beorganizuos kolukiq. Jie issivede tevq ir kaimynq Kairj
j kiemq ir uz kokiq 20 metrq nuo namo abu nusove. Nuzu-
d^ juos, banditai j vidq nebeuzejo.

Jie buvo apsireng^ burzuazines Lietuvos kariuomenes
uniforma, prie kepuriq turejo prisiseg§ vyties zenklq. Bu-
vo apsiginklav^ automatais, granatomis, dekluose turejo
pistoletus. Is viso atejo 4 banditai; du uzejo j vidq, о du
liko lauke. Ne vieno jq nepazinau.

ADSR f., r. 100, 1. 163.

Is liudininko J. J u § к i o** parodymq

1949 m. balandzio 23 d.

1949 m. balandzio 22 d., mazdaug 8 val. vakaro, pas
mane atvaziavo Upynos valsciaus Paikvedzio kaimo gy-
ventojas Jonas Sabockis su zmona ir 18—19 metq duk-
terimi Jadze. Jie atvaziavo pasveikinti mano sunaus Jur-
gio 4 menesiq sukakties proga, nes Sabockiene, jam gims-
tant, buvo pribuveja. Be Sabockiq, buvo atsilank^: Varse-
dziq gyventojas Povilas Patlaba su zmona ir dukterimi

* VaiStaraite Elena, Benedikto d„ gimusi 1933 m. Taurages rajono
Liaudginii kaime.

** JuSkis Jurgis, Kazio s., gimqs 1907 m. Silales rajono Rudaliu
kaime.
apie 10 metq; Aleksas Zamas, jo dukterys Jadze— apie
18 metq, ir Stase— apie 15 metq, sunus Juozas —apie
11 metq, taip pat is Varsedziq Jonas Martinkus su zmona
Juze is Upynos valsciaus Gaidienq kaimo; Stasys Kuizi-
nas su zmona Vladze—Gaidienq kaimo gyventojai.

Tq vakarq, mazdaug 10—-11 valandq, j namus drauge
su Sabockio 13—14 metq dukterimi Jane uzejo du gink-
luoti banditai, apsirengq burzuazines Lietuvos kariuome-
nes uniforma, uzsimet^ apsiaustus-palapines. Vienas
auksto ugio, apyliesis, о antras — mazo ugio, apie 30 me-
tq. Banditai paklause, kas cia gyvena, Pasakiau savo pa-
vard§. Paskui, jiems reikalaujant, isvardijau visq namuo-
se buvusiq asmenq pavardes. Po to banditai eme tikrin-
ti visq dokumentus. Sabockio pasq jie pasieme ir liepe
eiti su jais, о pasq jis atsiimsiqs rytojaus diena Upynos
miestelio milicijoje. Banditai issivede Sabockj, zmonq, abi
dukteris ir, nuejq su jais j darzinq, pasikinke Sabockio
arklj.

Pries iseidami, banditai liepe niekam is namo neiseiti
iki 9 valandos ryto, о paskui galesiq nueiti pranesti mili-
cijai. Rytq, isej^s gyvuliq serti, mazdaug uz 300 metrq
nuo namq pamaciau stovintj arklj su apverstu vezimu.
Nuejqs keliu ta kryptimi, kur stovejo arklys, mazdaug uz
400 metrq nuo namq, ant kelio radau nuzudytus Jonq Sa-
bockj, jo zmonq ir dukteris. Apie tai pranesiau Varsedziq
apylinkes pirmininkui Jonui Getautui, gyvenanciam Upy-
nos valsciaus Dungeriq kaime. Jis liepe paimti arklj ir apie
Sabockio seimos nuzudymq pranesti Upynos valsciaus
valstybes saugumo skyriui.

ADSR f., r. 100, 1. 164—165.

Is V. V i t ka us* parodymq

1950 m. balandzio 26 d.

Mazdaug 1947 m. sausio 15 d., asmeniniais reikalais
nuvykqs j vienq Rietavo apskrities Laukuvos valsciaus
kaimq, atsitiktinai sutikau astuonis banditus. Jie vezimu
vezesi prisiplestq turtq j Kvedarnos valsciaus Drobuks-
ciq kaimq. Banditai mane sulaike ir liepe nuvezti juos j

* Vitkus Vincas, Vinco s., gim^s 1917 m. Silales rajono Kudaiciu
kaime.
Drobukscius. Bevaziuodami su banditais, susidureme su
VSM kareiviais, jie mus apsaude, ir buvome priversti beg-
ti, palikp vezimp su prisiplestu turtu. Banditai pasiule pa-
silikti gaujoje. As sutikau. Mane apginklavo sautuvu, pis-
toletu ir dave „Zvirblio" slapyvardj.

Nuo 1947 metp sausio iki 1948 metu. balandzio me-
nesio buvau Prano Karbausko-,,Margio" gaujoje, nuo
1948 metp balandzio iki 1949 metp rugsejo — Alfonso
Martinaviciaus-„Azuolo" buryje, о nuo 1949 metp rugse-
jo iki suemimo, t. y. iki 1950 m. balandzio 26 d., ejau sky-
rininko pareigas „Kpstucio" vadovaujamame pirmajame
„Ausreles" buryje.

2inau, kad Taurages apskrityje turi savo busting ,,Vy-
tauto" vadovaujamas rajono stabas. Jam pavaldus trys bu-
riai: „Ausrele", „Lukstas" ir dar vienas. „Ausreles" burys
susideda is dviejp skyriu.

As vadovavau antraj am skyriui. Jam priklause septyni
asmenys:

1.	Koveckis-„Marsas", 22 metp, klips is Rietavo apskri-
ties Kaltinenp valsciaus.

2.	Endriusas-„Vaizgantas", 35 metp, kilps is Silales
valsciaus Pakoplycio kaimo.

3.	Kazys Berusnis-,,Algirdas", 25 metp, kilps is Silales
valsciaus Vaicip kaimo.

4.	Zigmas-,,Sakalas", 24 metp, kilps is Upynos vals-
ciaus.

5.	„Girenas", kilps is Batakip valsciaus.

6.	Petras-,,Lakunas", kilps is Pagramancio valsciaus
Ringip kaimo.

7.	2igmas-„Klevas“, kilps is Pagramancio valsciaus Tus-
cip kaimo.

„Ausreles" burio veikimo ir dislokavimosi rajono riba
eina nuo Kaltinenp palei Akmenes upp iki Pagramancio,
toliau plentu per Tauragp Skaudviles link.

1949 metp rudenj Vitogalos kaime as, „Marsas", „Kle-
vas" ir „Vaizgantas" uzejome j apylinkes pirmininko Ma-
tuzo namus ir atememe 500 rublip.

1949 metp pabaigoje apipleseme kolukio pirmininka
Lingj, gyvenusj Taurages apskrities Upynos valsciuje. Is
jo paememe 1000 rublip ir perspejome, kad jis atsisakytu
nuo kolukio pirmininko pareigp.

1950 metp ziemq as ir „Marsas" apipleseme Upynos
valsciaus Vitogalos kaimo kolukio pirmininkp. Pagrobe-
me tris poras batp ir prigrasinome, kad mestu kolukio
pirmininko darbq. Zinau, kad netrukus jis atsisake nuo
pirmininko pareigp.

1950 metais gavau „Kqstucio" gaujos vado jsakymq,
kad musp gauja suaktyvintp kovq pries kolukinp staty-
bq — grasintp kolukieciams bei kolukip aktyvui ir plestp
kolukip turtq. Vykdydamas jsakymq, su savo skyriumi
Upynos valsciaus kaimuose isklijavau antitarybinius la-
pelius, kuriuose grasinome kolukip aktyvistams, reikalau-
dami, kad jie atsisakytp dirbti kolukiuose. Tuos lapelius
gaudavome is „Kpstucio" apygardos stabo per rysi-
ninkus.

Budamas gaujoje nuo 1947 metu iki suemimo dienos,
dalyvavau siuose nuzudyimuose.

1947 metu rudenj* su „Rudeniu", „Gediminu", ,,Sa-
kalu", „Algirdu", ,,Tauru“ ir kitais susaudeme Taurages
apskrities Silales valsciaus Balsip kaimo gyventojus Rocj
su zmona. Juos susaudeme gaujos vado „Udros" jsa-
kymu

1947 metp vasara gaujos vadas ,,Udra" jteike man is
„Kpstucio" apygardos stabo gautq paketq ir liepe jj per-
duoti jo pavaduotojui „Rudeniui". Paketq jteikiau. Perskai-
tqs jo turinj, „Rudenis" kreipesi j mus, klausdamas, kas
noh eiti su juo pas gaujos vadq „Jovarq", kuris tuo metu
veike Rietavo valsciuje. As pareiskiau norq eiti su juo.
Mes trise, as , „Rudenis" ir „Tigras", nuejome j Rietavo
valscip ir gaujos stovykloje miske susitikome su ,,Jova-
ru”. „Jovaro" gauja priklause „Kpstucio" apygardai ir tu-
rejo 15, о gal daugiau narip. „Rudenis" kazkq kalbejosi
su ,,Jovaru". Sekanciq naktj su ,Jovaro" vadovaujama
gauja viename Rietavo valsciaus kaime dalyvavau, nuzu-
dant sesis piliecius. Juos nusove „Jovaro" gaujos daly-
viai. As ejau sargybq prie namp.

Mazdaug 1947 metp lapkricio menesj gaujos vado
„Udros’ nurodymu nusoviau Silales valsciaus Dargalip
kaimo gyventojq Grunovq. Jj nuzudziau namuose, ,,Ud-
rai“ matant, uz tai, kad jis is gaujos pasitrauke ir legali-
ze vosi.

1949 metp liepos menesj „Marsui", „Vaizgantui",
„Algirdui" ir „Klevui" matant, nusoviau Upynos valsciaus
Gaidienp kaimo gyventojq Petrq Kaupaitj.

* Rociij seima buvo nuzudyta 1948 m. vasario 19 d.

7 Kruvinos zudikti pedos

97
1949 metq rugsejo menesj su burio vadu „K^stuciu".
,,Tauru", ,,Akimi, „Linksmuciu" ir rezervistu Jonu Juzi-
nu-„Drqsuciu" dalyvavau, nuzudant Kazlauskq, gyvenusj
Upynos valsciaus Melnikq kaime, Grybien^, gyvenusia
Dvyliskes kaime, ir brolius Segzdas is Upynos valsciaus.
Visus susaudeme vienq naktj, jtardami, kad jie teikia
valstybes saugumo organams zinias apie banditus.

1950 metq balandzio menesj su ,,Marsu" nusoveme
Upynos valsciaus Obelyno kaimo gyventojq Auzbikaviciq.
Dienq ir vakarq buvome apsistojq rysininko Jono Trijonio
namuose Silales valsciaus Pakoplycio kaime, kur gereme
naming. Vakare uzejo Auzbikavicius, ir mes jj sulaikeme.
As norejau paleisti, bet Jonas Trijonys, jo sunus Bronius
ir dukte Ona eme mane prasyti, kad jj nuzudyciau, nes
jis, esq, teikiqs saugumo organams zinias apie banditus.
Jie pasirase ir nuzudymo nuosprendj. Tada as ir ,,Marsasf'
dirzu surisome Auzbikaviciui rankas, nuvedeme jj j pamis-
kQ, kokj kilometrq nuo Trijonio sodybos ir uz 400 metrq
j pietq pusQ nuo ten gyvenusios vokieciq seimos namq
nusoveme, о lavonq paslepeme senoje bulviq duobeje.
Uzkasti lavona priverteme ten gyvenusj vokietj.

Budamas gaujoje, keletq kartq dalyvavau kautynese
pries liaudies gynejus ir kareivius.

1947 metq balandzio menesj Silales valsciaus Didkie-
mio miske musq gaujq uzpuole kareiviq grupe, ir mes sto-
jome j kautynes. Vienas musq buvo nukautas ir vienas su-
zeistas.

1950 m. kovo lid. ,,Kqstucio" gaujos vado nurodymu
as su savo skyriumi apsaudziau rinkiminq apylinkQ Tau-
rages apskrities Upynos valsciaus Obelyno kaime, nore-
damas suzlugdyti rinkimus. Apsaudymo metu auku ne-
buvo.	,

1950 m. birzelio 22 d.

Parodymus apie nuzudymus papildau.

1948 metq pavasarj su Pauliku, ,,Udra", „Tigru”. „Zai-
bu" ir kitais nuzudeme Kaltinenq valsciaus Putvinskiq
kaimo gyventojos Navickienes seimq— jq, sunq ir duk-
terj. Mes ketinome nuzudyti ir Navickienes vyrq Noreika,
bet, kai, apsupome namq ir ememe lauztis j vidq, jis pro
langq pabego. I begantj Noreikq saudeme, bet jam pavy-
ko pasprukti.
Ta naktj nuzudeme ir Lukosienes seimq: nusoveme jq,
sunu ir dukterj, gyvenusius Kaltinenq valsciaus Jaunoda-
vos kaime. I Lukosienes namus uzejau as, „Tigras", „Udra"
ir „Klajunas". Lukosien^ ir jos vaikus nusove „Klajunas".

Navickienes ir Lukosienes seimas susaudeme gaujos
vado „Udros" nurodymu.

1948 metq rugpiucio menesj as su Martinaviciumi-
„Azuolu" ir Grakulskiu-,,Zaibu" Rietavo apskrities Lauku-
vos valsciaus Resketq kaime nuzudeme Tarybines Armijos
serzantq ir 25 metp merging, Laukuvos gyventojus. Gaujos
vadas „Udra" jsake Resketq kaime surengti pasalq prie
Vytautienes namq. Pas jos dukterj lankydavosi liaudies
gynejas, ir mes turejome jj nuzudyti. Belaukdami pasalo-
je, mazdaug 3 valandq dienos, pamateme netoli Vytautie-
nes namq einancius keliu Tarybines Armijos karj ir mo-
terj. Mes juos pasaukeme, bet jie nesustojo ir leidosi beg-
ti. Trise pradejome saudyti ir nusoveme karj — serzantq,
о su juo ejusi moteris pasislepe durpiq duobeje. Mes jq
suradome, ir Martinavicius is sautuvo nusove*.

Po to pasislepeme Laukuvos miske.

1949 metq balandzio menesj as ir Paulikas-,,Klajunas"
susaudeme Taurages apskrities Upynos valsciaus Paikve-
dzio kaimo gyventojo Jono Sabockio seimq. Nuzudeme
Sabocki, mazdaug 55 metq, jo zmonq ir dvi dukteris, vie-
na ju turejo apie 20 metq, о antroji 16—-17 metq.

1949 metq balandzio menesj buvau Upynos valsciaus
Pavarcio miske su rajono vadu „Vytautu", jo pavaduotoju
Pranu Trijoniu-„Jaunuciu", Zenonu Pauliku-„Klajunu" ir
„Baronu". Vienq pavakarg „Vytautas" man ir „Klajiinui"
jsake nuzudyti Sabockiq seimq. Sutemus nuejome j Paikve-
dzio kaimq, bet, uzejq j Sabockiq namq, teradome jaunes-
niqjq dukterj. Paklauseme, kur yra tevas ir motina. Ji at-
sake, kad tevas, motina ir sesuo yra nuvykq j svecius pas
Upynos valsciaus Varsedziq gyventojq Jurgj Juskj. Mes
priverteme ja nuvesti mus pas Juskj. Jo namuose radome
daug sveciq ir Sabockio seimq. Mudu priverteme Sabockj
pasikinkyti arklj ir vaziuoti su mumis namo, Susedq su jo
seima i brikelj, vaziavome Paikvedzio kaimo link. Maz-
daug du kilometrus nuvaziavq nuo Varsedziq, liepeme Sa-
bockio seimai islipti. Jiems islipus, „Klajunas" dave

* 1948 m. rugpiucio 9 d. banditai nuzude Tarybines Armijos karj
Nikitenka ir Eismontien^ Adel^, Juozo d., gimusi^ 1926 m.
komandq saudyti. Nusoviau is pistoleto Sabockj ir norejau
nusauti zmonq, bet mano pistoletas uzsikirto. Zmonq ir
abi dukteris nusove „Klajunas", Sabockio seimos nuzudy-
mo priezasciq nezinau.

1949 m. birzelio 27 d, su gaujos vadu „K^stuciu", „А1-
girdu", „Vaizgantu", „Marsu" ir „Linksmuciu" nuzudeme
Taurages apskrities Upynos valsciaus Dungeriq kaimo gy-
ventojq Sabockj Jonq, Juozo s., jj pakoreme krumuose prie
kaimo. Po to „Kestutis" parase ,,karo lauko teismo nuo-
sprendj" apie Sabockio nuzudymq. j nuosprendj jrase it
mane kaip teismo narj „Zvirblio" slapyvardziu.

„K^stucio" vadovaujami, surengeme pasalq krumuose
prie kelio, einancio is Upynos j Dungerius, netoli kakno,
nes gavome ziniq is Mauliaus ir ,,Ukso", kad Sabockis bu-
vo Upynoje ir turi grjzti namo j Dungerius. Vakare, sute-
mus, kelyje pasirode Sabockis, as ir „Kestutis" jj sulai-
keme ir kvotem'e. Jis prisipazino ketinqs stoti dirbti liau-
dies gyneju. Po to nuvedeme j krumus ir pakoreme. Sa-
bockio tevq ir motinq dar 1947 metais banditai nusove
Dungeriq kaime. Tevus nuzudant, nedalyvavau. Apie tai
tik girdejau is rysininko ,,Snapo".

1949 metq ziemq su rajono vadu „Vytautu", Bagdonu-
,,Akimi", Pauliku-,,Klajunu", ,,Mindaugu" ir „Lakunu" nu-
zudeme apylinkes pirmininkq Petrq Norvaisq su zmona,
gyvenusius Skaudviles valsciaus Pagirdiskes kaime. Juos
nuzudzius, „Akis" parase ,,karo lauko teismo nuosprendj",
j kurj jtrauke ir mane kaip teismo narj. Nuosprendj pasi-
rasiau „Zvirblio" slapyvardziu. Norvaisos namq apsupo-
me naktj. j vidq uzejo „Vytautas", „Klajunas" ir „Akis"
ir nusove Norvaisq su zmona. As ejau sargyba lauke.

Norvaisq su zmona nusoveme todel, kad jis buvo apy-
linkes pirmininkas ir tarybinis aktyvistas. Be to, man pa-
sakojo „Akis", jog kartq buvo uzej^s pas Norvaisq pa-
valgyti, о sis paskui apie tai pranese saugumo organams.

ADSR f., r. 92, 1. 44—45, 49—57.
Is liudininko J. Gry bo* * parodymp

1949 m. rugsejo 20 d.

1949 m. rugsejo 19 d., apie 20 val., as su zmona Liuda
miegojau viename kambaryje, о dukte Aldona, 12 metp,
kitame. Mudu su zmona isgirdome skambtelejus kambario
lango stiklp ir pamateme, kaip pro ismustp langp jlindo
j vidu banditas, atsklende duris, ir uzejo dar trys banditai.
Vienas uzdege zibalinp lempp ir, priejps prie zmonos, pa-
reiske: ,,Gana tau vaikscioti su liaudies gynejais". Jis pra-
dejo jp musti gumine lazda, о paskui paklupde ant keliu
greta manps. Banditai atsivede j kambarj dukterj Aldonp
ir nukirpo jai zirklemis plaukus, pasake, kad ji taip pat
nevaikscios su liaudies gynejais. Vienas banditas, issi-
traukps is kisenes pistoletp, suviu j pakausj nusove mano
zmonp, о kitas dar issove j jp is sautuvo. Banditai isei-
dami liepe rytp pranesti saugumo skyriui. Is namp niekur
nejau ir tiktai siandien pranesiau apie ivykj.

Nuo 1947 metp rudens iki 1948 metp vasaros mano
ukyje tarnavo Piotras Tioplas, 20 metp, jis veliau tapo
Upynos valsciaus liaudies gyneju ir siuo metu tebetar-
nauja. Nuo 1948 metp vasaros iki 1949 metp pradzios
Tioplas pas mus valgydavo, ir uz tai mokedavo po 300 rub-
lip per menesj. Zmona nesiodavo jam maistp j bendrabutj.
Kitokip rysip su kovotojais ji neturejo.

Is banditp, dalyvavusip nuzudant zmonp, nieko nepa-
zinau. Jie buvo apsirengp burzuazines Lietuvos kariuome-
nes uniforma ir apsiginklavp automatais, pistoletais, sau-
tuvais.

ADSR f„ r. 92, 1. 62—63.

I§ liudininko A. G e s t a u t o** parodymp

1950 m. geguzes 15 d.

F. Engelso vardo kolukio pirmininku dirbau nuo
1949 metp gruodzio iki 1950 metu sausio menesio; is pa-
reigu pasitraukiau savo noru.

Grybas Jonas, Jurgio s., gimQS 1894 m. Silales rajono Geguzip
kaime.

*:i Gestautas Antanas, Petro s., gimes 1898 m. Silales rajono Vytoga-

los kaime.
Vienp vakarp 1950 metu sausio pradzioje, mazdaug
22 valandp, vakarieniaujant kazkas pabelde j duris, reika-
laudamas atidaryti. Manydamas, kad atejo milicija arba
kareiviai, atsakiau, kad durys neuzrakintos, galima uzeiti.
Namuose buvau su zmona. Uzejus dviem nepazjstamiems
vyrams, supratau, kad tai banditai; vienas jp buvo mazo
ugio, blondinas, о antras — aukstas, brunetas. Mazaugis
paklause, kas man leido buti kolukio pirmininku. Atsa-
kiau, kad mane isrinko kolukieciai. Tada jis eme mane
musti. Paskui banditas paklause, kur yra trys poros batp,
kurias neseniai pasisiudinau — vienp porp sau, vienp zmo-
nai ir vienp sunui. Zmonos ir sunaus batai stovejo kitame
kambaryje, о savo batus buvau apsiavQs. Jie liepe nusiauti
ir, paemQ visas tris poras batp, isejo. Pries iseidami, bandi-
tai perspejo mane, kad niekam nesakyciau apie jp ateji-
mp ir kad atsisakyciau nuo kolukio pirmininko pareigp;
о jeigu neatsisakysiu, tai, kitp kartp atej$, sudenginsia
visp sodybp. As niekam nesakiau, kad buvo atej$ bandi-
tai ir ateme batus. Bijodamas, kad banditai manps neuz-
mustp, atsisakiau nuo kolukio pirmininko pareigp.

ADSR f„ r. 92, 1. 67.

IS P. T r i j о n i o* parodymp

1950 m. balandzio 30 d.

1946 metp birzelio menesj jstojau j „Gintaro" vadovau-
jamp ginkluotp gaujp, veikusip Jurbarko apskrities Erzvil-
ko valsciuje. Joje isbuvau du menesius. Rugpiucio mene-
sj is „Gintaro" gaujos perejau j „Serno" gaujp, veikusip
Taurages apskrities Upynos, Silales ir Kaltinenp valsciuo-
se. 1946—1949 metais gaujai vadovavo „Gediminas", ,,Drp-
sutis", „Perkwias", „Vytautas", „Akis", о pastaruoju metu
„Kestutis".

„Salnos" rajono vado „Vytauto" potvarkiu 1949 metp
balandzio—geguzes menesj buvau „Salnos" rajono zval-
gybos virsininku, о nuo geguzes menesio iki suemimo —
rajono stabo virsininku.

„Salnos" rajonui buvo pavaldzios trys gaujos, vadovau-
jamos „Kpstucio", „Zalgirio" ir „Audronio". As turejau
„Jaunucio" slapyvardj.

* Trijonis Pranas, Juozo s., gim^s 1927 m. Silales rajono Dryzq
kaime.
1950 m. birzelio 23 d.

Budamas ginkluotoje gaujoje, nuo 1946 metij birzelio
menesio iki suemimo dalyvavau keliuose nuzudymuose ir
apiplesimuose.

Be to, 1945 metp liepos menesj buvo dar toks atsitiki-
mas. Dviraciu atvaziavau j Silales valsciaus Dryzp kaimq,
kur atsitiktinai susitikau bandita Aleksa Irkmanq-„Geni‘‘,
anksciau gyvenusi Taurages apskrities Silales valsciaus
Jucaiciq kaime. Irkmanas man, kaip savo rysininkui, pra-
nese, kad rytojaus dienq is Silales vaziuos j Taurage Sila-
les valsciaus vykdomojo komiteto pirmininkas Juska, ir
jsake nuvaziuoti j Silale ir pasekti jj. Kai tik Juska isva-
ziuos, tinejau pranesti Irkmanui, su kuriuo susitikimo vie-
ta buvo paskirta miske netoli Burkenp kaimo, Taurages
apskrities Pagramancio valsciuje.

Budamas Silaleje, maciau, kai valsciaus vykdomojo ko-
miteto pirmininkas Juska, jo zmona ir ginkluotas sautu-
vu liaudies gynejas vezimu isvaziavo j keliq, einantj i
TauragQ. Dviraciu aplenkiau vezimq su minetais asmeni-
mis ir apie viskq pranesiau Irkmanui. Po to nuvaziavau j
Dryzp kaimq.

Kitq dienq suzinojau, kad valsciaus vykdomojo komi-
teto pirmininkas Juska, jo zmona ir liaudies gynejas* Bur-
kenq kaime buvo nuzudyti.

1946 metais as, Juozas Bagdonas-,,Akis", anksciau gy-
venes Upynos valsciaus Paezerio kaime, Kazys Bagdonas-
,,Udra", anksciau gyven^s Silales valsciaus Tubiniq kaime,
ir Aleksas Irkmanas Silales valsciaus Balsiq kaime api-
pleseme Lukosiq ir Juciq-—jie buvo zemes komisijos na-
riai. Is jq jnememe kiaul^, rugip ir kitq daiktq.

1946 metq rudenj rysininkas Jonas Poska-,,Karklas",
anksciau gyvenps Upynos valsciaus Obelyno kaime (ve-
liau jis gaujoje turejo „Kpstucio" slapyvardj), pranese
Irkmanui, kad is Obelyno kaime esancios pienines j Sila-
le bus vezamas sviestas. As, Irkmanas, Kazys Bagdonas ir
kiti netoli Obelyno kaimo, nedideliame miskelyje, suren-
geme pasalq. Po kurio laiko j miskq jvaziavo vezimas su
sviestu. Mes atememe 12 kilogramu sviesto.

* 1945 m. liepos 10 d. kartu su Juskais banditai .nuzude liaudies
gyneja Vaiciulj Kazj, Juozo s.
Tp patj rudenj as, Kazys Bagdonas, Irkmanas, Jonas
Galminas-,,Putinas" ir kiti Rietavo apskrities Laukuvos
valsciaus Pikaicip kaime apipleseme tarybinj ukj, pagro-
beme rugip, dvi karves ir kt.

1947 metq rudenj Juozas Bagdonas is kazkur suzinojo,
kad Upynos pienines niekas nesaugo. Upyna tada dar ne-
buvo valsciaus centres. As, Juozas Bagdonas, Simas Jur-
gaitis-,,Baronas“, anksciau gyvenps Upynos valsciaus So-
dales kaime, dabar priklausps „Kpstucio" gaujai, Irkma-
nas ir kiti naktj dviem vezimais, visp laikp buvusiais musti
zinioje, nuvaziavome j Upynp ir apipleseme pieninp. Pa-
grobeme 50—60 kilogramp sviesto ir nusivezeme j stovyk-
lp Obelyno miske.

1947 metp rudens pabaigoje Galminas ir Jurgaitis man
pasake, kad Upynos valsciaus Dungerip kaime gyvena
valstietis — tarybinis aktyvistas. Jie tai suzinojQ is rysi-
ninko Jono Koveckio-,,Marso“, gyvenancio Rietavo apskri-
ties Kaltinenp valsciaus Pagrybes kaime. As, Simas Jurgai-
tis, Jonas Galminas ir kiti nutareme valstietj nuzudyti.
Naktj nuejome j Dungerip kaimp ir apsupome jo namp.
j vidp uzejo Jurgaitis ir Galminas, о as su kitais pasilikau
lauke sargyboje. Po kelip minucip isgirdau name keleta
pavienip suvip. Paskui Jurgaitis isejo is namo ir pasake
is pistoleto nusov^s valstietj.

Tp rudenj rysininkai Jonas Koveckis ir Vincas Kirzgal-
vis-,,Naras", gyvenps Rietavo apskrities Kaltinenp vals-
ciaus Prienp kaime, mums pranese, kad Upynos valsciaus
Gembucip kaimo gyventojas Lukosius turi rysip su VSM
organais. Remdamiesi jskundimu, nutareme Lukosip su-
saudyti. Nuejome j Gembucip kaimp ir apsupome jo namq.
I vidp uzejo Jurgaitis ir Galminas, о as pasilikau sargybo-
je. Lukosip namie nusove Jurgaitis. Apie tai jis pats pa-
sisake.

1948 metp balandzio menesj as, Gaubtys-,,Vytautas",
Simas Jurgaitis, Bronius Saltis-,,Sakalas" ir kiti buvome
Patulines miske. Atej^s j miskp rysininkas Vladas Survi
las-„Liepa", gyvenps Upynos valsciaus Patules kaime (ve-
liau buvo ,,Kpstucio" gaujoje), mums pranese, kad j Pa-
tules kaimp yra atvaziav^s pas gimines Maselskis. Jurgai-
tis ir dar du nuejo j kaimp ir atsivede Maselskj j miskp,
kur mes jp laukeme. Miske Maselskj tardeme, о paskui
kazkuris is musiskip jj nusove. Maselskis buvo tarybinis
aktyvistas.
1948 metq balandzio menesj Leonas Laurinskas-,,Lid-
las", anksciau gyvenqs Upynos valsciaus Gaubcio kaime
(dabar „Kqstucio" gaujoje), mums pranese, kad Upynos
valsciaus Ringaliu kaimo gyventoj as Zymantas yra tary-
bp valdzios aktyvistas. Naktj as, Gaubtys, Jurgaitis ir kiti
nuejome j Ringaliq kaimq ir apsupome Zymanto namq,
kad jis negaletq pabegti. I vidq uzejo trise, jie ir susaude
Zymantq, jo zmonq ir sump As stovejau sargyboje.

1948 metq geguzes menesj as, Gaubtys, Petras Dom-
cius-,,Vyturys", anksciau gyvenqs Upynos valsciaus Vai-
timenq kaime, dabar yra Juozo Gruzinsko-,.Kqstucio" gau-
joje, Bronins Saltis-,.Sakalas", Jurgis Kisielius-,,Mindau-
gas", anksciau gyvenqs Taurageje, dabar yra „Kqstucio"
gaujoje, ir „Bijunas" buvome miske netoli Vaitimenq kai-
mo. Is misko Bronius Saltis nuejo pas rysininkq Adolfq
Rudminq-,,Lapq". Sugrjzqs jis pranese is rysininko suzino-
jqs, jog Vaitimenq kaimo gyventoja Dauksiene yra ta-
rybq valdzios aktyviste. Rudmino suteiktas zinias patvir-
tino Petras Domcius ir kiti.

Nutareme Dauksienq nuzudyti. Sulaukq nakties, pa-
traukeme j jos namus. Dauksienq nusove Bronius Saltis.
As buvau sargyboje.

1950 m. vasario 16 d. as, Gaubtys, Zenonas Paulikas-
,,Klajunas", Jonas Cinovas-,,Saidas" ir ,Jonas", vokietis,
buvome apsistojq Upynos valsciaus Maldunq kaime.
Mums ilsintis, „Klajunas" papasakojo suzinojqs is Juozo
Bagdono, jog Maldunq kaimo gyventojai Mancius, Darbu-
tas ir viena mergina (jos pavardes neprisimenu) yra ta-
rybq valdzios aktyvistai.

1950 m. rugpiucio 15 d.

Po pasikalbejimo Zenonas Paulikas ir ,,Jonas" pasiule
nuzudyti valstiecius Darbutq, Manciq ir jq zmonas. As,
„Vytautas" ir „Jonas" nuejome j Maldunq kaimq. Dar
pries nuzudant, „Vytautas" nurode, kad kiekvienas is mu-
sq turime nuzudyti po du zmones.

Darbuto ir Manciaus sodybas zinojo „Jonas". Jq kie-
mas buvo bendras, о namai atskiri. „Vytautas" uzejo j Dar-
buto namq, о as ir „Jonas" nuejome pas Manciq. Manciaus
name dege lempa. As pasibeldziau j langq ir rusiskai pa-
prasiau atidaryti duris. Uzejq j vidq, radome Manciq, jo
zmonq ir du vaikus, vienas buvo 6—7 metq, antras — 40—
12 metu. Vienas jq mus pamatqs nubego j kitq kambarj
pas motinq. As issiemiau pistoleto ir, zmonai bei vaikams
matant, soviau du kartus Manciui j kaktq. Jam nugriuvus,
atsisukau j zmonq ir du kartus issoviau jai j kaktq. Man
saudant Mancius, „Jonas" ejo sargybq. Likvidavqs Man-
ciq ir zmona, palikau jq vaikus ir nuejau j Darbuto namq.

Nuzudq Darbutq ir Manciq bei jq zmonas, nuejome
padeti Paulikui. Jj sutikqs, suzinojau, kad jis nerado namie
merginos, kuriq norejo nusauti. Tada su kitais paemiau
merginos brolio arklj ir su juo vaziavome j Taurages
apskrities Skaudviles valsciaus Puzeliq kaimq, j savo bun-
ker j, buvusj Mockienes sodyboje. Nuvaziavq 2—3 kilo-
metrus, arklj ir vezikq atleidome, ir toliau nuejome pesti.

Saudydami tarybinius aktyvistus, mes siekeme jbau-
ginti gyventojus, kad jie nepadetq valstybes saugumo or-
ganams kovoti su banditizmu.

Gauja, kurios dalyviu buvau, kovojo pries tarybq val-
dziq, tikedamasi, kad Tarybq Lietuva bus atskirta nuo Ta-
rybu Sqjungos ir, atstacius burzuazinq santvarkq, bus
priklausoma nuo amerikieciq. Budamas gaujoje, laukiau
Tarybq Sqjungos karo su Amerika ir tikejausi, kad j Lie-
tuvq greitu laiku ateis amerikieciai.

1950 m. rugpiucio 13 d.

1949 metu balandzio menesj as, Zenonas Paulikas, Vin-
cas Vitkus, „Vytautas" ir Simas Jurgaitis apsistojome Pa-
varcio miske. „Vytautas" pasiule pasirasyti dokumentus
apie valstieciq Zingailos, Kairio ir Vaistaro likvidavimq.
As dokumentus pasirasiau.

„Vytautas" tada pasake, kad Paulikas, Vitkus ir Jur-
gaitis eis nuzudyti Kairio ir Vaistaro, о as su juo eisime
likviduoti Zingailos.

As ir „Vytautas" nuejome j Taurages apskrities Upy-
nos valsciaus Jakutiskes ar Pavarcio kaimq. Jis mane nu-
vede j Zingailos namq. Berods, is pradziq „Vytautas" su
jo dukterimi nuejo j svirnq mesos atsinesti, о paskui pa-
snibzdom pasake man j ausj, kad dabar galima Zingailq
nusauti. Dukteriai ir dviem man nepazjstamiem vyrams
matant, dviem ar trimis pistoleto suviais j galvq nusoviau
Zingailq, о „Vytautas" su pistoletu rankoje saugojo vy-
rus, kad manqs nepultq. Tai jvyko lempos sviesoje. Nuso-
vqs Zingailq, as su „Vytautu" pasitraukiau j bunkerj Ka-
ziskiq miske.
Is Pauliko zodzip zinau, kad Jurgaitis nusove is auto-
mata begusj valstietj, tik nezinau, ar tai buvo Vaistaras,
ar Kairys.

1951 m. liepos 14 d.

1949 metais du menesius buvau „Salnos" rajono stabe
zvalgybos ir ukio dalies virsininku, nuo geguzes menesio
pabaigos iki suemimo —,,Salnos" rajono stabo ir ukio da-
lies virsininku. Budamas zvalgybos ir ukio dalies virsi-
ninku, buvau pavaldus „Salnos" rajono stabo virsininku!
Zenonui Paulikui-„Klajunui". Kai as buvau paskirtas „Sal-
nos" rajono stabo ir ukio dalies virsininku, о Paulikas-
„Klajiinas" buvo perkeltas j zvalgybos virsininko parei-
gas, jis pasidare pavaldus man, kaip einanciam aukstes-
nes pareigas.

Budamas zvalgybos virsininku, vadovavausi instrukci-
ja ir vykdziau tokias funkcijas: rinkau zinias apie Tarybi-
nes Armijos dalinip ir liaudies gynejp dislokavimp, jp
skaicip ir apsiginklavimq; taip pat rinkau zinias apie kol-
tikius — kiek jp yra „Salnos" rajono teritorijoje, kiek
kolukiuose yra tikip ir kokj zemes plotp uzima kolukiai.
Zvalgybos zinip rinkimo instrukcijp gavau is „Butegei-
dzio" rinktines stabo. Kai Zenonas Paulikas buvo paskir-
tas zvalgybos virsininku, jam perdaviau tp instrukcijq.

Zvalgybos pobudzio zinias man teike „Salnos" rajonui
priklausancip burip vadai ir rysininkai. Surinktas snipi-
nejimo zinias pranesdavau rinktines stabui.

. Paulikas-„Klajiinas" zvalgybos virsininku buvo nuo
1949 metp geguzes menesio iki suemimo dienos. Be to,
jis buvo ir „Salnos" rajono stabo bendrojo skyriaus vir-
sininku.

1950 m. rugsejo 19 d.

Per ankstesn^ kvota as ne viskp papasakojau apie
veiklq, kai buvau „Salnos" rajono zvalgybos virsininku.
Dabar parodymus papildysiu. 1950 metp kovo menesj is
..Butegeidzio" rinktines stabo gavau nurodymp zlugdyti
rinkimus j TSRS Auksciausiqjp Тагуbp— turejome apsau-
dyti rinkimines apylinkes ir isklijuoti kaimuose antitary-
binius lapelius, grasinancius gyventojams teroru, jei jie
balsuotp. Lapelius issiuntinejau „Audronio" ir „Kpstucio"
buriams.
Taip pat issiuntinejau „Kqstucio" ir „Zalgirio" buriams
nurodymu zlugdyti kolukinq statybq. Tuo reikalu siuliau
isklijuoti antitarybinius lapelius. Nurodymq gavau is „Bu-
tegeidzio" rinktines, berods, 1949 metq rudenj.

Be visq siq funkcijq, kontroliavau karinj gaujos daly-
viq pasirengimq.

„Slapukai"— tai banditq rezervas. Juos turejo ver-
buoti buriq vadai. „Salnos" rajono teritorijoje burio va-
das uzverbavo tris zmones, vienq jq paskyre vyresniuoju.
Verbuojami rezervistai prisiekdavo ir gaudavo slapyvar-
dj. Is rezervistq buvo reikalaujama, kilus TSRS karui su
Amerika, neiti j Tarybinj Armijq, о stoti j gaujq miske.

ADSR f., r. 100, 1. 101, 103—106, 109—114.

J. P e t r a i c i o* parodymu

1950 m. balandzio 28 d.

1947 metq pavasarj uzmezgiau rysius su Gaubcio-,,Vy-
tauto" vadovaujamos ginkluotos gaujos dalyviais, jiems
iki 1949 metq kovo menesio apie 12 kartu nesiau j miskq
maisto produktq. Kartais jie ateidavo j mtisq namus pa-
ilseti ir pavalgyti.

1949 metq geguzes menesj, „Kqstuciui" pasiiilius, js'to-
jau j jo vadovaujamq ginkluotq gaujq ir iki suemimo die-
nos buvau eiliniu, Mano slapyvardis „Linksmutis". Ture-
jau automatinj sautuvq ir pistoletq.

1949 metq rugsejo antrojoje puseje as, „Kestutis", ,,Ra-
munas", „Zvirblis", „Tauras", Vlade Rudiene ir Gene Ru-
dyte („Ramtino" zmona ir sesuo), nuzudeme tarybinius
aktyvistus brolius Segzdas — Nikodemq ir Juozq, gyvenu-
sius Girdiskes kaime, Petrq Kazlauskq, gyvenusj Maldii-
nq kaime, ir Upynos valsciaus Paupynio kaimo gyventojq
Liuda Grybienq. Grybienq namuose as nusoviau. Kazlaus-
kq nuzude „Tauras". Brolius Segzdas nusove „Zvirblis",
„Kqstutis" ir „Ramunas". Gene Rudyte ir Vlade Rudiene
stovejo kieme ir viskq stebejo.

Tuo paciu metu kita „Kqstucio" burio grupe —„Min-
daugas" (grupes vyresnysis), „Aidas" ir „Tautvilas"—
Upynos valsciaus Gaidienu kaime nuzude Juozq Bridikj

Petraitis Juozas, Anupro s., gimqs 1930 m. Taurages rajono Grau-
zu kaime.
Augustas Tupuzis, kolukio „Artojas" pirmininkas, TSKP kandidatas,
nuzudytas 1951 m. lapkricio 28 d.
ir jo zmonq Stasq, esq, uz tai, kad jie apie banditp pasi-
rodymus pranesinejq milicijai.

1949 metp lapkricio menesj as, „Kqstutis" ir „Perku-
nas", dalyvaujant rysininkei Onai Kulkytei, kuri siuo me-
tu yra gaujoje, apipleseme Upynos valsciaus vykdomojo
komiteto jgaliotinj Jurgilq, vezusj 52 tukstancius rublip
valstybinip pinigp j Taurages apskrities finansp skyrip.
Is jo atememe pinigus ir naganq. Pagrobtus valstybinius
pinigus gaujos vadas „Kqstutis" isdalijo mums. Uz daly-
vavima apiplesime is ,,Kqstucio" gavau naujq diagonales
svarkq, kelnes, naujus chromo batus ir 1000 rublip.

1949 metq spalio ar lapkricio menesj as, „Kqstutis",
„Tauras", „Girenas" ir „Ryklys" is Batakip valsciaus Mi-
seikip kaimo kolukio pirmininko pagrobeme pusq centne-
rio pirinos rusies kvietinip miltu ir avinq; visa tai mes ati-
daveme rysininkui „Zigmui", gyvenusiam Batakip vals-
ciaus Paegluonio kaime.

Jis mus maitino. Uzejq pas jj, gaudavome valgyti; jis
mums duodavo ir issinesti maisto produktu.

ADSR f., r. 93, 1. 43, 45—46, 49.

Is liudininkes A. Pukelytes-Simkienes*
parodymq

1950 m. liepos 4 d.

1949 m. rugsejo 20 d. banditp grupe, susidedanti is Mo-
tiejaus Kaspucio-„Aido", Jurgaicio-,,Barono" ir dar vieno',
nuzude mano giminaicius: svainj Bridikj Juozq, Anta-
no s., seserj Stasq Bridikienq-Pukelytq, gyvenusius Upynos
valsciaus Uzkalnip kaime, taip pat antrq seserj Juzq Puke-
lytq, gyvenusiq gretimame Mykolaicip kaime.

Banditai ketino ir mane nuzudyti, bet, juos pamaciusi,
pasislepiau sesers Juzes kieme ir islikau gyva. As girde-
jau, kaip sesuo Juze prase banditq Kasputj jos nenusauti,
bet jis piktai atsake: „Jeigu tu liksi gyva, tai mums nebus
gyvenimo, verciau mes tave sunaikinsime". Banditai ma-
nqs ir sesers neapkente uz tai, kad buvome loj alios tarybp
valdzios atzvilgiu ir demaskuodavome juos ir jp rysinin-
kus.

ADSR f„ r. 93, 1. 50.

* Pukelyte-Simkiene Antose, Jurgio d., gimusi 1900 m. Taurages
rajono Uzkalniq kaime.
I§ liudininkes J. Segzdienes* parodymq

1950 m. liepos 4 d.

Vyras Segzda Nikodemas, Jono s., gim^s 1922 metais
Rietavo apskrities Kaltmenq valsciaus Bagdonq kaime,
iki 1949 metq gyveno Girdiskes kaime ir dirbo savo ukyje.
1949 m. rugsejo 20 d. atej^ i namus keturi banditai jj nu-
zude su broliu Juozu Segzda.

Tq dienq, apie 20 valandq, j langq pabelde nepazjstami
zmones ir jsakmiai pareikalavo atidaryti duris. Vyrui dar
nespejus durq atidaryti, keturi banditai jas islauze, jsi-
verze j vidq. jsiverzeliai pasiule vyrui ir jo broliui eiti j
vienq laisvq kambarj pasikalbeti. Supratau, kad banditai
atejo jq nuzudyti. As emiau juos kalbmti, kad jie vyro
ir jo brolio neliestq. Banditai lyg ir pazadejo, bet paskui
isgirdau suvj, veliau antrq ir, berods, treciq. Puolusi j kam-
barj, emiau sauktis pagalbos, kartodama, kad nebera vy-
ro. О banditai ramino, sakydami: „Nebijok, mes juos tik
gqsdiname".

Po kurio laiko grjz^ j kambarj, kuriame as buvau, ban-
ditai erne saukti, kad vyras esqs komunistas ir tarybinis
aktyvistas. Jie pareikalavo, kad atiduociau jiems batus ir
kitus vertingus daiktus. Atsakiau, kad vertingq daiktq ne-
turime. Banditai patys erne grobti man ir vyrui priklau-
sancius daiktus, jie paeme mano batus, vyro kostiuma,
patefonq, vardinj ziedq, geresnius baltinius ir visus vyro
brolio drabuzius. Pries iseidami, jie mane perspejo, kad
nesugalvociau kersyti, nes jie suzinosiq ir susidorosiq su
manimi taip pat, kaip ir su vyru.

ADSR f„ r. 93, 1. 51.

Is Z. C i a p o** parodymq

1950 m. balandzio 26 d.

Nuo 1947 iki 1949 metq liepos menesio mano namuose
sistemingai 3—4 kartus per menesj jvairiomis grupemis
lankydavosi Gaubcio-,,Vytauto" vadovaujamos gaujos da-

* SegZdiene Jadvyga, Juozo d., gimusi 1925 m. Silales rajono Pa-
sausalio kaime.

** Ciapas Zigmas, Jono s., gim^s 1926 m. Taurages rajono Tusciq
kaime.
lyviai. Jie pas mane ilsedavosi, ir as juos aprupindavau
maisto produktais ir namine degtine.

Bijodamas, kad manps nesuimtp uz jiems teikiamp pa-
ramp, 1949 m. liepos 2 d. laisvu noru jstojau j ginkluotp
„Kpstucio" gaujp, veikusip Taurages apskrityje. Iki su-
emimo buvau eilinis „Klevo" slapyvardziu, turejau vokis-
kp karabinp ir parabelio sistemos pistoletp.

1949 m. liepos 11 d. as, „Vaizgantas", „Algirdas" ir
„Marsas", „Zvirblio" vadovaujami, is Bruskip misko nu-
ejome j susitikimp su rysininku Juozu Mauliumi-,,Snapu",
gyvenanciu Upynos valsciaus Bruskiu kaime. Jo ukyje
esanciuose krumuose isbuvome parp. Gavp is jo informacijp
apie padetj apylinkeje ir apsirupinp maisto produktais,
sekancip naktj nuejome pas kitp rysininkp — Petrp Uksp,
gyvenantj Upynos valsciaus Gaidienp kaime. Mums atejus
prie namo, „Zvirblis" pasibelde j langp. Atidar^s duris ir
ileidejs j vidp, Uksas liepe zmonai paruosti mums valgyti.
Austant jis mus nuvede j tankius krtimus, esancius jo uky-
je, kur visp liepos 12 dienp ilsejomes. Dienp Uksas atnese
valgyti, ir „Zvirblis", nuejps j salj, apie kazkp ilgai su juo
kalbejosi.

Apie 12 valandp nakties „Zvirblis" pranese, kad dabar
eisime nuzudyti Gaidienu kaimo gyventojo Petro Kaupai-
cio. Mes supratome, kad apie jj „Zvirbliui" pranese Uksas.

Priejus prie Kaupaicio namo, „Zvirblis", pabeldps j lan-
gp, liepe „Vaizgantui", „Algirdui", „Marsui" ir man uzeiti
j vidu ir patikrinti, ar jis namie. Uzej^ j namp, radome
Petrp Kaupaitj, jo motinp, 15—16 metp brolj, apie 20 metp
seserj ir dvi vokietes, dirbancias jo ukyje. As su „Algirdu"
ir „Marsu" pasilikau, о „Vaizgantas" isejo j kiemp pra-
nesti „Zvirbliui", kad Kaupaitis namie. Tada uzejo „Zvirb-
lis" ir eme kvosti Kaupaitj, о po to jj nusove. Jo namis-
kiams „Zvirblis" pasake, kad pries juos jis nieko neturjs
ir leidzips jiems gyventi.

Pagrobp dvi poras batp, burzuazines kariuomenes ka-
reivio frencip ir dvi poras baltinip, nuejome pas kitp savo
rysininkp— Jonp Juzinp-,,Drpsutj", gyvenantj Upynos
valsciaus Zakaimio kaime. Jis painformavo apie padetj ir
Zakaimio gyventojp elgesj. Jo tikyje esanciuose krumuo-
se isbuvome desimt dienp. Juzinas aprupindavo mus mais-
tu ir teike zinias apie padetj apylinkeje.
Pirmojoje 1949 metq rugsejo puseje nuzudeme tarybinj
aktyvistq valstietj Laurinaviciq, 23—24 metq, gyvenusj
Upynos valsciaus Bruskiq kaime.

Ji mums jskunde rysininkas Juozas Maulius. Jis esqs
jam ir mums pavojingas zmogus, nes anksciau ar veliau
mus isduosiqs. Ir todel Maulius siule jj likviduoti. Jis
perspejo, kad Laurinaviciq reikia nuzudyti vakare, dar
nesutemus, nes jis yra labai atsargus ir namie nenakvoja.

Gavqs tokias zinias, „Zvirblis" pasiule man, „Vaizgan-
tui", „Algirdui" ir „Marsui" tos pacios dienos vakare is-
vesti Laurinaviciq is namq ir be triuksmo su juo susido-
roti — pasmaugti netoli jo sodybos. Paklausqs rysininko
Mauliaus patarimo, „Zvirblis" su „Algirdu", abu persiren-
gq civiliniais drabuziais, dar su sviesa nuejo j Laurin avi-
ciaus namq, о mums liepe ateiti jau sutemus. As, „Vaiz-
gantas" ir „Marsas" j Laurinaviciaus namq uzejome po
dvieju valandu ir radome jj suristomis uz nugaros ranko-
mis saugomq „Zvirblio" ir „Algirdo". Jie lauke musq
ateinant.

Visai sutemus, „Zvirblis" jsake nuvesti Laurinaviciq
i krumus, esancius Mauliaus ukyje, ir ten, iskvotus jj, nu-
zudyti. Kai jj nuvedeme, netrukus atejo ir Maulius. Neat-
risqs Laurinaviciui rankq, „Zvirblis" ir dar vienas eme jj
kvosti, о rysininkas Maulius jj muse lazda. Po to „Zvirb-
lis" liepe man ir „Vaizgantui" jj pasmaugti. Mudu su
„Vaizgantu" is Mauliaus atnestos virves padareme kilpq
ir, uznerq Laurinaviciui ant kaklo, traukdami virves galus
j priesingas puses, jj pasmaugeme. Lavona jmeteme j ne-
toli nuo nuzudymo vietos ant kalniuko buvusia duobq ir
uzpyleme zeme. Buvo ten dvi ar trys duobes. Matyt, Mau-
lius jose ziemos metu laikydavo bulves. Duobe yra 500—
700 metrq nuo Mauliaus namo.

Nuzudziusi Laurinaviciq, musq grupe, bijodama VSM
organq persekiojimo, skubiai pasitrauke j didelj Vytoga-
ios miskq, esantj uz 10—12 kilometrq.

Keturioms dienoms praslinkus, nuejq j „Vytauto" gau-
jos stovyklq Obelyno miske, pamateme tris sulaikytus ta-
rybinius aktyvistus. Tai buvo, kaip veliau suzinojau, du
broliai Stankai, о treciojo pavardes nezinau. Juos kvote
„Kqstutis" ir „Vytautas". Sulaikiusieji pasakojo, kad juos
pamatq sedincius netoli stovyklos ir stebincius, kq bandi-
tai daro. Vienas is broliq turejo komjaunimo bilietq, ant-
ras — pasq, о trecias, nepazjstamas, jokiq dokumentq

8 Kiuvir.os zudiku pedos

113
neturejo. Sulaikytieji tvirtino, kad jie ejq is Rygosj Siaulius
ir atsitiktinai pakliuvq j Obelyno miskq, bet niekas jp
pasiaiskinimais nepatikejo. Smarkiai musami, jie buvo
priversti prisipazinti, kad j Obelyno miskq atejq banditp
isaiskinti. Po to „Vytautas" ir „Kestutis" jsake „Rykliui",
„Girenui", „Taurui" ir man sulaikytuosius likviduoti.

Kvociant dalyvavo rysininkas Napolius-„Zigmas". Jis
gyvena Miseikip kaime. Uz 200 metrp nuo jo ukio buvo
banditp stovykla. „Zigmas", isgirdqs jsakymq likviduoti
sulaikytuosius, pasiule juos palaidoti uz 200 metru nuo
stovyklos ant nedidelio per Obelyno miskq tekancio upe-
lio kranto, uz kokip 400 metrp nuo jo namp.

Nuvedq sulaikytuosius j nuzudymo vieta, as, rysinin-
kas Napolius-„Zigmas", „Vaizgantas" ir „Ramunas" iska-
seme duobq. „Vytautas" ir „Kqstutis" liepe man, „Ryk-
liui", „Girenui" ir „Taurui" visus tris pasmaugti. As ir
„Ryklys" vienq is brolip Stankp privedeme prie duobes
ir, uznerq kilpq, traukdami virves galus j priesingas pu-
ses, jj pasmaugeme. Tokiu pat budu „Girenas", „Tauras"
ir „Ryklys" nuzude kitus du sulaikytuosius.

ADSR f„ r. 93, 1. 33, 35—39.

IS P. M a t u c i o* parodymu

1950 m. balandzio 23 d.

1948 metp rugpiucio menesj, bijodamas, kad manqs
nesuimtp uz rysius su banditais, laisvu noru jstojau j
ginkluotq Gaubcio-„Vytauto“ vadovaujamq gaujq, veiku-
siq Taurages apskrityje. Daviau priesaikq. Mano slapyvar-
dis „Lakunas". Nuo 1949 metu geguzes menesio gaujai
erne vadovauti „Kqstutis". Buvau eilinis, о nuo 1949 metp
spalio menesio iki suemimo „Kqstucio" nurodymu vado-
vavau grupei. Mano grupei priklause Ciapas-„Klevas" ir
Pipiras-„Vyturys". Ji dislokavosi Taurages apskrities
Pagramancio valsciuje. 1950 m. balandzio 13 d. Obelyno
miske mus apsupo kareiviai. Per susisaudymq Pipirq nu-
kove, о mane ir Ciapa sulaike. Turejau automatq ,,PPS"
ir pistoletq „Valter". •

* Matutis Petras, Petro s., gim^s 1919 m. Taurages rajono Ringiu
kaime.
1948 metu rudenj su kitais naktj apipleseme valstietj
Jona Keniulj, gyvenantj Pagramancio valsciaus Sutkp kai-
me. Pagrobeme batus ir drabuziu.

1950 metu sausio—kovo menesiais as ir Ciapas Pagra-
mancio valsciuje apipleseme nemaza vietinip valstiecip
ir is jp daugiausia ememe maisto produktus. Zinau sip api-
plestu valstiecip pavardes: Ona Keserauskiene, gyvenanti
Uzbudupip kaime, Juozas, Stasys ir Antanas Keniuliai is
Sutkp kaimo, Gedvilas ir Antanas Melinaviciai, gyvenan-
tys Tuscip kaime.

1949 metp rudens pradzioje „Kgstutis" ir „Ryklys" is
Upynos valsciaus Vaitimenu kaimo j Stabynes miskp atsi-
vede man nepazjstamq zmogp. Iskvotg jj ir sumusq, pako-
re ant medzio. As stovejau sargybpje.

Musp gaujos vadovai „Vytautas", „Klajunas", „Jaunu-
iis" ir „Kpstutis" turejo rysip su rinktines ir apygardos
vadovybe, man ir kitiems eiliniams aiskino, kad greitai
prasidesiqs Anglijos—Amerikos karas pries Tarybp Sq-
jungq ir sajungininkai padesiq mums nuversti Lietuvoje
tarybp valdzia ir grazinti senqjq burzuazinq valdziq. Skleis-
dami gyventojp tarpe tokiq provokacinq propagandq, mes
siekeme jtraukti j savo eiles musp veiklai prijauciancius
asmenis ir panaudoti juos kovai pries tarybp valdziq.

Tam tikra valstiecip dalis, daugiausia buozes, kurip
sunus daugeliu atvejp priklause gaujoms, laisvu noru pa-
dejo banditams maistu, drabuziais ir slepe juos nuo VSM
organp persekiojimo. О vargingieji ir vidutiniai valstie-
ciai nenorejo teikti banditams paramos. Pirma, jie mate,
kad banditp veikla yra be jokios perspektyvos ir daro
valstieciams daug zalos. Antra, vargingieji ir vidutiniai
valstieciai vis labiau jsitikino tarybines santvarkos pra-
nasumu pries anksciau buvusiq Lietuvoje burzuazinq san-
tvarkq. Todel banditams teko griebtis valstiecip jbaugi-
nimo taktikos, susidorojant su jais uz neklausymq, Sitaip
veikiant, banditams palaipsniui pavyko kiek valstiecip,
daugiausia politiniu atzvilgiu atsilikusius asmenis, pada-
ryti savo rysininkais ir talkininkais. Taciau norincip lais-
va valia stoti i gaujq buvo labai maza.

ADSR f., r. 93, I. 25—28.
К A. J onuso* parodymq

1954 m. birzelio 22 d.

1946 metq vasarq, gyvendamas Silales rajono Gvaldu
kaime, buvau „Nemuno" gaujos rysininkas. Gaujai vado-
vavo Paulavicius-,,Rambynas". Kaip rysininkas, turedamas
„Lapes" slapyvardj, as rinkau ir pranesdavau zvalgybinio
pobudzio zinias.

1946 metij lapkricio menesj, bijodamas buti suimtas
uz rysius su banditais, jstojau j „Nemuno" gaujq ir pri-
klausiau jai iki tos dienos, kai buvau sulaikytas. Iki
1947 metq pavasario buvau eilinis. 1947 metq geguzes me-
nesj „Nemuno" gauja buvo pavadinta „Pilimi", о as —
paskirtas burio vado „Rambyno" pavaduotoju. 1947 me-
tq birzelio menesj is pareigq buvau pasalintas ir paskirtas
skyrininku. 1951 metq vasarq „Pities" burio vadq ,.Ram-
bynq" VSM kareiviai nukove, ir nuo to laiko iki 1952 me-
tq pabaigos vadovavau buriui. 1952 metq gruodzio mene-
sj buvau paskirtas „Dariaus" rajono vadu, Siam rajonui
priklause ir man buvo pavaldds trys buriai: „Pilies", ,,Ju-
ros" ir „Gelezinio vilko". Tas pareigas ejau iki 1954 m.
birzelio 21 d., t, y. iki sulaikymo dienos.

1952 metq gruodzio menesj „Dariaus" rajonui priklau-
se ir man buvo pavaldus 35 banditai, jie buvo ginkluoti
kulkosvaidziais, automatais, sautuvais, pistoletais bei gra-
natomis ir turejo reikiamq soviniq kiekj. As turejau sau-
tuva ,,SVT", pistoleta ir granata; sulaikant gmklai is ma-
nes buvo paimti.

1953—1954 metq laikotarpiu daugumq „Dariaus" rajo-
no banditq VSM organai likvidavo, ir pastaruoju metu
man tepriklause 7 zmones, butent: Stasys Eitutavicius-„Zai-
bas", Bronius Backauskas-,,Bijrmas", Petras Ozelis-,,Jaunu-
tis", Jukna-,,Svyturys", Kazys Poska-,,GranitasJuozas
Tautkus-,,Genys" ir Steponas Venskus-,,$vytrunas". As
turejau „Vilko" slapyvardj.

Musq gauja jvykde siuos nuzudymus ir apiplesimus.

’ JonuSas Antanas, Kazio s., gim^s 1915 m. PJ’jnges rajono Aiko
kaime.
Stasys Norkus, K. Giedrio v. kolukio pirmininkas, TSKP narys,
Klaipedos srities DZDT deputatas, nuzudytas 1951 m. rugpiucio
24 d.

1948 metu birzelio menesj as ir kiti gaujos dalyviai
uzpuoleme Priekules rajono Veivirzenp miestelj, kur nu-
koveme keturis liaudies gynejus*.

1954 m. liepos 7 d.

1947 metp sausio menesj, budamas ,,Rambyno" gau-
joje, as su 7—8 banditais dalyvavau, apiplesiant malting
Priekules rajono Pagraumenes dvare, kur mes pagrobeme
7—8 centnerius grtidp. Maluno apiplesimo iniciatorius
buvo Petryla. Jj 1947 metais banditai nuzude uz tai, kad jis
nejvykde kazkokio gaujos jsakymo. Apiplesimo metu as
pyliau grudus j maisq.

1947 metp sausio ar vasario menesj dalyvavau, nuzu-
dant Savickq ir Galinskq. j Silales rajono Dziuginelip kai-
mq, kur gyveno Savickas, „Rambyno" vadovaujami, nu-
ejome as, „Zemaitis" „Lendre", „Liutas", „Puskinas", vo-
kieciai „Jonas" ir „Petras". Savickq is namp isvede ,,Liu-

* 1948 m. birzelio men. is 7 j 8 cl. Veivirzent; uzpuolimo metu ban-
ditai nuzude liaudies gynejus Andrijauskq Aloyz$, Donato s., Venskii
Bena, Andriaus s., Minetq Juozq ir Saulj Ign$, Igno s.
Jonas Taroza, Gardamo apylinkes DZDT pirmininkas, nuzudytas
1957 m. geguzes 5 d.

tas" ir „Zemaitis", о kiti ejome sargyba. Jj nusivedeme
j Silales rajono Lembo ar Grimzdp kaimq, i Galinsko so-
dybq. Kas uzejo ir Galinskq paeme, neprisimenu, nes ejau
sargyba lauke. Pakinkeme Galinsko arklj ir vezimu kartu
su „Zemaiciu", ,,Lendre" ir vokieciu ,,Jonu", „Rambynui"
nurodzius, nuvezeme sulaikytuosius j Rietavo rajono Ku-
lupio miskq, j musp gaujos stovyklq. Kiti banditai, „Ram-
byno" vadovaujami, is Galinsko sodybos nuejo dar kazko
nuzudyti. Rytojaus dienq „Puskinas" ir vokietis ,,Petras"
„Rambyno" nurodymu nusivede Savicka ir Galinskq j
misko gilumq ir susaude.

Veliau is gaujos vado ,,Rambyno" girdejau, kad Sa-
vickas susaudytas uz tai, kad buvo tarybu valdzios akty-
vistas, о Galinsko nuzudymo priezasties nezinau.

1954 m. liepos 10 d.

1948 ar 1949 metp pavasarj ar vasarq as, „Rambynas",
Paulavicius-„Jovaras", „Trimitas", „Pareiga", ,,Puskinas"
ir ,,Klajunas" dienq apsistojome Silales rajono Sauslaukio
kaimo gyventojo Kazio Lazdausko sodyboje. Jis mums
papasakojo, kad du to paties kaimo gyventojai — vyras ir
moteris — yra tarybq valdzios aktyvistai. Vakare gaujos
vadas „Rambynas" pavede man, „Trimitui", „Pareigai",
„Puskinui" ir „Klajunui" juos nusauti. „Rambynas" sugrj-
zo i gaujos buvein^, о mes, vykdydami jsakymq, nuejome
i tq asmenq — vyro ir meters — sodybq. I vidq uzejo „Pa-
reiga", „Trimitas" ir „Puskinas" ir, nusivedq abu suristo-
mis rankomis i darzine, nusove \ As lauke ejau sargybq.
Taciau juos isvedus is namo, uzejau j vidq ir paemiau apie
20 kilogramu mesos. Vyras ir moteris gyveno vienoje
sodyboje, tik atskiruose kambariuose.

„Pusies" gaujos dalyviai 1950 metq lapkricio menesj
prie kelio netoli Pnekules rajono Salpenq kaimo nusove
Silales rajono Pajudrio kaimo gyventojus Ziliq ir Simkq.
„Pusies" nurodymu juos nusove „Ausra" ir „Zilvytis". As
saudant nedalyvavau, taciau gaujos vado „Pusies" nurody-
mu pries tai su „Zaibu" nuejau pas Priekules rajono Pa-
dagq kaimo gyventojq Simonienq, nes pas jq Zilius ir Sim-
kus slapstesi. Nieko neradome. Ji mums pareiske, kad
Simkus netrukus turi ateiti. Anksti rytq Simkus is tikrq-
jq pasirode, ir mudu su „Zaibu" liepeme jam eiti su mumis
j gaujos buveinq. Antrq kartq atej§ pas Simonienq ir atsi-
vedq Simkq, as, „Trimitas", „Puskinas", „Zaibas", „Ausra"
ir „Zilvytis" radome kq tik grjzusj is maluno Ziliq. Mes jj
suememe ir, surisq rankas, issivedeme j gaujos buveinq,
kur „Pusis" masinele parase jsakymq abu susaudyti. Vyk-
dydami „Pusies" jsakymq, „Ausra", „Zaibas" ir „Puskinas"
Ziliq ir Simkq susaude prie kelio, einancio j Salpenq kai-
ma.

1954 m, liepos 19 d.

1952 m. rugsejo 20 d. Rietavo rajono Kulupio miske
sutikau rinktines vadq „Pusj". As jau buvau tevunijos va-
du (pries tai tas pareigas ejo „Pusis"). Su manimi buvo
burio vadas „Trimitas", skyrininkas „Kantas" ir kiti eili-
niai is mano tevunijos. „Pusis" man jteike rastiskq nu-
rodymq iki spalio menesio pradzios parinkti likvidavimui
asmenis, kurie palaiko rysius su tarybq valdzios orga-
nais. Toks asmuo pasirode esqs Silales rajono Gvaldq kai-
mo gyventojas Juozas Maziliauskas. 1952 metq liepos ar
rugpiucio menesj man pranese Vaclovas Rebzda-,,Ramu-

* 1949 m. geguzes 31 d. Silales rajono Sauslaukio kaime buvo nu-
zudyti Jonas Balciiinas ir Stefanija Balciiinaite.
tis" ir „Zvainys", kad jis palaikqs rysius su tarybq val-
dzios organais.

Nuzudant Maziliauskq, dalyvavo burio vadas Vaclo-
vas Gailius-,,Trimitas", skyrininkas Mecys Backauskas-
„Kantas" ir „Zvainys". As nedalyvavau, nes su grupe ejau
j Priekules rajono Koncaiciq kaimq likviduoti broliq Ve-
lickq. Jq tq kartq tikyje neradau. Jie buvo pakarti, man
dalyvaujant, tiktai 1953 metq geguzes menesj.

Kaip buvo nuzudytas Maziliauskas, as suzinojau ve-
liau, praejus kokiai savaitei, is „Kanto". Jis man papasa-
kojo, kad Maziliausko likviduoti su „Trimitu" ir „Zvainiu"
jie nuejo naktj 1952 metq spalio pirmosiomis dienomis.
j namq uzej^s „Trimitas" is karto serija is automatinio sau-
tuvo nusove Maziliauskq, kuris, kai tik pasirode banditai.
megino begti j kitq kambarj. Tuo metu kitame kambaryje
buv$ kareiviai pradejo saudyti ir nusove „Trimitq", о
„Kantui" ir „Zvainiui" pavyko pabegti.

Maziliauskq nuzude „Trimito" burys savo veikimo ra-
jone. Nurodymo jj nuzudyti as nedaviau. Jis nuzudytas
„Kanto" ir „Trimito" iniciatyva.

1949 metais, budamas tevunijos vadu, veikiau Prieku-
les rajone. Nuzudant Kavaliauskq ir Virsilq su zmona, ne-
dalyvavau. Veliau suzinojau, kad juos nuzude Mecys Bac-
kauskas-„Kantas",— jis buvo skyrininkas ir priklause
„Trimito" buriui. „Trimito" burys buvo pavaldus mano
tevunijai, bet dislokavosi atskirai ir turejo savo veikimo
rajonq.

1954 m. liepos 20 d.

1950 metais buvau Stasio Paulaviciaus-,,Rambyno" bu-
ryje skyrininku. Mano skyrius is 5 asmenq veike kaip
atskira grupe Silales rajone.

1950 metq liepos menesj is savo rysininko Jono Supa-
rio, gyvenancio Silales rajono Uzdvario kaime, suzinojau,
kad Milasiene aktyviai dirba kolukyje. Suparis prase ja
nuzudyti. Tokius pat duomenis gavau ir is rysjninkes Ge-
nes Gumuliauskaites, gyvenusios Judrenuose. Suparis ir
Gumuliauskaite zinias suteike man, Stasiui Siliauskui-,,Pa-
reigai" ir Vaclovui Gailiui-„Trimitui" Sveksnynes miske.
Jie ateidavo pas mus j miska ir atnesdavo degtines.

1950 metu rugpiucio menesj nusprendziau Milasiene
nuzudyti. Su '„Pareiga" ir „Trimitu" naktj nuejau j Jono
Vytautas Norvaisa, VLKJS
narys, Tvaskucip apylinkes
DZDT pirmininkas, nuzudytas
1957 m. rugpiucio 17 d.

Supario sodybp ir pasiuliau
jam dienp ateiti j Sveksnynes
miskp, nurodydamas susitikimo
vietp netoli Uzdvario kaimo. Su-
pariui atejus pas mus, as pasa-
kiau, kad vakare sutemus keti-
name nuzudyti Milasienp. Jis
pareiske nora taip pat dalyvauti
nuzudyme. As ir kiti banditai
nepriestaravome.

Dar diena Suparis iskviete
pas mus j miskp Gumuliauskaitq
ir patikrino, ar Judrenuose пе-
га kareivip. Jie abu buvo su mu-
mis miske iki vakaro. Suparis
man ir „Trimitui" atnese i mis-
kp civilinius drabuzius — du
svarkus, dvi kepures, pusbacius
ir batelius. Pusbacius apsiave
„Trimitas", о batelius — Gumu-
liauskaite. Mes pasiskirsteme

funkcijomis, kp kiekvienas turime daryti, paimant Mila-
sienp. Pradejus temti, as ir „Trimitas", persirengp civili-
niais drabuziais ir apsiginklavp vien pistoletais, patrauke-
me j Judrenus. Mazdaug 300 metrij priekyje musp ejo
Gene Gumuliauskaite, kad galetp perspeti, jei pasirody-
tu kareiviai. Miske pasiliko Suparis ir „Pareiga". Jie tu-
rdjo ateiti prie Milasienes namo visai sutemus. Nieko ne-
pastebejusi miestelyje, Gumuliauskaite nuejo namo. As su
„Trimitu" uzejau j Milasienes butp. Jp radome namie su
dviem 6—7 metp vaikais. Mes jp sulaikeme, pasodinome
ant kedes ir laukeme, koi ateis Suparis ir „Pareiga". Be-
laukdami jp, krosnyje sudeginome jos turetus kolukio
dokumentus. Visai sutemus, atejo Suparis ir „Pareiga".
Mudu su „Trimitu" isvedeme Milasienp is kambario ir per-
daveme jiems. Suparis ir „Pareiga" isvede jp is miestelio
j kelip, einantj j Veivirzenus. Nuejus mazdaug du simtus
metrp, Suparis nusove Milasienp is automatinio sautuvo.
Apie tai man pasake ne tik „Pareiga", bet ir pats Suparis.
Mudu su „Trimitu" ejom 100—150 metrp atsilike nuo jp,
stebedami, ar is miestelio nepasirodys kareiviai. Kaip mi-
nejau, pries eidami zudyti, mes pasiskirsteme funkcijomis:
as if „Trimitas" turejbme Milasienq • sulaikyti, о Suparis
ir „Parei^a" nuzudyti.

Nuzud§ Milasienq, pasitraukeme j Sveksnynes miskq,
sugrqzinome Supariui drabuiius, ir jis nuejo namo.

1953 metu spalio ar lapkricio menesj as buvau Sveks-
nynes miske su savo tevunijos bur io vadu Stasiu Eitutavi-
ciumi-,,Zaibu", eiliniais Broniumi Backausku-,,Bijunu" ir
Kaziu Poska-,,Granitu". Noredami apsirupinti ziemai mais-
to produktais, mes nutareme apiplesti Priekules rajono
Salpenu kaimo gyventojq Valq Rebzdienp ir Kurmiu kai-
mo gyventojq Zjmku- Naktj nuejome j Rebzdienes sodybq.
Su mumis buvo „Zaibo" rysininkas Pranas Joksas, 22—
23 Uiefth. is Priekules rajono Jonikaiciq kaimo. Jj „Zaibas"
vadindavo .slapyvardziu „Mina", j Rebzdienes namq uze-
jau ai su „Zaibu", b kieme pasiliko „Bijunas", „Granites"
if rysininkas Joksas. Jie nuejo j tvartq, paskerde meitelj,
sverusj apie 150 kilogramu, mesq sudejo j du maisus, uz- •
riso juos, о paskui, paemq is, arklides arklj, maisus uzme-
te aht jo,.nes vezimo nebuvo. „Zaibas" is Rebzdienes kam-

122
bario paeme 4 lempq baterinj radijo imtuvq, ir mes
isejome.

„Zaibas", „Bijunas" ir Pranas Joksas, vesdamiesi arklj,
patrauke pas Zimkq, о mudu su „Granitu" pasilikoirie
Rebzdienes sodyboje, sekeme, kad ji neiseitq is namq pra-
nesti VSM skyriui. Pagal susitarimq su „Zaibu" mazdaug
po pusvalandzio as ir „Granitas" is Rebzdienes sodybos
nuejome atgal j musq stovyklq Sveksnynes miske.

Nuejusieji j Zimkaus sodybq ten paskerde dar vienq
meitelj,' о paimtq is Rebzdienes arklj pakinke j vezimq,
sukrove j jj visq mes.q ir atgabeno j musq stovyklq.

Sugrjzqs „Zaibas" man papasakojo, kad Zimkaus kam-
baryje jis buvo vienas, о meitelj paskerde „Bijunas" su
rysininku Joksu. Pastarasis is sodybos grjzo namo.

' Rebzdiene ir Zitnkus gyveno „Zaibo" burio veikimo
rajone. Mane painformavo, kad jie esq tarybq valdzios
aktyvistai, todel mes ir nutareme juos apiplesti.

Mudu su „Zaibu" pas RebzdienQ.nuejome, apsiginkla-
v§ automatiniais sautuvais, apsirengQ kariska burzuazines
Lietuvos kariuomenes uniforma. „Zaibas" tarde, kodel ji
yra tarybq valdzios aktyviste, ir, paguld^s kniupsciq, mu-
Se lazda. Rebzdiene pasake jokio aktyvumo tarybq val-
dzios organq atzvilgiu nerodanti. Kurj laikq kambaryje
buvo ir „Bijunas". Jis taip pat muse jq lazda, prikaisioda-
mas, kad del jos kaltes 1952 metais kareiviai nukove jo
brolj Mecj BackaUskq-,,Kantq".

1954 m. liepos 12 d.

1953 metq liepos menesj aS su Venskumi-„Svytrunu",
Tautkumi-,,Geniu" ir Poska-„Granitu" apipleseme koope-
ratyvq Klaipedos rajono Naujokq kaime. Apiplesimo ini-
ciatorius buvo „Svytrunas", gerai zinojqs kaimq. Be to,
viename to paties rajono kaime gyveno jo pazjstamas
18—19 metq vyrukas, vardu Benas. Vakare atejqs j kru-
mus, esancius netoli Beno namq, „Svytrunas" jj issikviete.
Benas mus nuvede j kooperatyvq. Atejqs j vietq, jis mums
pasake, kad tame paciame name, kur yra kooperatyvas,
kitoje puseje gyvena kolukio pirmininkas ir kad ne vieno
milicijos darbuotojo nera. „Genys" pasiliko lauke saugoti,
о as su „Svytrunu" ir „Granitu" uzejome pas kolukio pir-
mininkq paklausti, kur yra parduotuves raktai. Jis mums
pasake, kad r aktus tqri pardavejas, gyveriqs uz pusantro
kilometro nuo parduotuves. Nenoredami ieskoti pardave-
jo, as ir „Granites" gelezine vezimo asimi sudauzeme spy-
nq ir, islauzQ duris, uzejome j parduotuv^.

Is kooperatyvo pagrobeme apie 40 buteliq jvairaus vy-
no, 6—8 poras vyriskq ir moteriskq batukq, apie 100 met-
rq juodos, raudonos, baltos ir geltonos spalvos medziagos,
4 portsigarus, 2 poras kaliosq, odekolono, dantq pastos,
muild, konservq, sukq, papirpsq, apie 30 kilogramq cuk-
raus — j| supyleme j brezentinius krepselius. Visas,pasi-
grobtas prekes sukisome j maisus, paimtus is kolukio pir-
mininko, ir nqneseme j krumus netoli Beno nairio. Dalj
prisiplesto turto palikome pas Benq, nes sunku buvo nesti,
о likusj nuneseme j Rietavo rajono Spraudes kaimo gy-
ventojos Talmpntienes sodybq, kur tarp savqs pasidali-
jome. Po dviejq savaiciq vel nuejome pas Benq ir pasi-
ememe paliktus daiktus. Uz dalyvavimq plesime daveme
jam kai kq is pasigrobtq daiktq, be to, jis su mumis gere
vynq. Talmontienei pasakeme, kad atnestieji daiktai yra
pagrobti is kooperatyvo, ir uz pagalbq daveme jai me-
dziagos.  '

* - Truputj veliau, 1953 metq vasarq, pagrobeme dvi tely-
cias is Rietavo rajono kolukio. Venskus-„Svytrunas", zino-
jqs keliq, nuvede mane, „Genj" ir „Granitq" j kolukio fer-
mq. Aptvertame lauke buvo apie 50 galvijq ir versiukq.
Pasauktas piemuo ar sargas padejo mums sugauti dvi te-
lycias. Vienq vedziau as, kitq „Genys", о „Svytrunas" ir
„Granitas" vare. Telycias atvedeme j krumus netoli Tal-
montienes namq Spraudes kaime. Vienq papioveme netoli
kitos kaimo gyventojps Bunienes ukio. Ir Talmontiene,
ir Buniene dalj mesos mums isvire, о dalj pasude.

Mazdaug 1953 metq rugsejo menesj su minetais asme-
nimis apipleseme vienq Klaipedos rajono kolukj. Is kol-
ukio pagrobeme dvi telycias ir nusivedeme j Talmontie-
nes sodybq, kur vienq papioveme, о antrq Venskus-„Svyt-
runas" ir Tautkqs-„Genys" nusivede j miskq. Cia jq pa-
piov§, pasudeme mesq ziemai.

1954 metq geguzes ir birzelio menesj pagrobeme 4 kar-
ves. Geguzes menesj, mums besitariant, kur butq galima
pagrobti karviq ir parduoti, nes neturejome pinigq, „Gra-
nitas" pareiske zinqs, pas kq galima paimti karves. Jis nu-
vede mane, „Svytrunq" ir „Genj" j Rietavo rajono Paus-
kiq kaimo gyventojo Kucinsko sodybq. „Granitas" ir „Ge-
nys" uzejo j vidq, о mudu su „Svytrunu" ejome lauke
sargybq. Po kurio laiko, pasikalbejq su Kucinsku, jie is-
ejo is namo. „Granitas" su „Svytrunu", nuej^ j Kucinsko
tvartq, paeme jo karv§, о mudu su „Geniu" kitame tvarte
paememe kolukiui priklausanciq karv^. Abi karves nuve-
deme j Talmontienes sodybq. Kolukio karv^ palikome pas
jq, о Kucinsko karvg as su „Granitu" nuvedziau pas Prie-
kules rajono gyventojp Leonq Rumsq. Veliau „Zaibas"
karvQ is Rumsos paeme ir nuvede j kito kaimo gyventojo
Stasio Kuzo sodybq, kur ji veikiausiai ir tebera. Karvq mes
jam atidaveme uz tai, kad jis ziemos metu mums buvo da-
vqs mesos ir lasiniq— 450 kilogramq kiaul^. Kolukio kar-
vq „Svytrunas" is Talmontienes nuvede pas BunienQ, kur
ji ir tebera. Is Kucinsko paememe karv^ del to, kad jis
yra tarybq valdzios aktyvistas.

1954 metq birzelio menesj „Granitas" pasiule apiplesti
Priekules rajono Mikuziq* kaimo gyventojq Toleikj ir
Skomantq kaimo gyventojq Zemgulj, nes jie esq tarybq
valdzios aktyvistai. Toleikis — apylinkes pirmininkas. Gy-
veno jie kaimynysteje. Mazdaug 11—42 valandq nakties
„Granitas" mane, „Genj" ir „Svytrunq" nuvede j jq body-
bas. Mudu su „Svytrunu" uzejome j Toleikio namq, ir jam
pasiuliau atiduoti mums karvq uz tai, kad jis dirba tafybq
valdzios naudai. „Svytrunas" erne jj musti, bet as pasa-
kiau; kad nemustq. Toleikio zmonai liepiau atnesti lasi-
niq. Ji atpiove apie kilogramq lasiniq ir padave man. „Gra-
nitas" ir „Genys" paeme Toleikio karvq ir nusivede j Zem-
gulio sodybq. j Zemgulio namq mudu su „Svytrunu"
jlindome pro langq, nes jis neatidare durq. Jam pasakiau,
kad pries jj gauta daug vietiniq gyventojq skundq, nes jis
juos skundzia atvaziuojanciam j kolukj sefui, kad jie
blogai dirbq, ir todel mes paimsime jo karvQ. As ir „Svyt-
rtinas" surisome visiems Zemgulio seimos nariams rankas,
liepeme guleti ir iki ryto is namq neiseiti. „Svytrunas"
Zemgulj sparde kojomis. Mes islindome pro langq j lau-
kq, paememe is tvarto karvq ir abi karves nusivedeme j
Talmontienes sodybq. Zemgulio karv^ pardaveme Serne-
tienei. Is jos gavau 500 rubliq, о likusius 1000 rubliq ji
zadejo atiduoti veliau. Taciau mane suane, ir ji nespejo
pinigq atiduoti.

Paskutinj kartq dalyvavau apiplesime pries dvi die-
nas iki suemimo, 1954 metq birzelio 18 dienq. Sj kartq
„Svytruno" iniciatyva apipleseme Rietavo rajono Paju-
rio kaime gyvenantj kolukio brigadininkq. Jj apipleseme
uz tai, kad jis yra tarybq valdzios aktyvistas. j brigadi-
ninko vienkiemj atejome naktj. As su „Geniu" pasilikau
kieme, о „Svytrunas" ir „Granitas" uzejo j vidq. „Svyt-
runas" uzlipo ant auksto ir numete lasinius ir mesq. As
radau tris maisus ir sukroviau j juos mesq, Nuejome pas
Bunienq ir palikome.

Visq laikq, budamas gaujoje, as jokiq dokumentq ne-
turejau.

1954 m. birzelio 26 d.

Gumuliauskaitq Genovait^, Kazimiero d., pazjstu, nes
1950—1951 metais ji priklause mano vadovaujama! „Pi-
lies" gaujai. 1949 metais buvqs „Dariaus" rajono vadas
Balcinskas-,,Pusis" ir Auskalnis-„Laisve" Gumuliauskaite
uzverbavo kaip rysininkq. Ji daznai lankydavosi musq
slapstymosi vietose, pranesdavo mus dominancias zinias.
Ne kartq su savo gaujos dalyviais buvau uzejqs j Gumu-
liauskaites namus, kur ilsedavomes ir girtavome. Gumu-
liauskaite buvo Gailiaus-„Trimito“ meiluze.

1950 metais j mano vadovaujamq gaujq jstojo Gumu-
liauskaites brolis, о tq paciq metq lapkricio menesj jstojo
ir ji. Jos slapyvardis buvo „Danute", ji turejo vokiskq
sautuvq ir pistoletq, gyveno susidejusi su „Trimitu". Iki
1951 metq liepos menesio slapstesi su manimi, о veliau
su „Trimitu" ir „Mindaugu" buvo perkelta j Backausko-
„Kanto" vadovaujama grupq. Ten Gumuliauskaite-,.Danu-
te" isbuvo iki 1952 metq lapkricio menesio.

1951 metq geguzes menesj „Dariaus" rajono vado
„Pusies" jsakymu as, Gailius-,,Trimitas",, Pilibavicius-„Pus-
kinas", Stasys Rumsas-,,Vetra", Auskelis-,,Saliutas", Eituta-
vicius-,,2aibas", Jurenas-,,Papartis" ir Gumuliauskaite-
,,Danute" nuzudeme Silales rajono Uzdvario kaimo gyven-
tojas Kelpsienq ir Ukmonien^. Zudant Gumuliauskaite-
„Danute" stovejo lauke, о jas nuzudzius, uzejo j vidq ir
grobe nuzudytqjq turtq. Ji paeme kai kuriuos Ukmonienes
ir Kelpsienes drabuzius.

Is gaujos vado „Pusies" pasakojimo zinau, kad 1952 me-
tq birzelio menesj „Pusis", „Kantas", „Svytrunas" ir Gu-
muliauskaite buvo apsistojq Mizgiriq miske. Pastebej^ be-
siartinancius liaudies gynejus, erne j juos saudyti ir, nu-
kove vienq liaudies gynejq*, pasitrauke.

“ 1952 m. birzelio 28 d. banditai nuzude Priekules rajono liaudies
gynejg Mazutj Prang, Igno s.
Kolukio „Zydinti zeme" nariai Petras Bertulis, Albinas Cibauskas ir
Antanas Viskontas, burzuaziniij nacionalistn —„Vilko" gaujos dalyviij—
pasmaugti 1951 m. lapkricio 20 d.

1952 metij rugsejo menesj Gailiij-„Trimitq" nukove ka-
reiviai. Po to Gumuliauskaite nebenorejo pasilikti gaujoje
ir tij paciij metij lapkricio menesj is gaujos pasitrauke,
niekam apie tai nepranesusi.

1954 m. liepos 9 d.

Gaujos dalyvj Juozq Tautkcj-,,Genj" pazjstu nuo 1947
metij sausio ar vasario, t. y. beveik nuo to laiko, kai
jstojau j „Rambyno" grupq. j gaujq, kuriai as vadovavau,
Juozas Tautkus jstojo mazdaug 1952 metij rugsejo menesj
ir priklause jai iki suemimo. Budamas mano gaujoje, Juo-
zas Tautkus-,,Genys" dalyvavo, nuzudant brolius Velickas,
gyvenusius Priekules rajono Koncaiciij kaime. Brolius
Velickas 1953 metij geguzes ar birzelio menesj virvemis
pasmauge, man dalyvaujant, „Zaibas", „Bijunas", „Jaunu-
tis", „Genys" ir „Granitas".

Mazdaug 1949 metij rudenj, „Rambyno" gaujai slaps-
tantis miske netoli Silales rajono Dziugineliu kaimo, uz-
verbavau, rysininku to kaimo gyventojq Kazj Diglj ir jam
daviau „Kqstucio" slapyvardj. Veliau gavome is jo lentij
4

i

jqirengti bunkeriui, j kurj jis ateidavo ir atnesdavo maisto
pj-pduklq (1951—-1952 metais Diglys dirbo kolukio pirmi-
nibjkuj. Kartq „Rambyno" grupe susitiko su Digliu. Jis
pasiule uzpulti kolukio fermq. ir paleisti visus gyvulius.
P-riemq Diglia pasiulymq, as, „Vetra", „Zilvytis", „Trimi-
tas",,,, Puskinas" ir „Ausra" gaujos vado „Pusies" nurody-
ifiu nuej0j$£ j Silales rajono Kadagynq kaimq ir du kartus
i§ suvisqomenintq tvartq isleidome kolukio arklius. Be to, j
as, „V^tra",„Trimitas" ir „Pupkinas" uzejome ( Kadagynq :
kaimo gyventojo Barcio namq, jj primuseme ir perspejo- ’
me, kad jis qepadetq tarybq valdziai kurti kolukic. Apie
jo dalyvavim^,. kuriant kqlqkj, suzinojau is Diglio. Uz tai
„T’rimitas" ir „Pu&kinas" Rarcj primqse.

Is Barcio namo buvau igkViestaS j kiemq, kqr sutikau
atejusj kadagynq kaimo gyventojq Simonaitj. Jis pranese,
kad rtiane kviecia kitos grupes vadas Mecys Backauskas-
,^Kantas"; jis su savo vyrais slapstosi jo ukyje. „Kantas"
man pasake, kad Barcis yra tarybq valdzios aktyvistas ir jj
reikia nuzudyti. Jis sake: „Jeigu tu jo neuzmusi, as su
savo zmonemis tai padarysiu". Netoli musq stovejqs Kos-
tas Gailius-„Klajunas" (jis priklause inano skyriui) pareis-
ke ’norq tai atlikii. Jam as pasakiau: „Eik ir likviduok jj". i
„Klajunas" riusivede Barcj j daTzin^lr nu§ov£. ............





Papildydamas parodymus apie rysininkp Kazj Diglj-
„Kijstutj", noriu papasakoti tokj faktq. Mazdaug 1951 metij
spalio ar lapkricio menesj as su „Zaibu", „Vetra" ir ,,Sa-
liutu" kazkokiu reikalu buvau naktj uzejqs j Diglio sody-
bq. Jis pasiule nueiti pas Silales rajono Gvaldq kaimo gy-
ventojq Antanq Budvytj ir atimti is jo 3100 rubliq, kuriuos
jis gavo uz parduotas kolukiuj telycias ir karves. Atejqs
naktj pas Budvytj, kaip pas buvusj savo kaimynq, nes
anksciau as gyvenau Gvaldq kaime, emiau prasyti, kad
laisvu noru duotq pinigq. Taciau jis pasake pinigq neturjs.
Tada isejau j laukq ir pasakiau „Mindaugui" ir „Vetra!",
kad Budvytis pinigq neduoda. Siedu uzejo j jo namq ir
prievarta ateme 1500 ar 1800 rubliq.

1950 metq liepos menesj buvo nuzudyti Kelpsa, jo zmo-
na ir motina, Dajoras ir dar vienas pilietis*. Nuzude „Kan-
to1' vadovaujama grupe, priklausanti „Rambyno" gaujai.

i

5



* 1950 m. liepos 7 d. Budriq kaime banditai nuzude Klim$ Antanp,
Jono s., gimusi 1^06 m.

I &'
ylan tq vakarq papasakojo „Kantas", kad jis eis jq lik-
^iduoti.

feKelpsiene ir Ukmoniene yra visai kiti asmenys. Jos gy-
yeno Silales rajono Uzd vario kaime ir buvo nuzudytos
1951 metij geguzes menesj, о Kelpsa, jo zmona ir motina
gyveno Kadagynq kaime ir buvo nuzudyti 1950 metais.

1951 metq geguzes menesj, budamas „Pusies" gaujoje,
as is „Trimito" suzinojau, kadJJizdvario kaimo gyventojos
tjkmoniene ir jos dukte Kelpsiene renka zinias apie bandi-
Itjslapstymosi vietas ir nori susitikti su jais. Jos turi me-
dziagos, is kuribs galima siuti banditams uniformq. Pra-
ne&em gaujos vadui „Pqsiai", о jis pasiule man, „Trimitui".
„Puskinui", „Zaibui", „Saliutui", „Vetrai" ir „Paparciui"
jas nusauti. Uzejq j jq namq, „Trimitas", „Puskinas" ir
„Vetra" suriso joms rankas ir, nusivedq j darzinq, nuzude.
As buvau kieme. Paskui visi grjzome.j gaujos buveinq.

ADSR f„ r. 18. 1. 30—32, 34—35, 55,
57—59, 61—63, 65—66, 68—73, 75—82.

IS J. Tau t ka u s-Taut kevitiaus parodymq

'	1954 m. liepos 5 d.

Burzuazijos valdymo laikotarpiu tarnavau policijoje:
1928—il932 metais buvau Kedainiq apskrities Grinkiskio
valsciaus nuovadoS virsininko padejeju, nuo 1932 iki
1936 metq tarnavau Kedainiq apskrities Pasu&vio valsciaus
nuovados virsininku, о veliau toms pacioms pareigoms
buvau perkeltas j Raseiniq apskrities, Tytuvenq valsciq.
1940 metq vasario menesj uz girtavimq buvau atleistas.

Hitlerines’ pkupacijos metu policijoje netarnavau, gy-
venau Silales rajono Pajudrio kaime ir dirbau ukyje. Tu-
re jau 80 ha zemes, laikiau samdiniq.

Karui pasibaigus, bijodamas suemimo uz ankstesnq tar-
nybq policijoje, nuo 4946 metq rudens slapsciausi krumuo-
se netoli namq. 1947 metq vasario menesj sutikau gink-
luotos gaujos dalyvj Jonq Montvydq-„Bajorq". Su juo bu-
vau pazjstamas anksciau, nes gyvenau jo kaimynysteje
Rietavo rajono Plunkenq kaime. Jis pasiule stoti j Paula-
viciaus-„Rambyno" gaujq. Pasiulymq priemiau. Montvy-
das nurode, kur rasti banditq stovyklq. Po kurio laiko

* Tautkus-Tautkevitius Juozas, Juozo, s., giniQS 1902 m. Uzventyje.

9 Kruvinos zudikij pedos *	129
radau miske gaujos vadq Paulaviciq-„Rambynq" su kitais
banditais; jq buvo apie 20. Paulaviciui pareiskiau norq
stoti j gaujq. Daviau priesaikq,. kad biisiu istikimas gau-
jai,ir jsipareigojau ginklu kovoti pries tarybq valdziq. Po
to pabuciavau jo pistoletq. Gavau „Genio", slapyvardj ir
jj turejau iki suemiftxo, t. y. iki 1954 m. birzelio 20 d.

'Gaujos vadas Paiildvicius-„Rambynas" buvo nukautas
1951 metq birzelio menesj operacijos metu Silales rajono
Grimzdq kaime. Jam zuyus, gaujai erne vadovauti Anta-
nas Jonusas-„Vilkas", ir jq pradeta vadinti „Vilko" gau-
ja. j Jonu§o-„Vilko" gaujq perejau 1952 metq rugsejo
menesj, о jj pazinojau nuo 1947 metq. „Vilko" gaujoje
veikiqu su „Zaibu", „Granitu", „Bijunu" ir „Jaunuciu".
1953—1954 metq ziemq slapsciausi su „Svytrunu".

„Rambyno" gauja tada turejo 20—22 banditus, ir ma-
nqs, kaip senyvo amziaus zmogaus, gaujos vadas nesiunti-
nejo plesti bei zudyti. Visq laikq su kitais pasilikdavau
saugoti stovyklos, rinkdavau miske malkas ir padedavau
gaminti maistq. \

1954 m. birzelio 22 d.

1947 metq vasario menesj Rietavo rajono Kulupio mis-
ke „Rambyno" gaujos* dalyviai nuzude Silales rajono
Dziugineliq kaimo gyventojq Savickq ir Grimzdq kaimo
gyventojq Galinskq. Jtios kaltino tuo, kad yra tarybq
valdzios aktyvistai, ir del to, atsivedq j stovyklq, nuzude.
As buvau gaujos buveineje ir maciau, kaip naktj „Karve-
lis" ir kiti atvede Savickq ir Galinskq. Veliau girdejaukal-
bant, kad juos miske nuzude „Aidas".

1950 metq balandzio menesj „Rambyno" gaujos daly-
viai Venskus-„Svytrunas", Pupale-,,Karvelis" ir Paulaus-
kas-„Begunas" nuzude Rietavo rajono Pupsiq kaimo gy-
ventojus Jurgaitj ir Bucq ir dar tevq ir sunq* is Plunkenq
kaimo, vasarq Rietavo rajono Girdvainiq kaime nuzude
Stankq. Visi huzudytieji, esq, buvo tarybq valdzios akty-
vistai.

2inau penkis Jonuso-„Vilko" gaujos jvykdytus teroris-
tinius aktus. 1952 metais jvairiu laiku Poska, Venskus ir

* 1950 m. balandzio 26 d. banditai nuzude Kakstq Juozq, gimus}
1888 m., ir jo sunq Antanq, gimusj 1*921 tn.
• Gailius nuzude Rietavo rajono 2advainiq kaimo gyvento-
jus Lingj ir jo sunq, Lelenq kaime — senukq*, jis rinko
folklorq, Рирёщ kaime vietinius gyventojus Venskq su
zmona. Visi nuzudytieji, esq, buvo tarybq valdzios akty-
vistai.

"Г 1953 metq vasarq su Jonusu, Poska ir Venskumi daly-
; yavau, apiplesiant Klaipedos rajono Naujokq kaimo par-
i duotuvQ. Paememe apie 10 kilogramq cukraus, apie 20 lit-
rq degtines, manufakturos, 4 ar 5 poras pusbaciq.

1947 metq vasario menesj jstoj^s j gaujq, buvau vireju,
lapkricio ir gruodzio menesiais priklausiau „Pilies" rajo-
no stabui. Paskui, susipyk^s su rajono vadu „Neptunu", is
- gaujos pasrtraukiau ir iki 1948 metq rugpiucio menesio
slapsciausi vienas. Nuo 1948 metq rugpiucio iki suemimo
buvau eilinis jvairiose „Rambyno" ir „Vilko" gaujq gru-
> pese.

1954 m. liepos 5 d.

Budamas Antano Jonuso-„Vilko" gaujoje, 1953 metais
dalyvavau, nuzudant Priekules rajono gyventojus brolius
Velickas. Musq gauja slapstesi Priekules rajono miske
netoli Sveksnos. Uzdavinio vykdyti ejo Jonusas-„Vilkas",
as, Eitutavicius-„2aibas", Ozelis-,,Jaunutis", Backauskas-
„Bijunas" ir Poska-„Granitas". „Vilkas" mus nuvede j kru-
mus netoli Velickq sodybos ir liepe laukti, о ,,2aibq" pa-
siunte jq atvesti. Netrukus j krumus atejo vyresnysis Ve-
licka, jis paaiskino, kad jaunesnysis brolis varo naming
ir, uzbaig^s darbq, ateis su ,,2aibu". Mazdaug po pusantros
valandos jie is tikrqjq atejo. Jaunesnysis Velicka atsinese
senq sautuvq ir tris butelius namines. Gaujos vadas liepe
suristi Velickoms rankas. As sudejau j maiselj atnestq na-
ming ir maisto produktus. Velickas nuvedeme j miskq
mazdaug uztrijq kilometrq nuo jq namq. Pradejo temti.
As ir „Bijunas" likome saugoti jaunesnjjj Velickq, о Jo-
nusas su kitais vyresnjjj nusivede toliau j miskq. Mazdaug
po desimties minuciq sugrjz^s ,,2aibas" liepe man ir „Biju-
nui" paskui jj vesti gilyn j miskq jaunesnjjj Velickq. Nu-
ejus apie penkiasdesimt metrq, ,,2aibas" Velickai uznere
ant kaklo is virves padarytq kilpq, j kuriq jtaise lazdq ir
liepe man jj pasmaugti. As ir „Bijunas" atsisakeme, tada

* 1952 m. rugsejo men. banditai nuzude krastotyrininkq Untulj
Matq, Juozo s., gimusj 1889 m.

I
,,Zaibas", sukdamas lazdq, bematant Velickq pasmauge. Jo
lavonp apdejome samanomis, sakomis ir malkomis. Neto-
liese maciau kitus uzmaskuojant nuzudytojo vyresniojo
Velickos lavonp.

1954 m. lapkricio 20 d.

Nukovus „Rambynq", gaujai vadovavo Jonusas-,,Vil-
kas". Gaujq sudare trys grupes, vienai jq vadovavo ,,Vil-
kas". As priklausiau „Trimito" vadovaujamai grupei. Jq
sudare sie asmenys: as —„Genys", vadas Gailius-,.Trimi-
tas", Gumuliauskaite-„Danute", Venskus-,,Svytrunas" ir
Ozelis-,,Jaunutis". Veliau jstojo Venskaus sesuo Birute ir
Balandis, jo slapyvardzio nezinau, bet mes ji vadindavo-
me „Pauksciu".

Kartq, 1952 metq vasara, as ir „Svytrunas" pasihkome
stovykloje, о grupes vadas „Trimitas" su Gumuliauskaite
ir „Jaunuciu" isejo ir grizo tik antrq ar treciq dienq. Su-
grjzq jie papasakojo, kad naktj prie Juros upes sutiko Lin-
gj su sunumi gaudant vezius. „Jaunutis" ir „Trimitas"
Lingj nusivede j krumus, о Gumuliauskaite pasiliko su
berniuku. Ji mums pasakojo, kad Lingis labai reke ir ber-
niukas jq klausinejo, kodel tevq taip smarkiai musa, juk
jis niekuo nekaltas. Is pasakojimo supratau, kad jie Lingj
ir jo sunq nuzude.

Tq paciq 1952 metq vasara, menesio neprisimenu, „Tri-
mitas", „Jaunutis" ir „Svytrunas" pasakojo, kad jie Rie-
tavo rajono Zadvainiq ar Pupsiq kaime nuzude Venskq su
zmona. „Svytrunas" sake, kad Venskuviene buvo stipri
moteris ir jam daug teko pasikamuoti, koi jis suriso jai
rankas. Ji gindamasi perplese jam marskinius.

Is „Svytrdno" pasakojimo zinau, kad Lingis palaikqs
rysius su saugumo darbuotojais ir norejqs su jais susitik-
ti, о Venskus su zmona buve kolukio aktyvistai, ir del to
gaujos dalyviai juos nuzudQ.

Kartq, 1952 metq vasarq, sugrjz^ j stovyklq, „Trimitas"
ir „Svytrunas" pasipasakojo, kad jie sugavo senukq, ren-
kantj tautosakq. Jis turejo sqsiuvinj su kazkokiais uzra-
sais. Jie jj apkaltino tuo, kad jis esqs snipas. Senukas pra-
sqs j miskq nevesti, о nusauti ant kelio, kad zmones ga-
letq surasti ir palaidoti. Kaip banditai pasielge, nezinau.
Tik vienas jq, „Trimitas" ar „Svytrunas", pasakodamas
Jono Venskaus, „Pergales" kolukio pirmininko pavaduoto-
jo, seima. 1952 m. liepos 29 d. trejetas mazamecii} vaikii
liko naslaifiiais. ,,Vilko" gaujos dalyviai, pries nuzudydami
Jonq Venski} ir jo zmonq Genq Venskuvienq, visaip is jq
tyciojosi, kankino ir pagaliau pasmauge virvemis

norejo duoti man paskaityti atimtq is senuko tautosaki-
ninko sqsiuvinj su uzrasais, bet antras sqsiuvinj pagriebe ir
jmete j lauzq.

1955 m. sausio 29 d.

1950 metq pavasarj as, „Karvelis", Venskus, Paulaus-
kas ir dar vienas apipleseme Rietavo rajono Pupsiq kai-
mo gyventojq Petrq Bucienq, neseniai nuzudyto apylinkes
pirmininko Buco zmonq. As j Bucienes namq neuzejau, nes
stovejau sargyboje, ir tik keletq kartq uzsukau j priean-
gj. Kiti suejo j vidq. Paulauskas-,,Begunas“ uzlipo ant
auksto ir mete man mesq, о as is prieangio nesiau j kiemq.
Mesq parsineseme i miskq.
1953 metp liepos menesj, Jonu^ui-„Vilkui" vadovau-
jant, mesketuriese apipI65em parduotuvp Klaipedos rajo-
no SileiUj kaime. Pagrobeme degtines, cukraus, pusbacip,
manufaktiiros jr kitp daiktp.Plesiant parduotuvp, as ejau
kieme katgiybpi о paskui kartu su kitais nesiau j miskp
maisus, pjikrautus daiktp.

1953 jnetu rudenj, taip pat keturiese, apipleseme „Vie-
nybes" kolukj Ir, i§ gyvulihinkystes fermos issivedp j mis-
kp dvi telycias, pppioveme jas mesai,

1954 metp pavasbrj as( Jonusas-,,Vilkas", Venskus-
„Svytrunas" ir Poska-,,X3ranitas" apipleseme Rietavo ra-
jono Pauskip kaimo gyventojp Ignp Kucinskp. Jo ukyje
stovejo ir kolukio karves. As su Poska uzejau j vidp, kur,
be miegancip Kucinsko ir zmonos, radome kuprotp vyris-
kj, Rusteikos pavarde. Jj issivedziau j laukp ir perspejau,v
kad mes paimsime karvp ir kad niekam apie tai iki ryto
nepranestp. Rusteika prizadejo tyleti.

Man su Rusteika vel uzejus j vidp, Kucinskai jau bu-
vo atsikel^. Tada, Poskai pasiulius, mes nuyedeme juos
tris j sandeliukp, ir Poska mano paduota virve suriso jiems
rankas. Po to as ir Jonusas uzejome j gyvulip aptvarp ir
issivedeme kolukio karvp, о Venskus ir Poska is tvarto
isvede Kucinsko karvp. Abi karves nusivedeme j Rietavo
rajono Spraudes kaimp.

1954 metp birzelio menesj, mes, tie patys, apipleseme
Priekules rajono Mikuzip kaimo gyventojus — apylinkes
pirmininkp Jonp Toleikj ir Stasi Zemgulj. Is jp paememe
po karvp. Is Toleikio tvarto karv^ isvedziau as su Poska.

1954 metp birzelio menesj, Jonusui vadovaujant, uz-
puoleme kolukio brigadininko Antano Stankaus sodybp
Pajurio kaime. Priejus prie namo, as ir Jonusas pasilikome
kieme sargyboje, о Poska ir Venskus uzejo j vidp. Po pen-
kiolikos minucip jie isejo ir padave man maisp su mesa
ir lasiniais; jj nunesiau j miskp.

DViem dienoms praejus po apiplesimo, as ir Jonusas
buvome sulaikyti.

ADSR f., r. 18, 1. 26—29, 46—48, 50—52, 109—111, 124, 126—128.
Е liqdininko A. Galins ко* parodymq

1954 m. spalio 4 d.

1947 metais is vasario 15 j 16 dienq ginkluotos gaujos
1: dalyviai uzpuole mano tevo Galinsko Adomo, Felikso s„
: gimusio il897 metais, ukj, apiplese sodybq ir issivede jj is
? namq. Nuo to laiko apie jo likimq nieko nezinome, lavo-
fenas nesurastas. As gyvenau su zmona atskirai nuo tevo
^Silales rajono Paragaudzio kaime. Tevas su motina, seseri-
’ mi ir broliu gyveno uz trijq kilometrq nuo man^s Silales
rajono Grimzdq kaime. Banditarns issivedant tevq ir api-
j plesiant ukj, namie buvo ir mate banditus motina Agota
Galinskiene, brolis Aloyzas ir sesuo Janina. Be to, tq nak-
tj tevo namuose nakvojo musq geras pazjstamas Antanas
f Dargis, 30—33 metq, Silales rajono Pipinaujo kaimo gy-
| ventojas.

Banditai paeme du arklius su pakinktais, 150—170 ki-
g logramq mesos ir lasiniq, apie 200 kilogramq kvietiniq
*< miltq, 200—500 kilogramq kvieciq, visus vyriskus ir mote-
1 riskus drabuzius, patalynq, indq ir daug kitq smulkiq
daiktq.

Tevas buvo apylipkes tarybos deputatas ir Silales ra-
jono Lembo apylinkes pirmininko pavaduotojas.

ADSR f., r. 18, 1. 90—91.

E liudininkes G. Alminienes** parodymq

।

1954 m. rugsejo 30 d.

1947 metais vyras Kazys Alminas dirbo Telsiq apskri-
ties Rietavo valsciaus vykdomojo komiteto sekretoriumi,
о sunus Vytautas buvo valstybines paskolos pasirasymo
agentas. Gyvenome Pelaiciq kaime, kur ir dabar gyvenu.

1947 m. geguzes 8 d. vyras ir siinus Vytautas grjzo na-
mo is darbo vakare, ir pavakarieniav^ nuejome miegoti.
As nuejau j miegamqjj, sunus Kazys atsigule virtuveje,
о vyras su siinum Vytautu uzlipo ant auksto. Mazdaug
12 valandq nakties pabudau, isgirdusi beldimqsi j virtuves
langq. Kazkas reikalavo atidaryti duris. Pabudqs sunus 4

*	Galinskas Adomas, Adomo s., gim^s 1927 m. Rietave.

*	* Alminiend Grasilda, Albino d., gimusi 1892 m. Plunges rajono
Girdvainiii kaime.

\
Kazysduris atidare. Nors buvo tamsu, bet pastebejau, kad
ginkluoti nepazjstami asmenys. Jie manqs
:	vyras ir sunus Vytautas. Nujausdama kazkq

:$едёгйг atsakiau nezinanti, kur jie yra. Vienas is ginkluo-
И^ап^ёкиг, i§ kam,bari$ neiseiti, Netrukus
прф Du banditai j kambarj, kuriame as bu-
ir sunu Vytaut^. Vienas muse juos per
stuudapias, kad jie dirba tqrybq yaldiiai, kad
ribtas mSfaltUf зНй yyras ir sdnus, nepri-
^^utB))ai?i^igSndusi. As kazkq pasakiau
ia vienas ju paklause mane: ,,Ax pafcjsti sau-
aii nepazjstanti, tada banditas trenke sautu-
utiai ir liepe gulti. j loyq. Kfed, atsigUliau, jis
nan rankas ir kojas ir liepe iki ryto niekur

^ei^ii4^a®^W^sivede vyrq ir sunq j virtuvq, о i§ ten

Banditams isdjus, dantimis atsirisau rankas, о paskui
kojas. Nuejusi j virtuvQ, radau suristqsunq Kazj, jam irgi
rankas ir kojas,Su jtro nutariau eiti ieskoti vyro •
ir afinaus Vytauto. Igejusi j kiemq, isgirdau keletq suviq
Kazio Stonio sodybos puseje (jis gyveno Pelaiciu kaime uz
•O.Qmewo“nuo ffius^r^iorehia tenai eiti, bet_sunus Kazys
mane prase--to nedaryti, nes banditai gali nuzudyti. Todel
. iki ryto pasilikau namie. Rytq, riuejusi j Stonio sodybq,
is susirinkusiq kaimynu suzinojau, kad banditai nuzude
Kazj Stonj su zmona Terese, manp vyrq Kazj Alminq ir su-
nq Vytautq ir sunkiai suzeide Ignq Domarkq, jis antrq ar
treciq dienq mite Telsiq ligonineje.

Nuejusi j darzinq, pamaciau nuzudytuosius ir nuo bai-
saus reginio apalpau. Atgavusi sqmonq, pamaciau, kad esu
' namuose ir guliu loyoje. Antrq ar treciq dienq vyrq ir su-
nq palaidojau Rietavo kapinese.	’ z

: Banditai is musq раётё visq mesq — apie 150 kilogra-
. mu, 2 kiaules, 5—6 centnerius grudu, drabuziq. Pagrobtq
turtq sukrove j vezimq ir, pasikinkq arklj, issivezd. Arklio
nesuradume/ b Vezimq liaudies gynejai surado Spraudes
/nflske; TKitq daiktq nerado,

ADS.R f„ r. 18, 1. 83-85.	,	..	.

- У
Jonas Saulys, Stenrpliq apy-
linkes pirmines komjaunimo
organizacijos sekretorius,
.1949 m. balandzio 30 d- nu-
zudytas kartu su seima

Pranas Toliusis, Saugq vals-
ciaus liaudies gynejas, nuzu-
'dytas 1947 m. rugsejo 5 d.

IS liudininko J. R о z u ё i o* parodymq

1952 in. liepos 6 d.

1952 m. liepos 5 d. as, Kazys Norvaisas ir Stasys Rus-
-kys pioveme sienq Zadvainiq misko pakrastyje ir J tiros
upes pakranteje. .Norvaisas sienavo netoli mano namq,
о as su Ruskiu buvau uz pusantro ar dviejq kilometrq.
Mazdaug 3—4 valandq dienos Kazys Norvaisas atbego
issigandqs ir pasake tankiuose krumuose rad^s du lavo-
nus, veikiausia tai btisiq nuzudytq Juozo ir Kqstucio Lingiq
lavonai. ",

Atejqs su Norvaisu is tikrqjq krumuose uz 300—400
metrq nuo mano namq ir apie 50—70 metrq nuo Juros
upes pamaciau du lavonus. Atpazinau: tai buvo Juozo Lin-
gio ir jo sunaus Kqstucio lavonai. Su Norvaisu sedome
j vezimq ir, nuvaziavq j Spraudes kaimq, telefonu prane-
seme milicijai.

* Rozutis Juozas, Juozo s., gimQs 1904 m. Klaipedos rajono Vistis-
kiq kaime.
4

JupzoirK^stucioLingiij lavonai gulejo tankiuose kru-
mubse,Julies ziurint, nebuvo matyti. Norvaisas
juds jf§dQ.del to, kad is ju sklido smarve, nes jau smarkiai
РОД- Abiem nuzudytiesiems ant kaklo pa-
^^bi^^qbiertas yifves.

i'. : ADSR f., Г. 18Г 1. 17—18.	7
JURBARKO RAJONE

IS G. Kisieliaus* parodymq

1951 m. rugsejo 8 d.

Vokieciams okupavus Tarybq Lietuvq, nuo 1941 metq
rugpiucio iki 1942 metq kovo menesio tarnavau sesiq
kaimq — I, II, III Pavidaujo, Dziugq, I ir II Kavoliq — se-
niunu. Paskui buvau perkeltas j Erzvilko valsciaus savi-
valdybq rastininku, kur tarnavau iki 1943 metq lapkri-
cio menesio.

Tarnaudamas seniunu, is valsciaus virsaicio gaudavau
jvairius pranesimus, kad valstieciq ukiai pristatytq oku-
pacinei vokieciq valdziai grudq, mesos, sviesto, kiausi-
niq, vilnq ir kt. Pranesimus jteikdavau seniunijos vals-
tieciams ir reikalaudavau, kad jie laiku prievoles jvykdy-
tq. Kaip seniurias, atskiruose kaimuose saukdavau susirin-
kimus, juose raginau valstiecius laiku atlikti grudq, mesos
ir kitq produktq pristatymo vokieciq valdziai prievoles.
Be to, siqsdavau valstiecius remontuoti keliq, о ziemq
jq valyti nuo sniego. Skirdavau pastotes valsciaus vado-
vams vezioti j Taurage ir'j kitas vietas. '

Tarnaujant valsciaus savivaldybeje rastininku, mano
pareiga buvo tvarkyti apskaitq, kaip valstieciq ukiai vyk-
do mesos, grudq, sviesto, vilnos ir kitq produktq pristaty-
mo vokieciq valdziai prievoles, ruosti jvairias zinias apie
prievoliq vykdymq.

1951 m. liepos 16 d.

1945 metq liepos ar rugpiucio menesj j mano sodybq
atejo Erzvilko gyventojai Ruibis ir Danilevieius ir pasiule
stoti j ginkluotq gaujq, drauge kovo’ti pries tarybq val-
dziq. As sutikau ir jstojau j ginkluotq „Pavidaujo" gaujq.
Gaujoje buvau iki sulaikymo, t. y. iki 1946 metq vasaros.

* Klsielius Gaudentas, Matauso s., gimqs 1905 m. Jurbarko rajono
Kavoliq kaime.
Juozo ir Kqstucio Lingiq lavonai gulejo tankiuose kru-
muose, ir, is salies ziurint, jq nebuvo matyti. Norvaisas
juos rado del to, kad is jq sklido smarve, nes jau smarkiai
buvo pradej^ puti. Abiem nuzudytiesiems ant kaklo pa-
stebejau uznertas virves.

ADSR f„ r. 18, 1. 17—18.
JURBARKO RAJONE

Is G. Kisieliaus* parodymp

1951 m. rugsejo 8 d.

Vokieciams okupavus Tarybp Lietuvq, nuo 1941 metp
rugpiucio iki 1942 metp kovo menesio tarnavau sesip
kaimp — I, II, III Pavidaujo, Dziugp, I ir II Kavolip — se-
nitinu. Paskui buvau perkeltas j Erzvilko valsciaus savi-
valdybp rastininku, kur tarnavau iki 1943 metp lapkri-
cio menesio.

Tarnaudamas seniunu, is valsciaus virsaicio gaudavau
ivairius pranesimus, kad valstiecip ukiai pristatytp oku-
pacinei vokiecip valdziai grudp, mesos, sviesto, kiausi-
nip, vilnp ir kt. Pranesimus jteikdavau seniunijos vals-
tieciams ir reikalaudavau, kad jie laiku prievoles jvykdy-
tp. Kaip seniunas, atskiruose kaimuose saukdavau susirin-
kimus, juose raginau valstiecius laiku atlikti grudp, mesos
ir kitp produktp pristatymo vokiecip valdziai prievoles.
Be to, sipsdavau valstiecius remontuoti kelip, о ziemp
jp valyti nuo sniego. Skirdavau pastotes valsciaus vado-
vams vezioti j Tauragp ir j kitas vietas.

Tarnaujant valsciaus savivaldybeje rastininku, mano
pareiga buvo tvarkyti apskaitq, kaip valstiecip ukiai vyk-
do mesos, grudp, sviesto, vilnos ir kitp produktp pristaty-
mo vokiecip valdziai prievoles, ruosti jvairias zinias apie
prievoliu vykdymq.

1951 m. liepos 16 d.

1945 metp liepos ar rugpiucio menesj j mano sodybp
atejo Erzvilko gyventojai Ruibis ir Danilevieius ir pasiule
stoti j ginkluotq gaujp, drauge kovoti pries tarybp val-
dzip. As sutikau ir jstojau j ginkluotq ,,Pavidaujo" gaujp.
Gaujoje buvau iki sulaikymo, t. y. iki 1946 metp vasaros.

* Kisielius Gaudentas, Matauso s., gim^s 1905 m. Jurbarko rajono
Kavoliq kaime.
Vienq ar du menesius buvau eilinis, о paskui „Lydzio"
apygardos vadas. „Vidmantas" mane paskyre „Kadagio"
kuopos vadu. Mazdaug 1946 metij kovo ar balandzio me-
nesj mano vadovaujama kuopa buvo pavadinta „Azuolu".

Kuopai priklause penki buriai: „Pavidaujo", „Gintaro"
„Daktaro", „Girdzip" ir „Raimos".

1945 metp rudenj is apygardos vado „Vidmanto" ga-
vau jsakymq uzpulti Gaur§. jsakymui jvykdyti paskyriau
du burius—„Gintaro" ir „Daktaro". Uzpuolimui vadovau-
ti pavedziau „Gintaro" burio vadui Miseviciui.

Tiksliai neprisimenu, tq ar sekanciq naktj Miseviciaus
vadovaujami banditai uzpuole GaurQ. Po uzpuolimo Mise-
vicius-„Gintaras" man pranese, kad apiplese dvi parduo-
tuves ir, kaip jis rase, nuzude 10 komunistp*. Pavardzip
„Gintaras" neisvardijo, taip pat smulkiai neaprase uz-
puolimo aplinkybip.

Rodos, praejus dviem dienoms po Gaures uzpuolimo,
gavau apygardos vado „Vidmanto" jsakymq organizuoti
ginkluotq Girdzip uzpuolimq. Vykdydamas jsakymq, jsa-
kiau „Girdzip" burio vadui „Viktorui" jo burio ir vieno
„Pavidaujo" burio skyriaus jegomis uzpulti Girdzius. Tq
paciq naktj „Viktoro" vadovaujami banditai uzpuole
miestelj.

Po uzpuolimo „Viktoras" man zodziu pranese, kad,
uzpuolus miestelj, buvo nuzudyti keli liaudies gynejai**,
bet jis nezinojo, kiek jp ir kas butent nuzudyti.

ADSR f„ r, 17, 1. 179—183.

* 1945 m. lapkricio 10 d., uzpuolus Gaur^, buvo nuzudyti: valsciaus
milicijos virsininkas Jurgis Popovas, milicininkas Konstantinas Klimicas,
liaudies gynejai Jonas Stulginskas ir Bronius Bajorinas, paruosii agentas
Juozas Bastys. Be to, buvo isvesti j miskfj ir nuzudyti: valsciaus par-
torgas Vincas Pranskaitis, valsciaus komsorgas Vytas Leonas, liaudies
gynejai Petraitis, Jonas Ringaila ir Augaitis. Banditai apiplese parduo-
tuv$, is valsciaus vykdomojo komiteto pagrobe rasom^jq masinel^ ir su-
naikino dokumentus.

** 1945 m. lapkricio 11 d. Girdziij uzpuolimo metu buvo nuzudyti:
Betygalos valsciaus milicijos jgaliotinis Jurgis Kulesauskas, to paties
valsciaus liaudies gynejai Falls Tautkus ir Stasys Jablonskis, Raudones
valsciaus liaudies gynejai Julius Vilimas, Kazys Bagdonas ir Telesforas
Lukosius.
I§ liudininkes T. Bastienes* parodymq

1951 m. rugpiucio 8 d.

Vyrq Juozq Bastj 1945 m. lapkricio 10 d. nuzude gink-
iuotos gaujos dalyviai.

1945 metais jis dirbo liaudies gyneju Gaureje. 1945 m.
lapkricio 10 d. banditams uzpuolus Gaures valsciaus
centrq, vyras nakvojo namie. Mazdaug 6—7 valandq ryto
kazkas pabelde j duris. Mano motina buvo virtuveje ir
jas atidare. j kambarj jejo trys nepazjstami ginkluoti ban-
ditai ir vyrui sukomandavo: „Rankas aukstyn!" Taciau
jis rankrj nepakele. Tada vienas banditas sove j vyrq is
automato ir jj nuzude. Po to banditai pasigrobe musp dra-
buzius, avalynq, pasieme maisto produktq ir isejo.

1945 m. lapkricio 10 d. banditai nusiaube valsciaus
vykdomqjj komitetq ir valsciaus milicijos skyriq. Nuzude
valsciaus milicijos skyriaus virsininkq leitenantq Popovq,
liaudies gynejus Bajorinq, Klimicq ir Stulginskq. Be to,
banditai issivede j miskq valsciaus partorgq Pranskaitj,
valsciaus komsorgq ir liaudies gynejus Augaitj, Petraitj
ir Ringailq. Banditai nusiaube ir apiplese parduotuvq.

ADSR f„ r. 17, ]. 185—186.

J. E i d i к о** parodymq

1945 m. rugpiucio 21 d.

Mazdaug iki 1944 m. gruodzio 28—29 d. gaujai vado-
vavo Jonas Bendzius, о jam zuvus •—Jonas Kasputis.

1944 metq gruodzio menesj gaujos vado Bendziaus
jsakymu susaudeme Mickunq seimq. Operacijoje dalyva-
vau as, Viktoras Vaicekauskas, Jonas Kasputis, Simkus,
Petraitis, Kazys Karciauskas, 2emaitis, о kitq dalyviq ne-
prisimenu. As su Petraiciu nuzudziau Modesq Mickunai-
tq, Viktorui Vaicekauskui dalyvaujant, buvo nuzudyti bro-
liai Mickunai — Feliksas ir Kazys, bet as negaliu pasakyti,
ar jis juos nusove.

* Bastiene Terese, Jono d., gimusi 1924 m. Taurages rajono Gaures
kaime.

Eidikas Juozas, Antano s., gim^s 1916 m. Raseiniu rajono Valat-
kiskn; kaime.
Seimq iszude vien uz tai, kad ji buvo lojali tarybq val-
dzios atzvilgiu ir padedavo jai.

Drauge su Viktoru Veicekausku apsaudziau apyhnkes
pirmininko padejejq Stasi Sauklj, j kurj paleidau 4—5 su-
vius, Vaicekauskas taip pat j jj saude. Stasys Sauklys bu-
vo sunkiai suzeistas. Uz kq mes j jj saudeme, as nezinau.
Vaicekauskas man sake, kad jj reikia truputj pagqsdinti.
Pries tai jis man pasakojo, kad jie Sauklj jau anksciau bu-
vo apsaud^, ir sis po to atsisake nuo darbo.

Musq gaujos dalyviai Bendzius, Vaicekauskas, Simkus
ir Kasputis apsaude milicijos darbuotojq Grigaitj, bet ap-
saudymo rezultatq nezinau, tik zinau, kad jo nenukove.

ADSR f„ r. 136, 1. 237.

Is V. Vaicekausko* parodymq

1945 m. rugpiucio 21 d.

Iki 1942 metq balandzio menesio gyvenau tevo ukyje,
о paskui laisvu noru isvykau j Vokietijq, kur jstojau j
karo mokyklq. Joje isbuvau 9 menesius. Is pradziq 6me-
nesius mokiausi drauge su vokieciais. Karo mokykloje
buvo 160 klausytojq. Deste joje vokieciai, mokyklos vir-
sininkas buvo kapitonas Baumangardenas. Mus moke var-
toti ginklq, moke, kaip kovoti su tarybiniais partizanais.
BaigQ mokyklq, buvome aprengti civiliniais drabuziais ir,
bet kur jsitaisq, turejome neoficialiai dirbti slaptojoje po-
licijoje arba policijoje, pranesineti apie tarybiniq partiza-
nq buvimo vietas, praljsti j partizanq grupiq sudetj ir su-
daryti galimybq policijai arba gestapui jas sutriuskinti, is-
aiskinti tarybinius tarnautojus, dirbusius 1940—1941 me-
tais ir pasilikusius okupuotoje teritorijoje, taip pat isais-
kinti vokieciq valdzia nepatenkintus asmenis.

Mokykloje mes turejome kitus vardus ir pavardes. As
buvau Motiejus Paukstys.

Atvykq j Lietuvq, niekam, net artimiems giminems, ne-
turejome pasakoti apie savo mokymqsi ir apie busimq
savo, kaip slaptq gestapo darbuotojq, darbq. Visq pirma
prisistateme Siauliq apskrities gebitskomisarui. Pabuvqs
dvi savaites Simkaiciq valsciuje, pradejau dirbti eiliniu

* VaiCekauskas Viktoras, Petro s., gim^s 1921 m. Raseinin rajono
Aukstaslynio kaime.
policininku, о po pusantro menesio buvau perkeltas j Ra-
seinius. Dirbau policijoje iki 1943 metu liepos menesio.
Veliau buvau perkeltas j Vilniaus krasto Svyriq apskritj.
1944 metij kovo menesj, ibudamas girtas, uzmusiau vokie-
ciq zandarq; uz tai buvau suimtas ir jkalintas Vilniaus
kalejime. Is kalejimo islaisvino Raudonosios Armijos da-
lys. Per frontq nuvykau j Simkaiciq valsciq, ir cia buvau
mobilizuotas gynybiniams darbams vokieciq kariuomenei.
Vokieciams pasitraukus, gyvenau namie iki 1944 metij
gruodzio 9 d., t. y. iki jstojau j ginkluotp nacionalistq
gaujq.

Musij gaujoje vokieciq nebuvo, bet jos vadas Bendzius
pasakojo, kad miske yra vokiecip parasiutininkq, nuleis-
tq organizuoti ginkluotai lietuviij gaujij kovai pries ta-
rybij valdziq. Jie buvo Birbiliskes miske.

Ginkluotos „Nemuno" gaujos dalyviai, jq tarpe ir as,
nurodymus gaudavo is gaujos vado Bendziaus, о paskui
is Eidiko.

ADSR f„ r. 136, 1. 238—239.

I§ liudininko J. M i с к u n o* parodymij

1945 m. rugpiucio 14 d.

Nuzudytasis Feliksas Mickunas yra mano giminaitis —
pusbrolio sunus. Neturedamas savo zemes, jis dirbo sam-
diniu ir gyveno uz puses kilometro nuo man^s Paalsio
kaime. •

Feliksas Mickunas nuzudytas 1944 metij gruodzio pa-
baigoje. Budamas namie, velai vakare isgirdau kazkq sau-
dant toje puseje, kur jis gyveno, ir nutariau pasislepti,
kad kulka manqs nekliudytij. Man atrode, kad saude is
automatij. Po keliu minuciq liovesi saudyti, ir as nuejau
miegoti.

Rytq isejau j kiemq paziureti, kas galejo saudyti, bet
nieko neradau. Mano anukas, paejqs kiek toliau nuo na-
mq, griovyje aptiko nuzudyto Felikso Mickuno lavonq.
Jis buvo pusiau nurengtas.

Tq patj vakarq nuzudytas ir Felikso Mickuno brolis
Kazys. Jis irgi dirbo samdiniu. Jo lavonas rastas tik treciq

Mickunas Jurgis, Tadeuso s„ gim^s 1871 m. Jurbarko rajono Pa-
alsio kaime.
dienq Paslauckynes miske. Seserj Modesq Mickunaite ban-
ditai nuzude namie.

Is zmoniq girdejau, jog mano giminaicius nuzude ban-
ditai uz tai, kad jie buvo lojalus tarybq valdziai ir pade-
davo komunistams. Taip pat girdejau, kad juos susaude
Eidikas, Bakutis, Vaicekauskas, Petraitis ir kiti banditai.

Dar pries tai, taip pat 1944 metq gruodzio pabaigoje,
Paalsio kaime uz puses kilometro nuo mano namq buvo
nuzudytas Polskis, kuris dirbo savo ukyje. Nuzudymo prie-
zastis buvusi ta, kad jis pranes^s milicijai apie pasalq, ku-
riq gauja renge milicijos darbuotojams.

Pamituvio kaime minetieji banditai uzpuole Sauklj.
kuris dirbo apylinkes pirmininku ar pirmininko pavaduo-
toju. Uzpuolimo metu Sauklys buvo suzeistas.

ADSR f., r. 136, 1. 240—241.

S. G i r d z i a u s* parodymq

1948 m. liepos 16 d.

1946 metq gruodzio menesj qzmezgiau rysius su gink-
luotos gaujos vadu Poceviciumi, „Rapolo" ir „Jurgio" sla-
pyvardziais, ir jis mane uzverbavo j gaujq. Mano slapy-
vardis „Povilas". 1947 metq balandzio menesj is gaujos
vado gavau karabinq ir 5 sovinius.

1947 metq liepos pirmosiomis dienomis as su Juozu
Valenciumi, Poceviciumi, Zaturskiu ir Rudziu dalyvavau.
apiplesiant Jonq Poceviciq, gyvenantj Jurbarko valsciaus
Gudeliq kaime. As ir Rudys ejome sargybq prie namo,
о kiti uzejo j vidq ir paeme 5 kilogramus lasiniq, 7 kilo-
gramus duonos, 3 litrus namines degtines. Pasigrobtus
produktus atsineseme j Valenciaus namq, cia isgereme
litrq namines ir suvalgeme dalj lasiniq. Likusius produktus
iseidami issineseme.

4947 metq liepos pabaigoje su Poceviciumi, Zaturskiu.
Rudziu ir Gudeliq kaimo gyventoju Juozu Valenciumi no-
rejome apiplesti Pranq Pratapq; jis gyveno Jurbarko vals-
ciaus Girdziq kaime. Ateje prie namo, pamateme, kad vi-
duje yra kareiviq, todel grjzome atgal.

* Girdiius Stasys, Jurgio s., gim^s 1926 m. Jurbarko rajono Dargin
kaime.
1948 metij balandzio pirmosiomis dienomis su Valen-
ciumi, Zaturskiu, Rudziu ir dviem broliais Kisieliais nuzu-
deme komjaunuolj Jocaitj.

Broliai Pranas ir Juozas Kisieliai tris dienas buvo pa-
saloje prie Jocaicio namo, laukdami jo pareinant is Jur-
barko, о kiti buvo krumuose uz 400 metrp. Jocaiciui
parejus namo, visi banditai suejo j jo sodybq. Pranas Ki-
sielius pro langp sove is automato. Paskui visi suejome j
vidp, kur jau gulejo nusautas Jocaitis. Mes pagrobeme
kostiump, laikrodj, portfelj. Viskp pasieme broliai Kisie-
liai. Veliau Pranas Kisielius ir as is tvarto isvedeme tri-
metj jautj, nusivareme j Miliusip miskq ir papioveme.
Mesa nuvezeme j Kisielip namp, kur isbuvQ apie 5 die-
nas, suvalgeme.

1948 metu balandzio 9 d. naktj nuejome j Jurbarko
valsciaus Antkalniskip kaimp, j Striupkaus sodybp, no-
redami jj, kaip tarybinj darbuotojp, nuzudyti. Rudys, Za-
turskis ir Pocevicius, suris^ rankas, isvede jj j kiemp, kur
Pranas Kisielius is jo paties sautuvo jj nusove. As ejau
sargybp. Striupkaus namuose pagrobeme dvi poras bal-
tinip, paltp, laikrodj, sautuvq. Pagrobtp turtp sukroveme
j Striupkaus vezimq ir vaziavome Girdzip misko link. Ne-
privaziavq triju kilometrp, as ir Rudys nuejome namo, о
kiti — j Kisieliaus ukj.

ADSR f„ r. 136, 1. 219—220.

liudininkes M. Jocaitienes* parodymq

1948 m. balandzio 3 d.

1948 m. balandzio 2 d. musp seima pavakarieniavo apie
10 valandq vakaro. Po vakarienes vaikai ejo gulti. Nuejo
miegoti ir vyresnysis sunus Zenonas, tik vakare parejus
is Jurbarko, kur dirbo valsciaus vykdomajame komitete
agronomo-techniko pareigose. As ir vyras Antanas Jocai-
tis dar sedejome prie stalo, kai isgirdome smarkiai lojant
musp sunj. Vyras nuejo paziureti, kas ten yra. Praslinkus
kelioms minutems, 12 metp sunus Jonas man pasake:

Jocaitien£ Marijona, Antano d., gimusi 1907 m. Jurbarko rajono
Luksiu kaime.

10 Kruvmos zudiku p->dos

145
Zenono Jocaicio, komjaunuolio, Jurbarko valsciaus DZDT vykdomojo
komiteto agrotechniko laidotuves

i
j

t
f

I

I
i
i

„Mama, pas mus atejo banditai ir kondoriuje saukia te-
vui ,,rankas aukstyn!" As liepiau vyresniajam siinui Ze-
nonui greiciau keltis ir begti sleptis. Jis greit atsikele,
pasieme kelnes ir svarkq,— jie gulejo ant siuvamosio»
masinos,— ir norejo grjzti prie lovos, bet nespejo zengti
ne dviejq zingsniu, kai pro langa (langines nebuvo uzda-
rytos) banditai sove is automato. Sunus Zenonas griuvo
veidu zemyn ir mire.

Po to su vyru j vidq uzejo keturi ginkluoti banditai,
reikalaudami, kad vyras atiduotq jiems ginklus, nes jie
zinq, kad sunus, kaip tarybinis darbuotojas, turejqs pisto-
letq ir sautuvq. Vyras atsake, kad jokiq ginklq musq na-
muose nera. Banditai, nukreipq j jj automata, priverte
atsiklaupti ir persizegnoti. Jsitikinq, kad mes ginklq ne-
turime, banditai liepe vyrui atsistoti ir visq musp seimq
suvare j gretimq kambarj, liepdami klauptis ant grindu.
Duryse stovejo vienas banditas su sautuvu ir saugojo, kad
niekas neiseitq is namq. Kiti trys dare namuose krata,
imdami, kas jiems patiko. Keletq kartq jie vyrq buvo isve-
dq ir vel atvedq j kambarj, reikalaudami parodyti, kur yra
pleskes ir kiti pakinktai, nes norejo pasikinkyti arklius

!
ir issivezti prisipiestq turtq. Krata truko iki 12 valandos
nakties. Paskui banditai, pasigrobq musq turtq, pasisalino,
Is viso j kambarj maciau uzejusius sesis banditus. Jie
pagrobe treju metq juodmargj jautj, 50 kilogramq rugiq,
50 kilogramq kvieciq, juodq vilnonj vyro kostiumq, mano
vilnonj juodos spalvos kostiumq, trijq metrq languotos
medziagos atraizq suknelei, mazdaug 35 kilogramus kiau-
lienos, sunaus Zenono amerikietiskq 17 akmenq laikro-
dj, kuris buvo jo kelniq kiseneje, juodus sunaus pusbacius,
inelyna su balta juostele trijq metrq gelumbes atraizq
kostiumui, parkerj ir kt. Be to, jie paeme sunaus dokumen-
tus: komjaunimo bilietq, karinj bilietq ir tarnybinj liudi-
jimq.

Visi banditai buvo apsiginklavq automatais, pistoletais
ir granatomis.

ADSR f„ r. 136. 1. 223—224.

Is liudininko K. § 1 riu p к a u s* parodymq

1948 m. birzelio 24 d.

1948 m. balandzio 9 d. vakare, apie 22 valandq, tevas
ilsejosi, as ruosiau pamokas, nes mokiaus vidurineje mo-
kykloje, о motina gamino vakarienq. Staiga kazkas pa-
belde j duris. Motinai priejus prie durq, nepazjstamas
asmuo paklause: „Ar galima suzinoti, kur cia kelias j
Jurbarkq?" Motina paaiskino, kad kelias j Jurbarkq labai
arti. Tada nepazjstamasis, neuzejqs j vidq, pasisalino. Ne-
praejo ne 5—8 minuciq, kai vel pasigirdo beldimasis j du-
ns. Motina atidare duris. Tas pats nepazjstamasis pareiske
negaljs eiti j Jurbarkq ir pasiliksiqs pas mus nakvoti. Te-
vas jam pasake: „Musq bute negalima nakvoti, nes kam-
barys mazas".

Apziurejqs kambarj, nepazjstamasis kreipesi j buvusj
pas mus kaimyno Miskausko berniukq (apie 14 metq), sa-
kydamas: „Einam, parodysi man, pas kq galima pernakvo-
ti". Miskauskui su nepazjstamuoju rengiantis iseiti, j vidq
uzejo du ginkiuoti banditai ir liepe niekam is kambario
neiseiti, nes priesingu atveju jie nusausiq. Vienas jq erne
daryti kambaryje kratq, о kitas tuoj palindo po lova, ir,
istraukqs tevo sautuvq, kurj jam buvo davq Jurbarko

* Striupkus Kazys, Antano s., gim§s 1930 m. Kaune.
milicijos darbuotojai, nupiove jo dirzq. Pirmasis.banditas
tuo dirzu suriso tevui rankas, о antrasis — mano.

Nepazjstamasis, anksciau uzejqs p kambarj (jis buvo
apsirengqs civiliniais drabuziais), isejo j kiemq ir po 5—
10 minuciq sugrjzo, apsivilkqs kariskq milinq, prie dirzo
kabejo pistoletas ir granatos.

Pasigrobq tevo drabuzius ir portfelj su dokumentais,
banditai issivede jj suristomis rankomis j kiemq neva ark-
lio pakinkyti, о mums uzdraude iseiti is kambario. Praslin-
kus 10—15 minuciq, kieme pasigirdo stivis.

As ir motina, banditq isgqsdinti, iki ausros j kiemq
nejotme. Balandzio 10 dienos rytq, isejq j kiemq, pamateme
nuzudytq tevq. Jo galvoje buvo kulkos zaizda.

ADSR f„ r. 136, 1. 221—222.

IS S. 2 i ё к a u s* parodymq

1950 m. geguies 10 d.

Nuo 1948 metq birzelio pabaigos priklAusiau ginkluo-
tai „Eimucio" vadovaujamai gaujai, о mazdaug nuo
1948 metq spalio menesio, „Eimuciui" tapus rajono va-
du, gaujai vadovavo „Rykas". Mano slapyvardis buvo
„Benys", о nuo 1948 metq rugsejo menesio—„Vasaris".
Pirmqjj slapyvardj dave „Eimutis", man jstojus j gaujq.
Jam as prisiekiau, kad is gaujos nepasitrauksiu ir kovo-
siu pries tarybq valdziq. Priesaikq daviau mazdaug uz me-
nesio po to, kai jstojau j gaujq.	s

1949 meitq rudenj, menesio neprisimenu, mane perkele
j „Kqstucio" apygardos stabq. Cia buvau stabo virsininko
„Juros" asmeniniu sargybiniu. Turejau automatq, pistole-
tq ir granatq.

1948 metq rudenj „Eimucio" gaujos banditai, man daly-
vaujant, nuzude du valstiecius, gyvenusius Taurages
apskrities, berods, Gaures valsciaus Globiq kaime. Juos
nuzude naktj „Eimucio" nurodymu.

Antrq nuzudymq, kuriame dalyvavau, musq gauja
jvykde mazdaug 1948 metq gruodzio inenesj. Gaujai vado-
vavo „Rykas". Mes nuzudeme du Erzvilko valsciaus Butai-
ciq kaimo gyventojus ir du kazkurio kito kaimo-gyven-

* Zifkus Stepas, Petto s., gim^s 1926 m. Taurages rajono MozeriS-
kes kaime.
tojus. Is pradziq nuejome j Butaiciq kaimq. Kazys Levic-
kas-,,Dagys", „Bronius" ir as uzejome j namq, kur buvo
du vyrai ir moteris. Vieno jq pavarde buvo Jablonskis.
Surisq tuos du vyrus, mes palaukeme, koi sugrjs kiti
banditai, kurie nuejo j kitq kaimq. Veliau suzinojau, kad
jie nuzude du zmones. Sugrjzus gaujai, mes nuzudeme ir
tuos du vyrus. Vienq jq as nusoviau is pistoleto. Juos nu-
zudeme „Ryko" jsakymu.

Kiek prisimenu, vieno nuzudytqjq pavarde buvo Lin-
gaitis.

1950 m. rugpiucio 10 d.

1948 metq rugpiucio ar rugsejo menesj Purviskiq mis-
ke „Eimucio" gauja nuzude apylinkes pirmininkq* is Tau-
rages apskrities Batakiq valsciaus Mickiskes kaimo. Jj
nuzudant, nedalyvavau, tiktai maciau, kai banditai pirmi-
ninkq atvede j miskq, apie valandq muse ir tarde, о paskui
nusivede gilyn j miskq ir nusove.

Atvesti j miskq apylinkes pirmininko nuejo Jonas
Stoskus-,,Eimutis", burio vadas, Vladas Peckauskas-„Sa-
turnas", „Bronius", arba „Linas", ir Pranas Strainis, musq
vadinamas „Pranciskumi". Jie isejo vakare, о sugrj-
zo tiktai rytq, atsivesdami apylinkes pinmininkq. Jj tarde
rajono vadas „Gediminas",— jis tuo metu buvo musq sto-
vykloje. Kvotos metu negavqs is pirmininko pageidauja-
mq parodymq, „Gediminas" jsake jj nusauti. Jsakymq
jvykde „Eimutis", „Rykas" ir „Laimutis".

1949 metq rudenj „Ryko",gauja, dalyvaujant rajono
vadui „Eimuciui", nuzude Petraicio seimq, susidedanciq is
4 asmenq, ji gyveno Taurages apskrities Gaures valsciaus
Stirbaiciq kaime.

Petraicio seimos nuzudyti nuejo Jonas Stoskus-„Eimu-
tis", Jonas Naubaras-„Lyras“, „Eimucio" pavaduotojas,
„Bronius", arba „Linas", Kazys Levickas-„Dagys", Petras
Mockaitis-„Zigmas" ir Izidorius Mockus-„Rykas".

Petraitis musq gaujai buvo zinomas nuo 1948 metq. Jis
gyveno netoli Purviskiq misko, ir mes ne kartq buvome
• pas jj uzejq pavalgyti ir namines isgerti. Veliau „Rykas"
ir „Eimutis" pradejo Petraitj jtarti, kad jis yra tarybq val-
dzios aktyvistas, ir nutare jj su seima nuzudyti. Is kur

* 1948 m. rugpiucio 19 d. banditai nuzude Sprainj Jonq, Simo s., Me-
lagisk.es apylinkes pirmininkq.
„Rykas" ir „Eimutis" turejo apie Petraitj tokip zinip, nezi-
nau, bet daugelis is musp gaujos dalyvip tebelaike jj ,,sa-
vu" zmogumi, ir todel kilo didelis gincas, ar reikia ji nu-
zudyti. Pavyzdziui, ,,Lyras" buvo uz tai, kad nuzudyma
reikia kuriam laikui atideti ir surinkti papildomp „kaltes"
jrodymu. Dalis banditp, jp tarpe ir as, mane, kad pakaktu
nuzudyti tiktai Petraitj, nelieciant seimos, nes mums atro-
de perdaug ziauri bausme. Taciau „Rykas" ir „Eimutis"
atkakliai laikesi savo sprendimo, pareisk^, kad jsakymas
yra jsakymas ir jj reikia vykdyti.

SugrjzQ j Purviskip miskp, banditai papasakojo, kad
nuzude Petraitj, jo zmonp, senp uosvq ir dar vienp vyris-
kj —Petraicio ar jo zmonos brolj. Uzdaviniui jvykdyti
visiskai pakako keturip banditp, kurie ejo su „Eimuciu"
ir ,,Ryku", todel mane ir tris kitus „Eimutis" paliko miske.
Be to, ant mano kojos buvo iskilusi votis, kuri trukde
vaikscioti.

Prisimenu tokj atsitikimp. 1949 metp vasarp, kai ,,Ry-
ko" gauja buvo Purviskip miske, „Zigmas" ir „Algis" gavo
,,Ryko" leidimp nueiti j kaimp ir pasigrobti sau porp batu.
Sugrjz^ j miskp antra ar trecip parp, jie papasakojo, kad
prie namo, kurio seimininkp norejo apiplesti, juos apsau-
de kareiviai. Jie pradejo atsisaudyti, о Mockaitis-„Zig-
mas" pro langp mete j vidp granatp ir uzmuse ten buvusia
moterj. Apie tai mes suzinojome po savaites, kai kiti ban-
ditai pabuvojo jvykio vietoje.

ADSR f„ r. 100, 1. 148—150, 157—159.

Is liudininkes J. Daugirdaites* parodymq

1950 m. rugpiucio 12 d.

Tevas - Daugirdas Jonas, Jono s., gim^s 1902 metais,
gyveno Jurbarko apskrities Erzvilko valsciaus Milaiciu
kaime ir dirbo savo ukyje. Jj nuzude banditai.

1948 m. gruodzio 16 d. vakare, musp seimai miegant,
kazkas eme belstis j kambario duris, kur miegojo tevas.
Tevas duris atidare, ir j vidp uzejo banditai. Kiek jp suejo.
negaliu pasakyti, nes buvau kitame kambaryje. j ta
kambarj, kuriame buvau as su motina, iejo du banditai,

* Daugirdaite Janina, Jono d., gimusi 1930 m. Raseiniq rajono Vadz-
girio miestelyje.
vienas — apsiginklav^s kulkosvaidziu, kitas sautuvu. Vie-
nas jp eme reikalauti is motinos dokumentp. Motina at-
sake, kad dokumentus yra pametusi. Banditai pradejo da-
ryti kambaryje kratq, paeme pinigus — apie 500 rublip,
mano auksinj ziedq ir kitus daiktus. Iseidami j kambarj,
kuriame buvo tevas, jie, grasindami mirtimi, jspejo mus
iki ryto niekur is namp neiseiti. Tevq jie issivede. Rytq
darzineje radome jj nuzudytq. Jo rankos buvo suristos.

Ta naktj banditai nuzude ir mano brolj Daugirdq Al-
fonsq, gimusi 1927 metais, Jurbarko apskrities Erzvilko
valsciaus Rudzip kaimo gyventojp Antanq Jablonskj. Juos
nuzude Antano Jablonskio darzineje. Tq vakara, pries nu-
zudyma, brolis Alfonsas nuejo j Rudzip kaimq pas kazkuri
gyventojq nusipirkti namines, bet kaip jis pateko pas
Jablonskj, nezinau.

ADSR f., r. 100, 1. 168—169.

B. S к r i d 1 о s* parodymq

1949 m. gruodzio 25 d.

Mane sueme 1949 m. gruodzio 25 d. bunkeryje, esan-
ciame Vilkijos apskrities Seredziaus valsciaus Armenis-
kiu kaime. Sulaikant is man^s buvo paimta vokiskas sau-
tuvas, pistoletas ,,TT" ir sovinip.

Nuo 1944 metp rugpiucio menesio gyvenau nelegaliai,
о veliau laisvu noru jstojau j ginkluotq ,,Velnio" vado-
vaujamp gauja, Pastaruoju metu priklausiau „Zalgirio" bfl-
riui, kuris veikia Jurbarko apskrities Veliuonos, Raudones
ir Stakip valscip, Vilkijos apskrities Seredziaus valsciaus
ir Raseinip apskrities Simkaicip valsciaus teritorijoje. Mu-
sp gauja slapstesi Bureniu miske.

1950 m. vasario 28 d.

Fasistinei Vokietijai uzpuolus Tarybp Spjungp,
1941 metais jstojau j Seredziaus valsciuje sudaryta gink-
luotq burj. Jam vadovavo Pavetovos kaimo gyventojas
Pranas Podleckis. Buriui priklausiau iki 1941 metu liepos
vidurio. Turejau sautuvq, jj gavau is Podleckio.

Kartq, parejes namo, pastaciau sautuvq ir pradejau
skustis. Tuo metu mano ukyje pasirode Raudonosios

* Skridla Bronius, Prano, s., gim^s 1916 m. Leningrade.

L
Armijos karys, matyt, nespej^s pasitraukti su savo daliniu.
Parnates jj, ciupau sautuvq ir, jam uzejus j kambarj, su-
komandavau: „Rankas aukstyn!" Jis ranktj nepakele, ir
as jj nusoviau. Po to nuejau j Seredziq ir apie tarybinio
kario nuzudymp pranesiau Podleckiui. Jis pasiunte vezi-
m$ lavono atvezti. Podleckis paeme dokumentus, о lavo-
nQ kazkuriam pilieciui liepe uzkasti.

Su manimi ginkluotam buriui priklause broliai Joku-
bauskai — Modestas ir Bronius, gyvenQ Seredziaus vals-
ciaus Armeniskip kaime, mano brolis Jonas Skridla ir Be-
nadas Peciulis, taip pat is Armeniskiij kaimo. Visi mineti
asmenys, isvijus vokiecius is Lietuvos, priklause ginkluo-
tai gaujai. Juos nukove kareiviai operacijos metu.

1949 m. gruodzio 26 d.

1941 metij liepos menesj laisvu noru istojau j 2-4jj sa-
visaugos policijos batalion4, jis dislokavosi Kaune, Mis-
ko g. Nr. 13, gimnazijos patalpose. 10 diemj ejome sar-
gyb4 prie aprangos ir maisto sandelio. Rugpiucio menesj
2-ojo bataliono 2-oji kuopa, kurioje tarnavau, buvo nu-
siijsta j Gaiziumj poligonq, netoli Jonavos; cia mes saugo-
jome ginklu sandelj, kuris buvo paliktas, Raudonosios Ar-
mijos dalims pasitraukiant. SargybQ prie sandelio ejau tris
menesius. Kart4, budamas tarnyboje, netycia susizeidziau
is raketinio pistoleto ir buvau nusiijstas j Kaunq gydytis.

1941 metq gruodzio pradzioje musp 2-asis batalionas
buvo pasipstas j Minsk4. As pasilikau Kaune kaip suzeis-
tas ir kiek veliau, nebenoredamas daugiau tarnauti, is-
vykau j Seredziaus valsciu, kur vis4 likusj hitlerines oku-
pacijos laikotarpj dirbau savo ukyje.

Tarybp LietuvQ isvadavus is hitlerinip okupantp, bijo-
damas atsakomybes uz tarnavim4 policijos batalione, nuo
1944 metij vasaros, apsiginklav^s vokisku sautuvu ir „ТТ"
pistoletu, slapsciausi savo ukyje Seredziaus valsciaus Ar-
meniskip kaime, specialiai jrengtame bunkeryje, о
1945 metij sausio menesj laisvu noru istojau j ginkluota
gauj4, kuriai priklausiau iki suemimo. Mano slapyvardis
„Pykuolis".

1945 metp geguzes menesj, budamas ,,Velnio" vado-
vaujamoje gaujoje, dalyvavau Seredziaus uzpuolime. Se-
redzip uzpuole apie 60 banditp. As buvau grupeje, kuriai
Juozo Adomaicio, kolukio „Geguzes pirmoji" pirmininko, TSKP na-
rio laidotuves, 1951 m. geguze

buvo duotas uzdavinys apsupti karin^ jgulq, kad kareiviai
negaletp ateiti j pagalbq saugumo ir milicijos darbuo-
tojams, kai jie bus uzpulti. Prisiartinp prie jgulos, mes ap-
saudeme sargybinius. Prasidejus susisaudymui tarp ka-
reivip ir banditp, kareiviai atsisaudydami atsitrauke uz
tilto ir negalejo suteikti paramos VRM valsciaus skyriui,
kai jj uzpuole kita banditp grupe. Trecioji grupe nutrauke
rysius tarp Seredziaus ir apskrities. Per uzpuolimq buvo
nukauti 9 liaudies gynejai*.

1949 metp rugsejo pabaigoje as ir Napalys Jonyla-
,,Sernas", grupes vyresniojo Zenono Smuilos-,,Kovo" va-
dovaujami, nuejome j Seredziaus valsciaus Armeniskip
kaimq pas apylinkes deputatq Maceviciu. Mes ji kvote-
me, kaltindami, kad jis turjs ginklq ir esqs tarybinis ak-
tyvistas, о paskui kartu su zmona susaudeme.

* 1945 m. birzelio men. is 7 | 8 d. Seredziaus uzpuolimo metu nuo
nacionalistij rankos zuvo sie liaudies gynejai: Lionginas Ananka, Petras
Antanaitis, Pranas Jancauskas, Jonas Kavaliauskas, Vladas Kazlauskas,
Vytautas Mikuckas, Benadas Palsauskas, Vytautas Poskus, Zenonas Ras-
tauskas, Jonas Stankus, Bronius Suklinskas ir valsciaus vykdomojo ko-
miteto paruosrj agentas (pavarde nenustatyta).
1949 metij lapkricio menesj dalyvavau, Padubysio kai-
me nuzudant Stasinskp ir apiplesiant prie Padubysio ma-
liino esancip parduotuvp. Toje operacijoje dalyvavau as,
Jonas Bartusas-,,Ukrainietis", Napalys Jonyla-,,Sernas", Ze-
nonas Smuila-,,Kovas", Astrauskas-,,Zigmas" ir burio va-
das, „Juliaus" slapyvardziu.

Musp grupe jvykde eilp nuzudymp, kuriuose as neda-
lyvavau. Pavyzdziui, 1949 metp vasarp burio vadas „Ju-
lius", „Zigmas" ir kiti viename Seredziaus valsciaus kaime
nuzude valstiecius Roglp ir Kemzurp.

1945 metais dalyvavau, uzpuolant Veliuonp. Taciau uz-
puolimas mums buvo nesekmingas. As buvau burio vado
grupeje. Puolant VRM valsciaus skyrip, burio vadas buvo
sunkiai suzeistas. Likp be vado, atsisaudydami turejome
pasitraukti.

1950 m. sausio 2 d.

Nuo 1945 metp rudens, kai per Veliuonos uzpuolimp
mirtinai suzeide gaujos vadp „Velnip", priklausiau ,,And-
rikio" vadovaujamai gaujai. „Andrikj" kareiviai nukove
1949 metp pavasarj. Tada perejau j „Juliaus" vadovauja-
mp „Zalgirio" burj, kuriame veikiau iki sulaikymo dienos.
„Zalgirio" burio vadas yra pavaldus tevunijos vadui Ge-
duciui-,,Samui". Jo tevunija priklauso „Kpstucio" apy-
gardai.

1950 m. sausio 4 d.

Dalyvavau, jvykdant siuos nuzudymus.

1949 metp sausio menesj burio vadas „Andrikis” man
ir Jonylai-,,Sernui" pranese, kad Seredziaus valsciaus Ar-
meniskip apylinkes pirmininke Antanina Ambrutyte,
27 metp, yra tarybp valdzios aktyviste, ir jp reikia nuzu-
dyti. Jis paskyre mums susitikimo vietp Pavetovos kaimo
gyventojo Stasio Kregzdano ukyje.

Sutartu laiku as ir „Sernas" ejome susitikti su „Andri-
kiu", bet, dar nepasiekp Kregzdano ukio, isgirdome tame
rajone saudant, todel j susitikimp nebejome ir su ,,Ser-
nu" nutareme dviese nuzudyti Ambrutytp. Atejp prie
namo, kur ji gyveno, per langp paklauseme jos tevo, ar
ji namie. Tevas atsake, kad dukte yra isejusi j vakarelj
pas Antanp Ambrutj, gyvenantj tame paciame Armeniskip
kaime. Nuejome prie Antano Ambrucio namo, ir as pro
langq pamaciau, kad Ambrutyte is tikrqjq yra vakarelyje.
Liepiau „Sernui" atidaryti is koridoriaus duris j kambarj ir
is sautuvo jq nusoviau.

1948 metq pabaigoje ar 1949 metq pradzioje Smuila
man papasakojo, kad vienq kartq Burbynes miske jis su-
tiko Armeniskiq kaimo gyventojus Jonq Maceviciq ir Ka-
zj Orentq, jie vare naming degtinq ir jj pavaisino. Isgerqs
namines, Smuila dave jiems paziureti savo pistoletq, о
paskui pastebejo, kad Macevicius lyg norejqs is to pistole-
to jj nusauti. Tada Smuila pistoletq tuojau pat atsieme,
о veliau is Orento suzinojo, kad Macevicius is tikrqjq jj
norejqs nuzudyti. Apie tai Smuila pranese burio vadui
„Juliui". „Julius" pavede jam, man ir Jonylai sekti Mace-
viciq, isaiskinti, kur jis vaiksto ir su kuo susitikineja. Kar-
tq 1949 metq spalio vidury vidurnaktj mes trise sutikome
Jonq Maceviciq krumuose Silaitynes kaime. j musq klau-
simus, kq jis ten veikia, jis nieko neatsake. Tada mes jj
nusivedeme netoli jo ukio, ir Smuila is pistoleto jj nusove.
Po to nuejau prie Maceviciaus namo ir, pasibeldqs j langq,
iskvieciau jo zmona Elenq Macevicienq j kiemq. Kai tik ji
isejo, Smuila suviu is pistoleto jq suzeide, о as dar soviau
is sautuvo ir jq nuzudziau. Macevicius buvo apylinkes de-
putatas.

Mazdaug 1949 metq lapkricio pabaigoje dalyvavau, nu-
zudant kolukio pirmininko pavaduotojq Stasinskq, jis gy-
veno netoli Padubysio dvaro. Siq operacijq jvykde burio
vado „Juliaus" vadovaujama grupe, kuriq sudare: as, Bar-
tusas, Astrauskas, Smuila ir Jonyla. Stasinskq nuzude, uz-
ejqs j jo namq, Bartusas. As su kitais ejau kieme sargybq.

Stasinskq nuzudeme del to, kad jis buvo kolukio pirmi-
ninko pavaduotojas ir aktyviai pasisakydavo uz kolukinq
statybq Lietuvos kaime. Be to, Bartusas pranese burio va-
dui „Juliui", kad Stasinskas yra nusistatqs musq atzvilgiu
priesiskai.

1950 m. vasario 3 d.

1949 metq rudenj as, Jonyla, Smuila ir Bartusas apiple-
seme apylinkes pirmininkq Dockq, gyvenantj Seredziaus
valsciaus Pavambalio kaime. Is jo pagrobeme apsiaustq (jj
pasiemiau sau), dvi poras kelniq, svarkq ir apie 400 rubliq.

ADSR f„ r. 91, 1. 143—148, 151—152, 156—157.

L
liudininkes E. Ambrutyte s* parodymq

1949 m. sausio 8 d.

1949 m. sausio 6 d. apie 10 valandq ryto sesuo Antose
Ambrutyte isejo j Armen iskip pradzios mokyklq pravesti
susirinkimo liaudies teisejp bei tarejp rinkimp klausimu.
Namo ji sugrjzo apie 5—6 valandp vakaro. Po vakarienes
atejo tolima giminaite Anele Ambrutyte. Ji su seserimi
Antose ir su apylinkes sekretoriumi Jonu Damazeckiu bu-
vo susitarusi savo tevo Antano Ambrucio namuose su-
rengti vakarelj.

Vakarelyje buvo labai daug jaunimo is visos apylinkes.
Sokiai uzsit^se iki 12 ar 1 valandos nakties. Paskui visi ap-
sirengeme ir as su seserimi Antose, muzikantu pusbroliu
Augustu, jo zmona, kaimynu Stasiu Zelenkumi, Vytu Pa-
nasaviciumi ir Zenonu Paulausku isejome is Antano Amb-
rucio namo, bet dar kieme susitikome su Jonu ir Antanu
Kazakauskais, Antanu Zilvinsku, Jonu Mazurka ir dviem
nepazjstamais jaunuoliais. Zilvinskas eme prasyti muzikan-
Ц Augustq Ambrutj ir mano seserj AntosQ grjzti atgal, nes
jie yra atejec is kito kaimo ir nori sokti.

Kadangi jau buvo veins laikas, mes nebenorejome grjz-
ti, bet Zilvinskas nesiliove prases ir pagaliau mes visi su-
grjzome j Antano Ambrucio namq. Po pirmo sokio, kuris
truko 15—20 minucip, pasigirdo suvis, ir is karto sesuo
Antose, kuri stovejo prie sienos, eme silpti ir kristi ant ze-
mes. Pribegusi prie jos, emiau klausineti, kas jai yra, bet
ji nieko nesake, tik paprase gerti. Anele Ambrutyte atnese
vandens, bet Antose cia pat nusilpo ir nuo zaizdos mire.
As, Modestas Kazlauskas ir Albertas Zaukas pakeleme ja
ant rankp ir nuneseme j kitp kambarj. Visi dalyvavusieji
vakarelyje issigandQ issivaiksciojo. Prie sesers lavono iki
ryto pasilikome as, Augustas Ambrutis, jo zmona ir Anta-
nas Budrys.

Sesuo Antose buvo suzeista j krutin^, kulka praejo
kiaurai. Nuo sios zaizdos ji ir mire.

* Ambrutyte Elena, Stasio d., gimusi 1918 in. Jurbarko rajono Arme-
niskir; kaime.
Sausio 7 d. rytq, man parejus namo, motina eme klausi-
neti, kur Antose. Nenoredama jos gqsdinti, pasakiau, kad
ji pareis, о tevo paklausiau, ar kas nors naktj nebuvo pas
mus uzej^s. Jis atsake, kad velai naktj kazkas pasibelde
j langq, ir nepazjstamas vyriskas balsas paklause, ar An-
tose namie. Praver^s duris, tevas pakviete nepazjstamqjj
uzeitj j vidq ir pasake, kad dukters Antoses namie nera.
Nepazjstamasis norejqs is apylinkes pirmininkes gauti re-
gistracijos blankq. Tevas jam nurode, kad Antose yra is-
ejusi j vakarelj. Tada nepazjstamasis pasisalino.

ADSR f„ r. 91, 1. 158—159.

liudininko A. D о с к о s* parodymq

1950 m. vasario 8 d.

Nuo 1945 iki 1950 metq, gyvendamas Seredziaus vals-
ciaus Pavambalio kaime, dirbau Pasiliq apylinkes pirmi-
ninku. Siq metq sausio menesj turejau nuo pareigq atsisa-
kyti, nes ginkluotos gaujos dalyviai grasino mane nuzu-
dyti, jei pasiliksiu apylinkes pirmininku.

1949 metq spalio menesj, apie 20 val. vakaro, j mano
sodybq atejo keturi ginkluoti banditai: du uzejo j vidq,
о du pasiliko kieme. Banditai mane su seima pastate prie
sienos, vienas mus saugojo, о antras eme rinkti daiktus.
Jie pagrobe vasarinj tamsiai melynq apsiaustq, vilnonj
kostiumq, atraizq kostiumui, porq pusbaciq, keletq poru
baltiniq, apie 5 kilogramus vilnos, apie 7 kilogramus rie-
balq, 4 kilogramus sviesto ir 400 rubliq pinigq.

Iseidami liepe daugiau nebedirbti apylinkes pirminin-
ku, grasindami, kad jeigu ir toliau tose pareigose pasilik-
siu, tai kitq kartq mane ir seimq iszudys. Jie perspejo, jog
niekam nepranesciau, kad mane apiplese.

Is dalyvavusiq apiplesime as ir kiti seimos nariai pazi-
nome tik vienq — Smuilq, anksciau gyvenusj Seredziaus

¥ Docka Antanas, Mykolo s., gim^s 1895 m. Kaimo rajono Daucioniq
kaime.
valsciaus Armeniskiq kaime. Jis turejo pistoletq ir kulko-
svaidj ir saugojo mus, pastatytus prie sienos.

Is vietiniq gyventojq kalbq zinau, kad Skridla yra gink-
luotos gaujos dalyvis, bet as jo nepazjstu.

ADSR f., r. 91, 1. 163.

Jurbarko valsciaus liaudies gynejn grupe, 1950 m.

IS liudininkes P. Stasinskienes* parodymq

1949 m. lapkricio 23 d.

Praeitq naktj, t. y. is lapkricio 22 j 23, j musq sodybq
atejo nepazjstami asmenys, jie, pasviet^ zibintu pro lang$,
man^s paklause, kur vyras Jonas Stasinskas. Atsakiau kad
пега namie. Po to jie pareikalavo atidaryti duris.

‘ StaSinskiene Petrone, Prano d., gimusi 1909 m. Jurbarko rajono
Padubysio kaime.
Atidarius duris, i vidp uzejo du ginkluoti banditai ir
vel teiravosi, kur vyras. Pakartojau, kad nera namie, kad
jis, berods, nuej^s j Padubysio malunp. Tada jie pradejo
kresti butp. Viename kambaryje surado vyrp ir erne jj
klausineti, kiek isdavps zmonip. Jis atsake nieko neisda-
vps. Banditai liepe jam gulti virtuveje ant grindp, о kai
atsigule, vienas jp is pistoleto sove j galvp. Po to jie pa-
sisalino.

Vienas banditas buvo vidutinio ugio, apsireng^s karis-
kai, apsiginklav^s automatu ar sautuvu, tiksliai neprisime-
nu, о antro zymip negaliu pasakyti, nes buvau labai persi-
gandusi ir nejsiziurejau.

ADSR f„ r. 91, 1. 160.
RASEIMU RAJONE

V. T r i 1 u p a i c i о* asmeninis parodymas

As, Trilupaitis Vytas, gimiau 1924 m. Raseiniq apskri-
ties Girkalnio valsciaus Silininkq kaime. Tevai turejo 53 ha
zemes. Pradejau mokytis Milasaiciq pradzios mokykloje,
jq baigQS, stojau mokytis j Raseiniq valstybinq gimnazijq.
Vokieciq okupacijos metais mokiausi Raseiniq valstybine-
je gimnazijoje ir gyvenau pas savo dedq Vedeckq Parasei-
niq kaime Raseiniq valsciuje.

Uzejus Raudonajai Armijai, stojau mokytis j tq paciq
gimnazijq, kuri buvo Betygalos miestelyje ir ejau j 8-tq
klas^. Rudenj, 1944 m. lapkricio 22 d., visi gimnazistai, lie-
ciamq metq, gavome saukimus j kariuomenq. Nuvykome
j komisariatq, kuris buvo Siluvoje. Buvo kalbama, kad 8-tos
klases j kariuomenq neims. jejus keliems gimnazistams, pa-
sirode, kad juos paeme. Tada mes, likusieji, nusprendeme
grjzti kiekvienas j savo namus.

Kada grjzome j Silininkq kaimq, mano brolis Mecys su
savo kaimynais buvo susitverq j gaujq, j kuriq paragino
stoti ir mane. As sutikau. Gaujoje jau buvo Girdzevicius
Jonas, Antanas ir Jonas Rusai, Sabutis Antanas. Mano
brolis man dave rusiskq sautuvq.

Musq gauja lankesi daugiausia Silininkq, Raitininkq,
Mankunq ir Kejenq kaimuose ir viduryje tq kaimq esan-
ciame Lokupio miske. Tame miske buvo nuo karo paliktu
bunkeriq, kuriuose mes apsistodavome, bet viename ilgai
nebudavome; juos keisdavome; valgyti atsinesdavome is
namq arba pavalgydavome pas apylinkes gyventojus.
Maisto atsargq jokiq nesudarinejome.

Gruodzio menesj, neprisimenu, kuriq dienq, apsistojome
visa gauja pas Niuneviciq, Olgavos kaime. Ten Sabutis is

* Trilupaitis Vytautas, Stasio s., gim^s 1924 m. Raseiniq rajono Si-
lininkq kaime.
kazkur suzinojo, kad Jocius gavo automatq, ir jsake vi-
siems eiti paimti Jociq. Nuejome visi, buvo kartu ir Sa-
butis. Man ir broliui liepe eiti j kambarj, kadangi mes Jo-
ciaus nepazinojome.

Pasibeldq prisistateme kaip milicija ir praseme atida-
ryti duris. Kai tik duris atidare, mano brolis istrauke Jociq
uz durq, ir tuo momentu is namo j mus pasipyle automato
siiviai. Sargyboje stovej<? banditai — Rusai, Sabutis, Ber-
vingis — pradejo saudyti is sautuvq j Jociaus butq, о Niu-
nevicius is kulkosvaidzio.

Atsivedem Jociq iki Niuneviciaus visi kartu, ir nuo
Niuneviciaus Sabutis liepe mano broliui, Rusui Antanui ir
Bervingiui nuvesti jj j krumus ir nusauti. Likusieji nuejom
j Niuneviciaus butq, о tie trys sugrjz^ gyresi, kad j Jociq
sove visi trys is karto. Naktj is Niuneviciaus isejom ir nu-
ejom j Lokupio miskq.

Neilgai trukus po to nuejom is vakaro pas vienq vals-
tietj, nezinau jo pavardes, nutar§ ten buti iki kito vakaro.
Po pietq pas tq valstietj atejo kazin koks nepazjstamas pi-
lietis, kuriam Sabutis liepe neiseiti ligi vakaro. Vakare, kai
kelemes is to valstiecio j kitq vietq, tq zmogq Sabutis ve-
desi su savimi ir, nusived^s kokius du kilometrus nuo to
ukio, nusove is pistoleto. Po to daugiau nieko nesame nu-
zudQ.

As nusprendziau pasitraukti is gaujos, eiti j karinj ko-
misariatq ir jstoti j kariuomen^. Sautuvq palikau kitiems
banditams; pasiem^s maisto, nuvykau j komisariatq. Ten
dirbo mano bendraklasis Barauskas Antanas, kuris pasiule
pasilikti dirbti kariniame komisariate. As taip ir padariau.

ADSR f„ r. 136, 1. 193—194

IS liudininko B. J о c i a и s* parodymq

1956 m. geguzes 22 d.

Sunq Mecislovq Jociq, gimusj 1924 metais ir gyvenusj
Raseiniq apskrities Girkalnio valsciaus Veredovaites kai-
me, naktj is 1944 m. gruodzio 4 j 5 d. banditai issivede is
namq ir nuzude. Tuo metu as dirbau Didziuliq apylinkes

* Jocius Benadas, Antano s., gim^s 1899 hi. Raseiniq rajono Skirij
kaime.

11 KruviMS zudlkq pedos

161
pirmininko pavaduotoju. Tq naktj namie nebuvau, nakvo-
jau pas to kaimo gyventojq Aleksq Nekrasip. Namie bu-
vo zmona Ksavera Jociene, sunus Stasys, jo zmona Stase,
sunus Mecislovas ir dukte Karolina.

1944 m. gruodzio 5 d. rytq pas Nekrasip atejo mano
zmona ir papasakojo, kad naktj pas mus buvo atejq gink-
luoti banditai. Jiems pasibeldus j duris, sunus Mecislovas,
manydamas, kad as parejau, atidare duris ir, pamatqs ban-
ditus, bego j kambarj, bet banditai eme saudyti, jj sulaike
ir issivede is namp. Vyresnysis sunus Stasys is namp pa-
bego pro kitas duris.

Mes praneseme Girkalnio valsciaus VSM organams, bet
tqsyk musp neapklause, nes naktj is gruodzio 4 j 5 d. ban-
ditai uzpuole Girkalnio miestelj ir buvo nuzudytp zmoniu.
Praejus kelioms dienoms, musp kaimo gyventojas Alton -
sas Pocius atsitiktinai aptiko sunaus Mecisiovo lavonq Ol-
gavos kaimo rajone, krumuose, griovyje prie Kauno—
Klaipedos kelio. Lavonas buvo nurengtas, jame buvo daug
zaizdp, atrodo, padarytp peiliu ir saunamuoju ginklu. Jj
palaidojome Ugionip kaimo kapinese.

Kas dalyvavo sulaikant, isvedant is namp ir nuzudant
sunp, nemaciau, bet zmona man sake, kad ji is balso pazino
Romq Niunj, Olgavos kaimo gyventojq, nes anksciau dirbo
jo ukyje ir jj gerai pazinojo. Su juo buvo dar trys jai ne-
pazjstami banditai.

Be to, tuo metu slapstesi kaip banditas Olgavos kaimo
gyventojas Vilcinskas Klemensas, Viktoro s., kuris veliau
is gaujos pasitrauke ir buvo pasauktas tarnauti Tarybineje
Armijoje, bet netrukus del ligos buvo paleistas namo. Kar-
tq, uzejqs j Girkalnio valsciaus VSM skyrip, budinciojo
kambaryje susitikau Vilcinskq. Zinodamas, kad jis slaps-
tesi kaip banditas ir galejo zinoti, kas riuzude Mecislovq,
as jo apie tai paklausiau. Vilcinskas pasake, kad jis pats,
nuzudant mano sunp, nedalyvavo, bet girdejo is Romo Niu-
nio, jog sunp nuzude jis — Niunis, broliai Trilupaiciai ir
Barauskas.

Sunp Mecislovq nuzude kaip tarybinj aktyvistq, nes jis
buvo komjaunuolis, padedavo vykdyti tarybq valdzios
priemones ir rengesi stoti j VRM ar VSM mokyklq.

ADSR f„ r. 136, 1. 196—197.
IS liudininkes Z. К 1 e и a u s к a i t ё s* parodymu

1945 m. balandzio 12 d.

1944 metij gruodzio 15 d. vakare pas mano brolj Ani-
ceta atejo Bronius Barauskas ir Romualdas Niunevicius is
Olgavos kaimo ir eme ji agituoti stoti i ginkluotp gaujp.
Pries jstodamas j gaujp, jis turejo nuzudyti tris komunis-
tus. Brolis pareiske Barauskui ir Niuneviciui, kad jis taip
nedarys ir j gauja nestos.

Mazdaug apie pirmp valandp nakties j musp butp atejo
trys ginkluoti vyrai, kurie perspejo mano motinp Elena
KlenauskienQ, kad jos namuose bus ju burio banditij gauja
ir kad ji nebijotu. Paskui jie paklause, kur yra mano
brolis Anicetas. Motina atsake, kad jo nera namie. Taciau
is kito kambario atej^s Niunevicius pareiske, kad Anicetas
Klenauskas yra namie. Tada banditai, Barausko ir Niunevi-
ciaps padedami, sueme Anicetp ir netoli nuo namp susaude.

Is trijp atejusip banditu as pazinau tik viena — Zukaus-
kp is Didziulip kaimo.

ADSR f„ r. 136, 1. 233

IS V. Babic: o** parodymp

1963 m. vasario 4 d.

1944 metp rudenj buvau pasauktas stoti j Tarybinj Ar-
mijp, bet nestojau ir pradejau slapstytis. Is pradzip slaps-
ciausi namuose Tauruciu ir Ilgizip kaunuose, о paskui —
miskuose. Susidarius ginkluotai gaujai is saukiamojo am-
ziaus vyrp, as tapau grupes vyresniuoju. Visi mes buvome
ginkluoti. As turejau automatp. Slapstemes daugiausia
Skirvainip—Paliepip miskuose.

1944 metu gruodzio pradzioje, tada mes buvome apsi-
stoj^ Skirvainip—Paliepip miske, kita ginkluota gauja nuo
Betygalos atsivede pas mus suristomis rankomis vyrp. Be-
tygalieciai man pasake, kad tai esps Petrauskas, kaip jie

* Klenauskaite Zinaida, Juozo
Mituvos kaime.

**Babi6as Vaclovas, Mato s.,
butu kaime. Iki sulaikymo gyveno
tarybinio ukio arklininku.

d., gimusi 1926 m. Raseiniij rajono

gim^s 1918 m. Rasemii; rajono Dar-
ir dirbo Radviliskio rajono Pociunij
issireiske—,,spionas", ieskps, kur kas slapstosi miskuose.
Is betygaliecip pamenu Rudzianskp ir Ciapp. As tuojau
pradejau tardyti Petrauskp. Klausinejau apie ginklq, bet jis
nieko neatsake. Tada emiau musti jj lazda.

Kai Petrauskas staiga pasoko ir erne begti, kiti vijosi ji,
pasigirdo suviai. As irgi vijausi ir saudziau is automate.
Netrukus Petrauskp pasivijo ir grpzino atgal j miskp. Kaz-
kas vel sove. Priejau prie sunkiai suzeisto j vidurius
Petrausko. Jis gulejo ant zemes. Prikisau prie jo galvos
automate vamzdj ir paleidau suvip serijp, tuo pribaigda-
mas jj.

Po to jsakiau uzkasti lavonp, kas ir buvo padaryta.

1944 metp gruodzio pradzioje, mano vadovaujama!
ginkluotai gaujai tebesant Skirvainip—Paliepip miske, pas
mus atejo ginkluotas banditas Grigalius. Grigalius mums
tada sake, kad jo tevo zemes sklype gyvenps kazkoks ta-
lybinis pareigunas ir lyg turjs ginkip. Jam pasiulius, mes,
nedidele ginkluota grupe, nuejome pas nurodytp zmogp.
Veliau suzinojau, kad to zmogaus pavarde buvo Bagackas.

Kazkas uzejo pas Bagackp j namus. Paskui ir as jejau.
Bagackp suradome ant namo auksto ir naktj issivedem
j kiemp. Nuejus nuo namp gal vos simtp metrp, suko-
mandavau jam begti. Kai tik Bagackas pradejo begti, tuo-
jau jkandin i jj is automato soviau. Po manps sove Griga-
lius. Bagackas nugriuvo, ir Grigalius suriko: „Daugiau
nebeatiminesi zmonems zemes!"

1944—1945 metp ziemp su ginkluotos gaujos dalyviais
prie Betygalos susisaudem su liaudies gynejp grupe. Tuo-
met mes greit pasitraukeme ir aukp nebuvo.

Prisipazjstu padar^s minetus nusikaltimus, taip pat esu
kaltas del to, kad, kai registravausi 1945 metp pavasarj,
organams nepranesiau apie siuos nusikaltimus ir neprisi-
pazinau juos padar^s.

Mano vadovaujamos ginkluotos gaujos dalyviai is pra-
dzip slapstesi savo namuose, о veliau pradejo slapstytis
miskuose ir tapo ginkluotais tarybp valdzios priesais. ko-
vojo pries vietinius tarybp valdzios atstovus.

ADSR f., r. 136, 1. 199—201.
К liudininko S. C i a p o* parodymq

1962 m. rugsejo 12 d.

Musq ginkluota gauja, vadovaujama Rudziansko ir Sta-
sio Zickaus, jokio pavadinimo neturejo, slapyvardziu mes
taip pat neturejome.

Is pradziq as buvau be ginklo, bet kai pradejau slaps-
tytis miskuose kartu su kitais, gaujos vadas Rudzianskas
man dave neveikiantj kulkosvaidj.

Minetoje ginkluotoje gaujoje isbuvau apie dvi savaites.
Per tq laikq kartu su kitais dalyvavau dviejuose teroristi-
niuose uzpuolimuose. Pirmq kartq norejome nuzudyti tuo
laiku dirbusj valstybes saugumo organuose Jonq Jociq,
о antrq kartq uzpuoleme ir susaudeme Betygalos apylinkes
pirmininko pavaduotojq Rapolq Petrauskq.

1944 metq pabaigoje, velyvo rudens metu, musq gauja
buvo susirinkusi pas Jagucioniq kaimo gyventojq buozq
Rasiq. Gaujos vadas Rudzianskas pastebejo beeinantj per
laukq paauglj Alfonsq Peseckq. Pasaukqs jj, Rudzianskas
su Stasiu Zickumi kambaryje klausinejo apie Jonq Jociq —
ar esqs jis j namus parvaziav^s. Jociaus namai nuo Rasiaus
buvo ne per toliausiai — apie pusq kilometro. Rudzianskas,
suzmojqs is Pesecko, kad Jocius yra namuose, jsake sekti
jo namus, kad jis niekur neiseitq. Su Rudziansku stebejo-
me Jociaus namus. Jonq Jociq gerai pazinojau. Jis is mano
motinos puses buvo netgi giminaitis. Todel pastebej^s, jog
Jocius isejo is namq ir patrauke Betygalos link, Rudzians-
kui paaiskinau, kad, atrodo, tai ne jis eina. Jociui nuejus,
po kurio laiko Rudzianskas mums liepe supti jo namus ir,
kai jis, Rudzianskas, issausiqs, pradeti saudyti j juos.

Rudzianskas dave man savo sautuvq, ir mes visi tems-
tant pradejome saudyti j Jociaus namq.

Saudeme, noredami isgqsdinti Jociq. Taciau is namo
niekas nepasirode, о j vidq nejome. Veliau suzinojau, kad
namuose buvo likusi tik vienintele Jociaus motina, kuri
isliko gyva ir dabar, berods, gyvena Kaune. Tiesa, kaz-
kuris banditas man liepe surikti prie lango, kad iseitq is
kambariu, kas yra namuose, bet surikus niekas neatsiliepe
ir neisejo. Tada banditas Vytautas Guzauskas mete prie
gonkq granatq, kuri sprogo.

* Ciapas Stasys, Prano s., gim^s 1922 m. Raseinii} rajono Norgnlis-
kitj kaime.
.po to Visi nuejome nuo Jociaus namq pas Jurgj Bag-
donq, Liktenq kaimo gyventojp. (Jj veliau banditai nu-
sove.) Seimininko nebuvo namuose, bet jis greit grjzo ir
; pasake buv^s pas Antanp Grockj ir gfer^s degtimj. Ru-
dziansko paklaustas, kas daugiau gere, Bagdonas atsake,
kad, be jo ir Grockio, dar buvo Rapolas Petrauskas. Tai
isgird^s, Rudzianskas tuojau jsake apsupti Grockio namus
ir suimti Petrauskq.

Grockis ir Bagdonas gyveno Ariogalos rajono Likte-
nq kaime. Mes nuejome supti Grockio namq. Jau buvo
naktis. Rudzianskas jsake man ir Vytautui Guzauskui jeiti
pas Grockj j vidq.

jej§ su Guzausku j namus, paklauseme, kur Petrauskas.
Antanas Grockis atsake, kad pas jj Petrausko nera. Mes
apsidaireme kambariuose, bet kadangi Petrausko tikrai
niekur nesimate, jau ejome is kambario lauk. Beeinant
mums Ona Grockyte pasake, kad Petrauskas pasislepQs
po lova. Guzauskas priejo prie lovos, pakele antklodQ ir
pamate pasislepusj Petrauskq. Guzauskas jsake jam isljsti
ir eiti su mumis.

Vos tik isejus j kiemq, tuojau prisistate Rudzianskas ir
sudave Petrauskui keletq kartq j veidq. Kiti banditai
Petrausko nemuSe. Paejus kartu sir Petrausku, Rudzianskas
liepe man, Antanui Legeckui, Guzauskui ir dar vienam
eiti'iskratyti Petrausko namq, о kiti turejo saugoti Petraus-
kq. Jo namuose jokiq ginklq neradome, о paememe tiktai
puslitrj namines degtines. Darant kratq, namuose buvo
Petrausko zmona ir dukte Janina Petrauskaite. Kiti vaikai
buvo dar mazi ir miegojo.

Atej^ j tq vietq, kur palikome saugomq Petrauskq, pa-
mateme, kad jo rankos suristos uz nugaros. Rudzianskui
jsakius, visi kartu, Varydamiesi Petrauskq, patraukeme Pa-
liepiq misko link. As pakeliui uzbegau j namus pasiimti
maisto ir Vel atejau j sutartq vietq. Rudzianskas su grupe
nuejo susitikti Su paliepieciais, о as ir dar keli palikome
palaukeje. Bet netrukus Rudzianskas pakviete visus eiti
kartu su juo pas Paliepiq misko banditus. Apie besikure-
nantj lauzq sedejo ir stovejo gal apie 30 ginkluotq man
nepazjstamq banditq. Kartu su jais buvo ir musq grupes
ginkluoti banditai.

Suimtasis Petrauskas jau atristomis rankomis sedejo
prie lauzo. Netrukus prie jo priejo vidutinio ugio, gerai
sudetas tamsiq plauku banditas. Jis pradejo klausineti
Petrauskq, kq jis pazjstqs is musiskiq banditq. Petrauskas
paminejo pazjstamus. Kazkuris is musiskiq (atrodo, Gu-
zauskas ar Zickus) man pasake, kad tas banditas yra Ba-
bicas is Tauruciq kaimo. Burzuazijos valdymo metais jis,
berods, buvqs virsila ir todel mokqs gerai tardyti.-Babicas
tarde toliau. Jis priekaistavo Petrauskui, kad jis nuejqs
bolsevikams tarnauti, о neeinqs pas mus j miskq kovoti
pries tarybq valdziq. Pagaliau Babicas pareikaiavo is
Petrausko ginklo. Tas sakesi ginklo neturjs, tada Babicas
atsinese neplonq lazdynq, kurj jkiso j besiktirenantj lauzq,
kad butq lankstesnis. Pakaitinqs pradejo sia'lazda dauzyti
Petrauskq.

1 Babicas jam liepe’nusiauti kojas. Petrauskas nusiave.
Babicq musant Petrauskq mate sie is mano pazjstamq ir da-
bar dar gyvenanciq buvusiq banditq: Vytautas Guzauskas
ir Kazys Butkus. Guzauskas gyvena Jagucioniq kaime.
о Butkus Siluvoje.

Sumustas Petrauskas pasake, kad jo ginklas esqs pa-
sleptas kazkur tarp akmenq. Bet sautuvo ieskoti nejome.
Po to Babicas jsake Petrauskui eiti kartu su juo ir kitais
banditais. As ejau is sono. Tik staiga isgirdau automato
suviq serijq ir riksmq „Stok!" Jau buvo vidurdienis. Atsi-
sukqs pamaciau, kad Petrauskas bega misku lauko link. Jj
vijosi keletas banditq. Petrauskas isbego is misko j laukq.
Mates! kazkieno namai pamiskeje. Pastebejau, kad vienas
banditas trenke sautuvo buoze Petrauskui j galvq, ir sis
po smugio parkrito. Banditai pakele Petrauskq ir sukruvin-
tq, basom kojom atsivede j miskq.

Jie norejo nusivesti Petrauskq j tq paciq vietq, kur bu-
vo lauzas, taciau suimtasis jau visiskai buvo nusilpqs ir
negalejo eiti. Tada banditai pasuko nuo misko tako j salj.
As ejau kiek atsilikqs ir isgirdau suvj. Kazkuris is musq
suriko, kad eitume kartu, ir as nuejau ten, kur musiskiai
nusivede Petrauskq. Atejqs pamaciau Petrauskq gulintj ant
zemes sukruvintq, vos vo,s kvepuojantj. Jis dejavo. Su
automatu rankose prie Petrausko priejo Babicas. Jis priki-
so automato vamzdj prie smilkinio ir issove.

Po Petrausko nuzudymo pradejome skirstytis, Maciau,
kad keli paliepiecial kase duobq. Dabar tiksliai neatsime-
nu tos vietos, kur palaidotas Petrauskas, bet apytikriai gal
ir surasciau.

Netrukus visi sugrjzome prie lauzo, о vakare pradejo-
me skirstytis j namus. Musq grupe paftauke Jagucioniq


Jono Raudzio, Raseiniq apskrities DZDT vykdomojo komiteto sekre-
toriaus, laidotuves, 1945 m. vasaris

kaimo link. Paliepieciai pasiliko Paliepiq miske. Prisimenu, •
kad, grjztant namo, Alfonsas Peseckas, kuris nebuvo bandi-
tas, man sake, kad j Petrausk^ sov^s ir Urba.

Kiek as pamenu, musu gaujoje tikrai buvo Liudvikas
Urba is Jagucioniij kaimo. Jis dalyvavo, ir Petrausk^ nu-
zudant.

ADSR f„ r. 136, 1. 202—208.

IS liudininko V. Petrausko* parodying

1962 m. gruodzio 7 d-

1944 metij gruodzio pradzioje ginkluotos gaujos daly-
viai issivede teva Rapolq Petrauskq ir nuzude jj Paliepiij
miske.

Vakare banditai buvo uzej^ pas mus j namus Liktenij
kaime ir ieskojo tevo. Grjzus man is kaimynq, motina pa-
sake, kad tevo ieskojo banditai ir kad jis nuejo pas kaimy-
n<j Antana Grockj. Jis gyveno taip pat Liktenij kaime. Su-

* Petrauskas Vaclovas, Rapolo s., gim^s 1927 m. Raseiniq rajono
Liktenq kaime.
rad^s tevp, pasakiau, kad jo iesko banditai. Praejus ku-
riam laikui, man dar bunant pas Grockj, atejo ginkluoti
banditai. Ne vieno ju nepazinojau. Buvau labai issigandps.
Prisimenu, kad vienas banditas turejo rusiskp rankinj kul-
kosvaidj su disku. Is viso pas Grockj j kambarj suejo gal
penki banditai. Jie paklause, ar yra Rapolas Petrauskas.
Namp seimininkas Grockis pasake, kad nera. О tuo metu
mano tevas buvo pasislepps kambaryje po lova. Banditai
pradejo ieskoti ir netrukus surado tevp ir issivede su savi-
mi. Mums banditai pasake iki ryto niekur neiseiti, ir as
nakvojau pas Grockj.

Grjzus j namus, suzinojau, kad banditai pas mus buvo
atejp dar karta, ieskojo ginklo ir degtines. Ginklo nerado,
о degtines ar kiek pasieme, ar ne, dabar tiksliai neprisi-
menu.

Nezinojau, kur banditai nusivede tevp, bet veliau zmo-
nes pasakojo, kad jj susaude Paliepip miske.

ADSR f„ r. 136, 1. 209—210.

liudininkes E. Bagackienes* parodymp

1963 m. vasario 28 d.

1944 m. gruodzio 3 d. naktj ginkluoti burzuaziniai na-
cionalistai nuzude vyrp Jonp Bagackp. Tuo laiku jis dir-
bo Betygalos valsciaus zemes komisijoje. Mes gyvenome
Rimgailip kaime.

Paprastai vyras nakvodavo Betygaloje ir j namus ne-
sugrjzdavo — bijojo ginkluotu banditp, kurip tuo metu
nemazai slapstesi miskuose. Ir kaip tik 1944 m. gruo-
dzio 3 d. vakare vyras sugrjzo is Betygalos j namus. Musp
seima tada buvo is 4 asmenp: du sunus — Bronius ir Jo-
nas — ir as su vyru. Taciau tp vakarp sunus Bronius buvo
isejes pas kaimynus, namuose buvome as, vyras ir sunus
Jonas.

Naktj kazkas pradejo belstis j langus, о paskui j duris.
Vyras ir sunus Jonas jau gulejo, о as dar buvau virtuveje.
Nepazjstamieji beldesi j duris ir prase atsigerti vandens.
As atsakiau, kad naktj bijau leisti, Tada nepazjstamieji

* Bagackiene Elena, Juozo d., gimusi 1893 m. Kedainig rajono Geiso-
nes kaime.
pradejo dauzyti langus, ir as supratau, kad tai gali pada-
ryti tik banditai. Tuo metu vyras norejo pasislepti ant
auksto. As jleidau banditus.

Kiek prisimenu, kambaryje maciau tris ginkluotus ban-
iitus. Vienp ju pazinau. Tai buvo Bronius Ceinorius. Kitp
iviejp nepazinau. Vienas is jp buvo apsibintavQs veidp.
Banditai is pradzip isverte visp kambarj ir ieskojo ginkip,
aciau nerad^, pradejo ieskoti vyro. Vyras, isgirdps, kad
jo iesko, nuo namo auksto pats nulipo. Vos tik jis jejo j
rambarj, banditai tuojau pradejo jj dauzyti sautuvp buo-
iemis, kelis kartus partrenke ant zemes ir vel dauze.

Sudauzytp, visiskai sukruvintp vyrp banditai issivede
kiemp. Kambaryje ant grindp ir prieangyje liko pritas-
ryta kraujo. Netrukus as isgirdau keletp suvip. Taciau ir
ada dar galvojau, kad vyras grjs. Netikejau, kad tie su-
dai butent jam buvo skirti.

Tiesa, dar kiek pries tai kazkokie banditai atvare su-
ip Bronip. Ir tuojau isgirdau, kad jie uzlipo ant auksto.
;azko ieskojo. Iseidami banditai pro isdauzytp langp pa-
;ake, kad iki ryto niekur neiseitume is namp; tiktai tada
is isgirdau tuos suvius.

Rytui isausus su vaikais nuejau ieskoti vyro. Uz kokiu
100 metrp nuo namo krumoksniuose radau vyro lavonp.
fis buvo visas sukruvintas. Veidas sudauzytas, dantys is-
nusti. Galva persauta, krutine taip pat. Po kelip dienp
jj palaidojome Paliepip kapinese.

Namuose apsiziurej^ pamateme, kad nera kai kuriu
daiktp. Pasigedau vyro aulinip chrominip batp, taipogi
ruvo ding^ jo vasariniai pusbaciai, silti apatiniai baltiniai
r kelnes. Daugiau nieko nepasigedome. Visi sie daiktai
ravo ant auksto, nes tuo metu vyras jp nenesiojo.

Visi banditai labai ziauriai dauze mano vyrp. Bronius
Zeinorius, kurj as pazinau, buvo sviesus, antras buvo vi-
lutinio ugio, tamsip plauku vyras ir trecias, kaip mine-
au, apsirisQS veidp bintu. Veliau, kai mes persikeleme
;yventi is Rimgailip j Zibulip kaimp, cia gyveno ir Bro-
tius Ceinorius, о pas savo seserj — Vaclovas Babicas. As,
lamaciusi Babica, atpazinau, kad tai tas pats banditas,
uris dalyvavo vyro nuzudyme ir kambaryje ziauriai jj
ruse. Norejau pranesti apie tai organams, bet bijojau,
nes aplinkiniuose miskuose siautejo banditai. О Ceinorip
pazinojau is seniau. Jis pro salj vezdavo pienq j Ilgiziq
kaimo pienin^.

ADSR f., r. 136, 1. 211—213.

IS J. Mackeviciaus* parodymq

1951 m. balandzio 18 d.

1947 metais jstojau j ginkluotq nacionalistp gaujq, ku-
riai vadovavo Bakanauskas, „Vytauto" slapyvardziu. As
pasivadinau ,,Vygaudo", о veliau ,,Inkaro“, „Genucio" ir
„Daktaro" slapyvardziais. Nuo 1947 metp rugpiucio ar
rugsejo menesio -iki 1949 metp birzelio menesio buvau
eilinis gaujos dalyvis, о paskui iki suemimo vadovavau
„Luksio" buriui. Jame buvo 8 banditai.

Is pradzip turejau sautuvq, paskui kulkosvaidj, ,,SVT"
sautuvq, о pastaruoju metu — automatq, pistoletq ir grana-
tp. Budamas gaujoje, kartu su kitais plesdavau valstie-
cius. Is jp atimdavome lasinius, mesq, kiausinius, drabu-
zius, batus ir kt. Tame rajone, kur gyvenome, mes
neplesdavome, о eidavome j kitus raj onus, kur musp nie-
kas negalejo pazinti.

Nuo 1949 metp vasaros iki suemimo dienos buvau va-
dinamojo karo lauko teismo pirmininkas, rasydavau ir pa-
sir asinejau nuosprendzius asmenims, kuriuos mes susau-
dydavome. Esu pasirasQs nuosprendzius nuzudyti Rozalijq
BakanauskienQ ir jos sunp Vladq Bakanauskq, gyvenusius
Ariogalos rajono Pilkalnio kaime, Juozq Bagdonq, gyve-
nusj Liktenp kaime, Ceslovq Grockj is Ariogalos rajono
Liktenp kaimo, Ceslovq Valiulj is Dotnuvos rajono Silai
nip kaimo ir dvi seseris Vasgytes, gyvenusias tame pacia-
me kaime, Jadvygq NavickaitQ, Dotnuvos rajono Uzval-
kip kaimo gyventojq, Jonq Deikp, Ariogalos rajono
Steponkaimio gyventojq, ir kitus, kurip pavardzip dabar
nebeprisimenu.

As esu susaud^s Ceslovq Grockj ir Ceslovq Valiulj.

* Mackevifius Jonas, Andriaus s., ginies 1928 m. Kedaimi} rajono
Kirdeiki4 kaime.
1951 m. geguzes 29 d.

Man einant banditp teismo pirmininko pareigas, pir-
ininko pavaduotoju buvo Mecys Zutkauskas, ,,KQstucio"
ipyvardziu. Nuolatinip teismo narip nebuvo, jie keitesi
iklausomai nuo to, kas is banditp buvo cia pat vietoje,
darant nuosprendj. Nuosprendzius pasirasydavo teismo
rmininkas ir du nariai. As paprastai pasirasydavau ,,Vy-
udo" slapyvardziu.

Ginkluota „Luksio" gauja, kuriai vadovavau, jvykde
teroristinip aktp pries Ariogalos ir Dotnuvos rajonp
ventojus. Visi jie buvo susaudyti kaip tarybiniai akty-
itai.

1951 m. liepos 20 d.

1947 metp vasarp Bakanausko vadovaujama gauja uz-
ole spirito varyklp Raseinip apskrities Uturip kaime ir
grobe daug spirito. Tada dar nebuvau gaujoje, bet
nditai dalyvauti plesime pasitelke ir kai kuriuos netoli
irito varyklos esancip kaimp gyventojus, jp tarpe ir
me. Pagrobtp spiritp padejau banditams paslepti miske.

1949 metp vasarp ,,Luksio" ir „Arliuno" gaujp bandi-
apiplese kooperatyvp Ariogalos rajono Paturkslio kai-
г. As ejau sargybp, о kiti nese is parduotuves prekes —
pirosus, muilp — ir krove j vezimp. Isnese keletp litrp
gtines.

Mano vadovaujamas banditp burys ne kartp yra api-
3s$s tarybinius piliecius. Nuzudzius Ariogalos rajono
itenp kaimo gyventojp Bagdonp, is jo namp paememe
i kuriuos daiktus, bet, naktj susirem^ su kareiviais, juos
meteme. Nuzud^ Ceslovp Valiulj, gyvenusj Dotnuvos
jono Silainip kaime, taip pat paememe kai kuriuos jo
iktus.

ADSR f„ r. 136, 1. 248—251.

Is liudininkes P. M a г о zie n e s* parodymp

1951 m. geguzes 13 d.

1949 m. liepos 12 d. vakare dirbau kambaryje namp
>sos darbus, о vyras Vladas Marozas buvo kieme. Apie
valandp vakaro pro langp pamaciau, kad prie jo pri-

* Maroziene Paulina, Juozo d., gimusi 1900 m. Raseiniij rajone Be-
los apylinkeje.
Antano Baltaduonio ir- Stasio Simaicio, Vidukles valsciaus
liaudies gynejij, zuvusii} kautynese su burzuaziniais nacionalistais,
laidotuves, 1950 m. geguze

ejo trys ginkluoti banditai ir pradejo jj musti. Girdejau,
kad jie reikalavo is vyro kolukio dokumentp.

Is kiemo banditai nuvede vyrp j kolukio kontorp, kuri
buvo tame paciame name, kur mes gyvenome. Issigandusi
uzlipau ant auksto ir is ten stebejau, kp banditai toliau da-
rys. Po kokip 20 minucip jie kartu su vyru isejo is kol-
ukio kontoros. Vienas banditas nesesi kolukio dokumen-
tus.

NuejQ kokius 15 metrp j siaurp nuo namo, banditai
dokumentus sudegino. Po to jie eme tyciotis is vyro. Jie
pargriove jj, pagulde aukstielninka, isskete rankas j sa-
lis, abu delnus pradure geleziniais virbais. Vyras is skaus-
mo labai reke. Tada banditai jj sparde kojomis ir tycio-
josi, koi jis nustojo dejavps. Paskui vienas banditas jstate
jam j burnp automato vamzdj ir sove.

Mano vyras dirbo „Jaunosios gvardijos" kolukio gran-
dininku ir buvo Ariogalos rajono Jakaicip apylinkes de-
putatas.
Nukankine vyra, banditai uzejo j kambarj ir ieskojo
lanes. Surado. Jie pagrobe dviratj, 350 kilogramp me-
as, 5 silkines sukneles, 2 vilnonius paltus, 2 vilnonius
ostiumus ir kitus daiktus. Tame paciame name buvo kai-
Ю parduotuve. Banditai is jos pagrobe druskos, cukraus,
dekolono ir kitp prekip, is viso, kaip veliau girdejau, uz
100 rublip.

ADSR f„ r. 136, 1. 262.

15 liudininkes V. V a 1 у t ё s* parodymp

7951 m. liepos lid.

1949 metais su broliu Vaclovu Valiu, gimusiu 1925 me-
ds, gyvenau Ariogalos rajono Norgeliskiu kaime. As dir-
au ukyje, о brolis kelip meistro padejeju. Jis buvo kom-
mnuolis.

1949 m. rugpiucio 29 d., apie 11 valandp nakties, atsi-
udusi isgirdau, kad kazkas uzejo j kambarj ir, priejps
rie manes, liepe keltis ir apsirengti. Pamaciau, kad zmo-
us ginkluotas. Mat, eidama gulti, durp nebuvau uzsklen-
usi, todel jis ir galejo laisvai uzeiti. Jis manes paklau-
s, kur brolis Vaclovas. Atsakiau nezinanti. Tuo metu
kambarj uzejo dar du ginkluoti vyrai, ir supratau, kad tai
anditai. Jie eme ieskoti brolio po visp nama ir surade
tvede j kambarj, kur as buvau. Vienas banditas jj kvo-
з, kada jstojo j komjaunimp, kur yra jo ginklas. Klau-
inedamas ziurejo j savo uzrasp knygutp, matyt, joje bu-
ro kazkas uzrasyta apie brolj.

j banditp klausimus brolis atsakinejo neigiamai, ir
ie pradejo jj musti. Paskui vienas banditas liepe jam gul-
i ant grindp. Broliui atsigulus, banditas sove j jj is auto-
rato. Nuzude brolj, banditai pagrobe visus musp daiktus
ei drabuzius. Po to jsake man eiti su jais ir parodyti
ur gyvena Demencius, Uzrencis ir Peseckis, Norgeliskiu
aimo gyventojai.

Vienas banditas suriso man rankas uz nugaros ir ant
aklo uznere virve, о gala laike savo rankose. As paro-
ziau Demenciaus namp. Jie priejp eme belstis. Budama
i vienu banditu netoli namo, maciau, kad Demencius

* Valyte Ona, Antano, <1., gimusi 1929 m. Raseinip rajono Norgelis-
p kaime.
neleidzia jq j vidq. Ismusq langq, banditai megino jsi-
verzti j butq pro langq, bet tuo metu Vaclovas Demencius,
65 metij vyras, atidare duris ir bande pabegti. Banditai jj
pastebejo ir trimis serijomis is automato nusove.

Po to mane priverte parodyti, kur gyvena Jonas Pe-
seckis. Mane var^s banditas liepe pasibelsti j langq. As
pabeldziau. Taciau Peseckis musq nejsileido. IsmusQ lan-
gq, banditai uzejo j vidq. Jie pagrobe drabuziq ir daiktq.

Paskui priverte parodyti, kur gyvena Bronius Uzren-
cis. Arti jo namo as nebuvau priejusi, bet maciau, kad,
banditams pasibeldus, jis jq nejsileido. Be to, maciau, kad
broliai Bronius ir Stasys Uzrenciai issoko pro langq ir
leidosi begti. Banditai eme j juos saudyti, bet nepataike
ir Uzrenciai pabego j Betygalq.

Tuo metu, kai banditai saude j begancius Uzrencius.
pastebejau, jog mane saugoj^s banditas nuo manqs pasi-
trauke ir taip pat atsidejqs saudo. Tuo pasinaudojusi,
pabegau nuo jq ir, atejusi j Betygalq, pranesiau apie vis-
kq, kas jvyko.

ADSR f„ r. 136, 1. 264—265.

15 liudininko A. V a s g i o* parodymq

1950 m. sausio 2 d.

1950 m. sausio 1 d. mano motina Antanina Vasgiene
buvo nuvaziavusi' j Kedainius paso pakeisti. Grjzdama
namo apie 8 valandq vakaro, ji mane sutiko einantj namo
is Ariogalos valsciaus Palieprq gimnazijos netoli kelio
posukio, vedancio j Paliepius. Mes kartu parvaziavome
namo.

Kieme pamaciau kastoninio plauko arklj, pakinkytq j
roges, prie kuriq stovejo du banditai. Vienas is jq dejo
j roges musq patefonq. Prie jq buvo mano senele Apolo-
nija Vaitkeviciute ir prase neatimti patefono.

Neleidq iskinkyti arklio, banditai mus visus suvare i
kambarj. Vienas banditas pareikaiavo is motinos paso
ir, pasak^s, kad pasas yra naujas, jsidejo jj j kisenq kartu
su 6 rubliais, kurie buvo jame.

* Vasgys Antanas, Jono s., gimqs 1935 m. Kedainiq rajono Zitaiciq
kaime.
As pasiprasiau banditp leisti man iskinkyti arklj. Is-
jj^s j kiemp, pamaciau vienp banditp, vaiksciojantj apie
ramp ir saugantj. Iskink^s arklj, namuose isgirdau mo-
.erp riksmp, о paskui suvius.

Issigand^s leidausi begti pas giminaitj Benadp Vasgj,
jyvenantj greta musti, bet kieme buv^s banditas mane
lustabde ir perspejo, kad iki ryto niekam nesakyciau, kp
naciau ir girdejau. Jau nubeg^s prie Benado Vasgro na-
np, maciau, kaip banditai susedo j vezimp ir nuvaziavo
Crakip valsciaus Silainip kaimo link.

Benadui Vasgiui papasakojau, kas atsitiko musp na-
truose, ir, banditams toliau nuvaziavus, nuejome pasiziu-
eti. UzejQ j vidp, pamateme, kad mano motina ir senele
usaudytos, о visi daiktai pagrobti.

ADSR f„ r. 136, 1. 252.

Is liudininko V. V а И u 1 i o* parodymp

1951 m. birzelio 6 d.

1950 metp sausio menesj apie 7—8 valandp vakaro j
amus uzejo du ginkluoti banditai, apsirengQ Smetonos
aikp kariuomenes uniforma. Vienas jp buvo aukstas, apie
0 metp, о kitas zemaugis, jaunesnis uz pirmpjj, ilgais
daukais. Jie paklause, kaip mano pavarde. Man pasisa-
:ius pavard<? ir vardp, vienas banditas paklause, kur bro-
is Ceslovas. Atsakiau nezinps. Tada banditai liepe man
ipsirengti ir eiti su jais, о kur yra Ceslovas, jie patys su-
.inosip. Man rengiantis, j vidp uzejo trecias banditas ir is
Irabuzip spintos paeme baltinius, brolio kelnes ir sesers
)altp.

Noriu pasakyti, kad tuo metu kambaryje buvo musp
aimo gyventoja kaimyne Mikalina Burdiene, atejusi,
Ties pat pasirodant banditams. Ji norejo suzinoti, kada
s vaziuosiu j Kedainius paso ir ar nuvesiu jos sunp. Ban-
itai Burdienei taip pat liepe eiti su jais.

Kieme stovejo roges, kuriomis jie atvaziavo. Jose se-
ejo dar vienas, ketvirtas banditas. Jie pasodino mane j
rges, du atsisedo greta man^s, о kiti du greta Burdienes
nuvaziavo per kaimp. Privaziav^ prie Adeles Vaicekie-

* Valiulis Vaclovas, Kazimiero s., gim^s 1920 m. Kedainin rajono
lainitj kaime.
nes namo, sustojo ir liepe man eiti j vidu. Ilgaplaukio ban-
dito lydimas, uzejau j namq, о is paskos ejo aukstaugis
banditas. Budinga jo zyme — zandenos.

Banditai paklause Vaicekienes, ar pas jq nera sveti-
mq- Ji atsake, kad pasaliniq namuose nera. Tuo metu j
vidp is kiemo uzejo brolis Ceslovas. Banditai is jo parei-
kalavo dokumentu- Ilgaplaukis zemo ugio banditas suriso
broliui virvele rankas. Paskui isvede mus is kambario,
pasodino j roges ir nuveze j Burdienes sodybq. Sustojq
prie jos namo, banditai brolj nuvede j vidu, о mane su vie-
nu banditu paliko kieme. Girdejau, kaip muse brolj. Po
10—15 minuciu jie isvede jj, tikriau pasakius, istempe j
kiemq, nes jis kabejo dviem banditams ant rankq. Vienas
vis kvote jj, kur jo ginklas, ir klausinejo apie jo rysius
su tarybu valdzios organais. Brolis nieko jiems nesake.

Banditai nutempe brolj j darzinq, ir isgirdau tris suvius.
Grjzq is darzines, jie perspejo mane, kad iki antros valan-
dos nakties niekam apie brolio nuzudymp nepranesciau,
о paskui nueiciau j milicijq ir pasakyciau, jog brolj nu-
zude banditai. Po to jie pasitrauke misko link, о as par-
ejau namo.

ADSR f„ r. 136, 1. 253—254.

IS liudininko А. В u r d о s* parodymq

1951 m. birzelio 7 d-

Vienq 1950 metu ziemos pavakarq j namus atejo du
ginkluoti banditai ir atsivede mano zmonq, kuri buvo nu-
ejusi pas kaimynq Valiulj suzinoti, kada jis vaziuos j Ke-
dainius. Po kiek laiko j vidu uzejo dar vienas banditas,
atsivesdamas Silainiq kaimo gyventojq Ceslovq Valiulj.

Banditai erne jj kvosti, ar jis turi rysiq su saugumo or-
ganais ir kokiq jiems teikia pagalbq. Ceslovas Valiulis
atsake, kad rysiq su tarybu valdzios organais neturi. Ban-
ditai jj paklupde ir erne musti, bet nieko is jo neisgavo,
tada pagulde ant grindu ir muse lazda, koi ji sultizo.

Po to du banditai Valiulj istempe j kiemq, о rytq rado-
me jo lavonq tvarte. Isvilkus Valiulj j laukq, vienas ban-
ditas pasiliko viduje, о po keliu minuciu sugrjzo ir du

* Burda Antanas, Jono s., gim^s 1905 m. Kedainiij rajono Azuoly-
tes kaime.

12 KruTines zudik4

177
isejusieji, Jie eme mane kvosti, ar turiu rysiq su saugumo
organais, Vienas vidutinio ugio banditas keletq kartu snio
ge man kumsciu per galvq, ir as parkritau. Banditai ant
stalo paliko ,,karo lauko teismo nqosprendj", kuriame bu-
vo parasyta, kad uz rysius su organais turejau buti su-
saudytas, bet esu laikinai paliktas gyvas patikrinti, ir pri-
valejau sumoketi jiems 500 rubliq baudq. Banditai rei-
kalavo pinigq, bet as atsakiau jq neturjs. Jie pareiske
pinigq ateisiq kitq kartq. Daugiau jie pas mane nebuvo
atejq.

ADSR f„ r. 136, 1. 257.

IS liudininko V. Maziliausko* parodymq

7951 m. birzelio 22 d.

1950 m. kovo 2 d. vakare, vos tik sutemus, prie mano
uosves namo Dotnuvos rajono Radviliukq kaime, kur
tada gyvenau, priejo nepazjstami asmenys, atidare langi-
nes ir pareikalavo jleisti j vidq. As dar nemiegojau, klau-
siausi radijo. Kambaryje buvo zmona Klema Maziliaus-
kiene ir jos motina Mikalina Leskiene.

Nepazjstamieji pasivadino Grinkiskio jgulos karei-
viais, bet as tuo nepatikejau ir sakiau zmonai ir uosvei
durq neatidaryti. Paskui tie asmenys nukreipe j langq
automatus ir pareiske saudysiq pro langa, jei neatidarysi-
me durq.

Uosve issigando ir nuejo atidaryti, о as priejau prie
lovos pasiimti granatos, pasilikusios dar nuo tq laikq,
kai dirbau liaudies gyneju, nes supratau, kad cia yra ban-
ditai. Nesulaukdami atidarant durq, banditai islauze prie-
bucio duris, о namo duris atidare uosve. j vidq uzejo du
banditai. Vienas paeme uosvq uz rankos ir nuvede j kitq
kambarj, о antras artinosi prie manqs, liepdamas pakel-
ti rankas. As pakeliau. Banditas atstate j mane automata
ir paklause pavardes. Pasakiau. Jis eme artintis prie ma-
nqs, matyt, noredamas iskratyli. Tada issitraukiau is ki-
senes granatq. Banditas tai pastebejo ir, apglebqs mane
rankomis, megino pargriauti, bet as tuo metu istraukiau
granatos saugiklj ir paleidau jq tarp manqs ir jo. Grana-

* Mazillauskas Vladas, Antano s., gimqs 1929 m. Kedainiq rajono
Apusroto kaime.
ta sprogo mano rankoje. Banditas ir as buvome suzeisti,
man suzeide rankas ir kojas, о banditas tuoj pat nugriu-
vo, isleisdamas is rankp automatq. Isejes is kambario, uz-
lipau ant auksto, cia atejo ir zmona. Kaip veliau pasako-
jo uosve, sprogus granatai, j kambarj uzejo dar du bandi-
tai, isnese suzeistqjj j lauka, о paskui eme namuose iesko-
ti manqs.

Banditai tris kartus siunte uosvq ant auksto, kad mes
nuliptume zemyn, bet nei as, nei zmona neatsiliepeme.
Uosve pasake, kad musp nera. Banditai kelis kartus is-
sove ir grasino sudeginsiq namq, jei nenulipsiu. Po kiek
laiko banditai is tikrpjp namq padege, о patys pasitrauke.

Kai ant auksto nebegalejome btiti, as ir zmona nuli-
pome. Is karto pargriuvau. Prie namo priejo musu kai-
mynai Jonas Valionis ir Slipksa, kurie padejo zmonai nu-
nesti mane j Valionio namq. Paskui nuveze j Krakip, о ve-
liau j Kedainip ligoninq, kur man padare operacijq.

ADSR f„ r. 136, 1. 255—256.

liudininkes M. L e § к i e n ё s* parodymp

1951 m. liepos 2 d.

1950 m. kovo 2 ar 3 d., apie 9 valandq vakaro, nepa-
zjstami asmenys pasibelde j namo langq ir pareikalavo
jsileisti j vidp. Mes dar nemiegojome. Namie buvau as,
zentas Vladas Maziliauskas ir mano dukte Klema Mazi-
liauskiene. Durp mes nenorejome atidaryti.

Nepazjstamieji atstate i langq automatus ir eme gra-
sinti saudysiq, jei neatidarysime. Issigandusi ejau i vir-
tuvq durp atidaryti, bet tuo metu vienas ginkluotas vyras
ismuse langa ir pro jj jlindo j virtuvq. Man atidarius du-
ris, j vidp uzejo dar trys ginkluoti zmones, ir as supratau,
kad tai banditai, bet ne vieno is jp nepazinojau.

Vienas banditas paeme mane uz rankos ir, nuvedqs
j kitq kambarj, eme klausineti, kas as esu, kiek yra sei-
mos nariu. Tuo metu isgirdau, kad banditas, kuris pasili-
ko virtuveje, riktelejo: ,,Rankas aukstyn!" ir tuoj pat po to
pasigirdo smarkus sprogimas. Banditas, kuris buvo su

4 LeSkiene Mikalina, Jono d., gimusi 1895 m. Kedainitj rajono Ridikiu
kaime.
manimi, isbego is kambario. jejusi j virtuvq, neberadau
nei banditq, nei zento, nei savo dukters.

Isbjau j laukq. Vidury kiemo stovejo roges. Trys ban-
ditai vel uzejo j vidq, liepe man uzdegti lempq ir eme
ieskoti Maziliausko ir jo zmonos. Trys kartus jie siunte
mane ant auksto paziureti, ar nera ten jq. As banditams
sakiau, kad ant auksto nieko nera. Banditai saude is auto
matq j lubas, bet niekas jiems neatsiliepe. Po to jie aplie-
jo zibalu sienas, patalynq ir padege namq, о patys isejo j
kiemq, pasiemq Maziliausko milinq, dukters batukus ir
ranksluostj.

Kieme banditai vel saude j namq, о kai visas namas
uzsidege, jie isvaziavo. Tuo metu dukte nulipo nuo auks-
to. Mes pastateme kopecias ir padejome nulipti Maziliaus-
kui, kurj nuneseme pas kaimynq Antanq Valioni.

ADSR f., r. 136, 1. 267.

I§ liudininko B. Bakanausko* parodymq

1950 m. spalio 19 d.

1950 m. spalio 18 d., apie 20 valandq vakaro, as su su-
numi Vladu pyliau j duobq ziemai pasarinius runkelius.
Prie musq priejo du ginkluoti banditai ir, suzinojq pa-
vardq, nuvede mus j kambarj. Jie buvo ilgaplaukiai,
plaukai krito net ant peciq. Vienas is jq pareikaiavo is
manqs atiduoti pistoletq. Kai atsakiau neturjs, jis eme rei-
kalauti pistoleto is sunaus Vlado. Kitas banditas nuvede
mane j tame paciame name gyvenancio Prano Venckaus
kambarj ir liepe niekam neiseiti.

Mazdaug po pusvalandzio ar kiek veliau nuo tvarto
puses isgirdau keletq suviq ir, supratqs, kad banditai nu-
zude kurj nors mano seimos narj, norejau iseiti is kam-
bario, bet duryse stovejqs banditas su automatu liepe
sedeti vietoje. Pries pasitraukdami, trys banditai uzejo i
Venckaus kambarj, jsake visiems miegoti iki ryto, о pas-
kui biisiq galima nueiti j Betygalq arba Ariogalq ir pra-
nesti.

* Bakanauskas Benadas, Juozo, s., gim^s 1891 m. Raseiniq rajono
Lesciq kaime.
Ise jus banditams, mazdaug po valandos nuejau j tvar-
tq ir pamaciau zmonos ir sunaus lavonus. Tuojau pat pra-'
nesiau apie tai Betygalos VSM punktui.

ADSR f„ r. 136, 1. 258.

IS liudininkes K. Grockytes* parodymq

1951 m. birzelio 8 d.

Vienq 1950 metq rudens pavakarq j namus atejo trys
ginkluoti banditai. Vienas buvo auksto ugio, devejo vati-
nukq ir skrybel^, о du kiti — vidutinio ugio; vienas jq
buvo apsirengqs miline ir uzsidej^s smetonines kariuo-
menes kepurq, antras buvo ilgaplaukis, devejo palaidinu-
k§. Namie buvo mano motina Marijona Grockiene, as, du
mazameciai broliukai ir trijq metq sesute.

Jie paklause, kur brolis Ceslovas Grockis. Motina at-
sake, kad jis nuvede kolukio arklius j ganyklq. Du pa-
siliko namuose, о tas, kuris devejo vatinukq, isejo j laukq
ir po kurio laiko atsivede Ceslovq. Ilgaplaukis eme jj
kvosti, kada jis jstojo j liaudies gynejus. Brolis atsake, kad
j liaudies gynejus nebuvo jstojqs. Banditai pareikaiavo
is. jo dokumentq ir liepe nusiauti batus, bet batai buvo su-
plysq, ir jie juos numete.

Paskui du — ilgaplaukis ir vatinuku apsirengqs — nu-
vede brolj Ceslovq j kitq kambarj ir nusove. Vienas visq
laikq saugojo mus.

Nuzudq Ceslovq, banditai paliko ant stalo spausdintq
lapelj, kuriame buvo jrasyta brolio pavarde ir vardas, ir
pasisalino is namq, liepq mums iki ryto niekur neiseiti.

ADSR f., r. 136, 1. 259.

IS liudininkes O. Bagdoniene s** parodymq

1951 m. birzelio 25 d.

Vyrq Juozq Bagdonq 1950 m. spalio 18 d. nuzude ban-
ditai. Mums vakarieniaujant atej§ j namus trys ginkluoti
banditai is karto pareikaiavo, kad vyras atiduotq laikro-

* Grockyte Kaze, Broniaus d., gimusi 1927 m. Raseiniq rajono Likte-
nq kaime.

** Bagdoniene Ona, Jono d., gimusi 1897 m. Raseiniq rajono Bra-
linskiq kaime.
dj. Jis atsake laikrodi atidavqs dukteriai. Po to jie
liepe vyrui eiti su jais j darzinp ir pakinkyti arklj. Vyras
pasake, kad arkliai yra koltikyje. Taciau vienas banditas,
jo neklausydamas, isvede jj j kiemq.

Kambaryje pasilikusieji pradejo krauti j maisus ver-
tingesnius daiktus. Po kurio laiko sugrjzo banditas, kuris
issivede vyrq, ir pasake, kad viskas tvarkoje. Banditai per-
spejo mane iki ryto niekur is namp neiseiti ir, pasiemp
maisus su pagrobtais daiktais, pasisalino.

Palaukusi kokias dvi valandas, isejau j kiemq ir emiau
saukti vyrq, bet niekas neatsiliepe, Tada nuejau j darzinp
ir, uzdegusi degtukq, netoli durp pamaciau vyro lavonq.

ADSR f„ r. 136, 1. 261.

15 V. К i r k i c k o* parodymq

1948 m. rugsejo 10 d.

Mano tikroji pavarde yra Kirkickas. Suklastotus do-
kumentus Cesnos Vlado, Jono stinaus, vardu gavau
1947 metp rudenj is Onos Akromaites. Siuo metu ji yra
suimta.

As buvau Raseinip apskrityje veikusios „Azuolo" gau-
jos dalyvis ir turejau „Suomio" slapyvardj.

„Azuolo" gaujoje buvo sie banditai:

Gaujos vadas „Azuolas" yra kilqs is Nemaksciu vals-
ciaus, Grakulskis-„Dragunas" kilqs is Vidukles valsciaus.
„Valteris"—jo pavarde, rodos, Deriavinskas, kilqs is Vi-
dukles valsciaus. „Tubelis", „Ulonas", „Galiunas"— visi
trys kilq is Nemakscip valsciaus. As —„Suomis".

Kadangi pastaruoju metu priklausiau „Ramuno" gau-
jai, kuri veike Betygalos valsciuje, tai galiu isvardinti ir
jos dalyvius.

1948 m. rugsejo 24 d.

„Ramuno" burys veike Raseinip apskrityje, priklau-
se „Sakos" rajono kuopai, о „Sakos" rajonas pavaldus
„Kalniaus" rinktinei, kuri priklause „Kqstucio" apygar-
dai.

* Kirkickas Valius, Alberto s., gim^s 1928 m. Taurageje,
,,Ramuno" burys susideda is siq banditq:

1.	Burio vadas Antanas Armonas-„Ramunas", 23—24
metq, Raseiniq apskrities ir valsciaus gyventojas. Sioms
pareigoms paskirtas 1947 metq pabaigoje rajono vado
„Sakos" jsakymu.

2.	As — Kirkickas-„Suomis", burio vado pavaduotojas.
Sias pareigas eiti mane paskyre burio vadas „Ramunas"
1948 metq vasario menesj. j burj atejau is „Azuolo" bu-
rio.

3.	PIusauskas-„Zaliunas", 22 metq, Raseiniq valsciaus
gyventojas.

4.	„Tarzanas", 22 metq, kilqs is Marijampoles apskri-
ties, pries jstodamas j gauja, dirbo Raseiniq valsciuje pas
tikininkq.

5.	Majeris-„Morganas", 37—38 metq, vokietis, kilqs is
Vienos, pabego is karo belaisviq stovyklos.

6.	„Aras", „Ramuno" kaimynas, 28 metq, j burj atejo
1948 metq pavasarj.

7.	„Lakstingala", 21 metq, is Raseiniq valsciaus, ,,Ra-
mtino" kaimynas.

8.	Alfonsas Cyzas-,,Algis", gimqs 1923 metais, kilqs is
Marijampoles apskrities, pries jstodamas j gauja, dirbo
maluno buhalteriu Ariogalos valsciuje. j gauja jstojo
1948 metq birzelio ar liepos menesj.

Zinau siuos vadovaujancius „Kqstucio" apygardos da-
lyvius:

„Kalnius", to paties pavadinimo rinktines vadas, apie
30 metu, mokytojas is Raseiniq miesto.

„Salcius", „Kalniaus" rinktines adjutantas, Raseiniq
valsciaus pradzios mokyklos mokytojas.

„Saka"—jo pavarde, rodos, Pakarklis, Raseiniq vals-
ciaus gyventojas, 24—25 metq, kuopos vadas.

„Virsaitis", „Sakos" kuopos vado adjutantas, is Rasei-
niq valsciaus. Hitlerines okupacijos metu dirbo Raseiniq
policijoje.

„Granitas", „Sakos" kuopos stabo darbuotojas, gyve-
nqs Betygalos valsciuje prie Dubysos.

„Steponas", „Sakos" kuopos stabo darbuotojas, is Ra-
seiniq valsciaus, 27—28 metq. Hitlerines okupacijos metu
dirbo Raseiniq policijoje. Jam yra nutraukti trys kaires
rankos pirstai: nykstys, smilius ir mazasis.

Iki 1946 metu gruodzio menesio dirbau Klaipedos zve-
jybos tresto kateriuose jureiviu. Pritrukus darbo, nuvy-
kau i Raseiniq apskrities Paupio kaimq pas pazjstamq mer-
ging Janinq Zickutq ir ketinau isbuti ten keletq dienq. Po
dviejq dienq j jos sodybq atejo grupe banditq, kurie ma-
ne klausinejo, is kur as ir kq dirbu. Suzinoj^s mano pra-
eitj, banditas Velicka-,,Albinas" pasiule jstoti j jo gaujq.
As sutikau. Po to buvau pristatytas burio vadui „Azuo-
lui", kuris prieme j burj ir dave „Sarkio" slapyvardj.

„Azuolo" buryje isbuvau iki 1948 metq vasario mene-
sio, о paskui kuopos vadas „Saka" perkele mane j „Ramu-
no" burj. Perkelimo priezastis buvo ta, kad dalis burio
banditq buvo nukauti per susiremimq su VSM kariuome-
nes kareiviais, ir reikejo jj papildyti.

1948 m. spalio 29 d.

1947 metq pavasarj „Azuolo" burys apsistojo netoli
dvaro, esancio prie Vidukles stoties. Tuo metu pas burio
vado pavaduotojq „Jureivj" atejo dvare esancio tarybinio
ukio darbuotojas ir pranese, kad j tarybinj ukj yra atejq
Vidukles valsciaus komsorgas drauge su liaudies gyne-
ju. Naktj apsupome namq, kuriame buvo komsorgas ir
liaudies gynejas. As ejau sargybq, о „Jureivis" ir kiti is
automatq juos nusove*. Paemp nuzudytqjq dokumentus,
mes pasitraukeme. Veliau suzinojau, kad „Azuolas" ir
„Jureivis" dokumentus nusiunte j „K^stucio" apygardos
stabq su raportu apie nuzudymq. Komsorgo pavardes ne-
zinau, о liaudies gynejo pavarde buvo Lazdauskas.

4947 metq rudenj musq grupe, susidedanti is „Azuolo"
ir „Jureivio" buriq, rinktines vado „Kalniaus" vadovau-
jama, uzpuole tarybinj ukj, esantj netoli Raseiniq apskri-
ties Vidukles valsciaus Sarkaimio kaimo. Apiplesime da-
lyvavo apie 40 banditq. Mes pagrobeme apie 30 centneriq
rugiq, kitokiq produktq neradome.

Tq patj rudenj as ir dar penki banditai, „Azuolo" va-
dovaujami, apipleseme valstiecio ukj, esantj uz dviejq
kilometrq nuo Vidukles. Mes is jo paememe 1,5 centnerio
rugiq ir kiaul^.

* 1947 m. balandzio 16 d. Raseiniq rajono Trepeneliq kaime banditai
nuzude Vidukles valsciaus komsorgq Pranq Streleckj ir valstietj Juozq
Lazdauskq- Kartu zuvo pastarojo sunus liaudies gynejas Jonas Lazdaus-
kas.
Mazdaug 1947 metq gruodzio menesj ,,Дгио1о" burio
sudetyje dalyvavau, apipleSiant batsiuvj, gyvenantj Vi-
dukles valsciaus Paupio kaime. Is jo pagrobeme dvi poras
batq, baltiniq ir jvairiq reikmenq. Vienq porq batq gavau
as, о antrq — Velicka-,,Albinas".

1948 metq pavasarj su „Ramuno" burio grupe persi-
keliau per Dubysq uz 4 kilometrq nuo Betygalos. Mums
persikelus, ,,Tarzanas" „Ramuno" jsakymu nuzude valti-
ninkq*, kuris, kaip pareiske „Ramunas", buvo tarybq val-
dzios aktyvistas. Jo lavonq palikome ant perkelos, о mes
visi pasitraukeme.

1948 metq birzelio menesj ,,Ramuno" burys, apsistoj^s
krumuose netoli Betygalos valsciaus Dirzoniq kaimo, 01-
zo-„Algio" pasiulymu nutare nuzudyti brolius Visinskius.
Jie abu buvo komunistai, vienas dirbo apylinkes pirminin-
ku Ariogalos valsciuje, о antras taip pat dirbo apylinke-
je. Visu buriu nuejome j Samkaus ukj, uz dviejq kilomet-
rq nuo Visinskiq sodybq. Samkus zinojo, kad esame ban-
ditai. Jis mus pamaitino, ir jo sodyboje isbuvome iki
vidurdienio. Po pietq, 3—4 valandq dienos, pasidalijome i
dvi grupes. Pirmoji nuejo j vieno Visinskio ukj, о antra —
j kito sodybq. Suvedeme juos j vienq namq ir susaudeme.
Broliu Visinskiq dokumentus atidaveme „Ramunui" ir
„Zaliunui". Juos susaude „Tarzanas" ir „Morganas". As
ejau sargybq.

1948 metq birzelio menesj, budamas „Ramuno" buryje,
dalyvavau, apiplesiant tarybinj ukj, esantj uz 6 kilometrq
nuo Betygalos. Pagrobeme 30 kilogramq lasiniq, о is tary-
binio ukio darbininkq paememe 2 poras batq, 4—5 poras
baltiniq, kelniq ir kt. Be to, esu jvykd^s smulkiq plesimq,
is jvairiq asmenq esu paem^s batq ir kitq daiktq.

1948 metq birzelio menesj as, „Ramunas", „Zaliunas"
ir „Tigras" apipleseme valstietj, gyvenantj uz 3 kilometrq
nuo Betygalos. Is jo pagrobeme dvi karves. Jas papiove-
me, sugrjzq j kaimq, kur buvome apsistoj^. Papiautq kar-
viq mesq perdaveme atvykusiems tuo metu j musq gau-
jos buvimo vietq Dovolskiui, Cizui, Geduciui ir soferiui
Leonaviciui. Jie mesq isveze j Kaunq parduoti. Pinigq uz
mesq negavome, bet Dovolskis mums vietoj jq dave su-
klastotus asmens dokumentus.

* 1948 m. balandzio 8 d. РаЬершкц kaime banditai nuzude Jociq
Antanq, Kazio s., gimusj 1906 m.
SuDovolskiu susipazinau 1948 metp liepos menesj,
jam su Cizu atvykus j burio buveinQ dokumentq bandi-
tams padirbti. Pas mus jis isbuvo apie dvi savaites ir pa-
dare kai kuriuos dokumentus. Paskui, kai tik nuvykdavau
j Kauriq, visuomet susitikdavau su Dovolskiu ir nakvoda-
vau pas jj. Veliau jis jaareiske norq pereiti j veikianciq
gaujq, taciau, vaziuojant masina, mus sulaike.

Aprangq as veziau „Zaliunui", „Algiui" ir „Lakstin-
galai". Buvome susitar^, kad jie manqs lauks astuntame
kilometre, neprivaziavus Raseiniq. Cia jie turejo mane
sutikti, apsirengti mano atvezta apranga, ir visi kartu ke-
tinome vaziuoti i Raseiniq valsciaus Sujainiq kaimq nu-
zudyti „Zaliuno" kaimyno. Tafiiau sumanymo nejvykde-
me, nes pakeliui buvome sulaikyti.

ADSR f„ r. 92, 1. 20, 23—28.

IS S. N a r b u t o* parodymq

1951 m. liepos 5 d.

Isvijus vokiecius okupantus is Tarybq Lietuvos, mokiau-
si Vidukles gimnazijoje. Poilsio dienomis pareidavau pas
tevus j Galkaiciq kaimq. Mano tevai duodavo maisto pro-
duktq^ginkluotos gaujos dalyviams Bartkui-„Martynui",
„Granltui" ir kitiems, kurie lankydavosi. ukyje. 1945 me-
tais, kalbedamas su manimi, „Martynas" deste savo anti-
tarybines paziuras, smeize tarybq valdziq ir gyre buvusj
burzuazinps Lietuvos rezimq. Matydamas, kad pritariu jo
paziuroms ir esu antitarybiSkai nusistat^s, jis pasiule bu-
ti rysininku ir teikti jiems materially bei kitokiq paramq,
dirbant jiems antitarybinj pogrindinj darbq. As sutikau.
„Martynas" dave man „Zalgirio" slapyvardj. Jis jteike
paketq su korespondencija, kurj turejau perduoti Viduk-
les gyventojui Aleksandrui Marcinkui. Nuo to laiko iki
1946 metq rudens sistemingai palaikiau tarp jq rysj ir per-
duodavau paketus. ‘

1945 metais per „Martynq" uzmezgiau rysius su gau-
jos vadu ,„Meskausku", su juo susitikinejau savo ukyje
ir iki 1947 metq teikiau jam materially patamq. 1947 me-
tq pabaigoje „Meskauskas" per rysininkq „Agurkq" at-

* Narbutas Stasys, Povilo s., gimqs 1926 m. Raseiniq' rajono Gal-
kaiciq kaime,	,
siunte laiskq, kuriame pranese, kad man gresia pavojus, ir
siule stoti j ginkluotq gaujq.

Ne is karto, о tiktai’1948 metq pradzioje nusprendziau
stoti, j gaujq if ginklu kovoti pries tarybq valdziq. Tuo
metu gaujai vadovavo Antanas Baksys-„Klajunas", nes
„Meskauskas" buvo nukautas. „Klajunas", remdamasis re-
komendacija banditq, kurie ateidavo pas mus j namus, pri-
eme mane j gaujq. As daviau priesaikq ir gavau automatq
bei soviniq.

„Kjajuno" gauja, turejusi apie dvylika banditq, veike
Raseiniq apskrityje. Visq 1948 metq vasarq mes slapstemes
Raseiniq valsciaus miskuose. Rudenj buvau perkeltas j
„Aitvaro" vadovaujamq gaujq, veikusiq Kelmes apskrities
Kraziq valsciuje, о 1949 metq pradzioje —j „Birutes" rink-
tines stabq.

1948 metq rudenj rinktines vado „Vainiaus" jsakymu
buvau perkeltas is „Klajuho" j „Justo" vadovaujamq rajo-
nq. Jo gauja veike Kelmes rajone. j „Justo" stabq mane at-
vede „Klajunas". Cia isbuvau mazdaug savait^. Jo zinioje
yra apie 11 banditq: „Paukstis", „Regimantas", „Linelis",
„Uredukas" ir kiti.

Vienq naktj „Justas" pasake, jog turime sunaikinti ke-
letq pilieciq uz tai, kad jie palaikq rysius su saugumo or-
ganais. Jis mus suskirste j keturias grupes. As patekau
j „Justo" grupQ, kur, be manqs, buvo „Rambynas" ir
„Liutas".

Naktj ejome j Kelmes rajono Gineikiq kaimq. Mes,
„Justo" vadovaujami, pasukome j valstiecio Rimkaus na-
mq, о kitos trys grupes issiskirste po kaimq, Pas Rimkq
uzejo „Justas", „Liutas" ir „Rambynas", о as pasilikau
kieme sargyboje. Mazdaug po pusvalandzio jie isejo is na-
me, vesdamiesi Rimkq. Kartu su juo nuejome j kaimo ga-
Iq, Cia susitikome su kitais banditais, kurie atsivede tris
valstiecius. Visiems susirinkus, nuejome j pelkq, esanciq uz
pusantro kilometro nuo kaimo, ir ememe juos kvosti del jq
rysiq su saugumo organais, bet ne vienas neprisipazino pa-
laikqs rysiq. Po to juos nuzudeme*. Apvyniojome kiekvie-

* 1948 m. spalio 26 d. banditai nuzude kaimo gyventojus Andriulj
Pranq, Tamosiaus s., gimusj 1901 m., Baurq Kazj, Mykolo s„ gimusj
1914 m., Rimkq Juozq, Kazio s., gimusj 1917 m., ir Lasinskiq kaimo gy-
ventojq, Varnemj apylinkes pirmininkq Serenq Antanq, Liudviko s.,
gimusj 1907 m.
uozas Maselskis, Siluvos vals-
iaus liaudies gynejas, komjau-
uolis, nuzudytas 1946 m. kovo
21 d.

nam virve kaklq ir, traukda-
mi uz virves galq j salis, vi-
sus keturis pasmaugem. As
su „Rambynu" nuzudziau
Rimkq. Lavonus jmeteme j
pelkq. Veliau girdejau, kad
jie buvo surasti.

1949 metq pabaigoje api-
plesem kolukj Vidukles vals-
ciaus Paliepiq kaime. Tai pa
dareme gaujos vado „Justo"
iniciatyva. Operacijoje daly-
vavo ,,Justas", „Valteris",
„Speigas", „Naslaitis", mano
zmona „Aldona" ir brolis An-
tanas Narbutas, kuris veliau
jstojo j gaujq ir joje buvo
nukautas.

I Paliepiq kaimq atejome
vakare, sutemus. As kartu su
zmona, gaujos dalyve Rut-
kauskaite (ji turejo pistole-
tqj, stovejau sargyboje, о ki-

i uzejo j fermq ir paskerde kiaules, paskui jsilauze j svir-
iq ir pagrobe kvieciq. Kiaules ir javus pakroveme j ko-
ukio vezimus ir nuvezeme j Anziliq kaimq. Is kaimo as
u Rutkauskaite nuejau j miskq, о brolis mano gautas dvi
liaules ir keletq centneriq kvieciq nusiveze namo.

,,Dubysos" rajono vadu mane paskyre „Birutes1' rinkti-
ies vadas „Justas" 1950 metq birzelio menesj. Sias parei-
as ejau iki suemimo. Budamas „Dubysos" vadu, as turejau
u slapyvardzius: „Rytas" (juo pasirasinejau dokumentus)
' „Apolinaras". Man buvo pavaldus kokie 25 banditai. Vi-
$ laikq rajono stabas laikesi Paupynes miske, bunkeryje,
uris buvo sutriuskintas siq metq kovo 27 dienq. Rajono
tabas dislokavosi kartu su rinktines stabu.

1950 metq vasarq, grjzdamas is kaimo, „Justas" parsi-
ede j gaujq Zivotkauskq, apginklavo jj sautuvu ir dave
u slapyvardzius —„Zilvytis" ir „Kersis". Is „Justo" zodziq
nau, kad anksciau 2ivotkauskas buvo rinktines rysinin-
as. Pradzioje jis buvo eiliniu prie „Birutes" rinktines sta-
o. 1950 metq liepos menesj „Justas" savo jsakymu jj pa-
lyre „Dubysos" rajono stabo skyriaus virsininku, ir
Kazys Morkus

Stasys Borusas

Juozas Mockus

Fortunatas Mockus

BURZUAZINIl] NACIONALISTIJ

NUZUDYTI RASEINHJ RAJONO

DARBO ZMONES
Jonas Rakauskas

Antanina Rakauskiene

Jonas Rimktinas

Eleonora Rimkuniene
Julius Buivydas

Marijona Buivydiene

Aleksandras Jankauskas

Julijona Jankauskiene
Vladas Jurkenas

Juozas Dovydaitis

Seserys Lukauskaites
Janina Dubauskaite	Ona Marcinkiene

Stase Rumsaite

13 Kruvinos zudiku pedos
Zivotkauskas pasidare man pavaldus, tvarke rajono gaujq
asmens jskaitq. Mano gaujoje Zivotkauskas isbuvo iki
1950 metq spalio menesio, о paskui mes jj isleidome gydy-
tis j Klaipeda Isvykdamas jis atidave man savo ginklus —
sautuvq ir pistoletq.

1950 metq rudenj rinktines vadas „Justas" man jsake
nuzudyti buvusio bandito Laurinaicio zmonq Juzq uz tai,
kad ji, esq, palaikanti rysius su saugumo organais. Spalio
menesj is bandito „Naslaicio" suzinojau, kad Juze Lauri-
naitiene yra Iziniskiq ar Yliq kaimo gyventojo Beisio
ukyje. Apie tai papasakojau Zivotkauskui, kuris pasake
gerai zinqs tq ukj.

Vakare as, Zivotkauskas ir „Jaunutis" nuejome pas Bei-
sj, kur radome Laurinaitienq ir kokiq 25 metq merginq ar
moterj, о Beisio nebuvo namie. Laurinaitien^ pazinojau
is anksciau, nes ji buvo bandito zmona, ir keletq kartq bu-
vau sutikqs jq gaujoje. As jai pasiuliau eiti su mumis j mis-
kq, ir naktj atsivedeme jq j musq gaujos stovyklq. Rytq,
pasikvietqs Zivotkauskq, „Jaunutj", „Paukstj", „Jogq" ir
„Smilgq", nusivedziau jq gilyn j miskq. Nuejus apie kilo-
metrq nuo stovyklos, liepiau Laurinaitienq nuzudyti. As su
Zivotkausku apvyniojome jai kaklq virve ir, traukdami
uz jos galq, pasmaugeme. Virvq buvome atsines^ is sto-
vyklos. Po to „Jogui" ir „Pauksciui" liepiau uzkasti lavo-
nq, о pats su kitais grjzau atgal j stovyklq.

1950 metq pabaigoje as su „Jaunuciu" ir savo broliu
„Arunu" apipleseme Raseiniq rajono Naukaimio kaimo gy-
ventojq Zagminq. Mes pagrobeme dvi kiaules, apie 12 ki-
logramq cukraus, baltiniq ir kitq daiktq. Prisiplestq turtq
jo arkliais nuvezeme j miske esantj bunkerj, о arklius par-
vareme atgal. Apiplesimq jvykdeme „Justo" jsakymu.

ADSR f., r. 19, 1. 95—101.

Is B. Zivotkausko* parodymq

1951 m. kovo 24 d.

1945 metq gruodzio menesj uzmezgiau rysius su „Biru-
tes'1 rinktines vadu Kurtinaiciu, gyvenanciu pas savo te-
vus Raseiniq rajono Didvejo kaime. Jis mane uzverbavo

* Zivotkauskas Bronius, Juozo s., gim^s 1926 m. Raseinin rajono Did-
vejo kaime.
savo rysininku ir dave „Kersio" slapyvardj. Kurtinaitj nu-
kovus, buvau naujo ,,Birutes" rinktines vado „Justo" ry-
sininku.

1949 metp rugsejo menesj mano amziaus jaunuoliai bu-
vo saukiami j Tarybinj Armijq. j kariuomenq as nejau ir,
bijodamas uz tai atsakomybes, slapsciausi savo ukyje ir
netoli esanciame miske.

1950 metp liepos pradzioje naktj j tevo namus atejo
rinktines vadas „Justas", Stasys Narbutas-„Apolinaras",
Lasciauskas-„Valteris" ir Petraitis-„Naslaitis". Tuo metu as
buvau pasislepqs darzineje, siene. „Justas" pasiule man
stoti i jo gaujq, teigdamas, kad kitos iseities nera, nes ma-
ne gali sulaikyti ir teisti uz vengimp tarnauti Tarybineje
Armijoje.

As sutikau ir su minetais banditais nuejau j Raseinip ra-
jono Pusynes miskq, j gaujos stovyklq. Po savaites „Bi-
rutes" rinktines vado „Justo" nurodymu Stasys Narbutas-
„Apolinaras" apginklavo mane rusisku sautuvu ir dave
„Danilos" slapyvardj. Tuo metu jis buvo burio vadu, о as
eiliniu. Po menesio „Justas" jj paskyre „Dubysos" rajono
vadu. Nuo 1950 metq rugpiucio menesio iki suemimo as
ejau „Dubysos" rajono informacinio skyriaus virsininko
pareigas.

„Dubysos" rajono vadas buvo Narbutas Stasys, Povi-
Jo s„ 20—22 metu, turejo „Saturno", „Apolinaro" ir „Ry-
to" slapyvardzius. Jj pazjstu nuo 1947 metp, kai mes kar-
tu mokemes gimnazijoje.

„Dubysos" rajonui, be manqs, priklause vado brolis An-
tanas Narbutas-,,Arunas", 17—18 metu, ir Mykolas Luko-
sius-,,Jaunutis", gimqs 1933 metais.

1951 m. balandzio 5 d.

Karta 1950 metp vasarq, kai musp gauja buvo apsisto-
jusi krumuose, misko pakrastyje, pastebejome musp link
traukiant grupq liaudies gynejp, „Justo" jsakymu suren-
geme pasalq ir, prisileidq juos arciau, atidengeme ugnj.
Per susisaudymq du liaudies gynejus suzeideme, о gal ir
nukoveme, tikrai nezinau.

1951 m. liepos 9 d.

1950 metp rudenj musu gauja dislokavosi Padubysio
miske. Gyvenome sesiose specialiose palapinese. Musp bu-
vo apie 10 banditp.
Vienq dienq gaujos vadas Narbutas man pasake, kad
buvusio bandito Laurinaicio zmona, esq, palaikanti ry-
sius su saugumo organais ir kad „Justo" jsakymu jq rei-
kia atvesti j gaujos bqveine ir iskvosti. Prie musu priejo
„Naslaitis" ir pranese, kad Laurinaitiene yra kaime, netoli
Vidukles stoties gyvenancio valstiecio namuose. Naktj nu-
vedziau Narbutq ir „Jaunutj" j sodybq. Laurinaitiene ra-
dome namie ir atsivedeme jq j savo stovyklq. Rytq Narbu-
tas Laurinaitiene kvote, о paskui pasake, kad „Justo" nu-
rodymu jq reikia nuzudyti. Jis pasieme mane, „Jaunutj",
„Paukstj", „Smilgj" ir „Jogq", ir mes Laurinaitiene nuve-
deme gilyn j miskq. Uz kokio kilometro nuo stovyklos Nar-
butas jsake Laurinaitiene pasmaugti. Isgirdusi tai, ji eme
verkti. As parejau j gaujos buveine, о kiti pasiliko. Po ku-
rio laiko jie sugrjzo ir sakesi jq pasmauge. Laurinaitienes
nepazinojau. Is Narbuto girdejau, kad jos vyras anksciau
priklausqs gaujai ir buves pakartas uz rysius su saugumo
organais.	4

ADSR f., r. 19, 1. 83—85, 93, 103—104.

IS liudlninkes Z. S e г ё n i e n ё s* parodymq

1951 m. liepos 16 d.

Vyrq- Serenq Antanq, Liudviko s., 1948 m. spalio 26 d.
is namq issivede banditai.

1944 metq pabaigoje, isvijus vokiecius okupantus is
musq vietoves, jis buvo isrinktas apylinkes pirmininku.
Tas pareigas vyras ejo ir 1948 metais. Spalio 26 dienq jis
parejo namo tik vakare ir sakes! vaiksciojes po apylinke
griidq paruosq ir zemes ukio mokescib reikalais. Apie 8—
9 valandq vakaro pas mus uzejo trys civiliniais drabu-
ziais apsirenge ginkluoti banditai. Jie vyro paklause, kur
yra apylinkes.pirmininkas. Kai jis pasisake esqs apylinkes
pirmininkas, banditai libpe apsirengti, paskui suriso rankas
ir, nieko jam'nesake, issivede. Vienas banditas, pries is-
eidamas, pasake man, kad niekur iki ryto neiseiciau. Be
manes ir vyro, daugiau nieko namuose nebuvo, mes gy-
venome dviese.

* Serfenienfe Zose, Jurgio d., gimusi 1890 m. Kelmes rajono Lasinskiq
kaime.
1949 m. geguzes 27 d. man kazkas pranese, kad netoli
nuo Varvaliq kaimo, t. y. mazdaug uz pusantro—dviejq
kilometrq nuo musq kaimo, pelkeje, liaudies gynejai yra
surad^ keturis lavonus. As tuojau pat nuejau j tq vietq ir
pamaciau keturis lavonus, tarp kuriq atpazinau savo vy-
rq. Jj atpazinau is drabuziq ir is veido, nes lavonai ne vi-
sai buvo sutrunij^.

Ant lavono buvo pasilikusi apvyniota virve, be to, vie-
nos rankos nebuvo. Kune zaizdq nepastebejau. Kitq dienq
vyro lavonq palaidojau Kelmeje.

Be savo vyro, atpazinau Juozq Rimkq, Pranq Andriulj
ir Kazj Baurq, kuriuos banditai issivede tq paciq naktj, kaip
ir mano vyra.

ADSR f„ r. 19, 1. 119—120.

I§ P. LaurinaiCio* parodymq

1951 m. gruodzio 19 d.

Nuo 1929 metq tarnavau Birzq, Ukmejges ir Raseiniq
kalejimuose, is pradziq priziuretojo, о dvejus paskutinius
metus — vyresniojo priziuretojo pareigose. Visq hitlerines
okupacijos laikotarpj, pradedant nuo 1941 metq liepos me-
nesio, buvau vyresnysis Raseiniq kalejimo priziuretojas.
Kalejimuose daugiausia buvo laikomi politiniai kaliniai,
suimti uz revoliucin^ veiklq, as juos saugojau ir palaikiau
kalejimo rezimq.

1941 metq pabaigoje is kameros perdaviau vokieciams
du zydus, gerai zinodamas, kad jie bus susaudyti.

1945 metq kovo menesj jstojau j antitarybin^ organiza-
cijq, vadinamq „Lietuvos laisves armija". Vienas is LLA
коvos metodq buvo — platinti gyventojq tarpe antitarybi-
nius lapelius ir teikti medziagin^ paramq veikiancioms
ginkluotoms nacionalistq gaujoms. Is savo pinigq bandi-
tams remti as jnesiau 300 rubliq.

LLA orgqnizacijai isirus, kurj laikq gyvenau nelegaliai,
о 1950 metq rugpiucio menesj laisvu noru jstojau j „Mar-
sali'o" vadovaujamq ginkluotq gaujq. Turejau „Labucio" ir
„Balandzio" slapyvardzius. 1951 metq kovo pabaigoje gau-
jq VSM organai likvidavo, ir nuo to laiko iki suemimo
dienos slapsciausi.

* Laurinaltis Petras, Juozo s., gim^s 1906 m. Raseiniij rajono Izinis-
кщ kaime.
Verbuodamas mane j ginkluotp gaujq, jos vadas „Mar-
salis" nurode uzdavinj — kovoti del tarybq valdzios nu-
vertimo ir burzuazines santvarkos atkurimo Lietuvoje. Jis
aiskino, kad bus kovojama, skleidziant antitarybinius
smeiztus, plesiant kolukius ir koliikiecius, bet efektyviau-
sia kovos priemone jis laike fizinj partinio ir tarybinio ak-
tyvo, tarybq valdziai lojaliai nusiteikusiq asmenq naiki-
nimq. „Marsalis" kasdien mums skiepijo zveriskus jausmus
ir reikalavo negailestingai zudyti tarybinius zmones.

Neneigiu, kad drauge su kitais dalyvavau, nuzudant
Lietuvos TSR zemes ukio ministro pavaduotojq, suzeidziant
liaudies gynejq ir apiplesiant koluki. Be to, dirbau ir kitokj
antitarybinj darbq.

1950 metq spalio menesj musq gauja, „Marsalio" vado-
vaujama, nakvojo vieno musq talkininko sodyboje Skaud-
viles rajone Pabalciq kaime. Rytq i darzinq, kur buvome
apsistojq, du rysininkai (vienas jq turejo „Baltapukio" sla-
pyvardj) atnese mums maisto ir namines degtines. Mes
kartu su jais gereme.

Apie ketvirtq valandq dienos kelyje priesais sodybq,
kurioje slapstemes, sustojo lengvoji automasina. Is jos isli-
po trys ar keturi vyrai. Du is jq buvo ginkluoti: vienas
turejo automatq, antras — sautuvq. Mes supratome, kad
ginkluotieji asmenys yra liaudies gynejai ir kad jie lydi
zymq partinj ar tarybinj darbuotojq.

Pradzioje „Marsalio" jsakymu nestojome j kautynes,
bijodami nuostoliq, ir tik stebejome pro plysius. Po kurio
laiko „Marsalis" pas atvykusius nusiunte ukio seimininkq
suzinoti, kas jie yra ir kokiu tikslu atvyko. Jis nuejo pas
juos, kalbejosi, paskui visi uzejo j jo namq, о po keleto
minuciq vel pasirode kieme ir pasuko j darzinq, kur buvo-
me pasislepq. „Marsalio" jsakymu pradejome j juos sau-
dyti. Vienas beginklis vyras tuoj nugriuvo*, о kiti isbe-
giojo. Po to ir mes pasitraukeme.

Mazdaug po savaites „Marsalis" mums pranese, kad
tqsyk nuzudeme Lietuvos TSR zemes ukio ministro pa-
vaduotojq ir suzeideme liaudies gynejq. Uz tai rajono va-
das „Apolinaras" musq gaujos vadui „Marsaliui" pareiske
padekq.

ADSR f., r. 45, 1. 17—21.

* 1950 m. spalio 19 d. Pabalciq kaime banditai nuzude LTSR zeroes
ukio ministro pavaduotojq Povila Tryciq, Kazio s., gimusj 1907 m.
IS J. Palubecko* parodymq

1953 m. geguzes 27 d.

Pries pasakodamas, kaip jstojau j ginkluotq gaujq, no-
rm paaiskinti, jog vokieciq okupacijos metu musq kaimo
seniunas Gaudentas Kisielius mane ir mano brolj Vytautq
uzverbavo j antitarybinq organizacijq LLA (Lietuvos lais-
ves armija).

1944 metq rudenj as ir brolis Vytautas, nenoredami
eiti j Tarybinq Armijq, gyvenome nelegaliai. Tuo metu
LLA organizacijos dalyviai erne burtis j ginkluotas gaujas
kovai pries tarybq valdziq. As su broliu Vytautu jstojau j
gaujq, vadovaujamq Gaudento Kisieliaus-„Tomo". Jo gau-
ja veike buvusiame Erzvilko valsciuje. jstodami j gink-
luota gaujq, as ir kiti daveme priesaikq ginklu kovoti
pries tarybq valdziq. As pasirinkau „Simo" slapyvardj, о
brolis Vytautas-„Viktoro".

Taigi, nuo 1944 m. rudens iki 1953 m. geguzes 23 d.,
iki suemimo, t. y. devynerius metus, priklausiau ginkluo-
tai gaujai, turejau rusiska desimties soviniq sautuvq ir
pistoletq „Parabelum", jie is manqs paimti suimant. Iki
1947 metq vasaros buvau eilinis „Mindaugo" gaujos da-
lyvis, о paskui „Vaidoto" rinktines vadas „Vidmantas"
paskyre „Mindaugo" gaujos skyrininku, Skyriui vadova-
vau mazdaug iki 1948 metq geguzes menesio. Jam pri-
klause sesi banditai, jie veliau jvairiu metu buvo nukau-
ti. Nuo 1948 metq geguzes iki 1949 metq rudens buvau bu-
rio vado Petro Stankaus-,,Gruodzio" pavaduotoju. Nuko-
vus Stankq, buvau paskirtas burio vadu. 1951 metq liepos
menesj is mano burio kareiviai nukove „Sakalq", „Dobi-
Iq" ir „Zigmq". Uz tai mane pazemino j „Mindaugo" bu-
rio vado pavaduotojo pareigas, о burio vadu tapo Jonas
Petrauskas-„Sarunas". 1951 lapkricio menesj „Sarunq" nu-
kove, ir mane vel paskyre burio vadu. Sias pareigas ejau
iki suemimo. „Mindaugo" burys priklause „Kqstucio" apy-
gardos „Vaidoto" rinktinei.

Be to, tuo paciu laiku, nuo 1951 metq liepos menesio
iki suemimo dienos, saugojau banditiniu gaujq vadq Ze-
maitj, kurj banditai vadino „Klebonu" arba „Seniu". Su
juo as ir mano sesuo Elena Palubeckaite, „Liudo" slapy-

* Palubeckas Juozas, Rapolo s., gimQs 1915 m. Jurbarko rajono
Pavidaujo kaime.
vardziu, nuo 1951 metij vasaros iki siol slapstemes vie-
name bunkeryje. 1952 metij balandzio menesj j musq bun-
ker j atejo sleptis Maryte.

1953 m. geguzes 29 d.

Viename bunkeryje kartu su Zemaiciu dvejus metus
slapstemes: as, mano sesuo Elena Palubeckaite, ,,Liudo"
slapyvardziu, ir Maryte. Bunkeris, kuriame as juos pali-
kau 1953 m. geguzes 23 d., eidamas susitikti su „Rolandu",
yra Jurbarko rajono Simkaiciq miske, 46 kvartalo rajone,
misko kampe prie Pavidaujo kaimo. Mazdaug uz 200 met-
rq nuo bunkerio j kairQ eina misko keliukas Dargiq kai-
mo link. Bunkeris jrengtas zemeje, jo dydis — du metrai
plocio, trys metrai ilgio ir apie 1 metrq 80 centimetrij
aukscio. Anga jeina j bunkerj viena, uzdengiama konu-
so pavidalo dangciu, kuris uzmaskuotas zeme ir specia-
liai pasodinta jame nedidele tankia eglute. Virs bunkerio
auga nedideles eglutes. Is trijq bunkerio катрц j pavir-
siq iseina orlaides.

Bunkerj, kuriame palikau 2emaitj, seserj Elenq ir Ma-
ryt^, galeciau parodyti, nuvykqs j vietq. Kaip jau mine-
jau, jame telpa keturi zmones. Uzmaskuota anga yra vie-
name kampe. Nuo jos priekyje kiek daugiau kaip per
pusq bunkerio yra gultai, ant jq nuo sienos is kaires j
desinq nuo angos miegodavau as, greta manqs Maryte,
toliau Zemaitis ir krastine desineje puseje prie sienos se-
suo Elena.

Zemaitis turi vokiskq automatq ir pistoletq ,,Valter".
Jo automates paprastai kabo ant sienos desineje puseje,
о makstis su pistoletu miegant kabo ant sienos virs jo
galvos. Sesuo Elena ir Maryte turi pistoletus, miegant
sesers pistoletas kabo ant sienos, о Maryte savo pistole-
ta paprastai deda po priegalviu. Po gultais yra sudeti jvai-
rus banditq dokumentai ir archyvine medziaga. Prie pat
angos is kaires puses yra lenta, ant kurios laikomi mais-
to produktai ir sukrauti indai. Bunkeris apsvieciamas
elektros lempute, energijq tiekia dvi radijo baterijos.

Paprastai bunkeryje laikemes sios tvarkos: naktj ne-
miegodavome ir angos dangtj atidarydavome. Pradejus
austi, mazdaug 3 valandq, gamindavome pusrycius ir val-
gydavome. Po pusryciq angq uzdarydavome, uzmaskuo-
davome ir eidavome gulti. Mazdaug 2 valandq dienos pie-
taudavome, paskui vel guldavome. Sutemus ir pavakarie-
niavus, nakties metu, miegoti nebuvo leidziama, nes
atidarydavome angos dangtj bunkeriui isvedinti. Paprastai
nakties metu paeiliui iseidavome is bunkerio gamtos rei-
kalais. Valgj paeiliui gamino ant primuso sesuo Elena ir
Maryte.

Sip metp geguzes 23 dienq, man iseinant is bunkerio,
maisto produktp atsargp liko keturiom—penkiom paroms:
apie du kilogramus lasinip, apie kilogramq sviesto, dau-
giau kaip 4 kilogramai duonos ir 8—10 kilogramp bulvip.
Geriamq vandenj valgiui gaminti semdavome is bunke-
ryje jrengto sulinio. Sulinys yra po anga, jo virsus uzden-
giamas lentomis.

jeiti j bunkerj specialaus slaptazodzio ir formalump
nereikejo. Kai as ar kuris nors kitas is besislapstancipju
iseidavome ir grjzdavome, tai, pries jeidamas j bunkerj
per vienq is orlaidziu, padarytp is metaliniu vamzdzip,
pranesdavome apie savo sugrjzimq. As paprastai sakyda-
vau: „Atidarykite, „Simas" atejo". Angos dangtyje nera
jokip kabliukp ar pritvirtinimp, kad butp galima paciam
atsidaryti angq. Kuris nors — sesuo Elena, Maryte ar Ze-
maitis — dangtj isstumdavo j virsp. Man paciam angos
atsidaryti neteko. Specialaus zmogaus bunkeriui maskuo-
ti nebuvo, tai atlikdavome mes patys. Uzdarius dangtj,
jame esanti eglute savo sakomis uzdengdavo visus an-
gos krastus.

Musp atsarginis analogiskos sistemos ir tokio pat dy-
dzio bunkeris 4 zmonems yra Pavidaujo misko 24 kvar-
tale. Jo vietq galeciau parodyti. Sj bunkerj jrengeme mu-
du su Valaiciu-,,Biciuliu" 1952 metp lapkricio menesj. Visi
jo jrengimo darbai uzbaigti, jis uzmaskuotas, bet niekas
jame nesislapsto. Ziemai j bunkerj nespejome pereiti, nes
prisnigo daug sniego, ir del to galejome buti issifruoti. Mes
ketinome j jj pereiti slapstytis sip metp vasarq. Kur yra
sis bunkeris, zino mano sesuo Elena. Daugiau bunkerip
neturejome.

Is bunkerio isejau s. m. geguzes 23 dienq apie 11 va-
landa dienos. Zemaitis zinojo, kad tq dienq turiu susitikti
su „Rolandu". As turejau sugrizti geguzes 24 dienos ry-
tq. Man kelias dienas nesugrjzus, manau, jie galejo pasi-
traukti is bunkerio, bet del to nesu tikras, nes Zemaitis,
mano sesuo ir Maryte tikejo, kad jp neisduosiu. Jeigu jie
tebera bunkeryje, tai jaudinasi del manq's ir yra labai
atsargus. Su Zemaiciu buvau susitarqs, kad, esant buti-
nam reikalui, galiu sugrjzti pavelavqs, bet ne daugiau
kaip parq. Praktiskai, isejus is bunkerio, man kartais tek-
davo paveluotai sugrjzti, bet nepaveluodavau daugiau
kaip vienq parq. Man yra pasitaik^ iseiti ir dviem pa-
roms.

Bunkerj, kuriame palikau Zemaitj, zino ir jame lan-
kesi „Kqstucio" apygardos vadas „Algirdas" ir „Alius".
Su „Algirdu" esu paskyrqs susitikimq miske netoli nuo
bunkerio paskutinj birzelio treciadienj. Jei nesusitiktume,
yra paskirti du atsarginiai susitikimai, t. y. du treciadie-
niai is eiles. Su „Aliumi" siemet nebuvau susitikqs ir rysiq
su juo neturejau.

Dvejus metus slapstydamasis bunkeryje, Zemaitis j
kaimq is misko niekuomet nebuvo nuej^s ir rysiq su gy-
ventojais neturi. Ji gali is bunkerio isvesti sesuo Elena ir
Maryte, mano manyrnu, j Pavidaujo kaimq pas Stasj Ka-
sukaitj ir tame paciame name gyvenantj Kazj Kasparavi-
cip. Jie gali uzeiti j Sapaliskes kaimq pas Antanq Simai-
tj, j Paezerio kaimq pas Motiejp Kvedq, arba sesuo gali
Zemaitj nuvesti j antrqjj atsarginj bunker}, esantj Pavi-
daujo miske, apie kurj jau pasakojau.

Vadui ,,Arui" esu paskyrqs susitikimq 1953 m. birze-
lio 8 d. Simkaicip miske, 44 kvartale, netoli nuo kirtimo.
Per susitikimq turiu „Arui" perduoti is Zemaicio gauta
paketa.

1953 m. birzelio 12 d.

Budamas ginkluotoje gaujoje, ne kartq dalyvavau,
vykdant teroristinius aktus pries tarybinj-partinj aktyvq
ir tarybinius piliecius.

Antai 1945 metq rudenj Gaudento Kisieliaus-,,Tomo"
ir Antano Puisio-,,Valentino" vadovaujami 18 banditp,
anksti rytq, svintant, uzpuoleme VSM operatyvinio punk-
to patalpas Jurbarko rajono Girdzip miestelyje. Prisime-
nu, mums apsupus namq, kuriame miegojo milicijos dar-
buotojai ir liaudies gynejai, banditas Bronius Mikelaitis
po kampu padejo priestankinp minq. Minai sprogus ir
suardzius visq namo kampq, mes visi is turimp ginklq ati-
dengeme ugnj j tq namq ir j begancius milicijos darbuo
tojus bei liaudies gynejus. As j operatyvinio punkto pa-
talpas saudziau is lengvojo kulkosvaidzio, sunaudojaudu
soviniq diskus. Kaip veliau is vietiniq gyventojq suzino-
jome, tada nuzudeme keletq milicijos darbuotojp ir liau-
dies gynejp.

1947 metij vasarq dalyvavau, jvykdant teroristinj ak-
tq pries Jurbarko rajono Pavidaujo kaimo gyventojq
Antanq Girdzip. Simkaicip miske jj nusoveme ir lavonq
uzkaseme. Jj nuzudeme uz tai, kad buvo gaujoje, bet sa-
vo noru is jos pasitrauke ir legalizavosi.

1949 metp pavasarj Raseinip rajono Sapaliskes kaime
dienos metu, gaujos vado „Gruodzio" vadovaujami, nuzu-
deme valstietj Petrq Stankp ir senut^ jo motinq Stanku-
vienq. Tq dienq kitame to paties kaimo ukyje nuzudeme
valstietj Pilvelytq. Sip teroristinip aktp metu as ejau sar-
gybq misko pakrastyje uz 150—200 metrp nuo jp ukip.
Stankp dviem ar trimis suviais nusove Juozas Aksamitas-
,,Sakalas", о Stankuvienq nuzude Juozas Kiletaitis-,,Da-
gys". Pilvelytq nusove gaujos vadas „Gruodis". Visp nu-
zudytpjp lavonus palikome vietoje. jvykd^ teroristinius
aktus, pasitraukeme j miskq.

ADSR f„ r. 101, 1. 97—106.

I§ J. Zemaif io* parodymq

1953 m. liepos 2 d.

1941 metais fasistinei Vokietijai uzpuolus Tarybp Sq-
jungq, as, kaip 617-ojo pulko mokyklos virsininkas, ga-
vau jsakymq su pulko stabu trauktis rytq kryptimi. jsa-
kymo nejvykdziau, о laisvu noru perejau j vokiecip pusq.

Buvo taip. Neprivaziavqs iki Valkininkp mazdaug
dviejp kilometrp, as su 12—15 kareivip grupe sqmonin-
gai atsilikau, noredamas pereiti pas vokiecius.

Atvykq j Valkininkus, vokiecip feldfebelio jsakymu
atidaveme ginklus. Mus prijunge prie kitp belaisvip, su-
varytp aiksteleje netoli stoties.

1941 m. birzelio 29 d. pescipjp marsu nuvare j Vilnip,
i karo belaisvip stovyklq. Rytojaus dienq lietuvius perke-
le j atskiras kareivines netoli Kalvarijp turgaus, is kur
visus paleido. Paleidziant mums paskelbe, kad laukiama
jsakymo del lietuviskp dalinip formavimo — jie busiq pa-
sipsti j frontq pries Raudonqjq Armijq, ir buvo jsakyta
pasilikti iki atskiro nurodymo.

* Zemaitis Jonas, Jono s., gimQS 1909 m. Palangoje.
As sutikau ir apsigyvenau mieste, laukdamas, kada
Dusiu jskaitytas j naujai steigiamp tautin^ lietuvip dalj.

Kareivinese susirinkusiems lietuviams vadovavo pul-
rininkas Spokevicius ir Dabulevicius. Jie mus informuo-
lavo apie derybas su vokieciais.

1941 metp liepos pabaigoje mus iskviete j stabp, kur
lirbo Spokevicius ir Dabulevicius. Stabas buvo jsiktirps
lame netoli katedros. Cia mums paskelbe, kad lietuviska
lalis nebus formuojama, ir pasiule uzsirasyti savanoriais
savisaugos burj kovai sil tarybiniais partizanais.

As atsisakiau jstoti ir isvaziavau pas zmon$ j Lentva-
j, kur ir gyvenau iki 1941 metp rugpiucio menesio, о ve-
iau persikeliau j Kaunp, kur dirbau energetikos valdy-
>oje dur pip gavybos techniku.

1942 metp birzelio menesj isvaziavau j Raseinip
ipskrities Siluvos valsciaus Kiaulininkp kaimp. Nuo
1942 metp rudens iki 1944 metp kovo menesio dirbau
liluvos zemes ukio kooperatyvo vedeju.

LLA (Lietuvos laisves armija) buvo masiskiausia ka-
ine politine lietuvip nacionalistp organizacija, kurip su-
lare daugiausia buvp Lietuvos burzuazines kariuomenes
carininkai ir kariai. Ji pradeta steigti 1943 metp sausio
nenesj*. Jos uzdavinys buvo paruosti ginkluotp pasiprie-
>inimp ir neleisti atkurti Lietuvoje tarybp valdzios, jei
arybine kariuomene nugaletp Vokietijp, arba siekti, kad
ietuviai nacionalistai gautp valdzia is hitlerines Vokieti-
jos rankp, jeigu ji nugaletp Tarybp Spjungp.

As j LLA jstojau 1945 metp kovo menesj.

Praktiskai organizacijos uzdavinys buvo steigti anti-
tarybines grupes kariniu principu — skyriai, bfiriai, kuo-
□os, rinktines, apygardos; formuoti vadovaujanciuosius
itabus; paskirti vadovus; isigyti ginklp ir jais aprupinti
jrganizacijos dalyvius.

Si organizacija is esmes ir dave pradzip ginkluotam
landitizmui Lietuvoje. Jos dalyviai gyveno nelegaliai ir
mklause ginkluotoms gaujoms.

Zinau, kad 1944 metais jvyko grupes aukstpjp buvu-
ios Lietuvos burzuazines kariuomenes karininkp ir po-
;rindines nacionalistines LLA organizacijos vadovybes

* LLA buvo jsteigta 1941 m. gruodzio 13 d. Placiau apie sios orga-
izacijos antiliaudintj veiklq zr. Hitleriniai parasiutininkai, Vilnius,
966.
pasitarimas. Jis turejo dvejopa tikslq: pirma, sustiprinti
LLA organizacijos vadovybQ karininkais ir, antra, bendra-
darbiaujant su vokieciais, organizuoti lietuviq karines da-
lis kovai pries TarybinQ Armijq.

Po pasitarimo vyriausiuoju LLA ginkluotqjq pajegu
vadu buvo paskirtas burzuazines Lietuvos kariuomenes
generolas Peciulionis. 1944 metij rudenj Peciulionis su vie-
nu is LLA vadovq K. Veverskiu perejo fronto linijq i ta-
rybines kariuomenes isvaduotq Lietuvos teritorijq, kad
galetq vadovauti ginkluotai kovai pries tarybq valdziq.

Be to, zinau, kad nacionalistinio pogrindzio dalyviai
Antanas ir Bronius Lesiai 1945 metij pavasarj, baig^ Vo-
kietijoje zvalgybos mokyklq, lektuvu buvo permesti j
Tarybines Armijos uznugarj Baisogalos miestelio rajo-
ne. Jie privalejo jsijungti j vadovavimq lietuviij naciona-
listiniam pogrindziui ir palaikyti rysius su vokieciq kari-
ne vadovybe. Su jais buvo ir trecias, radistas, taip pat
baig^s Vokietijoje mokyklq, bet jis is karto pasidave tary-
biniij saugumo orgamj darbuotojams.

Lietuviij generolij Rastikio, Plechaviciaus ir Vyriau-
siojo Lietuvos islaisvinimo komiteto (VLIK) atstovij de-
rybos su vokieciij karine vadovybe pasibaige tuo, kad
1944 metij vasario menesj buvo pradeta formuoti Vietine
rinktine. Jos uzdavinys — kovoti pries tarybinius parti-
zanus Lietuvoje ir dalyvauti kautynese pries Raudon^jq
Armijq, jeigu ji priartetq prie Lietuvos TSR sienq.

1944 metq vasario menesj Raseiniq apskrities virsi-
ninkas kapitonas Guzaitis pakviete mane j buvusiij Lie-
tuvos burzuazines kariuomenes karininkq pasitarimq. Man
pavedё organizuoti Siluvos ir Tytuvenq valsciuose sa-
vanorius j Plechaviciaus Vietinq rinktin^. Mano atlikto
darbo deka tuose valsciuose j Plechaviciaus rinktin^ uz-
sirase apie 150 zmoniq.

1944 m. kovo 15 d. mane iskviete j Plechaviciaus Vie-
tines rinktines stabq ir paskyre 310-ojo bataliono vadu;
310-asis batalionas stovejo Seredziaus miestelyje. Jame as
tarnavau iki 1944 m. geguzes 1 d., о veliau, perdav^s ba-
talionq kapitonui Gintautui, isvykau atostogq pas savo
seimq.

Po atostogq atvykau j Kaunq ir suzinojau, kad visa
Plechaviciaus rinktines stabq vokieciai sueme uz atsisa-
kymq isvezti rinktinq kovos veiksmams uz Lietuvos ribq
ir kad dalis rinktines kariq issibegiojo namo, о dalis buvo
luginkluota ir su sargyba isgabenta j Vokietijq. I savo
arnybos vietq nebevaziavau, persirengqs civiliniais dra-
•uziais, isvykau j Siluvq ir cia slapsciausi, bijodamas, kad
rokieciq policija man§s nesuimtq uz dezertyravimq is
‘lechaviciaus Vietines rinktines.

Nelegaliai gyvendamas Siluvoje, palaikiau rysius su
ogrmdines sauliq sqjungos organizacijos dalyviais: kapi-
эпи Guzaiciu, Zukausku, Tauciumi, Mockumi, Stasiulai-
iu. Mes periodiskai taremes, kaip organizuoti kovq pries
arybq valdziq, jei vokieciq kariuomene atsitrauktq.

1944 metq vasarq pas mane atvyko kapitonas Guzaitis
 pareikaiavo parinkti is musq valsciaus organizacijos du
avanorius j Rytprusiuose veikianciq zvalgybos mokyklq.

Anot Guzaicio, is vokieciq mes turejome gauti gink-
ц bei saudmenq ir gerai paruostus rysininkus. Siuo klau-
imu as kalbejausi su musq organizacijos dalyviais Lusu
r Zukausku, bet jie atsisake vaziuoti j Vokietija. Netu-
edamas kitq tinkamq kandidatq, as pranesiau apie tai
iuzaiciui. Guzaitis daugiau kandidatq nebereikalavo. Tad
s mtisq organizacijos niekas i Vokietijq ir nebuvo pa-
iqstas.

Su Guzaiciu taip pat svarsteme klausimus, kaip atei-
yje reikes organizuoti pogrindzio darbq Raudonosios Ar-
nijos uznugaryje, nes vokieciai traukesi ir aiskiai matesi,
:ad Vokietija bus nugaleta. Galvojome, kad as pasiliksiu
zietoje, gyvensiu nelegaliai ir toliau kovosiu pries tarybq
zaldziq. Sauliq sqjungos organizacijos dalyviams atpa-
zinti Guzaitis dave apie 20 korteliq su Vytauto rinktines
antspaudu, kurias reikejo pateikti kaip slaptazenklj, kad
btitq galima pazinti savus.

1944 metq liepos pabaigoje nuo Panevezio i vakarus
raukesi burzuazines Lietuvos kariuomenes kapitono Svil-
aos vadovaujamas mazdaug 200 zmoniq dalinys. Jis apsi-
;tojo Pyragiq kaime, netoli Siluvos. Jie vadino save ,,par-
izanais". Su kapitonu Svilpa susitikau as ir kunigas Kaz-
auskas. Paaiskejo, kad Svilpa traukiasi j vakarus, taciau
;etina grjzti ir pogrindzio sqlygomis pradeti kovq pries
arybq valdziq. Kazlauskas pritare Svilpai ir patare jam
iktyviai jsijungti j ardomqjq pogrindzio veiklq.

Guzaicio nurodymu as nebegau su vokieciais, о pasi-
ikau vietoje organizuoti pogrindzio darbo pries tarybq
raldziq.
Atejus Raudonosios Armijos dalims, pradejau slaps-
tytis. 1944 metq rugsejo menesj manimi eme dometis
valstybinio saugumo organai, kazkoks kapitonas klausi-
nejo apie mane kaimynus. Tai priverte saugotis, ir as
galutinai apsisprendziau gyventi nelegaliai. Is pradziq
slapsciausi pas pusseser^ Marijonq Bluzien^ Meiliskiq kai-
me, Dotnuvos raj one. Prie jos sodybos krumuose buvo
bunkeris, jrengtas, dar pries vokieciams pasitraukiant.

Ilgai slapstytis Bluzienes ukyje nebebuvo saugu, todel
1944 metij lapkricio menesj grjzau j savo ukj Kiaulininkq
kaime. jsirengiau bunkerj ir jame slapsciausi.

1944 metq gruodzio menesj pas mane j Kiaulininkq
kaimq atvyko kapitonas Guzaitis. Jis jtikinejo, kad per
2—3 savaites vokieciai isstumsiq Raudonosios Armijos
dalis is Lietuvos ir tada jis susisieksiqs su manimi. Kal-
bejo, kad rysiai su manimi bus palaikomi per pazjstamq
valstietj Pranckeviciq, gyvenantj Obelkalnio kaime. Savo
pavaduotoju Guzaitis paliko leitenantq Urbutj. Pastara-
sis taip pat slapstesi netoli Raseiniq. Nuo to karto as Gu-
zaicio nebebuvau sutikQS ir tqsyk j ardomqja veiklq dar
nejsijungiau.

1945 metu sausio menesj j vienkiemj, kur as slapsciau-
si, atejo ginkluoti} LLA dalyviq grupe — Bartkus, Juodis
ir Petryla. Su pastaruoju jau anksciau buvau pazjstamas.
Jie pasiule man jstoti j LLA ir imtis vadovauti jq gink-
luotai organizacijai. Jie sake, kad miskuose ir vienkie-
miuose slapstosi daug pogrindzio dalyviq, taciau nera kas
jiems vadovautq, nera prityrusiq karininkq. As sutikau
ir po kurio laiko isejau j ginkluotq gaujq. Nuo tada visa
laikq dalyvavau ardomojoje nacionalistinio pogrindzio
veikloje.

1953 m. liepos 3 d.

1945 m. birzelio 2 d. naktj mano vienkiemyje vel pasi-
rode Bartkus su grupe nepazjstamq banditq, Jie pasiule
pereiti j gaujq. Tq naktj as isejau su jais. Viename is Lu-
kaiciq kaimo vienkiemiq susitikau su kitais gaujos daly-
viais. Bartkus jteike man automatq ,,PPD". Is vienkiemio
mes patraukeme j Bedanciq miskq Raseiniq valsciuje, kur
palapinese gyvenome iki liepos 15 ar 17 dienos. Tuo metu
susirinko apie 40 zmoniq. Gauja vadinosi „Zebenksties"
rinktine. Jai vadovavo burzuazines Lietuvos kariuomenes
capitonas Ceponis. Mane Ceponis paskyre rinktines sta-
30 virsininku.

„Zebenksties" rinktine skirstesi j 4 burius, kurip va-
lai buvo Venclauskas, Vareikis, „Pranckevicius" ir Mor-
mnas. Rinktine turejo apie 60 narip, kurie sudare 2 gru-
>es ir veike keliuose Raseinip apskrities valsciuose. Visi
os dalyviai buvo ginkluoti ir slapstesi miskuose. Ginklus
ie buvo jsigij^ dar 1941 metais ir vokiecip okupacijos
retu.

Paskirtas „Zebenksties" rinktines stabo virsininku, as
Jpinausi koviniu ir idejiniu gaujos dalyvip parengimu,
4 stiprinimu organizaciniu atzvilgiu ir vadovaujancipju
adrp parinkimu.

Gaujos dalyviai uzpuldavo tarybines jstaigas ir pilie-
IUS.

1945 metp birzelio menesj per rysininkQ, Venclausko
usseserQ, dirbancip sanitare Raseinip ligonineje, Ceponis
izinojo, kad j ligonin^, esancip Biliunu dvare, atveztas
ydyti VRM organp suimtas burzuazines Lietuvos kariuo-
enes aviacijos leitenantas Kasperavicius. Pasitar^s su
animi ir Bartkumi, Ceponis suorganizavo ligonines uz-
rolimp ir Kasperaviciaus pagrobimp. Sioje operacijoje,
э Ceponio, dalyvavo apie 20 banditp. Jie nuginklavo
trgybp, saugancip Kasperavicip, is ligonines issiveze
ir dar vienp nacionalistinio pogrindzio dalyvj (sergantj
?rvp sutrikimu), taip pat issivede ligonines sanitary ru-
*, kuri, kaip teige Venclausko pussesere, seke ligonines
ersonalp.

Patikej^s rysininkes zodziais, Ceponis, susitar^s su ma-
imi ir Bartkumi, inscenizavo karo lauko teismp, ir nuteise
i mirties bausme. Ceponio jsakymu moterj susaude ban-
tas, „Pranckeviciaus" slapyvardziu. Mano praktinis
irbas daugiausia buvo susij^s su organizacine veikla
)grindyje.

Nuo 1945 metp, kada jstojau j nacionalistinj Lietuvos
grindj, iki susirgau (1951 metp gruodzio menesio), ru-
rausi viso ginkluotojo pogrindzio centralizavimu ir or-
nizacijp suburimu.

Iki 1947 metp pavasario atskiros gaujos buvo vienija-
>s j rinktines ir apygardas. As buvau vienas is ginkluotp
ygardp organizatorip vakarineje Lietuvos dalyje.

Dar 1945 metais, budami Bedancip miske, mes su Ce-
liu ir Bartkumi rengeme planp, kaip suvienyti gaujas,
Masinirj zudyniq аикц laidotuves. 1946 m. is rugsejo 13 j 14 naktj bur-
I zuazimai nacionalistai nuzude 13 Zaigmio apylinkes gyventoji}: Juoz$
Baranauskq, Jona ir Valerijq Bruzus, Prana Butku, Vinca Lickij, Vlada
Miceika, Jurgj Nekrosiij, Jona Poskuna, Stasi Saunorj, Vlada ir Valerija
Simkus, Zigma ir Liuda Starkus

veikusias Siauliq, Raseiniq, Kedainiq ir Taurages apskri-
tyse. Numateme tai atlikti, suvienydami tuo metu jau vei-
kiancias tose apskrityse nnktines j vienq apygardq, о pas-
kui imtis tolesnio vienijimo. Todel 1945 metq birzelio me-
nesj is Bedanciq misko mes perejome j arciau Siauliq
esancius miskus, noredami uzmegzti rysius su Siauliq
rink tine.

1945 metq liepos menesj, budami Kelmes valsciaus
miske, mes uzmezgeme rysius su vietiniais nacionalis-
tais ir is паи jo steigeme grupes, pavadintas organizaci-
niais skyriais (OS). Organizuodami antitarybines grupes,
susitikdavome su nacionalistais: kunigu Cimeliu, Tytuve-
nq misko prainones ukio buhalteriu Jakuboniu, jaunu ku-
nigu ar seminaristu, jo pavardes nezinau, Lyduvenq mies-
telyje gyvenanciu kunigu Gaizuciu, kuris ateidavo j musq
gaujq religiniq apeigq atlikti.

1945 m. liepos 22 d. musq gaujq, turincia 45 zmones,
apsupo kareiviai. Kautynese buvo uzmusta 14 banditq ir
dvi rysininkes, Sis susiremimas su kareiviais priverte mus

14 Kiuvinos zudik- p-cios

209
pakeisti taktikq: issiskirstyti btiriais, mazomis grupemis
pasiqsti jas j tam tikrus rajonus slapstytis daugiau vien-
kiemiuose ir krumucse.

1945 metq vasarp uzmezgeme rysius su Kraziq—Ne-
maksciq apylinkese veikiancios rinktines vadu Urbuciu
(burzuazines Lietuvos kariuomenes leitenantas). Susitiki-
mas jvyko Judicko ukyje Dumsiskiq kaime, Raseiniq vals-
ciuje, Urbutis pranese, kad jis pats suorganizavo nnktin^
is 40 zmoniq, turi spaustuve ir spausdina antitarybinius
laikrascius. Vienq jq mums parode Laikrastis buvo
spausdintas rotatoriumi, pavadinimo neprisimenu. Su mu-
sq pasiulymu susivienyti ir sudaryti apygardos stabq Ur-
butis sutiko, bet faktiskai mums pavaldus nebuvo ir ne-
paskyre pakankamai pasirengusio zmogaus, kuris galetq
jeiti i formuojamo apygardos stabo sudetj.

Dar 1945 metq pavasarj musq gaujos daiyvis Bartkus
su grupe ejo j Taurages apskritj susiristi su ten veikusia
rinktine, taciau uzmegzti rysiq negalejo, nes Raseiniq
valsciaus Paparciq miske jo grupe susidure su kita grupe,
kuri, savq nepazinusi pradejo kautynes. Is Bartkaus gru-
pes buvo uzmustas Pelryla, keli buvo suzeisti, jq tarpe
Juodis, kuris mire nuo zaizdq.

1945 metq vasarq Bartkus vis delto uzmezge rysius su
Taurages grupe, is kurios pas mus atvyko atstovas, Vil-
maus universiteto studentas, labai aktyvus nacionalisti-
nio pogrindzio daiyvis. Su juo susitikome viename Rasei-
niq valsciaus vienkiemyje. Apsikeiteme informacija ir pa-
siulymais del pogrindzio centralizavimo, taciau atstovas
nebuvo jgaliotas galutinai sprqsti pogrindzio suvienijimo
klausimq, ir tode] jokio nutarimo nebuvo priimta. Apsi-
keiteme tik nuomonemis.

1945 metq rudenj pradejome ruostis ziemojimui ir
antitarybines literatures spausdinimui, todel laikinai ati-
dejome centralizavimo klausimus, bet nuo piano sujungti
rinktines j apygardas neatsisakeme.

Petras Bartkus buvo kareiviq nukautas 1949 metq rug-
piucio 13 d. miske netoli Baisogalos miestelio; Juodis mi-
re nuo zaizdq 1945 metu balandzio menesj; Petryla uzmus-
tas 1945 metq balandzio menesj; Veverskis-,,Senis'' nukau-
tas 1944 metq ziemq Vilkijos miestelio rajone; Ceponis
nukautas 1948 metu vasario menesj Ariogalos rajone, Рэ-
mituvio kaime; Venclauskas uzmustas 1947 ar 1948 metais
Raseiniq rajone, Sujainiq kaime; Vareikis nukautas
1947 metq vasarq Ariogalos rajone, Birbiliskes miske;
Kasperavicius nukautas 1947 metq balandzio 9 d. Taura-
ges rajone,

1953 m. liepos 6 d.

1946 metq sausio menesj Lietuvoje visur buvo ruosia-
masi rinkimams j TSRS Auksciausiqjq Tarybq. As ir Cepo-
nis, susitikq su Bartkumi, nutareme organizuoti rinkimq
boikotq. Bartkus leidziamame laikrastyje rase pries rin-
kimus nukreiptus smeizikiskus straipsnius, juose ragino
gyventojus boikotuoti rinkimus: nelankyti mitingq, ne-
klausyti agitatoriq, neiti j rinkimines apylinkes, nebalsuo-
ti uz kandidatus. Pries rinkimus mes isleidome keletq spe-
cialiq lapeliq. Mums pavaldziq gaujq dalyviai musq jsa-
kymu platino gyventojq tarpe tuos lapelius ir laikrascius,
taip pat zodziu vare pries rinkimus propaganda.

Noredami jbauginti gyventojus ir aktyvistus, lapeliuo-
se ir zodziu jspedavome, kad saudysime visus, kurie balsuos
uz komunistq ir nepartiniq blokq, taip pat gqsdinome su-
saudysiq rinkiminiq komisijq narius. Taip elgemes dar ir
todel, kad antitarybiskai nusiteikq ir nenorintys dalyvauti
rinkiminese komisijose asmenys galetq pasiteisinti ir ne-
dalyvauti rinkimineje kaunpanijoje.

Be to, gaujq dalyviams daveme jsakymq naktj rinkimq
isvakarese organizuoti rinkiminiq apylinkiq uzpuolimus,
naikinti urnas, biuletenius ir kitq rinkiminq medziagq,
bausti tuos rinkiminiq komisijq narius, kurie kovos pries
musq varomq agitacijq. Mano ir Ceponio jsakymu Venc-
lausko grupe buvo pasiqsta apsaudyti rinkimines apylin-
kes Raseiniq valsciaus Gincaiciq kaime. О mes patys su
kitais sio burio dalyviais uzpuoleme Vidukles valsciaus
Rimkiskiq kaimo rinkiminq apylinkq. Nutraukq telefono
rysj su Vidukle, is 100—450 metrq atstumo apsaudeme
rinkimines apylinkes bustinq. Apsaudydami uzmuseme
kareivj ir karininkq, kurie buvo apylinkes apsaugos su-
detyje*.

1945—4946 metu ziemq Ceponio ir mano vadovauja-
mos „Zebenksties" rinktines dalyviai nuzude apie 10 vie-
tiniu gyventojq, kurie veike pries banditus ir jq talkinin-
kus.

* 1946 m. vasario 10 d. Rimkiskiq rinkimines apylinkes apsaudymo
metu banditai nuzude vienq raudonarmietj ir tris zmones suzeide.
1946 metij kovo menesj j musq sleptuvQ atejo Bartkus,
nes jo bunkeryje buvo kil^s gaisras, Atejus Bartkui, ap-
svarsteme veikimo planq 1946 metams. Plane numateme
suformuoti apygardq ir sudaryti stabq, kad jis vadovautq
nacionalistinems ginkluotoms organizacijoms, kurios tu-
rejo jeiti j apygardos sudetj.

Nutareme, kad Ceponis pasiliks senoje vietoje Rasei-
nirj valsciaus raj one, kur buvo beveik puse musq vado-
vaujamq banditq, ir toliau vadovaus jq veiklai. Kartu jis
turejo imtis priemoniu rysiams su Taurages rinktine uz-
megzti ir su jos atstovais susitarti del bendros apygardos
sudarymo.

As ir Bartkus turejome persikraustyti j Siluvos vals-
ciq, j Morkuno grup^, ir is ten vadovauti praktinei Mor-
kiino ir Vareikio buriq veiklai, taip pat uzmegzti rysius
su Siauliq ir Kedainiq rinktinemis. 1946 metq geguzes me-
nesj persikeleme j Morkuno grupes stovyklq Pyragiu
miske.

Cia mes gerai susipazinome su Morkuno ir Lazdausko
gaujq banditais, sustiprinome jas organizaciniu atzvilgiu
ir ememes priemoniq rysiams su Siauliq ir Kedainiq
rinktinemis uzmegzti.

Rysiams su Siauliq rinktine uzmegzti pasinaudojome
banditu „Jurgiu", kuris priklause „Nemuno" gaujai, iei-
nanciai j Siauliq rinktines sudetj.

Jis buvo suzeistas ir atsitiktinai atsidure Morkuno
gaujoje. 1946 metq birzelio pradzioje Bartkus is „Jurgio"
suzinojo rysio vietas su „Nemunu" ir nuvyko j Tytuve-
nq valsciq. Susirado „Nemunq", isdeste jam musq nuomo-
nQ pogrindzio centralizavimo klausimais ir pasiule suor-
ganizuoti susitikimq su rinktines vadu Beloglovu.

Jiems besitariant, „Nemuno" ir Bartkaus grupes miske
uzklupo kareiviai; vienas banditas buvo uzmustas, kitiems
pavyko pabegti. Susitikimas isiro. Kitas susitikimas su
Beloglovu buvo numatytas 1946 metq liepos menesj.

Tq metq birzelio menesj 2aiginio miske as atsitikti-
nai susitikau su trijq banditq gauja. Jai vadovavo „Jur-
gis", veikqs nepriklausomai. Su juo susitariau, kad jis
organizuos man susitikimq su Kedainiq rinktines vadu.
„Jurgis" susitikimq suorganizavo 1946 metu birzelio pa-
baigoje Zaiginio miske. Su Kedainiq rinktines vadu as
anksciau nebuvau pazjstamas, tiktai zinojau, kad jis bu-
bo burzuazines Lietuvos kariuomenes atsargos leitenan-
tas. Metq pabaigoje jis legalizavosi, pasinaudodamas su-
klastotais dokumentais, ir VRM organai jj sueme. Per su-
sitikima jis sutiko su mano argumentais del apygardos
I stabo organizavimo, bet atideliojo sekantj susitikimq ir
nepaskyre zmogaus, kuris atstovautq stabe. Veliau paais-
kejo, kad jis ir neketino prisideti, steigiant stabq, nes jo
rinktine buvo pakrikusi, ir rudenj jos dalyviai pradejo
legalizuotis, jsigij^ suklastotus dokumentus, ir jsidarbin-
ti jvairiuose respublikos miestuose.

Biidami Morkuno gaujoje, suorganizavome laikrascio
„Alio" leidimq. Laikrastyje spausdinome nurodymus po-
grindzio veiklos klausimais, zinias apie tarptautinq pade-
tj ir kitokiq antitarybinq medziagq. Spausdinome raso-
mqja masinele 20—25 egzempliorius ir siuntinejome j
Morkuno, Lazdausko, Venclausko ir Vareikio gaujas.

1946 metq liepos menesj musq buvimo vietq aptiko
VRM organai. Liepos 5 dienq Bartkus su grupe isejo i
Bedanciq miskq susitikti su Ceponiu, о as pasilikau vie-
toje. Liepos 6 dienos rytq grupe kareiviq netiketai ata-
kavo Lazdausko gaujq. Lazdauskas, besitraukdamas su sa-
vo zmonemis, atbego j musq stovyklq. Isgirdq saudant,
mes uzememe gynybos pozicijas is anksto iskastuose ap-
kasuose. Prasidejus musiui, Lazdausko zmones, ismetQ
aprangq ir sovinius, pabego is stovyklos ir priverte mus
is naujo pasiskirstyti tarp sav^s turimus saudmenis, Ne-
galejome priesintis, todel pralauzeme apsupimq ir pa-
। begome.

Is musq tik vienas buvo uzmustas. Kiek musyje zuvo
kareiviq, nezinau, bet girdejau is zmoniq, kad 5 ar 7. Ry-
tojaus dienq Bartkus grjzo j stovyklq, bet musq nebera-
d^s ir aptik^s kautyniq zymes, nuejo pas Ceponj.

;	Po kautyniq Pyragiq miske as persikeliau j Zaiginio

miskq, kur apie savait^ gyvenau „Jurgio" grupes stovyk-
loje, о is ten perejau slapstytis j stovyklq miske netoli
Akmenes kaimo, Siluvos valsciuje.

Zinodamas, kad turi jvykti Bartkaus susitikimas su Be-
loglovu, nuejau j Tytuvenq rajonq ir susitikau su jais
„Nemuno" padalinyje prie Tyruliq pelkes gyvenancio
valstiecio viekiemyje. Su Beloglovu mes taip nieko ir
nenutareme, nes jis neturejo zmoniq, kurie tiktq dirbti
apygardos stabe.

Vienintelis pasitarimo rezultatas buvo tas, kad apsikei-
teme informacija apie padetj musq veikimo rajone, nusta-

L.
teme tikslias ribas ir rysiq punktus. Atsakingu uz rysiq su
Siauliq rinktine palaikymq as paskyriau Morkfinq.

Stovykloje is Morkrmo suzinojau, kad jis ketina susi-
tikti su kunigu Kazlausku. j susitikimq jis pakviete ir ma-
ne. Susitikimas jvyko miske prie Tyruliq pelkes. Kazlaus-
kas atvyko su savo vargonininku Stankaiciu. Morkiinas
ir as apsikeiteme su juo informacija. Man susidare toks
jspudis, kad Kazlauskas tolsta nuo musq organizacijos, to-
del as su juo del nieko nesusitariau.

Stankaitis tebuvo palydovas, atvedqs Kazlauskq j susi-
tikimo vietq.

Is Tyruliq pelkes nuvykau j Raseiniq valsciq, ieskoda-
mas Ceponio ir kitq. Atejqs j Bedanciq miskq, Venclausko
gaujoje teradau vien Bartkq. Pasikalbejus su juo, paaiske-
jo, kad padetis musq organizacijoje is esmes pasikeite. Ce-
ponis susibare su Bartkum ir buvo isvytas is rinktines. Jis
su jaunesniuoju leitenantu Vareikiu persikele j Girkalnio
valsciaus Birbiliskes miskq ir savo iniciatyva sudare nauja
„Vaidoto" rinktinq, kuriai erne vadovauti drauge su Va-
reikiu, paskyrqs jj stabo virsininku. Ceponiui buvo paval-
dzios tos gaujos, kurios veike Girkalnio, Seredziaus, Ve-
liuonos valsciuose ir is dalies Simkaiciq valsciuje. Jis
veike aktyviai, steige nacionalistines organizacijas islega-
liai gyvenanciq asmenq, ir ypac daug demesio skyre to-
kiq organizacijq sudaiymui Kaune.

Koi as meginau uzmegzti rysius su Siauliq ir Kedainiq
rinktinemis, Bartkus ir Ceponis susiriso su Taurages rinkti-
nes vadu Danileviciumi ir susauke pasitarimq, kuriame
be jq, dalyvavo dar „Giedrys" (mokytojas is Kauno) ir
Kasperavicius.

Pasitarime jis nutare sujungti Taurages, Raseiniq rink-
tines ir „Vaidoto" grupq j vienq apygardq, kuriq susitare
vadinti „Kqstucio" apygarda, ir suformavo jos stabq, kuri
sudare apygardos vadas Kasperavicius, ukio ir informaci-
jos skyriq virsininkas „Giedrys" ir organizacinio skyriaus
virsininkas Bartkus. Netrukus j apygardos stabo sudetj jejo
dar Paulaitis kaip informacijos skyriaus virsininkas.

Tai suzinojqs, as emiau vadovauti Raseiniq rinktinei
ir stengiausi geriau pazinti jos buklq, kad galeciau numa-
tyti priemones jai sustiprinti. Kartu su Bartkumi buvau
susitikqs su leitenantu Vareikiu ir kapitonu Ceponiu. Su-
sitikime Ceponis perdave man stabo dokumentacijq ir pa-
informavo apie padetj.
Bartkui padedant, as parinkau du asmenis j stabo su-
detj — brolius Pakarklius. Vienas is jq praeityje buvo mo-
kytojas, antras — kooperatyvo buhalteris. Vienq paskyriau
ukio skyriaus virsininku, antrq — propagandos skyriaus
virsininku. Netrukus Ceponis ir Vareikis nuejo j savo
gaujq rajonq. Bartkus isvyko j Taurages apskritj dirbti
„Kqstucio" apygardos stabe. As pasilikau vadovauti rink-
tinei.

Mano vadovaujama rinktine jejo j „Kqstucio" apygar-
dos sudetj. Turejau rysius su apygardos stabu, buvau jam
pavaldus,

1946 metq rudenj „Kqstucio" apygardos vadas Kaspera-
vicius rastu jpareigojo mane imtis priemoniq sujungti ma-
no rinktinei su Urbucio rinktine. Tai padaryti reikejo del
to, kad nedideleje Raseiniq apskrities teritorijoje veike
trys rinktines. Meginau susiristi su Urbuciu, taciau ilgq
laika man nepavyko. Tiktai 1947 metq sausio menesj atsi-
tiktinai sutikau jj su zmona ir vienu banditu Didvejo kai-
me, kur jis buvo apsistojqs. Pasikalbejus su Urbuciu, pa-
aiskejo, kad jis nesidomi pogrindzio organizavimo klausi-
mais ir yra atitrukqs nuo savo vadovaujamos rinktines.
Kartu su juo buvqs banditas man papasakojo, kad Urbutj
is rinktines isvare jam pavaldus banditai uz neveiklumq ir
uz tai, kad jo zmona megino komanduoti, versdama ban-
ditus apriipinti jq maisto produktais, drabuziais ir kitkuo.
Kiek veliau suzinojau, kad Urbutis jsigijo suklastotus do-
kumentus, is gaujos pasitrauke ir apsigyveno Siauliuose ar
Panevezyje.

1947 metq vasarq as su gauja nuvykau j buvusj Urbucio
rajonq ir jam priklausiusias grupes pajungiau „Zebenks-
ties" rinktines stabui. Is viso ten buvo 4 grupes, kurias
sudare apie 20 banditq. Taigi, Urbucio rinktine organiza-
ciniu atzvilgiu liovesi egzistavusi 1946—4947 metq ziemq.

„Kqstucio" apygardai pavaldus banditai zude tarybinius
piliecius. Is apygardos stabo buvo duodami nurodymai
griebtis teroristiniq aktq pries visus, kurie veiks pries ban-
ditus ir aktyviai dalyvaus tarybq valdzios vykdomose prie-
monese.

Prisimenu, kad, pries man perimant vadovavimq rink-
tinei, banditai „Lapute", Juodis ir „Paukstis" Siluvos vals-
ciuje nuzude 13 tarybiniq pilieciq. Apie tai as suzinojau
veliau.
1947 metq balandzio menesj susitikau su Bartkumi ir ga-
vau is jo nurodyma tuojau pat eiti su juo j susitikimq su
,,Tauro" apygardos atstovais. Mes su Bartkumi pirmiausia
ketinome nuvykti j Girkalnio miestelio rajonq ir susitikti
su kapitonu Ceponiu. Taciau jau pirmqjq naktj Bartkus
atsitiktinai buvo suzeistas. As jj palikau gydytis pas rysi-
ninkq Grigalaviciutq. Mus turejo pasivyti Kasperavicius,
bet jis del nezinomq priezasciq neatejo. Apsvarst^ susiti-
kimo su „Tauro" apygardos delegacija perspektyvas, nu-
tareme atsisakyti nuo susitikimo ir sugrjzome atgal.

As sugrjzau j Raseiniq valsciq. Pakeliui aplankiau ser-
gantj Bartkq ir is jo suzinojau, kad 1947 metq balandzio
pradzioje valstybes saugumo organai aptiko Batakiq mis-
ke „Kqstucio" apygardos stabo sleptuv^, kurioje uzmuse
apygardos vadq Kasperaviciq, о informacijos skyriaus vir-
sininkas Paulauskas dingo be zinios. Veliau paaiskejo, kad
jj sueme. Toje pacioje sleptuveje buvo uzmustas dar vie-
nas apygardos stabo techninis darbuotojas.

1947 m. geguzes 20—25 d. Bartkus susauke „Kqstucio"
apygardos vadq pasitarimq del vadovybes. Pasitarimas
jvyko miske netoli Geges kaimo, Raseiniq valsciuje. Ja-
me dalyvavo apygardos stabo tikio skyriaus virsininkas
„Giedrys", Bartkus, Taurages rinktines vadas Danilevicius
ir as — Zemaitis. Pasitarimas nutare atstatyti apygardos
stabq ir mane isrinko vadu. Tada mes paraseme laiskq
„Tauro" apygardos vadui Baltusiui-„Zvejui", kuriame jj
painformavome apie musq apygardos stabo sudeties pakei-
timq ir siuleme reguliariai palaikyti rysius tarp apygardq.

1953 m. liepos 7 d-

1947 m. geguzes 20—25 d. gaujq vadq pasitarime bu-
vau isrinktas „K^stucio" apygardos vadu, bet ne is karto
pradejau eiti sias pareigas, nes neturejau vadavietes (sle-
pimosi vietos) ir dar nespejau suformuoti apygardos sta-
bo, nebuvau parinkqs siam tikslui tinkamq zmoniq, issky-
rus vienq — organizacinio skyriaus virsininkq Bartkq.

Kartu su Bartkumi parinkome kandidatq „Zebenksties"
rinktines vado pareigoms — Kurtinaitj. Jj intensyviai ruo-
seme, mokeme, kaip reikia vadovauti ginkluotai naciona-
listq organizacijai, nes pogrindyje jis buvo naujokas.

Rinktines stabo virsininko pareigoms numateme Ne-
verdauska, kuris j nelegaliq padetj perejo 1947 metq ge-
guzes menesj, о anksciau buvo pradzios mokyklos то-
ку to ju.

1947 metij birzelio menesj „Zebenksties" rinktines sta-
bui isrinkome slepimosi vietq valstiecio ukyje Vidukles
valsciaus Sarkaimio kaime. Veliau vienkiemio savininkas,
pajut^s, kad jj pradejo sekti VRM organai, kartu su zmo
na jstojo j gaujq ir gyveno nelegaliai. Ukyje kartu su
Bartkumi, Kurtinaiciu, broliais Pakarkliais ir kitais sta-
bo darbuotojais jrengeme bunkerj-sleptuvq. Tada as Kur-
tinaiciui perdaviau „Zebenksties" rinktines stabo doku-
mentus.

Tuo metu issikvieciau Kelmes banditij rajono vadq Ei-
sinq, nes norejau parinkti „K^stucio" apygardos stabui
slepimosi vietq.

Tuo tikslu mazdaug 1947 metq birzelio pabaigoje, atvy-
kus Eisinui, su juo ir Bartkumi nuvykau j Kelmes—Kraziq
rajonq, kur veike Eisino gauja. j naujq rajona reikejo per-
sikelti del to, kad senoje vietoje saugumo organai prade-
jo mus issifruoti. Be to, naujame rajone reikejo sustiprin-
ti gaujas organizaciniu atzvilgiu, jvesti jose tvarkq ir
drausm^.

Apsvarstq su Eisinu butinas sqlygas apygardos stabo
vadavietei jrengti, nutareme pasinaudoti jo veikimo ra-
jonu. Su juo apejome rajonq, susitikome ir susipazinome
su visais banditais. Sudareme tokios sudeties stabo apsau-
gos grup^: „Raganius”, jo brolis „Vitolis", „Vejelis", Or-
lingis ir Cibulskis.

Susipazinus su Eisino vadovaujama gauja, paaiskejo,
kad trys banditai — broliai „Berzai" ir dar vienas — ne-
pripazino vadovybes, plese gyventojus ir kazkur kaupe
turtq „busimiems laikams". Kartq jie uzpuole kitq gaujq,
kuri veze jsigytus produktus. Drausmei sustiprinti jsakiau
juos teisti uz akiq ir nubausti. Bartkus, „Vejelis" ir dar
vienas nuteise brolius „Berzus" susaudyti, о treciqjj ispe-
jo, kad jeigu jis nesiliaus plesikaves, bus susaudytas.
1947 metq rugsejo menesj Eisinas man pranese, kad ban-
ditus „Berzus" jis sugavo ir susaude, о treciqjj perkele j
kitq gaujq.

Noredami isvalyti rajonq, kuriame ketinome slapstytis,
Orlingio patariami, ruosemes isgaudyti dar vienq vagiq
gaujq, gyvenanciq legaliai, bet nespejome, nes milicija
anksciau uz mus juos isgaude.
Apygardos stabo vadavietQ parinkome Stulgiq mieste-
lio apylinkese. 7—8 kilometrq spinduliu valstieciq ukiuose
jrengeme keturias pozemines sleptuves-bunkerius. Vals-
tieciq., pavardzip dabar neprisimenu, о jq sodybas galiu
parodyti. Veliau du bunkerius teko palikti, nes vienq uz-
liejo vanduo, о antras buvo per toli nuo kitq bunkeriq.
1948 metq geguzes menesj teko palikti ir treciq bunkerj.

Kad musq buvimo vieta Stulgiq rajone nebtitq issif-
ruota, uzdraudeme „Raganiaus" apsaugos grupei ir ki-
tiems banditams iseiti is savo rajono ribq ir netoliese imtis
bet kokiq antitarybiniq veiksmq — plesti, zudyti ir pla-
tinti lapelius.

„Kpstucio" apygardos vadu buvau nuo 1947 metq bir-
zelio pabaigos iki 1948 metq Jiepos pradzios. Po to buvau
isrinktas Vakarq Lietuvos srities ginkluotos organizacijos
vadu. Srities stabui priklause trys apygardos—„Kqstucio",
„Zemaiciq" ir „Prisikelimo".

Visq pirma suformavau apygardos stabq, sukomplek-
tavau jj is patikimq ir man is ginkluotojo pogrindzio zino-
mq zmoniq.

Apygardos stabo virsininku paskyriau Bartkq. Jis ejo
ir stabo organizacinio skyriaus virsininko pareigas. Ope-
ratyvinio skyriaus virsininku paskyriau Guzq-„Kardq", jis
ejo ir ukio skyriaus virsininko pareigas. Informacijos sky-
riaus virsininku paskyriau Antanq Lesj-„Tvanq". Sis sky-
rius dirbo zvalgybos darbq. Lesys buvo baigqs zvalgybos
mokyklq Vokietijoje ir j Lietuvq buvo permestas parasiu-
tu. 1948 metq pavasarj apygardos stabq papilde dar vie-
nas skyriaus virsininkas — Ivanauskas-,,Gintautas".

Sios sudeties stabas ir eme veikti.

Kad butq galima operatyviau vadovauti, mano pasiu-
lymu rinktiniq teritorijq suskirsteme j raj onus, kuriems
vadovavo rajonq vadai, ir jiems buvo pavaldzios visos
rajone veikiancios gaujos. Raseiniq rinktines teritorijo-
je buvo sudaryti trys rajonai, ,,Vaidoto"—du ir Taura-
ges —trys rajonai. Noredamas sustiprinti rinktiniq stabus,
as suorganizavau stabq darbuotojq perkelimq is vienos
rinktines j kitq ir sustiprinau informacijos (zvalgybos) sky-
rius.

Man vadovauj ant, buvo suorganizuotas apygardos ban-
ditq kovinis ir idejinis parengimas, siekiant pakelti jq
kovos dvasiq.
Kadangi apygardos stabui reikejo lesq, as is kiekvie-
nos rinktines rinkau privalomq mokestj vidutiniskai po
1000 rubliq.

1948 metq kovo menesj „K^stucio" apygarda apeme
vakarin^ respublikos dalj, nuo Kauno iki Klaipedos ir nuo
Latvijos TSR sienos iki Nemuno, isskyrus Telsiq, Mazei-
kiq, Kretingos ir is dalies Kedainiq apskritis, Tuo laiko-
tarpiu apygardos sudetyje buvo septynios ginkluotq na-
cionalistinio pogrindzio dalyviq rinktines.

1953 m. liepos 8 d.

Pradejqs vadovauti „K^stucio" apygardai, as ir toliau
palaikiau rysius su kitq organizacijq vadovaujanciaisiais
stabais: su „Tauro" apygardos vadu Baltusiu-,,Zveju", о
jam zuvus,— su „Sturmu", „Rymantu" ir „Saidoku", kurie
veike Lietuvos pietuose, Marijampoles—Vilkaviskio—Sa-
kiq apskriciq rajone; su vadinamosios Siaures rytq Lie-
tuvos srities vadu burzuazines Lietuvos kariuomenes lei-
tenantu Kimstu-,,Zalgiriu", kuris vadovavo „Algimanto",
„Vyties", „Vytauto" ir „Didziosios kovos" apygardq veik-
lai ir sieke atstatyti VRM organq likviduotq „Zemaiciq"
apygardq, vadovavusiq gaujq veiklai Telsiq apskrityje ir
is dalies Raseiniq, Siauliq ir Taurages apskrityse.

Rysius su Kimstu-„Zalgiriu" ir jau minetais kitais „Tau-
ro" apygardos vadais palaikiau, susirasinedamas per rysi-
ninkes.

Tuo laikotarpiu su jais nebuvau susitikqs.

Palaikydamas rysius su minetais apygardq vadais, lu-
re jau pagrindinj tiksla —sudaryti vadovaujantj Lietuvos
nacionalistinio pogrindzio centrq ir koordinuoti kovq pries
tarybq valdziq.

1947 metq rugpiucio menesj per rysininkp is „Tauro"
apygardos vado gavau laiskq, kuriame jis prase organi-
zuoti zvalgybos (snipinejimo) ziniq rinkimq apie Tarybq
Sqjungos ginkluotqsias pajegas, atomin^ energijq, res-
publikos ekonomikos buklq, baznycios ir dvasininkijos pa-
detj Lietuvoje, svietimo bdkl^, tarybq valdzios vykdomas
represijas ir kitais klausimais.

Is laisko suzinoj^s, kokiq ziniq reikalauj ama, supratau,
kad jos reikalingos uzsienio zvalgybos organams.

As tuojau emiausi organizuoti zvalgybos ziniq rinki-
mq. Atlikti sj darbq pavedziau Antanui Lesiui. Be to,
isleidau specially jsakymq, jpareigojantj visus rinktiniq va-
dus organizuoti zvalgybos darbq, panaudojant jq vado-
vaujamq gaujq dalyvius. Padauginome ir issiuntinejome
gaujoms is „Tauro" apygardos vado Baltiisio gautus klau-
simus del zvalgybos darbo. Vykdydami jsakymq, rinktiniq
vadai man pateike surinktos medziagos santraukas apie
zemes tikio ir svietimo buklq, baznycios ir dvasininkijos
padetj Lietuvoje, tarybq valdzios represijas ir kitais klau-
simais. Surinktas zinias nusiunciau „Tauro" apygardos
vadui Baltusiui.

Eidamas „Kqstucio" apygardos vado pareigas, dalyva-
vau tarybiniq pilieciq apiplesimuose ir zudymuose.

1947 metq rugpiucio menesj su Bartkumi, Orlingiu,
„Raganiumi", „Vitoliu", „Vejeliu" ir Cibulskiu as vaiks-
ciojau po Kraziq valsciq, rinkdamas vietq bunkeriui jreng-
ti. Kartq apsistojome dienai pailseti vieno ukio darzineje.
2—3 kilometrus j pietrycius nuo Kraziq. Pavakareje j dar-
zinq uzejo nepazjstamas zmogus, kuris atrode jtartinas, ir
todel sargybinis jj sulaike. Bartkus jj tarde. Sodybos sa-
vininkas patvirtino, kad jis ir kiti gyventojai laiko tq
zmogq pavojingu ir jo bijosi.

Kada man apie tai pranese, as paskyriau karo lauko
teismq is trijq banditq ir jsakiau jj teisti, о paskui, sutik-
damas su jq sprendimu, jsakiau jj pasmaugti.

Orlingis ir „Raganius", man matant, uzdejo tarn zmo-
gui kilpq ant kaklo ir, paemq uz virves galq, jj pasmauge.
Smaugti padejau ir as. Lavonq liepeme uzkasti sodybos
savininkui.

Antrq kartq dalyvavau, jvykdant teroristinj aktq
1948 metq pavasarj Adakavo kaime, Skaudviles vals-
ciuje.

Buvo taip. Nuvykau j Taurages „Aukuro" rinktines
veikimo rajonq, noredamas parinkti savo vieton „K^stu-
cio" apygardos vadq, nes ruosiausi uzimti Vakarq srities
vado postq. Vietiniai banditai pasiule man nubausti
Adakavo kaimo gyventojus: liaudies gynejq su jo sugy-
ventine ir tarybq valdzios aktyvistq. As sutikau su pasiu-
lymu ir nutariau dalyvauti sioje operacijoje.

Vietiniai banditai nuejo pas tarybq valdzios aktyvis-
tq jo apiplesti, о as kartu su Guzu, Lesiu, Nausedu-,,Lyru",
„Raganiumi", „Vejeliu" ir Orlingiu patraukeme j liaudies
gynejo namus.
Antanas Grajauskas, „Gintaro" kolukio pirmininko pavaduotojas,
nuzudytas 1952 m. rugpiucio lid.

Suradq kaime jo namq, mes jj apsupome ir pareikala-
vome tuojau jsileisti j vidq, bet zmogus durq mums ne-
atvere, о issokqs pro langq j laukq, erne begdamas atsi-
saudyti. Mes saudeme j jj, bet nepataikeme.

1	Po to suejome j vidq, kur radome pabegusio liaudies

gynejo sugyventinq. Jq Orlingis apkaltino banditq ,,isda-
) vinejimu". -

Cia pat paskyriau teismq is Guzo, Lesio ir dar vieno
bandito, kurie nutare jq susaudyti. As sprendimq patvirti-
nau ir jsakiau susaudyti. Vienas is banditq jq nusove*. Pa-
likq lavonq vietoje, patys isejome.

,	Koviniuose susiremimuose 1947—1948 metais dalyva-

vau tris kartus.

Mazdaug menesj pries mano isrinkimq „Kqstucio" apy-
gardos vadu, 1947 metq balandzio 25 d., kartu su broliais
Pakarkliais, ,,Дгио1и", ,,Karosu" ir rysininke ,,Ziga“, taip
j pat su 6—7 zmoniq ,,Plieno" grupe, veikiancia Vidukle^
valsciuje, apsistojome Talkininkq kaime valstiecio darzi-
neje. Valstiecio pavarde rusiska, jo sunus batsiuvys,

* 1948 m. balandzio 30 d. banditai nuzude Pelagija Rybakovq, gi-
musi^ 1902 m.
Tuo metu, kai mes name prausemes, sargybinis vaisi-
nosi degtine su kq tik parejusiu is Vidukles seimininko
zentu ir nepastebejo, kai prie vienkiemio pasirode VRM
kariuomenes kareiviai.

PamatQ kareivius, mes visi tuojau pat atidengeme ug-
nj, bet po trumpo susisaudymo pabegome, palikQ vienq
saviskj uzmustq, о vienq suzeistq nusineseme.

Veliau, 1947 metu rugpiucio menesj, kartu su Bartku-
mi, „Raganiumi", „Vitoliu", Orlingiu, Cibulskiu ir kitais
apsistojome krumuose prie Ancios upes netoli Gudeliu
dvaro, Skaudviles valsciuje. Staiga uz 100—150 metru
sargybiniai pastebejo du kareivius su paruostais ginklais,
besiartinancius j musu pusQ. Paleidqs serija is automato,
,,Vejelis" vienq kareivj nusove, о antras pabego.

Paemq nuzudytojo kareivio ginklq, sovinius ir doku-
mentus, pasislepeme Raudgiriq miske.

1947 metq rudenj apsistojome Skaudviles valsciaus
Kalniskiq kaime, vieno valstiecio namuose. Su manimi
buvo Guzas, Antanas Lesys, Orlingis, „Vitolis", „Raga-
nius", „Vejelis". Apie desimtq valandq ryto seimininke
pastebejo atvaziuojancius du Tarybines Armijos karei-
vius, eme saukti, kad sodybq supa kareiviai, ir pasiule
mums visiems begti. Susirinkq kartu, mes patareme sei-
minink ei pasitikti kareivius ir pasiqsti juos atgal, nes ma-
neme, kad jie atvaziavo pasaro. Seimininke atsisake tai
padaryti ir, panikos apimta, su dukterimi eme rekti, kad
jos prazuvusios.

Kareiviai sustojo prie darzines. Vienas ju islipo is ve-
zimo, apziurejo darzin^ ir eme artintis prie namo. Prie
lango stovej^s Guzas serija is pusiau automatinio sautuvo
besiartinantj kareivj nusove. Antrasis kareivis susisaudy-
mo metu issoko is vezimo ir pabego.

Paem^ uzmustojo kareivio pusiau automatinj sautuvq
ir sovinius, pasislepeme miske.

Apiplesime tuo laikotarpiu as dalyvavau tik vienq
kartq.

1947 metq gruodzio menesj apygardos stabo apsaugos
grupes daiyvis Orlingis man pranese, kad Kaltinenq vals-
ciaus Kausq kaimo valstietis aktyviai dalyvauja tarybq
valdzios organq vykdomose priemonese, skundzia savo
kaimynus, ir todel prase leisti jj nubausti.

Leidau jj apiplesti ir nutariau dalyvauti apiplesime
kartu su savo stabo nariais.
Prisimenu, is valstiecio atememe dalj maisto produktp,
dalj patalynes, baltinip, avalynes ir virsutinip drabuzip.
PrigrasinQ valstieciui, mes jo arkliu prisiplesta turtp nu-
vezeme pas rysinink^ j Butvilp kaimp, Krazip valsciuje.
Jai pavedeme naktj turtp nugabenti pas kitp rysininkp,
gyvenantj uz 4—5 kilometrp.

Apygardos stabo dalyviai Bartkus, Guzas, Antanas ir
Bronius Lesiai, Orlingis, Cibulskis, ,,Raganius", „Vejelis",
ir „Vitolis" mano jsakymu arba man sutinkant ziemp pe-
riodiskai plesdavo vietinius gyventojus. Prisiplestu turtu
aprupindavo musu gaujp.

1953 m. liepos 9 d.

Mes uzmezgeme rysius su visomis kaimyninemis or-
ganizacijomis. „Etmonas" buvo musp kaimynas, todel
„Kpstucio" apygardos stabo virsininkas Guzas per rysi-
ninkp Maziliauskaitp-„Gegutp" susiriso su gaujos vadu.
„Etmono" gauja veike Krazip valsciaus vakarineje daly-
je. Tame paciame valsciuje ir mes slapstemes.

1947 metp gruodzio menesj Guzas susitiko su „Etmo-
nu" ir man pranese uzmezgps su juo rysius. Po to as su-
sitikau su „Etmonu". Tai buvo 1947 metp gruodzio ar
1948 metp sausio menesj. Pas jj ejau, noredamas susipa-
zinti su padetimi ,,2emaicip" apygardoje, su apygardos
stabo jsakymais ir BDPS (Bendro demokratinio pasipriesi-
nimo spjudzio) dokumentp rinkiniu, kurj „Etmonas" tu-
rejo. Su juo susitikau valstiecio ukyje uz 2—3 kilometrp
nuo Pasiles kaimo.

„Etmonas" papasakojo, kad „Zemaicip" apygardos va-
dp Semaskp sueme saugumo organai, apygardos stabo ne-
ra, „Satrijos" rinktines (veikusios Telsip apskrityje) vadp,
burzuazines Lietuvos kariuomenes kapitonp Juozaitj ir
jo zmona 1947 metp rudenj susaude jam pavaldus bandi-
tai. Budamas girtas, jis nuzudps banditp, kuris atsisakps
nuvesti jj j savo bunkerj. Del sip jvykip „Satrijos" rinkti-
nes stabui ir „Zemaicip" apygardai pavaldus banditai, ne-
turedami centralizuoto vadovavimo, pakriko. „Etmonas"
emesi priemonip tvarkai jvesti ir prase buvusi burzua-
zines Lietuvos kariuomenes kapitonp Milasevicip imtis
vadovauti apygardai. Dabar tiksliai neprisimenu, ar tp
kartp, ar per kitus susitikimus (su „Etmonu" buvau susi-
tikps 3—4 kartus) patariau „Etmonui" neisleisti is savo
rankp iniciatyvos atstatyti apygardos vadovybp ir daviau
jam keletp patarimq siuo klausimu, taip pat paprasiau
suorganizuoti man susitikimq su Milaseviciumi. 1948 me-
tp kovo menesj „Etmonas" susitikimq suorganizavo. Mila-
sevicius jau vadovavo „Zemaiciq" apygardai. Susitikqs
su Milaseviciumi, pagyriau jo nutarimq dalyvauti nacio-
nalistiniame pogrindyje, papasakojau jam apie savo va-
do vavimo apygardai patyrimq.ir painformavau jj apie
pogrindzio padetj Lietuvoje, apie tai, kad nera centrali-
zuoto vadovavimo, ir pasisakiau uz pogrindzio centraliza-
vimq. Tuo metu „Kqstucio" apygarda buvo zymiai padide-
jusi, todel su Milaseviciumi apsvarsciau apygardos reor-
ganizavimo ir srities vadovybes sudarymo klausimq Per
susitikimq mes susitareme, kaip toliau palaikysime tarp
savqs rysius ir vienas kitq informuosime. Veliau Mjlasevi-
cius mane visais klausimais paremdavo.

Uzmezgqs rysius su kaimyninemis organizacijomis/
„Kunigaikscio Zvalgaicio", Siauliq ir kitomis rinktinemis^
jsitikinau, kad jos veikia atskirai, nera pavaldzios jokiai
apygardai. As jas prijungiau prie „Kqstucio” apygardos.
Prijungus prie apygardos penkias rinktines, iskilo reikalas
jq susmulkinti, dalj gaujq atskirti ir atgaivinti anksciau
veikusiq Siauliq apygardq. Noredamas organizaciniu at-
zvilgiu sutvarkyti siaurineje Lietuvos dalyje veikusias
ginkluotas grupes, pasitarqs su Bartkumi, nutariau jj pa-
siqsti j Siauliq miesto rajonq, kur veliau ketinau perkelti
„Kqstucio" apygardos stabq, nes tas rajonas buvo pato-
giausias rysiams su gaujomis palaikyti.

Be to, Bartkus pasiule uzmegzti rysius su latviq na-
cionalistais bendrai kovai pries tarybq valdziq koordinuo-
ti. Laikydamas tai butinai reikalingu, as su Bartkaus pa-
siulymu sutikau. Taciau mums nepavyko uzmegzti su
jais rysiq.

1947—1948 metais, budamas „Kqstucio" apygardos va-
du, pavedziau Joniskio „Kunigaikscio Zvalgaicio" vardo
rinktines vadui uzmegzti rysius su Latvijos nacionalistiniu
pogrindziu, nes toji rinktine veike Latvijos pasienyje ir
periodiskai lankydavosi Latvijoje. Rinktines sudetyje bu-
vo ir latviq, taciau rysiq su nacionalistiniu Latvijos po-
grindziu jie neturejo. „К. Zvalgaicio" rinktines’ vadas ne
karta man zadejo pavedirnq atlikti, taciau jo nejvykde ir
rysiq su burzuazinemis nacionalistinemis latviq organiza-
cijomis neuzmezge. Veliau mes priejome isvadq, kad Lat-
vijos respublikoje nera tokiq ginkluotq gaujq, kaip Lie-
tuvoje, jos ten veikia kitokiais metodais, t. y. naciona-
listines organizacijos sudarytos is legaliai gyvenanciq as-
menq.

1948 metij balandzio menesj „Kqstucio" apygardq pa-
dalijau j dvi apygardas: „K^stucio" ir „Prisikelimo". ,,K^s-
tucio" apygardq sudare sios rinktines: ,,2ebenkstis", vei-
kusi Raseiniij apskrityje, „Aukuro"—Taurages apskrityje,
„Vaidoto"— dalyje Kedainiq, Kauno ir Raseiniq apskri-
ciq teritorijos, ir Klaipedos rinktine, susidedanti is lega-
liai gyvenanciq asmenq. „Prisikelimo" apygardai priklau-
se sios rinktines: ,,K. Zvalgaicio", veikusi Joniskio apskri-
tyje, Siauliq rinktine, apemusi Siauliq apskritj, banditq
organizacijos, buvusios Radviliskio—Baisogalos rajone,
kurioms vadovavo Vasarietis (pavarde netikra), ir, be-
rods, „Lietuvos zaliosios" rinktine, veikusi Seduvos—Ro-
zalimo rajono teritorijoje. Naujai jsteigtos apygardos va-
du pasiskelbe Bartkus, suderinqs savo kandidatiirq su
apygardq sudariusiq organizacijq vadais. ,,K§stucio“
apygardos vadu pasilikau as.

Bartkaus vadovaujamai „Prisikelimo" apygardai ati-
tekusias organizacijas as savo jsakymu isbraukiau is
„Kqstucio" apygardos sudeties. Is esmes, jsteigiant „Pri-
sikelimo" apygardq, buvo siekiama atgaivinti Siauliq apy-
gardq. Tai dareme, noredami centralizuoti nacionalistinj
pogrindj.

Mes, „Kqstucio" apygardos stabo nariai, 1948 metq ko-
vo menesj nutareme imtis iniciatyvos sudaryti naciona-
listinio lietuviq pogrindzio centrq. Todel as ir toliau
emiausi organizaciniq priemoniq tiek „KQstucio" apygar-
doje, tiek ir kitose apygardose.

1947—1948 metq ziemq visiskai buvo atgaivintas ,,2e-
maiciq" apygardos stabas, vadovaujamas Milaseviciaus,
„Etmono" ir studento. Kurj laikq „Zemaiciq" apygardos
stabui, siekiant pagerinti jo darbq, buvo priskirtas
Ivanauskas-„Gintautas" is „Kqstucio" apygardos stabo.

1948 metq balandzio menesj buvo sudarytas „Prisike-
limo" apygardos stabas, kuriam vadovavo Bartkus, Bro-
nius Lesys ir Grigonis. As su Guzu ii Antanu Lesiu vado-
vavau „K^stucio" apygardai.

Dar balandzio menesj periodiskai susitikdamas arba
susirasinedamas su siais stabq darbuotojais, svarsciau
klausimq del vyriausiojo vadovaujancio pogrindzio -orga-
no sudarymo Vakarq srityje is trijq isvardytq apygardq.

15 Kruvinos zudikq pedos

225
Visi jie sutiko su mano pasitilymu. „Kpstucio" apygardos
stabo virsininkas Guzas derybp metu pasiule mano kan-
didaturp srities vado pareigoms; su tuo sutiko ir kiti gau-
ji4 vadai. Tuo remdamasis, mazdaug 1948 m. liepos 1 d.
jsakymu paskelbiau apie Vakarp srities stabo jsteigimp,
splygiskai pavadinps jp „Jura", о pats pasiskelbiau sri-
ties vadu.

Ruosdamasis uzimti sj postp, 1948 metp birzelio pabai-
goje nuejau j Taurages rinktinp susitikti su Danilevicium
ir pasitarti del jo paskyrimo „Kqstucio" apygardos vadu,
nes su jo kandidatura sutiko visi apygardos stabo nariai
ir Raseinip rinktines vadas Kurtinaitis.

Apygardos stabui sustiprinti is Raseinip rinktines pa-
emiau „Remigijp", kurj nuvedziau pas Danilevicip, о Da-
nilevicip, jam sutinkant, paskyriau apygardos vadu ir ati-
daviau bylas. Po 7 ar 10 dienp vadovavimp Vakarp sri-
ciai „Jura" perdaviau Milaseviciui, о jo vietp uzeme ,,Et-
monas". Po to as rupinausi vien vyriausiosios nacionalis-
tinio burzuazinio pogrindzio vadovybes sudarymu.

1948 metp liepos menesj per rysininkp gavau naujo
„Tauro" apygardos vado „Saidoko" laiskp, kuriame jis
pranese, kad „Rymantas" zuvo. „Saidokas" taip pat pain-
formavo, jog „Tauro" apygardoje nera tinkamp zmonip
vyriausiajai nacionalistinio pogrindzio vadovybei sudary-
ti, ir pasiule, kad „Kpstucio" apygardos vadas imtpsi ini-
ciatyvos vadovaujanciam pogrindzio centrui jsteigti Lie-
tuvoje.

1953 m. liepos 14 d.

Noredamas kuo greiciau sudaryti vyriausipjp naciona-
listinio pogrindzio vadovybp, pasitarps su „Juros" srities
ginkluotos organizacijos stabo vadovais Milaseviciumi,
Guzu, Antanu Lesiu ir Ivanausku, mazdaug 1948 m. liepos
10—15 d. isleidau jsakymp Nr. 1 Vieningai laisves kovos
spjudzio organizacijai, su trumpintai — VLKSO. jsakyme
pasiskelbiau visp pogrindzio pajegp vadu ir paskyriau sa-
vo pavaduotojais Pietp, Rytp ir Vakarp Lietuvos sricip
vadus, nenurodydamas jp slapyvardzip, nes Pietp Lietu-
vos srities vado slapyvardzio nezinojau. Tame paciame
jsakyme pareikalavau is visp sricip vadp kas menesj teik-
ti man zinias apie jp vadovaujamu sricip organizacijp
veiklp. Pirmp kartp jsakymp pasirasiau slapyvardziu ,,Vy-
tautas". Tas jsakymas buvo mano veiklos Lietuvos nacio-
nalistinio pogrindzio vadovo poste pradzia.

Gyvenome bunkeriuose iki 1949 m. vasario 1 d., t. y.
iki atvykstant pas mus Pietp Lietuvos srities vadui Rama-
nauskui, „Tauro" apygardos vadui „Faustui" ir Vakarp
Lietuvos srities „Jura" stabo virsininkui Guzui.

Jiems atvykus, mes surengeme pasitarimp, kuriame
dalyvavo:

1.	Ramanauskas-„Vanagas"—iPietp Lietuvos srities
vadas.

2.	Sibaila-„Meraims", BDPS prezidiumo viesosios da-
lies skyriaus virsininkas.

3.	Bartkus-„Zadgaila", BDPS prezidiumo sekretorius.

4.	Guzas-,,Kardas“, Vakarp Lietuvos srities stabo vir-
sininkas.

5.	Grigonis-„Uzpalis", „Prisikelimo" apygardos vadas.

6.	„Faustas"—„Tauro" apygardos vadas.

7.	Bronius Lesys-„Naktis“, „Prisikelimo" apygardos
stabo virsininkas.

8.	As — Zemaitis-„Vytautas", vyriausiasis BDPS gink-
luotpjp pajegp vadas ir laikinai einantis BDPS prezidiumo
pirmininko pareigas.

Be nurodytp asmenp, pasitarimo dalyvavo kaip paly-
dovas vieno „Prisikelimo" apygardos stabo skyriaus vir-
sininkas.

Pasitarimas vyko „Prisikelimo" apygardos stabo bun-
keryje, kaime tarp Baisogalos ir Radviliskio. Pirmininka-
vau as.

Pasitarimas truko dvidesimt dienp. Jame buvo nutarta:

1.	Kadangi senas pavadinimas BDPS, kaip mums atro-
de, paseno, nutareme jj pakeisti j LLKS (Lietuvos laisves
kovos spjudis). Tokj pavadinimp pasitiliau as, ir pasita-
rimo dalyviai jj prieme.

2.	Vadovauti Lietuvos nacionalistiniam pogrindziui pa-
vesti LLKS tarybos prezidiumui, laikant ji vyriausiuoju
vykdomuoju organu.

3.	Isrinkti LLKS tarybos pirmininku ir Lietuvos pogrin-
dzio ginkluotpjp pajegp vyriausiuoju vadu mane — Ze-
maitj, LLKS prezidiumo viesosios (politines) dalies virsi-
ninku — Sibailp, viesosios dalies skyriaus virsininku —
B>ronip Lesj ir LLKS tarybos prezidiumo sekretoriumi —
Bartkp. Mes visi keturi sudareme prezidiump.
4.	Pavesti man galutinai parengti LLKS jstatus, о pre-
zidiumo nariui Sibailai — program^.

Priimtus nutarimus isdesteme protokole. Pasitarimas
vadinosi Lietuvos laisves kovos sqjudzio tarvbos pose-
dziu, kuri buvo vyriausiasis vadovauj antis pogrindzio
centres.

Susitareme toliau ttjsti antitarybinq veiklq, su ginklu
rankoje ir kitais budais kovoti pries tarybq valdziq Lie- /
tuvoje, tikedamiesi, kad Vakarp valstybes uzpuls Tarybp
Sqjungp, ir tada pogrindis jves Lietuvoje burzuazinq san-
tvarkq. Taip pat susitareme nedelsiant LLKS tarybos pre-
zidiumq papildyti dviem pietp Lietuvos nacionalistinio
pogrindzio atstovais.

1953 m. liepos 24 d.

Svarsteme ginkluotojo nacionalistinio pogrindzio ry-
sip su uzsieniu klausimq. Informa vo Ramanauskas ir
„Faustas". Jie pranese, kad is gaunamp is uzsienio laiskp,
kontaeciai — is „Skrajuno", „Mazycio"-,,Audronio", yra
zinoma, kad uzsienyje aktyviai veiikia emigrant^ centrai.

Kamanauskas ir „Faustas" pasake, kad „Skrajianas" ir
kiti ketina grjzli j Lietuva, bet aplinkybes neleidzia sio
ketinimo jvykdyti. Todel taryba nutare palaikyti su uz-
sieniu rysius ir infoimuoti juos apie nacionalistinio po-
grindzio buklq Lietuvoje, taip pat teikti zinias apie ekono-
miuq, pouting ir karinQ Tarybp Sqjungos padetj.

Organizuoti rysius su uzsieniu buvo pavesta Rama-
nauskui, kuris, vadovaudamas pietp Lietuvos ginkluota-
jam pogrindziui, jau palaike tokius rysius per specialius
BDPS prezidiumo jgaliotinius.

Svarstydama klausimq, kaip yra renkami zvalgybos
duomenys apie ekonominQ, politin^ ir karinQ ТагуЬц Sq.-
jungos padetj, taryba konstatavo, kad sis darbas pogrin-
dyje atliekamas labai nepatenkinamai, Prie formuocii;
stabu esantys intormaciniai skyriai neuztiknnq pogrin-
dzio uzdavinip zvalgybos srityje, nepakankamai yra
instruktuojami asmenys, kurie renka snipinejimo zinias.
Todel taryba nutare sustiprinti zvalgybos skyrip darbq,
parinkti siam tikslui kvalifikuotus zmones, juos kruops-
ciai instruktuoti.

Priememe nutarimq sustiprinti teroristinius veiksmus
pries tarybp valdziq rytq Lietuvoje, nes ten veikiancios
grupes, kaip mums atrode, buvo blogai organizuotos ir
veike nepakankamai. Be to, buvo siuloma sudaryti gink-
luotas organizacijas Klaipedos, Priekules, Silutes ir Pa-
gegiq rajonuose, nes ten, musu duomenimis, jq yisai ne
buvo.

Pasitarime nutareme sustiprinti antitarybinq propagan-
da pries kolektyvizacijq Tarybq Lietuvoje. Ypac buvo
kreipiamas demesys j tai, kad butq kovojama pries visuo
meniniq kolukiq pastatq statybq ir vienkiemiq perkelimq
j gyvenvietes, nes, likvidavus Lietuvoje vienkiemiq siste-
mq, ginkluotasis nacionalistinis pogrindis netektq materia-
lines bazes ir gyventojq paramos.

Pasitarimas prieme direktyvq Lietuvos nacionalisti-
niam pogrindziui — neleisti suvisuomeninti ukiq j koi-'
ukius ir vienkiemiq perkelti j gyvenvietes. Taryba nutare
deginti visuomeninius pastatus ir naujai statomas gy-
venvietes, j kurias buvo numatoma perkelti valstiecius is
vienkiemiq. Isplesti kovq pries koldkiq organizatorius ir
kolukinq statybq aktyviai remiancius asmenis, jspeti juos
pogrindzio vardu, kad jeigu jie nenutrauks aktyvaus kol-
ukiq kurimo darbo, tai ginkluotojo pogrindzio dalyviq
bus saudomi.

Pasibaigus LLKS tarybos pasitarimui, visi ginkluotojo
pogrindzio vadovai issiskirste j savo vietas ir emesi vyk-
dyti tarybos priimtus nutarimus.

1949 metq birzelio menesj gavau laiskq is Ramanaus-
ko ir is specialaus BDPS prezidiumo jgaliotinio uzsienyje
,, Audi onio". Kartu gavau VLIKo atstovq posedzio, ku-
riame dalyvavo specialus BDPS prezidiumo jgaliotinis
„Skrajunas" ir Lietuvos nacionalistinio pogrindzio atsto-
vas uzsienyje „Prapuolenis", protokolq, taip pat informa-
ci jq apie VLIKo veiklq.

Savo laiske Ramanauskas infonmavo mane, kad 1949
metq balandzio menesj jis sekmingai parvyko j Pietq Lie-
tuvos srities buveinq. Koi jis buvo isvykqs, VRM organai
suseke jo ir vienos rinktines vado (slapyvardis „Zaibas")
bunkerius. Juose buvo uzmusti laikinai einqs Pietq Lietu-
vos srities vado pareigas „Karitinas", rinktines vadas ,,Zai-
bas" ir dar trys ar keturi banditai.

Ramanauskas isvardijo visus mano minetus dokumen-
tus, kurie buvo prideti prie laisko.

„Audronis" savo laiske informavo mane, kad 1949 m.
geguzes 1 d. jis atvyko is uzsienio, yra „Tauro" apygar-
dos veikimo rajone, ir jam reikia kuo greiciau su manimi
susitikti, nes turi ziniq, kurias tik zodziu gali pasakyti.
„Andrews" dar pranese, kad kartu su juo atvykusius du
estus, jo manymu, sueme VRM organai, о latvis nuvyko
j Latvijq.

VLIKo atstovq pasitarimo, kuriame dalyvavo ir spe-
cials BDPS prezidiumo jgaliotinis „Skrajunas" ir nacio-
nalistinio pogrindzio atstovas uzsienyje „Prapuolenis", t
protokole buvo konstatuojama, kad uzsienyje yra nacio-
nalistinis centras, vadinamas VLIKu (Vyriausiasis Lietuvos
islaisvinimo komitetas), о Lietuvos teritorijoje veikia va-
dovaujantis pogrindzio centras.

Susipazinqs su medziaga, gauta is VLIKo, as nusiun-
ciau j Vakarq Vokietijq jo adresu laiskq, kurj pasirasiau
kaip LLKS prezidiumo pirmininkas. Laiske patvirtinau,
kad LLKS prezidiumas gavo pasiqstus dokumentus ir Lie-
tuvos pogrindzio vardu prasiau suteikti mums materialinq
ir moralinq paramq.

Materialinq paramq turejo sudaryti teikimas mums le-
sq, ginklq, saudmenq, rysiq priemoniq, amunicijos, vais-
tq ir kt.

Zinau, kad per Ramanauskq pasiqstas mano laiskas j
uzsienj nepateko, nes negavau jokiq ziniq is Ramanausko,
kad jis butq jj issiuntqs.

Parinkti zmones ir persiqsti juos j uzsienj buvo mano
pirmojo pavaduotojo Ramanausko pareiga, ir jis savaran-
kiskai sprende visus rysiq su uzsieniu klausimus. As ma-
niau, kad Ramanauskas turi galimybiq palaikyti nuolati-
nius rysius su uzsieniu, nes pas jj is anos puses buvo at-
vykqs „Audronis", todel as jam ir siunciau uzsieniui skirtq
laiskq, tikedamasis, kad jis jj persiqs.

„Skrajunq" ir „Mazytj", lydimus banditq grupes, 1947
metq gruodzio menesj j uzsienj issiunte „Tauro" apygar- <
dos vadas Baltusis.

Baltusio, solidesnio uz mane nacionalistinio pogrindzio
vadovo, prasymu as vykdziau uzdavinj — rinkti zvalgybi-
nes zinias Tarybq Lietuvoje. Zinias rinkau vakarineje
Lietuvos dalyje ir perdaviau Baltusiui. 1950 metais su-
grjzqs is uzsienio „Skrajunas" veliau mane painformavo,
kad visq Lietuvoje surinktq medziagq, tame tarpe ir ma-
no, jis perdave nacionalistinio pogrindzio atstovui uzsie-
nyje „Prapuoleniui".

1951 metq sausio menesj per grjzusj is uzsienio ,,Skra-
junq" Vyriausiasis Lietuvos islaisvinimo komitetas atsiun-
te Lietuvos nacionalistiniam pogrindziui simbolinq para-
mq — 1000 Amerikos doleriq, is kuriq as gavau 500, о
kitq 500 doleriq negavau, nes banditas, kuris turejo man
jteikti juos, buvo uzmustas. Kitokios materialines paramos
is uzsienio mes negavome.

2inau, kad ,,Skrajunas" gavo apie 100 sveicariskq ran-
kiniq laikrodziq, kuriuos turejo paskirstyti tarp ginkluotq
pogrindzio dalyviq. Vienq laikrodj gavau as kaip paties
„Skrajtino" dovanq. Be laikrodziq, „Skrajunas" uzsieny-
je buvo aprupintas ir radijo aparatura.

„Sakalas", atvykqs kartu su „Skrajunu" is uzsienio, sa-
ke atgabenqs saudmenq, skirtq Lietuvos nacionalistiniam
pogrindziui, bet jie j banditq rankas nepateko, nes juos
paeme VRM organai.

„Sakalas" man papasakojo, kad, pries permetamas lek-
tuvu j Lietuvq, jis isejqs specialq apmokymo kursq zval-
gybos mokykloje. Toji mokykla yra Vakarq Vokietijoje.

Jis lydejo permetamq j Lietuvq „Skrajunq" ir kaip spe-
cialiai parengtas radistas turejo palaikyti rysius tarp ma-
no vadovaujamo Lietuvos nacionalistinio pogrindzio cent-
re ir VLIKo, veikiancio Vakarq Vokietijoje.

„Sakalas" nebuvo VLIKo atstovas, per jj as tik palai-
kiau rysius su komitetu.

ADSR f., r. 101, 1. 11—12, 14—20, 24—27, 31—41, 43—48, 50, 52—
59, 61—68, 73—75, 79—88.
BURZUAZINIU NACIONALISTU
NUZUDYTU ZMONIU
saraSas
BURZUAZINiy NACIONALISTU
NUZUDYTU ZMONIU
saraSas
TAURAGES RAJONAS

	ЕН.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- Z1US	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
	1	Abromas Antanas, Jono	48	Lauksargio apyl. Sakip k., kredito draugijos vedejas	1947.Ш.8
	2	Abromas Jonas, Jono	46	Girininkp apyl. Stirbaitynes k.	1947
	3	Acisauskas Vincas, Jono	34	Zygaicip apyl. Vizbarp k„ klubo-skaityklos ve- dejas	1948.III.7
	4	Acas Jonas, Kazio	45	Skaudviles apyl. Gilvicip k., aktyvistas	1946.VI.3
	5	Akstinas Jonas, Jono	40	Kunigiskip apyl. Molupio k., apylinkes DZDT pirmininkas	1946.XI.21
	6	Alantjevas Michailas, Efimo ,	21	Skaudviles valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys	1948.VIII.9
	7  8	Albrektas Stanislavas, Jeronimo  Albrektas Viktoras, Stanislovo	52  17	Lomip apyl. Vaitimenp k. Sodyba sudeginta su lavonais	1945.XII.28
	9  10  11  12	Alisiene Elze, Jurgio Alisaite Ona, Miko Alisaite Marija, Miko Alisas Petras	62  26  17  11	Taurages apyl. Dapkiskip k. Namas sudegintas su lavonais	1950.X.9
	13  14	Altaravicius Vincas, Bernoto  Altaravicius Antanas, Vinco	62  21	Pagramancio apyl. Alijosiskip k., desimtkiemio jgaliotims. Sunus Antanas, VLKJS narys. Na- mas sudegintas su lavonais	1946.VI.12
	15  16	Alutis Steponas, Prano Alutiene Jule	49  51	Taurages apyl. Plikiskip k., kolukio „Azuolas" pirmininko pavaduotojas. Buvo pakarti.	1949. V1.2
	17  18	Andrijaitis Juozas, Jurgio  Andrijaitis Pranas	24	Baltrusaicip apyl. Sakalines k. Pries nuzudymp buvo kankinamas  Taurages apyl. Drqslaukio k., mesos kombinato pagalbinio ukio vedejas	1949.IX.13  1947.V.13
ю со сп	19	Astrauskas Jonas, Kazio	40	Lomip apyl. Pagirupio k., Sakviecio apylinkes DZDT sekretonus	1946.VIII.30


236

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	^Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
20	Audinis Zigmas	17	Pagramancio valsciaus liaudies gynejas	1943.III. 1
21	AuSra Stasys, Juozo	20	Pagramancio valsciaus milicijos jgaliotinis	1948
22	Bagdonas Nikodemas, Antano	63	Sartininkp apyl. Skirzemes k., Trumpininkp	1949.VIII.27
23	Bajorinas Vincas	40	aipylinkes DZDT pirmininkas  Baltrusaiciu apyl. Zaltriskip k., Sakalines apy-	1946. V.14
24	Bajorinas Bronius, Vinco	19	linkes DZDT pirmininkas. Sunus Bronius buvo	i945.XI.10
25	Bajorinas Juozas, Mykolo	35	rGaures valsciaus liaudies gynejas  Sartininkp apyl. Putokslip k., Sartininkp apy-	1946.V.7
26	Balachanovas Maksimas, Filimono	36	linkes DZDT pirmininkas  Balakir; apyl. Oznugario k., Batakiu valsciaus	1945.IV.17
27	Bandariukas UIj anas	75	liaudies gynejas  Girininkp apyl. Kaupiu k. Demobilizuotas is	1947.IX.8
28	Bandariukas Nikolajus, Uljano	23	Tarybines Armijos	
2.9	BarSketis Jonas	40	Baltrusaicip apyl. Puikiu k., Gaures apylinkes	1946.VI
30	ВагёкёНепё Zofija		DZDT tarybos sekretorius	1947
31  32	BarJk6tyt6 Brone, Jono Bartusienfe Ona, Juozo	24	Girininkp apyl. Aukstupip k., naujakure	1946.V.25
33	Bastys Juozas, Juozo	26	Gaures valsciaus paruosu agentas	1945.XI.10
34	Beltas Antanas, Alekso	42	Zygaiciu apyl. ir k., buv^s liaudies gynejas	1946.IX.13
35	Bernotas Kazys, Kazio	31	Zygaicip apyl. Butkp k., Zygaiciu valsciaus liau-	1946.IV.18
36	Bertulis Vytautas, Prano	17	dies gynejas  Gaures apy). Stirbaicip к., M. Melnikaites var-	1949.X.5
37  38	Bertuliene Veronika, Juozo Bielskis Antanas	50  27	do kolukio nariai  Pagramancip apylinkes milicijos jgaliotinis, vir-	1948.V.16
39	Bielskis Petras, Prano	46	sila, VLKJS naiys nuo 1945 m. Nuzudytas pei- liu. Lavonas veliau buvo sudegintas  Lauksargip apyl. Sakip k., apylinkes DZDT pir-	1917.III.20

mininkas

Taurages apyl- Gargasp k., naujakuriai	1947.1.5

40	Bielskis Stasys, Jono	46
41	Bielskienfe Viktorija	42
42	Bielskis Stasys, Stasio	25
43	Bikovas Fiodoras, Filipo	37
44	Biliunas Juozas	18
45	Biliunas Stasys	21
46	Bfeskis Jonas, Antano	53
47	Bytautas Antanas, Juozo	35
48	Boltunovas Aleksandras, Ivano	33
49	Bridikis Juozas, Antano	48
50	Bridikiene Stase, Jurgio	55
51	Bruzas Juozas, Antano	24
52	Budrikiene Janina, Jono	44
53	BuCinskas Pranas, Vinco	
54	Buivys Alfonsas	22
55	Buivys Vaclovas, Jono	39
56	Bujauskas Vincas, Jono	49
57	Cesniene Mare, Jurgio	65
58	Cirvinskiene Stase, Antano	43
59	Dabulskas Pranas, Edvardo	34
60	Dalinskas Vytautas, Jurgio	21

Batakip apyl. Norkiskes k., Norkiskes tarybinio
ukio direktorius, TSKP narys

Zygaicip apyl. Stokaicip k., naujakuriai

Vaidilp apyl. Leliskes k., kolukio . Ausra" sqs-
kaitininkas

Pagramancio apyl. Tamosaicip k.

Gaures valsciaus valstybinio draudimo inspek-
torius

Vaidilp apyl. Uzkalniu k., kolukio „Zaliakalnis"
nariai

Baltrusaicip apyl. Milaicip k., desimtkiemio jga-
liotinis

Pagramancio apyl. Siaurkampio k., koliikiete

Zygaicip apyl. Vaidilp k., desimtkiemio jgalioti-
nis

Pagramancio apyl. Matiskip k., Matiskip apy-
linkes DZDT sekretorius

Sartininkp apyl. ir k., kolukio „Sartininkai" pir-
mininkas. Anksciau dirbo Natkiskip apylinkes
DZDT pirmininku. TSKP kandidatas

Taurages apyl. Taurrj k.

Taurages apyl. Joniskes k.

Girininkp apyl ir k., pradzios mokyklos mo-
kytoja

Zygaicip apyl. Dirvenp k., buvQs Balcip apylin-
kes DZDT pirmininkas. Pries nuzudymp buvo
kankinamas

Zygaicip valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na-
rys

1952.IX.17

1948.V.29

1950.XI.30

1951.IX. 19

1946.V

1949. VIII. 16

1949.IX.20

1949.XI

1950.XI.24

1947

1946.XI.10

1951.XI.19

1947.XI.29

1947.X.22

1945.VII.6

1947.IX.23
Eli.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Arn- aus	Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
61	Dan gel as Jonas	25	baltrusaiciq apyl Sakalines k.	1950.
62	Dapkute Albina, Kazio		Zygaiciu aipyl. Vizbaru k., klubo-skaityklos ve-	1948.IX
63	Datgaclovas Maksimas, lljiciaus	39	de; a  Lamin apyl. Karapolio k., naujakurys	1946.1V.30
64	Dauk§ien4 Barbora, Petro	20	Lomiq apyl. Vaitrmenq k„ klubo-skaityklos ve-	1948.V.22
65	Degutyte Ona, Povilo	21	deja. VLKJS nare  Lauksargiq apyl Sakiq k., klubo-skaityklos ve-	1948.X.12
66	Delingis Antanas, Juozo	50	deja  Sungaiiiskiq apyl. Norkaiciq к., V. Kudirkos v.	1950.X.9
67  68  69	Delinskas  Deliuskiene  Dirda Antanas, Prano	43	kolukio narys  Taurages apyl Dapkiskiu k. Namas sudeginlas su lavcnais  Pagramancio apyl. Ringiu k., Rmgirj girininkijos	1948.111.16
70	Dir mantas Petras. Juozo	46	darbuotojas  Taurages apyl Dunokq к Tevas — Salines apy-	1949.V1I.6
71	Dii mantas Viktoras, Petro	20	iinkes DZDT pirmininkas, sunus — V) KJS na-	
72	DirSkus Antanas, Jono		rys Abu kolukio „Jaunoji gvardija" nanai Pagramancio apyl. Balskq k.	1948.VUI
73	EiCas Mikodemas Augusto	40	Gir.r.inkq apyl. Budviec’q k., kolukio „Stirbai-	1951.IV.11
74	Eifciene Petre	29	ciai" pirmininkas. Pries nuzudymq buvo kan-	
75	Eltutis Bronius, Juozo	32	kinami  i-auksargiq apyl, Sakiq k„ kolukio „Sakiai" s$-	1950.1V.16
76	Ercius Ipolitas, Anfano	27	skartininkas  Skaudviles gunnazijos komsorgas, VLKJS na-	1946.IX.28
77	ErSovas		rys nuo 1939 m.  Batakiq valsciaus liaudies gynejas	1947.XI.24
78	Eterskis Antanas, Antano	49	Taurages apyl. Liziq k.	1949.III.30

239

79	Filoninas	
80	Freitakas Povilas. Vinco	50
81	Gaizauskas Juozas, Jono	66
82	Gajauskas Juozas, Miko	58
83	Gajauskas Leonas, Jono	27
84	Gajauskienb Ona, Emiliaus	28
85	Gajauskas Stasys, Petro	46
86	Gaurylius Antanas, Augusto	
87	Gecas Aleksas. Juozo	53
88	Genys Antanas, Antano	35
89	Gestautas Jonas, Jono	40
90	GeStautas P.apolas, Vinco	37
91	Girulis Simas, Jurgio	63
92	Giruiiene-Akstmaite Marijona, Jono	45
93	Glembutas Pranas, Kazio	33
94	Globys Petras. Juozapo	18
95	GluSakovas Dimitnjus, Jefimo	36
96	Gr^geris Gustavas, Karolio	51

97 Crincevifius Pranas, Jono	22

98 Grinius Bronislavas Valentino	29

VSM Gaures valsciaus operatyvinis jgaliotinis,
leitenantas

Taurages apyl. Bernotiskes k.

Gaures apyi. Milgaudzirj k.

Ballrusaiciu apyl. Platkepunu k.r A. Matroso-
vo v. kolukio narys

Zygaicii) apyl Lapkasiq k., kolukio „Balciai" na
riai

Batakiq apyl. Gervieciq k., desimtkiemio jgalio
tinis

Sungailiskiq apyl. ir k.

Sartininku apyl. Skirzemes k.r kolukio „Sartinin-
kai" narys. Invalidas

Pagramancio apyl. Matiskiq k.

Lauksargiq apyl. GriezpeJkip k. Naujakurys

Vaidilq apyl. Leliskes k., kolukio ,,Ausia" pir-
mininkas

Batakiq glz. stotis

1948.1 15 tvykusiame ikirinkiminiaroe susirinki-
me kviete zmones kovoti pries banditus
Taurages apyl. Taurq k.. paruosq jgaliotinis
Skaudviles apyl. Sniegomskes к

Taurages apyl. Faberziq k. Kalniskiq apylinkes
D?DT sekretorius

Batakiq MTS direktoiiaus pavaduotojas politi-
niams reikalams, TSKF narys nuo 1929 m.
Taurages antifasisrinio sukilimo 1927 m. dcly
vis. 1940—1941 m. Taurages apskrities mili-
cijos virsininkas 1942—1944 m 16-1 os os lie-
tuviskosios divizijos kovotojas

Taurages apyl. Valiskiq k., Taurages valsciaus
liaudies gynejas, VLKJS narys

Skaudviles apyl. Papusynio k.

1-945.VI.25

1947.XI.1

1949.1.21

1949.X.22

1950.Ш.28

1949.1.15

1952.XI.23

1951.XI.19

1950.11.21

1946.XI.6

195l.IX.20

1948.1.16

1946.П.26

1947.VI.8

1949. VII 16

1946.XII.10

1949.VI.30

1950.IV.28
J3U. Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
99	Gudauskas Vincas, Stasio	18	Zygaiciq apyl. Zoljskiq k.,, Zygaiciq valsCiaus liaudies gynejas	1945. VL7
JOO	Gudjonis Juozas, Baltraus	40	Gaures apyl. Zuikiskiq k.	1946.11.19
101	Gulbinas Mykolas, Juozo	65	Batakiq apyl. Eidintq; k., desimtkiemio jgalioti- nis, rinkimines apylinkes balsavimo komisijos	1948.1.16
102	Gutauskas Vaclovas, Prano	42	Taurages gelezinkelio stoties garveziq depo vir- sininkas	1947.V.4
103	Ivanauskas Antanas, Prano	35	Taurages valsdiaus liaudies gynejas	1947.X.25
104	Ivanauskas Vincentas, Dominiko	55	Lomiq apyl. ir k.	1946.IV.30
105	Ivanauskas Vladislovas, Vinco	24		1949
106	Ivanovas Kuprijanas, Naumovo	19	Batakiq apyl. Melagiskes k., Taurages valsciaus liaudies gynejas	1947.X.29
107	Jaclkas Petras, Jono	41	Pagramancio apyl. Alijosiskiq k., kalvis	1946.VI.12
108	JakStas Bronislovas, Stanislovo	40	Vaidilq apyl. Paegluonio k„ naujakuriai	1947JI. 14
109	JakfitlenC Marijona, Juozapo	36		
110	Jakutls Bronius, Jono		Sungailiskiq apyl. Sutkq k.	1	194^X11.15
111	Jakutls Teofilis, Jono	27		1946.XII.10
112	Jankauskas Jonas, Juozo	37	Vaidilq apyl. Puzq k.	1946.1.8
113	Jankauskas Simas, Simo	45	Vaidilq apyl. Motaiciq k. Kolukio „Piliakalnis"	1950.IV.19
114	JankausklenC Ona, Antano	50	nariai	
115	Jankauskaite Valerija, Simo	25		
116	Jankus Jonas, Jono	57	Taurages apyl. Plikiskiq k. Apylinkes DZDT ta- rybos deputatas, desimtkiemio jgallotinis	1948.Ш.6 f
117	JanuSaltis Petras, Jurgio	27	BaltruSaiCiq apyl. Sakalines k., pries nuzudymq buvo kankinamas	1949.IX.13
118	JanuSka Jonas, Dzidoriaus	23	Lauksargio apyl. Kamsciq k., Pagegiq apskrities Osoaviachimo tarybos instruktorius	1948.11.21

/

Л	,	i.'-v.»!'*' Л-» .» . /г, i . -гЛ*f	!'' Jj

< , <.......-	• «	- - ry v- -; • .;->f.^

119	Jonelis Jonas, Juozo	33

120	Jonlkas Juozas, Jono	50

121	Jonlkas P. J.

122	JonuSaitis Jurgis, Jurgio	51

123	Juclkas Petras, Juozo	43

124	Jukna Stasys, Jono	24

125 JuknlenC-Arbaciauskaite Maryte, Prano 23

126 Juknevicius Antanas, Juozo

127 JuknevlClenC Kazimiera

128 Juknevicius Pranas-Bronius, Antano

129	Jurgllas Alfonsas, Petro	25

130	Jurgllas Juozapas, Jono	45

131	JurglllenC Antanina

132	JuSka Motiejus	61

133	JuSklenC Juzefa	55

134	JuSka Adolf as, Motiejaus	23

135	JuSka Vladas, Motiejaus	22

136	JuSCIus Juozas, Juozo	21

137	Juozapaitis Antanas, Vinco	64

138	Kakta Aleksas, Nikodemo	47

139	Kakta Jonas	65

140	Kairys Mykolas, Juozo	60

141	Kairys Stasys, Juozo z	42

142	Kaprakys Izidorius, Juozo	55

143	Karbauskas Juozas, Jono	41

144	Karbauskas Jonas, Juozo	19

145	KarbauskienC Anele, Antano	43

Zygaiciq apyl. Stokaiciq k.

Lomiq apyl. Vaitimenq k.

Gaures apyl. Dargaiciq k., MANP buhalteris,
VLKJS narys

Lauksargio apyl. Steponiskiq k.

Zygaiciq apyl. Stokaiciq k.

Lomiq apyl. Sakvieciq k-> apylinkes D2DT pir-
mininkas

Aktyviste

Gaures apyl. Cigelnes k. Tevas ir sunus buvo
Gaures valsciaus liaudies gynejai

Zygaiciq mstl., Taurages rajono liaudies gynejas

Skaudviles apyl. Barsukynes k., Petkaiciq apy-
linkes DZDT pirmininkas, Zmona buvo nescia

Girininkq apyl. Budvieciq k., tarybinis darbuoto-
jas

1950

1947.ХП.2

1945.V.29

1948.X.11

1948.Ш.7

1947.V.22

1945.VJ.24

1946.IV
1945.VI.24

1952.IX.4

1946.1.15

1947.X.10

1947.IX.8

Sartininkq apyl. ir k., parduotuves vedejas,
VLKJS narys. Buvo pakartas

Gaures apyl. Jucaiciq k.

Zygaiciq apyl. Stokaiciq k., Vizbarq apylinkes

DZDT pirmininkas

Zygaiciq apyl. Ringiniq k.

Lomiq apyl. Miseikiq k., plento darbininkas

Vaidilq apyl. Bereksniskes k.

Sartininkq apyl. Skirzemes k., apylinkes DZDT
deputatas

Girininkq apyl. Kensciq k., L. Giros v. kolukio
nariai. Sudegino namuose

Apylinkes DZDT deputate

1949.IX.19

1949.XI.25

1950.IV. 16

1948.П.26

1946.VIII.30

1949.IV.22

1949.V.5

1949.VI.22

1949.Ш.29
242	(	243

Ell.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
146	Kasnauskas Petras	41	Pagramancio apyl. Balskp k. Pries nuzudyma bu-	1948.Ш.4
147	Kasnauskien6 Petre, Jeno	20	vo kankmami	
143	Kasparaitis Juozas	23	Batakip apyl. Pasesuvio k„ naujakurys, akty-	1947.1V.26
149	Kaspar avidins Jonas, Juozo	35	vistas  Pagramancio apyl. Matisk.p k„ apylinkes DZDT	1948.IV.23
150	Kasparavidius Juozas, Tamosiaus	60	deputatas. Naujakuriai	
151  152	Kasparaviflene Kazimiera, Simono Kasparavitiutfi Petronele, Mykolo	56  45	Gaures apyl. Milgaudzip k„ koliikio „Pazanga"	1949.V 11.29
153	Kasputis Juozas	23	nare  Baltrusaicip apyl. Balandzitj k.	1948
154	Katauskas Pranas, Stanislovo	54	Skaudviles apyl. Barsukynes k.	1947.X.10
155	Kavolius Rapolas. Juozo	35	Taurages apyl. Stragutes k.	1947.V.29
156	Kdvoliene Magdalena, Prano	68		1948.11.27
157	Kazikovas Michailas, Vasihjaus	27	Girininkp apy). Каир 114 к., samdinys	1947.IX.8
158	Kdzlauskas Antanas, Antano	43	Batakip apyl. Pasesulio k.	1947.IV.28
159	Kentra Jonas, Aleksandro	52	Zygaicip apyl. Viluscip k. S. Nenes v- kolukio	1949.X11.12
160	Kentra Jonas, Jono	21	nariai. Pries nuzudymq buvo ziauriai kanki-	
161	Kirejevas Anatolijus, Ivano	25	nami.  Taurages rajono liaudies gynejas	1952.IX.4
162	Kybartas Nikodemas, Jurgio	33	Zygaicip apyl Butkp k., Balcip apylinkes DZDT	1948 XI.6
163	Klimicas Konstantinas, Aleksandro	33	pirmininkas  Kunigiskip apyl. Aneliskes k., Gaures valsciaus	1945.XI.10
164	Kornejevas Vitalijus, Gerasimo	24	liaudies gynejas  Taurages misko pramones iikio inzinierius,	1949.V.24
165	Kotovas Jonas, Stanislovo	74	VLKJS narys  Gaures apyl. Uzvarnip k.	1946.X1I.11
166	Kovoliene Magdalena	45	Taurages apyl. Stragutes k.	1948.11.28

167	Kriskus Pranas, Simo	53	Gaures apyl. Uzvarnip k., 1940 — 1941 Hi., 1944—	1945.VI.5
168	Kriskus Stasys, Prano	18	1945 m. Dargaicip apylinkes DZDT pirminin-	
169	Krompalcas Albertas, Viliaus		kas, TSKP narys. Sunus Stasys — Gaures vals- ciaus liaudies gynejas, VLKJS narys  Vaidilp apyl. Leliskes k, kolukio „Ausra" na-	1951 IX.20
170  171	Krompalciene Teodora, Izidoriaus Kropaitis Jonas, Jono		riai. Zmcna buvo nescia  Sungailiskip apyl. Liekiskiu k., Galmenp apylin-	1946.X.17
172	Kubilius Jonas, Jurgio	42	kes DZDT pirmininkas. Mire nuo suzeidimo Batakip apyl. Antegluonio k.	1946. VI 1.3
173  174	Kubilius Bronius, Jono  Kubilius Pranas, Jurgio	19  45	Lavonas jmestas j Egluonos upelj	1949.Ш.13
175	Kuflnskas Juozas, Mykolo	40	Sartininkp apyl. Trumpininku k., Trumpininkp	1947.X 11
176	Kufinskas Juozas. Antano	47	apylinkes DZDT pirmininkas Baltrusaicip apyl. Sakalines k.	1946
177	KukStd Pranas	17	Lomip apyl. Vaitimenp к	1945.XII.27
178	Kulberkis Petras. Petro	19	VLKJS Zygaicip valsciaus sekretorius	1947.VIII.20
179	Kalberkiend Kleopa, Jono	25	Sartininkp apyl. ir k., aktyviste. Pries nuzudymq	1948
180	Kvietkus Juozas, Piano	40	buvo kankinama  Lomip apyl. Devynakip k.	1946.V.25
181	Lembertas Juozas, Petro	47	Vaidilp apyl. Jakutiskes k.	1950.IV.19
1B2	Lembertas Juozas, Juozo	23		
183	Lemkis Rcbertas-Augustas, Juliaus	51	Taurages apyl. Bimbilines k.	1947.X.15
184  185	Lemkleng Marijona, Miko Lemkis Mykolas, Augusto	45  23	Desiintkiemio jgaliotinis	
186	Leonas Vytautas, Liudo	22	VLKJS Gaures valsciaus sekretorius	1945X1.10
187	Leskanskas Marijonas, Jono	22	Taurages miesto milicijos jgaliotinis, jaunesnysis	1948.11.18
188  189	LeSinskas Antanas, Jono  Levenanskend Teodora, Felikso	59	leitenantas VLKJS narys cunga:liskip apyl. Kaziskes k. Kunigiskip apyl. Jusaicip k.	1948.11.28
190	Hekis Stasys, Petro	30	Zygaicip apyl. Stokaicip k.	
191	Hekyti-Rimkiene Stefanija, Petro	24		1948.III.7
192	Liorandas Jurgis, Jono		Baltrusaicip apyl. Sakalines k.	1950 V
193	Liorandas Mikas, Juozo		Baltrusaicip apyl. Fuikip k. Siuvejas	1949
244	i	245

Ell.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Arn- aus	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
194	Lluksaitis Juozas, Juozo	41	Baltrusaicip apyl. Uzvejtj k.	1946.1.29
195	Liulfe Juozas, Jono	45	Zygaicip apyl. Zoliskip k„ Aukstupip apylin-	1948.Ш. 19
196	Liutvinas Vladas, Antano	47	kes DZDT pirmininkas  Vaidilp apyl. Pavarcio k., kolukio „Keturi ko- munarai" fermos vedejas  Zygaiciij valsciaus liaudies gynejas	1950.IV.19
197	Lokys Jonas	19		1951.V.16
198	Loveikis Stamslovas, Bronislavo	24	Vaidilp apyl. Puzeliu k., demobilizuotas is Ta-	1947.X.22
199	Makaras Kazys		rybines Armijos Zygaicip apyl. Ringinip k.	1948
200	Marcinkus Antanas, Jono	21	Gaures valsciaus liaudies gynejas	1946.III.5
201	Marozas Stasys, Vinco	41	Zygaicip apyl. Trumpiskip k., apylinkes DZDT	1949.X.20
202	Matimaitis Juozas, Jono	40	deputatas, F. Dzerzinskio v. kolukio kalvis  Girininku apyl. Budviedip k., Stirbaicip apylin-	1947.IX.8
203	Martinkaite Mare, Antano	60	kes DZDT sekretorius Sungaiiisktp apyl. Kaziskes k.	1948.IX.24
204	Martinkaite Rozalija, Antano	51		
205  206  207	Martlnkus Pranas  Maselskis Teodoras  Masterovas Aleksejus, Ivano	24	Lomip ajpyl. it k. Mire nuo sumusimo po dvejp metp  Skaudviles apyl. Adakavo k.	194B.IX.7
208	MatiuSovas Petras, Anisimo	19	Taurages valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na-	1948.VI.18
209	Matviejevas		rys  Gaures apylinkes milicijos jgaliotinis	1945.VI.25
210	Mikulidius Juozas, Juozo	35	Taurages apyl. Stragutes k., gyvulip paruosu	1948.11.27
211	MilaSauskas Jonas, Izidoriaus	31	bazes vedejas  Skaudviles valsciaus liaudies gynejas	1948.VIII.9
212	Miliauskas Jonas, Prano	26	Taurages rajono liaudies gynejas	1951.VII.31

21.3  214	Miliauskas Zigmas, Joknno  Minkevifius Juozas, Felikso	26  49	Skaudviles apyl. Angladegiu k., Ketei iu apy- linkes DZDT sekretorius  Taurages apyl. Bekeriskip k., 1944—1947 m. Meldikvirsip apylinkes DZDT pirmininkas	I949.1V.29  1950.VII.26
215	MiSeikiene Zose, Martyno	45	Vaidilp apyl. Pavarcio k.	1950.IV.19
216  217	MiSeikis Antanas, Jono  MiSeikis Antanas, Antano	58  23	Vaidilp apyl. Pavarcio k. Kolukio „Keturi ko- munarai1' nariai	1950.IV. 19
218  219  220  221  222	Mockaitis Juozas, Antano Mockaitis Juozas, Prano Mockus Petras, Petro Mockute Elena, Petro Mockut6 Stase, Petro	23	Batakip valsciaus liaudies gynejas  Gaures apyl. Dargaicip k.  Sartininkij apyl. Putokslip k. Lavonai imesti i sulinj	1947.III.14  1946.III.5  1947.XI.28
223	Mockus Vincas, Jono	18	Sungailiskip apyl. Kaziskes k.; Kaziskes apylin- kes DZDT pirmininkas	1949.V1I.15
224	Motiekaitis Altonsas, Petro	19	Taurages apyl. Pakalpokio k.	1947
225	Mozeris Juozas, Antano	40	Kunigiskip apyl. Gailiskes к , Kunigiskip apy- linkes DZDT pirmininkas	1946.X.9
226	Nagys Jonas, Jono	19	Sungailiskip apyl. Kaziskes k'., Kaziskes apylin- kes DZDT sekretorius	1949.VII.15
227	Narbutas Algirdas, Vlado	16	Skaudviles progimnazijos mokinys, VLKJS na- rys. Isbadytos akys, nupiautas liezuvis, gal- va nukirsta su kastuvu	19-15. VII.8
228	NaujokaitS Nina, Ivano	22	Taurages banko tarnautoja, VLKJS naie nuo 1940 m.	1946.11.10
229	Naujokas Jonas, Jono	32	Girininkp apyl. Kenscip k., L. Giros vaido kol- ukio pirmininkas. Buvo kankinamas	1949.VI.22
230	Nauseda Jonas	20	Taurages apyl. Dunoku k., Silines apylinkes DZDT sekretorius, VLKJS narys	1949.VII.6
231  232	Nausfeda Petras, Vinco Niecelis Jonas, Juliaus	40	Gaures apyl. Milgaudzip k.  Pagramancio apyl. ir k., Pagramancio apylin- kes DZDT sekretorius	1947.VII.17  1947
233	Norkiene Petre, Antano	44	Gaures apyl. ir k., Gaures valsciaus moterp dele-	1947.XI.24

gate
246	'	247

Ell.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
234	NoruSes Kazys	40	Kimigiskiq apyl. Siaunskiq k., Kunigiskiq apy-	1948. VII
235	Olbikas Motiejus, Povilo	46	linkes DZDT pirmininkas  Gaures valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	1948.VIII.6
236	Oilo\as Povilas, Michailo	29	paruosp agentas. Pries nuzudymq buvo kan- kinamas  Taurages misko pramones ukio nlanuotojas	1947.X.3
237	Overlingas Stasys	20	Sartininkq apyl Skirzemes k. Pakartas	
238	Packauskas Jonas, Antano	45	Zygaiciq mstl., koltikietis	
239	PaukStye Vincas	60	Lomiq apyl. Tremosios k.	1949
240  241	Paukstien£ Petronele  Paulaitis Juozas, Juozo	59  45	Baltrusaiciq apyl. Dvarvieciq k., desimtkiemio	1948.1V.13
242	Paulauskas Povilas, Kazio	65	jgaliotinis  Lomiq apyl Devynakiq k.	1946.V.25
243	Paulauskas Vincas, Vinco	24	Zygaiciq apyl. Butkq к	194?
244	raulavicius Stasys, Antano	34	Gaures valsciaus DZDT vykeiomojo komiteto	194b.1.29
245	Pelenis Boleslovas	51	pirmininkas  Kunigiskiq apyl. Molupio k., Molupio apylin-	1946.XI.21
246	PotkienA Ona, iuigio	39	kes DZDT pirmininkas Baltrusaiciq anyl. Sakalines k.	1949.IX.13
247	Petraitis Antanas, Antano	31	Gaures apyl. Stirhaiciq к., M. Melnikaites v.	1949.X.5
248	Petraillene Marcelo, Prano	22	kolukio narrni	1949.VII.6
249	Petraitis Antanas, Antano	2G	Dauglaukio apyl. Silines k., kolukio „Jaunoji	
250	Petraitis Juozas, Juozo	28	gvardija" narys, VLKJS narys  Girininkp apyl. Dabrupinip k., Zygaiciq vals-	1948.VII 7
251	Petraitis Kleopas, Vinco	20	ciaus liaudies gynejas Gaures apyl. Paikojq k.	1950.XI.8
252	Petraitis Mykolas, Juozo	49	Gaures apylinkes DZDT pirmininkas. Plies nu-	1949.VIII.22
			zudymq buvo kankinamas	

253	Petraitis Nikodemas, Antano	24	Baltrusaiciq apyl Sakalines k.	1947.X.16
254	Petraitien6 Juzefa	22	Kiubo-skaityklos vedeja	
255	Petrauskas Juozas, Juozo	43	Dauglaukio apyl. Pasesuvio k., kolukio ,,Pase- suvis" kasininkes	1949. VII6
256	Petrokas	20	Pagramancio valsciaus liaudies gynejas	
257	Pieia Viktoras, Adomo	46	Zygaiciu apyl Vizbarq k., Vizbarq apylinkes DZDT pirmininkas	1949.VIII.30
258	Pikturna Stasys, Juozo	4?	Taurages apyl Meldikvirsiq k., Meldikvrsiu	1946.X.17
259	PiktnrnienA Anele, Antano	50	apylinkes DZDT pirmininkas	
260	Popovas Jurgis, Jefimo	33	VSM Gaures valsciaus virsininkas, TSKP kan- didatas	1945.XI.10
261	Pranskaitis Vincas, Juozo	31	Gaures valsciaus partorgas	1945.XI.10
262	PukelytS Juzefa, Jurgio	50	Vaidilq apyl. Mykolaiciq k., pradzios mokyk- les sarge	1949.IX.20
263	PreikSaitytfe-Putinaitfc Valerija	21	Taurages apyl. Meiziu k.	1947.IV.23
264	Pulauskas Feliksas, Liudviko	32	Batakiq apyl. Faegluenio k.	1947.XI.23
265	Rafkauskas Jonas. Aleksandro	18	Zygaiciq koopeiatyvo buhalteris. VLKJS na-	1949.ХП.4
266	Rakauskas Juozas, Andrians	17	rys  Girininkp apyl. Aukstupiu k. Brolis buvo han- dles gynejas	1946.XII.13
267	Ramanauskas Stasys. Juozo	58	Sartininkq apyl. Lauzininkq k.. Sartininkq apy- linkes DZDT sekretorius	1948.V.4
268	Ramonas Juozas, Jurgio	24	Baltrusaicip apyl. Sakalines k., Sakalines apy linkes DZDT sekretorius	1948.IV.13
269	RasavlenS Anastazija, Jono	45	Sartininkq apyl. Skirzemes k.	1946.V.15
270	Raudonis Juozas, Prano	29	Zygaiciq apyl. Palolyciq k., desimtkiemio jgalio- tinis	1948. VII.13
271	Raudonis Stasys, Prano	23	Pagramancio valsciaus liaudies gynejas	1949.11.12
272	Rybakova Pelageja, F.	46	Skaudviles apy] Adakavo k.	1948.IV.29
273	Rimkus Algirdas. Antano	21	Sartininkq apyl. Trumpminkq k., Trumpininkq apylinkes DZDT sekretorius	1950.VII.16
274	Rimkus Jonas, Jono	24	Batakip valsciaus liaudies gynejas	1947.Ш.14
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am-  Z1US	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuiudymo data
275	Riiukus Juozas. Juozo	22	Gaures valsciaus DZDT vykdomoio komiteto	1948.X.1
276	Ringaila Kazys		paruosq agentas, VLKJS narys Gaures apyl. Zuikiskiq k.	1946.VI.25
277  278	Rrngailiend Marcele  Ringaila Jonas, Kazio		Gaures valsciaus liaudies gynejas	i946.VI.25
279	RingailaitA Petronele, Kazio	20		1945.XI.9
280  281  282	Ringaila ite Pranciska, Kazio  Ringaila Antanas Kazio  Rudminas Izidorius, Vinco	18  14  44	Zygaiciq apyl. Draudemq k.	1949.Ш.15
283	Rulbys Juozas, Vinco	33	Batakiq apyl Eidintq k„ Batakiq valsciaus liau-	I947.V27
284	Sadauskas Antanas, Juozo	47	dies gynejas Zygaiciq apyl, Ringiniq k.	1948.X
285	Sadauskas Jonas, Jono	23	Pagramancio mstl., milicimnkas	1949.IV. 12
286	Salapetas Pranas, Petro	54	Dauglaukio apyl. Pasesuvio k., kolukio ,,Pase-	1950.V.26
287	SamoSka Bronius, Stasio	28	suvis* pirmininkas  Taurages valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	1950.VI.24
288	SamoSka Jonas, Lauryno	28	paruosq agentas  Sungailiskiq apyl. Muzonq k., eigulys	1946. VII. 17
289	SamoSkiene Stasc	29	Gaures apyl. ZuikiSkiq k.	1947.X. 12
290	Savickas Liuciius	33	Vaidilq apyl Leliskes k., Vaidilq apylinkes	1951.IX.20
291	SirtuUticnS Bione, Juozo		DZDT pirmininkas Pagramancio apyl. Lylavenq к	1948
292	Skarbalius Jonas, Petro	33	Skaudviles apyl.- Gilviciq k. maluno vedejas	1946.VI 3
293	Skirmantlend Ona, Stepo	48	Batakiq apyl. Mickiskes k.	1948 VII.28
294  295	Sklrmantaitc Zose, Jono  Pkirtus Povilas, Jono	26  40	Games apyl Dargaiciq k.	1948.111.12
296	Skrickus Bronius	30	Batakiq apyl- Antegluonio k.	194ЫХ.22
297	Skurdells Antanas, Prano	39	Zygaiciq apyl. Stokaiciq k„ kolukio „Stokai-	1950.1V.15
			ciai" pirmininkas	*

298  299  300	Siu jus Aleksas  Sokolovas Anufrijus, Fiodoro  Spralnys Jonas, Simo	35  47  40
301	Sfaneviiius Antanas, Antano	55
302	Stegvilas Vytautas, Stasio	21
303	Steponavicius Vincas, Vinco	26
304	Straukiene Leokadija, Petro	59
305	Straukas Vaclovas, Jono	18
306	Stulginskas Jonas, Juozo	26
307	Stunibia Jurgis, Baltro	19
308	Subacius Ignas. Antano	46
309  310	Sultanovas Aleksandras, Petro Sultanova Nina, Kondrato	24
311	Sadbarier-ё Benedikta	40
312	Setkus Antanas	48
313	Saulys Henrikas, Juozo	40
314	Serpylis Leonas, Antano	45
315	Sidlauskas Kazys	60
316	Sidlauskienfe Apolonija, Jono	40
317  318	Sidlauskas Stasys Kazio Slleris Jonas.	20
319	SimaSius Stasys, Antano	45
320	SimaSlus Vincas, Stasio	20
321	Simkus Izidorius, Izidoriaus	'	45

Ealtrusaiciq ару'. Sakalmeg k„ hatsiuvys

Skaudviles valsciaus liaudies gynejas

Balakin apyl. Mickiskes k., Melagiskes apylin-
kes DZDT pirmininkas

Taurages apyl. Tauru к., Tauiq apylinkes piimi-
r.inkas

Skaudviles valsciaus liaudies gynejas

Zygaiciq apylinkes DZDT pirmininkas

Pagramancio apyl. Matiskiu k, nauiakuiiai

Gaures apyl. Kiukiskiq k„ Gaures valsciaus liau-
dies gynejas

Pagiamancio apyl. Matiskiq k., Matiskiq apy-
linkes DZDT sekretorius

Lomiq apyl Karapolio k.

Batakiq apyl.. Norkiskes tarybinio ukio briga-
dininkas, TSKP kandidatas. Kartu zuvo jo uos-
vis, kuri о pavarde nezinoma

Lauksargio apyl Steponiskiq k.

Girininkq apyl. Leikiskiu k.. kolukio „Vienybe'
pirmininkas. Susirgo ir mile nuo sumusimo

Skaudviles apyl. Sauslaukio к, pieno nugriebimo
punkto vedejas

Zygaiciq apyl. Ringiniq k. Buvqs apylinkes
DZDT pirmininkas

Lomiq apyl. Vaitimenq k.

1948.IV.13
1949.VI.2.4

1948.VIII.18

1948.IV. 13

1945.ХП.26

1949.1.14

1948.IV.23

1945.XI.10

1948.IV.23

1947.V.22

1.947.X1.28

1948.X. 12

1952.X.21

1948.11.26

1947.XII.2

Batakiq apyl. Mickiskes к samdinys	1948

Zygaiciq apyl. Lapkasiq к.	1948.П1.12

Vaidilq apy.. Pilsudo k., buv^s apylinkes rinki- 1947.П.28
mines komisijos pirmininkas
250

Eil. Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	An- zius	Gyvenamoji victa, kiti duomenys	Nuzudymo data
322	Simkus Jonas, Jono	39	Kunigiskip apyl. Jucaicip k., buves Caures vals- ciaus Laudies gynejas	1947.XI.28
323	Simkus Stasys, Piano	28	Batakip apv], Siurpiskes k.	1951.Ш.6
324	Simkus Vincas	34	Taurages apyl. Dapkiskip k. Nuzudytas kartu su A lisp seima	1950.X.9
325	SiSkus Jokubas, Jokubo	25	Batak.p apy). Akstinq k., mokesciq inspektonus	1946.VII.3
326	Siupinys Vladas, Jono	25	Saltrusaicip apyl Buibiskip k., Gaures valsciaus karimo sialo virsininkas	1946.1.29
327	Sneideraitis Gustavas Liudviko	38	Girininkp apyl. Kaupip k., desimtkiemio jga- liotini s	1947.IX.8
328	Spelveris Juozas Jurgio	26	Girininkp apyl. Aukstupip k„ kolukio ,,Raudo- noji veliava' pirmininkas, TSKP narys	1955.IX.15
329	Sukys Juozas, Jurgio	53	Sartininkp apyl. ir k., Sartininkp apybnkes DZDT pirmininkas	1951.XI.19
330	T achtom ISoviend-Krasauskaite Zuzana, Jono	28	Gaures valsciaus DZDT vykdomojo komiteto fi- nansp skyriaus inspektore	1947.XI.24
331	Tamo&aitis Stanislovas, Vincento	45	Vaidilp apyl. Keterip k. Namas sudegintas su	1949.1V. 11
332	TamoSaitienb Cicilija, Petro	40	lavonai s	
333	Timinskienc Marijona, Antano	51	Lomip apyl. Vaitimenp k.	1945.XII.27
334	TiJkus Jokubas		Batakip valsciaus mokescip inspektorius	1947
335	Trakinskas Juozas, Bo'eslovo		lauksargip apyl. ir k.	1947 IX.2
336	Trapas Petras, Juozo	50	Gaures valsciaus DZDT vykdomojo komiteto finansp skyriaus agentas	1949.IV.29
337	Tunaitis Valtens, Emilio	20	Girininkp apyl. Prismantp k., VLKJS Zygaicip valsciaus sekietorius, bibliotekos vedejas	1949.III.12
338	Tunaitls Enulis, Jono	50	Kolukio „Raudonoji veliava" partines organ?	1957

zacijos sekretorius. Uzmustas kuju, lavonas
jmestas j upelj

339	iit.lys Aleksandras	55	Sartininkp apyl. ir k., kolukio „Sartininkai" na-	1951.XI.19
340	Vaicikauskiene Barbora, Jurgio	63	rys  Zygaicip apyl. Palolycip k.	1949.11.25
341	VaiStaras Benediktas. Mato	60	Vaidilp apyl. Berelksniskes k., Ikolukio „Aus-ra" \ pirmininkas	1949.IV 22
342	Vaitkns Petras	25	Pagramancio apyl. ir k., Taurages valsciaus liau- dies gynejas	1946.XII.26
343	Vaizgela Kazys, Vinco	41	Batakip apyl. Ciuteikip k., batsiuvys	194711.18
344	Valantejus Jonas		Gaures apyl. Vezaicip k., Milgaudzip apylinkes DZDT pirmininkas	1946
345	Valavicienc Julija, Jurgio	75	Vaidilp apyl. Ruibiskes k. Sodyba sudeginta	1947.VIII.8
346	Vaiavicius Bronius, Antano	24		1947.VI.27
347	Valins Jurgis, Jurgio	29	Lomip apyl. Sakviecio k., eigulys	1948.1.20
348	Valteris Leonardas, Juozo	29	Sartininkp apyl Skiizemes k., pradzios mokyklos vedejas	1951.XI.19
349	VarSkys Kazys, Kazio	45	Girininkp apyl. Aukstupip k. biivps liaudies gy-	1946.V.25
350	VarSkys Stasys, Kazio	19	nejas Stasys — ko'ukio .Raudonoji veliava" narys, VLKJS narys. Uzmustas kuokonns, ap- vyniotomis spygliuota viela	1952.П.7
351	Venskus Zigmas, Jono	41	Batakip apyl. Pasesuvio k.	1947.VII.7
352	Versinskas Stasys, Stasio		Pagramancio apyl. Naujininkp k.	1946
353	Virbickiene		Pagramancio apyl. Tuscip k.	1947
354	Vitkauskas Jonas, Jono	21	Pagramancio apyl ir k., apylinkes DZDT pir- mninkas	1947.IX
355	Ugincius Alfonsas, Stasio		Sungailiskip apyl. Uzbudupio k., siuvejas	1947
356	Urbaitis Juozas, Juozo	50	Vaidilp apyl Keterip k.	1948.XI
357	Urbaitiene Joana, Antano	40	Vaidilp apyl. Keterip k. Namas sudegintas su iavonu.	1949.IV.il
358	Urbonas Antanas, Augusto	43	Lauksargip apyl. Griezpelkip k., apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas	1948.1.2
359	Urbutis Antanas, Vinco	63	Baltrusaicip apyl. Buibiskip k., Siaulip apskri-	1947.VIII.5
360  361	Urbutien6 Konstancija, Antanc  Urbutyte Julija Antano	54  20	ties saugumo darbuotojo seima	
EiL  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomeriys z	Nuzudymo data
362	Crbutytd Zose, Antano	21		1949.II.5
363	Urbutls Pranas	49	Batakiq apyl Gerviecnj k., Akstinq apylinkes DZDT piimininkas	1945.VJII.8
354	Zakarevidius Yadovas, Antano	39	Baltiusaiciq apyl. Dvarvieciq k., Gaures valsciaus DZDT vykdomojc komiteto zemes ukio sky- riaus vedejas	1946.VII.17
365	Zemeckas Juozas, Juozo	50	Pagramancio apyl Pagramantalio k., Pagraman- cio apylinkes DZDT pirmininkas	1946.VJII.13
366	Zingaila Amanas, Jono	60	Vaidilq apyl. Jakutiskes k., naujakurys	1949.1V.21
36?	Zuikauskiane Teodora		Lomiq apyl. Grauzq k.	194?
368	Zagar as Antanas, Juozapo	38	Skaudviles apyl. Sniegoniskes k., apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas	1946.1.16
369	ZebeJys Jonas, Julians	42	Zygaiciq apyl. Zoliskiq k., Aukstupiq apylinkes DZDT pirmininkas	1947
37 C	Zemaitis Jonas, Mykolo	46	Gaures apylinkes DZDT vykdemojo komiteto pir- mininkas	1946.1.29
371	Zeqiaitis Petras, Mykolo	28	Aktyvistas	1949.V.4
372	Zelys Pranas, Kiistupo	28	Zygaiciq valsciaus milicijos jgaliotmis	1949.Ш.12
373	Zideckiend-Vltkunlend Petronele, Jono 45		Pagramancio apyl. ir k.	1947.IX.7
374	Ziekus Jonas, Jono	28	Gaures acyl. Paikoju k., eigulys '	1952. V. 15
375	Zltkiend Ona, Juozp	52		19O0.XJ.9
376	Zidkus Nikodemas, Nikodemo	65	Gaures apyl. Paikojq k.	1948.V.13
377	Zlikus Kazys, Nikodemo	20		
378	Zymandlus Antanas, Juozo	34	Zygaidiq apyl. Balciq k.	194Я.1П.З
379	Zymantas Izidorius, Juozo	62	Lomiq anyl Ringeliq k.	1948 IV.7
380	Zymanttend Marijona, Jurgio	50		
381	Zymantas Antanas, Izidoriaus	20		

га*У ,'i 'r>»wg!

Silales RAJONAS

1	Afas Jonas, Jono	25	Upynos apyl Paupio k„ Kaltinenq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininko pava- duotojas	1948.VT.19
2	Afiend Marijona, Stanisiovo	48	Upynos mstl.	1946-XI-23
3	Attend Teodora, AJeksandro	26	Upynos mstl.	1949.VIIT.22
4	Aibrektaitd Bronislava	27	Upynos mstl., klubo skaityklos vedeia	1946. V. 12
5  6	Alekna Stasys, Mykolo  Al Igas Antanas	49	Jucaiciq apyl. ir k,, desimtkiemio igaliotinis. Li ко 9 vaikai  Jucaiciq apyl ir k.	1946.XI.15  1946.X1.16
7	Aputis Jonas, Augusto	41	Jucaiciq apyl. Kreiviq k.	1947.1.3
8  9	As*ranskas Jonas. Povilo Astrauskicnd Kaze, Kazimiero	38  39	Silales apyl. Ralsiq к , naujakuriai	1948.XI.18
10	AuJkaJnts Antanas. Petro	41	Silales apyl. Vaboliq k.	1948.11.19
11	AuSkalnts Antanas, Vinco \	55	Cbelyno apyl Dryzq k.. kolukio „Birzq lau.kas" narys	1950. VIII. IC
12	AuSkaJnfs Bionius, Vinco	33	Piliakalmo apyl. Teneniq k., aktyvistas	1945.X. 12
13  14	AuSra Antanas, Vinco  Auibikavtttus Jonas, Dominmkc	48	Jucaiciq apyl. Zvihq. k„ Vaiciq apylinkes DZDT sekretonus  Obelyno apyl. it k., 1940—1941 m. apylinkes	1950. VIII.10  1946
15	AuibikavlCius Juozas, Jono	28	DZDT pirmininkas. Juozas — Taurages apskri- ties milicijos igaliotinis	1950 IV. 16
16	Avilis Albinas, Felikso	38	Laukuvos mstl., tarybinio ukio skyriaus vedejas	1946.X.2
17	Bagdonas. Juozas, Juozo	22	Laukuvos apyl Degliskes к, Laukuvos valsciaus DZDT zemes ukio skyriaus vedejas. zootech- nikas	1948.XII.17
18  19	Bajorinas Stasys, Izidoriaus Bajormiend Zofija, Kazio	34  31	Stungaiciq apyl. Palokyscio k., desimtkiemio igaliotinis	1949.V.5
20	Baltins Mecislovas. Kazio	36	Jucaiciq apyl, Gedeliskes k.	1948.VIII.6
21	Balttus Petras Antano	52	Silales apyl Norvainiq k.. kolukio „Vienybe"	1949.V.12
22  23	Baltiunas Jonas.. Stasio  Baltiflnaitd Stefa, Stasio	25  20	11Д1 у S>  Kvedarnos apyl. Sauslaukio k., naujakuriai	1949.V.31
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	ArQ-  ZlUS	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
24	BalSauskienb Ona, Jono	45	Piliakalnio apyl. Kalniskiq k.	1947.IV.18
25	Banys Stasys, Jokubo Barcis Antanas, Kazio	39	Silales apyl. Kudaiciq k.	1949.V
26		60	Laukuvos apyl. Padvornikq k., kolukio ,,Zemai-	1952.IX.30
			ciq svyturys" narys	1950.Ш.28
27	Barcys Kazys, Kazio	46	Kvedarnos apyl. Kadagynes k„ eigulys	
28	Bardauskas Juozas		Poskos apyl. Maldunu k.	1947.XI.27
29  30	Bardauskiene  BarSkbtis Pranas, Prano	55	Silales apyl. Zqsino k„ desimtkiemio jgaliotinis	1945.X.26
31	Bernikas Petras, Jono	34	Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas	1948.X.17
32  33  34	Bernotas Antanas, Kazio  Bernotienb  Bertulis Petras, Juozo	46  32	Stungaiciq apyl. Prapimo k.  Kvedarnos apyl. Sakenq k., kolukio „Zydinti	1947.V.23  1948.VIII  1951.XI.20
			zeme" narys	1947.11.18
35	Bibilius Kazys, Jono	40	Kvedarnos apyl- Lembo k., Kvedarnos valsciaus	
			liaudies gynejas	1947.X.4
36	Birgioliene Liuda, Povilo Bytautas Pranas	60	Kaltinenq apyl. Pagrybes k.	
37			Kaltinenq apyl. Severenq k., VLKJS narys. Pries	1947
			nuzudymq buvo kankinamas	
38  39	Bratkus Motiejus Brazauskas Antanas, Adorno		Poskos apylinkes DZDT pirmininkas  Jucaiciq a,pyl. Zviliq k., apylinkes DZDT pir-	1946.IX.25
			mininkas	1946.XI.24  1951.V.12
40  41	Brazauskas Kazys, Juozo  Brazauskiene Juzefa, Pranciskaus	24  70	Obelyno apyl. Paakmenes k., milicininkas Silales apyl. Gubriq k„ kolukio „Nemunas" na	
42	Brazauskas Vytautas, Pranciskaus	20	riai	
43  44	Brazauskaitb Zofija, Pranciskaus Budrys Zigmas, Jono	23  22	Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas, VLKJS 1950.1.12	
45	Buikys Pranas, Prano	41	Stungaiciq apyl. Buciq k.r Siauduvos apylinkes 1952.IX.30	
			DZDT pirmininkas	

255

46 Bulopkis Juozas

47 Burbulis

48 Budvytis Juozas, Povilo

49 Budvytis Stasys, Stasio

50 Budvytis Leonas, Aleksandro

51 Cibauskas Albinas, Jokubo

52 CekaviCius Petras, Antano

53 Cerniauskas Anatoli jus, Jono

54 Cerniauskas Petras, Jono

55 Cdsna Pranas, Kazio

56 Dajoras Pranas, Juozo

57 Dajoras Kazys, Prano

58 Damulis Apolinaras, Antano

59 Damulis Pranas, Kazio

60 Dambrauskas Jurgis, Jono

61 DaraSius Vladas

62 Darbutas Antanas, Jono

63 Darbutas Stasys, Jono

64 Darbutiene Ona, Simo

65 Dargis Pranas Baltramiejaus

PajGrio apyl. Laumenq k., Zvingiq apylinkes
DZDT pirmininkas

Upynos apyl. Girdiskes k.

Jucaiciq apyl., kolukio „Jucaiciai" sqskaitininkas
41 Laukuvos apyl. Girvainiq k., Girvainiq apylin-
kes DZDT pirmininkas

19 Piliakalnio apyl. Kalniskip k„ VLKJS narys

50 Kvedarnos apyl. Sakenq k„ kolukio „Zydinti
zeme" pirmininkas

24 Poskos apyl. Nuomininkq k. Pries nuzudymq bu-
vo kankinamas

24 Laukuvos apyl. Vaboliq k., Laukuvos valsciaus
valstybinio draudimo agentas, VLKJS narys

21 Laukuvos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na-
rys

50 Kaltinenq apyl. Bartasiskes k.

55 Kvedarnos apyl. Kadagynq k., kolukio „Zemai-
14 ciq krastas" nariai

20	VLKJS Silales valsciaus sekretorius

52 Jucaiciq apyl. Kreivip k., apylinkes DZDT de-
putatas

41 Pajurio apyl. Didkiemio k., Didkiemio apylinkes
DZDT. pirmininko pavaduotojas

45 Pajurio apyl. Paziurzmocip k., naujakurys

Upynos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na-
rys '

33 Upynos apyl. Maldunp k., apylinkes rinkimines

32 komisijos narys, kolukio „Maldiinai" brigadi-
ninkas

56 Laukuvos apyl. Paezerio mstl., Paezerio apylin-
kes DZDT pirmininkas

1947

1950.Ш.19

1948

1947.IV. 18

1951.XI.20

1948.VIII.29

1948.XII.17

1948.X.17

1946.XI.14

1950.III.29

1950.VII.6

1947.XII.17

1948.1П.27

1946.III.7

1948.ХП.8

1950.11.17

1946.III.8
to $	Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, t6vo vardas	Am-  ZiUS	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo r data
	66  67  68	DemuSkaltis DemuSkaitlenfe DemuSkaltyt6		Jucaiciq apyl. Lentines k.	1945.VII.24
	69	DenisevlCius Vladas, Jono	33	Pajiirio apyl. Zvingiq k., Zvingiq pradzios mo- kyklos vedejas. Liko keturi vaikai	1946.V.12
	4	70	Dlglys Kazys, Kazio	55	Kvedarnos apyl. Buisiq k„ kolukio „Zydinti fe- me" narys	,	1955.VII.31
	71	Dilertas Kazys, Kazio	35	Kvedarnos	kolukio „Naujas gyvenimas"  narys	1951.1.30
	72	Domlkas Petras, Jono	52	Piliakalnio apyl. Pakalniskiq k.	1951
	73	Dragunas Jonas, Aleksandro	44	Pajurio apyl. Spraudaiciq k., desimtkiemio jga- liotinis	1946.IX.20
	74  75  76	Dragunas Kazys, Kazio  Dragunas  Dragunlen6	46	Pajiirio mstl.  Piliakalnio apyl. Vidgiriq k.	1950.IV.30  1947.IX
	77	Dromantas Petras, Juozo	41	Laukuvos apyl. Selvestrq k., Laukuvos valsciaus	1945.XI.13
	78	Dromantas Stasys, Petro	20	liaudies gynejai. Sunus Stasys — VLKJS na- rys. Sodyba sudeginta. Liko devyni vaikai	1948.X.17
	79	Efimovas Vasiiijus, Vasilijaus	24	Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas	1947.X.4
	80  81	Einlkis Juozas, Juozo  Е1П1к1епё Barbora	28  60	Jucaiciq apyl. Rugynos k.	1948.ХП.31
	82	Elsmontas Stasys, Stasio	26	Laukuvos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys	1948.III.2
	83  84	Galiauskas Zigmas, Juozo  Galiausklen6-Zabtelalt6 Stase	20  24	VLKJS Silales valsdiaus sekretorius  Silales valsciaus DZDT vykdomojo komiteto fi- nansq skyriaus inspektorfe. Buvo neScia. Abu prieJ' nuzudymo buvo kankinami	1947.VII.1
	85	Gajauskas Benjaminas, Bernardo		Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas. Liko trys vaikai	1951.IV.28

17 Kruvinos zudikq pedos

86	Galdikien6 Aleksandra, Aleksandro	40	Laukuvos apyl. Baubliq к., P. Cvirkos v. kolukio	1949.VIII.20
87	Gallnskas Adomas, Felikso	50	brigadininke, veliau pirmininke Kvedarnos apyl. Grimzdq k.	1947.11.16
88	Galinskas Vincas, Broniaus	40	Stungaiciq apyl. Alkupio k.	1947.III.19
89	Gefas Petras, Petro	35	Kvedarnos apyl. Capiskes k.	1945.11.17
90	Gedmlntas Julijonas	19	VLKJS Kvedarnos miestelio organizacijos sek-	1946.VII.3
91	Gegitauskas Rapolas	45	retorius  Upynos apyl. Pilsudo k., buvQs kolukio ,,Aus-	1951.IX.19.
92	Genys Simas, Povilo	21	ra" pirmininkas  Pajurio apyl. Vartulenq k.	1947.IX.22
93	Gerdauskas Juozas		Pajiirio apyl. Spraudaiciq k., apylinkes DZDT	
.94	Geryba Kostas		pirmininkas  Laukuvos apyl. Vankiq k.	-
95	G£rikas Leonas	45	Silales valsciaus liaudies gynejas	1948.X.3
96	GeStautas Stasys, Aleksandro	17	Laukuvos valsciaus liaudies gynejas	1948.X.17
97	Giga Petras, Petro	30	Kvedarnos apyl. Paragaudzio k., Lembo apylin-	1947.11.18
98	Gylys Kazimieras, Antano	34	kes DZDT pirmininkas  Kvedarnos apyl. Budriq -k., Kvedarnos valsciaus	1945.VI.13
99	Greifiute Stefa, Juozo	18	liaudies gynejas  Silales apyl. Gubriq k., Silales vidurines mokyk-	1951. V. 11
100	GriSka Alfonsas	28	los XI klases mokine, VLKJS nare  Stungaiciq apyl. Mikuliq k., kolukio „PalokyStis" . narys, VLKJS narys’	1  Stungaiciq apyl. Alkupio k., kolukio „Zemaiciq	1950.ХП.15
101	Grinevickienfe Elena, Kazio	27		1951.VII.16
102	Grybiend Liuda, Jono	38	svyturys" nare Upynos apyl. Geguziq k.	1949.IX.20
103	Grunovas	28	Stungaiciq apyl. Dargaliq k.	1947.XI
104	Grudls Pranas, Anupro	65	Kaltinenq apyl. Lingeniskes k,, maluno vedejas.	1947.X.30
105	Glazdauskas Vladas, Petro	40	Pries nuzudymq buvo kankinamas Kaltinenq valsciaus mokesciq inspektorius	1949.ХП.1
106	Ivanauskas Jonas, Domo	60	Kaltinenq apyl. Sliuzq k.	1946.III.23
107	Ivinskas Antanas, Prano	30	Kvedarnos apyl. Kadagynq k., kolukio „Pajure-	1958.IX.30

lis" apskaitininkas
EH.  Nr.	Pavarde, vardas, tfevo vardas	Am-  Z1US	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
108	JaSsinskas Vladas. Petio	55	Silales apyl. Derkmtq к , siuvejas	1946.V.31
109	Joeys Stasys, Alekso	47	Kaltinenq apyl. Bartkiskes k., kolukio „Azuolas" pirmininkas	1949.IX. 17
ПО	Joeys Bronius, Stanislovo	22	Kaltinenq apyl. Paliepkalnio k., kolukio ,,Pir- myn" sqskaitininkas, VLKJS narys	1953.11.14
111	Jokubauskas Juhas		Silales apyl Nevociq k.	1945
112	Jokubauskas Kazys, Aleksandro	37	Silales apyl. Gubriq к. V. Majakovskio v. kol- Ckio valdybos narys	1949 VIII 22
ИЗ	Jomantas Stasys, Romualdo	48	Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., Kiitimq apylinkes DZDT pirmininkas. Kirviu perskelta galva ir jmestas j suhn;	1946.III.15
114	Jonelis Petras, Kazio	28	Silales apyl. Bokstq к	194L.Vl.il
115	Jonelis Vladas, Kazio	25	Kvedarnos valsciaus paruosq agentas	1946.V1.26
116	Jonelis Stasys		Obelvno apyl Paakmenio к	1946.IX.26
117	Jonikas Vladas. Antano	49	Silales apyl. Balsiq k.. Balsiq apylinkes DZDT deputatas, kolukio organizatorius	1949 IX 22
118	Juknlutfe Domicele	40	Silales apyl. Drobuksciq к, M. Melnikaites v.	1951 .IX.9
119	Juknlut6 Justina	20	kolukio nares	
120	Jurgllas Bronius, Petro	52	Pajtirio apyl, Spraudaiciq k., kolukio „Zvingiai" pirmininkas. Liko septyni vaikai	1951.IX.12
121	Jurgllas Stasys	19	Silales valsciaus liaudies gynejas	1947.1.6
122	Jurginas Stasys, Juozo	58	Silales apyl. Bokstq k. Zuvo sprogus nainai. Na-	1946.VI.26
123	Jurgmie.n6 Elena, Kazio	43	mas sudege su lavonais	
124	Jurkute Brone .	30	Laukuvos valsciaus metrikacqos biuro vedeja, VLKJS nare nuo 1944 m. Lavonas jmestas i ezerq  Silales valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininkas	1949.1.1
125  126	JuSka Jonas, Edvardo Jukklent			1945.VII.10

127	Juodeikis Juozas, Izidoriaus	61	Silales apyi. Nevociq k.	1949
128	Juozaitls Antanas, Juozo	41	Silales apyl. Gubriq k., Gubriq apylinkes DZDT	1946.III.8
			sekretorius	
129	Juozaltis Bronius	21	Silales apyl. Leviskiq k., kolukio .Azuolas"	1950.XII.14
			narys	
130	Kalrys Kostas, Juozo		Upynos mstl.	1947
131	Kaminskas Aloyzas	30	Jucaiciq apyl. Vaiciq к , buves milicininkas	1949
132	Karbauskas Vladas	26	Silales apyl. Kerbedziq k., naujakurys	1948.XI.19
133	Karba”Skieb£-Jonelien6 Marijona Kezio	27	Silales apyl. Bokstq k., kolukio „Pirmtinas" nare	1949.X.20
134	Karetva Juozas, Jono	50	Kvedarnos apyl. Gvaldq k.	1946.XI.19
135	Kareivaitfe-Savickien^ Elena Juozo			
136	Karlikauskien£ Gna, Vinco	46	Kaltinenq apyl. Jaunodavos k.	1949.IX.30
137	Karpys Petras, Kazio	52	Kvedarnos apyl. Kadagynq k.	1946.X1.19
138	Karpicnfe Valerija, Kazio	54		
139	Kasmauskas Jonas, Juozo	15	Laukuvos valsciaus liaudies gynejas	1948.X.17
140	Kasmauskas Juozas, Juozo	42	Poskos apyl. Nuomininkq k., Nuomininkq apy-	1949.III.30
			linkes DZDT sekretorius	
141	Kaupaitis Petras, Augusto	23	Obe’.yno apyl. Gaidienq k., batsiuvys	1949.VII.43
142	Kavaliauskas Pranas, Petro	52	Kvedarnos apyl. Gvaldq k., Gvaldq apylinkes	1948.XI.4
			DZDT pirmininkas	
143	Kazlauskis Juozas, Juozo	29	Jucaiciq apyl. Kilpiniq k., maluno vedejas	1947.1.29
144	Kazlauskien6 Ona, Antano	26		
. 145	Kazlauskas Petras, Petro	18	Upynos apyl. Maldunq k.	1949.IX.20
146	Kazlauskas Stasys, Stasi о	23	Stungaiciq apyl Padvarninkq k.	1951.VII.16
147	Kazlauskas Vincas	50	Pajtirio apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas	1945.VII.il
148	Kaiutas Spiridonas, Ipolito	38	Piliakalnio apyl. Palaivio k.. handies gynejas	1949.IX.13
149	KelpSa Jonas, Jono	30	Kvedarnos apyl. Kadagynq k., eigulys. Kolukio	1950.VII.7
150	KelpSieng Zofija, Igno	24	.Zemaiciq krastas" nariai	
151	KelpSienfe Juzefa, Vinco	63		
152	Kerputis Jonas. Jono	17	Silales mstl.. VLKJS narys	1949
K5	153	Keturauskas Zigmas. Juozo	27	Kaltinenq apyl. Severenq k. kolukio , Zemaiciq	1951.IX.9
СЛ LD			zeme" pirmininkas, buv^s mokytojas	
Eil. Nr	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- bus	1	'				 	 - ’’ J	 7	'  Gyvenamoji Vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
154	Kedavltlus 'Zenonas Vinco	55	Silales mstl., kirpejas, aktyvistas	1950.VIII.5
155	Kiaurakytb Adele, Juozo	22	Laukuvos mstl.	1948.VII1 8
156  157	Klnderis Vincas, Juozo Klrjanova Tatjana	22	Gbelyno apyl. Seno Ooelyno k.  Jucaiciq apyl Burkenq к.	1946. VIII. 1
156	Kiupelis Stasys, Stasio	25	Silales apyl. Kudaiclq k.	1948.V.12
159	Kizevlfilus Alfonsas, Antano	27	Kaklnenq valsdiaus liaudies gynejas	1946. VI. 1
160	Klei ha Bronislovas. Kazlmiero	29	Kvedarnos apyl. Lembo k.	1945.IV 23
161	Klelna К. V.		Pajurio apy l. Didkiemio к	1947.1V
162	Klimas Antanas, Jono	44	Kvedarnos apyl. Budriq k„ kolukio „Jura" na-	1950.VII.7
163	Kobeckis Vaclovas, Alekso	21	Vs  VLKJS Kaltinenu valsciaus sekretorius	1948.VII.20
164	Kobeckls Kazys, Alekso	20	Studentas	
165	Kraviiiinas Antanas, Antano	48	Kvedarnos apyl. Gvaldq k., pradzios m-los mo-	1948.VIII.23
166  167 1G8	Kromelis Jonas  Kronovaltfe Marijona Kulcas Kazimieras, Antano	33	kytojas  Jucaiciq apyl. Romes Lauko k.  Pajurio apyl. Vartutenq k.  Jucaiciq apyl. Kutimq sk., buvo padavq pareis-	1949.X 1947.IX.22  1948.X.3
169	Kulclend Elementina, Juozo	26	kuna jstoti j kolilkj. Aktyvistai. Liko 4 metq	
170	Kuizinas Juozas, Jono	39	vaikas  Jucaiciq apyl. Putves k., Putves apylinkes DZDT	1947 VII. 1
171  172  173  174	Kulzlnlene Marijona, Vinco  Kuizinas Telcsforas, Juozo  Kulzlnlene Marijona,, Jono	♦  Kukujevas Povilas, Simo	39  13  55  60	Pirnuninkas. Pries nuzudymp buvo kankina mas. Ltko trys vaikai  Silales apyl. Gubriq к. V. Majakovskio v. koi	1949.VIII.22
175	' Kuku|eva« Juozas, Povilo	26	ukio nariai. Sunus Juozas — klubo-skaityk	—
176	Kumplkfs Petros, Klpro	40	los vedejas  Jucaiciq apyl. Kreiviq k.	1948.III.27
177	LatoZa Kostas, Juozo	40	PoJaos apyl. Cipkiskfes k., Poskos apyl. DZDT	1948. IX

sekretorius

178	Lauri naitls Povilas, Povdo	27	Jucaiciq apyl Kreiviq k.	1947.1.3
179	Laurinavliius Kazimieras, Prano	40	Laukuvos apyl Gulbiq k., Girvainiq apylinkes	1948.VJ.14
			DZDT sekretorius	
180	Laurinavidus Stasys, Dominiko	21	Obelyno apyl. Bruskiq k. Buvo pakartas	1949.IX.9
181	Ld'Hinskas Stenonas, Jono	23	Upynos valsciaus milicijos virsininko pavaduo-	1950JV. 15
			tqjas, jaunesnysis leitenantas, VLKJS narys	
182	Lebrikas Stanislovas	55	Jucaiciq apyl. Vaiciq k.. eigulys. Pries nuzudy-	1947.XTT.8
183	Lehrikiene Rozalija	60	mq buvo kankinamas	
184	Lebrikas Kazys, Stanislovo	35		
185	Lebrikas Jonas, Stanislovo	30		
186	Lehrtkienb Aleksandra	25	Buvo nescia	
187	Legeckas Jonas		Pajurio apy). Didkiemio к , apylinkes DZDT pir-	1947
			mininkas	
188	Liatukiene Emilija, A lek sandro	45	Stungaiciq apyl. Palokyscio k., kolukio „Tary-	1950.X1I.14
			bine Zemaltija" nare	_	
189	Lidiius Vaclovas, Povilo	17	Kvedarnos apyl. Grazjurio k„ Kvedarnos vals-	1950.IV. 12
			ciaus liaudies gynejas	
190	Lidiius Vincas, Juozo	55	Plliakalnio apyl. Girininkq k.	1946
191	Lingis Juozas, Motiejaus	55	Obelyno apyl. Pavatsedzic k, Lietuvos KP VI	1951.IX.5
			suvaziavimo v. kolukio narys	
192	LukoSius Aifonsas, Juozo	31	Obelyno apyl Gembiiciq k.	1947X126
193	Г1 '< j У end Petro nele	65	Kaltinenq apyl. Jaunodavos k.. naujakuriai	1948 Ш.31
194	Luko4l«s Juozas. Juozo	29		
195	LukoSiutb Ona. Juozo	25		
196	MaCijauskas Antanas Antano	22	Jucaiciq apyl. Putves k.	1947.IV.28
197	Maksimova Valentina, Ivano	21	Kvedarnos apyl. Gvaldq k.	1946.XI.18
198	Manclus Vladas. Juozo	46	Poskos apyl. Maldunq k. '	1950.11.17
199	Mancienb Ona, Jurgio	49		
200	Martlnkus Kazimieras, Kazim: его	47	Poskos apyi. Levickiskbs k., Pasausalio apylin-	1948.VIII.29
			kes DZDT pirmininko pavaauotojas	
ю	201  ОЭ	Martinkus Danielius, Kazimiero	38	Poskos apyl. Gaudvaisiq к piento darbininkas.	
F-4			Abu .pries nuzudymq buvo kankinami	
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
202  203  204	Maselskis Pranas, Jono  MaslausKaii£ Stase  Maurkas Stasys, J okubo	32	Upynos apyl. P.uibiskes k., Maumiescio miesto handies teismo teisejas  Kvedarnos apyl. Nasvyteliq k. Sodyba sudegm ta  Piliakalnio apyl. Pakalniskiq k., apylinkes DZDT sekretorius	1948.VII.4  1947
205  206	MauruSartis Gediminas. Jono  MauiuSaltiend Aldona. Antano	26  26	Piliakalnio apyl. Paezerio k., Paezerio piadzios mokyklos mokytojai	1950.VH.4
207	Marillauskas Juozas, Aiekso	48	Kvedarnos apyl. Gvaldq k., misko darbininkas	1952.X. 1
208  209  210  211  212	Meliys Juozas, Juozo Meliys Pranas Juozo Meliys Juozas, Juozo Meliys Vytautas, Juozo Meiiytd Zose, Juozo	54  27  20  18  23	Stungaiciq apyi. Kuliskiq k.	1948.XII 1
213	Metrlkas Petras, Kazimiero	44	Silales apyl Lapkaimo к, Gubriq apylinkes DZDT depul atas, desimtkiemio jgahotinis	1949.VJIJ.23
214	Mlklius Stasys, Petro	33	Upynos valsciaus haudies gynejas	1945.VJI.27
215	Mlla&ius Feliksas, Aleksandro	41	Stungaiciq apyl. Paimiezio k.	1948.XII.1
216	Milius Vladas, Jono	40	Kaltinenq apyl. Pagrybes k.	1947.X1.14
217	MtSelkis Jonas	21	Laukuvos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na- ry s	1948.X. 17
218  219	Mokasejevas Piotras, Ivano  Nabaias Kazys	28	Klaipedos fabriko darbininkas, atvykQs j Silales raj. platinti paskolos  Jucaiciq apyl. Kutimq k., Kutimq apylinkes DZDT pirmininkas	1951.V.10  1945
220	Nadiudenka Mykolas, Mykolo	40	Laukuvos apyl. Paezerio tnstl., Paezerio apylin- kes DZDT pirmininko pavaduotojas	1948.IX.30

221	Navickas Pranas, Kazio	28	Silales apyl. Bokstq k. Kolukio „Pirmunas" na-	1949.X.20
222	Navickas Kazys, Juozo	60	riai	
223	Navickiene Ursule	50		
224	Nazarovas Mykolas. Anikejaus	44	Kaltinenq apyl. Lrngeniskes k., naujakurys, bu-	194G.XII.12
225	Nazarovas Vaclovas, Mykolo	17	v^s Lrngeniskes apylinkes DZDT pirminin- kas, Liko trys vaikai. Sunus Vaclovas —  VLKJS narys	
226	Nognius Petras	26	Kvedarnos apyl. Buisiq k.. Silutes autotransporto	1959. VIII.8
			kontoros vairuotojas	
227	Norbutas Stasys, Jurgio	30	Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., Silales MTS moto-	' 1951.1.4
			ristas	
228	Noreiklene Paubna, Stasio	48	Kaltinenq apyl. Putvinskiq k.	1948.Ш.31
229	Noreikaite-Barcauskiend Vlade	20		
230	Noreika Zenonas	15		
231	Norkus Juozapas, Pranciskaus	26	Upynos apylinkes DZDT piimininkas	1947.X.2
232	Norkiene Elena. Liudviko	27	Buvo nescia	
233	NorvaiSa Petras, Prano	40	Upynos apyl. Pagirdiskes k., Girdiskes apylinkes	1949.II.9
234	NorvaiSienb Pranciska, Antano	35	DZDT pirmininkas	
235	Orlingis Aleksas, Jono	44	Poskos apyl. Kosiq I k.	1949.X.20
236	Orlingienfi Stanislava, Juozo	44		
237	Paltanavidius BaJtras. Kazio	47	Kaltinenq apyl. Putvinskiq k., naujakuriai	1948.11.3
238	Paltanavi£ien6-Banien£ Magdalena	35		
239	Patlaba Ignas. Jono	60	Upynos apyL Paezerio I k.	1949.IV.22
240	Patlabiene Janina, Antano	51		
241	Patlaba Petras, Igno	16		
242	Pelkeviiius Petras, Juozo	57	Kvedarnos mstl.	1946.ХП.4
243	Petkus Kazys, Kazio	19	Kvedarnos valsciaus liaudies gynejas	1946.VI.3
244	Petraitis Aleksas, Jono	49	Upynos apyl. Monkaiciq k. naujakuriai	1947.X.3
245	Petraitienb Barbora Antano	51		
246	Petrauskis Aleksandras Jurgio	21	Upynos pienines sqskaitininkas	1950.IV.15
247	Petrabskien6 Ona, Petro	33	Pajiirio apylinkes DZDT pirmininke. Pries nuzu-	1950.IV.30

dym$ buvo Ranking ma
264	265

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
248	Petravifiius Pranas, Juozo	16	Pajtirio apyl. ir k. Broliai dirbo liaudies gyne- jais	1946.X.1
249	PetroSius Nikodemas, Antano	50	Kvedarnos apy], Budriq k., Pajiirelio apylinkes DZDT pirmininkas	1950.III.29
250	PetroSius Stasys, Antano	20	Laukuvos valsciaus liaudies gynejas	1948.X.17
251	PetroSien£ Juze, Kazio	37	Silales apyl. Usynio k., Drobiiksciq apylinkes DZDT sekretore	1947.1.12
252	PlauSka Juozas, Igno	25	Silales valsciaus liaudies gynejq burio vadas	1946.IX.9
253	Pocevifius Aleksas, Leono	47	Kaltinenq apyl. Burniq k., Dirgelq apylinkes DZDT pirmininkas	1947.V.27
254	Pociend Valerija, Antano	23	Kaltinenq apyl. Ruksiq k.	1946.V1.8
255	PoSka Juozas, Juozo	21	Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na-	1948.X. 17
256	Putrimas Mamertas, Juozo	32	rys  Pajurio mstl. maluno vedejas	1950.IV.30
257	Radavifius Stasys, Antano	35	Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., kolukio „Pergale" brigadininkas	1950.VIII.2
258	Radavidius Vladas, Jokubo	49	Kaltinenq apyl. Radiskes k., Dirgelq apylinkes1 DZDT pirmininkas	1945. VII.16
259	Radilus Jonas, Prano	41	Obelyno apyl. Paakmenes k., buv^s apylinkes DZDT pirmininkas	1946.V.6
260	RaStutis Kazimieras, Juozo	50	Piliakalnio apyl. Jomantq k. Namas sudegintas	1951.IX.20
261	RaStutien6 Juze, Juozo	46	su lavonais	
262	RaStutis Vladas, Alekso	51	Pajurio apyl. Zvingiq mstl.	1946.H.7
263	Raudonis Jonas		Laukuvos apyl. Padvarninkq k.	1953.V.
264	Raudonius Antanas, Antano	16	Pajurio mstl., Pajurio zemes Ok io mokyklos mo- kinys	1950. IV. 30
265	Raudonius Fortunatas	24	Silales apyl. Balsiq k., Balsiq apylinkes DZDT	1946.V.25

pirmininkas

		
266 Raudonius Juozas, Juozo	27 Kvedarnos apylinkes DZDT pirmininkas	1946.VII.3
267 Razbadauskas Izidorius, Izidoriaus	26 Silales valsciaus liaudies gynejas	1947.1.6
268 Rimkienfe Antose, Kazio	54 Upynos apyl. Pilsudo k., kolukio „Piliakalnis" nare	1950.IV. 18 *
269 Rocys Jonas, Juozo	26 Laukuvos apyl. Riesketq k.	1949.1.1
270 Rocys Kostas, Juozo  271 Rociend Marijona, Juozo	45 Silales apyl. Balsiq k., naujakuriai  44	1948.11.19
272 Rudminas Kazys	Obelyno apyl. Naujo Obelyno k., Obelyno apy- linkes DZDT sekretorius	1946.XII.12
273 Rupainis Tadas, Juozo	42 Silales apyl. Drobuksciq k.	1948.XI.18
274 RupSys Alfonsas	46 Kvedarnos apyl. Sakenq k., kolukio „Zydinti zeme" sQskaitininkas	1951.XI.20
275 RupSys Jonas, Jono	56 Silales apyl. Leviskiq k., kolukio „Azuolas" na-	1950.XI1.14
276 RupSienfe Kazimiera, Andriejaus	56	riai	1951.V.42
277 RupSlaukis Aleksas, Prano	33 Kvedarnos apyl. Padievaicio k., Drobuksciq apy- linkes DZDT pirmininkas. Liko du vaikai	1946.VIH.5
278 Ruzgys Antanas, Kazimiero	28 Upynos apyl. Gudirviq k.	1946.XI.12
279 Ruzgys Jonas, Juozapo	26 Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas	1947.XII.28
280 Sabockis Jonas, Juozo	51 Upynos apyl. Paikvedzio k.	1949.IV.22
281	Sabockiene Ona, Stasio  282	Sabockalte Jadvyga, Jono	50  20	
283 Sabockaite Joana, Jono	13	1947.V.26
284 Sabockis Juozas, Juozo  285 Sabockiene Mikalina, Vincento	49 Obelyno apyl. Dungeriq k.  42	
286 Sabockis Jonas, Juozo	24 Upynos valsciaus liaudies gynejas	1949.VI.27
287 Sarapulovas Vladimiras, Semiono	26 Upynos valsciaus liaudies gynejq biirio vadas	1950.III.17
288 Savickiene Petre, Stasio	66 Pajurio apyl. Juodsakiq k., kolukio „Pajuris"	1951.IX.23
289 Savlckas Antanas, Jono	28	nariai	
290 Stanevifius Jonas	42 Stungaiciq apyl. Drukteiniq k., kolukio ,,Palo- kystis" pirmininkas, TSKP narys, 1940 m. dir- bo milicijos virsininku, 1942—1944 m. 16-tosios divizijos kovotojas. Liko keturi vaikai	1949.IX.9
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am-  Z1US	Gyvenamo]i vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data

291	Stankus Juozapas, Antano	52	Upynos apyl. Monkaiciq k.	1946.XI.6
292	Stankus Kazys, Vinco	42	Kaltinenq apyl. Smalkviciq k., desimtkiemio jga- liotinis	1946.X.28
293	SteponavlCius Bronius, Alekso		Silales apyl. Leviskiq k.	1946.VII1.6
294	StoSkus Jonas, Povilo	25	Silales valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pa- ruosq agentas, VLKJS narys. Pries nuzudyma buvo kankinamas	1950.1.30
295	Strumskis Vladas	47	Silales kooperatyvo sandelininkas	1947.11.21
296  297	Stulga Juozas, Juozo Stulgiene Elzbieta, Povilo	44  41	Silales apyl. Siaudaliq k.	1949.VII.30
298	Songalia Mykolas, Jono	41	Upynos apyl. Vytogalos k.	1947.XI.15
299	Salipinas Jonas, Povilo	53	Silales apyl. Gubriq к., V. Majakovskio v. kol- tikio narys, aktyvistas	1949.VIII.23
300  301	Saltmeris Antanas  Saltmeriene Ona	51  53	Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., naujakuriai	1946.XI.4
302	Sedbaras Juozas, Stasio	53	Upynos apyl. Paezerio k.	1946.XI.4
303	Segida Nikodemas, Jono	27	Upynos apyl. Girdiskes k., desimtkiemio jgalio-	1949.IX.20
304	Segida Juozas, Jono	18	tinis	
305	Serpytis Stasys	55	Silales apyl. Serikq k., Silales taupomosios ka- sos vedejas. Mire nuo kankinimq	1949.V.20
306	Serlinskas Steponas, Juozo	55	Laukuvos apyl. Strociq k., Laukuvos valsciaus liaudies gynejas	1946.IX.3
307  308	Setikas Povilas, Augusto Setikiene Petronele, Domo	31  29	Stungaiciq apyl. Padvarninkq k.	1948.XIL 1
309	Siaudvytis Antanas	40	Pajiirio mstl., aktyvistas	1946
310	Simaltis Pranas, Petro	29	Silales vidurines mokyklos direktorius	1947.IV. 17
311	SimaSius Pranas, Motiejaus	55	Silales rajono DZDT vykdomojo komiteto pir-	1950.VIII.2
312	SlmaSius Jonas, Prano	29	mininko pavaduotojas, LTSR Auksciausiosios	

267

313	SlmkeviCius Stasys, Juozo

314	SlmkeviCienC Elena, Povilo

315	SlepienC Marijona, Prano

316	Slepas Pranas, Jono

317	Sleiien* Elena

318	SliieviCius Antanas, Antano

319	SniaukSta Petras, Juozo

320	SnlaukSta Albinas, Petro

321	SniaukStaite Elena

322	Stulpinas Vandalinas, Vinco

323	Sveistys Pranas, Prano

324	TamaSauskas Antanas

325	Terepaitis Jonas, Julians

326	Trapas

327	Tvaskis Izidorius

328	VaiCekauskas Povilas, Jono

329	VaiCiulis Juozas, Juozo

330	VaiCiulienC-RemelkytC Ida

331	ValCiulis Kazys, Leono

332	VaiClulis Kazys, Juozo

333	Valtkus Juozas, Juozo

334	Vaitkus Steponas, Stasio

Tarybos deputatas, TSKP narys. Sunus Jonas
Jucaiciq apyl. Jokubaiciq k., J. Zemaites v.
kolukio sqskaitininkas

64 Kaltinenq apyl. Izdonq k.

64

56 Jucaiciq apyl. Romes Lauko k. Namas sudegin-

24 tas su lavonais

Obelyno apyl. Naujo Obelyno k.

37 Piliakalnio apyl. Paskarbiskiq k.

44	Silales apyl. Gubriq к., V. Majakovskio v. kol-

22 ukio nariai. Pries nuzudyma buvo kankinami

35 Silales apyl. Gubriq k., klubo-skaityklos vede-
ja

17 Kvedarnos valsciaus liaudies gynejas

17 Laukuvos valsciaus liaudies gynejas
Kaltinenq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto
pirmininkas

35 Upynos apyl. Vytogalos k., Vytogalos apylin-
kes DZDT pirmininkas

19 Silales valsciaus liaudies gynejas

Poskos apyl. Monkiskes k., Monkiskes tarybinio
ukio skyriaus vedejas

40 Silales apyl. Rubinavos k., kolukio „Pirmunas"
pirmininkas. Liko septyni vaikai

22 Pajiirio apylinkes DZDT sekretorius

22

40 Kvedarnos apyl. Padievaicio k.

27 Piliakalnio apyl. Reistrq k„ Silales valsciaus
liaudies gynejas

50 Piliakalnio apyl. Kalniskiq k., Teneniq apylin-
kes DZDT sekretorius

39 Obelyno apyl. Dungeriq k., desimtkiemio jga-
liotinis

1949.IV.22

1947.1.3

1946.X.12

1945.XI.15

1949.VIII.22

1950.XII.15

1949.X. 15

1948.X.17

1945.X.6

1946.V.29

1947.1.6

1946.VIII

1949.V.11

1950.IV.30

1950.X.10

1945. VII. 10

1947.IV.18

1947.XI.27
268	269

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
335	Valias Leonardas. Leonardo	20	Silales apyl. Traksedziq k., Kvedarnos va!s-	1946.IV. 14
336	Valias Pranas, Antano	55	ciaus riaudies gynejas, VLKJS narys Piliaxaimo apyl. Libaitq k., naujakurys	1949.VII.26
337	Varnelis Antanas, Antano	45	Stungaiciq apyl. ii k., Siauduvos apylinkes pir-	1948.XI.20
338	Varnelten6 Klara, Juozo	40	mininko pavaduotojas. Sodyba sudegmla	
339  340	Varnelis Juozas, Antano Vasiliauskas Stasys, Jono	17  58	Kaltinenq apyl. Pabaliq k. Lavonas jmestas 1	1947.XI.12
341	Vasilkovas Aleksandras, Petro	22	-I'-.  L'pynos valsciaus baudies gynejas	1949. VIII.29
342	Vembutas Augustas, Stasio	50	Stungaiciq apyl Klekniskes к	
343	Velavifius Adonias, Mykolo	41	Laukuvos apyl. Apvarsuvos k., klubo skaityklos	1949.IV.16
344	VMaviCtus Vincas, Liudo		vedejas  Silales apyl. Kadzygos к , Nevociq apylinkes	1950.XII.14
345	Vidutis Petras	43	DiDT pirmininkas  Silales apyl. Bokstq к, M. Melnikaites v. kolu-	1951.IX.18
346	Vielius Kazimieras, Jono	30	kio narys. Liko astuoni vaikai Kaltinenq apyl. Izdonq k.	1947.VII1.1
347	VirbalaviCius Alfonsas. Jono	21	Silales valsciaus DZDJ vykdomojo komiteto pa	1948.11.30
348	VirSilas Aleksas, Juozo	32	ruosq agentas, VLKJS narys  Kvedarnos apyl. Gvaldq k., Gvaldq apylinkes	1949.1V.27
349	VirSiliene Leonoia, Nikodenio	22	sekretorius	
350	vlriintas Juozas, Jono	48	Stungaiciq apyl. Palokyscio k.. Laukuvos vals-	1946.V.24
351	Viskontas Antanas	38	ciaus liaudies gynejas  Kvedainos apyl. Sakenq k., kolukio „Zydinti	1951.XI.20
352	Visockts Stanislovas, Juozo	52	zeme" narys Poskos apyl. Pakadusiq k.	1947.III.30
353	ViSluskis Antanas, Kazio	41	Obelyno apyl. Bruskiq k.	1946.XI.3
354	ViStartiene Apolonija, Kazitr.iero	28	Silales apyl. Guvaiuiq k.	1951.IX.19

355	Vitkauskas Kazys, Kazio	26	Laukuvos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininkas	1948.XII.17
356	Vitkus Aleksas Juozo	50	Poskos apyl Monkiskes k.	1947.XII.4
357	Vozgirdas Jonas. Antano	40	Kaltinenq apyl. Severenq k., Severenq apylinkes	1951.IX.9
358	Uksas Juozas. Juozo	25	DZDT pirmininkas  Obelyno apyl. Uzkalnio k. Kolukio „Varsfediiai"	1951.V1II.16
359	Uksas Anzelmas, Juozo	23	nariai	1946.III.22
360	Zakarauskas Petras, Prano	18	Kaltinenq valsciaus liaudies gynejas	
361	Zakaiauskienfc Barbora. Leonardo	44	Kvedarnos apyl- Gvaldq k.	1946.VIII.22
362	Zarambauskas Bronius		Laukuvos valsciaus liaudies gynejai	1949.IX.9
363  364	Zarambauskas Vytautas Z6ringis Antanas, Jono	45	Jucaiciq apyl. ir k.	1946.XI.16
365	Z6pai*iene Elena, Igno	48	Poskos apyl. Gercaliq k.	1949.VTI.25
366	Zadeikis Juozas, Jono	40	Laukuvos apyl. Vabalq k.. kolukio „Naujas pa-	1949.VIII.20
367	Ziautys Antanas, Kazio	41	vasaris' pirmininkas  Jucaiciq apyl. Andrejaiciq k., kolukio -,Akme-	1950. VIII. 10
368	Ziautys Steponas, Kazio	29	na" narys  KI jbo-skaityklos vedejas	1947.VII.7
369	Zilius Antanas, Adorno	44	Kvedarnos apyl. Papinauio к , Lembo apylinkes	
370	Zimantiene Aleksandra, Juozo	47	DZDT pirmininkas  Jucaiciq apyl. Kutimq k., kolukio ,Pergale" na-	1950.VIII.2
371	Zukas Pranas Motiejaus	25	re  Poskos apyl. Padvariq k.	1947.III.3
372	Zurauskas Jurgis, Antano	20	Piliakalnio apyl. Azuolijos k.	
1	Agintas Juozas, Kazio	SILUTfiS RAJONAS  54 Vainuto apyl. Ginninkij k, Namas sudegintas		1948.X.15
2	Afanasevas Nikolajus, Nikolajaus	33	su lavonu  VSM Pagegiq apskrities skyriaus darbuotojas,	1947.IX.4
3	Aleksandras Antanas, Aleksandro	43	TSKP narys  Saugq apyl. Kukorq 1	1948.XI.27
4	Alsys Juozas, Juozo	52	Inkakliq apylinkes DZDT pirmininkas	1946.V.25
270

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- ZIUS	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
5	Bagdonas Nikodemas		Vainuto apyl. Balcip k., Balcip apylinkes D2DT sekretorius	1947.IV.25
6	Baronaltls Justinas, Justino	27	Z. Naumiescio valsciaus liaudies gynejas	1947.V.24
7	Bertancas Juozas, Juozo	33	Vainuto apyl. Kivylip k., Vainuto DZDT vykdo- mojo komiteto darbuotojas, TSKP kandidatas	1950.XI.il
8	Berelovidius Motelis, Judelio	23	2. Naumiescio valsciaus DZDT vykdomojo ко-	1946.V.12
9  10	Berelovidiene Neche, Mendelio  BerelovRiut6 Chana, Simono	44  19	miteto pirmininkas. 2uvo sprogus minai	
11	Bertulis Jurgis, Miko	42	2. Naumiescio pradzios mokyklos saigas	1949.VIII.25
12  13	Biriukovas Semionas, Vasilijaus  Bitlnas Mykolas		VSM Pagegill apskrities skyriaus darbuotojas, TSKP narys  2. Naumiescio apyl. Pazaliosios k.	1947.IX
14	Brazas Kostas, Juozo	33	Sveksnos apyl. Stempliu k., Stemplip apylinkes milicijos igaliotinis	1945.IX.4
15	Buda Kazys, Karolio	41	Inkakliii apyl., Tvaskucip apylinkes D2DT pir- mininkas	1946. V.l
16  17	Biidvytis Vladas  Buivys Jonas	33	Sveksnos apyl. Puzravycip k„ apylinkes D2DT pirmininkas  Katycip valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininkas	1948
18	Bulse Petras, Jurgio	38	Vainuto apyl. Lazdunenp k.	1946. VII.14
19	Burdiius Jonas, Vinco	24	Sveksnos apyl. Jurkaicip k.	1948.VI.4
20	Capiene Agnieska, Vinco	38	Inkaklip apyl. Gailaicip k.	1947.IX.19
21	CipaHs Kazys, Juozo	55	Inkaklip apyl. Virkytp k„ Virkytp apylinkes D2DT sekretorius	1947.VIIJ.27
22	CiparienS Justina, Domo	38	Gardamo apyl. Rimzencip k„ apylinkes DZDT deputate. Pries nuzudymp buvo kankinama. Sunus dirbo liaudies gyneju	1948.X1I.30

23	Cepenas Povilas, Jono	26	VLKJS Vainuto valsciaus sekretorius, VLKJS	1949. IV.7
			narys nuo 1940 m.	1951.11.28
24	CesnakaviCius Kazys, Mykolo	57	Sveksnos valsciaus valstybinio draudimo inspek- torius	
25	Dargis Juozas, Danieliaus	18	Inkaklip apyl. Virkytp k., buvps Saugu vals- ciaus liaudies gynejas, VLKJS narys	1947.VIII.27
26  27	DaukSys Pranas, Jono  Dllertas	44	Inkakliii apyl. Jurgaicip k„ eigulys  Vainuto apyl. Dargiskip k., VLKJS Vainuto valsciaus sekretorius	1945.VII.2  1946.1.17
28	DimSa Steponas, Juozo	24	Natkiskip apyl. Kulmenp k„ Pagegip MTS trak- torininkas	1953.XI.27
29  30	Dragunas Juozas, Jono  Draguniene Zofija, Simono	34  26	2. Naumiescio apyl. Palendriu k.	1946.III.6
31  32	Drogenis Antanas, Nikodemo  Eidenas Jonas, Jono	54	2. Naumiescio apyl. Kalininkp k., Juodzip apy- linkes D2DT pirmininko pavaduotojas  Sveksnos apyl. Meizelip k.	1946.III.23  1946.XI.2
33	Eierinskiene Juzefa, Jono	58	Inkaklip apyl. Jonelip k.	1949.VIII.19
34	Elerskis Bernardas, Antano	27	Vainuto apyl. Bikavenp k., Bikavenp apylinkes D2DT pirmininkas	1948.11.27
35	Galinauskas Juozas	42	Gardamo apyl. Ramucip k., Ramucip apylinkes DZDT pirmininkas	1950.VI.18
36	GeCas Antanas, Antano	22	Gardamo apyl. ir k., Silutes rajono D2DT vyk- domojo komiteto finansp skyriaus mokescip	1953.IX.4
37	Gecas Kostas, Alekso	30	agentas  Vainuto apyl. Balcip k., kolukio „Ateitis" sq- skaitininkas	1950.XI.ll
38  39	Geilen6 Marija, Adomo  Gefaite Eva, Petro	19  19	Sylip apyl. ir k.	1947.IX.9
40	Gedrimas Povilas, Juozo	39	Inkaklip apyl. Kalkiskip k., kolukio „Tarybp Lietuva" brigadininkas	1951.VI.24
41  to  >—*	Golovanovas Jakovas, Dimitrijaus,	42	Sveksnos valsciaus liaudies gynejas, anksciau dirbo LKP valsciaus komiteto propagandists TSKP narys	1950.VI.8
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
42	GolovSienko Povilas, Juozo	35	Z Nauiniescio apyl. Rimzenciq k., Rimzenciq a pylinkes DZDT pirmininkas	1948.VI.18
43	Grefelis Jonas. Jurgio	18	Vainuto "valsciaus baudies gym-jas	1949 Vil 3
44	Grupas Jurgis	23	2. Naumiescio apyl. Siaudvyciq k., kalvis	1950
45	Grublye Stasys, Petro	41	Katyciq apyl. Antsysiq k.	1918.X.23
46	Gubysta Antanas, "Vinco	51	Vainuto apyl Gorainiq k., misko darbininkas. Buvo pakarlas	1948 11.29
47	Ignotas Zenonas, Juozo	18	Sveksnos apyl. Bliudsukiq k.	1946.X.10
48	IvaSdenko Aleksas		Sa-jgii valsciaus D2DT pirmininkas. Nuskandin- tas durpyne	1946.V.21
49	Ivoniend Kazinuera. Juliaus	40	Gardamo apyl. Jauniq k. Jonas — VLKJS narys.	1948.XI.27
50	Ivonis Jonas, Kazio	17	Abu pries nuzudyma buvo kankinami.	
51	JanCauskaltt- Barbora, Juozo		Syliq apvl. Siandenq k.	1947.X. 10
52	Jarikauskaite Mariiona, Petro	23	Vainuto apyl. Bikavenq k.	1949.V.24
53	Jankauskas Antanas, Jono	56	Katyciq apyl. Mediskiemiq k., Lazdunenq apy- linkes DZDf pirmininkas	1946.VIII.21
54	Jankauskas Povilas Povilo	46	Inkakliq apyl. Kalkiskiq k., „Tarybq Lietuvos" kolukio sargas	1951 V1.24
55	Janukka Jonas, Dzidoriaus	23	Pagegiq apskrities LDAALR tarybos instiuk toi 1US	(948.11.21
56	Jasadavifius Pi anas, Kazio	50	2 Naumiescio apyl. Siandvyciq k„ pirmasis kolukio , Pauporiai" narys	1949.X1.30
57	Jasadavidius Pranas, Prano	22	2 Nauiniescio valsciaus liaudies gynejas	
58	Jasaitis Povilas, Jono	26	Gaidamo apyl. Pasiliskiq k.	1948.IX.13
59	Jaslnskas Ignas, Dorno	58	Natkiskiq apyl. Siidynq k., Kavollq misko eigulys	1947.11.21
60	Jenclus Andrius, Jono	49	Inkakliq apyl., Tvaskuciq apylinkes DZDT sek retorius	1946.VIII.18

C	Gl	Jetmolajevas Aiiatolijue, Aleksandio	H	2. Nauiniescio teismo vykdylojas	1947
?	62  c	JerSovas Micbailas		Pagegiq valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na-	
1	63	JoselovlJius Oseris, Mendelio	40	rys  Z Naumiescio mstl. Zuvo kartu su Bereloviciq	1946.V.12
			seima. sprogus mmai	
|	64	Jucius Jurgis, Adomo	50	Inkakliq apyl. Jurgaiciq k„ kolukio „Tarybq	1950.IX.15
65	Juclend Barbora Ignc	47	Lietuva" nariai	
£	66	Jucius Leonas, Jurgio	20	KatyCiq mstl., Mediskiemiq apylinkes DZDT	1948.126
g	6?	ludientls Jonas, Simo	J'i		
о tn			pirmininkas	1949
68	Jurgllas Stasys, St mono	48	Vainuto apyl. Ausbikaviq k. Piiveisti issikasti	
69	JurgilienA Marijona. Antano	47	duobfcS daizinejv, kur buvo susaudyti ir ui	
70	Jurgllas Jonas, Stasio	14	kasti, о darzinf- sudegint.i	
71	Jurgllas Vladas, Stasio	16		
72	JurgllaitA Maryte, Stasio	6		1950
73	Jurgllaite Zose, Stasio	20	Kinlq rysiq skyriaus darbuotoja	
74	Jurjonls Alfonsas, Alekso	21	Z. Naumiescio apyl. Palendriq k., Kulesq vals-	1947.XI.14
75	Jurjcnis Aleksas, Juozo	76	ciaus milicininkas	1951.IX.22
76	JuSfius Stasys, Antano	22	Silutes rajono liaudies gynejas	
77	Kairys Mykolas, Juozo		Vilkiskiq apyl. ir k., keliq darbininkas	1947.V.16
78	Kakta Izidorius, Jono	33	Gardamo apyl Jauniu к	1948.XI.26
79	KaktienA Izabele, Juozo	32		1947.IV.17
80	Karol Is Pranas, Kazio	30	Gardamo apyl. Jokubiskiu k.	
81	Kavalinskas Vytautas	29	Saugq apyl. Miesteliq k., klubo-skaitykl'os ve-	1950.XL9
			dejas	1949.VIII.4
82	Kazakauskas Juozas, Petro	27	Vainuto valsciaus liaudies gynejas	
83	Kazlauskas Juozas, Prano	47	Natkiskio apyl. Kentriq k., naujakurys. Liko	1947.X.23
			penki vaikai	
84	Kinfius Pranas	50	Gardamo apyl., Rimzenciq apylinkes DZDT pir-	1948
			mininkas	
85	KlnClus Stasys, Antano	26	2. Naumiescio apyl. Vencku k., 2. Naumiescio	1948.ХП.30
to			valsciaus D2DT vykdcmojo komiteto pirmi-	
cj			ninkas	
274	i	275

EU.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenainoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
86	Kiudys	50	Vainuto apyl. Ausbikavip k., Vainuto vals-	1946
87	Kiupelis Evaldas, Martyno	21	ciaus MANP vedejas  2. Naumiescio apyl. Degucirj k., 2. Naumiescio	1948.Ш.7
88	Klepackas Mykolas, Mykolo	38	valsciaus liaudies gynejas, skyrininkas  2. Naumiescio MTS politinio skyriaus virsinin-	1951.11.10
89	Klumbys Vaclovas, Kazio	30	ко pavaduotojas, TSKP narys Sveksnos apyl. Puzravycip k.	1948.IX.6
90	Kniazklnas Ivanas, Ivano	29	Silutes valsciaus liaudies gynejas	1949.IX.25
91	Koncius		Saugp valsciaus milicijos igaliotinis	1948
92	Kondrotas Petras, Petro	38	Sveksnos mstl.	1948. VIII. 1
93	Kononovas Vasilijus, Kuzmos	35	Rusnes miestelio milicininkas	1946.1.24
94	Krunys Pranas, Vinco	41	Vainuto apyl. Kivylip k., Silutes rajono vals-	1952.IX.19
95	Kuisys Antanas, Petro	40	tybinio draudimo inspektorius  Vainuto apyl. Skirzemip k., Lazdunenp apy-	1946.V.15
96	Kuisys Domas, Prano	55	linkes DZDT pirmininkas  Vainuto apyl. Balcip k., desimtkiemio jgalio-	1948.X.5
97	Kuisys Domas, Dorno	22	tinis	
98	Kumbarskls Vilius, Prano	33	Gardamo apyl. Eidaicip k., Eidaicip apylinkes	1948.111.3
99	Kundrotas Aleksas, Augusto	49	D2DT sekretorius  2. Naumiescio apyl. Kalininkp k., Juodzip apy-	1946.111.24
100	Kundrotas Kostas, Mykolo	47	linkes D2DT pirmininkas Natkiskip .pasto skyriaus vedejas	1948.X.15
101	Kupltls		2. Naumiescio valsciaus liaudies gynejas	1950
102	Kurllnkus Pranas, Antano	46	Vainuto apyl. Bikavenp k., Vainuto valsciaus	1946.X.18
103	Kurllnklen£ Marijona, Vinco	44	DZDT vykdomojo komiteto sekretorius	
104  105	Kurllnkus Pranas, Prano  Laugalts Pranas	18	Vilkiskip apyl. Zukp k., Zukp valsciaus liaudies	1946.11

gynejas

106	Lengvinas Petras, Kazimiero	56	Sveksnos apyl. Jurkiskip k., Saugp apylin-	1949.XI.26
107  108	Lengvinlend Barbora, Adomo  Lengvinas Vaclovas, Petro	54  31	kes DZDT deputatas. Naujakuriai	
109	Linkis Antanas, Jono	50	Vainuto apyl. Bikavenp k., desimtkiemio jgalio- tinis	1948.III.1
110  111	Linkiend Ona, Prano  Llnkls Antanas, Antano	30	Gorainip apylinkes DZDT deputate	
112	Lisovskls Jakovas, Efimo	27	Silutes rajono liaudies gynejas	1951.V.14
113  114  115	Litvinas Mikas, Jurgio Lltvlntend Ona, Kristupo Lltvlnaitd Ona, Miko	64  63  29	Jonaicip apyl. Didsylip k.	1947.IX 18
116	Lomsarglend Barbora, Juozo	32	Sveksnos apyl. Utos k., naujakure	1947.XII.8
117	Macijauskas Kostas, Jono	53	Gardamo apyl. Bartininkp k.	1947.VI.3
118	Maclkas Mamertas, Petro	23	Sveksnos apyl. Stirpeikip k., buvejs liaudies gy- nejas	1948.11.16
119  120	MaliSauskas Vincas  MaliSauskiend Adele	62  21	Stoniskip apyl. Spingip k., tarybinio kario seima	1946.IX.26
121	Margis Juozas, Juozo	46	Vainuto valsciaus DZDT vykdomojo komiteto arklininkas	1949.VII.3
122	Martlnkus Pranas, Petro	18	Vainuto valsciaus liaudies gynejas	1949.VII.3
123	Mauricas Teodoras, Liudviko	46	Gardamo apyl., kolukio „Laukstenai" pirminin- kas	1951.VIIl.10
124	MaZelka Jonas, Kazio	45	Sveksnos mstl., Salpenp apylinkes DZDT sekre- torius	1950.III.7
125	Medelis Vytautas, Kazio	29	Pagegip mstl., milicijos jaunesnysis leitenantas	1952.V.21
126  127	Melechovas  Mdgelaltis Mykolas		Vainuto valsciaus liaudies gynejas 2. Naumiescio apyl. Vaitkaicip k.	1947.IX.16
128  129  130	Mdlynaltis Pranas, Jurgio  Miklovls  Mlklovlend	19	Vilkiskip apyl. Zukp k., Zukp valsciaus DZDT vykdomojo komiteto sekretorius  Gardamo mstl.	1945.XII.8
to о	Eli.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- ZIUS	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
	131	Miknevifius Jonas	38	LKP Silutes apskrities komiteto instruktorius, TSKP narys nuo 1943 m,, 1943—1944 m „Grazinos" partizanp junginio 3-ojo burio ko- misaras	1947JI.7
	132	Mikuta Vladas, Domo	32	Sveksnos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto zemes ukio skyriaus vedejas	1948.1X.24
	133	Mikuiis		Silutes valsciaus milicijos operatyvinis jgalio- tinis	1947.1.27
	134	Milkerienfe Marijona, Motiejaus	49	Vainuto apyl. Balcip k., Kolukio „Ateitis" pir-	1950.XI.il
	135	Milkeryte Elena	22	mininko seima	1951.IX.8
	136	MiSelkis Juozas, Juozo	34	Katycip mstl., kolukio „Sarlininkai" pirminin- kas, TSKP kandidatas	
	137	Mockaite Zose, Pauliaus	16	Sveksnos apyl. Stemplip k.	1948.IV.15
	138	Mockauskaite Stase, Juozo	22	Sveksnos apyl. Stemplip k.	1949.1V.30
	139	MockeviCius Juozas, Juozo	59	Natkiskiu apyl. Slapip k., Jontkaicip apylinkes DZDT pirmininkas	1947.11.21
	140	Mockus Juozas	51	Vainuto apyl. Goramip k.	1946.1.10
	141	Mockus Petras, Petro .	28	Sveksnos apyl. Budvycip k., misko darbininkas	J950.V.1.4
	142	Mocklenp Aleksandra, Albino	29		
	143	Monkevltlus		Kintp apyl. Zemaitkiemio k., Zemaitkiemio vals- ciaus zemes komisijos pirmininkas, agrono- mas.	1946.VI.20
	144	Montvilas Vytautas	18	Gardamo apyl. Jaunip k., VLKJS narys. Pries nuzudymq buvo kankinamas	1948.XI.27
	145	Murauskas Ceslovas, Jono	29	Katycip apyl. Antsysip k„ Antsysip apylinkes DZDT sekretorius'	1948.X.23
	146	Nausdda Pranas	35	Sveksnos apyl. Puzravycip k., apylinkes DZDT  •pirmininkas	1946.IX.25

277

147	Nevskis Eugenijus, Mykolo	18	Vainuto valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na-	19I9.VIT.3
148	Noreika Kazimieras		rys  Vainuto apyl. Bikavenp k., Bikavenp apylinkes	1945.1X.22
149	Norgilas Julius, Antano	30	DZDT pirmininko pavaduotojas Sylip apyl. ir k., Silutes MTS agronomas	1948.VII.19
150  151	Norgilas Juozas, Antano Norkus Stasys, Prano	55	Kintp apyl. Zemaitkiemio k„ K. Giedrio v.	1947.VII.18  1951.VIII.2-1
152	NorvalSa Vytautas, Prano	28	kolukio pirmininkas, TSKP narys, Klaipedos srities DZDT deputatas  Inkaklip apyl. Tvaskucip k., Tvaskuciu apy-	1957. VIII. 17
153	Obrikis Kazys, Jono	43	linkes DZDT pirmininkas, kolukio „Raudo- nasis Spalis" komjaurumo organizacijos sek- retorius  Vainuto apyl. Bikavenp k., naujakuriai	1946.X.18
154  155	Obrikis Kazys, Kazio Obmolotkovas Ivanas, Povilo	16  35	Sveksnos valsciaus liaudies gyneju btirio va-	1948.VII.12
156	Obmolotkovas Aleksejus, Povilo	17	do pavaduotojas  Sveksnos valsciaus liaudies gynejas	1948.11.16
157	Overlingas Jonas, Jono	66	Vainuto apyl. Gorainip k.	1946.1.10
158  159  160	Overlingas Antanas, Jono  Overlingas Stasys, Jono  Overlingas Vincas, Petro	25  62  43	Katycip apyl. Mediskiemip k., buvps apylin-	1946.VIII.22
161	Paldavifius Romualdas, Prano	30	kes DZDT pirmininko pavaduotojas  Z. Naumiescio apylinkes paruosp agentas. Zuvo	1951.VII.10
162	Paliakas Kazys	45	Silales rj. Piliakalnio apyl. Susciu k. Gardamo apyl. Pasiliskip k.	1946.XI.8
163	Paltanaviflus Vytautas		Zemaitkiemio valsciaus milicijos jgaliotinis, lei-	1947.XI.14
164	Paulauskas Vincas, Juozo	75	tenantas, VLKJS narys  Vainuto apyl. Gorainip k. Namas sudegintas su	1949.1.15
165	Paulauskiene Rozalija, Vinco	70	lavonais	
166  167	Paulauskaite Ona, Vinco  Paulauskas Stasys, Antano	29  57	Sveksnos mstl., Stempliu apylinkes DZDT pirmi-	1949.VI.1

ninkas
27Э

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Ani- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
168	Patakovskis Antanas, Vasilijaus	37	Z. Naumiescio apyL Vaitkaiciq k„ zemes (iki о	1948.V1II.10
			kooperatyvo darbininkas	1951.V.14
169	Pavlovas Ivanas, Stepano	26	Silutes rajono liaudies gynejas	
170	Penkauskas Vincas, Povilo	18	Jonaiciq apyl. Lauciq k., kolukio „Tiesa" na-	1950.V.9
			rys, VLKJS narys	1946.IX.16
171	PetruSkevitius Robertas, Stasio	18	Kintq apyl. Aukstumeliq k., VLKJS Aukstume-	
			liq valsciaus sekretorius	
172	Pladas Vincas, Motiejaus	40	Vainuto apyl. Ва1сщ k.r kolukio „Tarybine ze-	
			me" brigadininkas	1946.X. 10
173	Platas Zigmas, Jono	27	Vainuto apyl. Lazdunenq k., Klaipedos miesto	
			milicininkas	
174	PlauSka J okubas		Sveksnos apyl. Puzravyciq k.	1947.III.8
175		37	Sveksnos apyl. Litos k.	
176	Pocius Kazimieras, Jurgio	47	Sveksnos apyl. Jurgaiciq k., misko darbininkas	1946.11.2
177  178	Pozingienfe Konstancija, Petro Poitris	40  50	Sveksnos apyl. Gedikq k.	»  Saugq apyl. Lasq k.	1948.1X.O  1946.VI.29
 179	Poiferient Ona, Kristupo	49	Natkiskiq apyl. Kulmenq k.	1953.1.30
180	Pranaitis Jonas, Jono	59		
181  182	Prana It lent Ona, Antano Puidokas Stasys, Izidoriaus	65  29	Vainuto apyl. Kivyliq k., kolukio „Pirmyn"	1950.XI.il
			brigadininkas	1945.VI1.21
183	Pundlnas Telesloras, Juozo	38	Vilkiskiq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	
			agronomas	1951.X.25
184	Puias Tadas, Prano	35	Inkakliq apyl. Tvaskuciq k., Tvaskuciq apylin- ,kes DZDT pirmininkas  Jonaiciq apyl. Lauciq k„ Kulesiq apylinkes	
				1948.VII.19
185	Rapalavitius Vincas, Vinco  Rapalavidius Vincas, Vinco	44		
186		17	D2DT pirmininkas. Bandit^ persekio jamas susisprogdino su granata	1946.XI.22

187  188  189	RaubiSka Henrikas, Juozo Rimkus Juozas  Rimkus Kazys, Vinco	19  56
190	RumSas Petras, Roko	40
191	Rupainis Jonas, Petro	54
192	Rupalnient Konstancija, Petro	40
193	Rupelka Juozas, Povilo	30
194	RupMaukis Juozas, Kazio	47
195	Savlckas Pranas, Alekso	18
196	Saunorius Vaclovas, Vlado	32
197	Selichovas Jegoras, Fiodoro	41
198	Selichova Fiokla, Petro	28
199	Serapinaite Janina, Stasio	26
200	Serkovas Nikalojus, Jokubo	27
201	Sirtautas Jonas, Juozo	62
202	Sirtautas Antanas, Jono	24
203	Skvirblytt Elena, Viliaus	27
204	Smalakis Povilas, Jono	42
205	Starkutis Juozas, Kazio	35
206  207	Starkutient Stanislava, Kazio Starkutis Steponas, Kazio	33
208	Stegvilas Stasys, Kazio	14
209	Steponkient Antanina, Antano	47
210  211	Steponkus Antanas, Antano  Steponkus Juozas, Antano	19
212	Stirbis Petras, Antano	24

VLKJS Vainuto valsciaus sekretorius

Gardamo apylinkes DZDT pirmininkas

Katyciq apyl. Versmmmkij k., Versmininkq apy-
linkes DZDT pirmininkas

Sveksnos mstl., Palangos miesto milicijos dar-
buotojas

Sveksnos apyl. Gedikq k.

Vainuto valsciaus DZDT vykdomojo komiteto
pirmininko pavaduotojas, TSKP narys

Sveksnos apyl. Otos-k.

Vainuto valsciaus liaudies gynejas

Vainuto valsciaus liaudies gynejas
Natkiskiq apyl. Minjotq k.

Sveksnos apyl. Alseikiq k., Padubrenq apylinkes
DZDT sekretore

Z. Naumiescio apylinkes milicijos jgaliotinis

Vainuto apyl. Pesliq k. kolukio „Spindulys" na-
rys. Sunus Antanas — Taurages rajono milici-
ninkas

Inkakliq apyl. Virkytq k.

Saugq apyl. Stonaiciq к., M. Gorkio v. kol-
ukio narys

Saugq apyl. Vilkomedzio k.

Montvydq apylinkes DZDT deputate

Sveksnos valsciaus liaudies gynejas

Sveksnos apyl. Ilgabrasciq k.

Vilkiskiq apyl. Adomiskiq k., Vilkiskiq apylin-
kes DZDT deputate

Zukq valsciaus liaudies gynejas

Vilkiskiq -valsciaus liaudies gynejas

Juknaiciq apyl. Vyziq k., Juknaiciq apylinkes
DZDT pirmininkas

1949.V1I.3

1947.VTI.4

1946.X.8

1948.1V.3

1948.IX.6

1949.VII.3

1947.V.27

1949.VII.3

1949.IV.6

1947.X.10

1948.IX.24

1949.V.19

1950.X.1

1948.VI.23

1951. III.13

1948.1.28

1949.IX.18

1949.VIII.16

1948.VIII.12

1947

1946.1.2
	S	Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
		213	Stirbytd Brone, Stasio	27	Sveksnos apyl. Zpsyciq k.	1951.V.31
		2J4	Stonkus Domas, Jurgio	24	Sveksnos apyl. Koncaicip k.	1951.V.31
		215	Stulga Pranas, Jono	67	Vainuto apyl. Gorainiij k., apylinkes rinkimines	1946.1.10
					komisijos narys	1949
		216	Stuporas Antanas, Jurgio	22	Saugq valsciaus liaudies gynejas	
		217	Sudeikis Juozas, Juliaus	19	Natkiskip apyl. Daubarp k„ klubo-skaityklos	1948.1.26
					vedejas, VLKJS narys	1945.VII.14
		218	Samarinas Ivanas, Isajaus	21	Ramucip valsciaus milicijos virsininkas, VLKJS	
					narys	1949.VII.3
		219	Sapalaite Zita, Izidoriaus	19	Vainuto apyl. Ausbikavip k., Pagegip gimnazi-	
		220	Sapalaite Ona, Izidoriaus	17	jos mokines	1947.XII.7
		221	Sarka Domas, Jokubo	39	Sveksnos apyl. Joksp k„ Padubrenp apylinkes	
					DZDT pirmininkas	1946.X.24
		222	Sarka Tadas, Dome	39	Sveksnos apyl. Jurizdikos k.	
		223	Sarka Tadas, Jono	30	Sveksnos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	1948.IX.21
					pirmininkas. Pakartas	J 947. VI.26
		224	Sarkauskas Biouislavas, Stanislovo	21	Juknaicip apyl. Kantariskip k., zemes ukio	
					kooperatyvo pirmininkas. VLKJS narys nuo 1940 m., TSKP kandidatas. 1942—1943 m. 16-osios divizijos kovotojas	1946. VIII.4
		225	Saulys Juozas		Sveksnos valsciaus zemes komisijos pirminm- kas  Sveksnos apyl. Stempliq k.	
		226	Saulys Stasys, Prano	51		1949.IV.30
		227	Sauliend Elena, Antano	43	Stempliq apylinkes DZDT sekretorius, komjau-	
		228	Saulys Jonas, Stasio	18		
					nimo organizacijos sekretorius, pirmasis kol- likio narys	1949.VI.5
						
		229	Sedyte Valenja, Antano	26	Sveksnos apyl. Snypsliri k.t khibo*skailyk)os ve-	
к.						deja	
						
к		230	Seputis Aleksas, Jokubo	51	Vainuto mstl.	1946.X.16
		231	Seputis Stasys, Alekso	27	Vainuto apylinkes DZDT pirmininkas	1950.IV.1
		232	Sernius Domas, Jokubo	47	Sveksnos apyl. Gedminaiciq k., Gedminaiciq	1946. VIII.6
		233	Sernlus Domas, Dome	19	apylinkes DZDT pirmininkas. Sunus — Sveks- nos valsciaus liaudies gynejas	1949.II.4
		234	Sertvytiene Veronika, Antano	59	Sveksnos apyl. Budvyciq k.	1950.V.14
		235	Sileika Edvardas, Jono	49	Saugq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	1949.1.15
			Simkus Petras, Antano		pirmininko pavaduotojas, TSKP kandidatas	.
		236		40	Inkaklip apyl. Nautilcio k., maluno vedejas	1949.XII.12
		237	Slajus Jokubas, Jurgio	43	Sveksnos apyl. Gedminaiciq k.	1948. VIII.2
		238	Sulcas Leonas, Jono	33	Rambyno apyl. Vidgirio k.	1947.VI.10
		239	Taroza Jonas, Petro	27	Gardamo apylinkes DZDT pirmininkas	1957.V.5
		240	Taroza Povilas		Z. Naumiescio apyl. Degucip k.	
		241	Toleikieite Liucija. Domo	54	Sveksnos apyl. Stirpeikiq k.	1948.IX.24
		242	Toleikis Bronius, Petro	19	Inkakliq apyl. Gailaicip. k.	1947.IX.19
		243	Toleikls Juozas, Andriaus	38	Sveksnos valsciaus milicijos jaunesnysis lei-	1949. VII. 11
V					tenantas	
		244	Toleikis Petras, Jokubo	22	Gardamo apyl. Pasiliskip k., Ramucip apylinkes	1947.VIII.18
					DZDT pirmininkas	
		245	ToliuSis Pranas	24	Saugp valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys	1947.IX.5
		246	ToliuSis Vincas, Tado	53	Saugp apyl. Kebelip k.	1947.VIII.15
		247	Treigys Juozas, Jono	39	Zemaitkiemio valsciaus DZDT vykdomojo komi-	1947.IX.16
					teto pirmininkas	
		248	Trofimenko Ana, Vasili jaus	74	Vainuto apyl. Girininkp k. Lavonas sudegintas	1948.X. 15
		249	Tupuiis Augustas, Jurgio	36	Saugp apyl. ir k., kolukio „Artojas" pirminin-	1951.IX.28
					kas. TSKP kandidatas	
		250	Tiitlys Vincas, Petro	30	Vainuto valsciaus liaudies gnynejas	1949.XI.12
		251	Urb6 Juozas	59	Sveksnos apyl. Snypslip k., kolukio „Jtiros	1949.IV.29
					banga" valdybos narys	
		252	Urbonas Jonas, Antano	45	Sveksnos apyl. Budvyciq k., naujakuriai	1947.V.27
		253	Urbonienfe Tekle, Vinco	75		
	со	254	Vaiiiene Ona, Martyno	38	Inkakliq apyl. Virkytp k.	1948.VI.23
282	|	283

Ell.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
255	VaiCiulis Antanas, Kazio	49	Vainuto apyl. Pesliq k., kolukio ,,Spindulys" valdybos narys	1949.X.4
256	Vaifys Jonas, Jurgio	47	Inkakliq apyl. Virkytq k., kolukio „Tarybq Lie- tuva" narys	1951.11.7
257  258  259	Valaitis Edmonas, Edmono  Valaitiene  Valdiius	70  72	Saugq apyl. ir k.  Sakuciq apyl. Zemaitkiemio k., kolukio „Laisve" brigadininkas	1946.X.29
260  261  262	Valutis Adolfas, Igno  Velifka Kazys, Juozo  VeliCka Stasys, Juozo	20	Syliq apyl. ir к , Kulesiq valsciaus liaudies gy- nejas  Sveksnos apyl. Koncaiciq k.	1947.VII.18  1953
263	Venckus Vincas, Stasio	21	Vainuto valsciaus liaudies gynejas	1949.IV.5
264	Vertells Antanas, Broniaus	27	Natkiskiq apyl. ir k„ kooperatyvo parduotuves vedejas	1948.X.15
265	Veselovas Arkadijus, Konstantino	27	LKP Vainuto valsciaus komiteto propagandis- tas, TSKP narys	' 1949.VII.3
266	Vyskupaitis Kazys, Kazio	38	Sveksnos apyl., kolukio „Raudonasis Spalis" pir- mininkas	1952.VIII.15
267	Zalovskis Gustavas, Augusto	38	Saugq apyl. Barvq k.	1947.VII.22
268	Zlotnikovas Michailas, Arsentijaus	24	Silutes MTS masinistas	1947.X.19
269	Zuba&ovas Aleksandras, Grigorijans	46	2. Naumiescio apy). Sugintq k„ Sugintq apylin- kes D2DT pirmininkas	1947.XI.14
270	Zvezdovas Edmundas, Arkadijaus	18	Silutes ligonines darbininkas, VLKJS narys	1948.IX.16
271  272  273  274	Ziogas Juozas, Jurgio  Zioglen6 Marijona, Karolio 2iogien6 Barbora, Antano Ziogas Jurgis, Jurgio	41  40  70  27	Inkakliq apyl. Paiciq k.	1950.IX.26

275  276	Zlmandlus Kazys  ZimantlenG Ona	Vainuto apyl. Bikavenq k., Bikavenq apylin- kes DZDT pirmininkas		1948
1	Adomaitis Juozas, Liudviko	JURBARKO RAJONAS  58 Dainiq apyl. Jurbarkq k., kolukio „Geguzes		1951.V.1
2	Aksamitauskas Petras, Jono	45	pirmoji" pirmininkas. TSKP narys nuo 1948 m. Girdziq apyl. Gudeliq k., Girdziq apylinkes	1945.X.13
3	Aksamitauskien6 Julijona, Antano	38	D2DT sekretorius. Lavonai sudeginti darzine-	
4	Ambrozaitis Antanas, Antano	44	je  Vadzgirio apyl. Paislynio k„ Paislynio apylinkes	1945.VH.6
5	Ambrutyte Antanina, Stasio	27	D2DT sekretorius  Armeniskiq apyl. ir k., Armeniskiq apylinkes	1949.1.6
6	Ananka Lionginas, Stasio	16	D2DT pirmininke, VLKJS nare Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS	1945. VI.8
7	Ananka Juozas, Adorno	40	narys  Raudones apyl. Milkuniskes k., Raudones vals-	1945.VII.7
8	Anankiene Monika, Petro	44	ciaus liaudies gynejas Skirsnemunes apyl. ir k„ naujakure	1949.IV.5
9	Andrikis Juozas, Stasio	46	Juodaiciq apyl. Misiunq k.	1945.V.29
10	Andriukaitis Kazys, Juozo	19	Girdziq apyl. Pazerq k. Pakartas	1950.V.27
11	Andrlukaitis Jurgis		Balandziq apyl. Ridikiskiq k.	1946
12	Andriulaitis Juozas	46		1948
13	Andriimas Henrikas	25	VSM Seredziaus valsciaus skyriaus operatyvinis	1946. VI. 18
14	Antanaitis Petras, Juozo	22	jgaliotinis, leitenantas, TSKP narys. Lavonas sudegintas  Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS	1945. VI.8
15	Antanaitis Simas, Juozo	46	narys  Gabsiskiq apyl. Fermq k., klubo-skaityklos ve-	1949.IV.20
16	Apynys Jonas, Jurgio	22	dejas  2indaiciq apyl. Bandzinq k.	1949.11.16
17  18	Apynleite Ona  Apynienes motina Anele, Jurgio	22  50		
284

ЕП.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvonamoji viola, kiti duomenys	Nuzudymo data

19	Archangelskis	VRM Erzvilko valsciaus skyriaus vyresnysis operatyvinis jgaliotinis, leitenantas		1946. VII.5
20	Armonas Augustinas, Jono	26	Zindaiciq apyl. Naujininkeliu k., Telviakq apy-	1948.IX.10
21	Armonavidius Zenonas, Antano	23	linkes DZDT sekretorius  Veliuonos apyl. Goniuntj k., VLKJS narys. La-	1952.IV.26
22  23  24	Astrauskas Viktoras Astrauskiene. Benedikta  Atkodaitis Antanas	45	vonas jmestas j Armenos upelj Seredziaus apyl. Padubysio k.  Erzvilko apyl. Palabauksciq k.	1950.V.12
25	AtkoCaityte Elena, Antano	20	Kolukio „Pasaltuonys" brigadininke	
26	Bacys Kazys, Jono		Dainiq apyl. Kalnenq k., laivq remonto dirbtu-	1945.XI.6
27  28	Bacien6 Ona, Prano  Baciulis Jonas, Jono	42	viq darbininkas. Naujakuriai Erzvilko apyl. Ridikiskiq k., kalvis	1948.XII.4
29	Bagdonas Kazys, Baltraus	36	Stakiq apyl. Pamituvio k., Raudones valsciaus	1945.XI.il
30	Bajorinas Juozas, Antano		liaudies gynejas  Dainiq apyl. Giedriq k., Jurbarko valsciaus	1945.X.13
31	Bakanas Pranas, Juozo	48	liaudies gynejas  Veliuonos apyl. Grauzenq k., Grauzenq apylin-	1946.IV.26
32	Bakanauskas Leonas, Adomo	38	kes DZDT pirmininko pavaduotojas Seredziaus mstl.	1944.XI.30
33	Bakutis Dzidas, Jurgio	32 z	Juodaiciq apyl. Liucinavos k., Akmeniskiq apy-	1946.11.20
34	Balfiunas Antanas, Vinco	50	linkes DZDT pirmininkas  Gabsiskiq apyl. Naujininkq k., Fermq apylinkes	1945.V1.18
35	BaltruSaitis Antanas, Antano	41	DZDT pirmininkas  Skirsnemunes apyl. Skirsnemuniskiq II k., Jur-	1946.V.23
36	BaltruSaitis Pranas, Antano	19	barko valsciaus liaudies gynejai. Pranas —	1947.IV.20
37	BaltruSaitis Jonas, Antano	38	VLKJS narys  Kolukio „Ausra" sargas	1946.V.25



38	BaltruSaitiene Juze, Antano	30	Veliuonos apyl. Ruksioniq k.	1945.X1
39	ВапаШепё Kotryna, Jono	76	Girdziq apyl. Jokubaiciq k., aklyvisto motina	1946.V.8
40	Baranauskas Stanislovas, Igno	36	Simkaiciq apyl. Pauliq k., Pauhq apylinkes	1944.XII.23
41	Barauskas Juozas, Kazio	21	DZDT pirmininkas Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas	1945.VII.6
42	Barfas Jonas, Jono	56	Skirsnemunes apyl. Naubariskiq k., batsiuvys	1950.VII.22
43  44	ВагНепё Marijona, Juozo  Bardauskas Alfonsas, Simo	38  29	Gabsiskiq apyl. Baciq k.	1948.IV.3
45	BartuseviCius Viktoras, Jono	54	Stakiq apyl. Pamituvio k., Raudones valsciaus	1948.IV.5
46	Bastys Jurgis		liaudies gynejas  Girdziq apyl. Dainiq II k.	1945.X.13
47  48	Bastytfe Matilda  Bauia Stasys	45	Gabsiskiq apyl. Dudlaukio k.	1948  1947.IV.5
49  50	ВаиНепё Petre  Beinarys Jonas, Jono	43	Gabsiskiq apyl. Polq k., Gabsiskiq apylinkes	1945.1X.17
51	Beinoris Juozas, Jurgio	58	DZDT pirmininkas  Erzvilko kooperatyvo pirmininkas	1947.IX.14
52	Bendiius Bronius, Jurgio	42	Veliuonos apyl. Bereiviskiq k.	1950.11.4
53	Bertulis Juozas, Juozo	53	Vadzgirio apyl. Paislynio k., Paislynio apylin-	1946. VI.4
54	BertuSaitiene Marcele, Izidoriaus	45	kes DZDT pirmininkas Gabsiskiq apyl. Butkaiciq k.	1947.111.14
55  56	BertuSaitis Kazys, Jono  Bcriinskas Bronius, Juozo	24  18	Vadzgirio apyl. Labgiriq k., Simkaiciq valsciaus	1945.VII.6
57	Bickus Izidorius, Jono	60	liaudies gynejas  Erzvilko apyl. Paberziu k., Erzvilko valsciaus	1945.VI.5
58	BiEkus Algimantas, Izidoriaus	18	DZDT vykdomojo komiteto darbuotojas. Su-	
59	Bielskis		nus — Pasaltuonio apylinkes DZDT sekretorius Erzvilko apyl.	1945.VI.25
60	Bitvinskas Juozas, Viktoro		Skirsnemunes apyl. Svendriskiq k., LKP Jur-	1948.X. 1
61  62	Bltvlnsklenfe  Byla Juozas	38	barko valsciaus komiteto propagandistas Skirsnemunes apyl. Panemunes k., MANP ve-	1946. V.22
63	Byliene-RumSyte Jone, Alekso	32	dejas	
to s	Ell.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- Z1US	Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
	64	Brazaitis Jonas, Juozo	45	Zmdaiciq apyl. Valuckq k.	1948 XII.11
	65	Brazas Izidorius, Jono	49	Pavidaujo apyl. Kavoliu k., pieno paruosq punk-	1948
				to darbuotojas	
	66	Biazas Pranas, Juozo	43	Vanaukic apyl. Kubiliskes k., maluno vede-	1945. VIII. 1
	67	Bendlkien6 Ona, Jono		jas. Fries nuzadymq buvo kankinamas	
	68	Brazauskas Jeronimas, Antano		Girdziq apyl Gudeliq к, Jurbaiko valsciaus	1945. VII.9
				liaudies gynejas	
	69	Brazauskas Juozas, Antano	29	Dainiq apyi. Luksiq k., Luksiq apylinkes DZDT	1945.V1.5
				pirmininkas	
	70	Brazinskas Antanas, Jono	28	Simkaiciq apyl. Pavidaujo 1 k., Simkaiciq vals-	1944.XII.23
				ciaus zemes komisijos sekretorius	
	71	Brazinskas Justinas, Piano	30	Simkaiciq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	1945.11.4
				pirmininkas	
	72	Brazinskas Zigmas. Antano	19	Raudones apyi. Pupkaicio k., Vytenq MTS trak	1951.IV.30
				torininkas, VLKJS narys	
	73	Bruzas Kazys Igno	55	Erzvilko apy). Ropynes k.	1949.1.8
	74	Bubulas Juozas, Piano	41	Varlaukio apyl. Pratvalkq. k.	1946.IX.26
	75	Budriene Mail]a, Jono		Girdziq apyl. Dargiq k.	1946.V1.22
	76	Budriute VLa.de, Jono			
	77	Bukauskas Albinas, Antano	19	Juodaiciq apyl. ir k., kolukio „Paupys" narys	1950.VI.13
	78	Bukauskas Kazys, Viktoro	54	Simkaiciq apyl. Medininkq k., Medininkq apy	1948.VI.28
	79	Bukauskas Ricardas, Kazio	15	linkes DZDT pirmininkas. Sunus — klubo-skai-	
				tyklos vedejas. pionieiius	
	80	Butkut£ Petre		Erzvilko apy).	
	81	Butkus Jurgis, Prano		Etzvilko apyl. Rudziq k. I.avonas supiaustytas	1945. VI.5
	82	Butkienb		peiliais	
	83	Butkus Pranas, Mato		GabSiskiq apyl. Baciq k. Erzvilko valsciaus	1946
	84	Butkus Juozas, Mato		liaudies gynejas	

28?

85	Calmonas Mykolas. Mykolo	21	Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys nuo 1940 m.	1944.XI.30
86	Cetkauskas Vytautas, Antano		Dainiq apyl. Smukuciq k. Dainiq apylinkes DZDT sekretorius	1945.XI.19
87	Cekauskas Juozas, Juozo	30	Dainiq apyl. Luksiq k., Luksiq apylinkes DZDT pvmininkas	1947.XI.14
88	Cepela Edvanlas, Mykolo	23	Armeniskiq apyl. ir k.. Seredziaus valsciaus liaudies gyneias	1944.XI.30
89	Cesonis Bronius, Juozo	34	Erzvilko valsciaus svietimo skyriaus vedejas	1945.X.11
90	Cicinas Sergiejus	30	VSM Seredziaus valsciaus skyriaus virsininkas, kapitonas TSKP narys	1944
91	Cirvinskas Bronius, Kazio	30	Gabsiskiq apyl. Dudlaukio k., Matiskiq ma- tins vedejas	1945.VII.5
92	Dabravolskis Kazys, Jono	41	Seredziaus apyl. Zemaitaiciq k.	1946.1.21
93	Dambrauskas Antanas, Domo	43	Simkaiciq apyl. Knieciq k., koliikio ..Nauias gy- venimas* statybos biigados bngadininkas	1951 III 4
94	Danaiiis Juozas, Juozo	57	Veliuonos apyl. Terespolio k.	1948.IX.il
95	Danevidiene Ona	33	Simkaiciq apyl. Pabebirvio k.	1946.VI.5
96	Danys Kazys, Jurgio	17	Seredziaus valsciaus liauaies gynejas, VLKJS	1945.X.27
97	Danusas Antanas, Antano	46	narys  Simkaiciq apyl. Pamituvio k.	1946.V.25
98	Dapkus Pranas, Stasio	39	Seiedziaus apyl. Motiskiq k., Motiskiq apylinkes DZDT sekretorius	1945.1.20
99	Daugirdas Jonas, Jono	46	Erzvilko apyl. Milaiciq k.	1948.XII.16
100	Daugirdas Alfonsas, Jono	20	Amatq mokyklos mokinys	
101	Daulenskas Kazys, Jurgio	35	Simkaiciq valsciaus zemes komisijos sekretorius	1945.VII.6
102	Dikfaitis	17	Zindaiciq apyl. Bandzinq k.	1947.1.12
103	Dobilaitis Antanas Prano	35	Stakiq apyl. Zagriauzq k., naujakurys	1948.IX.30
104	Dobilaitis Zenonas. Antano	12		1950.11.21
105	Doveika Jonas Prano	21	Seredziaus valsciaus liaudies gynejas	1944.XI.30
106	Draudvilas Jurgis, Jono	50	Seredziaus apyl. Aukstrakiq k., kolukio ,,Jau- noji gvaidija" pumininko pavaduotojas,	1951.IV.28

TSKP kandidatas
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- ZIUS	Gyvonanioji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
107	Dumdius Antanas	48	Dainiq apyl. ir k., klubo-skaityklos vedejas	1948.1.26
108	Diiaugys Juozas, Prano	38	Juodaiciq apyl. Akmeniskiq k.	1945.IX.19
109	Eitutls Bronius, Juozo		Erzvilko apyl. Kulvertiskes k.	1950
110	Gajauskas Juozas		Erzvilko apyl. Pasaltuonio k.	1946.VI.il
111	Gajausklend Ona, Juozo		Erzvilko apyl. Pocaiciq k.	1945.XI.20
112	Galbuogis Juozas, Prano	39	Skirsnemunes apyl. Skirsnemuniskiq III k., Jur-	1946. V.23
113	Galbuogis Kazys, Kazio	29	barko valsciaus liaudies gynejas Stakiq apyl. Paegluonio k.	1946.IV.26
114	Galinauskas Antanas, Vinco		Erzvilko apyl. Butaiciq k., apylinkes DZDT pir-	1946. VI. 11
115	GaliSanskis Antanas, Augusto		mininko pavaduotojas  Erzvilko apyl. Bauzaiciq k., desimtkiemio jga-	1946. VI. 13
116	Gaudinskas Jonas, Juozo	48	liotinis  Seredziaus valsciaus DZDT vykdomojo komite-	1944.XI.30
117	Gaudlnskas Kazimieras, Prano	30	to sekretorius  Dainiq apyl. Giedriq k„ invalidq namq vedejas	1945.IX.7
118	Gedvllas Antanas, Petro	40	Varlaukio apyl. Kubiliskes k., Varlaukio apy-	1945.V.21
119	Gerulaitis Kazys, Jono	51	linkes DZDT pirmininkas  Veliuonos apyl. Grauzenq k., buv^s Grauzenq	1946.IV.28
120	GeStautas Bronius, Juozo	40	apylinkes DZDT pirmininkas Erzvilko apyl. Dudlaukio k.	1948. VI.9
121	Giedraitis Izidorius, Jono	45	Vadzgirio mstl.	1945,11.4
122  123	Giedraitiend Ona, Antano Giedraitis Kleopas	45	Girdziq apyl. Pavidaujo II k.	1946
124	Glrdiius Antanas, Jono		Girdziq apyl. Pavidaujo II k.	1947
125	Gotautas Antanas, Juozo	39	Seredziaus apyl. Pikcitinq k.	1945.1.18
126	Gotautas Benadas, Prano	16	Veliuonos valsciaus liaudies gynejas	1945.XI
127	Gotautas Kazys, Benado	19	Veliuonos apyl. Goniunq k., VLKJS narys	1952.IV.19
128	Grabauskas Antanas, Jurgio	28	Skirsnemunes apyl. ir k., milicininkas	1945.XII.8

S	129	Grabliauskaitd Marija, Petro	34
я		
130	Greicius Vytas	
g	131	Greizinas Petras	45
“	132	Greiziniend Petre, Kazio	
I 133	Grigaitis Juozas, Jurgio	53
f 134	Grigaitis Vincas, Baltraus	45
£	135  О	Grigas Baltras, Baltro	
136	Grybas Jonas, Piano	39
137	Grubliauskiend-Gylaite	
138	Gubicas Vladas, Justino	
139	Gudaitiene Marcele, Prano	20
140	Gudiiiinas Stasys, Juozo	24
141	Gudiiunas Jonas	
142	Charitonovas Semionas	
143	Ignatavidius Simas, Jurgio	67
144	IliuSkaitis Antanas, Juozo	53
145	Ivanauskas Antanas. Prano	35
146	Ivanauskiene Nade	50
147	Jablonskas Adolfas, Jono	68
148	Jablonskas Antanas, Adolfo	
149	Jakaitis Juozas, Jono	33
150	JakStys Antanas, Mykolo	42
151	JakStys Ignas, Jono	43
152	Jandiauskas Jonas	23
153	Jandiauskas Pranas	24
ю	154	Jankauskas Antanas, Jono	57
g 155	Jankauskas Antanas. Antano	22

Viesviles apyl. Vitkiemiq k.r kolukio „Taikos
keliu" pirmininke, TSKP nare

Girdziq apyl. Pavidaujo II k., liaudies gynejas
Erzvilko apyl. Kulvertiskes k., MANP vedejas
Erzvilko apyl. Rimsq k.

Vadzgirio apyl. Labginq k.r buv^s apylinkes

DZDT pirmininkas

Simkaiciq apyl. Pauliq k.

Simkaiciq apyl. Pauliq k., kolukio „Miluva 1
pirmininkas

Girdziq apyl. Dargiq k., nialuno darbininkas,
naujakurys

Vadzgirio mstl., liaudies gynejo zmona

Zindaiciq apyl. Veleniskiq k.

Erzvilko mstl., liaudies gynejo zmona
Stakiq apyl. Pasnielalio k., batsiuvys
Jurbarko valsciaus liaudies gynejas
Simkaiciij apyl. Pamituvio k. Pries nuzudymp
buvo kankinamas

Vadzgirio apyl. Paislinio k.

Erzvilko apyl. Sarapiniskiq k.

Erzvilko valsciaus liaudies gynejas

Veliuonos mstl.

Erzvilko apyl. Rudziq k.

Skirsnemunes apyl. Naukaimio к., V. Kudir-
kos v. kolukio pirmininkas

Veliuonos apyl. Gystenq k., MANP vedejas

Dainiq apyl. Kalnenq k., liaudies gynejo tevas

Seredziaus valsciaus liaudies gynejai, VLKJS
nariai

Gabsiskiq apyl. Sarakiskiq k.

Erzvilko valsciaus liaudies gynejas

1953. VIII. 1

1945.XI.23

1946. VI. 11
1948.XII.15
1947.IV.15

1945.X.28

1950.IX.13

1945.VI.23

1945.XI.18

1945.XII.2
1946.VIII.20
1949.III.15
1945. VII.2
1946. V.25

1951.VIII.26

1946.X

1947

1945.XI.23

1947. VI.9

1948.XII.16
1949.IX.22

1946.XII.21

1946.IV.3
1945.V.24

1945. VI.8

1946.V.9

1946.VII.3
EU.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
156	JanuSka Bronius, Stasio	38	Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas	1946.V.14
157	Janutas Kazys	40	Vadzgirio apyl. Gegiq k., desimtkiemio jgalio- tinis	1945. V1.5
158	Jaslukaitls Bronius, Petro	43	Armeniskiq apyl., kolukio „Armena" pirmininko pavaduotojas	1950.XI.3
159	Jasiulis Kleopas, Domo'		Jurbarko valsciaus liaudies gynejas	1946
160	Jocaitis Zenonas, Antano	19	Dainiq apyl. Giedriq k., Jurbarko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto agrotechnikas, VLKJS narys nuo 1945 m.	1948.IV.2
161	Jokubauskas Jonas		Veliuonos apyl. Kalviq k.	1946
162  163  164	Jokubauskas Juozas, Jono Jokubauskiene Jokubauskas	44	Skirsnemunes apyl. Svendriskiq k.	1948.V.10
165  166	Jokubauskas Juozas, Benedikto Jokubauskiene Antose, Kazio	58  55	Veliuonos apyl. Gystenq k.	1944.XII.18
167	Jokubauskas Juozas, Igno	53	Erzvilko apyl. Kulvertiskes k., MANP vedejas	1947.IX.4
168  169	Jomantas Kazys, Kazio  Jomantiene Vera, Jono		Silines apyl. Vensloviskiq k.	1946.V
170	Jonikas Juozas, Antano	65	Erzvilko apyl. Palabauksciq k., desimtkiemio jgaliotinis	1948.XI.4
171	Jonikas Petras, Juozo	36	Erzvilko apyl. Bauzaiciq k., eigulys	1949.XII.8
172	Jonikas Simonas, Petro	46	Vadzgirio apyl. Kalniskiq k., Kalniskiq apylin-	1944.XI.24
173	Jonikiene Ona, Dzido	44	kes D2DT pirmininkas	
174	Jukna Vytautas, Vlado	22	Juodaiciq apyl. ir k., kolukio ,,Tiesa" pirminin- kas	1951.VIII.26
175	JurkSaitis Stasys, Juozo	43	Girdziq apyl. ir k., kolukio „Girdziai" pirminin- kas, TSKP narys nuo 1949 m.	1951.V.22
176	Juodis Jonas, Viktoro	28	Simkaiciq apyl. Paalsio I k., Paalsio apylinkes D2DT pirmininkas	1947.VIII.2

20 Kruvmos zudikq pedos

177  178	Jurkauskas  JurkSevicius Palemonas, Izidoriaus	Erzvilko valsciaus liaudies gynejas  Jurbarko valsciaus liaudies gynejas		1945.VI.30  1945
179	Kalvaitis		Varlaukiq apyl. Pratvalkq k.	1946. V.23
180	Kaminskas Antanas	63	Gabsiskiq apyl. Baciq k. Sodyba sudeginta su	1949.V.3
181  182	Kaminskaite Adele, Antano  Kaminskaite Ona, Antano	18  15	lavonais	1945. V. 15  1950. V. 13
183	Kaminskas Antanas, Jono	28	Erzvilko apyl. Varnaiciq k„ Batakiq valsciaus	
184	Kaminskiene Adele, Juozo	35	liaudies gynejas	
185	Karciauskas Antanas, Martyno	45	Girdziq apyl. Pavidaujo k., desimtkiemio jgalio- tinis	1947.VII.25
186	Karosas Pranas, Kazio	57	Veliuonos apyl. Silaitiskiq k.	1948.X.4  1 id Г t FT T О
187	Karpius Vincas, Juozo	24	Vadzgirio apyl.	1945. VI 1.2
183	Kariinaitis Pranas, Juozo	23	Dainiq apyl. Klisiq k.	1945  1 O J r* XT T
189	Kasiulis Jonas, Miko	33	Smalininkq valsciaus liaudies gynejas	1946.XI
190	Kasiulis Jonas		Erzvilko valsciaus liaudies gynejas	1945.X.11
191	Kavaliauskas Jonas, Jono	26	Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS	1945. VI .8
192	Kavaliauskas Kazys, Jono	46	no. rys  Seredziaus apyl. Ruksioniq k., Aukstrakio apy- linkes DZDT pirmininkas	1949.IV.9
193	Kazlauskas Aleksas, Petro	42	Armeniskiq apyl. Pavietavos k., kolukio „Ar- mena11 revizijos komisijos pirmininkas	1950
194	Kazlauskas Vladas		Seredziaus valsciaus liaudies gynejas	1945.VI.8  A r\ А С "XZ 4 4
195	Kelneris Kazys, Broniaus	25	Erzvilko valsciaus liaudies gynejas	1945.X.11
196  197	Kemziira Pranas, Antano  Kemzuriene Anele, Juozo	60  60	Armeniskiq apyl. ir k.	1945.1.4
198	Kemzuraitfe Ona, Prano	29		1945.VI.6
199	Kymantas Vincas, Juozo	35	Dainiq apyl. Rauktiskiq k., Jurbarko valsciaus liaudies gynejas	
200	Kleiva Benadas, Antano	46	Veliuonos apyl. Grauzenq k., kolukio „Grauze- nai“ brigadininkas	1951.VIII.4
201  202	Klevinskas Antanas, Jurgio  Klevinskaite Jadvyga, Antano		Seredziaus valsciaus zeroes komisijos narys	1945
CD								—		
to	Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, levo vardas		Am- inis	Gyvcnamoji vieta, k.iti duomenys	Nuzudymo data
	203	Klimas Benadas, Jono		26	Dainiq apyl. Klisiq k., buves liaudies gynejas,	1948.X1.30
	204	Klimas Matas, Juozo			veliau VLKJS Jurbarko valsciaus sekretorius, VLKJS narys nuo 1946.Ш	
				29	Dainiq apyl. Krisciaviskiq k., Jurbarko valsciaus	1946
	205				liaudies gynejas	
		Klyzentis Pranas, Jono		56	Erzvilko apyl. Palabauksciq k.	1949.11.8
	206	Knataitis Vincas			Erzvilko apyl. Paberziq k.	1946. VI. 11
	207	Knataitienc Ona				
	208	Knataitiene Petre			Dainiq apyl. Meskininku k.	1946.IX.5
	209	Kojelis Antanas, Jono		43	Erzvilko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	1945.IX.29
	210				pirmininkas, TSKP narys nuo 1945.VIII	
		Kojelyte Petre, Jono		45	Erzvilko apyl. Paberziq k.	1946. VI. 11
	211	Koveckas Bronius		21	Erzvilko valsciaus milicininkas	1945.X.11
	212	Kucinas Povilas, Jurgio		18	Skirsnemunes apyl. Zvyriq k., Jurbarko vals-	1946.V.23
	213				ciaus liaudies gynejas	
		Kucinskas Povilas, Mykolo		18	Seredziaus valsciaus liaudies gynejas	1946.11.15
	214	Kukliauskas Antanas		35	Skirsnemunes apyl. ir k., Jurbarko valsciaus	1947.IX.22
					liaudies gynejas	
	215	Kunca Antanas			Veliuonos apyl. Klangiq k.	1945
	216	Kunciene Ona				
	217	Kunciene Barbora				
	218	Kuncaite Leonida, Antano				
	219	Kuncaitd Dalia, Antano		2		
	220	Kunkulis Juozas, Antano		53	Seredziaus apyl. Papartynq k.	1945.IX.7
	221	Kunkulienfe Leokadija, Jurgio		49		
	222	KupriSauskaite Grazina, Jono		23	Zindaiciq apyl. Vertimq k., klubo-skaityklos	1951.VII1.13
					vedeja, VLKJS nare	
	223	Kvas£iauskait£ Ona, Antano			Dainiq apyl. Kalnenq k., VLKJS nare nuo	1947
					1945 m.	

224  225	KveSkytfe Ona, Igno  Lekavifius Antanas, Jono	23  23
226	LekeClnskas Benadas, Antano	35
227	LekSaitis Petras, Juozo	52
228	Lengvenis Zenonas, Petro	39
229	Levanavifius Antanas, Prano	40
230	Lileika Domas, Petro	40
231	Lingaitis Jonas, Alekso	56
232	Llnkus Kazys, Jurgio	34
233	Lisevifius Izidorius, Jono	38
234	Liutkus Jonas, Antano	42
235	Lydekaitis Antanas	
236	Localtis Viktoras, Juozo	24
237	Localtis Benediktas, Juozo	19
238	LukoSius Bronius, Antano	
239	LukoSius Telesforas, Telesforo	39
240	MaceviCius Jonas, Jono	35
241	Macevitiene Elena, Kazio	29
242	Macijauskas Jonas, Simono	54
243	Mackeviiius Alistaras, Andriejaus	19
244	Maiiulaitis Bronius, Izidoriaus	29

Seredziaus apyl. Zemaitaiciq k.

Jurbarko apskrities DZDT vykdomojo komite-
to instruktorius, TSKP kandidatas, Huvqs liau-
dies gynejq burio vadas

Armeniskiq apyl. Viliaudq k., Pasiliq apylinkes
DZDT pirmininkas

Skirsnemunes apyl. Azuolynes k., Jurbarko
valsciaus DZDT deputatas

Seredziaus apyl. Pestvenq k., Seredziaus vals-
ciaus liaudies gynejas

Jurbarko miesto pasto skyriaus virsininkas

Gabsiskiq aipyl. Naujininkq k., Gabsiskiq apy-
linkes DZDT pirmininkas

Zindaiciq apyl. Bandzinq II k., aktyvistas

Stakiq apyl. Jovaliskiq k., Simkaiciq valsciaus
liaudies gynejas

Dainiq apyl. ir k.

Stakiq apylinkes DZDT pirmininkas

Dainiq apyl. Kalniskiq k.

Dainiq apyl. Kuturiq k.

Dainiq apyl. Kalnenq k., Dainiq apylinkes DZDT
pirmininkas

Juodaiciq apyl. Pamituvio k., Raudones vals-
ciaus liaudies gynejas

Armeniskiq apyl. ir k., apylinkes DZDT depu-
tatas, kolukio „Armena" revizijos komisijos
pirmininkas

Varlaukio apyl. Lybiskiq k.

Erzvilko apyl. Lenkciq k. Namas ir darzine su-
deginta

Skirsnemunes apyl. Zvyriq k. Pagegiq apskri-
ties milicininkas, atvykes j svecius

1946.111.10

1948.1.29

1946.11.16

1948.XI.30

1946.VI.18

1945.X.21

1947.XII.31

1948.XII.12
1945.11.16

1945.III.2
1948.XII.il
1946

1944.IX.2

1945.X.20

1945.XI.il

1949.X.17

1947.IV.30

1947.V.16

1946.1.16
I

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomeny^	Nuzudymo data
245	MaCiulaitis Kazimieras, Jono	44	Seredziaus apyl. Klausuciq k., Klausuciq apylin-	1945.1.20
246	Madlulls Jonas, Antano		kes DZDT tarybos sekretorius  Simkaiciq apyl. Paalsio k., Paalsio apylinkes	1946.V.16
247	Mallnauskas Mecislovas, Jono	18	DZDT pirmininkas Erzvilko valsciaus liaudies gynejas	1950.XI.8
248	Mankus Jonas, Jono	52	Silines apyl. Kartupenq к., K. Vorosilovo v.	1950.V.21
249	Marcinkus Antanas, Kazio	37	kolukio narys, buvqs milicininkas  Vadzgirio mstl., Simkaiciq valsciaus liaudies gy-	1945.VII.6
250	Marcinkus Jonas, Tomo	50	rte j as  Stakiq apyl. Tamosiq k.	1945.X.15
251	Marcinkus Jonas, Jono	42	Gabsiskiq" apyl. Plekiq k., kolukio „Saltuona"	1950.X.12
252	Marclpukas Antanas, Baltraus	41	narys  Smalininkq valsciaus liaudies gynejas	1945.ХП.27
253  254	Marcipukas Vladas, Antano Masaltls Algirdas, Kazio	13  20	Stakiij apyl. Tamosiq k.	1949.IV.27
255	Masaltls Bronius, Juozo	41	, Stakiq apyl. Tamosiq k.	1947.П.13
! 256	Maskolaltis Bronius, Juozo	28	Zindaiciq apyl. Globiq k., Jurbarko valsciaus	1948.ХП.12
257	MatuSovas Ignas, Josifo		paruosq agentas  Erzvilko apyl. Avietiskiq k.	1946.VI.il
258	MatuSoviene Marija, Panfilovo			
259	Mazinteris Motelis	37	Seredziaus' valsciaus partorgas, TSKP narys nuo	1944.XI.30
260	Metrlkleni Ona		• 1932 m.  Veliuonos apyl. Kalviq k.	1946
261	Mickevldlus Aleksas		Sered&aus valsciaus milicijos virsininkas	1944.XI.30
262	Mickunas ^Feliksas, Kazio	27	Simkaiciq apyl. Paalsio I k.	1944.XII.25
263	Mickunas Kazys, Kazio	29		
' 264  265	Mtckflnaltfe Modesto, Kazio  Mickus Feliksas	32  18	Veliuonos valsciaus liaudies gynejas	1949.XII.10

266	Mickunas Simas, Mykolo	37	Seredziaus apyl. Godvaisiq k.	1945.11.20
267	Mlckunieng Juze, Antano	40	Simkaiciq apyl. Paalsio I k..	1945.1
268	Mlckuvlen6 Ona, Juozo	34	Seredziaus apyl. Zemaitaiciq k.	1947.V.25
269	Mleliauskas Pranas, Jeronimo	28	Dainiq apyl. Mantviliq k.	1946.V.20
270	Mikuckas Vytautas, Juozo	18	Seredziaus valsciaus liaudies gynejas	1945.VI.8
271	Mikutaltls Jonas, Kajetono	21	Dainiq apyl. Mantviliq k., Meskininkq apyl. DZDT pirmininkas	1946.V.16
272	Mileris Antanas, Augusto	18	Simkaiciq apyl. Medininkq k., Medininkq apy- linkes DZDT sekretorius	1950.11.20
273	Mllkeraltls Simas /	30	Erzvilko apyl. Bauzaiciq k., aktyvistas	1949.1.8
274	Misevifius Vincas, Juozo	70	Simkaiciq apyl. Paalsio II k.	1945.1.21
275	Mockaltis Aleksas	25	Seredziaus mstl.	1944.XI.30
276	MockevtCius Apolinaras, Andriaus	20	Erzvilko apyl. Lenkciq I k.	1947.V.24
277	Mockevifius Viktoras, Petro	42	Veliuonos apyl. Luksioniq k., desimtkiemio iga- liotinis	1948.X.4
278	Mockus Kazys, Prano	28	Juodaiciq apyl. ir k. Zuvo, sprogus padetai minai	1945.IX.9
279	Mockus Jonas, Prano	39	Erzvilko apyl. Paberziq k.	1945. VI.5
280  281  282	Mockus Vincas, Juozo  Mockus Jonas, Juozo  Mockus Juozas		Dainiq apyl. Rauktiskiq k.	1946.VIH.23
283	Moreika Bronius, Prano	24	Jurbarko valsciaus liaudies gynejas	1945.VII.21
284	Murauskien6 Antose, Antano	24	Vadzgirio apyl. Sapaliskes k.	1949.V.3
285'	Naujokas Jonas, Antano	47	Skirsnemunes apyl. Jakaiciq k., kolukio ,,Svy- turys" pirmininkas	1950.IX.10
286	Navakauskas Stasys, Antano	24	Varlaukio apyl. Kubiliskes k.	1947.IV.30
287	Naundlkas Antanas, Jono	33	Seredziaus apyl. Klausuciq k., klubo-skaityklos vedejas	1950
288	Nazarovas Nikalojus, Michailo	35	Erzvilko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto instruktorius, TSKP kandidatas	1950.V. 18 '
289	Neverauskas Juozas, Jurgio	26	Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas	1948.III.17
290  291	Neverdauskienfe Petre, Jono  Neverdauskas Jonas, Jono	40  17	Gabsiskiq apyl. Butkaiciq k.	1947.Ш.13
w  CD  CT>	Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tdvo vardas	Am* zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data

292	Orlovas Romanas, Andriejaus	37	Simkaiciq valsciaus milicijos jgaliotinis	1945. V.30
293	Palaitis Tomas, Tomo	48	Raudones apyl. Raudonenq k„ Raudonenq apy-	1952.1V 19
294	PalSauskas Benadas		linkes DZDT pinninmkas Seredziaus valsciaus liaudies gynejas	1945. VI.8
295	Paulaitis Jonas, Amano	26	Jurbarko valsciaus liaudies gyneju burio va-	1949. VI. 1
296	Paullkas Vmcas, Izidoriaus	35	das, VLKJS narys nuo 1946.VII Erzvilko valsciaus liaudies gynejas	1945.X. 11
297	Petkevifius Juozas, Antano	28	Stakiq apyl. Ausgirio k.	1950.X1.9
298	Petkevifiene Jadvyga, Igno	28	Apylinkes DZDT deputate	1945.V.30
299	Petraitis Antanas, Jono	55	Vadzgirio mstl., apylinkes DZDT piimin nkao	
300	Petraitis Antanas, Antano	19	Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas	
301	Petraitis Izidonus, Izidoriaus		Dainiq apyl.	1947
302	Petraitis Juozas, Vincento	22	Simkaiciq apyl. Akmeniskiu k., Simkaiciq vals-	1948.111.17
303	Petu&ka O.eslovas, Antano		ciaus liaudies gynejas  Simkaiciq valsciaus liaudies gynejas	1948.111.17
304	Pikfiimas Antanas		Zindaiciq apyl. Dargaiteliq k.	1947.V.31
305	Pilvelis Antanas, Juozo	20	Vadzgirio apyl. Sapaliskes k.	1947.X1I.24
306  307	Pilvelienfe Zuzana, Kazio  Piivelienf Stase	57	Vadzgirio apyl. Paparciq k.	1945.V.25
308	Porius Antanas, Antano	60	Erzvilko apyl. Palabauksciq k., Easaltuonio spy	1948.XI.4
309	Pocius Vincas, Jono	22	linkes DZDT sekretorius  Dainiq apyl. Kiisceviskiq k., Jurbarko valsciaus	1945
310	PoSka Vytautas, Antano	17	liaudies gynejas  Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS	1945. VI.8
311	PotaSius Juozas, Juozo	33	nsrys  Jurbarko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	1945.IX.28
312	Poviiaitis Juozas, Kazio		paruosq agentas Dainiq apyl.	1946

313	Pranskaitis Juozas, Juozo	24	VLKJS Erzvilko valsciaus sekretoiius, TSKP kar.didatas	1946. VII.3
314	Pranskaitis Pranas, Juo2o	46	Gabsiskiq apyl. ir k., zemes ukio koopeiatyvo pirmininkas	1948.X.17
315	Puiliys Pranas, Kazio	50	Girdziq apyl. Jokubaiciq I k., Jurbarko vals- ciaus zemes komisijos pirmininkas	1946.III.2
316	Pulroonas Jonas, Jono	24	Jurbarko valsciaus liaudies gymejas	1945.VII.2
317	PuZeckas Jonas, Antano	34	Zindaiciq apyl. Mikutaiciq k.	1946.XI.26
318	Puteikyte Vincenta, Antano	19	Vaazgirio apyl. Sapaliskes k., VLKJS nare. Nu- kankmta	1946.V.10
319	Badvilavicius Vacys		Jurbarko valsciaus liaudies gynejas	1945.VII.2
320	Ramanas Pranas, Kazio	45	Simkaiciq apyl. Pamituvio k. Pries nuzudymq buvo kankinamas	1946.V.25
321	Rastauskas Zenonas. Vinco	25	Seredziaus valsciaus liaudies gynejas	1945. VI.8
322	Rekys Kostas, Kazio	38	Seredziaus apyl. Padubysio k.	1945.1.4
323  324	Ridzevicius Stasys, Jackaus Ridzeviciene Ona, Bioniaus	36  26	Varlaukio apyl. Daugelq k.	1947.11.1
325	Riklikas Stasys, Antano	50	Skirsnemunes apyl. Skirsnemuniskiq III k., Jur- barko valsciaus DZDT vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotejas	1948.XI.30
326	Rimkuvien6 Marijona		Erzvilko apyl. Ridikiskiq k.	1946
327	Ruibys Juozas, Prano	42	Varlaukio apyl. Taubuciq k., Nemaksciq vals- ciaus liaudies gynejas	1945.X. 14
328	Rukas Vincentas, Jono	49	Varlaukio apyl. Lybiskiq k., Varlaukio apylin- kes DZDT pirmininko pavaduotojas	1945.V.31
329	Sabaliauskas Pranas, Kazio	40	Girdziq apyl. Butrimq к , Jurbarko valsciaus zemes komisijos pirmininkas	1945.V.26
330	Sabas Juozas, Juozo	28	Viesviles apyl. ir k., kolukio ..Bolsevikas" pir- mininkas	1950. VIII. 21
331	Sakavicius Boleslovas, Stasio	50	Veliuonos apyl. Peluciq к. kolukio „Pergale" sodininkas	1951.IX.24
332	Saltonas Mykolas, Jono	40	Armeniskiq apyl. Islastakiu k. Pasiliq apylinkes DZDT pirmininkas	1946
298

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas		Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data ’ /
333	Sirtaulds Jona;, Antano		49	Juodaiciq apyl ir k.	1947.V1I 1
334	SktepenalUs Jonas, Jargio		50	Dainiq apyl Vajotq k.	1949.1.9
335	Skirl as Juozas. Prano			Erzvilko apyl. Stegvilq k., Erzvilko valsciaus	1946
336	Skridla Kazys, Juozo		36	liaudies gynejas Velinonos apy l. Kalviq k.	194G.III 7
337  338  339	Skrtdlienfe Marijona, Benado Skuzinskas Antanas Skuiinskas Vincas		32	Girdziq apyl Pavidaujo II k	1946.1.13
340	Sluoksnaitis Jonas Antano		39	Silines apyl. Kartupenu k., kolukio „Pirtnyn"	1951.IV.27
341	Splrkevitius Stepas, Felikso  Stanevifius Pranas, Prar.rt		68	pirmininkas, buvqs Silines DZDT apylinkes pirmininkas. TSKP naiys  Dainiq apyl. Ruksniq k., Meskininkq apylinkes	1945.VI.20
342			30	D2DT pii mi ninkas  Skirsnemunes apyl. Skirsnemumskiu I k., koi-	1951.11.15
343  344  345	Staneviciulfe Monika, Prano  Slanevifien6 Marcele, Prano  StaneviOienc Vincenta	4	21  56  24	ukio „Naujoji vaga" sratybos brigados bri gadimnkas. Monika — klubo-skaityklos vede ja. Namas sudegintas su lavonais.  Viesviles apyl. Fagulbiniq k.	1949.IL18
346  347  348  349  350	Stankaitls Jonas Stankaltis Kazys StankaltienA Antose Stankaltis Vincas Stankus Antanas, Kazio		46	Girdziq apy). Dainiq II k  Dainiq apyl. Smukuciq k., Jurbarko valsciaus liaudies gynejas  Vadzgirio apyl. Paparciq k.  Vaczgiiio apyl. Sapaliskes k., eigulys	1945 1945.X.20  1949.V.3 '
351	StanklenA Petre, Rapolo		71		
352  353	Stankus Jonas, Juozo  Staukutd Anele, Baltraus		32	Seiedziaus valsciaus liaudies gynejas Velinonos apyl. Zubrickq k.	19.45.VI.8  1947.П.26
354	StaSaltis Pranas. Kazio		46	Seredziaus apyl., K. Pozelos v. kolukio bngadi	1955

ninkas

	355	StaMnskas Jonas, Kazio	49	Seredziaus apyl. Padubysio k.. kolukio ,.Du-	1949.XI.22
				bysa" pirmininko pavaduotejas	
	356	Staugvila Jonas, Kazio	56	Deiniq apyl, Kalnenq k., Juibaiko valsciaus	1945.X.5
				zemes ukio skyriaus ^edeias	
	357	Stegvilas Vytautas, Stasio	17	GabSskiq apyl. Naujininkq k., Erzvilko vals-	1945.ХП.26
				ciaus liaudies gynejas	
	358	Stepnnaitis Juozas, Mato	40	Vadzgirio apyi- Zvirblaukiq k.	1948. VI.18
	359 |	Stepondinenka Vytas, Dimitrijaus	31	Seredziaus apyl, Girkq k„ kolukio ,,Jaunoji	1951.IX.26
				gvardija" brigadininkas	
	360	Stonys Pranas, Juozo		Erzvilko apyl. Ridiklskiq k.	x	1946
	361	StoSkuvlend Veronika	27	Juodaiciq apy). Pakarkliq k. mokytoja	1950X13
	362	StravlnsklenU Marijona, Juozo		Erzvilko apyl. Paberziq k.	1947
	363	Strtaukas Povilas. Jono	43	Dainiq apyl. Smukuciq k., maluno vedejas	1945X 18
	364	Sutkus Antanas, Antano	22	Seredziaus apyl.. liaudies gynejas	1945. VI.8
	365	Sauklys Vincas		Stakiq apyl Siauliq k., kolukio „Gimtoji zeme."	1951.Vin.28
				brigadinlnkas	
	366	file Ikis Petras, Antano.	32	Erzvilko valsdiaus liaudies gynejas	1945.IV.5
	367	Simkus Pranas, Zenono	37	Simkaiciq valsciaus vykdomojo komiteto pirmi-	1945.VII.6
X				ninkas	
	368	Sukllnskas Bronius, Prano	29	Seredziaus valsciaus liaudies gynejas, VLKJS	1945. VI.8
	369	Stella antas - Juozas, Juozo		narys  Erzvilko apyl. Balandziq k„ Balandziq apylinkes	1946
				DZDT sekretorius	
	370	Strlupkus Antanas, Juozo		Dainiq apyl. Antkalniskitj k., Rotuliq apylin-	1948.IV .9
				kes DZDT sekretorius	
	371	Svedss Juozas, Jono		Dainiq apyl. Meskininkq k	1946.1.27
	372	SredienA Marijona			
	373	Svedas Pranas	29	Girdziq apyl. Pavidaujo k. Pavidaujo apylinkes	1945.1.19
	374	SvedlenA-TaliSauskienA Izabele Roko	47	DZDT pirmininkas	
	375	TallSauskalA Natalija			
	376	TamaAauskas Antanas, Vlado	21	Erzvilko apyl Lenkciq k., Erzvilko valsciaus	1947.VI.7
	w 377	TamaSauskas Leonas Vlado	17	milicijos jgaliotinis Zuvo, sprogus padetai	1947.1V.4
	о			mlnai	
3z  300	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data

378	TamaSauskas Kleopas, Dominiko	19
379	Tamkus Stasys, Prano	
380	TamoSaitis Bronius, Petro	18
381	TamoSaitis Jonas, Antano	
382	Tamo§aitien6 Ona, Juozo	
383	TamoSaityte Petre, Antano	
384	TamoSaitis Pranas, Juozo	18
385	TamoSaitis Juozas, Petro	23
386	TamoSaitis Petras, Antano	50
387	TamoSaitis Vincas, Juozo	64
388	Timinskas Julius, Prano	37
389	ToliuSis Jonas, Kosto	
390	Totilas Antanas, Juozo	44
391	Treinys Antanas, Prano	22
392	Truskauskas Ricardas, Kazio	31
393	Truskauskiene Petre	36
394	TuSevas	
395	Tutoraitis Vincas, Antano	50
396	TutoraitienG Juze, Jono	55
397	Urbonas Antanas, Antano	35

Varlaukio apyl. Petkaiciq k., Skaudviles vals-
ciaus liaudies gynejas

Juodaiciq apyl. Liucinavos k.

Dainiq apyl. Mantviliq k.

Erzvilko apyl. Lentines k., Balandziq apylili-
kes DZDT pirmininkas

Erzvilko valsciaus liaudies gynejas

Zindaiciq apyl. Vertimq k.

Vadzgirio mstl., Simkaiciq valsciaus zemes
komisijos pirmininko pavaduotojas

VSK Jurbarko rajono skyriaus virsininkas

Erzvilko apyl. Avietiskiq k., Pasaltuonio apy-
linkes DZDT pirmininkas

Simkaiciq valsciaus DZDT vykdomojo komite-
to finansq skyriaus inspektorius. Pries nuztl-
dymq buvo kankinamas

Dainiq apyl. Meskininkq k., Jurbarko valsciaus
milicininkas

Erzvilko apyl. Cepaiciq k., kolukieciai

Simkaiciq valsciaus milicijos operatyvinis iga-
liotinis

Varlaukio apyl. ir k. Liaudies gynejo tevai

Erzvilko apyl. Butaiciq k., Rimsq apylinkes
DZDT pirmininkas

1946.1.15

1947.11.14

1946.IV.18

1945.VIII.24

1946.1.15

1946. V. 18

1945.JX.17

1950. XII. 12

1946. VI. 11

1950.11.20

1945,VI.1

1949.V.7

1945.X.31

1947.V.24

1948.XII.15

21 Kruvinos zudikq pedos

398	Urbonavifius Antanas, Stasio	41	Seredziaus apyl. Padubysio k.	1945.1.13
399  400	UrbonaviefienG leva  Urbonavifius Petras, Stasio	26	VLKJS Seredziaus valsciaus sekretorius	1944.XI.30
401	UrbSaitis Jonas, Jono	57	Raudones valsciaus karinio stalo virsininkas	1946.VII.13
402	UrbSaltis Marijonas, Jono	20	Kauno miesto milicininkas	1944.XII.31
403	Ukas Jonas, Mykolo	36	Seredziaus apyl. Spruktq k., eigulys	1945.1.17
404  405	Okas Mykolas, Jono  Umantas Antanas, Jono	71  40	Erzvilko apyl. Rimsq k.	1947.IV.2
406	Valtkus Antanas, Jono	44	Seredziaus apyl., Padubysio apylinkes DZDT	1945
407	Vaivada Jonas, Jono	30	pirmininkas  Stakiq apyl. Pasnietalio k.	1949.Ш.15
408	Valaitis Juozas	40	Seredziaus apyl. Klausuciq k., Klausuciq apy-	1945
409	Valantiejus Pranas, Jono	40	linkes DZDT pirmininkas Erzvilko apyl. Rikiskiq k.	1947.XII.16
410	Vaznys Juozas Simo	51	Skirsnemunes apyl. Paantvardzio k., buvqs	1947.III.29
411	Vedernikovas		Paantvardzio rinkimines apylinkes deputatas VSM Simkaiciq valsciaus virsininko pavaduo-	1945.VII.20
412	Veverskis Leonas, Antano	27	tojas  Juodaiciq apyl. Akmeniskiq k„ Akmeniskiq	1948.X.12
413	Vllimas Julius, Martyno	38	apylinkes DZDT pirmininkas  Stakiq apyl. ir k., Raudones valsciaus liaudies	1945.XI.il
414	VirSilas Jonas, Jono		gynejas  Stakiq apyl. Grauzq k., desimtkiemio jgalioti-	1948.IX.30
415  416  417	VirSilienS Marijona, Jono  VirSilaite Monika, Jono  Visockas. Jonas, Antano	41	nis. Naujakuriai  Varlaukio apy). Trakq k., liaudies gynejas	1945. VII.1
418	Vitkauskas Ignas	60	Armeniskiq apyl. Burbiskiq k., Pasiliu apylin-	1945
419	Vitkauskas Martynas, Igno	20	kes DZDT pirmininkas	
420  421	Vitkauskas Jonas, Igno  Vitkauskien6 Anele, Juozo	22  45	Silines apyl. Naukaimio k. Vyras dirbo apylin-	1948. VII. 10
422	ViSinskis Bronius, Stasio	48	kes DZDT sekretoriumi Stakiq apyl. Gudziunq k.	1948.III.14
302	.303

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, t£vo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
423	Vyturys Antanas, Kazio	37	Skirsnemunes apyl. Naukaimio k., Svendriskiq apylinkes DZDT pirmininkas	1947.XII.1
424	Zaleckas Jonas, Simo	42	Juodaiciq apyl. Griciq k., Akmeniskiq apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas	1948.IV.15
425	Zaleckis Juozas, Kazio	38	Seredziaus mstl., Seredziaus kooperatyvo kepe- jas	1944.XI.30
426	Zavelskis Dominikas, Prano	35	Girdziq mstl., Jurbarko valsciaus milicijos jga- hotinis	1945.X.13
427	Zdanavi£ien6 Ona, Jono	35	Simkaiciq mstl., kooperatyvo tarnautoja	1946.VI.5
428	Zubrickas Antanas, Antano	53	Veliuonos apyl. Zubrickq k., Kelmickq apylin- kes DZDT sekretorius	1949.VI.22
429  430  431  432	Zemaitaitis Juozas, Edvardo Zemaitaitiene Elzbieta Zemaitaitytfe Ane, Juozo 2emaltaityt£ Marta, Juozo	49  45  16  20	Zindaiciq apyl. Bandzinq II k.	1952.V.5
433	Zemaitaitis Klemensas, Vinco	25	Paantvardzio apyl. DZDT sekretorius, VLKJS narys	1945.1.20
434	Zitkauskieng Ona, Petro	37	Seredziaus apyl. Nacirinq k.	1946.11.16
435  436	Ziuraltis Zenonas, Juozo  Zukelis Kostas	18	Simkaiciq apyl. Knieciq k.  Seredziaus mstl., VLKJS narys	1945. VII  1945. VI.8

RASEINIQ RAJONAS

1	Adomaitis Jonas, Jono	55	Vidukles apyl. Vejukq k.	1946.IX.16
2	Adomaityts Ona, Jono	19	Vidukles pasto darbuotoja	
3	Alekna Antanas	34	Girkalnio apyl. Rumsiq k.	1944.XII.10
4	А1екп1епё Stase, Teofilio	24	Pagojukq apyl. Puknaiciq k.	1946.VIII.6
5	Aleksa Stasys, Juozo	25	Kalnqjq apyl. Pasaltuonio k., Trakiniq apylin-	1946.VII.2
6	Aleksien6 Anele, Mykolo	64	kes DZDT pirmininkas	

7	AleSiOnas Antanas, Prano	18	Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1947.VII.18
8	Ambrozaitis Jonas	25	Kalnujq apyl. Saukliq k„ Trakiniq apylinkes	1945.XI.24
9	Ambrozaitiend Zose, Jono	23	DZDT pirmininkas. Pries nuzudymq buvo kan- kinamas	1945.XI
10	Andrijaitis Bronius, Jono	32	Didziuliq apyl. Pakarklio I k., desimtkiemio jga-	1946.III.1
11	Andrijaitien6 Elena, Antano	38	liotinis	1946.IV.3
12	AndriuSka Stasys, Antano	49	Girkalnio apyl. Pasventupio k., buv^s liaudies gynejas	1946.11.20
13	AnuseviCienfe Juze	50	Girkalnio apyl. Karakurq k. Pries nuzudyma bu- vo kankinama, lavonas jmestas j sulinj	
14	Aputis Valius, Juozo	19	Vidukles valsciaus liaudies gynejas	1948.111.26
15	Armonait6		Girkalnio apyl. Silvq k., klubo-skaityklos vedeja. Pries nuzudymq buvo kankinama	1947
16	AugeviCius Zigmas		Ilgiziq apyl. Rimgailiq k.	1947
17  18	Babickas Kazys  ВаЫскгепё Aniceta	43  43	Ilgiziq apyl. Daujotq k. Pakartas	1946
19	Bagackas Jonas, Juozo	49	Ilgiziq apyl. Rimgailiq k., naujakurys, Betygalos valscius zemes komisijos narys. Pries nuzudy- mq buvo kankinamas	1944.XII.3
20	Bagdonas Juozas	52	Betygalos apyl. Liktenq k., kolukio „Kelias j ko- munizmq" sandelininkas	1950.X.18
21	Bakaitis Antanas, Viktoro	47	Raseiniq valsciaus DZDT vykdomojo komiteto instruktorius	1949.X.29
22	Bakanas Benediktas, Kazio	49	Betygalos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto mokesciq inspektorius	1949.VIII.4
23  24	Bakanauskiend Rozalija, Vinco Bakanauskas Vladas, Benado	61  26	Betygalos apyl. Pilkalnio k., naujakuriai	1950.X.18
25	Bakas Kazys, Antano	28	Betygalos apyl. Pozeciq k.	1946.III.18
26	BakSys Vaclovas, Petro	22	Siluvos valsciaus liaudies gynejas	1945.IV. 10
27	Bakutis Alfonsas, Domo	17	Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas, VLKJS narys	1946.IX.5
28	Bakutis Jonas		Paliepiq apyl. Gervines k., buv^s liaudies gyne-	1946.II.8

jas
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, t6vo vardas	Am- bus	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
29	Balsys Kazys, Dominiko	40	Betygalos apyl. Burneikiq к . naujakurys, akty-	1947.IX.4
30	Baltaduonis Antanas, Bromaus	21	vistas  Vidukles valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na-	1950. V. 16
31	BdllrUsaltis Izidorius, Izidoriaus	25	rys nuo 1947.V  Vidukles apyl. Molavenq k.	1947.X1I.27
32  33	BaWruSaltienb Zosb, Rapolo  BaltruSaityld Danguole, Povilo	23  21	Ariogalos apyl. Pagojo k., kolukio ..Ausra" agro-	1956. V.4
34	Banlen^-Andtiukaityte Ona, Kazio	37	nome VLKJS nare  Kalnujq apyl. Bliudziq k. Plies nuzudymp buvo	1948.X1.8
35	Barakauskas Ignas, Jono	72	kankinama  Vidukles apyl. Ardiskiq k.	1947.X.3
36	Barakauskas Slasys, Igno	33	Vidukles valsciaus liaudies gynejas	
37	Baranauskas Jonas	21	Vosyliskio apyl. Valatkaiciq k.	1946
38	Baranauskas Juozas Antano	38	Zaiginio apyl. Rinkseliq k., naujakurys, desimt-	1946.1X.13
39	Bardauskas Petras Dzido	41	к emio igaliotinis  Alejq apyl. Didvejo k., desimtkiemio jgaliotmis	1949 VI1.5
40	Bartkus Antanas, Jono	28	Zaiginio apyl. Tautusiq k., Smpaiciq apylinkes	1950.III 30
41	Batvinis Jonas, Jono	47	DZDT pirmininkas  Kalnujq apyl. Berztq k., Raseiniq valsciaus liau-	1945.XI.15
42	Begulvlb Antose	30	dies gynejas  Ariogalos apyl. Daugeliskiq k.	1946.V.7
43	Bendinas Antanas, Antano	28	Raseiniq apskrities zemes ukio darbuotojq prof-	1948.X.12
44	Bentnorien^ Antanina, Dzidoriaus	27	sqjungos pirmininkas, VLKJS narys nuo 1941.1, partizanq burio „Kersytojas" kovotojas nuo 1944. VIII  Paliepiq acyl Daumenq k. Liko keturi vaikai	1946.IX.1
45	BersAnas Antanas, Juozo	42	Uglziq apvl. Setkaimio k.	1945.1.18
4G	Bespalovas Karianas, Hantono	5^	Ilgiziq apyl. ir k., Betygalos valsciaus liaudies	1945. VI 18
47	Bespalovas Haritonas	14	gynejas	1945, VI. 10

48	Bespalovas Michailas, Haritono	47	Ilgiziq apyl. Setkaimio k., Setkaimio apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas	1945.X.12
49	Bespalovas Estafijus, Prano	22	Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1947.IX.4
50	Bespalovas Vikulijus, Benedikto	45	Ilgiziq apyl Naujojo Setkaimio k., liaudies gy-	1949.IV.19
51  52	Bespalovas Aleksiejus, Petro Bespalovas Filimonas, Aleksiejaus	56  18	nejo brolis. Naujakuriai	
53	Bielskis Bronius, Jono	41	Zaiginio apyl. Sargeliq k., desimtkiemio jgalio- tinis	
54	Bielskis Jonas, Leono	30	Ilgiziq apyl. Paliepiq k.	1946
55	Blliene Mikalina, Prano	60	Raseiniq apyl. Kebaiciq k. Sodvba sudeginta su	1948.11.22
56  57	Bilytb Jadvyga, Baltramiejaus Bilyte Zofija, Baltramiejaus	25  16	lavonais	
58	Borchertas Gustavas. Julians	40	Alejq apyl. Kaukenq к Fakartas	1949.11.10
59  60	Borisovas Kondratijus. Nikitos  Borisova Piaskovija, Venedikts		Ilgiziq apyl. Naujojo Setkaimio k.	1944.XI1.9  1946.VII.26
61	Borusas Stasys, Stasio	30	Girkalnio apyl Zemygalcs к, naujakurys	1948.IV.8
62	Biazas Jonas	25	Paliepiq apyl. Paraseiniq k.	1949.X.27
63	Brimas Vytautas, Antano	29	Zaiginio apyl. Naukaimio k. Demobilizuotas is Tarybines Armijos	1946.V.21
64	Bruzaitd Ona, Petro	20	Kalnujq apyl. Pasaltuonio k.	1951.VIII.26
65  66	Brunas Jonas, Zigmo Bruiiene Valerija Benedikto	62  60	Zaiginio apyl. Rinkseliq k.	1946.IX.13
67	Bubulas Stasys, Mato	38	Nemaksciq mstl.. apylinkes milicijos igaliotinis, TSKP kandidatas	1946 IX.5
68	BuCinskas Stasys, Boliaus	30	Siluvos apyl. Pyragiq к. 1949 X.13 jstojo j kol- jkj	1949.X.15
69	Budrys Antanas, Adomo	58	Ilgiziq apyl. Daujotq k. Pakartas	1949.IV.26
70	Buivydas Julius, Kazio	62	Girkalnio apyl. Vilaiciq k., desimtkiemio jgalio-	1947.11
71	Buivydiene Marijona, Jono	51	tinis. Pries nuzudymq buvo ziauriai kankina-	1948.V.21
72	Buivydas Feliksas, Julians	18	mas	
73	Buivydaitfe Janina, Juliaus	17		
74	Euitkus Povilas, Kleopo	30	Vidukles apyl Paskirtinio k.. naujakurys	1946.VIII.17
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- . Z1US	Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
75	Bukauskas \ntanas, Jono	31	Girkalnio valsciaus DZDT vykdomojo komiteto zemes ukio skyriaus vedejas	1948.X.12
76	Bukauskas-Abukauskas Petras, Prano	39	llgiziq apyl. Rimgailiq k., Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1946.X.4
77  78  79  80	Buuibulis Alfonsas, Jono  BuikSa  ВигкЛепб  BuSeika Bronius, Antano	22	Nemaksciq apyl. Vhq k. Demobilizuotas is Ta rybines Armijos  Ilgiziq apyl Steponkaimio k. Kartu nuzudyti penki vaikai  2aigimo apyl. Pakalniskiq k., Siluvos valsciaus liaudies gynejas	1947.IV.18  1945  1945.V.22
81	Butkus Antanas, Kazio	39	Anogalos apyl. Grajauskq k.	1949.1X.21
82	Butkus Antanas. Prano	43	Anogalcs apvl. Ciuzunq к	1950.X1.20
83	Butkus Petras, Stasio	33	Zaigimo apyl. Papusyuio k., Betygalos valsciaus liaudies gynejas. Liko du vaikai	1945.V.9
84	Butkus Pranas, Juozo	49	Zaiginio apyl. Vilkiskip k.	1946.IX.13
85	Buiius Kazys, Sitnono	47	Alejq apy). Jukainiq k., Jukainiq apylinkes D2DT sekretorius	1944.XIL9
86  87	CepaSilovas Leonatdas, Aleksandro  CepaSilovieni-Grubllauskaitfe Irena,  Stasio	22  22	Raseiniq apskrities paruosq darbuotojai	1945.ХП.З
88  89  90	Cbomskis Pranas, Aleksandro  Chomskien6 Ona, Kajetono Cepaltyte	48  47	Siluvos apyl. Ausrines k. Naujakuriai  Vidukles mstl. Tevas dirbo zemes skirstyino ko- misijos pirrnininku. 2uvo, sprogus jmestai j kambarj granatai	1948.VI.9  1946.VI.3
91  92	Cepas Viktoras, Juozo  Cepas Vladas, Viktoro	64  24	Kalnujq apyl. 2agares k. Kolukio „Gintaras" na- liai  Demobilizuotas is Tarybines Armijos	1952.VIII.il

93	Ciuias Algis, Prano	22	Raseiniq valsciaus paruosq agentas Pries nu- zudymq buvo kankinamas	1948.1.28
94	Danapas Stasys, Jurgio	44	Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas	1946 IX.5
95	Danie'ius Bronius		Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1945.11.16
9b	Danielius Mykolas, Igno	57	Vosyiisk'o apyl. Sokiskio k., aktyvistas. Liko de- vyni vaikai	1945.VII.28
97	Danielius Vladas, Igno	54	Trankmii} apylinkes D2DT pirmininkas	
98	Danilovas Nikiforas, Susojaus	20	Siluvos valsciaus D2DT vykdomojo komiteto mokesciq agentas	1946.1X1
99	Dama£eckas B₽nediktas, Jeronimo	39	Girkalnio apyl- Milasaiciq k.. Milasaiciq apylin-	1948.VIII.21
100	Damaieckiene Stase, Kosto	26	kes D2DT deputatas. Pries nuzudymq buvo	
101	Damaieckaite Ona, Benedikto	3	kankinamas	
102	Damaieckas Jonas. Martyno	26	Betygalos apyl. Vandziq k., Betygalos valsciaus	1945.VI.29
103	Damazeckien6-Liukinyte Ona, Prano	24	.liaudies gynejas Liko trys vaikai	
104	Damazeckas Jonas, Bromaus	24	Aricgales apyl. Slapuciq k., Slapuciq apylinkes D2DT sekretorius, ..Dubysos” kolukio kom- jaunimc organizacijos sekretorius	1952.1.9
105	Danjotaite Jadvyga, Antano	27	Giikalnio apyl. Zemygalos k.	1946.XII.1
106	Daunoriene Zuzana	55	Ariogalos apyl. Negirvos k.	1948.X 8
107	Davainiene Marijona	60	Girkalnio apyl Taiosu k.	1947.1.28
108	Deikus Juozas. Prano	30	Ilgiziy apyl. Steponkairmo k.	1946
109	Deikus Petras, Juozo	49	Alejq apyl. Kaukenq к.	1945.IX.23 '
110	Dementius Vincas, Silvestro	76	Betygalos apyl Notgeliskiq k.	1949.VIII.29
111	Didjurg’s Izidorius, Juozo	60	KaJiinujq apyl. Bliudziq k., 1948.11—1949.11 Bliu- dziq apylinkes D2DT pirmininkas, veliau kol- ukio , Bebirva” pirmmmkas  Zaiginio mstl., naujakurys	1949.IV.2
112	Digrys Antanas, Kazio	43		1946.V.21
113	DimSa	10	Nemaksciq apyl. Macaliq k.	1945.XI.21
114	Dirmantas Adolfas. Doltio	59	Ilgiziq apyl. 2ibuliq к	1949.IX.5
115	Docka Jercnimas	20	VLKJS Ariogalos valsciaus sekretorius	1945
116	Dovydaitis Juozas, Juozo	52	Reseiniq apskrities zemes ukio kooperacijos pir-	1949.VIII.4

mminkas tarybiniq partizanq rvsininkas nuo
1943 m.
бое	'	80£

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
117	Drapanauskas Bionislavas Jono	45	Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas	1946.X.4
118	Drapanausklen£ Jadze Remigijaas	52	G:rkamio apyl. Zemygalos k.	1946.XIL1
119	Diazdavicius Vaclovas. Kajetono	25	Ariogalos valsciaus liaudies gynejas	1945.XII.il
120	Dubauskaite Janina. Petro	29	Pagojukq apyl. Armonp k. Pakarta	1948. VI. 1G
121	Dubinskas Motiejus, Baltramiejaus	45	Girkalnio apyl. Milasaiciq k., paste skyriaus ve-	1948. VIII.2
122  123	Dabinskiene Ona, Kosto  DabinsKis Mecislovas, Motiejaus	45  9	dejas	
124	Dukauskas Petras, Kazio	25	Kalnujq apyl. Berztq k., Paislynio apylinkes DZDT deputatas	1948. VI.4
125	Diiikus Vladas, Antano	38	Siluvos apyl. Juskaiciq k., Siluvos valsciaus liau-	1946.III.21
126  127	Dzlikienf Matriona, Jono  Dzukus Aleksandras, Vado	40  15	dies gynejas	1947.11.20
128	Liduiis Mykolas Mykolo	27	Vosyliskio apyl. Meiliskiq k., desimtkiemio jga- liotin.s	1946.X1I.5
129	Eimutis Bronius Antano	23	Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas	1948.V111.20
130	Eisinas Vincas, Prano	24	Nemaksciq valsciaus milicijos jgaliotinis	1944.X1I.10
131	Fedaras Viktoras, Jono	52	Kalnujq apyl. Zagaies k., desiintkiemio jgalioti-	1947.V111.23
132	Fedariene Antanina, Viktcro	55	nis	
133	Fijolkauskas Apolinaras, Prano	46	Nemaksciq apyl Milzavenq k., Nemaksciq vals- ciaus liaudies gynejas. Liko du vaikai	1946.Ш.5
134	Filimonova Brone, Juozo	55	Ilgiziq apyl. Neduoles k.	1949.IX.19
135	Filimonovas Vladas, Antano	18	Amatq mokyklos mokinys	
136	Fillpovas Vasilijus, Vasilijaus	26	Siluvos valsciaus karinio stalo virsininkas	1949.11.4
137	GabSys Pi anas, Antano	45	Alejq apyl. Uzumedzio k., Vidukles valsciaus DZDT pirmininkas	1944.VII.23
138	Gaidumonis Mykolas, Mykolo	38	Raseiniq valsciaus liaudies gynejas	1947.IV.17
139  140	Galiauskas Albertas, Igno Gaiiauskiene Zose, Vinco	38	Ilgiziq apylinkes DZDT pirmininkas	1945. VII.15

141	Gaiiius Antanas Jono	25	Ilgiziq apyl. ir k., pieno perdirbimo punkto me-	1945.VII.17
142	Gaiilen£ Gene, Jokubo	22	dia nikas	
14.3	Gaiiius Steponas, Jono	22	BetygcJos valsciaus liaudies gynejas	1946.IV.1
144	Galinauskas Pranas, Antano	17	Raseiniq valsciaus liaudies gynejas	
145	Galinis Juozas, Adorno	57	Zaiglmo apyl. Jankaiciq k. Naujakuriai	1946.VII.26
146  147	Galinien6 Juzefa. Kazimiero  Galinis Bronius, Juozc	65  18	Siluvos valsciaus liaudies gynejas	
148	GabSys Antanas	51	Siluvos apyl., naujakurys	1945.JV.22
149	GapSys Juozas		Nemaksciq apyl. Milzavenq k.	1946.IX.20
150	Gapsys Vladas. Prano	28	Ariogalos miesto milicijos darbuotojas	1948.IV.17
151	Gavrilovas Semionas, Savelijaus	36	Ilgiziq apyl. Leiliq к	1945.X.11
152	Gedas Jonas		Betygalos valsciaus liaudies gynejas. Mire nuo	1947
153	Gedroinas Jonas	26	sumusimo ir persovimo  Ilgiziq apyl. Daujoteliu k., Betygalos valsciaus	1946
154	Gedvigas Eugenijus, Juozo	18	liaudies gynejas  VLKJS Nemaksciq valsciaus komjaunimo sekre-	1946JV.8
155  156	Gedvigas Juozas  Gelumbauskas Juozas, Broniaus	24	torius, VLKJS narys nuo 1944.XI  Eigulys  Raseiniq apskrities DZDT vykdomojo komiteto	1947.VI.2
157	Glinskas Pranas, Kazio	28	soferi s  Ilgiziq apyl. Daujoteliq k., liaudies gynejas.	1946
158	Gorodeckls Kazys, Jeremijaus	44	Pakartas  Zaiginio apyl. Pagiriq k.	1946.XI.24
159	GoStautas Steponas	26	Raseiniq pramones kombinato darbuotojas	1946.V.16
160	Grajauskas Antanas. Kazio	46	Kalnujq apyl. Zagares k, buv<?s lolukio , G r-	1952. VIII. 11
161	Grigaitis Domas. Vinco	46	taras" pirmininko pavaduotojas. Partizanq Fu- rio ,.Kersytojas" rysininkas nuo 1943 m.  Kelnujq apyl. Rudziq k.	1949.IV.2
162	Grigalius Antanas, Antano	26	Girkalnio apyl. Silininkq k. Naujakuriai	1948.VIII.21
163  164  165	Grigaliene Ona, Igno Grigalius Antanas Antano Grigytd Stefanija, Kazio	25  7 men.  20	Zaiginio apyl. MaizisKiq k., VLKJS nare	1949.XII.10
166	Grigytfe Elena, Antano	21	Siluvos girinir.kijos darbimnke	
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Аш- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
167	Grinius Juozas, Vinco	52	Girkalnio kooperatyvo pirmininkas. Pries nuzu dymq buvo kankinamas	1944.XII.5
168	Grockis Vaclovas, Antano	23	Betygalos apyl. Liktenq k.	1947.X.20
169	Grockis Ceslovas, Antano	17		1950.X.18
170	Gustaitis Bronius, Antano	22	Girkalnio valsciaus milicijos igaliotinis. VLKJS narys nuo 1940.XII, 1940—1941 m. VLKJS Girkalnio valsciaus sekretorius, nuo 1943.IX partizanq burio „Kersytojas" rysininkas, kom- jaunimo pogrindinio komiteto sekretorius	1944.XII.5
171  172	Ipkinas Dominikas, Mykolo Ipkinaite Elena, Mykolo	25  20	Girkalnio apyl. Vilaiciq k.	1948.XI.14
173	Ivanauskas Antanas, Stasio	41	Pagojukq apyl. Dabkaiciq k., Snipaiciq apylin- kes DZDT pirmininkas	1946.V.25
174	Ivanauskas Vincas, Stasio	46	Pagojukq apyl. Pikciunq k., naujakurys	1948.XI.28
175	Jablonskis Vladas, Vlado	30	Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1945.XI.9
176	Jackus Petras, Ipolito		Ilgizi-ц apyl. Zvegq k., Betygalos valsciaus liau- dies gynejas	1944.XI.23
177	Jacunskas Adolfas, Martyno	44	Ilgiziq apyl. Paliepiukq k., Daujotq apylinkes DZDT sekretorius	1952.VII.26
178	Jakaitis Kazys, Kazio	42	Ilgiziq apyl. Mockunq k., aktyvistas	1946.IX.19
179	Jakaitis Vincas, Jono	33	Ariogalos apyl. Pigainiq k.	1947.IX.1
180	Jakaitiene Adele, Tamosiaus	30	Grajauskq apylinkes DZDT deputate	
181	Jakimovas Prokopijus, Igno	46	Ilgiziq apyl. Setkaimio k. Liko septyni vaikai. Vienas stinus tuo metu dirbo liaudies gyneju	1944.XI.10
182	Janfenka Antanas, Antano	63	Zaiginio apyl. Bisvaineliq vnk.	1945.VIII.23
183	Jandenka Serafimas, Antano	43	Zaiginio apyl. Burbiskiq k.	1945.IX.23
184	Jankauskas Adolfas	25	Pagojukq apyl. Puknaiciq k., Betygalos vals-	1945.11.15

clans liaudies gynejas

185	Jankauskas Aleksandras, Juozo	51	Betygalos apyl. Dirziomq k. Naujakuriai. Tevas	1948.XI.10
186  187  188  189	Jankauskien6 Julijona, Prano Jankauskas Vytautas, Aleksandro Jankauskas Donatas, Aleksandro Jankauskas Justinas, Aleksandro	43  18  14  10	pries nuzudyma buvo kankinamas	
190  191	Jankauskait6 Maryte, Aleksandro Jankauskas Alfonsas, Aleksandro	5  2		
192	Jankauskas Juozas, Mato	24	Vidukles valsciaus DZDT vykdomojo komiteto darbuotojas	1948.VII.8
193	JanuSis		Betygalos apyl. Norgeliskiq k., Betygalos apy- linkes DZDT sekretorius	1944.XI.24
194	JanuSka Jonas		Nemaksciq mstl.	1946
195	JarmaSovas Mitrofanas, Charitono	48	Raseiniq apskrities prokuroro pavaduotojas, TSKP narys nuo 1930 m.	1946.XI.30
196	Jasinskas Viktoras, Juozo	28	Betygalos valsciaus milicijos igaliotinis	1944.XI.23
197	Jasiulyte Petre, Vinco	23	Alejq apyl. Bagamolq k.. kolukio „Uralas" nare	1950.VI.6
198	Jaskys Mykolas, Prano	30	Paliepiq apyl. Justinavo k., Paslynio apylinkes DZDT pirmininkas	1945.VII.8
199	Jaskys Leonas, Prano	23	Paliepiq apyl. Gervynes k. Raseiniq valsciaus	1945.VII.12
200	Jaskys Kazys, Prano	21	liaudies gynejai	
201	JaSkus Pranas, Jeronimo	37	Ariogalos apyl. Slapuciq k., buvqs apylinkes DZDT sekretorius, kolukio „Dubysa" narys	1952.1.9
202	Jocius Antanas, Kazio	42	Pagojukq apyl. Paliepiukq k.	1948.IV.8
203	Jocius Antanas, Vinco	53	Girkalnio mstl., buv^s Surmantq apylinkes DZDT pirmininkas. Nuo sumusimo tapo invalidu, ve- liau mire	1949.III.10
204	Jocius Bronius, Karolio	32	Nemaksciq apyl. Milzavenq k., liaudies gyne- jo brolis	1946.IX.20
205	Jocius Kazys, Viktoro	21	Girkalnio apyl. Peldziiinq k. Buvo atvyk? atos-	1947.1.9
206	Jocius Antanas, Viktoro	23	togq is Tarybines Armijos	
207	Jocius Mecislovas, Benado	23	Didziuliq apyl. Veredovaites k„ Didziuliq apy-	1944.XII.5

linkes DZDT tarybos pirmininko pavaduotojas,
VLKJS narys
Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
208	Jocius Pranas, Kazio	19	VLKJS P.aseiniq apskrities komiteto instrukto-	1950.V.5
209	Jocius Pranas, Petro	37	iius, VLKJS narys nuo 1945.VH  Kalnujq apyl. Pasaituonio k., buvgs liaudies gynejas  Vidukles apyl. Vailabq k.  Girkalnio valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	1947 .X1.7
210  211	Jokubauskas Tadas, Petro Jonyla Pranas, Antano	48		1946.V1.15  1950. V.5
212	Jucevidius Bronius, Antano	26	sekretorius, TSKP kandidatas  Vidukles apyl. Kampaiciq k., kolukio „Sesuvis"	1951.1X9
213	Jucius Juozas, Antano	39	brigadimnkas, VLKJS narys  Vidukles apyl Pasesuvio k., nau,akurys	1948.II.7
214	Jucius Antanas	47	Nemaksciq apyl. Balandziq k., Balciu auylmkes	1947.IV
215	Jukinas Domas Mykolo	25	DZDT deputatas  Betygalos apyl. Ugioniq k., Betygalos valsciaus	1948.X1.14
216'	Jukna Pranas, Juozo	45	liaudies gynejas  Paliepiq apyl Duumenq k., Raseiniq valsciaus	194 5.VII.12
217	Jurgaitis Alfonsas, Kazic	23	liaudies gynejas  Betygalos apyl. Vagupiq k., Betygalos valsciaus	1945.11.16
218	J urgilas Bolius, Antano	41	liaudies gynejas  Vidukles apyl. Paupio k., naujakurys	1947.IX.23
219	Jurkdnas Vladas, Petro	44	Zaiginio apylinkes milicijos jgaliotinis, vyresny-	1948.1,26
220	JurkSas Juozas, Povilo	19	sis serzantas, TSKP narys Vidukles valsciaus liaudies gynejas	1946.VI.15
221	Juozapait>en£ Emilija, Jurgio	40	Siluvos anyl. Lyduvenq gelez. st.	1948.VI 29
222	Juzlkis Pranas, Jurgio	37	Girkalnio apyi. Plinglq k., Juodkenq apylinkes	1945.XII.1
223	Kacevidius Pranas, Antano	50	DZDT pirmininkas, buvgs liaudies gynejas Ilgiziq apyl. Ilgiziukq k., Betygalos valsciaus	1945.X.12
224	Kairaitls Jonas, Jeronimo	50	liaudies gynejas. Liko penki vaikai Ilgiziq apyl. Skirvainiq k.	1947

225	Kalvaitis Kazys, lono	30
226	Kaminskas Antanas. Adorno	40
227	Kaminakas lonas, Jono	18
228	Kaminskas Pranas, Antano	
229	Kantaulas	
230	KaraSauskas Vladas, Antano	20
231	KaraSaUskas Jonas, Ipolito	24
232	Kareivien£.-Zarunskiene Rozalija, Jeno	63
233	Kaikonas Pranas, Vinco	38
234	Karpynas Leonas, Vinco	27
235	Karpins Antanas	34
236	Kar plus Kazys, Stasio	16
237	Karpins Leonas, Jono	26
238	KartaSovas Vasilijus, Mykolo	30
239	Kasijanas Eugemjus	38
240	Katavifitus Bronius	
241	Katavitaene Tekle	30
242	Kavaliauskas Antanas Karolio	
243	Kavaliauskas Juozas, Juozo	24
244	Kavaliauskas Vladas, Povilo	39
245	Kazakevitius Mykolas, Prano	39
246	Kazaitis Juozas, Kazio	38

Nemaksciq apyl. Pagojo k., naujakurys
Siluvos apyl. Varkaliq k„ naujakurys
Paliepiq apyl. Gervynes k., paruosq agentas
Pagojukq apy).

Ariogalos rojono liaudies gynejas

Betygalos valsciaus liaudies gynejas

Betygalos valsciaus liaudies gynejas

Nemaksciq apyl. Smulkiq к , naujakure. Sunus
dirbo liaudies gyneju. Namas buvo sudegintas
Paliepiq apyl Burgaiciq k., Nemarcioniq apy-

Lnkes DZDT pirmininkas. Pries nuzudymq bu-
vo kankinamas

Siluvos apyl. Medingiq k.

Siluvos apyl. Zalpiq k.

Siluvos apyl. Velpesiq k.

Raseiniq rajono liaudies gynejas

Alejq apyl. Sienlaukio k., Alejq apylinkes DZDT
pirmininkas

Ilgiziq apyl., liaudies gynejas

Vosyliskio apyl. Liaubarq k., kehq darbininkas

Ariogalos apyl. Negirvos k., Lenciq apylinkes
DZDT pirmininkas, Kedainiq apskrities DZDT
vykdomojo komiteto deputatas

Ilgiziq apyl Skirvamiq к , Betygalos valsciaus
liaudies gynejais

Vosyliskio apyl. AuKstuoliukq k. desimtkiemio
jgaliotinis naujakurys

Betygalos apylinkes milicijos jgaliotinis, TSKP
narys

Girkalnio apyl. Pabebirvro k., desimtkiemio jga-
liotims, naujakurys

1946.IX.26
1945.ХП.30

1.945. VUI.8

1.945
1951.П.28
1947ЛХ.4

1945. VI
1947.XI.12

1945.VIT.16

1947.1.19

1947.11.20

1946.Ш.24

1951.X.5

1946.111.3

1945.VII

1948.X.8

1945.11.15

1946.VIII.23

1949.X.8

1945.XII.2
W	Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- Z1US	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
	247	Kazbaras Antanas, Stasio	24	Ilgizip apyi. Skirvainip k., Betygalos valscraus liaudies gynejas	1945.11.16
	248	Kazbaras Petras, Aleksandro	55	Pagojukq apyl. Puknaicip k. Sunus dirbo liau-	1948 1V.23
	249  250	Kazbarlend Elena  Kazbaiait6 Elena, Pstro	50  18	dies gyneju	1946.VIII.G
	251	Kazlauskas Jurgis, Jono	57	Zaiginio apyl. Zalakip k., pienmes sargas	1947.VII1.24
	252  253	KelpSa Zigmas Antano KelpSa Antanas	18	N'emaikscip valsciaus pionieriu vadovas, VLKJS narys nuo 1945.X1	1946.IV.8
	254  255	Kerinas Jonas, Jakovo  Kennas Mykolas, Jurgio	26	Siluvos apyl. Bagusiskip k., kalejimo piiziiire- tojas  Raseinip apyl. Pareigip k., Klusp apyhnkes DZDT pirmininkas	1948.11.21  1946.11.9
	256	Kununtas Mykolas, Antano	56	Betygalos apyl. Kunantp k.	1946.IX J 7
	257	Kiseliova Antanina	32	Siluvos apyl Skaraitiskip k. Atvykusi is Vil- niaus atostogauti pas gimines	1947.V1II.18
	258	Kybaitas Pranas, Kasparo	57	Girkalnio apyl. Silmmkp k., 1940—1941 m. ir 1944—1946 m. Raitininkp apylinkes DZDT pir- mininkas	1946.XI.6
	259	Klapatauskas Petras	20	Nemakscip valsciaus liaudies gynejas	1946П1.5
	260	Kleiva Povilas, Petro	26	G:rkalnio valsciaus liaudies gynejas	1945.IX.19
	261	Klenauskas Anicetas, Juozo	21	Didziulip apy). Mituvos к Surmantp apylinkes DZDT sekretorius, VLKJS narys nuo 1940 m.	1944.XU.lfi
	262  263	Kliauba Jonas, Jono  Klikna Jonas	30	Siluvos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto mokescip inspektorius  Vidukles valsciaus DZDT vykdomojo komiteto darbuotojas	1949.IV 11  1946.V,29
	264	Kodakas Antanas, Stasio	52	Ilgizip apyl. Agelaicip k. Namas su lavonu su- degintas	1949.IX.1

265	Kodokas Jonas, Jokubo

266	Kornikas Jonas, Jono

267	Kozikis Vladas

268	Kovaliovas Jakovas, Kirilo

269	Kravrova Anastazija

270	Kristopavitius Antanas

271	Kucinskas Pranas

272	KuCmanas Fiodoras, Nikalojaus

273	Kufmaniene Veronika, Papolo

274	Kulikauskiene Marijona, Juozo

275	Kulikauskas	Feliksas, Stasio

276	Kulikauskas	Petras, Stasio

277	KulfSauskas	Jurgis, Jurgio

278	Kunickas Antanas, Antano

279	Kurganovas	Vasilijus, Ivano

280	Kursevicius	Juozas, Jono

281	Kuzeris Antanas- Martyno

282	Kveselys Juozas, Juozo

283	KvieSkus Kazys

284	Kvietiiinas Juozas, Vinco

285	Kvietiuniene Ona, Prano

286	Kvietkus Stasys, Antano

38

49

21

47

39

57

21

20

18

41

29

29

42

54

29

35

37

45

287

Laurynas Antanas, Laury no

41

Paliepip apyl. Slabados k., naujakurys, DidzJO-
jo Tevynes karo invalidas

Ilgizip apyl. Paliepiu k., liaudies gynejas

Girkalnio valsciaus karinio stalo virsininkas

Ilgizip apyl. Lepsiskip k., naujakurys

Siluvos apyl. Juskaicip k., pakeleive, apsistojusi
nakrynei

Siluvos valsciaus liaudies gynejas. Pries nuzu-
dymq buvo kankinamas

Ilgizip apyl. Lepsiskiu k., Betygalos valsciaus
liaudies gynejas

Vidukles apyl. Blinstrubiskip k.. naujakuriai

Ilgizip apyl Silp k.

Betygalos valsciaus liaudies gynejas, VLKJS
narys nuo 1945.Ill

Ilgizip apyl. Budraicip k.

VSM Raseinip apskrities komiteto darbuotojas,
jaunesnyais leitenantas

LKP Zaiginio valsciaus partorgas, TSKP narys
Paliepip apyl. Giirp k., desimtkiemio igaliotinis
PagojuKp apyl. Raikavos k., Bedancip apylinkes
DZDT pirmininkas

Ariogalos apyl. Azuolytes k., Slapucip apylinkes
DZDT pirmininkas, TSKP narys nuo 1948 m.

Pagojukp apyl. Puknaicip k. Like septyni vaikai

Girkalnio apyl Zvirgzdzip k., Girkalnio apylin-
kes DZDT pirmininko pavaduotojas, Kovo
8-csios vardc kolukio narys. Sukapotas kir-
viu

Ariogalos apyl. Negirvos k„ aktyvistas

1947.IX.9

1949

1945.X 12

1947 11.20

1945 V.15

1945.X. 12

1947.XI.4

1949.VI.24

1949JV.26

1945.XI.il

1945.IV.18

1945.VII.20

1948.1.26

1947.VIII.12

1950.V.3

1949.11.19

1945.11.15

1945.1.20

1950.11.1

1948.X.8
EH. Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuiudymo data
288	Lazdauskas Antanas, Dzidoriaus	51	Girkalnio apyl. Peldziumi k.r kooperatyvo ve- zejas	1948.VIII.23
289	Lazdauskas Juozas, Jono	46	Vidukles apyl. Trepeneliq k.	1947.IV.16
290	Lazdauskas Jonas, Juozo	21	Raseiniq valsciaus milicininkas, VLKJS narys nuo 1946. VII	
291	Lazdauskas Petras, Juozo	25	Vidukles valsciaus liaudies gynejas	1945.VII.5
292	Legeckas Juozas, Liudviko	50	Alejq apyl. ir k., Didziojo Tevynes karo inva- lidas	1945.XI.7
293	Legeckas Vladas	23	Pagojukq apyl. Puknaiciq k., aktyvistas	• 1946.VIII.6
294	Lekavifiene Stase, Prano		Ariogalos apyl. Molupiq k., apylinkes DZDT deputate. Liko du vaikai	1945.VII.9
295	Lembutls Petras, Jono	39	Nemaksciq apyl. Medeksines k., buv^s liaudies gynejas	1945.VII.19
296	Lepikas Jonas, Jono	20	Girkalnio apyl. Peldziunq II k.	1944.XII.24
297	Leplkas Petras, Jono	33	Girkalnio apyl. Peldziunq k., Griauzq apylinkes	1947.1.9
298	Leplkien£ Anele, Kazio	22	DZDT pirmininkas	
299	Levickas Petras, Vinco		Vidukles valsciaus liaudies gynejas	1946.IX.16
300	Lltkus Vincas, Prano	34	Zaiginio apyl. Vilkiskiq k., naujakurys	1946.IX.13
301	Liuklmas Mykolas, Vlado	 21	Betygalos valsciaus liaudies gynejai	1946.IV.1
302	Liukimas Liudas, Vlado	19		1947
303	Lukauskien6 Ona, Kazio	40	Paliepiu apyl. Berztq k.	1947.XI.8
304	Lukminas Vaclovas, Benedikto	59	Ilgiziq apyl. Steponkaimio k., kolukio ,,Pergale'	1950.III.31
305	Lukminien£ Prane, Antano	56	nariai	
306	LukoSeviCius Antanas, Motiejaus	39	Pagojukq apyl. Poskaiciq k., Saugailiq apylinkes DZDT pirmininkas	1945.XII.21
307	Luko§eviJiut6 Zofija, Antano	38	Ilgiziq apyl, Zacisiq k.	1947.IX.4
308	LukoSius Kazys	45	Ilgiziq apyl. Tauruciq k., samdinys	1945
309	MaceviCius Aleksas, Prano	37	Didziuliq apyl. Rusiskiq k., buvQS Girkalnio 1948.VI.2	

valsciaus liaudies gynejas. Pakartas

22 Kruvinos zudikq pedos

310	Mafenskas Jonas	
311	Mafenskienfe Tekle, Kajetono	
312	Ma£enskas Antanas, Jono	
313	MaCenskas Juozas, Jono	
314	Maienskaite Vale, Jono	
315	Mankus Vladas, Jono	25
316	Marcinkiene Ona, Vinco	66
317	Marcinkus Antanas, Jono	
318	Marcinkus Povilas, Petro	21
319	MarkelytS Ona, Prano	42
320	Marozas Vladas, Adomo	48
321	Marozas Stasys, Vlado	21

Pagojukq apyl. Liuhq к.	1950.X1.10

322	Masaityte Marijona, Antano	37
323	Masaltyte Elena, Antano	20
324	Maselskis Juozas, Jono	23
325	Matelys Juozas, Viktoro	41
326	Mazlllauskas Petras, Prano	55
327	Maielka Pranas, Antano	56
328	Maieika Vytautas, Prano	25
329	Maiintas Antanas, Dominiko	38
330	Miceika Vladas, Adomo	26

Vidukles valsciaus milicijos operatyvinio sky-
riaus jgaliotinio pavaduotojas, leitenantas

Ilgiziq apyl. Butaiciq k. Lavonai sudeginti

Siluvos valsciaus liaudies gynejas

Girkalnio apyl. Vilaiciq k. Atvykusi is Kau-
no pas gimines Buivydus ir kartu su jais nu-
zudyta

Betygalos apyl. Paturkslio k., Jakaiciq apylin-
kes DZDT deputatas, kolukio „Jaunoji gvar-
dija" narys. Pries nuzudyma buvo kankina-
mas. Stasys — Betygalos valsciaus milicijos
jgaliotinis

Didziuliq apyl. Surmantij k. Brolis dirbo apy-
linkes DZDT pirmininku

VLKJS nare, nuo 1946 m. pionieriq vadove

Siluvos valsciaus liaudies gynejas,VLKJS narys
nuo 1940.VII. Partizanq burio „Kersytojas"
rysininkas nuo 1942.X

Girkalnio apyl. Peldziunq II k.

Ariogalos apyl. Slapuciq k„ buv<=s Slapuciq
apylinkes DZDT pirmininkas. Pirmasis kolukio
„Dubysa" narys

Betygalos mstl.

Betygalos valsciaus liaudies gynejas

Vidukles apyl. Numgaliq k., naujakurys

Zaiginio apyl. Rinkseliq k., buvqs Vainotiskiq
apylinkes DZDT pirmininkas

1946.VI.15

1949.IX.7

1946.V.21

1948.V.21

1949. VII.14

1945.V.9

1949.11.9

1946.IIJ.21

1944.XII.16

1953.VII.20

1946.VII.30
1945.11.16
1948.1.20

1946.IX.13
318	319

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvcnamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
331  332	Mickiinas Leonardas, Ferdinando Mickus Benadas	19	Ariogalos mstl., batsiuvys  Didziuliq apyl. Razaiciq k„ buv<-;s liaudies gy- nejas	1947.X.20  1948.IV.15
333	Mikalauskas Zenonas, Jono	38	Ariogalos apyl. Geluvos k., kolukio „Tarybinis kehas" pirmininkas, TSKP narys nuo 1943 m., Didziojo Tevynes karo partizanas	1955.IV.14
334	Milingis Jonas, Motiejaus	44	Ilgiziq apyl. Agelaiciq k., Agelaiciq apylinkes DZDT pirmininkas	1945.VII.7
335	Mironcikas Domas, Malo	40	Vosyliskio apyl. Valatkaiciu k., Valatkaiciq ta- rybinio ukio tikvedys	1946.XI.4
336	Mirivinskiene Anlanma, Martyno	24	Vidukles apyl. Paviduklio k.	1948.IX.3
337	Mykolaitls Pranas, Prano	31	Girkalnio apyl. Tarosq k.,. desimtkiemio jgalio- tinrs	1948.XI.14
338  339	Mockaitis Antanas, Mykolo  Mockevitius Juozas, Jono	21	Siluvos valsciaus milicininkas. Pries nuzudymq buvo kankinamas  Paliepiq apyl. Justinavos k., Raseiniq valsciaus liaudies gynejas	1945.IV.il  1945. V. 10
340  341	Mockus Antanas, Jurgio Mockiene Marijona, Viktoro	39  45	Kalnujq apyl. Zagaies k., Kalnujq apylinkes DZDT pirmininkas	1947.V111.23
342	Mockus Juozas, Felikso	45	Siluvos apyl. Juskaiciq k. Abu pries nuzudyma	1947.XI.10
343	Mockus Fortunas, Felikso	39	buvo ziauriai kankinami	1947
344	Mockus Petras, Petro	24	Vidukles apyl. Smeltynes k., Kempaliq apylin- kes DZDT pirmininkas	1944.XII.24
345	Mockus Stasys	20	Girkalnio valsciaus liaudies gynejas. Pries nu- zudymq buvo kankinamas	1946. VI. 10
346  347	Molotokas Petias, Aleksandro  Molotokas	39	Siluvos apyl., Lyduvenq gelezinkelio stoties tar- nautojas  VRLK Raseiniq apskrities milicijos skyriaus mi- llCilllllkdS	1948.VI.29  1945.X.6

348	Morkus Kazys, Edvardo	33	Girkalnio apy). Milasaiciq k., Milasaiciq apy- linkes DZDT pirmininkas. Pries nuzudymq bu- vo kankinamas	1949.X.26
349	MorkuvienG Liudvika, Kazio	57	Girkalnio apyl. Vilaiciq k.	1948.XI.14
350  351	Nacys Adolfas  Naclen6 Ona	36  40	Girkalnio apyl. Mikaiciq k.	1950.XI.9
352	Nagrockls Vladas, Stasio	41	Siluvos apyl. Pyragiq k.	1946.X.7
353	NaStakas Antanas, Jono	44	Pagojukq apyl.	1946.XI.8
354  355	Naumova Jefimija, Markelio  Naumova Elena, Jono	71  35	Siluvos apyl. Juskaiciq k.	1947.11.20
356	Naumovas Terentijus, Afanasijaus	18		1946.111.21
357	Novogrockis Vladas, Liudviko	47	Zaiginio apyl. Ginlauciq k. Liko penki vaikai	1947.X.18
358	Navlckis Kazys, Kazio	35	Didziuliq apyl. Veredovaites k., naujakurys	1947.VI.7
359	NekroMus Jurgis, Vinco	43	Zaiginio apyl. Naukaimio k., Siluvos valsciaus liaudies gynejas	1946.IX.13
360	NemeikSis Ignas, Benado	51	Ariogalos valsciaus,liaudies gynejas	1944.XI.10
361	Norkus Juozas, Vinco	47	Zaiginio apyl. Maiziskiq k., kolukio „Vienybe" sargas	1949.XI.10
362	Orenlas Pranas, Antano	30	Girkalnio valsciaus DZDT mokesciq inspektorius. Nuo 1943 m. partizanq burio „Kersytojas” ry- sininkas, VLKJS narys 1943.XI — 1946.IX	1951.VII.27
363	Osteika Petras, Prano	50	Girkalnio apylinkes DZDT sekretorius	1952.11.8
364	Ostelka Povilas, Stasio	20	Raseiniq valsciaus liaudies gynejas	1946.IV.1
365	PalSauskas Juozas, Juozo	43	Ariogalos apyl. Putriq k., Ariogalos valsciaus	1945.X.26
366	PalSausklen^ Antanina, Kazio	46	DZDT vykdomojo komiteto pirmininkas	1946.V.9
367	Palubinskas Antanas, Alekso	28	Nemaksciq apyl. Smulkiq k., Smulkiq apylinkes DZDT sekretorius	1945.V.27
368	Palubeckienfe Antose	27	Vidukles apyl. Kempaliq k.	1947.IV.25
369  370	Palubecklenfe leva, Jono  Palubecklen£-Griciut£, Aleksandra	59  20	Vidukles mstl. Liaudies gynejo seima	1948.1.25
371  372  373	Patapavifius Ceslovas, Jono Paulauskas Juozas, Matauso Paulauskas Vacys	38	Raseiniq apyl. Daineliq k. Pakartas  Zaiginio apyl. Vilkiskiu k. Liaudies gynejai	1949.11.10
320	i	321

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
374	Petraitiend Juze, Juozo	46	Vidukles apyl. Paalsio k.	1945.VI.26
375	Petraitis Vytautas, Liudo	23	Zaiginio apyl. Tautusiq k., Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1947.V.14
376	Petrauskas Jonas	39	Betygalos apyl. Berteskiq k. Dirbdamas Bertes- kiq apylinkes DZDT pirmininku, buvo sumus- tas, susirgo ir po dvejtj metu mire	1950
377	Petrauskas Jonas, Juozo	53	Ilgiziq apyl. Tilindziq k., desimtkiemio jgalio- tinis	1949.X.8
378	Petrauskas Pranas, Juozo		Didziuliq apyl. Pakarklio k.	1946.V.30
379	Petrauskas Pranas, Povilo	63	Ilgiziq apyl. ir k., buvqs apylinkes rinkimines komisijos pirmininkas, Betygalos valsciaus ze- mes komisijos narys, desimtkiemio jgaliotinis, Raseiniq liaudies teismo tarejas	1946.VIII.25
380	Petrauskas Rapolas, Antano	48	Betygalos apyl. Liktenq k., Betygalos apylin- kes DZDT tarybos sekretorius, zemes komi- sijos pirmininkas. Liko astuoni vaikai	1944.XI.30
381	Petrauskas Romas	43	Zaiginio apyl. Antanavos k., Vaikstaiciq apy- linkes DZDT pirmininkas, naujakurys. Liko penki vaikai	1946. VIII.7
382	Pijoraitis Vincas, Jurgio	28	Ilgiziq apyl. Neduoles k„ naujakurys  Vidukles apyl. Numgaliq k., Vidukles valsciaus zemes komisijos pirmininkas	1949.IV. 19
383	Pludas Antanas, Domo	23		1945.XI.18
384	Pocius Jurgis, Jurgio	42	Paliepiq apyl. Pareizgupio k.	1949.IX.30
385	Po$ka Kazys, Mato	13	Betygalos apyl. Valeravos k. Lavonas jmestas j upelj	1945.IX.24
386	PoSkus Jonas, Jono	28	Alejq apyl. Plauginiq k.	
387	PoSkiinas Jonas, Vinco	52	Zaiginio apyl. Rinkseliq k„ naujakurys	1946.IX.13
388  389	Pukinas Juozas, Antano  Pukiniend Brone, Petio	65  21	Vidukles mstl. Liaudies gynejo seima	1948.VII.20

390	Pulkys Juozas, Jono	36	LKP Nemaksciq valsciaus partorgas, TSKP narys	1949.VIII.4	
391	Puodziulis Povilas, Vrktoro	41	Girkalnio apyl. Plmgiq k„ Juodkenq apylinkes DZDT pirmininkas. Liko keturi vaikai	1945.XII.1	
392	Purvineckiend Maryte, Jono	46	Paliepiq apyl. Paraseiniq k.	1949.X.27	
393	Radas Antanas, Antano	18	Didziuliq apyl. Surmantq k., Girkalnio valsciaus liaudies gynejas	1948.XII.23	
394  395	Radas Stasys, Benado  Radas Algirdas, Stasio	39  8	Girkalnio apyl. Milasaiciq k., Kauno miesto III milicijos skyriaus milicininkas, atvykqs atos- togq	1948.V11I.21	
396	Radiend Anele, Juozo	33	Suzeista mire ligonineje	1948.X. 1	
397	Radkauskas Petras, Jono	18	Pagojukq apyl. Kaulakiq k., keliq meistras, de- simtkiemio jgaliotinis	1950.11.14	
398  399	Radkus Kazys, Petro  Radkus Antanas, Kazio	50  22	Ariogalos apyl. Rajinciskiq k., Ariogalos vals- diaus zemes komisijos pirmininkas. Kaimo antifasistines sqjungos „Uz Tevynq" narys nuo 1943 m. Sunus Antanas — Betygalos vals- ciaus liaudies gynejas	1945.V.9	
400	Rakauskas Jonas, Lauryno	40	Raseiniq apyl. Kebaidiq k. Sodyba sudeginta.	1948.11.21	
401	Rakauskiend Antanina, Prano	37	Seima iszudyta peiliais. Liko gyvas tik vie-	1948.11.25	
402  403  404  405	Rakauskaite Ona, Jono  Rakauskaitd Stase, Jono Rakauskas Liudvikas, Jono Rakauskas Kazys, Jono	16  10  12  8	nas sunus	1948.11.21	
406	Ramanauskas Konstantinas, Jurgio	51	Ilgiziq apyl. Rociq k., naujakurys	1946.X.20	
407	Ramanauskas Pranas, Dominiko	56	Girkalnio apyl. Pramedziavos k„ Mikaiciq apy- linkes DZDT pirmininkas	1949.II.4	
408	Ramanenko Juozas, Konstantino	76	Raseiniq apyl. Pakapurnio k.	1946.VI.10	
409	Ramanenko Vladas, Juozo	23	Kalejimo priziuretojas. Pries nuzudymq buvo kankinamas	1944.XII.3	
410	RamoSka Antanas, Pelro	26	Nemaksciq apyl. Smukenq k., liaudies gynejas	1946.VI.15	
411	RaSdiauskyte Ona, Kazio	24	Ilgiziq apyl. Paliepiq k.	1945. VII.5	
412	Raudys Jonas, Kazio	50	Raseiniq apskrities DZDT vykdomojo komiteto sekretorius	1945.11.4	
322	i	323

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am-  Z1US	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
413	Razbadauskas Juozas, Broniaus	17	Vidukles apyl. Lipkiskes k., Vidukles valsciaus liaudies gynejas	1948 111.26
414	Reinikovas Petras, Sidaro	28	Nemaksciq valsciaus milicijos operatyvmis jga- Iiotinis, jaunesnysis leitenantas. VLKJS narys	1949.lX.2b
415	Reklia' ifius Stasys, Prano	34	Girkalnio apyl. Zemygalos k.	1946 1.2
416	RekStvs Leonas. Kazio	33	Paliepiq apyl. Nemarciomq k., Nemarcioniq apylinkes DZD1 sekretorius	1945 Vil.16
417	Reraeika Vytautas, Jono	25	Betygalcs miestelio ambulatorijos gydytojas, VLKJS narys nuo 1949.X	1952.IX.30
418	RemeikxS Antanas Jono		Paliepip apyl. Aukstaslynio k., Paliepip apylin- kes DZDT pirmininko pavaduotojas	1945.XI1 15
419	Rimnickas Antanas, Antano	41	Ilgizip apyl Budraicip k.	1947
420	Rimkus		Paliepip apyl. Daumenp k.	1946 IX.2
421	Rimkute Stefani j a Jono	27	Betygalos apyl. Biidp k. Pries nuzudymp buvo kankinama	1946 V 11.30
422	Rimkimas Jonas, Kazio	34	Zaiginio apyl. Tautusip k., Snipaicip apylinkes	1948. XI.28
423	Rimkunient- Eleonora, Juozo	31	DZDT sekretorius. Pries nuzudymp buvo ziau- riai kankinaroi	
424	Rudzianskas Jonas, Homo	46	Girkalnio apyl. Pramedzravos k., kolukio ,,Lai- mes ziburys" revizijos komisijos pirmininkas	1950.XI.9
425	RudZianskas Mykolas, Doino	53	Mikaicip apylinkes DZDT tarybos pirmininkas	1948.X.12
426	Rugevlfius Zigmas, Jono	19	Ilgizip apyl. Zibuiip k. Betygalos valsciaus liau- dies gynejas. Pakartas	1946.X.4
427	Rugienis Antanas, Jono	42	Ariogalos rajono milicijos skyriaus apylinkes Igaliotinis, vyresiiysis seizantas	1950.XII.21
428	Rugys Antanas, Kazio	19	Kedainiq apskrities milicijos skyriaus operaty- vinis jgaliotinis	1946.VL3
429	Rukas Stasys, Kosto	19	Nemakscip valsciaus liaudies gynejas	1946.IX.5

430 RiunSaitt Sfase, Juozo

20

431	Rusas Jonas, Jono	36

432	Sabonaitis Juozas, Prano	18

433	Saltonait£ Irena, Antano	3

433a	Saltoniene Marijona, Kazio	28

434	Saltonas Aleksandras, Antano	43

435	Saltonas Pranas, Vinco	39

436	Saunoris Stasys, Igno	44

437	Selvenis Petras	48

438	SemaSka Silvestras, Prano	59

439	SemaSkiene Elena ‘	56

440	SemaSkait6 Teresa, Silvestro	28

441	SemaSka Vaclovas, Silvestro	18

442	Sinkus Kazys, Antano	31

443	Sirtautas Ipolitas, Kajetono	33

444	Siudikas Stasys, Prano	25

445	Siudikienf! Zose, Silvestro	52

446	Sokas Jonas, Jono	53

447	Sokienfe Domicele, Antano	35

448	Solovjovas Pamfilas, Leontijaus	20

449	Spancerna Petras, Stasio	36

450	Spancerna Stasys, Stasio	21

451	Spancernaite Aleksandra, Kazimiero 16

452	Stankus Julius, Juozo	17

453	Stankus Jonas, Stasio	62

Raseinip apyl. Kontroliu k., klubo-skailvklos	1949.X.29
vedeja. kolukio ,-Auksine varpa" komjaunimo organizacijos sekretore	
Raseinip apyl. Dainelip k., Raseinip valsciaus	1944.XII.14
DZDT vykdomojo komiteto sekretorius Vidukles valsciaus liaudies gynejas	1946.VI.15
Ariogalos apvl. Negirvos k.	1948.X.8  1951
Raseinip apyl. Kebaicip k.	1949.X.26
Didziuliq apyl. Mikalavos k„ apylinkes DZDT	1944.XI.16
sekretorius	
Zaiginio apyl. Rinkseliq k., naujakurys	1946.IX.13
Vidukles mstl., invalidu namp direktonus	1947.X1.7
Siluvos apyl. Piktaiciq k„ Siluvos valsfiiaus te-	1945.VII.2
mes komisijos pirmininkas	, 1947.11.20
Ziauriai sumuslas, isdeginta ant kaktos fevaigzde.	4949
Mire nue suzalojimo po kelerip metq Girkalnio valsciaus liaudies gynejas	1944.XII.17
Raseinip apskrities sveikatos skyriaus darbuo-	1950.VI.12
tojas  Lyduvenq miestelio milicijos jgaliotmis, VLKJS	1945.IX.4
naiys nuc 1941.Ill, nuo 1942.IX tarybiniu par- tizanp rysininkas	1945.VII.23
Zaiginio mstl , Siluvos valsbiaus liaudies gyne-	1946.V.21
jas  Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1947.IX.4
Ilgizip apyl Kasiulkaimiukp k.	1946
Didziulip apyl. Kalniskip k.	1949.XII.26
Ariogalos apyl. Negirvos k.	1945.VII.4
Girkalnio valsciaus liaudies gynejas	1950
Ilgizip apyl Agelaicip k., klubo-skaityklos v<	1950.III.31

dejas
CO КЗ  Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data

454	Stankute Stase, Stasio	52	Kolukio „Zingsnis pirmyn" nare	1952. VII. 1
455	Stankus Juozas, Marty no	79	Didziuliq apyl. ir k.	1950.1.1
456	Stankfinas Jurgis, Jono	52	Pagojukq apyl. Poskaiciq k., Saugailiq apylin- kes DZDT pirmininkas, 1943—1944 m. parti- zanq burio ,,Kersytojas“ rysininkas. Lavonas jmestas j Dubysos up§. Liko trys' vaikai	1948.11.4
457	StaSaitis Pranas	60	Didziuliii apyl. Skapiskiq k.	1948.IX.12
458	StaSaitis Mykolas, Prano	21	Aktyvistas	1946.VI.28
459	Stirba Mykolas, Jono	26	Alejq apyl. Rimkiskiq k„ Jukainiq apylinkes DZDT pirmininkas	1948.XI.12
460	Stirbinskas Bronius	20	Prismanciq apylinkes DZDT sekretorius ir klu- bo-skaityklos vedejas, VLKJS narys	1951.II.7
461	StoSkevitius Leonardas, Petro	22	Siluvos valsciaus paruosq agentas, VLKJS na-	1945.X.21
462	StoSkeviilus Vytautas, Petro	27	rys. Vytautas —VSM darbuotojas, TSKP na- rys. Abu ibroliai buvo ipartizanq burio ,,Kersy- tojas" rysinmkai	1954.Ill
463	StoSkus Pranas, Vinco	33	Pagojukq apyl. Petkuniskiq k., Berleskiq apylin- kes DZDT pirmininkas	1949.11.4
464	StoSkus Vladas, Broniaus	20	Zaiginio apyl. TautuSiq k.	1950.Ш.31
465	Streleckas Vytautas, Juozo	23	Ariogalos milicijos skyriaus apylinkes igalio- tinis, jaunesnysis leitenantas, VLKJS narys	1951.XII.8
466	Streleckis Pranas, Jono	26	Vidukles valsciaus komsorgas, VLKJS narys nuo 1941 m.	1947.IV.16
467	Stulginskas Stasys, Antano	37	Pagojukq apyl. Puknaiciq k., eigulys	1947.V.1
468  469	Sundaite Stase, Dzido  Sundaite Brone, Dzido	26  27	Vosyliskio apyl. ir k.	1944
470	Saparnis Jurgis	45	Nemaksciq apyl. Yliq k., buv^s liaudies gyne-	1948

jas

471		Saputiene Monika, Jono	57	Nemaksciq apyl. Yliq k.	1948.1.10
	4/2	Sideikls Pranas, Prano	43	Pagojukq apyl. Armonq k.	1946.V.10
	473	Sldeikien6-Dubausklend Stanislova,			
		Leono	43		
	474	Simaitis Stasys, Stasio	36	Vidukles valsciaus liaudies gynejas	1950. V. 16
	475	Simkien6 Ursule, Juozo	52	Zaiginio apyl. Burbiskiq k.	1947.VIII.24
	476  477	Simkus Kazimieras, Jono Simkus Alfonsas, Kazio	49  16	Vidukles valsciaus liaudies gynejai	1946.VI.15
	478  479	Simkus Petras, Prano Simkiene Ona, Antano	40  37	Didziuliq apyl. Rusiskiq k. Buvqs Girkalnio vals- ciaus liaudies gynejas	,	1948.VI.12
	480  481	Simkus Vladas, Antano Simkiene Valerija, Jono	31  25	Zaiginio apyl. Rinkseliq k.	1946.IX.13
	482	Skadauskas Steponas, Povilo	27	Paliepiq apyl. Palovaiciq k.	1948.IX.22
	483	SkerSpylis Stasys, Antano	20	Girkalnio valsciaus liaudies gynejas. Partizanq	1944.XII.17
	484	Spalovas Danielius, Fadiejaus	45	burio „Kersytojas" rysininkas nuo 1942.IX Girkalnio valsciaus liaudies gynejas	1944.XII.5
	485	Spokas Bonaventuras, Antano	49	Lioliq valsciaus liaudies gynejas	1949.IV. 11
	486	Spokas Bonaventuras, Bonaventiiro	23	VLKJS Siluvos apylinkes komjaunimo organiza-	1951.VIII.28
				cijos sekretorius, VLKJS narys nuo 1948.1, Tytuvenq rajono paruosq agentas. Papiautas	
	487	Starkiene Emilija, Jono	51	dalgiu  Zaiginio apyl. Maiziskiq k., kolukio ,,Vienybe“ nare  Kauno amatq mokyklos Nr. 14 mokinys Zaiginio apyl. Zalakiskiq k.	1949.XI.10
	488  489  490	Starkus Jonas, Prano Starkus Liudas, Stasio Starkus Zigmas, Liudo	16  52  29		1946.IX.13
	491  492	Steinys Juozas Steiniene Petronele		Kalnqjq apyl. Saukliq k.	1947.V
	493	Steinyte Ona, Juozo	12		
	494	Sukaitis Leonas, Jono	25	Pagojukq apyl. Gincaiciq k„ Raseiniq rajono	1950.IX.7
GJ КЗ сл	495	Sulinskaite Gene, Kazio	18	liaudies teismo vykdytojas, VLKJS narys Betygalos apyl. Jagucioniq k. Namas .sudegin- tas	1949.X.7
ЕЛ.  Nr.	Pavarde, vaidas, tevo vardas	Am- ZIUS	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data

496	Svedras Anatohjus, Juliaus	19	Vidukles MTS VIII traktoriq brigades brigadi- ninkas, VLKJS narys	1951.VIII.10
497	TadaraviCius Kestutis Jono	20	Cekiskes mstl., Ariogalos rajono finansu sky- riaus inspektorius. Pries nuzudymo buvo kan- kinamas	1951.VII.8
498	Tamkus Petras, Jono	43	Alejq apyl. Uzumedzio k., Uzumedzio apylinkes DZDT pirmininko pavaduotojas	1945.XI.18
499	TamoSaitis Pranas, Prano	23	Nemaksciq valsciaus liaudies gynejas	1946.IX.5
500	Tamulis Jonas, Antano	21	Ilgiziq apylinkes DZDT pirmininkas	1948.1
501	Tamulis Stasys, Jono	43	Vidukles apyl. Pasesuvio k., kalvis	1944.XII.7
502	Tarosas Jurgis, Petro	29	Raseiniq apyl. Gapsiq k., buv^s liaudies gyne- z jas  Pagojukq apyl. Puknaiciq k., Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1948.XI.23
503	Tautkus Feliksas	25		1945.XI.8
504	TiSkus Kazys, Domo	45	Betygalos apyl. Didzkaimio k.	1946.VII.30
505	Tiikus Vladas, Kazio	60	Ilgiziq apyl. Prismantu k., kolukio „Zingsnis pirmyn" valdybos narys	1950.III.31
506	TrakSelis Antanas, Juozo	41	Nemaksciq apyl. Rezgaliq k., Pabalciq apylinkes DZDT pirmininkas	1947.V.9
507	Treinauskas Bronius, Antano	22	Girkalnio apyl. Zvirgzdziq k., Girkalnio vals- ciaus liaudies gynejas, VLKJS narys nuo 1940 m.	1944.XII.17
508	Trydius Povilas, Kazio	43	LTSR zemes ukio ministro pavaduotojas. Zuvo Nemaksciq apyl. Pabalciq k.	1950.X.19
509	Tarskis Petras, Antano	33	Vosyliskio apyl. Trankiniq ,k. Liko penki vaikai	1946.XII.5
510	Ulvydas Jonas, Antano	26	Raseiniq apskrities DZDT vykdomojo komiteto instruktorius. 1943—1944 m. partizanq burio „Kersytojas" rysininkas	1950.1.26

511	Unikauskas Juozas, Kazio	25	Ariogalos apyl. Pasilaupio k., demobilizuotas is Tarybines Armijos	1945.V.8
512	Unikiene Eleonora	50	Paliepiq apyl. Palovaiciq k.	1945. VI
513	Urba Vladas, Prano	63	Betygalos apyl. Jagucioniq k., pirmas padave pa- reiskimq stoti j kolukj	1949.V.26
514	Urbonas Antanas, Jono	36	Girkalnio apyl. Pramedziavos k., Girkalnio vals- ciaus liaudies gynejas	1945.VII.5
515	Urbonas Antanas, Kazimiero	33	Raseiniq apyl. Daineliq k., milicininkas. Nauja-	1944.XII.10
516	Urboniene Terese, Jono	22	kuriai. Zmona — VLKJS nare. Liko penki vai- kai  Nemaksciq apyl. Gudq k. Nemaksciq valsciaus	
517	Urbonas Juozas, Mykolo	53		1947.VII.4
518  519	Urboniene Marijona, Mato Urbonas Stasys, Juozo	49  17	liaudies gynejo seima	
520	Urbonas Leonas, Petro	26	Vidukles valsciaus DZDT pirmininko pavaduo- tojas	1948.1.1
521	Urbonas Vincas, Stasio	24	Ilgiziq apyl. Paliepiq k. Setos valsciaus liaudies gynejas	1946.VI.13
522	Urbonas Vytautas, Stasio	20	Namas sudegintas su lavonu	1947.X.27
523	Urbonas Teodoras, Jono	22	Ilgiziq apyl. Paliepiq k.	1946
524	Urbonas Zenonas, Juozo	24	Ilgiziq apyl. Ilgiziukq k.	1946
525	Urnieiius Jonas, Antano	28	Ilgiziq apyl. Steponkaimio k., Agelaiciq apylin- kes DZDT pirmininkas	1950.III.31
526	Uzemeckis Jonas, Stasio	52	Betygalos apyi. Uturiq k.	1946.V.25
527	UJemeckis Adolfas, Jono	24	Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1945. VI.3
528	Uiemeckis Vladas, Juozo	22	Betygalos valsciaus liaudies gynejas	1945. VI.3
529	Vabalas Kazys, Jono	29	Betygalos valsciaus vykdomojo komiteto pirmi- ninko pavaduotojas. Uzpuolimo metu, nenore- damas pasiduoti, megino nusizudyti, sunkiai susizeide ir mire	1949.X.9
530	Vachnenko Sergiejus, Dimitrijaus		Siluvos apyl. Skaraitiskes k., demobilizuotas Ta- rybines Armijos kapitonas	1947.11.13
531	Vaikvila Juozas, Stasio	35	Siluvos valsciaus DZDT vykdomojo komiteto	1944

pirmininkas
328	329

Eil.  Nr.	Pavarde, vardas, tevo vardas	Am- zius	Gyvenamoji vieta, kiti duomenys	Nuzudymo data
532	Vai§tarien6 Ona, Jono	55	Vidukles apyl. Alaviniskes k.	1944.XII.26
533	Valinciene Prane, Juozo	34	Vidukles apvl. Apusinq k., apylinkes DZDT	1951.IX.9
534	Valys Vaclovas, Antano	24	deputate, kolukio „Sesuvis" nare Betygalos apyl. Norgeliskiq k„ VLKJS narys	1949.VIII.29
535	Vasillauskien6	35	Pagojukq apyl. Ryliq k.	1948
536	Vaiinskas Boguslavas, Jubzo	45	Pagojukq apyl. Armonq k.	1948. VI. 16
537  538	Vaiinskiene Zose, Petro  Vedeckas Jonas, Prano	33  23	Vidukles apyl. Zazaciq k., Vidukles valsciaus	1945.XI.20
539	Velitka Vladas, Juozo	38	liaudies gynejas  Didziuliq apyl. Mankunq k., apylinkes DZDT de-	1948.V.20
540	Verpetinskas Petras, Prano	40	putatas. Papiautas peiliu  Siluvos valsciaus vykdomojo komiteto pirminin-	1949.II.4
541	VerSinskiene Barbora, Konstantino	61	ко pavaduotojas Alejq apyl. Jukainiq k.	1947.1.29
542	ViCiunas Antanas, Juozo	55	Didziuliq apyl. Surmantq k., Surmantq apylinkes	1949.II.9
543	Virbickaite Elena	31	DZDT sekretorius  Siluvos apyl. Skaraitiskes k., tarybinio iikio	1947.11.13
544	Virviliene Jule, Petro	62	vaikq darzelio vedeja Siluvos apyl. Skaraitiskes k.	1947.XI.16
545	Virvilas Vladas, Stasio	17		1946.V.20
546  547	Virvilaite Stase, Stasio  ViSinskas Jonas, Benado	23  45	Ariogalos apyl. Kunigiskiq k., apylinkes DZDT	1948. VIII.9
548	ViSinskas Petras, Benado	40	pirmininkas  Desimtkiemio jgaliotinis, apylinkes DZDT de-	
549	Vitkauskas Jonas, Leonardo	45	putatas. Liko trys vaikai Ilgiziq apyl. Skirvainiq k.	1946.11.24
550	Vizbaras Kazys, Anupro	31	Ilgiziq apyl. Paliepiq k., Betygalos valsciaus 1945.11.16	

liaudies gynejas

551	Volbikiend Antanma, 'Antano	50	Siluvos apyl. Pyragiq k. Sunus dirbo VLKJS	1949.X.15
552	Volbikas Antanas, Momerto	16	Taurages komiteto propagandos skyriaus ve-	
553	Volblkaltfe Janina, Momerto	14	deju. Sodyba sudeginta su lavonais	
554	VySnlauskas Antanas, Jono	48	Zaiginio apyl. Levonavos k., Siluvos valsciaus	1946.IX.13
555	Zakas Juozas, Adolfo		liaudies gynejas	
		40	Didziuliq apyl. ir k„ kolukio „Vienybe" narys	1951.X.12
556	Zakriiauskas Izidorius, Izidoriaus	37	Vidukles apyl. Meskakulnes k„ Vidukles vals-	1946.VI.15
557	Zvbga Mykolas, Prano		ciaus liaudies gynejas. Liko sesi vaikai	
		39	Betygalos apyl. Antupyciq k., desimtkiemio jga-	1947.VI.12
558	Zv6gien6 Kaze, Juozo	40	liotinis. Naujakuriai	
559	Zviega Vladas, Juozo	40	Raseiniq apyl. Dainiq k„ Blinstrubiskiq MANP	1944.XII.10
	Zaltauskas Bronius, Juozo		vedejas	
560		35	Betygalos valsciaus liaudies gynejas. Lavonas	1946.1
561	Zekas Antanas, Prano		jmestas j rusj	
		55	Nemaksciq apyl. Pabalciq k.	1948.II.2
562	Zekiene Veronika, Juozo	49		
563	Zekytd Brone, Antano	15		
564	Zekyt6 Joana, Antano	6		
565	Zekas Zigmas, Antano	4		
566	Zilinskas Andrius, Broniaus	29	Ariogalos apyl. Pagoju k., kolukio „Ausra"	1956.V.4
567	Zilinskas Pranas, Vinco		pirmininkas, TSKP narys nuo 1952 m.	
		40	Vosyliskio apyl. Devogalos k.	1946.VIII.23
568	Zilys Antanas, Jono	44	Nemaksciq apyl. Legotiskes k.	1948.1.14
569	Zivatkauskas Adomas, Prano	26	Vidukles apyl. Vailabq k., Vidukles valsciaus	1946.VI.15
570	Zivatkauskiene Petre, Petro	25	liaudies gynejas	
571	Zukauskas Antanas,		Ilgiziq apyl. ir k., Betygalos valsciaus liaudies	1947
			gynejas	
572	Zukauskas Kazys, Juozo	25	Zaiginio valsciaus liaudies gynejas, VLKJS na-	1949.X.21
			rys nuo 1946 m. Atostogavo Kalnujq apyl. Pasaltuonio k.	
573	Zukauskas Vincas, Jono	51	Nemaksciq apyl. Yliq k. Sunus dirbo Vidukles	1947.VII.30
			valsciaus paruosu agentu	
i

TURINYS

о
'Бл

S3
fO ’Г)

< Й

tn <3

«s

>’S

VI V>
s s
to to
л Л

3 3
NN

Praia r me ..................................... 5

Taurages rajone ............................... 15

Is A. Mockaus parodymp ........................ 15

Is J. Jokubausko parodymp ..................... 27

Is liudininkes O. Mockienes parodymp .......... 31

Is liudininkes B. Kriskienes parodymp ......... 35

Is liudininkes O. Loveikienes parodymp ........ 36

Is liudininko K. Juknevicaus parodymp ......... 37

Is liudininko J. Urbucio parodymp ............. 38

Is S. Rriko parodymp .......................... 39

Is liudininko I. Dirmanto parodymp ............ 45

Is liudininkes S. Petrauskienes parodymp ....	47

Is liudininkes T. Lembertienes parodymp ....	49

Is liudininkes O. Miseikytes parodymp ......... 50

Is A. Bandzino parodymp ....................... 51

Is liudininko A. Petkaus parodymp.............. 56

Is liudininkes O. Andrijaitienes parodymp ....	57

Is V. Globio parodymp ......................... 58

Silales ir Silutds rajonuose .................. 66

Is P. Kaminsko parodymp ....................... 66

Is liudininkes J. Jacikienes parodymp ......... 69

Is liudininko A. Dilbos parodymp .............. 70

Is liudininko A. Putino parodymp .............. 70

Is liudininkes Z. Sadauskienes parodymp......	71

Is M. Timinsko parodymp ....................... 71

M. Timinsko savarankiski parodymai ............ 72

Is M. Timinsko parodymp ....................... 76

Is liudininkes M. Obrikienes parodymp ......... 79

Is liudininko V. Kurlinkaus parodymp.........	81

Is liudininko P. Vaitkaus parodymp............. 83

Is Z. Pauliko parodymp ........................ 84

Is liudininko P. Birgiolo parodymp ............ 92

Is liudininkes J. Laurinavicienes parodymp . .	92

Is liudininkes E. Vaistaraites parodymp ....... 94

Is liudininko J. Juskio parodymp .............. 94

Is V. Vitkaus parodymp ........................ 95

Is liudininko J. Grybo parodymp .............. 101

Is liudininko A. Gestauto parodymp ........... 101

Is P. Trijonio parodymp ...................... 102

Is J. Petraicio parodymp ..................... 108

Is liudininkes A. Pukelytes-Simkienes paro-
dymp ....................................... 110

Is liudininkes J. Segzdienes parodymp........ Ill

Is Z. Ciapo parodymp ......................... Ill

331
Is P. Matucio parodymq ......................... Ц4

Is A. Jonuso parodymq .......................... цб

Is J. Tautkaus-Tautkeviciaus parodymq ......... 129

Is liudininko A. Galinsko parodymq............. 135

Is liudininkes G. Alminienes parodymq ......... 135

Is liudininko J. Rozucio parodymq ............. 137

Jurbarko rajone ............................... 139

Is G. Kisieliaus paorodymq .................... 139

Is liudininkes T. Bastienes parodymq ........ -*141

Is J. Eidiko parodymq ......................... 141

Is V. Vaicekausko parodymq .................... 142

Is liudininko J. Micktino parodymq ............ 143

Is S. Girdziaus parodymq ...................... 144

Is liudininkes M. Jocaitienes parodymq ....... 14">

Is liudininko K. Striupkaus parodymq.......... 147

Is S. Zickaus parodymq ........................ 148

Is liudininkes J. Daugirdaites parodymq....... 15(

Is B. Skridlos parodymq ..........._........... 151

Is liudininkes E. Ambrutytes parodymq.........	156

Is liudininko A. Dockos parodymq .............. 157

Is liudininkes P. Stasinskienes parodymq .... 158

Raseiniq rajone ............................... 160

V. Trilupaicio asmeninis parodymas ............ 160

Is liudininko B. Jociaus parodymq ............. 161

Is liudininkes Z. Klenauskaites parodymq .... 163

Is V. Babico parodymq ......................... 163

Is liudininko S. Ciapo parodymq ............... 165

Is liudininko V. Petrausko parodymq ........... 168

Is liudininkes E. Bagackienes parodymq ........ 169

Is J. Mackeviciaus parodymq.................... 171

Is liudininkes P. Marozienes parodymq ......... 172

Is liudininkes V. Valytes parodymq............. 174

Is liudininko A. Vasgio parodymq .............. 175

Is liudininko V. Valiulio parodymq ............ 176

Is liudininko A. Burdos parodymq .............. 177

Is liudininko V. Maziliausko parodymq ......... 178

Is liudininkes M. Leskienes parodymq .......... 179

is liudininko В Bakanausko parodymq ........... 180

Is liudininkes K. Grockytes parodymq.......... 181

Is liudininkes O. Bagdonienes parodymq .... 181

Is V. Kirkicko parodymq........................ 182

Is S. Narbuto parodymq ........................ 186

Is B. Zivotkausko parodymq .................... 194

Is liudininkes Z. Serenienes parodymq ......... 196

Is P. Laurinaicio parodymq .................... 197

Is J. Palubecko parodymq ...................... 199

IS J. Zemaicio parodymq ....................... 203

Burzuaziniq nacionalistq nuzu-
dytq zmoniq sqrasas ........................... 233

Taurages rajonas ....................... 235

Silales rajonas ........................ 253

Silutes rajonas ........................ 269

Jurbarko rajonas ....................... 283

Raseiniq rajonas ....................... 302