Faktai к al tins

tl/DIRAI

В Al NV6/OS


йети VOS TSR MOKSiy akademua

ARCMYVIN1A1

DOKUMENTAI
II RINKINYS

ANTRAS PAPILDYTAS LEIDIMAf
Zia 'Ob

AKCHYVJNIAMS DOKUMLKTAMS SKELBT1 REDAKCIJA

X

ZUDIKAI
BAZNYCIOS
PRIEOLOBSTYJE



VALSTYBINE

POUTINES 1R MOKSLINES LITLRATCtROS LEIDYKLA

MINH'S- I9fi3
»(TL,2+»(T)27+J
Zu—ОЯ

Rinkinj p a ruo§ ё

В. Baranauskas ir G. Erslavaitt
PRATARMЁ

Skaitytojams pateikiama dokumenty rinkinio ,,2udikai
bainycios prieglobstyje“ antra, zymiai papildyta, laida
Sioje rinkinio laidoje, Salia jau skelbty, spausdinami паи-
ji dokumentai, parodanlieji reakcingos kataliky dvasinin-
kijos antiliaudinf veikl$ hitlcrineg, okupacijos metais.
| rinkinj jdcta naujy duomeny apie dvasininky rytius su
buriuaziniy nacionalisty gaujomis pokariniu laikotarpiu,
kada 5ios gaujos siaukjo musy rcspublikoje, ir darbo zrno-
ni’S, liaudis, kovodama prleS jas, turejo nernaza auky.

Didiioji dalis skelbiamy dokumenty — vyskupy, pre-
laty. klebony ir kity rangy dvasininky parodymai ir kiti
dokumentai apic jy antiliaudiny vciklzj. Vieni parodymai
suraSyti рабiy dvasininky, antri — tardytojy. Rinkinyje
yra ir nekunigy, nacionalisty gaujy dalyviy, vadeivy, tu-
rcjusiy antiliaudines veiklos rySiy su dvasininkais. paro-
dymai, dienoraScio ir ataskaitos iMraukos Yra ir liudi*
ninky, ma6iusiy bci zinojusiy dvasininkijos nusikalstamg
veiklq, parodymai.

Tie dokumentai iJsamiau parodo reakcincs dvasinin-
kijos nusikaltimus niusy )iaud2iai, kraStui, nors patrauk-
ticji atsakomyben ir nemaia nusikaltimy nuslepo, о liudi-
nlnkai, kad ir buvo pasiryjp nusikaltelius dcmaskuoti. tik
dalj ty nusikaltimy tezinojo. Ta6iau ir tie nusikaltimai,
kalp pagalba hitlerinei Vokietijai. dalyvavimas masinesa
tarybimq imoniq iudynese, urgamzavimas bci r&nhnas
nacionaiistq gaujq. yra labai sunkiis.

Remti hitlenninkus ir prisideti prie masiniq imoniq
iudyniq dvasininkus paskatino katalikq baznycios Lietu-
voje vynausioji vadovybe — arkivyskupas-metropolitas
J. Skvireckas, vyskupas V. Brizgys ir kt. Pats J. Skvirec-
kas dienoraityje, kurio iStraukos skelbiamos Sia me lei*
dlnyje, ra§e, kaip vyskupai susiriso su hitlerincs valdiios
ir gestapo atstovu ir su juo aptare atsi&aukimo j visuo-
men? tekstq. siunte Hitleriui telegramq, kuria jam buvo
reiSkiarna padeka ui „iJlaisvinimq” nuo bolSevikq ir pasiza-
dama drauge su hitlenninkais kovoti prieS bolSevikus.
Arkivyskupo ir vyskupq atsiSaukimas bei telegrama Hit-
leriui buvo direktyva visq rangq dvasininkams talkinin-
kauti hitlerininkams ir kovoti prieS tarybinj aktyvq.

Kunigai L. Sapoka. A, Viskantas, E. Vaisnoras, A Ju5-
ka. P. Janu&ailis, J. Pranys pirmomis antrojo pasaulinio
karo dienomis organizavo ginkluotas nacionaiistq gaujas,
kurios teikc pagalba j Tarybq l.ietuvq besivcriiantiems
hitlerininkams, suiminejo ir zude tarybinius aktyvistus,
uipuldincjo Tarybines Armijos karius, masiskai iude iydq
tautybcs zmones. Vienuolis P. Januiaitis-tcvas Aloy-
zas buvo bendrininkas tokiq niekSingq iudikq. kaip Kre*
tingos hitlerincs saugumo policijos virSininkas P. Jakys
bei jo pagalbininkas G. Braiinskas; jis ir pats organizavo
masines tarybiniq aktyvistq ir iydq iudynes; kunigas
J. Pranys suiminejo ne tik savo klasinius prieSus, bet ir
suvedinejo asmenines sqskaitas, savinosi nacionaiistq gau-
jq nuzudytq imoniq brangenybes.

Kunigas P. Lygnugaris. vykdydamas TelSiq vyskupo
J. Staugaicio valiq bei nurodymus, tydiojosi i§ Plungeje
nacionaiistq Saudomq zydq, krikJtydamas juos katalikais
ir iadcdamas po mirties dangaus karalysty ViikaviSkio
vyskupijos kapitulos narys prelatas J Laukaitis lydejo
j suSaudymo vietq tarybinius iinones, kuriuos, karui pra-
sidejus, iud6 jo suorgamzuota Seirijq nacionaiistq gauja

в
Arkivyskupas-metropolitas J. Skvireckas paskyri ku-
nigQ J. Normantg nacionaiistq ir hitlerininkq suorgani-
zuotq apsaugos batalionq kapeiionu. Apsaugos batalionq
kariai. kaip zmoina. niasiskai 2udc zmones ne tik Lietu-
voje, bet ir Baltarusijoje, Leningrado srityje, Ukrainoje,
Lenkijoje. J. Normantas apsaugos batalionuosc laike pa-
maldas. klause ispazindiq, sake pamokslus, ragindamas
apsaugos batalionq karius istikimai tarnauti hitleri-
ninkams.

Hitlerincs okupacijos metais arkivyskupas, vyskupai
ra§c ganytojinius laiikus ir jpareigodavo kunigus juos
skaityti tikmtiesiems vietoje pamokslq. Tie laiSkai — isti-
sas antitarybinio Smeiito ir melo srautas. Jais vyskupai
ragino tikmdiuosius remti hitlerininkus, siaubusius musq
kraStq, iSZudziusius Simtus tukstanciq imoniq. uisimo-
Justus isnaikinti lietuviq tautq, о jos gyvcnamq zcmp
kolonizuoti.

Begdami is Tarybq Lieluvos, hitlerininkai organizavo
bur2uaziniq nacionaiistq gaujas, aprupino jas ginklais,
Jaudmcnimis. sprogstamqja medfiaga. ryJiq pricmoncmis,
ivalgybos-diversijos mokyklose paruoSe jq kadrus. Tos
gaujos Snipincjo hitlerininkq naudai, iude tarybinius ak-
lyvistus, tarybinei santvarkai pritariancius imones, nau-
jakunus, koliikieiius ir jq Seimq narius — kudikius ir se-
nelius.

2lugus hitlerinei Vokictijai. nacionalistai erne tarnauti
naujiems Seimininkams — Amerikos ir Anglijos ivalgybai.
^cimininkai pasikeite. bet nacionaiistq veikla ir jos me-
lodai liko tie patys — teroras. diversija, Ampinejimas, pie-
Sikavimas.

Reakciniai dvasininkai visas ba?ny£ios turimas prie-
moncs — pamokslus. i&paZintis. tikybines apeigas. rysius
su tikinciaisiais — panaudojo burzuaziniq nacionaiistq
gatijoms remti. Vyskupai V. Boriscvifius ir P. Ramanaus-
kas placiai skleide gandus. kad greit Amerika ir Anglija
paskclbsiandios Tarybq Sqjungai karq, ne kartq nurode
net konkredas datas, kada jis prasidesiqs, о tuos gandus
kartojo kai kurie jiems pavaldus kunigai. Vyskupas V. Bo-
risevidus parode, kaip jis materialiai reme buriuaziniy
пасюп a I i st ц gaujas ir ragino jam pavaldzius kunigus
taip pat remti banditus, kaip jis pagelbejo nacionalistu
gaujoms uzinegzti nutrukusius radijo rySius su hitlerinin-
ky 2valgyba, kaip padejo legalizuotis nacionalisty gaujos
vadeivai S. Jazdauskui, iSduodamas jam pazymejimq, jog
Sis esys zakristijonas.

Bainytiniy virSininky pavyzdziu scke eiliniai dvasinin-
kai. Kunigas L. Puzonas ir „Zaliasis velnias“ organizavo
nacionalisty gaujas. Kunigas V. Guslaitis, sekdamas vys-
kupo V. BoriseviCiaus pavyzdziu, pas save slope hitleri-
ninky paraSiutininkus— snipus ir diversantus — ir teike
jiems visokeriopq pagalby. Kunigai S. Rudiionis, J. Ja-
nauskas ir A. Ylius stcigc nacionalisty gaujas, saikdino
jy dalyvius ir jiems vadovavo. Pastarojo vadovaujamose
gaujose buvo pagaminti antspaudai tarybiniams aktyvis-
tams ir tarybinei santvarkai pritariantiems imonems ant-
spauduoti. Kunigas Lelesius (nukautas kartu su kitais ban-
dilais bunkeryjc, Veiveriuose) ne tik organizavo ir laimino
banditus, bet ir pats zudc zmones. Ncdzingvs klebonas
Z. Ncciunskas buvo nacionalisty gaujos rySininkas, slope
klebonijoje Dzukuose pagarsejusj tarybiniy zmoniy zudikq
A, Ramanausky —,.Vanagq“.

Kunigai A. Kiela, A. Ylius, G. Dunda ir kiti apnipino
nacionalisty gaujy dalyvius maisto produktais. drabuziais,
suklastotais dokumentais, padejo banditams statytis slep-
tuves ir slcpc juos bazny&ose bei klebonijose, laike han-
ditams pamaldas ir klause iSpaiinciy, zinoma, ne tuo tiks-
lu, kad sudrausty juos nuo fudyniy, о kad paskatinty ko-
voti prie§ tarybinp santvarkq ir pateisinty jvykdytas
zudynes.

Kvodamas liudininkas kunigas J. Urbanavicius papa-
sakojo. kad vyskupas J, Staugaitis hitlerincs okupaeijos
metais sutcikc visiems TelSiy vyskupijos kunigams teis?
atleisti nuodemes iudikams ir padegejams, nors ta teise
anksciau tesinaudojo vyskupai. J. Urbanaviciaus nuomone
vyskupas J. Staugaitis taip pasielge todel, jog jis pats
nebepajfcge iSklausyti iSpaiiniiy visy iudiky ir padegejy,
kuriy skaicius ncpaprastai pa ga use jo, buriuaziniams na-
cionalistams emus masiskai zudyti imones. Tuo J. Stau-
gaicio leidimu kunigai naudojosi ir pokariniu laikotarpiu,
atlcisdami nuodemes nacionalisty gaujy dalyviams u2
2moniy iudymq, plcSima.

J. Juodaitis, kanauninkas, TelSnj vyskupijos kapitulos
narys, 1946—1949 metais budamas Telsiy vyskupijos val-
dytoju, jdarbindavo savo vyskupijoje kunigus, atvykusius
м kity vyskupijy, kur jie buvo susikompromitavp, palaiky-
darni rySius su nacionalisty gaujomis bei jas remdanii. Net
jsigijusiems suklaslotus dokumentus kunigams J. Juodaitis
pagelbejo pasislepti nuo bausmes u2 padarytus nusikal-
timus.

Dvasininkai. patraukti atsakomyben uz nusikalstamQ
veiklQ prieS Lictuvos liaudj, jezuitiskai iJsisukinejo nuo
alsakomybes. Vyskupas V. Boriscviiius aiSkinosi, kad jis
susiriSfs su „Vanagtf1 gaujomis todel, jog norejfs sustab-
dyti nekalty zmoniy zudym<j, neskaitfs gaujy vadovy
siystos radiogramos hitlcrininky zvalgybai. TaCiau V. Bo-
risevifiaus bendrininkai demaskavo jo veidmainiJkus pa-
rodymus, ir jis buvo priverstas prisipazinti. jog. uzmegz-
damas rySius su ,,Vanagais“, neturejo ty humanity nory,
apie kuriuos jis kalbcjo. PrieSingai, V. Borisevicius buvo
di maskuotas kaip u2kietej?s burzuazinis nacionalistas ir
liaudies prieJas. PanaJiai i&sisukincjo ir kunigas Л. Ylius,
kuris ai^kinosi, kad norejps susiriMi su banditais ir jkal-
beti juos susilaikyti nuo Zudyniy ir plesikavimo. Bet buvo
jrodyta. kad jis, uimezgjs ry§ius su banditais, suorgani-
zavo bandity rajono vadovyb?. Fakty ir savo bendrininky
parodymy priremtas, A. Ylius prisipaiino esys kallas ir
placiai papasakojo apie savo antiliaudinp vciklq. Vyskupas
P. Ramanauskas, budamas kalejime, parase iJpaiintj,
knrioje pripaiino savo kaltg ir papasakojo, kalp karlu su
kitais dvasininkais prisidejo prie buriuaziniy nnciona-
listy jvykdyty iiaurumy. Vyskupai V. BoriscvlCius ir
P. Ramanauskas, kunigai A. Ylius, L. Puzonas, S. Ru-
diionis, J. Juodaitis ir kiti kunigai ir nekunigai, naciona-
tisty gauj4 dalyviai pla^iai papasakojo ne tik apie savo,
bet ir apie savo bendrininky antiliaudinp veiklq, atskleide
nacionalisty banditines vciklos uzkulisius, ry§ius su hit-
lerininkais bei JAV, Angiijos ir kity imperialistiniq vals-
tybiy zvalgybomis.

Kuo paaiSkinti kunigy ryJius su burzuaziniy naciona-
listy gaujomis? Kodel dvasininkai jas rcmc, organizavo ir
joms vadovavo?

Burzuazincje visuomeneje bainyf ia ir jos tarnai —
dvasininkai naudojosi didelemis privilcgijomis. Privilegi-
juota kunigy padctis burzuazincje visuonieneje paai$ki-
nama tuo. jog baznyCia ten yra vienas svarbiausiy buriua-
zines visuomencs ramsfiy, ideologinio darbo organizacija,
glaudziai susieta su burhiazine valstybe. Si os organiza-
cijos svarbiausias uzdavinys — atgrasinti darho imones
nuo revoliucinds kovos ir atikleti juos klusniais isnaudo-
•fojams. Bnaudotojy santvarkai ginti bainyfia panaudoja
visas turimas priemones: baznytmcs apeigas, i&paZintj, pa-
mokslus ir kt. Ba2ny£ia, siekdama tinkamai atlikti bur-
Juazines visuomencs jai u2de(as pareigas. savo kadrus,
ypad aukstesnio rango, parenka iS dvarininkq, buoziq,
burzuazijos, nes tokiose Seimose vaikai auklejami burzua-
zincs ideologijos dvasia ir jie labiausiai tinka bazny^ios
uzdaviniams vykdyti.

Dvasininky skelbiama ideologija neprieStarauja bur-
iuazinei ideologijai. ji yra jos atmaina. Tuo paaiskinama,
kodel buriuazineje visuomcncje bagnydia yra tokioje pri-
vilegijuotoje padetyje, kodel didSioji dalis kunigy yra
nacionalislai. atkaklus bur2uazin£s santvarkos gynejai.

Ir burzuazincje Lietuvoje kataliky bainydia vaidino
didelj vaidmenj. Kunigija buvo privilegijuotas iuomas,
pretendavfs vaidinti lemiamy valdmenj politiniame, visuo-
meniniame ir kulturiniame gyvenime. Bainy^iai buvo ati-
duotos tokios visuomenincs funkcijos, kaip sutuoktuviy,
gimimy, mirimy registracija. Sios funkcijos ir jas vykdant
ptliekamos apeigos davd kunigams dideliy pajamu. Ne-
ma2a pajarny kunigai turdjo destydami mol xklose tikybq,
kuri buvo pnvaloma net nehkmtiems, eidami kapeliony
pareigas kariuomeneje ir kalejimuose. Visos Sios pareigos
leido jieins plafiai skleisti savo ideologijq. Vienuolynai ir
parapijy klebonijos turejo stambius iikius, kuriy pajamo-
mis naudojosi vienuolyny virSininkal, parapijy kiebonai
bci kiti aukSti dvasininkai Ne maziaii svarbus kunigy pa-
jamy Saltinis buvo is valstybes iido kunigams mokamos
algos. Todel baznyfia Lietuvoje rcmc, gyne iSnaudotojy
santvarkq. Kunigai aiSkino liaudziai. kad kiekviena val-
diia. iSskyrus bolSeviky, esanti nuo dievo. ir kas kesinq-
sis prieS jq, tas cinqs prieS dievq. MaiJtaujanciy prieS
iSnaudotojy santvarkq sieloms kunigai grasino pragaro
kandiomis, amiinomis bausmemis.

Taryby valdiia ncgalejo palikti baznyfios kunigy privi-
legijuotos padetics. Ba2ny£ia buvo atskirta nuo valsty-
bes. Valstybd ateme i§ jos civilinds bOklds akty regist-
racij]}, nemoka kunigams algy. nusavinta vienuolyny ir
parapijy klebonijy, kaip ir kity isnaudotojy. zcmc Dabar
dvasininkija yra iSlaikoma tikinfiyjy. Gyvcnlojams su-
teikta syzincs laisve ir teise skleisti antireiigin$ propa-
ganda, kuri buriuazineje Lietuvoje buvo varioma.

Daugelis kunigy, netekf minely privilegijy, buvo ne-
patcnkinti tarybine santvarka. 1947 mety balandzio 29 die-
nq vyskupas P. Ramanauskas savo iJpaiintyje raSo: ..Visa
Lietuvos dvasiSkija. nekalbant apie negausias iSimfis,
Soviety valdiios ativilgiu buvo visai nepalanki, Prie-
Jastis to nepalankumo buvo; netekimas privilegijuotos
padeties, kuna naudojosi burzuazincje santvarkoje, nete-
klmas niaterialines paramos iS vyriausybes puses ir ide-
jiniai-re 1 iginiai jsitikinimai, prieSiSki materialistinei pa-
sauleziQrai", Tuo paaiSkinami ktinigq rySiai su burjuazi-
niais nacionalistais ir jq gaujomis kovoje priei Tarybq
valdiiq.

NemaZa ialos miisq liaudZiai atneSe antitarybine ku-
nigq veikla. Ji sejo netikrumo rytojumi nuotaikas, truk-
de atstatyti karo sugriaut? liaudies ukj, gennti gyventojq
materialinj buvj. Minetasis vyskupas P. Ramanauskas pa-
rode: „Zinant, kiek daug jvyko, pradedant 1944 metais,
zmogzudysiiq, kurios praliejo daug nekaltq pilieciq krau-
jo, kiek sudeginta sodybq ir iSgrobstyta turto, kiek daug
imoniq del palaikymo banditq patraukta atsakomyben,
savaime kyla klausimas, kas kaltas del tos susidariusios
LTSR padeties. Ir as, kaip dvasiskis, vadovaujQS vysku-
pijos tikinfiqjq 2moniq gyvenimui, prisidejau p.rie tos
blogybcs prapidtimo. Paanalizavus jvykius, tenka dalj
kaltes sau prisiimti".

Burzuaziniq nacionaiistq gaujas suorganizavo ir jose
veike negausus hitlerininkq talkininkai: policininkai. bur-
Zuazines armijos karininkai, buriuaziniq partijq veikejai,
kunigai. Burzuaziniai nacionalistai jstcigtas antitarybines
organizaeijas vadino rajonq, apygardq Stabais, genera
liniais Stabais, iSlaisvinimo komitetais ir kitokiais skam-
biais vardais. Kunigas Л Ylius Skardupiq bainytkaiinyje,
hitlerincs okupaeijos metais buvusio Marijampoles poli-
eijos valdininko J. Pileckio padedamas, suorganizavo
gaujj}, kurios nariai buvo baZnydos tarnai. Jai vadovauti
buvo sudarytas „rajono §tabas“. Veliau, kunigui A Yliui
ir J. Pileckiui susiri^us su buriuazines armijos karininkais
V. BaceviCiumi, L. Tauniu ir kcliy banditq grupiq vadcivo-
mis, kaip i5 gausybes rago pasipyle apygardq Stabai. ge-
neralinis Stabas, iSlaisvinimo komitetas. kuriuos steige ta
pati nedidele Jmoniq grupe. Burzuaziniq nacionaiistq
jsteigtq organizaeijq pavadinimai rodo jq paSelusj nor?
atstatyti burfuazin? santvarkq, pasigrobti valdii? ir uiim-
ti joje dideliq virSininkq postus
Buriuazimai nacionalistai neken£ia socialistinds, Hau-
dies santvarkos. Tos neapykantos vedami, nacionaiistq
gaujq dalyviai zude socialistines santvarkos kurejus, ко-
munistus ir kitus tarybinius aktyvistus, bei §iai santvar-
kai pritarianiius imones. Reakcingieji dvasininkai nacio-
n ilistq gaujas reme materialiai, laimino ir kalbejo u2 jas
maldas, kurstd iudyti visus. kurie buvo palankus Tarybq
valdiiai.

Neapykanta socialislinei santvarkai tiek apakino nacio-
naiistus ir reakcinguosius dvasininkus, jog jie nematc,
kad jq kova prie§ Tarybq valdiiq turi baigtis ncsekmin-
gai. kad jie neturi visuomeniniq jegq, liaudies pritarimo.
Prie&ingai, liaudis encrgingai imcsi likviduoti naciona-
iistq gaujas, pasikesinusias prieS Tarybq valdiiq.

DidSiules viltis nacionalistai dejo j imperialistq pa-
galbq. Ir jie neapsiriko. Hitlerininkai padejo organizuotis
nacionaiistq gaujoms. Kada hitlerininkq Reichas buvo pa-
laidotas, nacionalistai, netekp savo globejq, skubiai erne
ieSkotis naujq. Jie susiriSo su JAV, Anglijos ir kitq impe-
rialistiniq valstybiq ivalgybomis, kurios skatino naciona-
listus kenkti Lietuvos liaudfiai, terorizuoti jq, trukdyti
socialistinei statybai. Tadiau Tarybq Lietuvos liaudis
likvidavo nacionaiistq gaujas. Jq nei5gelbejo nei uzsienio
imperialishj parama, nei reakcingqjq dvasininkq pagalba,
maldos, laiminimas dievo vardu

Arkivyskupo-metropolito J. SKVIRECKO
dienoraScio istraukos apie Lietuvos dvasininkq
auksctausiosios vadovybes talkininkavimq hitlcrininkams

1941 m. liepos I d

Vysk, Brizgys pasakojo apie uimegztus santykius su
vokicfit; vyriausybes atstovu Pabaltijo kraStams1. Kaip jis
vadinasi — panursau. Gal SD2. ar kaip kitaip. Tam atsto-

Arkivyskupo Skvirccko dlcnora&io totokopija (ir. ir 16 psi.)

vui buvo i§ Bcrlyno jliepta] jeiti j santykius su dvasinevy-
rcsnybe ir ten, gal tarpininkaujant §iek tiek kunigui Kipui’,
о gal kam nors i§ gestapo, buvo nurodytas vysk. Brizgys.
Vokiefiq tas atstovas turcjfs pareigq labai grcitai aptvar-
kyti Pabaltijo valstybiq reikalus ir apie visa informuoti

1 Dr Grete, iki karo pradilos — Rytpriisiq gestapo virJininkas.

* Sichcrheitsdienst (vok.) —Saugumo tarnyba.

* Kipp Johann (vok.)—vokieiiq jtzuifas, kaizerines kariupmcnes
knrininkas. Pinnojo pasaullnio karo metu apdovanotas dvicm geleii-
nlo kryiiaus ir kitais ordinais. Buriuazintjc Lietuvoje jsleigi: jezuitq
ordinq ir Jani vadovavo; vokictiq ivalgybos rczidentas 1940 mclais
pabego j Vokictijq
Berlynq. Vyskupui Bnzgiui buvo pasiiilyta paraSytl
zmonems paraginimq laikytis ramiai ir su pasitikejimu
tfsti savo darbus, be baimcs, kad jie buty kieno nors
skriaudiiami. Tokio raSto projektq su prel. Saulio patai-
symais Brizgys man paliko periiOreti.

1941 m. liepos 3 ir 4 d.

„1 laisvf" JO numeryje I94I.VII.4 yra atspausdintas
Kauno vyskupijos vyresnybis pareiSkimas per radijq
„Brangiis tautiefiiai*', pasirasytas mano, kaip arkivyskupo
ir metropolito, Dr. Vincento Brizgio, kaip Kauno vyskupo
pagalbininko, prel. kanauninko Saulio. kaip mano gene-
ralinio vikaro. Tas pareiskimas atitinka Vokietijos atstovo
pageidavimus ir del jo turinio buvo su juo susizinota.

1941 m. liepos 9 d.

Buvo atvykgs pas mane vyskupas Brizgys. Pasakojo
apie santykius su vokieiiais. Santykiai su kari§kiais, feld-
komendantu ir Kauno kariniu komendantu generolu Poliu
ir Ropu, esq labai geri...

U politikos dar sake, kad, esq, nusistatyta pasiqsti
padckojimo telegramq Hitleriui per vokieciq militaring
valdiiq, pasifadant kovoti draug prieS bolSevikus Tele-
gramq pasiraSys 2ymesnieji visuomenes atstovai...

1941 ni. liepos lid

Siandien popiet man buvo atveila prie§ porq dleny
sumanytoji telegrama, dekojant Hitleriui u2 Lietuvos nuo
bolsevikq iilaisvinimg. Ja pasiraSiau antras, tuojau po
buv. prezidento Griniaus. PasiraSo jq visuomenes atsto-
vai. Tarp pavardziq pastebcjau buv. ministro pirmininko
Tumeno pavardg, kun. Mirono (kuris, pasirodo, jau esgs
laisvas), Jono VileiSio, kaip buvusio burmistro, vyskupo
Brizgio, rodosi, Girdzijausko ir nemazo skaifiaus kity.

Archyviniams dokumentams skelbti rcdakcijos fondas, 98 rinkinys.

3*19-350 lapas (toliau ADSR f, 98 r., 349-350 I.).

Sapoka Leonas. Mykolo s., gimys 1909
metals Utenos apskrityje, Vyiuony vaisfiuje.
Kaliekiy kaiinc. Kilfs ii buoiiy. Iki areito
buvo Vaiguvos bahiyiios klcbonas, iiuo me-
tu yra Zemaiiitj Kalvarijos (Plungfis raj.)
bainyiios klebonas.

is kunigo SAPOKOS LEONO parodymq

1947 tn. geguies men. 16 d.

AS 1941 metais priklausiau „Lietuviq aktyvistq iron to"
Varniq valsiiaus Pavandcnio miestelio ginkluotai orga-
nizacijai. Tq paciij metq rugpiucio pabaigoje pas mane
ntejo Jurgelis ir man pasiule jstoti j tg organizaeijq.
Лз atsakiau teigiamai, uzpildziau anketa, atsakiau j visus
jos klausimus. j klausimQ, kada aS pradejau dirbti Sioje
organizaeijoje, atsakiau, kad nuo 1941 mety sausio, ta-
fiiau iS tikryju aS nieko neveikiau. Karo pradzioje Siai or-
ganizaeijai daviau man priklausiusiq ra&omgjg maSindp,
bet kg ja spausdino, man nezinoma.

Nuo karo su Vokietija pradzios iki 1943 metq IS TelSiy
vyskupo Juslino Staugaicio, о veliau, nuo 1943 metq —
IS Boriseviciaus reguliariai gaudavau anlitarybinio tu-
rinio ganytojinius laiSkus ir juos skaitydavau bainycioje
savo parapijos tikintiesiems. Tas mano darbas buvo laiko-
nias propagandiniu, о a5 — propagandistu. Visus tuos laiS-
kus perdaviau naujam Pavandenio baznyfios klebonui

3 Zudiktl b»2iiyf.0J prkglobjtyje
Justinui Urbanaviiiui. Manau, kad tie laiSkai ir dabar yra
saugomi jo bute, kur anksciau aS gyvenau. Kitokios anti-
tarybines propagandos neskleidfciau.

Nusikalstamuose ginkluotq Pavandenio miestelio ,,ak-
tyvistq" vciksmuose nedalyvavau, tadiau to burio stabq
lankiau, ypac pirmomis vokieCiq okupacijos dienomis. Ten
uicidavau be jokio tikslo ir reikalo. Tas Stabas buvo prie
baSnycios, Salia mano buto, todel aS is nuobodumo ufei-
davau pas juos paklausyti radijo, kaip groja akordeonu,
paSiureti, kaip gyvena „aktyvistai". Tiesa, turiu prisipa-
2inti, kad jau tada, kai Pavandenio miestelyje buvo vo-
kieciai, inane buvo iSkvietf j „aktyvistq" Stabq ir panau-
dojf kaip vertejg. VokieCiai Stabe dare visu to burxo da-
lyviq ir jq ginkluotes sqraSq, о aS, mokedamas vokiediq
ir lietuviq kalbas, jiems verciau.

1947 m. birielio 2 d.

AS iinau vien? atsitikimq, kada netoli Siapgirio kaimo
buvo nufudytas Varniq vykdomojo komiteto pirmininkas
Rimkus. Tai buvo Antano Andriuskos vadovaujamo „ak-
tyvistq" burio darbas. Apie kitq tarybiniq aktyvistq zu-
dyncs man пега iinoma.

Zinau, kad Pavandenio miestelyje „aktyvistq" burys
1941 metais areStavo Siuos tarybinius aktyvistus: Jurgj
Zilakj, po pusmefiio buvo isieistas; prie Tarybq valdzios
buvusj apylinkcs pirmininkq Liudvikq Martinkq, buvo are§-
tuotas dviem m<inesiams; Broniq Petrosiq i§ Nagirbiq
kaimo, po poros savaiCiq buvo isieistas; Tad? PetroSiq is
Daukantq kaimo, po poros savaifiq iSleistas; Vaiterj Moc-
kq, mokytojq, i§ Berzes kaimo, po poros savaifiq buvo
iSleistas; Povilg Martinkq, iSleistas; Vincq Bras?, iSIcis-
tas; jo brolj Jonq Bras;}, iSleistas,— visi trys paskutinieji

iS PabcriUq kaimo.

ADSR f.. 40 r„ 83—88 1.


Brasas Jonas. Anlano s., gimjs 1913 me-
lais TeBiq apskrityje, Varniq valsdluje. Pa-
beriiq kaimc.

Is liudininko BRASO JONO parodymq

1945 in. geguMs 22 d.

Kunigas Sapoka vokiefiy okupacijos metais Lietuvoje
Imvo aktyvus fasistines vokieCiy valdiios talkininkas,
Varniij valsciaus Pavandenio kaimo bandity birrio ir jo
Uabo narys, jq sudaryto teismo tardytojas. Jis jskqsdavo
larybinius patriotus ir nulemdavo jq iikiinq AS 1941 me-
lais uz priklausymg Komunistq partijai buvau areStuotas
Ir uSdarylas j dabokl?. Pats maciau. kad kunigas Sa рока
dlr bo Stabe. Alan to burio banditai Petras AukStikalnis ir
kill, kuriy pavardziu neiinau, pasakojo, kad Sapoka pri-
inygtinai reikalavo mane suSaudyti, bet kadangi prie§
mane nebuvo jokiq jrodymq. toddl jo nepaklause ir mane
paliko gyvg.

ADSR 40 r. Ill 1.

Martinkus Albertas. Alberto s, gittifs
1921 metals TelJiq apskrityje, Varniq vals-
iiuje, Paberiiq kaime.

15 liudininko MARTINKAUS ALBERTO parodyinq

J945 m. balandiio 21 d.

Kunigg Sapokg, gyvenantj Pavandenio miestelyje. pa-
Z/itu apie desimt metq. Jis buvo tos parapijos klebonas.
Apie antitarybinp kunigo Sapokos veiklq vokieciy oku-
parijos laikotarpiu finau i5 bandito Antano Zadeikio.
kuris mano bute per iSgerimy 1942 mety rudenj papasa-
kojo, kad 1941 mety liepos mcnesj i5 TelSiy j Pavandcnj
nlveze palaidoti nuSautq liaudies prieSy Sakelj. Apie tai
sufinojfs klebonas Sapoka ate jo j banditq Stabq ir, 2adei-
kiui girdint, iS banditq burio vadeivq Adorno Jurgclio, An-
tano Andriuskos ir kitq pradejo reikalauti, kad butq uf
tai atkerJyta, t. y., kad visi tarybiniai aktyvistai biitq
arestuoti ir suSaudyti, nes u2 tokius dalykus tik jie turj
atsakyti. Burio vadeiva Antanas Andriuska, isklaus₽s tckj
Sapokos norg, pasipriesino sakydamas: „Mes neSaudy-
sime visq, nes ne visi to uzsitarnavo, о perduosime j Tel-
Sius. Ten gales su jais daryti kq tik panords**. Taciau Sa-
poka vis vien nenorejo nusileisti. Tada ten dalyvav^s b'an-
ditas Tama§evidius i5 deklo iSsitrauke pistoletq in padcjps
ant stalo prieSais kunigq Sapokq, pasake jam: „Nori krau-
jo, imk ir Jaudyk pats'*. Tokius zodiius iSgirdps, Sapoka
jtuio ir dargi susivaidijo su AndriuSka ir TamaScviciumi.

1942 metq vasarq baznydioje girdi-jau, kaip kunigas
Sapoka per pamokslq sake: „Visus kumunistus, dargi pri-
jaudiancius jiems, reikia suSaudyti, nes jie yra prie5ai“.
Ir, i§ viso, Sapokos pamokslai, ypad pasakyti 1941—
1942 metais, buvo persunkti Smeiztu pricS Tarybq Sqjunga.,
ADSR Г, 40 r.. 109-110 I.

Jurgelis Adomas. Juozo s, giinfs 1905
metais Siaullq mieste. Valstieiis-nuomlninkas.
Vokiediq okupacijos metais Jurgelis gavo
suSaudyto iydo miiidtq.

H JURGELIO ADOMO parodymq

1945 tn. vasario men. 25 d.

Kunigas Leonas Sapoka j LAF1 organizaeijq jstojo
1940 metais, buvo aktyvus jos dalyvis, platino antitary-
binius atsiSaukimus, jiems spausdinti jis davd savo ra-

1 LAF (Lktuviij aktyvlstq trontas) — 1910 metals Bcrlyne bur-
 fuaziniij nacionaiistq ir gestapo jsteigta organlzacija snipinejimul, dl
versijoms vykdyti ir ginkluotoms gaujoms stcigfi Tarybq Lictuvoje.
Joints maSinel?. Smulkiau jo veiklos nupasakoti negaliu
todcl, kad jis glaudesnius rySius palaike su musq orga-
nizacijos virSininku AndriuSka, su pastaruoju daznai tar-
davosi.

ADSR 40 r„ 88 !.

Istraukos Is JURGELIO ADOMO ataskaitos,
rasytos Telsiif LAF stabui
apie Pavandenio nacionaiistq veiklq

.Man, kiek sqlygos leido ir zmonai pasiaukojus vienai
cili apyvokq, teko daug vaZincti, renkant zinias ir jas
perduodant. J TelSius reikejo apie 15 kartq vaziuoti po 31
kilonielrus, j Kelmf — 5 kartus po 35 kilomctrus, j Luokf
•I kartus po 16 kilometrq, j Karklcnus —3 kartus po 19 ki-
lometrq, j Kaltincnus ir Silalf—I karta 55 kilomctrus,
j Paresketj—I kartq 15 kilometrq. Is viso esu padargs
apie 29 didesnes kelioncs. Skaitant j abi puses, arkliu
padaryta 1752 kilometrai. Pasalpij i§ niekur negavau,
iiors avifq arkliui reikcjo daug suSerti...

. .laukdme, kada pasirodys vokiccii] desantai su gink-
lais, kad galetumc gauli ginklq ir pradetume kovoti, bet
dcja... Apie balandiio 15 dienq buvo pas mane posedis.
Dalyvavo Juozas ir Petras Medial, Vanagaite, Eirnontas
ii aS. Svarstcm valdiskq jstaigq peremimo ir administra-
v I mo reikalus. Pagaliau sulaukiau balandzio 27—28 nak-
lics, kada neaplcnke ir manps, "buvau suimtas...

Tardomas sakiau, tikindamas tardytojus, kad a§ pa-
prastas zmogelis, kad buoies manimi nepasitiki...

BirZelio 19 dienq gavau i£ TelSiq laisk? nuo kunigo
Vclavidiaus, kuris га§ё: „Adomeli, pas mus 2ada btiti sek-
niadienj balius, mes vaiSinsim, linkiu ir jums pasivaiSinti**.
Tq pal dienq atvaiiavo i§ Kelrnes gimnazijos mokinys
Jurgis, kuris sakes! turjs rysius net su ccntru, ir praneSe,
kad sekmadienj, ne veliau pirmadienio, turjs prasideti ka-
ras SeJtadienio vakare susirinkom Skrud£s kalne, numa-
tem veikimo plan? ir, iSsiskirstg po krumus, ruoSemes
nusnausti. Jan kelias savailes buvome nemiegoj? namuose.
Ir Mai sekmadienio rytg, ketvirty valandy, iSgirdom pa-
tranky gaudesj, trenksmus. Palokom. pasiskirstem dar-
bais — vieni telefono laidy gadinti, kiti sekti rosy kariuo-
menes judejimy ir susiburimus, treti pradeti komjaunuo-
lius suLmincti...

Pirmadienj jau pradejom suimineti mums pavojinges-
nius komunistus, kad jie neturety rySiy su raudonarmie-
Ciais. Antradienj, pastebej? miske varniSkius komunistus
i§ vykdomojo komiteto, kompartijos ir kitus, suemcm ir
uzdarem pas iikininka Povila Martinky PakalniJkiuose
1 pirtj ir pastatem sargyby.

Vokiefiams uiejus, kovojomc su besislapstan£iais ru-
sais, растет belaisviy: ginkluoty 68 ir 20 be ginkly.
Sekrnadienj, birzelio 29 dieny, atva2iavo Juozas Medius ir
pasake, kad jis yra paskirtas valsCiaus LAF vadu. Su tuo
sutikau, nes, kiek man iinoma, Juozas Metius yra daug
dirbfs. Kiek matau, Juozas rupestingas pareigose. Man
tenka citi Pavandenio LAF grupes vado pareigas

ADSR L, 40 r„ 141-146 1.

Martinkus Povilas, Alberto s„ gimps
1918 metais TelSiq apskrilyje, Varntq vals-
iiuje, Paberiiq к di me.

К liudininko MARTINKAUS POVILO parodymq

1945 m. kovo 13 d.

Pirmomis Didiiojo Tevynes karo dienomis Jurgeiis,
kartu su kitais vokieSiy talkininkais, Pavandenio mieste-
lyje suorganizavo ginkluota bandity biirj ir pradejo te-
rorq prieS tarybinius piiiecius ir paskirus Raudonosios
\rmijos karius. 1941 mety birielio menesj banditai Mar-
tmkus is PakalntSkiy ir Burba, atrodo, Pranas is Mikso-
diio kaimo, Jurgeliui paliepus, areStavo mane ir nuvar£
j savo Stabq, kur buvau laikomas penkias dicnas, о paskui
nugabentas j TelJiQ katejimg. Biirio vadeiva Jurgclis man
smarkiai suverie rankas, suriSo ir taip veid 32 kilometrus
iki pat TelSiy kalejimo. Dabokleje Jurgclis su banditu
Sirtautu tarde mane ir kaltino esant tarybiniu aktyvistu
Tuo metu j kabinetg ji-jo kunigas Leonas Sapoka ir {sake
bauditams mane suSaudyti Nelaisveje iSbuvau tris su
puse menesio.

BirJelio pabaigoje (dar nebuvo vokieCiq musij vieto-
veje) Jurgelis su savo banditais prie BirZulio eicro uz-
puolc Raudonosios Armijos dalinj. Kiek tuomet buvo
n£mu§ta raudonarmieSiq, tiksliai pasakyti negaliu, bet vie-
tmiai gyventojai kalbcjo, kad, dar prieS susiremiant, ban-
ditai paSalino sargybinj, stovintj nrie kelto, nuginklavo
jj ir suSaudc. О kai Raudonosios Armijos dalinys pradejo
keltis per e2er^, bandilai atidenge ugnj, Saudydami iau-
luvais ir pistoletais.

1944 metais, prieS ateinant tarybinei kariuomenei
| miisq apylinkg, Jurgelis pradcjo organizuoti ginkluotq
„Vanagij" gaujQ1 kovai prieS Raudonqjg Armijo

ADSR L, 40 r., 104—105 I.

Martinkus Liudas, Jono gimps 1897
metais TetSiy apskrHyje, Varniq valsJiujc,
Miesteliq kaime.

Is liudininko MARTINKAUS LIUDO parodyint]

1945 m. balandtio 18-21 d.

Banditas TamaSeviCius man 1942 metij rudenj papa-
sakojo tokj faktq. „Ar iinai tu, kodcl gyvas? О todel. kad
as lave isgelbcjau. Jeigu ne a§, tu butumei susaudytas",—

* LLA kautynlq gauja
pradejo pasakoti, kokiu bn du jis man padcjo, 1941 mety
bir?.elio pabaigoje ar liepos pradZioje Pavandenio „akty-
visty“ burio vado Jurgelio bate jvyko pasitarimas, kuris
tikryjy buvo savotiSkas teismas, sprendps vietinio ta-
rybinio aktyvo likimq. TamaSevidiaus iodiiais, pasitarime
ij vadovaujandiy asmeny dalyvavo Sie: Adomas Jurgelis,
klebonas Sapoka, Tama§evidius, Elena Jurgeliend, Streckis.
Visi jie buvo Pavandenio miestelio gyventojai. Apie Sj teis-
mq TamaSevifius man papasakojo Stai dar kq. Visi areStuo-
ti tarybiniai aktyvistai buvo jtraukti j sqrasq . Jj vienaspir-
myjy periiur^jo kunigas Sapoka ir ties pavarde to akty-
visto, kuris, jo nuomone, turdjo buti suSaudytas, Symejo
kryiiukq | tq skaiciy pakliuvau ir aS. Kunigas Sapoka
paraSe kryiiukus prie pavardiiy daugelio arestuoty tary-
biniy aktyvisty ir reikalavo juos susaudyti. TamaSeviCius
pasakojo protestav^s ir sakfs: „Visy suSaudyti nejma-
noma; yra zmoniy, kurie tokios bausmes nenusipelne; jeigu
mes ir juos suSaudysime, neturcsime jokios naudos, о tik
jsigysime daugiau priesy**. Jis pareikaiavo kiekvienq ares-
luotqjj iSkvostt, о jeigu tam padaryti triikty laiko, bent
nubalsuoti. Apie batsavimo rezultatus TamaSevidius man
papasakojo tik tick, kiek tai liete mane, t. y. kas balsavo
ui tai, kad mane suSaudyty, ir kas uz tai, kad iSleisty.
Ш pirmajj pasiitlymq— suSaudyti — balsavo kunigas Sa-
poka ir Elena Jurgeliend, u2 antrqjj— jis, TamaSevidius, ir
Streckis. Adomas Jurgelis susilaike. Be to, TamaSevidius
man sake, kad jis vienq kartq su kunigu Sapoka buvo
smarkiai susipykfs, nes pastarasis nepagristai reikalavo
suSaudyti kiekvienq palanky tarybinei santvarkai fmogy.
Toks gindas buvo jvykps ir su bandity burio vadu And-
riuSka, bet kada ir kur, TamaSevidius man nepasake.

Sapoka 1941 — 1942 metais per savo pamokslus SmciJe
Taryby valdiiq. 1941 mety birzelio pabaigoje buvo u2mu§-
tas banditas Milevidius. Kunigas Sapoka suorganizavo i§-
kilrningns laidotuves, pasake kalbq, kurios turinys buvo
vien Smeiitas prieS tarybinf santvarky. Be to. areSluoty
tarybiniy aktyvisty Seimy narius jis isvarydavo i§ bazny-
iios, nors jie buvo tikintieji. Tu paCiy mety, atrodo, liepos
pabaigoje aS sedejau TelSiy kalejime. Vienas fmogus, ku-
ris sedejo su manimi vienoje kameroje, man papasakojo
„AS buvau iSkviestas j „Sauguina" tardymui. I kabinetg,
kuriame mane larde, atejo kunigas ir dar kaZkoks pilietis
Jie kreipesi j tardytoja, praSydami kaZkokius asmenis su-
Saudyti, bet kg konkreciai, iiegirdejau". A5 papraSiau jo
nupasakoti matyly zmoniy isvaizdg. Kai jis man nusakc,
a§ nedvejodamas supralau, kad tai buvo Sapoka ir Jur-
gelis.

Bandity stabas buvo Pavandenio klebonijojc, kurioje
gyveno baznyfios tarnai.

Patvirtinti kumgg Sapokg buvus banditinio burio va'
dciva galiu tuo, kad ty patty mety vasary, kada a§,
клр Pavandenio apylinkes pirniininkas, buvau uZdarytas
dabokleje, mane ir Jurgj Zdakj banditai priverte va-
lyli Sovinius. Too metu j atskiry kambarj pro mus praejo
kunigas Leonas Sapoka. Petras TamaSevicius, Adomas
Jurgelis ir Antanas Andnuska. Ky jie ten veik£, ne-
Zinau.

ADSR (.. 40 r, 106-110 L

Zilakis Stasys. Jurgio s, gimps 192-i me
tais TelJiQ apskrityjc, Varnfy valsiiuje, Pa-
vandenio kaime.

Is liudininko 21LAKIO STAS1O parodyinu

1946 m lapkri&o 27 d

Mardiu aS paijstu nuo vaikystes. Smetonos valdymo
metais Marcius gyveno savo ukyjc; femes jis turejo dau-
giau kaip 60 ha. jo ukyje buvo daug galvijy. AVrfius
femes iikio darbatns visada samdydavo keletq darbininky,
pats nedirbo. [sikurus Tarybq valdiiai Lietuvoje, jo ukj.
kaip stambq buozinj, apkarpe.

Vokiediq kariuomenei okupavus musq vietovp, pasi-
rode ir Mariius. Buo2cs kartu su Marciumi tarybiniams
aktyvistams aresluoti ir bcsitraukiantiems Raudonosios
Armijos eiliniams bei karininkams persekioti orga-
nizavo banditq burj. Tame buryje buvo Julius Mariius
II Bargzdiiq vienkiemio, Antanas, Povilas ir Kazys And-
riuskos, kunigas Sapoka — pastarieji visi is Pavandenio
miestelio.

Mano tevas prie Tarybq valdzios buvo Pavandenio apy-
linkes pirmininkas; karui prasidejus, norcjo evakuotis
j Tarybq Sqjungos giluma, bet nesuskubo ir slapstesi mi§-
kc. Banditai sulaiki mane ir pasodino j daboklf, kurioje al
ilsedejau septynias dienas, bet kai tik pagavo mano tevq,
jj ilvezc i TelSiq kalejimg, о mane, kaip nepilnametj, pa-
leido.

Veikiantis banditq btirys, Mariiaus, Andriulkos, Ta-
maleviciaus ir Sapokos vadovaujamas, atidengc ugnj
j besitraukiancius raudonarmie&us prie BirSulio elero, ne-
toli Varniq miestelio. Tas btirys buvo areStavgs daug ta-
rybiniq aktyvistq ir gaude atsilikusius raudonarmieCius,
о paskui juos laude. Banditai areltavo mano tevq Jurgj
Zilakj, Liudvikg Martinkq il Miesteliq kaimo, Aleksq Zel-
b$ is Dvarvyciq kaimo, Vinci} Brasq i§ Gaideliq vienkie-
mio, Povilq Martinkq, Pavandenio miestelio siuvejq, Bro-
niq Petrosiq, kur gyveno, neprisimenu. Arestavo ir Var-
niq vykdomojo komiteto pirmininkij Rimkq, pienincs ve-
dej'4 Nedvardg ir daug raudonarmie€iq bei kitq civiliq,
kuriq as nepazinojau. Rimkq ir Nedvardq suSaude Did-
milkyje, apie du kilometrus nuo Pavandenio, Zelbq —
Telliq kalejime, о raudonarmieiius — toje vietojc, kur
surado. Dabokle buvo prigrusta Zmoniq.

A5 esu matfs Marciq, vaikldiojantj j gestapq ir daznai
vazinejantj su vokie^iais. Vienq kartg Marcius, valiuoda-
mas su vokieciais, pamate Liudvikg Martinkq, sustabde
2b
Jj. iStrauke pistuletq ir suriko: „Stai dar vienas kumunis-
tas! Kaip j) dar neSiuja zeme! A5 tave suSaudyfiau,
bet man gaila tavo vaikur Tai man papasakojo Mar-
tinkus.

Marcius daznai kalbedavo mitinguose, kviete gyvento-
jus padeti vokie&ams ir kartu su jais kovoti pries Tary-
bq vald^iq. Tokiq jo kalbq inan toko ir padam girdeti
Maidaug 1941 metq pabaigoje Marcius aikstije iS tribunos,
iteloli baznyCios, pasakc antitarybiny kalbq. Prisime-
nu jo zodiius: „Stai mes visus zydus ir komunistus i§2u-
deme, о jelgu kas ir pastliko. surasime ir tuos nugalaby-
sime, Apvalysime Lietuvq nuo bolsevikinio maro“. Ana-
logi§kai pasisakjdavo Marcius ir kituose mitinguose,
Vokie^iq okupacijos metais Marcius buvo paruoSq jgalio-
tinis, musq apylmkes valstietiq rinkdavo produklus.
Smulkiau apie §iq jo veiklq papasakoti negaliu, nes tuo
metu su tevu buvau pabegys i5 kaimo ir gyvenau Vilniuje,

ADSR f„ 40 r, 112-116 I.

Danta Tadas, Vinco s. Parciiklmo metu
gyvcno Siauliuose, Transport» galvdjc.
Nr 2»

Is DANTOS TADO pareiskhno

1961 m kovo 17 d

Prasidcjus karui ir vokieiiams okupavus Lietuvos TSR,
gyvenau Skaistgirio valsfciuje, Ramo^kiq kaime ir dtrbau
savo levo 39 ha 2emcs iikyje. Apie 1911 metq liepos vidurj,
dtenos tiksiiai neprisimenu, buvau pakviestas j policijq.
Ten radau pulicijos virSininkq, kurio pavardes debar ne-
prisimenu, ir Skaistgirio vikarq Pranj. Be manys buvo
dar pakviesti Jonas Danta ir Juozas Pranys, Pinnasis yra
mano tolimas giminaitis, gyvenys tuomet pas savo ttlq,
Skaistgirio valsCiuje. Alsiq kaime. Juozas Pranys gyveno
Skaistgirio valsiiuje, Normanfiq kaime Mams visiems
trims —man, Jnnui Dantai ir Juczui Praniui— buvo jsa-
kyta suimti Skaistgirio valsSiaus parlijos komiteto sekre-
toriq Broniq MotQzq ir vykdumojr- komiteto pirmininkg
StankeviCiq, Ай nenorvjau sutikti, tadiau kunigas Pranys
pareifike, kad mes butinai turime jvykdyti tq jsakyrng.

Paskui policijoje mums dave ginklus Afi gavau fiau-
tuvq. Tur but, jis man buvo duotas policijos virsininko
ir kunigo Pramo nurodymu.

Gavg ginklus, tq pafiq dienq nu6jome suimti Motiizo
Jj radome namie ir pasakrme, kad mums jsakyta nuvesti
jj j policijq. Juozas Pranys nuvcde jj j Skaistgirj, о aS ir
Jonas Danta nuejome suimti Stankevidiaus, Tafiau jo
neradome namie ir, sugrj£₽ j Skaistgirj, pranefieme apie
tai pohcijai. Veliau girdejau, kad Motuzas buvo sufiau-
dytas.

Netrukus aS pareiSkiau neturjs laiko, pasitrauktau i§
nacionalistu biirio ir daugiau jo veikioje nedaiyvavau
Nors kunigas Pranys per to biirio dalyvius ir kviete mane
ateiti, taCiau as daugiau pas juos negrjzau.

Is kai kunq buno dalyviq ir kitq imoniq, kuriq pa
vardziq dabar nepnsimenu, girdejau, kad Skaistgirio na-
cionalistq buriui ifi pradziq vadovavo policijos virsininkas,
о vcliau—kunigas Pranys. Po kick laiko kunigas Pranys
pasitrauke is tu burio,

15 daugelio Skaistgirio valstiaus gywntojq girdejau,
kad, pasitraukfs i§ nacionahsiq bftrio, kunigas Pranys
em?s vaiineti pas jvairias moteris ir paleistuvauti. Apie
1942 metus jis da?nai vaiinedavo pas savo meilui?, But-
niimq kaimo gyventojq Sleiienp. 1942 metq pabaigoje ma-
lune ar darzinejc buvo rastas pakartas Slezienes vyras
Skaistgirio valsfiaus gyventojai kalbejo, kad Sleiq pa-
kurps kunigas Pranys, tafiau ar tai tiesa, nezinau. Afi
pats maCiau, kaip j jo laidotuves, j Skaistgirj, kunigas
Pranys buvo atvaSiavjs kartu su Sleziene,
Netrukus po Slezo mirties kunigas Pranys apsigyveno
pas SleZicnf ir pamaldg bainyfioje daugiau nebelaike,
nes del amoralaus jo elgesio baznycios vadovybe jam tai
uzdraudc

ADSR f„ 98 r„ 294 -295 I

Leveika Kostas, Klemo s. ParetSkirrto
mclu (jyveno Zagardje, Vilmaus gatveje,
Nr 46

15 LEVEIKOS KOSTO pareiSkimo

1961 щ, kouo 21 d.

Iki karo gyvenau Skaistgirio valsiiuje, Lankaiciij kai-
me ir buvau Skaistgirio baznyrbos marialka, todel gerai
paiinojau buvusj vikar^ kuniga Jon<} Pranj.

Atejus vokic€iams, kunigas J. Pranys Skaistgiryje su-
orgar.izavo ginkluotg nacionalistij burj ir mazdaug iki
1941 mctij rugpiiicio pabaigos pats jam vadovavo. Ypac
iiaurus kunigas Pranys buvo pirmomis vokiefig okupa-
cijos dienornts, kai jis, nuo nieko nepriklausydamas, pats
sprende fmoniy ltkiin$.

Tomis dtenomis, jam jsakius, buvo suimti ir suiaudyti
tarybiniai aktyvistai valsfiaus partines organizacijus sek-
retorius Bronius Alotuzas, komjaunuolis Vaitiekunas ir kiti.
Tai gerai 2inau, nes pats priklausiau tam nacionalistij
biiriui.

Apie 1941 meh; birzelin pabaigg ar liepos pradziij ku-
nigas Pranys atvaziavo pas mane ir pasiule man stoti
j jo organizuot^ burj, nes, es?, reikia pamokyti valsfiaus
komjaunuolius. Л5 sutikau.

Kai jstojau j biirj, matdaug po savaites kunigas Pra-
nys pasikvietc mane j biirio busting, kuri buvo valsdtaus
valdybos name, ir Hope man kartu su biirio dalyviais
Juozu Rimitka ir /Vduliu Jonaidiu nuvykti j Vaidmimu kai
mg pas komjaunuoiius Doiky, Vytautg Mitrofanovg ir bro
liy komjaunuoliy Liumy tevus ir pasakyti jiems, kad jie
tuojau atvykty j vaisciaus nacionalisty burio busting Tg
jsakyma jvykdeme ir grjig apie tai ргапебёте kunigui
Praniui.

Mineti komjaunuohai, iSskyrus Liumy tevus, a Ivy kg
j Skaistgirj, kunigo Pranio jsakymu buvo suimti, taciau
po kick laiko paleisfi. Budamas nacionalisty biirio vadei-
va, kunigas Pranys turejo lemiamg iodj, sprendhant su*
iintyjy likimg.

Prisimenu lokj faklg Karta pats maSiau pas vieng iS
artnniausiy kunigo Pranio padejejy, hurio dalyvj Jurgelj,
suimty tarybiniy pilie^iy sgrasg su kunigo Pranio rezo-
liucijomis prie§ kiekvieng pavardf. Gcrai prisimenu, kad
prie komjaunuolcs Vales Nauduzaites pavardes kunigo
Pranio ranka buvo paraJyta: „nepataisomas elementas'* Tai
reiSke, kad ji buvo pasmerkta mirti. Ir is tikryjy, netrukus
ji buvo iSsiysta j Siaulius ir daugiau nebegrjzo

Be to, kartq girdejau kuniga Pranj kalbant savo pa-
dt-jejatns Jurgeliui ir Pudauskui, kune tardydavo suim-
luosius: „Jeigu geruuju neprisipazms, reikia rupii'Zems
jkrestil*

Kunigas Pranys buvo toks iiaurus, kad net palys burio
dalyviai tarp savps kalbejo ir stebirjosi, kaip galima be
atodairos, vieno imogaus sprendimu, zudyti zmones.

Mazdang nuu rtigp.uCio pabaigos kunigas Pranys pats
buriui jau nevadovavo, nor г, j jo bustiny uieidavo.

I5ej?s i5 burio, kunigas Pranys vokieciy okupacijos
metu spekuliavo, keisdamas j laSinius ar niiltus gyvento-
jams reikalmgas prekes: muilo akmenj, pasagines vinis
IT kt.

Veliau kunigas Pranys persikele j Butniuny kaimy pas
savo meiluZp Sleiien?.

ADSR t. 98 r. 296- 297 I.
MolOzienf Rozalija, Jurgio d PareiSkinw
metu Ryveno Jqniikio raj one. Skaislgirio
epylinkeje, Alsiy kaime, dirbo „Saltinip" koV
Jkio meiilja

Is MOT0Z1FNES ROZA LUOS pareisklmo

*	1961 m kovo 26 d

Mano vyras, Bronius Motuzas, 1940—19*11 metais buvo
Skaistgino valsCiaus partines organizacijos sekretorius.
Pirmosiomis vokieCiq okupacijos dienomis Skaistgirio vals-
iiuje i§ vietiniy buuziy ir nacionalisty buvo sudaryta gau-
ja, kurios organizalorius ir vadeiva buvo vietinis kunigas
Jonas Pranys.

1941 mety liepos 12 dienq pas mus atvyko ginkluoii
nacionalisty gaujos dalyviai Jonas Danta, Petras Danta,
"Lidas Danta ii Juozas Pranys. Jie sueme mano vyrq Bro-
niy Motuzy, isveSe j Skaistgirj ir pasodino j kalejimq. Po
dviejy dieny nucjau pas kunigq Pranj j klebonijq papra-
 yti, kad mano vyro nesufcaudyty, bet feisty, jeigu jis yra
kuo nors nusikaltfs. Taiiau kunigas Pranys Siurksdai
spyrt mane koja ir isstuinc pro duris. sakydamas, kad ma-
no vyras gaus tai, kq uisitarnavo.

Kiekvienq dienq nesdavau vyrui maisto ir riikaly Koi
mano vyras sed.jo Skaistgirio kalejime, kunigas Pranys
tris kartus tardc mane nacionalisty burio biistineje. Jis
klausinejo, kur aS gaunu papirosy ir tabako vyrui, ties
tuomet niekur negalima buvo gauti nupirkti. Tardymy
metu Pranys clgcsi su mariimi itauriai; apsirenggs buvo
clviliniais drabuZiais.

Kartq, atneiusi j kalejimq vyrui maisto, maciau, kaip
pne nacionalisty gaujos atabo privaziavo vezimas su tos
gaujos dalyviais, kuriy tarpe buvo ir kunigas Pranys, ap-
rengps civiliniais drabuiiais, su baltu raiidiu ant ranko-
v('i ir su Sautuvu.
Mazdaug po dviejtj savaiiiq nuo mano vyro suemimo
ir inmcto pokalbio su kunigu Praniu nuvaiiavau j Siau-
lius pas vokieciij karo komendantq preJyti, kad mano vyro
nesuSaudytij. Ten perskaite mano praSyinq ir grqiino man,
sakydami, kad mano vyro likimas bus isspr^stas vietoje,
Skaistgiryje.

1941 metq rugpiucio 5 dienq, atnesusi j Skaistgirj mais-
to vyrui, jo jau neberadau Jis buvo iSvettas j Gruzdxiu
imestelj ir suSaudytas

BetarpiJku mano vyro mirties kaltininku laikau ku-
nig? Pranj ir prasau jj surasti ir nubausti

ADSR f., 98 r„ 298 299 1.

Norgcllenfi Tamara, Alekso d, ParciJkl-
mo metu gyveno JoniSkio rajone, Skaistgirio
miestetyje

Is NORGEL IENES TAMAROS pareiSklmo

196} m. kovo 20 d.

Prasidejus kaiui, gyvenau JoniSkio rajone, Skaistgirio
apylinkeje, Ramoskiij kaime; buvau koinjaunuoli*. Atejus
vokieciams, Skaistgiryje buvo sudarylas gmkluotas nacio-
nalisty biirys, kuno vienas aklyviausitj dalyviij buvo
Skaistgirio vikaras kunigas J. Pranys. Kas vadovavo tarn
biiritii, neZinau, bei kunigas Pranys pats tarde suimtus ta-
rybinius aktyvistus ir kitus pilieii’us.

1941 mety birzelio pabaigoje ar liepos pradzioje nacio-
nalisttj biirio dalyviai Kumpis ir Kostas Leveika sucmc
mane ir update j Skaistgirio kalejimq kartu su kitais su-
imtais tarybiniais piliefiiais. Ten mane tarde to burio va-
deivos Anicelas Kaikaris, Tumenas (abu nevietiniai) ir
kunigas Jonas Pranys.

Gerai prisimenu, kad kitg dienq po mano sucmimo
kunigas Pranys iSkviete mane j Skaistgirio valsciaus val-
dybq Те» buvo kazkuks nacionaiistq pasitarimas, kuriam,
tnatyl, vadovavo kunigas Pranys. Kai mane jvede j kam-
barj, ten buvg nacionaiistq burio dalyviai isejo, о Jonas
Pranys erne mane tardyti. Jis pradejo iaukti, kad prisipa-
Zinciau, kokj darbq a§, kaip komjaunuole, dirbau.

Kvotos metu kunigas Pranys buvo apsirengfs civili-
niais drabuziais. pilku nainie austu kosttumu, auliniais ba*
tail, be kepures.

Be to, dar prisimeiiu, kad kunigas Pranys spekuliavo.
19-12 metais mano tevas ui laSintus nusipirko is jo muilo
akmcns.

ADSR f., 98 r„ JnC—301 I.

Raudjs Kazye. Antano s. ParcHklmo me-
in gyveno Joniikio rajone, Skaistgirio spy-
linkeje, Donyliq kaime. buvo „Percales* koi
bkto narys

Is PAUDZIU KAZIO parciskimo

1961 m. koi'o 22 d.

Prasidejus karui ir vokieiiams okupavus Skaistgirio
rnicstelj, gyvenau Donyliq kaime, maidaug u2 dviejq ki-
lomctrq nuo Skaistgirio. Pirmomis vokieciq okupaeijos die-
iiuinis Skaistgirio vikaras kunigas Pranys, buoze Jurgelis,
kuns dabar gyvena u2sienyje, ir kdi suorganizavo Skaist-
iJryje ginkluoti? nacionaiistq gauja, kuriai vadovavo Pra-
nys. Jani jsakius, buvo suimla daug tarybmiq pilieCiq.
Nacionalistai suiaude mano svainj Kazj Urbonq, komjau-
nuoij Aleksq Zeimj, krinjaunuol? N'auduZait? ir kitus.

Gerai zinodanias, kad jq liktmg sprendi* tos gaujns
vadeiva kunigas Pranys ir jo padejejai Jurgelis bei kiti,
tiesiogmiu zuvusiqjq mirties kaltiiunku laikau Pranj, ku-
ris buvo labai ziaurus ir daugiau laiko skyre nationalis-
ts gaujos veiklai, iiegu savo kunigo pareigoms.

7-«llki<l ЬИпугк* prkflobbfyje

33
Mano svainj Kazj L'rbonq kunigas Pranys suemc ui
tai, kad Urbunas, kaip man pasakojo jo imona, mano pus-
•esere, dai pne$ karq, vezdamas Pranj j ligoninf, susigni-
fij?s su juu ir parei£k£s, kad ligoniui kunigas esqs visai
nereikalmgas. Kunigas Pranys tuomet pavadin^s jj bolse-
viku ir nctrukus po to, atejus vokieciams, susaude.

Kartq, eidamas pro nacionalisty gaujos biisting, kuri
buvo valsdaus valdybos name, pats pro langq maciau,
kaip kunigas Pranys tarde Urbonq.

Mano velionis dede Kazys Raudys, gyven?s Norman-
teliy kaime, pasakojo man, kaip jis buvo suimtas,
1941 mety birzeho pabaigoje ar liepos pradSioje gaujos
dalyviai suemp Raudj ir atvarp j daboklp, buvusiq Skaist-
girio valsciaus valdybos name. Ten jj tardps pats kuni-
gas Pranys, reikalaudamas pasakyti, kur pasislepp jo du
sunus kuinjaunuolial.

Be to, dede dar man pasakojo tokj jvykj. Kartq, jam
tebesedint dabokieje, suimtieji paprasp sargybinj atidary-
ti langq, nes kambaryje buvp labai tvanku. Nctrukus pri-
ejps it lauko puses kunigas Pranys, uidarps langq ir su-
sukps: „Tedvesia tie bolsevikai".

Kiek laiko kunigas Pranys vaoovavo Skaistgirio nacio-
nalisry buriui, nezinau Daugehs skaistgirieCiy keike jj
kaip iiaury ZmogZudj ir fmoniy kaukintojq.

1942 mety gruodZio 27 d. buvo nuzudyias kunigo Pra-
nio meiluies vyras, Butniumj kaimo gyventojas Kazys
Slezas. As ir visi Sleio kaimynui, kurie gerai zino tg
jvy kj, manome, kad Sleig nuiude kunigas Pranys.

Apie tq jvykj iinau tai, kad 1942 mety gruodzio 26 die-
nq Siestas, jo zniuna Apolonija Sleiienc ir kunigas Pranys
Ivente kaledas pas Butniunq kaimo gyventojus Gasparai-
cius. Kaitkuris to pokylio dalyvis pasakojo man, kad Sle-
zas uZsipuolys kunigq Pranj del savo imonos neiJti-
kimybes ir jos santykiy su Praniu, о Sis smogps jam,
kumsSiu.
Veliau kunigas Pranys su Sleiiene jrnetf jj j veiimy
ir nuvezg name. Kitos dienos rytq Slezas buvo rastas pa-
kartas maluno masimj skyriuje. Nuimant lavonq, dalyva-
vo mano brohs Jonas Raudys, kuris vcliau man pasa
kojo, jog SleZas negalSjo mirli taip pakartas, nes kilpa
buvo uJncrta ne apie kakla. bet per pasmakrg ir viriu-
galvj.

Velionio Slezo sunus, vardu Kazys, kuriam tuomet buvo
10—12 mety, susirinkusiems girdint pasake, kad kunigas
Pranys po pazastimi nuneJgs tcvelj 1 maSinq skyriq. Ne-
trukus, po dienos ar dviejq, i$ Joniskio buvo atvaziavg
iiydytojal skrosti lavvno, tafiau kokiy iSvadtj jie padare
apie Slezo inirtj, nezinau

Be to, brolis man pasakojo, kad prie Slezo lavono su-
•irinkusicms zmonems pradijus kalbeti, kad jis no pats
pasikore, Sleziene suiuko: „Tylekite, nes ir su jutnis tuo
jau taip gait atsitikti“

Kaip ten bebutq. taciau vokieciq okupacines valdzios
organai kunigo Pranio nepatrauke atsakomyben uz Slezo
nutEudymy. Netrukus po to jvykio kunigas Pranys persi-
k* le pas savo sugjventing Slezieng. Veliau jam buvo
ntimta teise eiti kunigo pareigas.

ADSR f„ 98 r.. 30S 3u7 1 .

Daugmaudieni Kristina, Jono d. PareH-
kimo metu gyveno Zagareje, Tarybq aik5-
Uje. Nr. 17

IS DAUGMAUDIENt-S KRLSTINOS pareiskimo

1У6! m kuvo i8 d

Mano sesuo z\polonija SleSiene. buvusi kunigo Pranio
meiluze, sunus komjaunuolis Vytautas Daugmaudis, kuris,
Jlejus vokiedams, „aktyvisiy" buvo suimtas, ir kiti Skaist-
girio miestelio gyventojai man pasakojo, kad kunigas
Pranys kelis menesius buvgs bandity burio Stabo virii-
ninku, duodavgs jsakymus suimincti tarybinius piliecius ir
aktyviai dalyvavgs nusikalstamoje „aktyvisty" veikloje.

Atejus vokiediams, „aktyvistai" netrukus sueme mano
suny Vytauty. Kai nucjau j Skaistgirj suzinoti, kur yra ma-
no siinus, policijos virsininkas pasake, kad jis iiveztas
j JoniSkj ir bus ten susaudytas. AS nuvaiiavau ten ir, stove-
dama prie savo veZimo, atsitiktinai iSgirdau kunigo Jono
Pranio ir kito „aktyvisto" —Jurgelio — pokalbj. Mangs jie
nemate. IS jy kalbos supratau, jog jie tik ky sugrjzg moto-
ciklu is Siauhy, kur juos barg uz kazkokias bandity burio
klaidas. Tai buvo pirklio Sliukino kieme, kur sandeliuose
buvo laikomi suimti tarybiniai pilieciai, jy tarpe ir mano
sunus Vytautas.

Ту dieny „aktyvistai" paleido mano suny. Jis turejo
du kartus per savaitg registruotis polieijoje. Vytautas man
pasakojo, kad Skaistgiryje „aktyvistai" jj ziauriai tardg;
jy tarpe buvgs ir kunigas Jonas Pranys. Jie reikalavg iS jo
prisipaZinti, kad jo tevas, mano vyras Pranas Daugmaudis
(buvgs Zagares valsciaus vykdomojo komiteto pirmininko
pavaduotojas; prasidejus karui, jis evakavosi j Taryby Sy-
jungos gilumy), ejgs irzudgs zmones, о jis, Vytautas, pade-
gincjgs namus. Kadangi Vytautas neturejgs „aktyvistams"
ky pasakyti, kunigas Pranys, paemgs is vielos nupinty rim-
by, liepgs mano simui Vytautui gulti ir parctekgs, kad jei-
gu jis nenorjs pnsipazinti, jie jj mu5iy. Tadiau tai buvgs
tik grasinimas, kunigas Pranys jo nemuSgs.

Mano suny Vytauty 1948 mety liepos 13 dieny nuzude
banditai.

Po keliy menesiy, tiksliai neprisimenu, kada, kunigas
Pranys pasitrauke is Skaistgirio nacionalisty burio, Jo vie-
ton to burio Stabo virSininku buvo paskirtas buvgs rnoky-
tojas Klemas Rudauskas. Dabar konkre^iai neprisimenu,
mano motina ar sesuo Sleiiene kalbejo, kad kunigui Pra-
niui mesti burj liepg vokicciy valdzios organai, nes jam,
kunigui, esy. nedera uzsiimineti pasaulietiskais reikalais.
Btidamas nacionaiistq burio Slabo virSininku, kunigas
Pranys kartu ejo ir savo pareigas baznydioje, tadau dau-
giau laiko skyre „aktyvistq" veiklai.

Be to, Skaistgirio gyventojai kalbejo, kad Pranys pats
vazincjps ir rinkps i§ Smoniq mediioklinius Sautuvus bei
kitus ginklus, likusius pas gyventojus po to, kai praejo
frontas.

Pasitraukps i§ nacionaiistq burio, kunigas Pranys erne
palaidai gyventi, daugelyje kaimq turejo meiluZes, pavyz-
diiui, Butniunq kaime mano seserj Sleiienp ir kitas, su
kuriomis slapta nuo jq vyru palaikd intymius santvkius.
Toks jo elgesys kele daugelio parapijiefiq pasipiktinimq.
A§ pati su savo kita seserimi, Stase Bricdiene (mirusi).
buvau nuva^iavusi pas kanauninkq, kuriam papasakojome
apie Pranio meilcs santykius su musq seserimi Apoloni-
ja Sleziene ir praSeme, kad jj sudraustu.

Tuo metu jvyko vienas ncmalonus jvykis. 1942 metq
gniodzio 27 dienq malune, patalpoje, kur buvo garo kati-
las, buvo rastas pasikorps to malQno savininkas, mano se-
vers vyras Kazys Slezas. Dar prie§ tai SleSas iinojo apie
savo imonos neiStikimybp ir jos intymius santykius su
kunigu Praniu, tattau ar jis pats del to pasikore, ar jj
nu?.ude Pranys, nezinau. Mano sbnus Vytautas Daugmau-
dis (mirps) man pasakojo, kad po to jvykio jis kalbejps
su gydytoju, kuris buvo atvaziavps i§ Siauliq lavono skros
II, ir gydytojas (pavardes nezinau) sakps, kad Slezas bu-
vps pakartas jau mirps. Kadangi truko aiskiq jrodymq, bu-
vo sura§ytas aktas, kad Sle2as pats pasikore. Tuo viskas
ir baigesi.

Po Sleio mirties kunigas Pranys ir toliau susitikinejo
su mano seserimi Sleziene. Todel mes ir nuvaziavomc skqs-
tis pas kanauninka Tuomet baznydios vadovai pasiulc ku-
nigui Praniui persikelti j kitq parapij?, tafiau jis nesuti-
ko, ir, metps tarnyb? baSnyCioje, apsigyveno pas mano
seserj Slezienp. Persikelps gyventi pas Slezienp, kunigas
Pranys atsiveie su savim auksiniq daiktq ir pinigq. Du
auksinius laikrodiius ir kelet$ auksiniq monetq pati ma-
iiau pas savo seseq Sleiien₽, kuri man pasakc, kad tai
jai dovanojfs Pranys.

Ten jis gyveno ir dirbo malune ir ukyje iki 1944 me-
tq. о paskui pabego kartu su besitraukiantiais hitlerinin*
kais Nuo Io laiko daugiau jo nemaciau.

Mano sesuo Apolonija Sleziene, kaip buo2e, 1949 me-
tais buvo iJvezta j Tarybq Sqjungos gilumg ir dabar lais-
vai gyvena Irkutsko srityje, Bodaibinsko rajone; dirba
Artiomovsko kasyklose. Sleiiend man ra§e. kad kunigas
Pranys kita pavarde siuniia jai laiSkus iS l.enkijos. Ta-
fiau jau dveji metai, kai jis kazkur dingo ir jai daugiau
neberaio.

ADSR I.. 98 r.. 308 311 1.

JanuJaitis Petras. Stanislovo s., gin<?s
190) metais Marijampoles (dabar Kapsukas)
apskrityje ir valsfiuje, Tarpuiiq kaimc. Kuni-
gas pranciJkonas — tevas Aloyzas. Siuo me-
tu Krakiq miestelio (Kedainiy raj.) baZnyclos
altarista.

Is kunigo JANUSAICIO PETRO parodymq

1950 tn. vasario 18 d.

Iki 1922 metq mokiausi Marijampoles gimnazijoje ir,
baigps ketunas klases, nutariau eiti j kunigus. Tafiau ne-
turtingq j kunigq seminarijq nepriimdavo, ir a§, netur£-
damas le§q. jstojau j vienuolyntj. Iki 1924 metq buvau Kre-
lingos pranci&konq vienuolyno vienuolis, о 1924 metq ru-
denj vienuolyno vyresniojo, kunigo Bizausko, nutarimu
kartu su kitais AcSiais vienuoliais buvau pasiqstas j Bres-
lau (Vokietija) kunigq seminarijjj; ten mokiausi SeSerius
metus.

As buvau vienuolis pranciskonas; pranciskonai yra at-
skira katalikq dvasininky dalis. Pranciskonq mokyklu
Lietuvoje nebuvo, todel a§ ir buvau pasiystas mokytis
J Vokietija. J pranciJkony dvasininky seminarijtj 1924 me-
(ais mane pasiunte visos Lietuvos pranciSkony kurija,
kuri buvo Kretingoje. Ten pat buvo ir pranciSkony vienuo
lynas, kuriame a§ buvau vienuolis nuo 1922 mety rugpifl-
iio menesio PranciSkony dvasininky seminarija baigiau
1929 mety gruodiio menesj ir 1930 mety sausio menesj
grjSau i5 Vokietijos j Kretinga, GrjJgs buvau paskirtas
Kauno pranciskony vienuolyno kunigu. Ten tarnavau iki
1933 mety pabaigos, о paskui buvau perkcltas iS Kauno
j Kretingos pranciskony vienuolynq, kuriame tarnavau iki
1936 mety pabaigos. PranciSkony ordino statute yra nu-
matyta, kad pranciSkony vienuolyno kunigas negali dirbti
vicnoje victoje daugiau kaip trejus metus, todel kas treji
metai buvau keliamas iJ vieno vienuolyno j kity. 1936 me-
ly pabaigoje is Kretingos pranciSkony vienuolyno buvau
perkeltas j Kauno, о 1939 metais—vol j Kretingos vienuo-
lyna, kur dirbau iki 1942 mety birielio nidnesio. Po to vel
grjzau j Kauny ir iki suemimo visy laika ten gyvenau, tar-
navau kunigu dviejuose vienuolynuose.

1933 metais religines Sventes proga su desimties lie-
luviy kataliky dvasininkijos atstovy delegacija buvau nu-
vykgs j Italijy. Tais metais sukako 1900 mety nuo Jezaus
Kristaus mirtics Italijos sostineje, Romoje, kur buvo daug
kataliky dvasininkijos delegacijy ir i§ kity valstybiy, a5
kartu su miisy delegacija buvau audieneijoje pas kataliky
dvasininkijos vadovy popieziy Pijy XI. Audiencija buvo
labai neilga. Popiezius Pijus XI pasakc kelety sveikinimo
iod£iy miisy delegacijai ir davc nurodyma saugoti ir stip-
rlnti kataliky tikejimy Lietuvoje.

Romoje miisy delegacija buvo tik tris dienas ir aplanke
kelcty bainytiy, kur vyko pamaldos minetos Sventfcs pro-
ga. Po trijy dieny iSvaziavome algal j Lietuvy.

Delegacijy, su kuria 1933 metais buvau nuvykgs j Ro-
my, sudard visos Lietuvos kataliky dvasininkijos atstovai.
Jy visy isvardyti negaliu Galiu nurodyti tiktai Kaur
kataliky dvasininkijos atstovust Benedikt? Bagdong, Au-
gustin? Dirvelg ir save. Daugiau nieko i5 tos delegacijos
atstovy neprisimenu. nes tai buvo jau seniai.

Vokieciy okupaeijos metais (1941—1944) Taryby Sg-
jungai prieSiSk? darb? aktyviai dirbo Sie dvasininkai:
arkivyskupas Juozas Skvireckas. Medislovas Sanda navi-
iius, vyskupas Brizgys, vardo neiinau, ir Kapocius, vardo
taip pat neJinau. Visi jie gyveno Kaune, ufeme vadovau-
janfius postus kataliky bafnySioje ir aktyviai dalyvavo
antitarybineje veikloje. Biidami jtakingi asmenys. jie ra-
gino visa kataliky dvasininkij? aktyviai kovoti prieS ко-
munizm? ir prie§ Taryby Sgjungy. Jie daSnai sakydavo
bainy^iose gyventojams antitarybinius pamokslus, SmeiZe
Taryby Sgjung? ir garbino faSisting Vokietijy.

1943 metais jie paraSe kreipimgsi j visus Lietuvos ka-
talikus ir iJsiuntincjo j visas baznyCias, nurod?, kad jis
bflty perskaitytas visiems tikinliesicms. Kreipimesi Lietu-
vos gyventojai buvo raginami remti faSistinp vokiefiy ka-
riuomenf, padeti jai ir aktyviai kovoti prieS Taryby Sa-
jung?. Jis buvo perskaitytas visose bainy&ose per pa-
maldas.

1944 metais iSvarius vokicCiy kariuomenp iJ Lietuvos,
Skvireckas, Brizgys, Sandanavidius ir Kapocius pabego
kartu su besitraukianciais vokiefiais. Nuo to laiko ne2i-
nau, kur jie yra.

AS vediiau ideologin? kov? prieS komunistus. Biida-
mas kunigas, pamaldy metu sakiau pamokslus, raginda-
mas gyvenlojus kovoti prieS bolseviky ideologijq, sakyda-
mas. kad komunistai yra bedieviai, ir reikalaudamas. kad
tikintieji visomis priemonemis kovoty prie§ jy idejas. Pri-
sipaZjstu, kad savo kalbose visaip ^meiziau Taryby Sgjun-
gy. Savo antitarybines pajiuras iSdesiiau dienoraStyje,
pavadinps jj „Lietuviy pranciskony kronika". Jame taip
pat visaip Imeiziau komunizm? ir Taryby Sgjungy. T?
dienorastj daviau skaityti kai kuriems kunigams ir tikin-
tiesiems. Ta antitarybinio turinio dienoraStj raSiau пчо
1931 iki 1944 metq.

1941 meh] antroje puseje Kretingoje du kartus (mieste
ir baznyiioje) sakiau antitarybinius pamokslus, kuriuose
visaip Smeiziau Tarybq valdzig, garbinau vokietius ir ra-
ginau gyventojus teikti jiems paramq Tas kalbas sakiau
Telsiij vyskupijos vyskupo Justino Staugaicio (mirgs 1946
metais) nurodymu. Jis buvo davgs man ir kitiems kuni-
gams specialius nurodymus §iuo klausimu. Be to, tai vi-
siSkai atitiko ir mano prie§i§kq nusistatymg Tarybq val-
diiai.	*.

1§ vokicciq saugumo darbuotojq Kretingoje gerai pah-
паи Jakj, rodos. Prang ir Gabrieliq Brazinskg.

Jakj pazjstu mazdaug nuo 1933 metq. Mes buvome
draugai, ir as daznai lankydavausi pas jj. Burhiazinio-
smetoninio rehmo metais Lietuvoje Jakys buvo Kretingos
zvalgybos-saugumo policijos virhninkas. 1940 metais, su-
kurus Tarybq valdiig Lietuvoje, jis su Seima pabi’go j Vo-
kietijg. Prasidejus karui ir vokieCiams okupavus Kretingg,
apie 1941 metq birfelio 26—27 dien? Jakys su Jeima grjSo
is Vokietijos j Kretingg ir buvo vokiediq zvalgybos-saugu-
mo policijos virJininkas.

Gabrieliq Brahnskg paijstu mazdaug nuo 1936 metq.
Vaikysteje jis buvo auklejamas Kretingos pranciSkunq
vienuolyne, kurj laikg gyveno Italijoje, buvo vienuolis,
о grjfgs j Lietuvg tarnavo policijoje. Sukurus Tarybq val-
dha Lietuvoje, 1940 metais Brazinskas buvo tarybiniq or-
ganq suimtas ir sedejo Kretingos kalejime.

Prasidejus karui, jis buvo vokieCiq paleistas i§ kalejimo
ir 1941 metais dirbo Kretingoje vokiediq ^valgybos orga-
miose.

ADSR L 98 r., 151—155 I
Paulauskas Bonifaces, Juozo s„ gim^s
1908 metais Kretingos apskrityje Ir valsilu-
Je, Genfy kaime.

I? liudininko PAULAUSKO BONIFACO parodymy

1949 tn. spalio /7 d.

As asmeniSkai pazjstu kuniga-vienuolj, vadinamt} Aloy-
zu TaSiau tai netikras jo vardas, taip jis buvo vadinamas
vienuolyne. Jo pavardes, vardo ir tevo vardo nezinau Vie-
nuolis Aloyzas ilg$ laikf) buvo Kretingos bainycios kuni-
gas Jis yra apie 40 mety amZiaus. Kity kunigy Aloyzo
vardu Kretingoje niekada nebuvo. Mano santykiai su juo
normalus, jokiy asmenisky s^skaity tarp musy niekuomet
nebuvo.

Vokieciy okupacijos metais Aloyzas gyveno Kretingoje,
buvo kunigas. Jis bendradarbiavo su vokieciy saugumo po-
licija, kurios virJininkas buvo Jakys. Be Jakio, saugumo
policijoje dirbo Braiinskas ir kiti.

1941 mety liepos pirmomis dienomis Kretingoje, gatve-
je, policininkas Petras Kontautas sudme mane ir nuvedc
j policij?. Ten mane tarde saugumo darbuotojas Brazins-
kas, kaltindamas, kad esu komunistas, dirbps milieijoje
ir pan. Tardydamas jis mane muSe, ta£iau, neiSgavps jokiy
parodymy, nusiunte j kalcjimq. Po trijy—keturiy dieny
Brazinskas vel iSkviete mane j tardyma, pateikc tuos pa-
dius kaltinimus ir pareiSke, kad esu Taryby Sqjungos Sni-
pes. Kvotos metu prisipazinau dirbps milieijoje tiktai sek-
retoriumi. Tardymo metu mane mu§£ Jakys, Brazinskas ir
Smilgys. Po kvotos Brazinskas pareiSkc, kad biisiu suSau-
dytas, taciau pries mirtj dar turiu i&paiinti savo kaltes ku-
nigui tevui Aioyzui. Po keliy minufiy, jiems visiems isejus
iS kabineto, atejo kunigas Aloyzas. Jis erne mane klausincti,
verte prisipafcinti saugumo polieijos darbuolojams, kad
esu partijos narys. AS jam pasakiau, kad Komunisty parti-
jai nepriklausiau. Tuomet jis pareiSke, kad as. gal but, ir
nekomunistas, tadiau remiau Taryby valdiios organus ir
turjs pasakyti tiesq nebijodamas, nes vis tiek busiu su5au-
dytas. Todel prieJ mirtj turjs jam viska papasakoti, kad
dievas atleisty man ir priimty j dangy, kad aname pasau-
lyje man buty geriau. A5 jam nieko neatsakiau. Tuomet jis
pcrzegnojo mane ir i5cjo i§ kabineto. Jj sutiko saugumo
virSininkas Jakys ir paklause, ar aS kq nors papasakojau.
Aloyzas atsakc, jog nieko nepasakiau. Tai aS pats madiau
ii girdejau. nes kabineto durys buvo praviros.

15 to padariau iSvada, kad kunigas Aloyzas dirbo vo-
kieciij baudziamuosiuose ir ivalgybos organuose kartu su
Jakiu, Brazinsku ir Smilglu. Po tardymo buvau nuvestas
j kalejim^, kuriame sddcjau maSdaug m^nesj. Paskui bu-
vau nusiystas j Klaipedos kalejim$, о iS ten — j Kara-
liaufiy, kur buvau nuteistas penkeriems metams katorgos
darby. Mane islaisvino Raudonosios Armijos daliniai.

WSR f. 98 r.. 156-157 1.

Kretingauskas Teodoras. Sidoro s , gimfS
1892 metais Kretingoje.

Is liudininko KRETINGAUSKO TEODORO parodymy

1949 m. balandiio 15 d.

Dovydas Kretingauskas — mano brolis. 1940—1941 me-
lais jis gyveno Kretingoje, dirbo brigadininku kariniy jtvir-
tinimy statyboje. 1941 metais vokie^iai jj suSaude.

Taryby valdSios metais (1940—1941) mano brolis buvo
tarybinis aktyvistas, dalyvavo i§ buoZiy atimant zcmp bei
kita turty. Jis pasiflle nacionalizuoti Krelingos bainyiios
turty, reikalavo perduoti pufiamyjy orkestr^ miesto gyven-
tojams. Ш tai bainyiios klebonas tevas Aloyzas, pavarde,
rodos, JanuSaitis, pyko ant mano brolio ir ne.ipkente jo.

Vokieciams okupavus Kretingq, nuo pal pirmy dieny,
1. y. nuo 1941 mety birielio 23 dienos, vokiefiai pradejo
masiSkai suimincti komunistus. komjaunuolius ir tarybi-
nius aktyvistus. Jiems talkininkavo saugumo darbuotojai
Jakys, Smilgys, Braiinskas ir kiti, kuriy pavardziy dabar
neprisimenu.

Tg pa£ig dieng vokiediai i§ nusiteikusiy prieS Taryby
valdiig gyventojy sudare teismg, j kurj jcjo saugumo po-
licijos virsininkas Jakys, klebonas tcvas Aloyzas-JanuSai-
tis ir kiti, kuriy pavardziy dabar neprisimenu. Visy suimty
tarybiniy piliefiy, taip pat ir mano brolio Kretingausko, li-
kimg sprend£ to teismo nariai. Tevo Aloyzo-JanuJaicio,
kuris pyko ant mano brolio, reikalavimu teismas ir
nuteis£ jj susaudyti. Kitg dieng po sucmimo, 1941 mety
birielio 24 dieng, mano brolis Dovydas Krelingauskas bu-
vo susaudytas. AS pats maftau, kaip mano brolj ir daug
kity suimtyjy varfe Saudyti. Paskui nuteistuosius ejo Kre-
tingos ba£ny£ios klebonas Aloyzas-JanuSaitis, kuris daly-
vavo juos suSaudant.

Tuo metu teismo, kurio narys buvo Aloyzas-JanuSaitis,
nutarimu buvo suSaudyta daugiau kaip 300 tarybiniy pi-
lieciy

Kitg dieng po mano brolio suSaudymo, 1941 metu bir-
ielio 25-gjg, Zemaidiy gatveje sutikau Aloyzg Janusaitj.
kuris pasake: „Tu dar gyvas? Tavo brolj Dovydg vakar
suSaude, о tu dar laisvas vaikStai". AS jam nieko neatsa-
kiau.

ADSR f„ 98 r.. 158-150 1.

Gofdickas Steponas. Aiekso s., gimfs
1924 metais Kretingoje.

Is liudininko GOL1MCKO STEPONO parodymy

1949 m. spalio 4 d.

Janusaitj paijstu nuo savo vaikystes. Jis uieidavo pas
mus j pamokas, kai a§ dar mokiausi Kretingos pradzios
mokykloje. Tada jis buvo Kretingos bainytios klebonas Jo
vardo nezinau, tadiau visi rniesto gyventojai vadindavo jj
Aloyzu. Jis visuomet pasirasydavo „tevas Aloyzas". Taip
jis pasirasydavo ir po savo straipsniais smetonines val-
dzios metais leidziamuose laikrasciuose.

1941 mety vasarq, praejus mazdaug dviem savaitcms
po to, kai vokieciai uzciiie Kretingjj, viena sekmadienj aikS-
leje vyko pamaldos, kuriose dalyvavau ir a<>. Buvo susi-
rinkg daug gyventojy is Kretingos ir apiinkiniy kaimq bei
vokieciq kareiviy ir karininkq. AikSteje buvo pastatyta tribu-
na, papuoSta iaJistines Vokietijos ir burfuazines Lietuvos
veliavomis. Tribiinojc stovejo JanuSaihs-tevas Aloyzas.
Pasinaudodamas tuo, kad buvo susirinkg daug zmoniq, jis
pasake antitarybing kalbq, kurioje Smeiie Tarybq val-
dziq bei komunistus ir garbmo vokieciq kariuomeng ir
faSistq vad?. Baigdamas savo kalbq, jis pakelc rankq ir
suiuko faSistinj pasveikinimq. AikSteje buvo susirinkg apie
pusantro tukstan&o zmoniq.

Be to, noriu pasakyti tardy mo organams, kad dar bur-
Zuazinio-sinetoninio rezimo metais Lietuvoje JanuSaitis
dalyvavo leidziant Kretingojc religinius burzuazinius laik-
rasiius: „Lurdas", „Pranciskony pasaulis", ,,Varpelis“ ir kt.
J nose jis daznai spausdindavo savo straipsnius, о kartais
pasiraSydavo kaip redaktorius. Tuose siraipsniuose jis vi-
saip &mei£e Tarybq Sgjungq ir tarybmp santvarkq.

Kretingojc jis gyveno iki 1944 mety rugsejo menesio,
о paskui kazkur i^vaziavo ir j KretingQ daugiau nebegrjio.
Ten gyventi jis bijojo, nes Tarybq valdzios organai galejo
Л suimti kaip aktyvy vokieciq talkininkq.

ADSR f. 98 r.. 163-164 I.
Gudjufgts Slasys, Jono s., gimp, I9*>G
metais Taurag^s apskrityje, КлШпбпц vain
fiujc, Pcmpiq kaime

Is liudininko GUDJURGIO STAS1O parodymq

1949 tn. spalio 6 d.

Pirmqjq karo su Vokietija diena, 1941 metq biriel io
22-qjq, sekrnadienj, vokieciai uieme Kretingg ir paleido
is kalejimo suimtuosius. As maCiau, kaip JanuSaitis vaiks-
ciojo su tais paleistaisiais po miestq ir pasakojo jiems,
kur yra jq Seimos. Vieng jq — Braiinskq — gerai pazjs-
tu. Tarybq valdiios organai jj buvo suemg, kaip buvusj
buriuazinio-smetonimo saugumo darbuotojq. Veliau Bra-
iinskas buvo saugumo tardytojas. Madiau JanuJaitj kal-
bant su Braiinsku gatveje.

1941 metq birzelio 25 dienq, trefiadienj, policininkai
Vygantas ir Kazys Gintvainis sucme mane ir nuvede
j turgaus aikStg. Ten jau buvo daug suimtq Kretingos gy-
ventojq. Vokieciai mus visus suklupde ir feme visaip tyiio-
tis i§ musq. Kai policininkai atvede mane j aikStf, atejo
Janusaitis-Aloyzas, saugumo virSininkas Jakys, Brazins-
kas, Smilgys ir vokieciq SD karimnkai. JanuSaitis ётё
kalbeti su vokieciq karininkais, tadiau apie kg, neiinau,
nes vokieCiq kalbos nemoku. A5 femiau praSyti saugumo
virSininkg Jakj paleisti mane namo. Jakys sutiko, ir as
tuojau i&jau, о visi kiti liko tenai. Veliau visi suimtieji
maSinomis buvo isvezti is Kretingos ir susaudyti. E vic-
tiniq gyventojq zinau, kad j Saudymo vietq buvo nu-
vaziavfs ir JanuSaitis-Aloyzas.

1941 metq birzelio pabaigoje ar liepos pradJioje vienq
sekrnadienj Kretingoje, aikStcje tarp ba£ny£ios ir apskri-
ties vykdomojo komiteto, vyko pamaldos. kuriose dalyvavo
vietiniai gyventojai ir vokie£iq kareiviai bei karininkai. A§
taip pat buvau ten. Klebonas Janusaitis-Aloyzas, stoveda-
mas tribunoje, pasake antitarybinp kalbq i§ pradiiq lietu-
viq, о paskui vokieciq kalba.

ADSR f.. 98 r.. 165-166 I.

Eichicnt Kristina, Jono d.. girmtsi
1894 metais Kretingoje.

H liudininkcs EICHIENES KRISTINOS parodymq

1949 m. spalio 6 d.

1941 metq vasarq, kurj menesj, neprisimenu, praejus
mazdaug dviem savaitems po to, kai vokieciai okupavo
Kretingos apskritj, pas mane atejo Janusaitis ir papraSe
pinigq bainycios statybai. A§ daviau jam pinigq, kiek,
neprisimenu, ir paklausiau apie savo simq Antanq Eichj.
kurj vokieciai buvo suemg pirmomis karo dienomis. Janu-
saitj klausiau apie tai todel, kad jis palaike rySius su vo-
kieciq baudiiamaisiais organais ir lietuviq saugumu. Jis
man atsake: „Tavo sunus buvo Tarybq Sajungos Snipas
ir komunistas, todel ir buvo suimtas, o, gal but, ir suSau-
dytas". A5 pradejau verkti, о JanuSaitis pridtire: „Neverk,
melskis dievui. Nereikejo jam biiti snipu. uz tai jj ir suemd.
Jo, matyt, jau nebera gyvo“. Tai pasakgs, isejo.

1941 metq vasarq, taip pat praejus mazdaug dviem
savaitems po to, kai vokiefiai okupavo Kretingos apskritj,
vienq sekrnadienj dalyvavau JanuSaidio-Aloyzo surengtose
pamaldose, kurios vyko aiksteje tarp baznyiios ir apskri-
ties vykdomojo komiteto. JanuSaitis buvo tribunoje. Pa-
maldose dalyvavo daug civiliniu gyventojij ir vokicdiq
kareiviq bei karininkq. Po pamaldq Janusaitis pasakc anti-
tarybinf kalbg, kurioje §mei2e tarybinp santvarkg, ragino
lietuvius kovoti pries Tarybq valdiiq ir Komunistq partijg
Jis pasakc: „Mes, lictuviai, turime gerbti vokiedius, visaip
padeti jiems. ne*. jie iSvadavo mus is bolSeviky. Reikia
remti vokieciy kariuomen?, kad ji greidiau sunaikinty bol-
Sevikus. Dckui vokiediy kariuomenei, kad ji isvare komu-
nistus. Melskitcs dievui ui vokieciy kariuomenf, tnttsy i§-
vaduotojy".

ADSR f.. 98 r.. 167—168 I.

Liullka» Kostas. Kosto s„ gimps
1916 metais Kretingoje.

Is liudininko LIUTIKO KOSTO parodymil

1949 m. spalio 7 d

Vokieciy okupacijos metais JanuSaitis gyveno Kretin-
goje, buvo Kretingos baznydios klebonas, palaike rySius
su saugumo darbuotojais Jakiu, Smilgiu ir Braiinsku. Yra
prie£i§kai nusiteikgs prie§ Taryby valdziy

1941 mety bir2elio 26 ar 27 dieny ejau Vilniaus gatve.
Prie namo, kur buvo uzdaryti suimti tarybiniai piliediai,
sustojau, noredamas suzinoti ky nors apie savo giminaitj
Jonq Rudavidiy, kuris ten buvo kalinantas. As madiau, kaip
JanuSaitis-Aloyzas vaiksdiojo tuomet prie arcStines su sau-
gumo darbuotojais — virSininku Jakiu, jo pavaduotoju
Brazinsku ir Smilgiu. Jie kaiky kalbcjosi, tadiau apie ky,
negirdejau. Netrukus privaiiavo maJina, j kuriy buvo su-
sodinti suimtieji, о kartu su jais ir Jonas Rudavidius. Ta
padia maSina iSvaziavo ir saugumo virSininkas Jakys bei
kiti policininkai. Jie nuvaitiavo j zydy kapines. Ten Ruda-
vidius ir kiti suimtieji buvo suSaudyti.

Dabar neprisimenu, ar klebonas Aloyzas vaziavo kar-
tu su jais; prisimenu tiktai tiek, kad prieS tai jis vaikSdiojo
su Jakiu, Smilgiu ir Braiinsku.

Be to, i& Kretingos gyventojy, — dabar konkrediai nepri-
simenu is ко, — girdejau, kad Janusaitis buvo teismo na-
rys. Sio teismo sprendimu buvo Satidomi tarybiniai imones.
Apie 19-И mety birZelio 25 dienq buvau nuejfs j Kretin-
gos kapines, kur buvo laidojami du nepaZjstami zmonds,
Vicnas jq buvo rastas netoh tvenkinio, о antras— Kretin-
gos senosiose kapincse. Nucjps j kapines, pamadiau du
k.irstus, prie kuriq stovejo JanuJaitis-Aloyzas ir Kretingos
burmistras Sapoga. Laidotuviy metu kalbejfs Aloyzas pa*
sake: „Tuos du Zmones nukankino bolSevikai. Jie islauZe
jiems rankas. Adiu vokiediy kariuomenci, iSvadavusiai mus
nuo bolSevizmo. Mes turime melstis dievui, kad greidiau
bitty sunaikinti bolsevikai, kad jie daugiau dia nebegrjzty.
Tam tikslui mes, lictuviai, turime stoti j vokiediy kariuome-
iif ir musti boHevikus". Po to panasiq kalbq pasake miesto
burmistras Sapoga ir vienas vokiediy karininkas.

Kas nuZude tuos du Zmones, aS neZinau. Jie, tur but,
Zuvo vokiediams puolant, о JanuSaitis pareiskd, kad juos
nuzude tarybiniai kareiviai. Tose laidotuvese dalyvavo
daug Zmoniy.

ADSR t., 98 r, 169-170 1.

Viskantas Antanas, Kazio gimfs
1906 metais Kretingos ap Arityje, Kartcnos
valsdiuje, Kulupimj kalme. Iki areSto buvo
Laukuvos micstclio (Rietavo raj.) bainydtos
aitarista.

Is kunigo VISKANTO ANTANO parodymil

1948 m. kovo 30 d.

As nutariau papasakoti tiesq. tikryjq buvo taip. Jau
pirmqjq karo dicnq Vaidaidiu kaime to kaimo gyventojai
Bcnediktas Liatukis, buvfs saulys, ir Ferdinandas Sapotas
suorganizavo nacionalisty bur).

Treciq ar kctvirtq karo dienq Liatukis pakviete mane
j mokykla, kur buvo nacionalisty burio bustinc, ir pasiiile
man sudaryti burio Stabq, imtis vadovauti jam, t. y. buti

< Zudikal balnyehM prleclobstjrjt	jg
to Jtabo virSininku ir organizuoti jo darbq. A§ sutikau
su tuo Liatukio pasiulymu ir cmiau vadovauti nationalist^
buriui.

Mano vadovaujamam nacionalisti; biirio stabui priklau-
sc Jie asmenys: Juozas Saulietis —tardytojas, kvosdavo
suimtuosius, Laurynas Jakomas is Luobos kaimo — stabo
narys. Benediktas Liatukis ir Pranas Batakis — Stabo na-
riai. suiminejo partinius bei tarybinius aktyvistus.

Stabo nutarimu buvo suimti Sedos valsciaus vykdomo-
jo koniiteto pirmininkas Navardauskas ir sekretorius Va-
lancauskas, kune slapstesi kurj laikq miJke. Pas mane bu-
vo atejusios jq zmonos— Navardauskiene ir Valanciaus-
kiene ir prase nesuimti jq vyrq AS atsakiau nieko prieS tai
neturjs.

Netrukus po to j nacionalisti; biirio Stabg atcjo Na-
vardauskas ir Valancauskas. Batakis sueme juos. Tada
Navardauskas ir Valaniauskas papraSe- man?s nusiqsti
juos j Ylakiq miestelio nacionaiistu biirio stabq. AS kalbc-
jausi apie tai telefonu su tuo stabu, о paskui buvau nuva-
Siavps j Mazeikius ir kalbcjausi tuo klausimu su apskrities
virJininku, kurio pavardes neiinau, Po to mes nusiunteme
Navardauskq ir Valancauskq j Maieikiq kalejimq. Koks
buvo tolesnis jq likimas, nezinau. Be to, aS uitariau Ко$Ц
Mazonq, kurj Liatukis ir nacionalisti; biirio dalyvis Jonas
Sarva sueme jo paties namuose. Mazonas papraJe, kad jie
nuvestq jj pas mane. Atvestas pas mane j namus, jis erne
praJyti mane uztarti jj ir paleisli. Ai taip ir padariau.

Po keliu dicnq Mazonas atejo pas mane j nacionalistq
biirio stabq ir pareiJke, kad Liatukis vel nori jj suimti. A§
patariau jam stoti j burj ir kartu su mumis dirbti. Jis sutiko.

1948 metq sausio 16 dienos MaSono parodymus girde-
jau, jic buvo man perskaityti, taciau jq netvirtinu. nes
jis kalba netiesg. Kartu su bGriu j Ylakius kovoti prieJ ta-
rybin? kariuomene nejau, taciau patj faktq patvirtinu.
Be to. tuomet buvo sulaikytas raudonarmictis, veliau dir-
bfs mano Cikyje.
Biidamas nacionalistq burio narys, Maionas suSaude
vienq rust) tautybes zmogq, kurio pavardcs neZinau. Kiek
prisimcnu, MaZonas turcjo pistoletq; Jautuvo a§ jam ne-
daviau, jis kalba netiesq.

Ylakiq nacionalistq burys buvo suemfs Stepq Rama-
nauskq ir jo siinq, vardo neiinau. Ramanauskienes prag-
mas kalbejau su Ylakiq nacionalistq biirio vadu Ferdinandu
Sapotu ir gavau jo sutikimq paleisti suimtus tevq ir siinq
Ramanauskus

Miisq nacionalistq biirio Stabas buvo sucmps Jakovq
Builovq i5 Luobos kaimo, kurj a5 pats tardZiau ir klausi-
nejau, ar jis buvo Komunistq partijos narys, Paaisk^jus,
jog jis nepriklause Komunistq partijai, paleidau jj ir lie-
piau niekur neiSeiti is namq.

Stabas buvo sucmfs PranciSkq Taunnskq, kurj taip pat
aS tardziau. L’z kq jis buvo suimtas, dabar neprisimenu,
tik zinau, kad veliau buvo paleistas. Taurinskq sueme Be-
ncdiktas Liatukis.

Budamas nacionalistq biirio Stabo virsininku, iiduo-
davau vieliniams gyventojams leidimus vaztn^ti po ap-
skritj, nes be jq niekur iSvaSiuoti nebuvo leidziama
Tuos leidimus pasiraSydavau savo vardu — kunigas Vis-
kantas.

As isdaviau leidimus vazineti po apskritj Mykolui Sa-
beckiui i§ Vaicaiciq kaimo, kuris vyko paimti ir palaidoti
nacionalistq nuZudylq siinq, Juozui Liatukiui, Vincui Gau-
deJiui i§ Ylakiq valsiiaus, Juozui Kalitiauskui ir kitiems,
kuriq pavardes jau pamirsau.

Ketvirtq karo dienq miisq nacionalistq burys padejo
Ylakiq biiriui sulaikyli besitraukiandius raudonarniicSius.
Buvo sulaikytas vienas raudonarmietis, kuris veliau, iki
1941 metq rudens, dirbo pas mane bcrnu, о paskui, Ma?.ei-
kiq apskrities virsininkui jsakius, buvo nusiqstas j Ylakiq
miestelj. To raudonarmiecio pavardes dabar neprisimenu,
vardas — Andrejus As pats ne vienoje karineje miisq
nacionalistq burio operaeijoje nedalyvavau
Vaicaiciij kaimo nacionalisty burio viriminko pareigas
pradcjau eiti nuo 1941 mety birZelio 26 dienos. Per ty
laikq mflsy burio Stabas suemc Sedos valsSiaus vykdomojo
komiteto darbuotojus Navardausky ir Valancausky. Be to,
buvo suimti dar penki ar SeSi Zmones, taciau jy pavardziy
neprisimenu, nes Vaidaiiiy klebonu buvau nuo 1941 mety
geguZes menesio ir daugumos vietiniy gyventojy tuomet
dar nepaZinau.

Dalj suimtyjy nacionalisty burio Stabas nusiunte j Yla-
kius, trys—keturi Zmones ir Navardauskas su Valan&msku
buvo nuveZti j MaZeikiy kali-jimy; apie tai jau anksciau
sakiau.

Koi buvau nacionalisty burio Stabo virSininku, niekas
nebuvo suSaudytas. Pirmorais biirio organizavimo ir veik-
los dienomis buvo susaudylas milicininkas Petras Sabeckis
iS VaifaiCiy ir vienas rusas, kurio pavardes neZinau. Sa-
beckj susaude nacionalisty gaujos dalyvis Juozas Liatukis,
о rusy — Kostas MaZonas. Daugiau Vaicaifiy kaime nacio-
nalisty biirys nieko nesusaude. Kas jsake susaudyti minetus
du asmenis, nezinau AS pats tokio jsakymo nedaviau ir
suzinojau apie tai tik tada, kai jie jau buvo suSaudyti.
Manau, kad Sabeckj Liatukis susaude iS kersto, nes pneS
kary jis buvo gavps Zcines iS Liatukio ukio, о koddl MaZo-
nas suSaude mi net у rusy tautybes pilictj, nezinau.

Kurie tarybiniai bei partiniai aktyvistai mano jsakymu
buvo suimti, dabar neprisimenu, nes maZai vietiniy gy-
ventojy pazinojau. tafiau neneigiu davps jsakymus suimi-
neti tarybinius bei partinius aklyvistus.

Gal but, aS ir jsakiau suimti PranciSky Taurinska,
tadiau dabar to neprisimenu. Labai daug Zmoniy sueme
Benediktas Liatukis. Boleslovo Sarvos parodymy Siuo klau-
simu patvirtinti ncgaliu, nes neprisimenu, ar daviau jsa-
kymy suimti PranciSky Taurinska.

Nacionalisty burys, kurio stabo virSininku buvau.
1941- mety birZelio pabaigoje, dienos neprisimenu, buvo nu-
vykfs padeti Ylakiy buriui, pasirodZius ten besitraukianfiai
IS Lletuvos tarybinei kariuomtnei, Miisy bflriui nuvykus
j Ylakius, tarybiniai kariai jau buvo isej₽ iJ ten j Zidiky
mieslelj Pakeliui j Ylakius, dar nepasiekus jy, netoli Pa-
Jilcs kaimo mflsy biirys pastehejo miegantj vieny tarybinj
kareivj, su- md jj ir atvede j Vaidaidiy kairny. Veliau tas ka-
reivis dirbo pas mane bernu iki 1941 mety gruodlio тёпе
sio. Ar mflsy nacionalisty burys dar buvo u^puol^s besi-
traukiandius Тагу bines Armijos dalinius, nezinau.

Apie musy bflno susidiirmig su tarybiniais kariais prie
Giedrimy kaimo nieko neZinau; malyt, tai jvyko tada, kai
aS dar nedirbau nacionalisty burio Stabe.

Prasid^jus karui, pirmqjq ir antnjjg karo dieny mflsy
nacionalisty buriui priklausd apie 50 Jmoniy. Tuomet bii-
ryje buvo ir Sedos miestelio gyventojy, kuriems iSvykus
j Sedy, mflsy biiryje liko iymiai inaziau zmoniy Tuo metu,
kai as tapau nacionalisty burio virSininku, jame buvo apie
17 zmoniy; tai buvo daugiausia Vaicaifiy kaimo gyventojai.
Ylflkiy miestelio nacionalisty bflrio vadas, buvgs buriua-
zines kariuomencs kapitonas, Petrauskas telefonu jsake
mums palikti biiryje tik asmenis, tarnavusius bur2uazineje
kariuomeneje. Ту jsakyma mflsy biirys gavo SeAtq dieny
karui prasidijus tr jj jvykde. Viliau mflsy biiryje buvo ne
daugiau kaip 14—17 imoniy, о visi kill buvo paleisti namo.
Likp nacionalisty bflrio dalyviai ejo sargybq miestelyje.
Turiu paaiskinti, kad musy biirys buvo pavaldus Ylakiy
valsdiatis nacionalisty buriui, kunam vadovavo buvfs bur-
Zuazin&s kariuomencs kapitonas Petrauskas.

Kiek prisimenu, nacionalisty buriui Vaidaidiy kaime
lQ4l metais priklausd Sie asmenys:

Benediktas Liatukis, tevo vardo neprisimenu, mazdaug
^5 mety amziaus, Mafceikiu apskrities Ylakiy valsfiaus
Vaidaiciy kaimo gyventojas, turfljo 50 ha 2emes flkj. Bene-
diktas Liatukis nuo pat pirmyjy dieny buvo nacionalisty
burio organizatorius, Stabo narys, kartu su kitu mflsy
burio Jtabo nanu Hatakiu suiminejo partinius bei tarybi-
nius aktvvistus. Jie suemt* levy ir sflny Ramanauskus, abu
iS Vaidaidiy kaimo, PranciSky Taurinsky iS Vaidaiciy kai-
mo ir daug kity, kuriy pavardhy neprisimenu.

Juozas Liatukis, Benedikto brolis, mazdaug 30—31 me-
ty amiiaus, gyveno pas savo tev.y Vai£ai£iy kaime; jis eill-
nis nacionalisty burio dalyvis. Vaicaidiy kaimo gyvenloja
Sabeckiene man sake, kad jis suSaude jos suny Petry Sa
beckj, buvusj Sedos milicininky. Kiek iinau, broliai Lia
tukiai turejo pistoletus.

Ferdinandas Sapotas — 52—54 mety amiiaus, VaiCaiiiy
kaimo gyventojas, turejo stamby 40—50 ha zemcs ukj, buvo
vienas nacionalisty burio organizatoriy, turejo pistoletq.
kartu su Benediktu Liatukiu dalyvavo suimant tevq ir
suny Ramanauskus ir PranciSky Taurinsky.

Juozas Saulietis, mazdaug 35 mety amiiaus, Sedos
valsciaus Luobos kaimo gyventojas, turejo apie 30 ha ukj,
buvo nacionalisty burio Stabo narys, tarde suiintuosius.
ISformavus burj, Saulietis iki 1944 mety buvo Sedos pie-
nines direktorium.

Laurynas Jakomas, maidaug 40 mety amiiaus, Sedos
valsciaus Luobos kaimo gyventojas, buv^s buriuazines
kariuomenes kapitonas. 1941 metais Vaicaiciy kaimo na-
cionalistu burio stabo narys. Jis turejo 20—25 ha zemes,
savo ginklo ncturcjo, reikalui esant naudojosi ginklais,
buvusiais burio Mabe. Islormavus nacionalisty biirj, Jako-
mas dirbo savo flkyje.

Kostas Maionas, maZdaug 38 mety amziaus, Ylakiy
valsdiaus VaiiaiCiy baznycios vargonininkas; jstojo j na-
cionalisty burj mano patariamas; turejo ginkly, bet kokj,
neiinau. Iki 1944 mety Mazonas gyveno VaifaiCiy kaime
ir buvo mano bainycios vargonininkas. Pric§ sugrjztant
Raudonajai Armijai j Ylakius, jis kazkur dingo, ir a§ dau-
giau jo ncmadiau.

Buiius, pavardc netiksli, vardo nezinau, maSdaug 20—
22 mety amziaus, nuolatines gyvenamosios vietos neturejo,
Vai£ai6iuose gyveno laikinai, iS kur kil?s, neiinau. Jis
buvo eilinis nacionalisty burio dalyvis, turejo burio Stabo
glnklq. Bformavus nacionalisty bur), Bufius buvo Ylakitj
miestelio policininku. Veliau girdejau. kad Bucius tarnavo
policininku MaZeikiuose, о daugiau nieko apie jj nezinau.

TelSiy kurijos vyskupas Boriseviiius perkele mane i5
Vaifaidiy j Gargzdy miestelj. Gargiduose tuomet nebuvo
nc vieno kunigo. nes anksdiau ten buvf kunigai, vokie-
iiams traukiantis i§ Lietuvos, iSvaziavo j Vokietija. Todel
TelJiy kurijos vadovas Borisevidius ir paskyre mane Gargz-
dy klcbonu.

ADSR I.. 98 r., 39 -60 I.	-----------------*

Sabeckis Mykolas, Jono s„ gimps 1870
metals Maiclkiy apskrilyje, Ylakiy valstiuje,
Vai£aitiy kaime.

Is liudininko SABECKIO MYKOLO parodytny

1918 m. vasario 8 d.

1941 metais mane suernc nacionalisty gaujos dalyviai
Benediktas l.iatukis, Jonas Budiys. Juozas Liatukis ir dar
trys. kuriy pavardziy nezinau. Jie ieSkojo mano sunaus
Petro Sabeckio, kuris tada tarnavo milieijoje, Kai pasa-
kiau. kad sunaus n£ra namie ir kad jis Sedoje, jie suem£
mane ir nuvede j Ylakius.

Sedoje nacionalisty gaujos dalyviai niizudc mano suny.
Kity dieny a§ buvau paleistas. Man pasake, kad be leidi-
my. kurie isduodami nacionalisty burio Stabo. negahma
vaiksCioti ir liepe nueiti j Stabq leidimo, kad galeciau va-
ziuoti j Sedy pasiimti nuzudytyjj suny.

Nuejfs j nacionalisty burio Staby, kuris buvo Vaidai-
iiy kaimo mokykloje, iS burio dalyvio Jono Bufo suiino-
jau, kad Icidimus i&duoda tik Stabo virSininkas kunigas
Viskantas, kuris tada buvo savo bute. AS nu&jau pas ku-
nigq Viskanta ir papraSiau leidimo nuvaziuoti J Sedq pa-
siimti nuzudyto sunaus. Jis israSe man leidimq, ir a§
nuvaSiavau j Sedq, pasiemiau sunaus lavonq, parsiveziau
ir palaidojau. Daugiau niekur nevaiksdiojau, nes bijojau,
kad manps vol nesuimtq.

ADSR L, 98 r.. 61 I.

Sarva Boleslovas, Prano s.. glints
1900 metais Maieiklq apskrityje, Ylakiq vals-
tiuje, Vaiiaifiq kalme.

IS liudininko SARVOS BOLESLOVO parodymq

1948 m vasario 8 d.

1935 metais, kai pasistafiau namq, jame buvo jsteigta
mokykla. Valstybe u2 tai man mokejo ir moka.

1941 metais. prasidejus karui. kunigas Viskantas su
savo padejejais Juozu Saulieciu ir Laurynu Jakomu suor-
ganizavo nacionalistq burj, kurio Stabas buvo mokykloje,
tame paciame name, kur ir a§ gyvenau. Stabq sudare Sie
asmenys; kunigas Viskantas — virSininkas ir Saulietis su
Jakomu — jo padejejai.

Budamas nacionalistq biirio Stabo virSininku, kunigas
Viskantas duodavo biirio dalyviams nurodymus bei jsa-
kymus suimincti tarybinius pilieiius. Man pa£iam teko
girdeti, kaip jis liepe eiti suimti PranciSku Taurinskq i§
Vaicaiciq kaimo. Be to, jis duodavo daug kitq jsakymq,
tafiau dabar, praejus daugiau kaip septyneriems metams,
jq negaliu prisiminti.

Veliau pats Mabas persikele j kunigo Viskanto namus;
ten buvo sprendiiami visi svarbiis klausimai ir tardomi
2moncs, о mokykloje Itko tik nacionalistq biirio dalyviai.

Be to, vienq sckmadienj po pamaldq bainyfioje tas
Stabas susauke mitingq. Viskantas, Saulietis ir Jakomas
priverte suimtuosius — Sedos valsfiaus vykdomojo komi-
teto pirmininkq Navardauskq ir Valanfiauskq— kalbcti
tame mitinge, Smeifti Tarybq Sqjungq, Komunistq partijg
ir Tarybines vyriausybes vadovus. Be to, jie priverte juos
vieSai laikyti Tarybincs vyriausybcs nariq sudarkytus port-
rctus. Tame mitinge a§ pats buvau. Po jo Navardauskas
su ValanCausku buvo i&siqsti । Seda ir dingo.

Ginklq Viskantas turejo, taJiau kokj — tiksliai pasakyti
ncgaliu. Vakarais jis labai daznai Saudydavo prie savo
namq, noredamas parodyti, kad turi ginklq, nes sklido gan-
dai, kad jj ketinama nuzudyti, kaip svarbiausiq banditQ

ADSR L 98 r., 63-64 1.

Ramanauskss Stepas. Stepo s., gimps
1920 metais Maieikiq apskrityje, Sedos vals-
iiujc, Kctknij kaime.

Is liudininko RAMANAUSKO STEPO parodymq

1948 m. vasario 1 d.

Apie klebono Antano Viskanto nusikabtamq veiklq
vokieciq okupacijos metais zinau §tai kq. 1941 metais,
prasidejus karui, Vaicaiciq kaime tuojau buvo sudarytas
nacionalistq biirio Stabas, pasirode ginkluoti nacionalistai
ir pradejo suimineti komunistus, komjaunuolius ir tarybi-
nius aktyvistus.

Nacionalistq biirio Stabo virSininkas buvo klebonas
Antanas Viskantas, nariai—Antanas Saulietis ir Laury-
nas Jakomas. Saulietis ir Jakomas buvo stambus buoZes
Laurynas Jakomas Smelonos laikais buvo burZuazines ka-
riuomenes kapitonas, о Saulietis—Jauliq burio vadas.

Apie nacionalistq Ьйпо veiklq man pasakojo Bolius
Sarva, Juozas Sarva ir Vasilijus Builovas. Boliaus Sarvos
name VaiiaiCiq kaime buvo nacionalistq Stabas, todiil jie
gerai 2ino, kad to Stabo virSininkas buvo Viskantas.
Juozas Sarva buvo nacionalisty bflrio dalyvis, jis irgi visa
tai gerai 2ino Be to, jj buvo suemp VSM1 organai ir klan-
sinejo, kur jis laiko ginkly. Veliau Sarva man pasakojo
kvotos metu pnsakps, kad ginklq jis atrdave nacionalisty
burio Stabo viriininkui kunigui Viskantui.

1941 metais nacionalistai sudme mane ir mano levy
Mano motina Ramanauskienfe kreipesi j nacionalisty gru-
pes vady Ferdinand^ SapoLg, pra&ydama paleisti mane ir
tevg, Ji priiadejo, kad u2 tai aS dirbsiu pas jj veltui isti
sus metus kaip samdinys. Sapotas patare mano motmai
kreiptis j stabo virSininkg Viskantg ir zadvjo pats taip
pat su juo pasikalbeti. Motina nurjo pas kunigq Viskanlg
ir praSe paleisti nuts. Viskantas paraSe raStelj, ir aS su
tevu buvome paleisti Nuo Io laiko dirbau bernu pas
SapotQ.

Suemg mane nacionalistai nuve2e j burio stabq Ten
mane tardd Antanas Saulietis, kuris dabar gyverta Sedos
valsiiaus Luobos kaime. Jis klausinejo man^s. kaip ir ko-
del jstojau j komjaunimy, ky veikiau komjaummo organi-
zacijoje. AS neprisipaiinau buvps komjaunuoliu. Po kvotos
Saulietis liepe nacionalisty burio dalyviui Liatukiui nu-
siysti mane j Ylakiy kalcjimq. Ten svdejau su tevu dvi
invaites.

Tardomas Jtabe aS pats maciau ten klebonq Viskantg.
Jis buvo kilame kambaryje ir kvotos metu percjo per
kambarj. Stahe kunigas Viskantas buvo apsireng^s civili-
niais drabuziais— auliniais batais, kelnemis ir Jvarku,
о eidamas j baznycig apsivilkdavo sutang.

AS pats nemadiau, ar Viskantas turejo ginklq, tadiau
girdejau kaibant, kad jis net j baznycia eidavps gink-
luotas.

1941 metais nacionalistai sucme labai daug tarybiniy
pilieciy, apie 350, liksliai pasakyti ncgaliu. Daugelis jy
huvo susaudyti, kaip antai’ Petras Sabeckis, 1941 metais

1 Valstybb Saugumo ministerija
larnav?s milicijoje (jo tevas, vardu Mykolas, dabar gy-
vena Vaicaidiy kaime), Sedos valsciaus vykdomojo komi-
teto pirmininkas Navardauskas ir jo padejejas Valan
fauskas.

ftDSR 98 r„ 68—60 1

Maivnas Kostas, Kosto s., gimps 19ОЯ
metais Mafcikiq apskrltyje, Ylakiy valsiiuje.
Valda idiy kaime

Is MA20N0 KOSTO parodymq

1948 m. sausio 16 d

Pirmomis karo dienomis pas mane atejo Sautuvais npsi
ginklavp Benius Liatukis ir Juozas Sarva ir norejo suimti
mane uz tai, kad Taryby valdiia man buvo davusi 5 ha
Semes Liatukio ukio. Tadau atejo kunigas Viskantas ir
u2stojo mane kaip v.irgonininkg. Jis papraSe Liatukj ir
Sarvsj nesuimti manps, о man pasiule stoii j nacionalisty
burj.

Po dviejy ar trijy dienu VaiCaiCiy kaime buvo sudary-
tas nacionalisty burio Stabas, kuriam vadovavo kunigas
Viskantas Tuomet nuejau j Staby, Viskantas uiraSe mane
j burj ir dave JauluvQ. Taip jstojau j nacionalisty burj.

Po dienos ar dviejy j musy burio Staby paskanibino iS
Ylakiy ir papraSc pagalbos, nes Ylaklus puole raudonar-
mietiai Visas musy burys, vadovaujamas kunigo Viskan-
to. iSejo j Ylakius. Dar nepnej? miestelio, prie PaSiles kai-
mo sulaikeme vienq raudunannietj. Kai nuvykutne j Yla-
kius, raudonarmieciy ten jau nebebuvo, jie jau buvo isejg
j Zidiku miestelj. Miisy burys grjio j Vaitaiciy kaimq. Vc-
liau mm tekoeiti sargybg keliuose.

Nacionalisty buriui pnkiausiau apie tris savaites. о pas-
kui ijejau i5 biirio ir visy vokiediy okupaeijos laikotarpj
gyvenau namie, dirbau savo iikyje ir buvau Vaifiaifiy ba2-
nydios vargonininkas

ADSR t„ ВД r., 70—71 I.

sn
Lygnugaris Petres, Petro s., gimp
1909 metais Rietavo rajone, Lifiq kaime. Iki
sreJto buvo GinHhj kaimo (Jurbarko raj.)
baJnydios klebonas.

li kunigo LYGNUGARIO PETRO parodymy

1950 m. spalio 20 d

A§ iki 1928 mety mokiausi Rietavo gimnazijoje, nuo
1928 iki 1935 mety — TelSiy kunigy seminarijoje. Nuo
1935 iki 1937 mety dirbau Skuodo rajone, Saiiy mieste-
lyje, nuo 1937 iki 1941 mety rugsejo monesto buvau Plun-
ges vikaras, nuo 1941 iki 1943 mety — Skaudvil^s rajono
Adakavo bafnyCios klebonas. nuo 1943 iki 1945 mety —
Tytuveny rajono PagryZuvio baJnyCios klebonas. 1945—
1946 metais buvau Vilniaus Sv. Kazimiero baSnyfios vika-
ras, 1946—1948 metais — Kauno §v. Pranciskaus hainy-
dios vikaras, 1948—1949 metais — klebonas Svencioneliy
rajono Kirdeikiy miestelyje ir Vievio rajono Paparfiy
miestelyje. Nuo 1949 mety iki sucmimo buvau Jurbarko
rajono GirdZiy kaimo baznydios klebonas.

1941 mety birzelio pabaigoje, vokieciy kariuomenei jsi-
verzus j Lietuvos TSR, Plungcje buvo sudaryta naciona-
listy gauja, kuriai vadovavo Povilas Alimas, buvfe sme-
tonines kariuomenes atsargos karininkas. | atsargy buvo
paleistas uz dalyvavimq fa&istiniame voldemarininky pu-
Ce. Alimy i§ matymo pa2inojau maSdaug nuo 1938—1939
mety, taciau asmeniskai, arciau pazjstamas su juo nebu-
vau. VokicCiy kariuomenei u2emus Plungf, jis pasiskelbd
miestelio komcndantu.

Nacionalisty gaujos dalyviai 1941 mety birzelio pabai-
goje erne suimincti vokieciy okupuotoje teritorijoje likusius
tarybinius bei partinius aktyvistus ir zydy tautybcs asme
nis, kuriuos suvare j dvi Plunges sinagogas.

1941 mety liepos pradiioje TelSiy vyskupas Staugaitis
savo lai§ku jpareigojo mane krikstyti mirti pasmerktus

fin
iydus, kune to norcs ir su tuo sutiks. Kitose TelSiy vysku-
pijos parapijose nacionalisty gaujos dalyviai erne Saudyti
iydus mazdaug 1941 mety birzelio pabaigoje. Staugaitis,
zinoma, tai zinojo ir dare iSvady, kad toks pat likimas
laukia ir Plunges nacionalisty suimty 2ydy.

1941 mety liepos pradzioje, dienos gerai neprisimenu.
SeStadienj, nacionalisty gaujos dalyviai keliose vietose
padege mlestq ir paskelbc, jog tai padare zydai Ту paCiq
dieny vakare jie erne veZti masinomis is sinagogy suim-
tus zydus ui miesto. Naktj prasidejo masinis jy Sau-
dymas. Kitos dienos ryty, sekmadienj, nucjau j baznyciq
laikyti mi§iy. Po mi§iy prie man^s priejo nepazjstamas
nacionalisty gaujos dalyvis ir pasak£, kad uz miesto 5au-
domi Zydai, ir a§ turjs nuvaziuoti ten ir pakrikstyti kai
kuriuos pasmerktuosius, kurie to nori. AS nuejau j bazny-
iiq ir pacmiau viskq, kas reikalinga krikStui. Prie sina-
gogos slovejo sunkvezimis, j kurj sodino abiejy lydiy
ir jvairaus amZiaus Zydus. Nacionalisty gaujos dalyviai
tyCiojosi is jy. AS palaukiau, koi juos visus susodino.
о paskui ir pats scdau j maSiny ir isvaZiavau iS miesto.
Zydai buvo Jaudomi mazdaug ui trijy kdometry nuo mies-
to. miSke, netoli Alksneny kaimo. Ten buvo apie desimt
nacionalisty gaujos dalyviy, kurie visq laikq Saude atve-
iamus suimtuosius. Kai kune jy ejo sargyby prie egze-
kucijos vielos.

Nuvaziavps j Jaudymo viety, radau daugiau kaip dvi-
deJimt zydy — vyry, motery ir vaiky, sutinkanciy ir no-
rinCiu priimti kataliky tikejimy. A§ pasakiau jiems nedi-
delj pamoksly ir apkrikjtijau juos. Savo trumpame pa-
moks'e pirmai kataliky tikejimy priimanc:y zydy grupei
pasakiau, jog dabar, kai visiems aiskus jy likimas. tie,
kurie gailesis uz savo nuodemes, po mirties gaus arriving
laimg— dangy. A5 nesakiau, kad tie, kurie sutiks apsi-
krikstyti, liks gyvi, tik savo pamoksle pareiSkiau, kad
po mirties jie pateks j dangy.
Po to nacionalistq gaujos dalyviai nuvedejuos prie duo.
bii| ir ётё Saudyti. A§ likau laukti atvezant kitos zydq
grnpcs. Nelrukus atvaiiavo kita marina su pasmerklai-
siais. Vicnas nacionalistas pareiske, kad norinlieji gaii
prieS tnirtj apsikrikStyti ir priimti katalikq tikejimq. No-
rinfiuosius alskyre nuo visos grupes ir atvede pas
mane. Kai juos pakrikstijau, girti nacionalistai vede juos
j Salj ir Saudc. PrieS suSaudydami jie tydiojosi i§ pa-
smerktqjq.

Tokia tvarka praleidau apie desimt grupiq, atvezainq
Saudyti. Daugiau kaip 60 abiejq lyciq ir jvairaus amziaus
pasmerktqjq apsikrikStijo Egzekucijos vietoje buvau apie
tris valandas Visq tq laikq girti nacionalistq gaujos da-
lyviai §aude iydus sprogstamomis kulkomis. Nuzudytqjq,
kuriuos madiau, buvo sutrupintos galvos. Taip pat buvo
Saudomi vaikai ir seneliai.

| egzekucijos vietq kelctq kartq buvo atva2iav?s Po-
vilas Alimas, kuris vadovavo iydq vezimui ir Saudymui.
Baigiant saudyti, lengvqja masina atvaiiavo vokieciq ka-
rininkai patikrinti, kaip vyksta masinis 2ydq naikinimas.
A(veins paskutinf grupf, pakrikstijau noriniius ir sunk-
veiimiu grjzau j miestg.

Saudymo vietoje maciau sudetus virSutinius drabuiius,
kurie, matyt, prie§ suSandymq buvo nuvilkti nuo pasmerk-
tqju, ladiau man esant Saude apsirengusius.

Vietiniai gyventojai veliau pasakojo, kad naktj, prieS
suSaudant, nacionalistq gaujos dalyviai atiminejo i§ |
savo aukq brangenybes, о kai kuricms, negaledami nu-
mauti auksiniq ziedq, lauie pirStus, taciau aS pats to
nemaciau.

Tame mi§ke buvo susaudyta keletas Simtq zydq; tiks-
laus skaiciaus pasakyti negaliu. Kiek prisimenu, рпс ma-
n₽s neiydq lautybes tarybiniq aktyvistq ncsaude.

1941 metq liepos mcncsj buvau nuvykfs i naciona-
listq gaujos Stabq, norcdamas gauti leidimg lankytis pas
suuntuosius. Nacionalistq gaujos vadeiva Alimas pasi-
га£ё mano paties paraSytq leiaimq nenbotam laikui Ian-
kyti suimtus piliecius.

Nuo 1У41 mety birzelio pabaigos iki rugpiiicio pra-
dz'os ne kartg buvau nuejps pas suimtus pilie&us, kune
buvo laikoim keliuose namuose ir riisiuose Plungeje. AS
lankiau juos, noredamas i&klausyti Jij ispaZindiq, be to,
kai kunems nunesdavau valgyti ir rukyti. Kai kune suim-
tieji atsisakydavo mano paslaugq, о kiti pareiksdavo norq
alliktt iSpazintj, nes nacionalistai suiminejo ne tik tarybi-
nius bei partintus aktyvistus, bet ir kai kuriuos naujaku
nus ir ncturtingus valstie&us— religingus, tikinfius Zmo-
nes.

Dalj suimtqjij nacionalislq gaujos dalyviai veliau su-
Saude, о kiti po kick laiko buvo paleisti Koks likimas buvo
tq, kuriq iSpazindiq klausiau, neZinau ir tuo nesido-
mcjau.

Man Zinoma, kad vienq dienfl nacionaiistq gaujos da-
lyviai sujaude apie 40 zmoniq. AS buvau suSaudymo vie-
toje — kiausiau ispaZintis. Kartq, 1941 metq liepos pa-
baigoje, anksti rytq pas mane alejo vienas naciona I Mas
ir praneSe. kad man reikia eiti klausjli suimtqjq iipazin-
diq. nes jie nori. As atsikeliau, pacmiau rcikalingus baz-
nytmius riibus ir nucjau j micstq pas sumituosius. Gat-
veje prie vieno namo, kur buvo laikoma dalis suimtqjq.
painadiau sunkvcZimj ir keietg nacionalistq gaujos dalyviq.
K.ai paklausiau. kur bus galima klausyti iSpaZJnciu, vienas
atsakc, kad suimtuosius jie Saudys ir iSpaZtndiq reikes
klausyti Saudjino vietoje. Jis Hope man palaukti, koi jie
vaziuos, ir paskui kartu su jais vaziuoti ten. As palaukrau
gatveje apie pusvalandj, koi susodino j majinq suimhio*
sius, о paskui sedan j sofcrio Rabinq ir igvaziavau is
miesto TelAiq link MaZdaug uz pusantro kilometro nuo
miesto maSina pasuko j 5onq, j ganykla kur uz kokio
Simto metrq nuo kelio buv.j iskaslos duobts MaSinai su-
slojus, vienas \okictis, atvaziavps la pafia maSina, jsake
iSlipti iS maSinos vtenuolikai suimtqjq. Jie buvo sustatjli
eileje maidaug ui 50 metrq nuo iskastos duobes, ir las
vokietis pasake ariia antitarybing kalba Vienas nationa-
lity gaujos dalyvis vokiecio iodlius verte j lietuviq kai*
bq. Tas vokietis, rodos, buvo gestapo aistovas. Baigdamas
jis pareiSke, jog jie, kaip komunistai, bus suSaudyti. ir
nuejo prie maSinos, kurioje dar buvo likg apie deSimt su-
imtqjq. Tuomet aS priejau prie atskirtos iriioiiiq grupes ir
pasakiau frumpy pamokslq, ragindamas, kad jie, zmodami
savo likimy, gailetysi nuodemiq, ir dievo vardu daviau
jiems atleidimq. Po to perzegnojau juos. Tai inatydamas,
vokietis padare man pastabq, kad aS lainnnu koniunistus,
ir pasake: „Manote, kad kataliky baznyiia negalj gyventi
be komunistq?1'

Paskui tuos vienuolika suimtqjq nacionalisty gaujos
dalyviai nuvedi prie duobiy ir Saude, о aS priejau prie
likusiq maSinoje ir allikau tokiq pat religing ceremonijq,
kaip ir pirmiau. Jie taip pal buvo iSvaryti iS maSinos
ir suSaudyti, о masina nuvaziavo paimti kilos pasmerktyjq
grupes,

Apie pusvalandj laukiau atvaziuojant maSinos su su*
irntaisiais ir iS smalsumo buvau priejps prie duobiy pa*
iiQreti nacionaiistq nuzudytq zmotiiq. Vieni jq gulejo prie
duobiy, о kill bin о sumesti j duobes Visi jie buvo su-
saudyti.

Nctrukus atvaziavo maSina, kurioje buvo apie dvide-
Siml 2mnrnq, iS jq — trys ar ketunos moterys. Jas vokietis
tuojau nuvedc prie duobiy ir suSaude. о likusiems aS atli
kau tokiq pat religinp ceremnnijq, kaip ir pirntajai grupei.
Po to nacionalistai nuvede juos prie duobiy, priverte IS
prad2iq sumesti j duobes prieS tai suSaudyiyjq lavonus,
paskui stoti j jq vielq ir suSaudc juos.

Tame masiniame 2moniq Saudyme dalyvavo apie de-
Simt nacionalisty gaujos dalyviy Visi jie buvo girti. Egze-
kucijai vadovavps vokietis tyiiojosi iS pasmerktyjq ir mu*
Se juos.

ы
Balgus Jaudyti paskuting suimtqjq grupg, ai sedau
j sunkvefimio kabinq ir kartu su kcliais saudyme dalyva-
vusiais nacionalistais grjzau j miestq.

Rytq, kai nuejau pas suimtuosiua, nacionaiistq gaujos
dalyviai neieido vietoje klausyti ispazmciq ir liepe kartu
su jais vazluoti j saudymo vietq. Jie, matyt, labai skubejo,
todel ir neleido ispazinciq klausyti mieste. Plungeje tuo
metu buvo seSi kunigai. Kiek iinau, kilt Plunges kumgai
1 zmoniq Saudymo vieiq nevaiiavo.

Jezuitq ordmo vicnuolyne. kuris buvo Raseimq apskri-
tyje, Tytuvenq valsiiujc, Pagryiuvio kaime, gyvenau nuo
1У43 metq spalio iki 1945 metq spahu mcnesio, buvau
kandidatas j vienuolius ir kartu ejau kunigo pareigas.
Per dvejus metus vicnuolyne baigesi kandidato j jezuitq
ordino nanus laikas; as buvau jSventintas j jezuitus ir pa-
skirtas vikaru j Vilniaus Sv. Kazimiero baznyciq. Tunu
pasakyti, kad pilnateisiu j^zunq ordino nanu nebuvau, nes
tarn reikejo tureti aukstqjj dvasinj issilavinimq ir baigii je-
tuilq universitetq uisienyje, о aS tokio iSsilavinimo netu-
rejau.

Prisipazjstu esqs kaltas, kad 1941 melq liepos pradzio-
je, Telsiq vyskupijos vyskupui Staugaiciui paltepus ir vie-
nam nacionaiistq gaujos dalyviui paKvielus, buvau iiva-
iiivps kartu su nacionaiistq grupe is Plunges j miskq
netoli Alksnenq kaimo, kur buvo masiskai Saudonn zydai.
Ten aS paknksttjau daugiau kaip 60 atveztq susaudyti
iydq, sutikusiq pries nnrtj priimti katalikq tikejimq.

liitlennes okupacijos metais skaiciau tikintiesiems baz-
nytiose anlitary binius vyskupq rastus, bei kick kartq ir
kada, dabar neprisimenu.

AUSR Г.. 98 r., 138—143 I

» Zudikil buliiytioi prirelobltyje

65
Laukaitis Juozas, Antano s.,
1873 metais Marijampoks apskrilyje, Prictiy
vaisiiuje, Giruunq kaime. Caro oumos alsto
va». Prelates, Vilkaviskio vyskupijos карий-
ios narys. Iki areito buvo beirijq klebonas.

К prelato LAUKAICIO JliOZO parodymy

1947 m. balandzio 29 d.

Man teko klausyti ispaimCiy tq imoriiy, kunuos
1941 mety birzelio 25—26 dien§ Seirijuose vokieciai vare
Saudyti. Tuomet buvo suimta 12 komunisty. Pas mane
atejo moterys, konkreciai kas, dabar neprisimenu, ir pa-
sake. kad suimtieji praSo mane atelti ir priei suSaudytnQ
isklausyli iSpaiiniiy. A§ luojau apsirengiau ir isejau. Su-
imluosius pavij^s jau uz miesto, kreipiausi j vokieciy pul-
kininkq leitenantq, prasydamas leisti man iSJdausyti ii-
paiinfiiq. Is pradziq paklausiau jj, uz k.] pabmerktieji bus
suSaudyli, taciau jis man nitko neatsake, о klausyti ispa-
i.ncjy leido, Tuomet papraoiau jj leisti man pasakyti ke-
Ictq zodziu Jam leidus, pasakiau suimtiesiems:

— Gal but, jiis pasniurkti nekaitai, tafiiau kitos istities
пёга. Jus tuojau suSaudys, jus stovite ant mirties slenkscio.
Todel susitaikinkite su dievu ir ispazinkite man savo nuo-
demes.

Tai pasakfs, cmiau klausyti iSpazinciy. Epazintj atliko
aStuoni lietuviai, du rusai, о vienas lietuvis — Giedraitis —
atsisake.

Pu to dviem grupemis, man matant, jie visi buvo su-
Saudyti.

Veliau mirtininkus alvesdavo atlikti iipalintj j bai-
nyciq. Ten isklausiau ispazintj tik vieno milicijos darbuo-
tojo Zvirbliu, о kitq ispaiinciq klause klebonas Liutke-
vicius.

Is gyventojy girdejau, kad Seirijy valsciuje vokieGai
susaude 32 zmones. 15 minely dvylikos susaudyty zmoniy
prisimenu tik Seirijy miestelio gyventojq Stucky, vardo
nezinau, Sventeierio valsciaus gyventojq Gitdraitj, var
du ne2inau, ir Seirijy kooperatyvo pirinitunkg, pavardcs
ir vardo neprisimenu. Kiu buvo man nepazjstami Juos
Saude lietuviai, saulip orgamzacijos narial, taciau jy pa-
vardhy nezinau, nes maCtau juos pirnia Larty

1947 m. birielio 10 d

Manu rysiai su bandity gauja buvo tik (okie, kad 1947
incty vasar>o paskutinemis dienomis pas Seirijy valsciaus
Graufiy kaimo gyventojy Ceponj atsitiktinai susttikau su
gaujos dalyviai» ir, kaip kumgas, suteikiau rehginj patar-
navimy serganciai bandity gaujos dalyvei Saveikiutei, ne-
. inodamas, kad ji priklauso gaujai. Po to apie 10—15 ini-
miciy kalbejausi su gaujos dalyviais, nezinodamas, kad
jie yra banditai. As ragmau juos, tikinciuosius, tureti kanl-
rybcs ir kalbejau, jog vargai ir sunkumai gali baigtis, jei-
gu jie melsis dievul.

Kovoti priei Taryby vald2iy bandity neraginau. Pas Ce-
ponj tada gavau tik vieny antitarybinj atsiiaukimy, kurio
niekam skaityti nedaviau ir veliau, pats jo neskail?s, su
naikinau.

ADSR f„ 98 r.. 73 -75 I

Kazelionis Pranas, Motiejaus s., gimys
1914 metais Alytaus apskrityje, Seirijv vals
iiuje, Siraigiik& kaime

Is liudininko KAZELIONIO PRANG parodymy

1947 m. geguzes 12 d.

Paskutinj kartq su prelatu Laukaiciu buvau susitikfs
1947 mety vasanu 26 dieny Alytaus apskrityje, Seirijy
vaisciuje, GrauSiy kaime, pas sa\o kaimyna Ceponj Lau-
kaitis tada buvo at\a2iavys klausyti ispafinties bandity
gaujos dalyvg Огц Saveikiutp, kuri po prieJlaikinio gim-
dymo labai sunkiai sirgo. Tq dicnq prelatq Laukaitj bandi-
tti arkliais atveze Seirijy valsCiaus VaickuniJkiy kaimo gy-
ventojas Jonas Strankauskas.

A5 gyvenau netolt Ceponio. Tuomet buvau namie ir,
pamat^s pro langq atvaiiuojantj Laukaitj, nutariau nu-
eili pas Ceponj, iinodamas, kad jo namuose yra gauja.

Pas Ceponj nucjau tuo metu, kai bandity biirio nariai
sutiko prelatq Laukaitj tokiu atveju priirnta ceremonija
Pas Cepunj tuomet buvo is viso 25 banditai: Vladas Ste-
pulevitius— „Mindaugas'*, Pranas Milkevicius— „Vil-
kas", Juozas Zdanavicius— ..Trispalvis14, Vytas Budins-
kas — „Klajiinas", Jonas Zdanavicius —„Vytis", Albinas
Vabalas — „VargJas", jo brolis — „Bijunas” ir kiti, kuriy
pavardziy neiinau, taciau pnsimenu kai kuriy slapyvar-
diius.

Po sutikimo dauguma bandity i§ejo i§ kambario. kur
gulfejo serganli bandity gaujos dalyve Saveikiute, j kity
namo pusp, о su ligone ir prelatu liko banditas Pranas
Milkevicius, bandity gaujos dalyve, „Deimanto'1 slapyvar-
diiu, ir dar keletas motery, kuriy pavardziy ir vardy dabar
neprisimenu. Kadangi ligones bukle buvo labai sunki, pre-
latas Laukaitis nekiause jos iJpaimties, tik atliko tokiu
atveju priimtq rehging ceremonijq. Po to jis pakviete ntus
j ligones kambarj.

Laukaitis tuojau erne kalbeti su banditais. Jis sake, kad
nors jy gyvenimas ir sunkus, reikia kenteti, nes Lietuva
greit bus „savarankijka**, Anglija ir Amerika paskelbs
Taryby Sqjungai karq. О jeigu tos Jalys ir neprades karo
prieS Rusijq, vis tick rusai bus priversti palikti Pabaltijo
baits ir padaryti jas „savarankiJkomis**; tuomet Lietuvo-
je bus atkurtas senas smctoninis rczimas.

Laukaiciui baigus kalbeti, banditas BuCinskas per ban-
ditq „Vilkq’* jteike jam antitarybinj atsiSaukimq, kurj Jis
ten pat perskaite ir jsidejo j kiJenf. Po to banditas „Vil-
kas*' liepe man parvezti Laukaitj namo, t. y. j Seirijus, tais

м
padiais banditti arkliais, kuriats Strankauskas atvele j] j
Grau2iq kaim$. As isejau i5 kambario su Laukaifiu ir
nuveziau jj j Seirijus.

Laukailio elgesio galima buvo tikrai padaryti isva-
d$, j°g jis zinojo, kad pas Ceponj tuomet buvo banditai,
nes, kaip jau anksciau sakiau, jis kalbcjo su jais antitary-
binemis temomis. Be to, jis negalcjo nematyti tenai bu-
vusitj ginklu.

ADSR f. 98 r.. 89—90 I

NykStaitis Alfonsns, Aleksandra s.. gl-
mfs 1913 metais Virbalyje Btiriunzijai val
danl Llcluvt). priklausc voldemarlninkq „Ge-
lezinio vilko" organizaeijal llitlerines oku-
paeijos pradiioje Selrijuose suorganfzavo
ginkluoti} nationalist bur), dalyvavo ma-
siSkal fudant intones Scirijuose ir Alytuje.
Okupantq buvo pasklrtas Alytaus apskritics
kriminalines polieijos viriinlnku,

Hitlerinlnku ivalgybos jparelgotas i5-
laisvlnloje Lietuvoje organizavo ginkluotas
nacionalistq gaujas, kuriy dalyviai ludfr ta-
rybinitis Intones, Snipinejo Imperialistinhj
velstybiy naudai,

Is NYKSTAICIO ALFONSO parodymq

i960 m. birielio 20 rf.

Kaip jau parodziau praeito tardymo metu, aS buvau
pristatylas I-CV (Zvalgybines) grupes virsininkui kapito-
nui Sneideriui. Sneideriui paaiskinau, kad Lietuvos laiki-
noji vyriausybe KaraliauCiuje, dar prieS prasidedant karo
veiksmams, susitarc su Vokietijos valdiia ir karine vado-
vybe, jog Lietuva bus atkurta kaip savarankiSka valstybe
ir bus hitlerines Vokietijos sgjungininke. Apie tai, jog
Karaliaudtuje yra Lietuvos laiktnoji vynausybe ir kad buvo
toks susitarimas, man teko suiinoti dar prieS prasidedant
karui. Sncideris man patvirtino, jog toks susitarimas buvo,
bet vietine valdiia turinli garantuoti, kad nebus uJpuldi-
nejami vokieCiy kareiviai, ir turjs buti sudarytas vietinis
komitetas, kuris bus atsakingas u2 tvarka. Todel reikiq, kad
susirinkty Seirijy miestelio gyventojai arba bent inteligen-
tija ir is savo tarpo iSrinktq komitetq; apie jo sudetj turj
buti pranesta Sneideriui. Daugiau jis jokiy nurodymy ne-
davd, tik pasake, kad kai bus komitetas, bus kalbama ir apie
tolesnf jo veiklq

Grjzfs i§ Sneiderio, informavau Eimanaviciy, mokyto
ja Bendoriy, vardo ir tevo vardo nefcinau, ir kitus inteli-
gentijos atstovus, kq, dabar neprisimenu, sakiau. kad
reikia sudaryli vieting valdzia. Tq pa£iq dienq Seirijy klc-
bonijos patalposc susirinkome: a§, Seirijy miestelyje gy-
venqs prelatas Laukaitis, mano uoSvis Juozas Kruias, Sei-
rijy pradines mokyklos vedejas Bendorius, Eimanavicius,
Kundrotas, buv?s policijos virSininkas Bonifacas Naujokas:
buvo ir daugiau, bet kas, neprisimenu. Prelatas Laukaitis
buvo pakviestas pirmininkauti susirinkimui. As pamfor-
mavau visus susirinkusius, kq girdejau vokie£iy kariuome-
nes \adovybcs stabe, ir siiiliau iSrinkti vietos valdziq. Lau-
kaitis tuojau pareiSk^, kad valdSios prieSakyje reikcty stoti
man. AS atsakiau, kar^turiu aukstesnes valdzios jgaliojimus
kitiems reikalams — pareigoms, bet, koi busiu Seirijuose,
padt-siu organizuoti vietin? valdziq ir pasiiiliau Seirijy
miestelio burmistru mokytoja Bendoriy, nes iinojau, kad jis
organizavo burzuazines Lietuvos valdiiq 1918—1919 me-
tais Marijampolfcs apskrityje, Referentu policijos reika-
lams siuliau Naujokq. Eimanaviciy palikau savo finioje,
adjulantu. A§ buvau tuo laiku savotiskas diktatorius ir
kiSausi j visus be iSimties rcikalus, todcl ir iSkeliau kaiidi-
datus j vietinp valdSiq. Mano iSkeltoms kandidaturoms
niekas nepricStaravo. Jokio balsavimo nebuvo, nes, niekam
ncpriestaraujant, laikeme, kad jie visi iSrinkti vienbalsiai,
Dabar tiksliai neprisimenu. tos padios dienos vakare ar
kita dienq, a5, Bendorius. Naujokas Ir Eimanavicius nufe-
jomc pas Sneiderj ir aj juos pristaCiau. Sneideris paaiski-
no. kad vietinci valdziai reikia turcti ginkluotq grupe. Tq
grupp prizadcio apgi'kluoti Ten pat visiems buvo iSduotl
lietuviij ir vokieCiy kaiba paiymejimai, nurodantieji u?ima-
mas parcigas. As asmeniskai gavau lokio turinio рагу-
mejima: „PaZymima. kad Alfonsas NykStaitis, fotografijo-
je atvaizduotas asmuo, yra lietuviy kriminalines policros
valdminkas, veikia Aiytaus apskrityje sutinkant su vokie-
Ciy vyriausiosios kariuomenes vadovybi-s ir lietuviy vyriau-
sybes susitarimu, ir praSoma jam teikti visokeriopQ pa-
gal bq".

Vadinamoji vietine valdzia jsiktire viename name. Prie
namo buvo pakabinta iSkaba lietuviy ir vokieCiy kai-
ba— „Vietos „GeleJinio vilko" partizany grupe". „Gcle-
Jinio vilko" partizany grupcs pavadinimas atsirado tuo-
mel, kai a§ Seirijuose dar 1941 mety pavasarj suorgani-
zavau ginkluotq gaujq. Tuomet buvo nutarta gaujq
pavadinti „Gelezinio vilko*' vardu. Tq iSkabq liepiau pa-
daryti a§. Viduje, toje vietoje. kur sfovejo mano stalas, ka-
bojo iskaba — „Kriminaline brigada".

Po pokalbio su Sneideriu i§vykau j Alyty. kur turejau
suorganizuoti kriminalinp polieijq, bet. neradps tam tin-
kamy salygy, iSvykau j Kybartus, nes norejau suslorien-
tuoti vidaus politikos padetyje. Kybartuose gyveno Leonas
Prapuolenis (1940—1941 metais gyvenps Karaliauciuje).
kuris buvo Lietuvos laikinosios vyriausybCs ypatinguoju
jgaliotiniu. A§ galvojau ten rasti Prapuolenio ir savo bend-
ry pa2jstamy ir su jais pasikalbeti. Prapuolenis tuomel bu-
vo Kaune. Kybartuose susitikau su Stasiu Orentu, buvusiu
Okininku draugijos reikaly vedeju, ir su juo nuejome
j Eitkunus. Ten pastarasis supaJindino mane su Vistycio—
Tilzes pasienio baro gestapo vyresniuoju komisaru Tycu,
kuris FaktiSkai tuo laiku buvo ne tik pasienio komisaras. bet
ir visos Suvalkijos tcritorijos tvarkytojas. Pokalbyje daly-
vavo mano vaikystes dieny pazjstamas virbalietis Sveice-
ris — Kauno gestapo politinio skyriaus virSininkas. Туса»
paaiskino. kad bus sunaikinti visi komunistai ir ne tik ko-
munistai. bet ir jiems bent kiek pritariantieji. Be to. bus su-
naikinti visi iydai. Kokiq nors nurodvmq nuo jo negavau.
IS Eitkfinq Sveiceris mane nuveite j Kauna. 15 Kauno vel
su Sneideriu grjzau j Seirijus.

Pokaibio su Sneideriu metu buvo paliestas ir tarybiniq
aktvvistq registracijos klausimas. Sneideris man pasake,
kad aS turjs organizuoti saugq vokiefiq kariuomenes judfe-
jima pro Seirijus. kad nebfitq vokiefiq kariuomen£ apSau-
doma, nes gyventojai tos vietov&s, kurioje bus apSaudomi
vokieciai. gali buti sunaikinti. Be to. jis man siule suimti
ii buvusiu tarybiniq veikejq grupp asmenq. kuriuos jis su-
Saudys, noredamas jspdti kitus. AS pasiDliau iSleisli jsaky-
ma registruotis visiems tarybiniams aktyvistams. ir tuos,
kurie neis registruotis, laikyti pavojingais ir areStuoti. Snei-
deris i§ Seirijq luojfcu iSvyko, ir sumanymas susaudyti gru-
pp tarybiniq veikijq nebuvo jvykdvtas. Siekiant iSvengti
asmeniniq saskaitu suvedimu. su Sneideriu ir veliau su
Berne buvo susitarta, kad be mano 2inios niekas nebutq
Saudomas.

Prasidejus areStams. aS isakiau areStuoti tuos. kurie
slapstesi ir ncjo registruotis. Tuo kiausimu esu iSsamiai
kalbejpsis su Vidaus reikalq ministerijos policijos reika-
Iq tvarkytoju Zarskumt, su Prapuoleniui artimais as-
mcnimis ir esu buvps tuometinio laikraSfio „[ laisvp"
redakcijoje visuomenes atstovq susirinkime; ten iSsiaiSki-
nau, kokios ntiomones yra. Siuo atveju del imoniq naiki-
nimo, lietuviq burhiazines visuomenes atstovai. PaaiSkc-
jo. kad reikla suimti tuos, kuriuos mes vadiname „levynes
iSdavikais", pasireiSkusius savo konkreciais darbais. ir.
bendradarbiaujant su vokieJiais, juos sunaikinti. bet taip,
kad atsakomybe daugiau kristq \'okie£iams. VokieCiq ko-
mendantas Berne yra sakps, kad kai kuriuos areStuotus
tarybinius aktyvistus reikcs suSaudyti, bet kg. paliko sprps-
ti man. AS paruoSiau du sgraSus tarybiniq aktyvistq, kurie
turejo butt suiaudyti, ir po to jie buvo suSaudyti. Reikia
pasakyti, kad pirmgjj sqraig sudariau grynai savo inicia-
tyva, о antrgjj — komendantui reikalaujant, po to, kai
naktj i§ misko Raudonosios Armijos kariai apsaude vokie-
£ius, zygiuojancius j Alytij.

I960 m. birielio 22 d

Kas iikvietc suimtuosius is riisio. t y. kokj tam tiks-
lui su gauja buvau nusiunt?s policinink?, dabar neprisi-
menu, Suimtieji buvo iirikiuoti po du, gaujos dalyviai
juos apsupo ir varc pro Seirijtj bainyiiq fydtj kapiniij
link. Ai ejau kartu su vokieciy komcndantu kiek i§ paskos.
Suimtieji, matyt. zinojo. kad juos veda Saudyti, ir keletas
ii ju papraie kunigo, kad atliktij iipaiintj. Ai tuojau jsa-
kiau policininkui, kam, neprisimenu, surasti kunigq ir al-
vesti jj. Scirijuose buvo tuomet trys kunigai: Laukaitis,
Brokas ir trcciojo pavardes neprisimenu. Kokj butent ku-
nigQ pakviesti, nenurndziau, о kokj suras. Atejo prelates
Laukaitis. Atej?s j suiaudymo vieta, prie peikes uz Seirijq
zydtj kapiniq, pareiskiau suimtiesiems. kad yra kunigas ir
norinlieji gali atlikti iipaZintj. Ar kalbcjo j suimtuosius
Laukaitis, neprisimenu. Laukaitis nusivede po vienq su-
imtqjj loiiau ir priiminejo i§pa2intj ticsiog ant pievos.
Ir kunigas, ir atliekantis iipaiintj buvo atsiklaup?. I5pa-
iintj atliko visi, isskyrus Giedraitj ir iydait?.

I960 m. birielio 24 d

Kuomet priei suiaudymq visi. iiskyrus Giedraitj ir iy-
daitp, atliko iipaiinlj, Laukaitis kreipcsi j Giedraitj ir 2y-
daitf, klausdamas, ar jie galvoja atlikti iipaiintj. Giedrai-
tis pirmiausia kreipesi j buvusius ten gaujos dalyvius,
pavadinys juos prusy bernais ir pareiike, kad vokieCiai
ir juos suSaudys, nusispiove j gaujos dalyviq pus?, saky-
damas, kad jam iipaiinties nereikia ir „dabar galite iau-
dyti“. Ten pat Giedraitis apsikabino iydait? ir pasibu
Siavo.
Pasmerktieji mirti visi buvo isrikiuot! j vienq eilf, tik
neprisimenu, veidu ar nugara j gaujos dalyvius. Antanas
Maskelitinas dave komandq uztaisyti Sautuvus. Pats ran-
ko|e turejo pistoletq. Uftaisant Sautuvus. kaikas iS gaujos
dalyvii, netydia iSSove j virSij. Tuo laiku ) mane ir Antanq
Maskeliunq kreipcsi pasmerktas mirti Burbulevidius, pa-
reikSdamas. jog jis nori kazkq svarbaus pasakyti, ir praSd
neSaudyti. AS jo praSymq pcrdaviau komendantu! Bemei
ir, pastarajam sutikus, liepiau jam iSeiti i§ rikiuotes Tik
pajudejus Burbulevidiui, j jj Algirdas Kruzas issove, ir
tuo metu ir kiti stovejusieji gaujos dalyviai pradejo saudy-
ti pasmerktuosius mirti. Saude visi. Kiek prisimenu ir
virSaitis Antanas Maskcliunas iSsove kelis kartus iS pis-
toleto. Ir vokiediij kareiviai paleido keletq Suviij i§ auto-
niatq. AS ir vokiediij komendantas stovejome Salimais ir
neSaudcme. Po pirmijjq Suviq visi pasmerktieji nuvirto.
Dabar gerai neprisimenu. kaip vienas vokiediy kareivis pa-
stebcjo, kad Giedraitis dar gyvas. Jis parodc vokiediij ко-
mendantui, o, atrodo, Valeras Maskeliunas, pricjfs prie
Giedraidio, nuSovd jj.

Saudymo vietoje duobcs nebuvo iSkastos, ir tarybinius
aktyvistus Saude ant pievos. Po suSaudymo gaujos daly-
viai nuejo j miestelj, о aS. vokieciij komendantas, du jo
kareiviai, Antanas Maskelitinas Sick tiek atsilik? irgi nudjo-
me j miestelj. Eidamas aS paklausiau, ar bus laidojami su-
Saudytieji. Komendantas atsakd, kad gimines gales pasiimti
ir palaidoti, о jeigu iki rytojaus nepaims, tada uzkasti su-
Saudymo vietoje. Ar buvo lavonai paimti ir uZkasti, nezi-
nau ir apie tai pas niekq nesiteiravau. Jau zymiai vcliau.
po visy suSaudymy, teko girdeti. kad Giedraidio niekas
ncpasidme, ir jis buvo uzkastas susaudymo vietoje, о kitus.
esq, gimines palaidojp.

Kiek atsimenu, maSdaug po savaites, о per ta laikq
buvau spcjfs suvaiineti j Kaunq (vaziavau Naujoko ir
Bcndoriaus iSkeldinimo klausimu), sudariau nauja sara-
Sq tarybinii) aktyvisty, kurie turejo huti suSaudvti. 1 sq-

П
raSq buvo jtraukta deSimt asmenq, bet пё vieno iS ju pa-
vardcs neprisimenu.

Kai sis sarasas buvo paruoStas, as vdl nuejau pas vo-
kiefiq komendantq Bemp ir papraSiau ant sgraSo rezoliu-
cijos. Sutikimg gavau ir susitariau, kurig dieng suSaudyti.
Vokiefiti komendantas nurode kunigo j suSaudymo vietg
nckviesti, о susitvarkyti dar prieS susaudymg. Prelatas
Laukaitis kai kuriq iSpa2intj isklause policijos bustineje.
о kiti buvo nuvesti pas jj j baznytios zakristijg.

I960 m. birielio 27 d

Po tarybiniy aktyvistq suSaudymo Seirijuose as susi-
tariau su vokieciq komendantu Berne, kad butq iSleistas
jo jsakymas, kuriame biitq nurodyta, kas suSaudytas ir u?.
kg. Tokie jsakymai bfidavo iskabinami Seirijq miestelyje
ant stulpq vokieciq ir lietuviq kalba. PasiraSydavo jj ko-
mendantas Berne, aS, burmistras Bcndorius ir Eimanavi-
dius. Kiek man zinoma, buvo du tokie jsakymai. Dabar
gerai neprisimenu, bet, atrodo, kad suSaudytq tarybiniq
aktyvistq pasuose aS asmeniSkai dariau atzymejimus, kad
jie suSaudyti.

Buvo atvejq, kai j mane kreipcsi pasmcrktqjq mirti
Seimos nariai, prasydami pasigailejimo, bet aS dabar konk-
rediai neprisimenu, kas kreipcsi. AS jiems atsakydavau, kad
negaliu padeti, nes tuos reikalus tvarkgs vokiefiq komen-
dantas.

ADSR f„ in r„ 8—11. 23—26. 29-30 I.

Radvilaviiius Prana?, gim?s 1913 metais
Atytaus apskrityje, Seirijq miestelyje.

IS liudininko RADVILAVICIAUS PRANO parodymq

1947 m birielio 24 d.

Apie prelato LaukaiCio antitarybinp vciklg iinau tai,
kad 1941 metais. pirmomis karo dienomis. jis, kartu su
Seirijq saugumo policijos virSininku NykJtaidiu, Seirijq
valsdiaus policijos virSininku Steponavidiumi, Seirijq vals-
diaus teismo darbuotoju Algirdu Kruzu, Seirijq valsciaus
virSaidiu Antanu Maskeliunu ir kitais vokieciq statytiniais,
sudare komisijg ir dalyvavo Jaudant tarybinius pilie-
dius — tarybinius bei partinius aktyvistus. AS pats madiau,
kaip kunigas Laukaitis, kartu su minctais asmenimis, se-
dejo ui stalo Seirijq policijoje ir tarde suimtus tarybinius
piiiedius. Laukaitj ten maciau atsitiktinai eidamas pro
Salj, nes policijos durys buvo atdaros. Be to, ne kartg i§
victiniq gyvcntojq teko girdeti, kad 1941 metq birielio—
liepos mencsj Laukaitis, kaip minetos komisijos narys. ra-
gino gyventojus sekti ir iSduoti vokiediq valdfios organams
besislapstancius komunistus.

1941 metq birzelio pabaigoje ir liepos pradzioje Seiri-
juose tos komisijos nutarimu vietiniai sauliai suSaudd apie
30 tarybiniq bei partiniq darbuotojq. Buvo suSaudytas bu-
vys Seiliunq apylinkes pirmininkas Aleksandras Rinka, Sei-
rijq kooperatyvo darbuotojai ICostas Tumasonis ir Jonas
Studka, kuris 1940 metais, susikurus Tarybq vald£iai Lie-
tuvojc, buvo valsdiaus partorgas, о 1941 metais, dar prieS
prasidedant karui, vieno karinio dalinio sandelininkas, mi-
licininkas Leonas Ridlinskas, komjaunuolis Alfonsas Bur
bulevidius, milicininkas Zvirblis, Seirijq kooperatyvo sargas
Juozas Zcnka, Sventeierio valsdiaus gyventojas Giedraitis
ir kiti, kuriu pavardiiq dabar neprisimenu.

Kai Sauliai vedc partinius bei tarybinius aktyvistus
Saudyti, Laukaitis ejo kartu su sargyba j Saudymo vietq
ir ten ragino pasmerktuosius susitaikinti su savo likimu
ir prieS mirtj atlikti iSpaiintj

ADSR f„ 98 r„ 100-101 I
LukaJevidlus Vacys. Anlano s., gimys
1921 metais Alytaus apskrityje, Seirijq mid
telyje.

Is lludininko LUKASEVIC1AUS VACIO parodymq

1947 m. birielio 24 d.

Prasidejus karui, apie liepos pradziQ, Seirijuose vo-
kiediq valdzios organq buvau suimtas ir api$ nienesj se-
ddjau Seirijq kalejime, о paskui buvau iSsiqstas j Alytq.
Ten buvau laikomas kalejime apie tris savaites, о po to
paleistas. Tuomet grjzau j Seirijus ir gyvenau namie iki
1942 metq.

Mane sueme Sauliai, kurie tada padejo vokiediams gau-
dyti tarybinius bei partinius aktyvistus. Buvau suimtas
uz. tai, kad prieS karq buvau komjaunuolis ir kurj laikg
dirbau valsdiaus komjaunimo organizacijos sekretoriumi.

Pirmomis karo dicnomis, koi dar nebuvau suimtas,
pats madiau Laukaitj parliniq bei tarybiniq aktyvistq Sau-
dyrno vietoje. Tai buvo tuomet, kai uz 2ydu kapiniq buvo
susaudyti desimt komunistq vyrq ir viena niotens. AS
sedcjau rugiuose ir pats girdcjau, kaip Laukaitis prieS
pradedant Saudyti laimino pasmerktuosius ir linkejo jiems
rainiai numirti.

ADSR f., 98 r„ 102—103 I


Kericni Aldona, Prano d., glmusi
1926 metais Kaune

IS liudininkrs KERIENLS ALDONOS parodymq

1947 m. birielio 24 d.

1941 metq birZelio pabaigoje Sauliai ir kiti vokiediq
taikininkai Seirijq miestelyje suemd mano brolj Alfousq
burbulevidiq. Kitq dienq sauliai susaude jj kartu su
komunistais Ridlinsku ir Rinka netoli Seirijy. ui Zydy
kapiniy.

Mano brolis Alfonsas ir kiti suimtieji buvo laikomi
Seirijy valsciaus policijoje. Jy suSaudymo dieny a§ pati
buvau nuejusi j polieijq atsisveikinti su broliu. Polici-
joje madiau sedintj prie stalo kunigy Laukaitj kartu su
kitais asmenimis, kurie suiminejo ir Saude larybinius
zmones. Laukaitis sedejo tada kartu su Seirijy valsciaus
saugumo policijos virSininku NykJtaiciu ir valsdiaus poli-
cijos virsininku Steponaviciumi.

1941 mety birzelio—liepos menesj Laukaitis priklause
komisijai, kurios nutarimu buvo Saudomi partiniai bei
tarybiniai aktyvistai. Brolio suSaudymo dieny, kai tik a§
ir kiti Seirijy gyventojai suZinojomc, kad jis ir kiti suim-
tieji bus suSaudyti, pati policijoje budiavau ranky kunigui
Laukaidiui ir prasiau jj padeti man iSgelbcti brolj. Taciau
Laukaitis man nepadejo, pasake, jog negali iSgelbeti ma-
no brolio, ir patare kreiptis j ten buvusj Seirijy valsdiaus
saugumo virSininky.

Seirijy miestelyje buvo su£audyla keliasdesimt tary-
biniy Zmoniy; tikslaus susaudytyjy skaiciaus nezinau. Be
mano brolio ir jau minety asmeny, 1941 mety birZelio—
liepos menesj Sauliai, Laukaiciui padedant, suSaude Siuos
komunistus: Sidory, Tumasonj, Giedraitj, Juozy Pakunj.
Jasiy Studky ir kitus. kuryj pavardziy neprisimenu. Be
partiniy aktyvisty, 1941 metais, karo pradZioje, prie Sei-
rijy buvo susaudyta daug Zydy tautybes Zmoniy.

Reikia pasakyti, kad vokiediy okupacijos (1941 —1944)
metais Laukaitis baZnydioje sakydavo pamokslus, kuriuose
SmeiZd bolJevikus ir ragino tikindiuosius padeti vokie-
ciams. Jis tvirtino, kad Taryby valdZios Lietuvoje daugiau
niekada nebebus.

ADSR f„ % r„ 103-104 I
LukuieviiiuU Una, Baitraus d„ gumui
1921 metais Alytaus apskrityjt, Seirijy tn la-
tely je.

Is liudininko LLKASEVICIOTES ONOS parodymy

1947 tn. liepos I d.

Kunigas Laukaitis, gyvendamas Alytaus apskrityje, Sei-
rijy miestelyje, 1941 metais, vokiediy kariuomenei okupa-
vus Lictuvos TSR, palaike labai artimus ir gerus santykius
su buvusiu Seirijy saugumo policijos virsininku NykJtai-
ciu ir Steponaviciumi, kuris, kaip ir NykStaitis, dirbo po-
licijoje, tadiau kokias pareigas ejo, nezinau.

NykStaitis gyveno netoli Seirijy baznycios viename
name su kumgu Laukaiciu, buvo vedfs vargonininko Kru-
io dukterj. Reikia pasakyti, kad vargonininkas Kruzas tu-
rejo du sunus, Kfstutj ir Algirdq, kurie 1911 metais irgi
dirbo policijoje ir gyveno kartu su NykStaidiu tame pacia-
me name, kuriame gyveno ir Laukaitis.

1941 metais, j musy miestelj atejus vokiediy kariuo-
menei, prasidejo masiniai komunisty, komjaunuoliy ir kity
tarybiniy piliediy suemimai ir Saudymai. Suimtieji kurj
laiky bu\o laikomi Seirijy policijoje, о paskui gru-
pemis varomi uz miestelio ir slcnyje netoli 2ydu kapiniy
Saudomi.

Tarybiniy piliediij suemimams ir saudymams tuomet
vadovavo NykStaitis, tadiau tomis 1941 mety birzelio—
liepos mcnesio dienomis policijoje daznai budavo ir kuni-
gas Laukaitis. Ten jis lankydavosi kasdien po kelis kartus.
Kokiais tikslais jis eidavo j polieijy, nezinau, taciau ma-
nau, kad padeti polieijai susidoroti su suimtais pilieciais,
о ne gelbcti suimtuosius.

1941 mety birzelio pabaigoje ar liepos pradiioje karty
pati maciau, kaip Laukaitis ejo kartu su &auliais, varan-
ciais suimtuosius is miestelio, uz zydy kapiniy Saudyti.
Kaip girdejau i§ Seirijq vietimq gyventojq, ten jis laiminu
pasmcrktuosius mirti zmones ir ragino juos susitaikinti su
savo likiinu.

Be to, Laukaitis ne karta laimino pasmerktuosius mirti
tarybinius piliecius tiesiog bainyfioje. | baznyiHij pas jj
prieS suiaudant buvo atvestj suimheji Alfonsas Burbulevi
Sius ir Rinka I Seida mas is bainytios, Burbulevu'ius, nialyt,
nortjo Laukaitj kaZko paklausti ar praSyti, taciau §is nu
mojo ranka ir nenorejo jo klausyti. Tuda Burbulevicius nu-
sivilko §vark<j ir alidave kazkam is stovinciq, sakydamas,
jog dabar vis tiek busiqs suSaudytas.

Turiu dar pasakyti, kad, susaudf tarybimus piliecius,
grjidami namo Sauliai dainavu. о Laukaitis ejo priejakyje,
lyg vesdamas juos visus.

1941 metq birzelio—liepos mvnesj Seirijq miestelyje
Sauliai suSaude kelias deSimlis tarybiniq zmoniq--tary-
biniq bei partiniq aktyvistq. susaudytqjq. be Burbule-
viciaus ir Rinkos, prisimenu Seirijq miesteho gyventojq
Ridlinskq. StuCkq, vardo neprisimenu, buvusj prieS karq
Seirijq valsdaus vykdomojo komiteto pirminink? Tuma-
sonj, buvusj kooperatyvo sargq Zenkq ir komjaunuolj iS
Sventeierio valstiaus Giedraitj

Apie kunigq Laukaitj dar galiu pasakyti, kad 1941 me-
tais bainyiiojc pati ne kartq girdejau jo sakomus anti-
tarybinius pamokslus. Juose jis ragino tikinfiuosius mels-
tis u2 vokieCius, aheit, Lietuvos iJvaduotojus, ir kaibejo.
kad jq deka Lietuva issivadavo iS bolSevikq ir Tarybq
valdZios.

ADSR t.. 98 r.. 105 IU6 I.


VaBnoras Fdvardas. Juozo s., ginrf.»
1906 metals Uienus apskrityjc, Tauragnq
valsdiujt, Seimaties kaime. Siuo meui yra
Inkling kaimo (AnjkJiiy raj.) baitiyiios
klebonas.

Is kunigo VAISNORO EDVARDO parodymq

/У50 in. birielio 20 it.

Baigfs kunigq seminarijq, nuo 1930 mety iki I93G me-
lt] buvau vikaras jvairiose baznytiose: iJ pradziq Paneve-
zio apskrities Pumpenq miestelyje. tiuo 1931 metq sau-
sio 1 dieiios — Bir2q apskrities Juniskelio miestelyje, о
nuo 1933 metq liepos I die.nos iki 1936 metq — Zara-
suose. 1§ Zarasq buvau perkeltas j Anta!ieptc-s valsCiaus
Baltriskiq kaimq ir paskirtas klebonu. Ten gyvenau iki
suemimo.

1941 metais, prasidejus karui su Vokietija, BaltriS-
kiuose buvo sudaryta nacionalistq gauja, kuri veike tki
1943 metq. Kokiu nors kitq baudziainqjq organq vokieciq
okupaeijos metais Baltnskmose nebuvo.

Baltriskiq nacionalistq gaujai iS viso priklausc. apie
30 zmoniq. Visq nacionalistq gaujos dalyviq nepaijstu.
Daugelis jq 1944 metais pabego kariu su vokieciais, kai
kurie, isvarius vokiecius, buvo suimti ir nuteisti, О is man
pa^jstamq nacionalistq gaujos dalyviq — Boleslavas Kuz-
ma ir Povilas Bogdanavicius — dabar gyvena Antaliept&
valsiiaut Juozapavos kaime, о Juozas Juozimas— Uzuste-
poniq kaime.

A§ iS 2moniq suzinojau, kad, praejus savaitei nuo karo
prad2ios, Baltriskiq nacionalistq gaujos dalyviai Zarasq
apskrityje, Antalieptes valsCiuje, netoli Vencavq kaimo,
uz dviejq kilometrq nuo Baltriskiq uzpuole besilraukian-
cius Tarybines Armijos karius, kuriq leys buvo nukauti,
о kiti, apie 15. pasislepe. Daugiau nacionalistq gaujos da-
lyviq susidurimq su kareiviais neiinau Nacionalistq

t> Ztj likal b iinjrfloj prieglobMyje

Я1
gaujos dalyviai 1941 metq vasarq раетё j nelaisvy apie
60 Tarybines Armijos kariq, kuriuos dazniausiai nuginklav^
paleisdavo. Kaip elgesi nacionaiistq gaujos dalyviai su
jq suiaikylais Tarybines Armijos kariais, nezinau, bet pri-
simenu vienq atvejj, kai jie susaude vienq tarybinj kari-
ninkq. Kalbedamasis su juo, suzinojau, kad jis buvo kari-
nio daiinio komisaras; jo pavardes ir vardo nezinau. Jis
buvo apie 50 metq amziaus, zilas, vidutinio agio.

Nacionalistai, prasidejus karo veiksmams, sueme apie
20 tarybiniq aktyvistq. Dalj jq susaude: Paslromiq kaimo
gyventojq Pranq Milinj, Pakuniges kaimo gyventojq, par-
tijos apskrities komiteto sekretoriaus brolj Juozq PoSkaitj
ir Safronq Kolesnikovq is Steponi&kiq vicnkiemio. Kitq
su§audytqjq pavardziq ne2inau. Girdejau kaibant, kad
nacionalistai muJe suimtuosius Bolcslovq Dobulskj i§ Pa-
puiniko vicnkiemio, Ignatijq Vasilevskj is Bobriikiq kai-
mo, Jonq Mazeikq i§ Juozapavos kaimo ir kitus. Visi tie
zmones (ir su&audytieji, ir sumu&tieji) buvo is Antalieptcs
valsiiaus.

Milinis buvo sujaudytas uz tai, kad, susikiirus Tarybq
valdziai Lietuvoje, dainai kalbedavo susirinkinHio.se ir
girdavo tarybing santvarkq, о Poskaitis,— kad buvo vals-
ciaus zcmes komisijos narys.

Kas is nacionaiistq gaujos dalyviq Saude ir mu§e suim-
tuosius, neiinau.

Kai kurie nacionalistai dalyvavo masiSkai Saudant zy-
dus. 1941 metu rudenj Saviciiinq miske jq buvo suSaudyta
daugiau kaip septyni tukstanciai. Girdejau, kad Zydus
saudc apie 300 jvairiq gaujq nacionaiistq, kuriems vado-
vavo penki vokieiiai.

AS bendravau su BaltriSkiq nacionaiistq gaujos daly-
viais, taciau nelaikau tai nusikaltimu. Koi ta gauja veike,
ne kartq buvau uicj?s j jos §tabq pasiklausyti radijo, kart§
dalyvavau pasitarime, kartq su tos gaujos dalyviais ir ki-
tais asmenimis buvau nuejgs prie ezero sulaikyti besitrau-
kian£iq Tarybines Armijos kariq. Be to, pas mane daznai
lankydavosi nacionalisty gaujos vadovai, kuriuos as vai
sindavau alumi.

Nacionaiistq gaujos pasitarime dalyvavau tik vienq
kartq. Tai buvo 1941 metq liepos menesj, praejus mazdaug
trims savaitcms nuo karo pradzios, Tas pasitarirnas vyko
gaujos 3tabe, kuris buvo vadovo Juozo Zavadsko name.
Buvo svarstomas naujq Zmoniq priemimo j gaujq klau-
simas.

1941 mety liepos pradiioje iS savo zakristijono Mykolo
Vytenio suiinojau, kad prie ezero Dcfcrencijos mi§ke slaps-
iosi trys ginkluoti Tarybines Armijos kari3kiai ir kad na-
cionalistai nuejo jq sulaikyti. Tuomet ir aS su Vyteniu
nuejau tcnai. Mums priejus, nacionalistai jau buvo juos
nuginklavf ir kalbejosi su jais. Ten buvo Pranas Kazlaus-
kas, Antanas Matulis, Juozas PoSkaitis ir kiti gaujos da-
lyviai, kuriy pavardiiq neprisimenu. Is ty kariskiy mcs
atcmcme tris 3autuvus, naganq, karing aprangq ir saud-
nienis. Nuginklavus juos, aS paklausiau, kas jic ir IS kur.
Jie man pasipasakojo apie save, ta6iau aS viskq pamirSau.
Du is jy buvo eiliniai kareiviai, о vienas — kazkoks vyres-
nysis, kuriam zakristijonas, juos nurengus, dave civilinius
riibus.

BaltriSkiy baznycia. kudos klebonu aS buvau, priklau-
se ir tebeprikiauso Paneveiio vyskupijai, kuriai anksCiau
vadovavo vyskupas Pattarokas, о dabar — prelatas Ka-
rosas.

Vokieciy okupacijos metais aukS&ausios dvasines vado-
vybes Lietuvoje nurodymu mes dirbome antitarybinj darby
tikinciyjy tarpe. A3, kaip kunigas ir baznycios klebonas,
1942 ir 1943 metais ne kartq gavau IS Paneveiio vyskupi-
jos kurijos antitarybinius raStus ir vyskupo nurodymu
skaiftau juos bafnyctoje tikintiesiems vietoj pamokslo.
Gal but, aS pasisakydavau prieS komunistus ir savo paties
pamoksluose, taciau jy turinio dabar neprisimenu.

Antitarybiniai ra3tai, kuriuos gavau i3 kurijos vokieciy
okupacijos metais, yra baznydios archyve, mano kamba-
ryje, ten, kur biblioteka, о paniuksly konspcktai yra bai
nycios zakristijos stalciuje prie drabuzines

Del tvirtinimo, kad aS atidav?s savo nagany naciona-
listy gaujos vadeivai Zavadskui, turiu pasakyti. stai ky:
iS tikryjy turejau naganq, bet atidaviau jj nc Zavadskui,
о nacionalisty gaujos dalyviams Kristupui Juozcnui ir
Stasiui Vazgileviiiui. Jie atejo pas mane su Dusety vals-
iiaus policijos virsininko raSteliu, kuriame sis praSc mane
paskolinti savo nagany nacionalisty gaujos Stabui. Dau-
giau man jo negrybno. Zavadskas siule ui jj man brau-
ningy. taciau aS neemiau.

1948 mety pabaigoje Antalieptes valsciaus BaltriSkiy
kaime organizuojantis kolukiui, vienas pirmyjy j jj jstojo
mano varptninkas Jaroslavas Bogdanavicius. AS isbariau
jj ir pareiSkiau nepasitenkinim.y, kad jis, nepasitar?s su
manimi, jstojo j kohikj. Bogdanavicius tuomet gyveno
baznyiiai priklausanciaine name, ir aS bijojau, kad del jo
man gaii atimti ty namy. Kity imoniy aS niekada neagita-
vau pries kolitkius.

И*» /*«-7^

ADSR f„ 98 r„ 124-133 I

Makarfenas Petras, Jono s., gnnfs
1907 metais Zarasy apskrityje. Aluntoa
valsiiujc. Jakunfiiy kaime.

IS liudininko MAKARENO PETRO parodymy

1950 m. sausio 13 d.

Kunigas Edvardas VaiJnoras yra prieJiSkai nusiteik?s
prieS Taryby vald^iq. pasisako priei> kolukius ir tar\bin?
santvarkq.

1949 mety vasario pradzioje, dienos neprisimenu, bu-
vau nuejys j Baitriskiy kaimo parduotuv? nusipirkti viniy.
Grjidamas ejau pro bainyfiy ir kunigo Edvardo VaiSnoro
butq. Jis tuo metu buvo gatveje prie savo namy. Pamatps
mane, pakviete pas save j vidy ir paklause, ar Jakunfry
kaime jau susikurc kolukis. Kai atsakiau, jog miisy kai-
me kolukio dar ncra, kunigas pareiSke, kad kolukiy Cia
nebusiq, nctrukus prasidcsiys karas ir pasikeisianti val-
dzia.

1949 mety vasario pabaigojc. dienos gerai neprisimenu,
buvau BaltriSkiy baznyfiioje Po pamaldy uiejau j kunigo
Vaisnoro buta atsigerti ir, pamatps jj, pasakiau, kad Ja-
kunciy kaime organizuojamas kolukis. Tada jis tare: ,,Ne-
reikia stoti j kolukj, nes atims visy turty ir gyvulius.
Nctrukus bus karas ir tuomet rusai, traukdamicsi iS Lie-
tuvos. pasiims visa koliikiy turty. о koliikicfiai liks nuogi'1.

1949 mety pavasarj, mcnesio ir dienos neprisimenu, po
pamaldy Baltri^kiy baznydioje kazkokiu reikalu uiejau
pas kuniga VaiSnory. Tuomet jis man kalbcjo: „Blogai
prie §ios valdiios. Reikia melsti dievy, kad nebuty kol-
ukiy. Nebeilgai teks kenteti— nctrukus turi buti karas,
ateis anglai ir amcrikieciai, tuomet bus geras gyvenimas".

ADSR f„ 98 r„ 134 I.

JuSka Antanas, Juozo s„ glnifs 1906 me-
tals Subaiiaus mieste. Siuo metu — Zarasy
balnycios klebonas

Is kunigo JUSKOS ANTANO parodymy

1949 m. geguies 13 d.

IS Troskiiny nacionalisty burio dalyviy pazjstu Siuos
asmenis:

I)	bainydios vargonininka Juozq Ruddnq,

2)	Troskiiny valsciaus Nevciininky kaimo gyventojy
Stanevtfiy, vardo neiinau,

3)	Troskiiny miestelio gy-ventojy Jurgj Jureviiiy
Juozas Rudenas, tevo vardo nezinau, maidaug 22—23
metq amiiaus, kil?s i§ Paneveiio, 1941 metais gyveno
TroSkunq miestelyje, buvo vargonininkas. Tuo metu jis
buvo nevedfs. 1941 metq pabaigojc Rudenas iSvaiiavo
j Vilniq ir jstojo j muzikos mokyklq. Nuo 1944 metq jo
nebuvau sutikgs ir nezinau, kur jis dabar yra.

Stanevidius, vardo nezinau, kilfs iS TroSkunq valsdiaus
Neveiininkq kaimo. Vokiediq okupacijos metais jis gyveno
Troskimuose, dirbo parduotuveje pardaveju. Girdejau, kad
1944 metais Stanevidius jstojo j veikianciq nacionalistq
gauj$. Kur jis yra dabar, nezinau, nuo 1944 metq jo ne-
madiau.

Jurgis Jurevicius. maidaug 30 metq amSiaus, kil?s is
Troskiinq. Vokieciq okupacijos metais gyveno TroSkunuose,
vertesi staliaus darbu. Paskutinj kartq jj maciau 1945 me-
tais; kur jis dabar, nezinau.

Kitq nacionalistq burio dalyviq pavardiiq nefinau

Rudenas, Stanevidius ir Jurevicius suiminejo tarybinius
bei partinius aktyvistus ir zydus, turejo Sautuvus. Rudenas
daznai man pasakojo, kad jis, Stanevidius. Jurevidius ir
kiti, kuriq pavardes taip pat minejo, tadiau dabar jq nepri-
simenu, priklausc nacionalistq biiriui, kurio uidavinys yra
su ginklu rankose paddti hitlerinci kariuomenei okupuoti
Lietuvos Tarybq Socialistinf Respublikq ir fiziikai sunai-
kinti partinius bei tarybinius aktyvistus ir 2ydq tautybes
piliedius.

To nacionalistq burio vadeiva buvo anksdiau minetas
Parojis. Jq Stabas buvo TroSkunq prad?.ios mokykloje. As
pats madiau, kaip Stanevidius, Rudenas ir Jurevidius su
iminejo ir kaikur varc 2ydq tautybes piliedius.

Apie 1941 metq birJelio—liepos menesj TroSkiinq nacio-
nalistq burio dalyviai sucnie ir veliau suSaude apie 260 zy-
dij ir partiniq bei tarybiniq aktyvistq. IS suSaudytqjq 2inau
TroJkflnq valsdiaus vykdomojo komiteto darbuotoja, tary-
biniq partizanq biirio vado Povilo Biukio brolj Kazj Bin-
se
ki. valsfiaus vykdomojo komitcto pirmininky Petrauska,
Ladauskg, vardo neiinau, ir daug kity, kuriij pavardziy
dabar neprisimenu.

1949 m. gegules 18 d.

1947 mety rudenj lankiau Ramygalos parapijos tikin-
tiuosius ir religiniu paprociu rinkau vadinamaia kal^dq.
Pas Ramygalos valstiaus Jodikoniy kaimo gvvcntoja Drq-
sutj radau du jo siinus, viena mazdaug 20. kita 25—30 me-
ty amziaus, vardy nezinau. A§ susipazinau su lais ir trum-
pai pasikalbejau, taciau apie ky, dabar neprisimenu. Dar
prieS tai Zinoiau. kad Drysucio sunns yra veikianiioje
national isty gaujoje ir kad jy ieJko Tarvby valdzios or-
ganai. Taip a§ buvau susitikfs su banditais broliais Dry-
sufiais. taciau ginkly. rodos, tada jie neturejo. Be manys
ten dar buvo Petras Rankcld.

Petras Rankelc, daugiau kaip 30 mety amfiaus. buvo
siuvejas. Jj pajystu nuo 1946 mety. 1948 mety pabaigoje
Rankelc buvo suimtas VSM organu, taciau uz ky, neiinau.

Drysutis, jo 2mona ir dukte, kaip ginkluotos naciona*
listy gaujos dalyviu Jeima, 1948 mety pradzioje buvo
suimti. Girdejau. kad jaunesnysis Drasutio siinus (vardo
nezinau ir nepaJinojau jo), kuris rnokesi Ramygalos gim-
nazijojc, kartu su tevais buvo suimtas, taciau pabfcgo.

Drqsutio stuiiis— banditai, 1948 metais buvo vcikian-
cioje nacionalisty gaujoje: kur jie dabar, ncSinau.

A§ tikrai turc-jau radijo imtuva, kuriuo sistemingai
klausydavausi laidy is uZslenio ir informuodavau apie jas
Rankelg. kuris 1947—1948 metais gana daznai ateidavo
pas mane. Rankeles parodymy padariau iJvads}, kad jis
palaike nusikalstamus rySius su banditais ir perduodavo
jiems IS man?s girdetas Sinias is uisienio.

1949 tn. gegnies 19 d.

Konspiracinis saugumo polieijos butas pas mane buvo
maidaug nuo 1943 mety pradzios iki koi is Lietuvos TSR
buvo iSvyti vokiSkieji okupantai, tadiau tiksliai laiko ne-
prisimenu.

Laikyti konspiracinj butg mangs niekas neufverbavo.
Buvo taip. 1943 metais. mencsio neprisimenu. Troskiinq
valsdiaus virSaitis Povilas Kirtiklis atvede pas mane ne-
paijstamq imogq ir papraJe jj apgyvendinti pas save kc-
lioms dienoms. AS sutikau ir daviau jam vienq iS savo
trijq kambariu Netrukus pamaciau, kad jis turi pistoletq,
о po keliij diemj suzinojau, jog jo pavarde Puronas ir kad
jis yra vadinamosios Panevezio apygardos I rajono sau-
gumo policijos virsininkas. Be to, tuomet suzinojau. kad
Puronas TroSkunuose teiraujasi zmoniq apie tarybinius
partizanus, tuo metu veikusius Troskiinq valsdiuje, погё-
damas surasti ir sunaikinti juos. Veliau Puronas mano bute
erne slapta susitikineti su Antanu Deveikiu, kuris, mano
nuomone, buvo saugumo policijos agentas ir praneSdavo
Puronui iinias apie tarybinius partizanus.

Kai aS padariau iSvadg, kad Puronas panaudoja mano
but a konspiraciniams tikslams, man jau buvo nepatogu
atsakyti jam butq, todel ir toliau, man leidus, jis lankesi
mano bute ir susitikincjo su savo agentais.

Povilas Kirtiklis, maidaug 40 metq amiiaus, kilfs
Paneve’zio apskrilies, TroSkimq valsdiaus, Smdlinkos kai-
mo, vedps, 1944 metais turejo viena mazdaug 17—18 metu
suny Vokiediq okupacijos metais Kirtiklis buvo TroSkiiny
valsdiaus virSaitis. 1944 metais kartu su imona ir sunumi
pabego j Vokietij$, kodel, nezinau.

Puronq. vardo ir tevo vardo nefinau, pazjstu nuo 1943
metq. Jis yra mazdaug 40—45 metq amziaus, vokieciy oku-
pacijos metais buvo Panevczio apygardos 1 rajono saugu-
mo policijos virSininku.

Antanas Deveikis su Puronu mano bute buvo susitik^s
du kartus. Tai buvo 1943 metais. Treci^, paskutinj kartq
Deveikis buvo atejfs pas mane 1943 mety rudenj, noreda-
mas susitikti su Puronu, taciau Sis kazkodel neatvaziavo,
ir jie nesusitiko. Po to Antanas Deveikis pas mane dau-
giau niekada nebuvo atcjps.

1949 tn. geguies 10 d

Man dabar pateiktas rekotnendacinis laiJkas, paraSytas
19-46 m. liepos 28 d. ir uzregistruotas Nr. 295 Ramygalos
parapijos issiunfiamy ra§tq zurnale, yra mano raSytas.

Su R. Sargautu, kurj tuo laiSku rekomendavau Kauno
kunigq seminarijos rektoriui priimti mokytis j seminarijq,
buvau pajtjstamas mazdaug nuo 1938 metq ir iinojau, kad
jis yra geras katalikas. Iki 1944 metq ne kartq buvau su
juo susitikps, о vdiau niekada daugiau jo nemadiau.

Sargautas kilps i§ Panevciio apskrities Raguvos vals-
diaus Juostininkq kaimo. As daZnai lankydavausi pas jo
tevus, buvau pazjstamas su jo seserimi Veronika Sar-
gautaitc.

1946 metu liepos menesj, kai buvau Ramygalos klebo-
nas, pas mane atvaiciavo Sargauto sesuo Veronika Sar-
gautaite su nepafjstamu jaunuoliu ir paprasc, kad a§ duo-
diau Sargautui rekomendacinj laiSkq stoti j kunigq se-
minarijg. Kai paklausiau, kur yra pats Rapolas Sar
gautas. ji atsake, kad jis negaljs atvykti, tadiau kodel,
dabar neprisimenu. A§ tuojau daviau Sargautaitei raSta,
kuriuo rekomendavau Rapoly Sargauta priimti j kunigq
seminarijq. Tuomet Sargautaite su minetu jaunuoliu i§va-
iiavo. AJ> patikejau Sargautaitei, paraSiau ta rekomenda-
eijg. Ji man sake, ir a5 pats buvau tikras, kad Rapolas
Sargautas gali bfiti geras katalikas ir kunigas.

Gavps mano rekomendaeijq, Sargautas tikrai jstojo j
Kauno kunigq seminarijq ir kuriam laikui isvenge suemi-
ino. Tadiau turiu pasakyti, kad neiinojau ir nickas man ne-
sake, jog jis buvo vokiediq snipas — diversantas ir banditas.

ADSR f.. 98 r., 198-211 I.


Strezdas Bronins, Stasio s., gimps
1923 metais Ukmergije. Iki areito—Kau-
no kuntgy seminarijos trefto kurso kllcrikas.

Is STRAZDO DRONIAUS parodymy

1947 tn. kovo 4 d

1946 mety vasaros atostogy metu buvau Valkininky
miestelyje pas vietos klebonq Stasj Kakariekq.

1946 mety liepos menesj gavau pastu laiskg i§ Rapolo
Sargauto, kuriame jis praJe atvaZiuoti pas jj j Paneveiio
apskritj, Raguvos valsiiy, Juostininku kaimtj. Kita dieny
i&vaziavau j ta kaima, taCiau Rapolo Sargauto namie ne-
buvo. .Mane prieme jo artimieji.

Rapolo Sargauto sesuo Veronika Sargautaite man pa-
pasakojo. kad jis buvo Vokietijoje, о paskui vokieciai i§-
mete jj su paraSiutu j Tarybines Armijos u2nugarj. ir nuo
to laiko jis yra nacionalisty gaujoje mi§ke. Ji man pasake,
kad jos brolis Rapolas nori iseiti i§ miSko ir jstoti j kunigy
seminarijg, ir praSc, kad a§ padeCiau jam.

PaZadejps padeti Rapolui Sargautui jstoti j Kauno ku-
nigy seminarijy ir paemps jo dokumentus — metrikas ir
Ukmerges mokytojy seminarijos baigimo pa2ymejimy, at-
vaziavau j Vilniy, noredamas per Vilniaus kurij? patekti
j Kauno kunigy seminarijq.

Atvaziavps j Vilniy, apsistojau savo bute §v. Onos
gatveje Nr. 13, bt. 4. Ten paraitiau Sargauto biografijy,
pareiSkima ir pats uz jj pasiraSiau jo pavarde. Be to, ku-
nigo Anlat’o Jusko: vardu paraJiau Sargautui rekomenda-
eijy, nes be kurio nors klebono rekomendaeijos j kunigu
seminarijq nepriima. Visus tuos dokumentus atidaviau
j Vilniaus kurijg ir papraSiau kuo greidiau priimti Sar-
gauta klieriku j kunigu seminarijq.

Man pateikta Rapolo Sargauto hiogratijq para&iau a§.
rasysena mano
Man paleiktas kunigo JuSkos rekomendacims laiskas
su Rapolo Sargauto, kaip kandidato j kunigy seminarijy,
charakteristika man iinomas. Ту laisky, kartu su kilais
Sargauto dokumentais, 1946 mety liepos ar rugpiufcio me-
nesj atidaviau j Vilniaus kurijy

Rekomendacinj laiJka Rapolui Sargautui, jo sesers Ve-
ronikos praSomas, rast Panevezio valsciaus Ramygalos
miestelio klebonas Antanas JuSka. Anksfiau nenorejau
tardymo organams nurodyti jo, manydamas, kad jis neii-
nojo. jog Sargautas yra gaujoje.

Sargauto dokumentus atidaviau Vilniaus kurijos rast
vedZiui kunigui Basiui, vardo nezinau, ir paaiskinau jam,
kad pais pareiskcjas Sargautas scrgys, negaljs atvykti ir
praJgs mangs atiduoti jo dokumentus. Basys atsake pra-
ncSiys lai vyskupui ir, jeigu jis duos sutikimy, Sargautas
bus priimtas klienku j kunigy seminarijy.

Po trijy—keturiy dieny vel uzcjau pas Basj ir paklau-
siau, ar priimtas Sargautas j seminarijy. Jis atsakc lei-
gianiai. Tuomet papraSiau Basj duoti paiymcjimy, kad
Rapolas Sargautas yra klicrikas, rnokosi kunigy seminari-
joje, sakydamas, kad Sargautas buvfs mokytojas, del ligos
mel?s darby, todel dabar i§ jo milicijos darbuotojai rei
kalaujy dokumenty i§ darbovietes. Basys Пере sekretoriui
kunigui PoSkui iJduoti prasomy paiymcjimy. Poskus ra
somyja maSinelc para§6 pazymejimy, pasiraSe, uzdcjo
antspaudy ir padave man.

Gavfs i§ Vilniaus kurijos Sargautui pazymejimy, iS-
vaiiavati namo j Ukmergg. Ten buvau kelety dieny, о pas-
kui iSvaziavau j Juostininky kaimy pas Sargauto arti
muosius.

Suklydau, ir praSau padaryti pataisy. j Ukmergg buvau
uivaziavps pinna karty, gav^s Sargauto laiSky. dar pries
pradcdamas riipintis jo priemimu j kunigy seminarijy
Gavps iS Vilniaus kurijos pazymejimy, j Ukmergg jau ne
uisukau, о nuvaziavau ticsiog j Juostininky kaimy. Tat
buvo 1946 mety rugpidtio 6 ar 7 dieny
Veronika Sargautaite supaZindino mane su atvaiia-
vusia i5 gaujos Danute Kisieliauskaite, kuri, kaip veliau
suzinojau. turcjo „Zigmo" slapyvardj. Ji pasake, kad
Sargautas vienas bijo iseiti is mi§ko. Tuomet aS uutariaii
pasiimti jj kartu su savinu j Vilniy.

1946 metq nigpiutio II dienq aS. Veronika Ssrgautai-
tc ir Danute Kisieliauskaite traukiniu nuvaziavomc iki Ta-
ruSkos gelezinkeiio sloties, о is ten Kisieliauskaite nuvedc
mus j miskq, j gaujq, kurioje buvo Sargautas. Naktj is
rugpiucio 11 j 12 dienq pcrnakvojome gaujoje pas Sar-
gautq, о kitq dienq su juo sedau j Iraukinj ir atvaZiavau
) Vilniy. Cia Sargautas apie dvideSimt, dienq gyveno pas
mane, Sv. Onos gatveje Nr. 13, bt. 4, о paskui iSvaziavo-
me j Kaunq, j kunigy serninarijq

Turiu prisipaiinti band^s nuslcpti nuo tardymo organy
kai kuriuos faktus, biitent: j Vilniy a§ ir Sargautas atva-
ziavome rugpiu&o 13 dienq ir iki rugpiiiiio 17 dienos
gyvenome pas mane. Tuo metu Sargautas vienai rnerginai
Aldonai. pavard^s nezinau, padedant, gavo pasq. Rugpiu-
£io 17 dieng aS ir Sargautas iJvaziavome j Valkininkus pas
kunigq Kakariekq, tafiau jo namie neradome; jis parcjo tik
kita diena. Mes buvome pas jj dvi dienas. Paskui aS pasie-
miau savo daiktus ir iSvaziavau su Sargautu j Varenq. Ten
apsistojome pas Varenos klcbona Jonq Morkunq. Pas Mor-
kunq Sargautas gyveno iki 194G metu rugsejo 10 dienos,
о paskui i5va2iavo j Kaunq, j kunigy serninarijq, kur buvo '
priimtas j pirmajj kursq.

Kunigui Jonui Morkiinui papasakojau apie Sargautq,
pasakiau, kad vokiefiai ismetc jj su parasiutu i§ lektuvo
j Raudonosios Armijos uinugarj ir kad jis buvo gaujoje

ADSR L. 98 r. 212-218 1
LadauskEene Gent, К os to d.. uimust
1917 metais TroSkfiny miestelyje

Is liudininko LADAUSKIENES GENES parodymq

1949 tn. uasario 24 d

Kunigq Antanq JuSka pazjstu tnazdaug nuo 1937 me
Iq. Tada jis buvo TroSkunq klebonas, о aS nuo vaikystcs
iki 1947 metq liepos menesio gyvenau arba TroSkunuose,
arba aplinkmiuose kaimuose. Vokiediq okupacijos metais
gyvenau Troskunuose. Ir kunigas JuSka ten gyveno.

VokiSkicsiems faSistiniams grobikams okupavus Lietu-
vq, apie 1941 metq birzelio pabaigq ar liepos pradziq,
Troskunuose ir gretimuose kaimuose nacionalistq burio
dalyviai pradejo masiikai suimineti tarybinius bei partinius
aktyvistus ir kitus Tarybq valdziai pritarianfcius asmenis.
Suiminejo visus. kas tik pakliuvo. Kunigas JuSka naciona-
listq tarpe turejo didelj autoritetq. Pavyzdziui. jeigu kurio
nors suimtojo gitnines nueidavo pas kunigq JuSkq ir gau-
davo i§ jo pafymcjimq, kad tas zmogus lojalus vokicdq
valdziai, jis budavo tuojau paleidziamas.

Tuo metu buvo suimtas ir mano vyras Petras Ladauskas.
Noredama padeti jam, nutariau papraSyti kunigq Juskq
tokio paiymejimo. Kitq dienq po vyro suemimo. 1941 me-
tq liepos 13 dienq, nucjau pas kunigq Antanq JuSkq, su
tikau jj jo raStineje ir cmiau praSyti paiymejimo, kad ma-
no vyro ncsuSaudytq. JuSka supyko ir pareiSkd:

— Komunistams jokiq paZymejimq neduodu ir neduo-
siu. Jusq vyras buvo komunistas, todel as jo neuitarsiu,
tegul lictuviai „parlizanai" susidoroja su juo. Kq u2si-
dirbo, tq ir gaus.

AS tuojau iScjau, о Juska pasiliko. Po tokio griezto jo
atsakymo nutariau kreiptis tuo rcikalu j vargonininkq
Juozq Rudcnq ir kondonumi nucjau pas jj. 15 vieno kam-
bano desineje koridoriaus puseje i56jo pats Rudonas. Su-
stabdzinst jj, isgirdau kambaryje kalbant Ten skaite
suimtqjq partiniq bei larybiniq aktyvistq pavardes ir svars-
tc, ka daryti su jais. Rudenas tuojau atidare duris ir jspejo,
kad koridoriuje yra paSaliniq imoniq ir reikia nutraukti
darba. Tuomet i5 kambario iSejo buv?s valsdiaus vykdomojo
komiteto sekretorius, vienas nacionaiistq burio vadeivq,
Slitauskas. stambus buo2c Alfonsas Baranauskas, kunigas
Juzevicius ir gaujos vadeiva Slucka. Visi jie nuejo j kunigo
Antano Juskos raStinp, о as likau pasikalbeti su Juozu Ru-
denu. Pastarasis irgi atsisakc man padeti, ir a§ iSejau
klebonijos.

Mano vyrq Ladauskq 1941 metais vokiediai suSaude. .

1941 metais. vokieciams okupavus Lietuvq, Juska pa-
laike glaudiius rySius su nacionaiistq burio dalyviais. Ke-
letq kartq maciau jj einantj j nacionaiistq burio Stabq, ku-
ris buvo Troskunq mokyklos antrame aukSte. Be to, Juska
palaikc artimus rySius su Panevezio apygardos I rajono
saugumo policijos virjininku Puronu. Daug kartq pati ma-
diau, kai Puronas buvo uzej₽s pas kunigq Antana Ju§kq.
Puronas atvaziuodavo, pagyvendavo pas jj tris—keturias
dienas, ir po to prasidedavo masiniai zmoniq suimincjimai.

Antanas JuSka .viskq zinojo apie saugumo policijos
veiklq TroSkunuose. Tai gali patvirtinti toks pavyzdys.
1943 metq pabaigoje ar 1944 metq pradiioje saugumo dar-
buotojai sueme tarybinio partizano Binkio seimq ir laike
jq TroSkunuose. Po keliq dienq sutikau kunigq Ju§kq gat-
veje ir emiau kalbeti su juo apie Binkio seimq. JuSka man
pasake, jog geslapas turjs ziniq, kad Vildinsko sesuo pa-
laikanti rySius su partizanais. A§ supratau, kad jis kalba
apie mane, ir iSsigandau, nes mano brolis Juozas VHdins-
kas buvo partizanas ir as su juo susitikdavau. Matydamas,
jog aS sumiSau, Ju&ka tare:

— Gal tai ir ne jus, gal but, jusq sesuo palaiko ryliu?
su ,,banditais“ (taip jis vadino tarybinius partizanus).

A§ nieko neatsakiau, ir mes iSsiskyreme.

ADSR f. 98 r.. 219-222 I.
TamaSauskieni Solija, Juozu <1., gnuu-
si 1923 metais PanevdJio apskrityje, TroSku
nq valsciuje, Gurskq kaime.

is liudinlnkes TAMASAUSKIENES SOFIJOS parodymy

1949 in. vasario 25 d

1911 metq vasarq, vokiSkiesiems faSistiniams grobikams
okupavus Lietuvq, TroJkimy miestelyjc tuojau buvo suda-
rytas nacionalisty baudZiamasis burys, kuriain vadovavo
Parojis. Aktyvbs jo padejcjai buvo Slucka ir Staneviiius.
JuSka, jeigu galima taip pasakyti, buvo idejinis to bandity
burio vadovas. Su jo zinia buvo suiminejami ir Saudomi
tarybiniai bei partiniai aktyvistai. Jis teisino pricS gyven-
tojus teroristinius nacionalisty veiksmus.

Vokietiams uzemus Lietuvq, 1941 mety vasarq, tuo-
jau prasidejo masiniai tarybiniq aktyvisty suemimai, Buvo
suimtas ir mano jaunesnysis brolis Aleksas Binkis. Suemi-
mai vyko TroSkuny miestelyje ir valsciuje. Mes tada gyve-
nome Zempuciy kaime, ui trijy kilomctry nuo Troskuny.

Suimtyjy gimincs kreipdavosi j kunigq Antanq JuSkq,
prasydarni uitarti jy artimuosius. Jeigu kunigas JuSka su-
tikdavo padeti ir uztarti kurj nors zmogy, jj paleisdavo, о
jei ne, — susaudydavo.

Suernus mano brolj Aleksq Binkj, pas kunigq JuSkq
j jo butq Troskunuose buvo nuejusi mano vyresnioji sesuo
Paulina Gailiusiene, buciavo jam rankas ir nusiieminusi
prase uztarti brolj, taciau jis nesutiko, buvo nepermal-
daujamas ir pareiSke:

— Tegul pasimoko, kq uzsidirbo, tq ir gaus.

Tai pasakfs, jis erne kalbeti prie§ Taryby vald2iq. Apie
tai man pasakojo mano sesuo GailiuSienc. Be to, ji sake,
kad Antano Juskos bute posediiavo TroSkuny nacionalisty
burio Alabas, kuris skyre bausmes suimtiesiems.

1941 metais pati kcletq karty madiau Antanq JuSkq ei-
nantj j nacionalisty burio itabq, buvusj Troskuny mokyklos
antrame aukSte. Be to, man teku matyti, kaip pas kunigy
lankydavosi gaujos vadeivos Parojis, Jonas StaneviCius,
Slucka ir kiti. Ai daihtai budavau miestelyje, todel ir visa
tai maciau.

Budamas TroSkGny klebonu, Antanas Juska palaiki
glaudzius rysius su oficiaiiais vokieiiu saugumo policijos
darbuotojais. Vis<j okupacijos laikotarpj jis palaike artimus
santykius su Panevciio apygardos I rajono saugumo polici-
jos virsininku Puronu, kurio rajonui priklausd ir Troskiiny
valsCius. Puronas labai dainai lankydavosi pas Antang Jus-
ky, gyvendavo ten po keleta dieny, tiesiog jo bute susitik-
davo su savo agentu Stancviciumi.

Kai Puronas atsilankydavo pas kunigy Juikq, ten ui-
eidavo Jonas Stanevicius. Tai matydavau pati, nes gyve-
nau netoli Troskiiny ir labai dainai nueidavau j miestelj
savo asmeniniais reikalais ar specialiai sekti Purony. Ai
palaikiau ryiius su tarybiniy partizany ,,Gra2inos“ buriu
ir gaudavau pavedimus sekti, kokie oficialiis vokieciy
baudziamyjy organy darbuotojai lankosi Troskiinuose.
Buvo pastebeta, kad Puronas, atvyk^s j Troikunus, visada
apsistodavo pas kunigy Antany Juiky; po jo apsilankymo
prasidedavo miestelyje masiniai tarybiniy zmoniy su-
emimai.

ADSR 1. 98 r. 223-225 I

Binkis Povilss. Jtiozo gimps 1920 me-
tais PancvHio apskrityje. TroskOnq vals-
Ciuje, Gursky kaime.

Is liudininko BINKIO POV1LO parodymy

1949 rn. vasario 4 d.

Antanas JuSka vokieciy okupacijos metais palaike glau-
dzius rySius su hitlerininky saugumo policijos bei ge*>-
tapo darbuotojais. Pas jj TroSkunuose daznai lankydavo-
si Panevezio apygardos 1 rajono saugumo policijos virSi-
ninkas Puronas. Purono rajonui priklause ir Troskiiny
valsiius. Antano Juskos butas buvo konspiracinis Purono
butas; ten jis pats priimdavo saugumo agentus. su kuriais
palaike rysius.

Apie tai, kad kunigo Antano Juskos butas buvo konspi-
racinis saugumo policijos darbuotojo Purono butas, ku-
riame jis priimincjo savo agentus, su2inojau tokiomis ap-
linkybemis. Vokiefiy okupacijos metais vadovavau parti-
zany ,,Graiinos“ buriui, kuris veike Troskuny, Raguvos
ir Simoniy valsfiuose. Mano rySininkas buvo Troskuny
miestelio gyvenlojas Antanas Deveikis, kuris dabar dirba
brigadininku TroSkuny valsciaus Petro Cvirkos vardo
kolOkyje. Vokieiiy okupacijos metais jis buvo nuola-
tinis girininkijos darbininkas. Puronas liepe Deveikiui
sekti tarybiniy partizany seimas, о kartu ir mano
scimy.

Be to, is gyventojy girdejau, kad pas Antany JuSky
vokieciy okupacijos metais Puronas susitikdavo ir su Ste-
ponu Jakeliu, kuris dabar dirba ir gyvena TroSkunu vals-
iiuje, Vaidloniy kaime. Troskiiny miestelio gyventojai
Sestokas, Gailiusis ir kiti man pasakojo, kad Steponas Ja-
kelis yra gestapo agentas. Kunigas Antanas Juska yra
prie&Skai nusiteikps Taryby valdziai.

Budamas partizany biirio vadu, visa vokieCiy okupa-
cijos laikotarpj palaikiau rysius su savo dede Antanu
Sesloku, kuris tuomet gyveno TroSkiiny valsSiujc, Vidu-
giriy kaime, ir lankydavausi pas jj. SeStoko imona, Ona
SestokienS, buvo labai religinga moteris, davatka, 1943
ar 1944 metais ji papasakojo Antanui JuSkai, kad jy
namuose lankosi tarybiniai partizanai, jy tarpe ir a§. Nuo
to laiko prie SeStoko namy vokieciy baudziamieji organai
dainai surengdavo pasalas. Pats SeStokas buvo suimtas
ir apie dvi savaites sedejo kalejime. Tardymy metu jj mu-
Sc ir verte prisipazinti, kad palaike rysius su manimi —
partizany burio vadu. Apie tai, kad Se^tokieni* papasakojo

7 Zudlluil b«lny?lo« prlec!eb»tyje

97
kunigui Antanui JuSkai, jog jos vyras Antanas SeMokas
palaiko ryjius su tarybiniais partizanais ir su manimi, ji
pali man papasakojo veliau, iSvadavus Lietuvq is vokii-
kyijq laSistiniy grobiky

ADSR f.. 98 r„ 226-228 I,

Dcveikls Antanas, Дп(апо s„ gimps
1913 metais Paneveiio apskrityje, Raguvos
valsiluje, Kirmtliy kaime.

Is liudininko DEVEIKIO ANTANO parodymq

1949 in. kovo 13 d.

Kunigas Antanas JuSka vokicfciy okupacijos metais
bcndradarbiavo su vokicciy saugumo policija. Pas jj buvo
konspiracinis butas, kuriame oficialus policijos darbuo-
tojai priimdavo savo agentus, duodavo jiems uzdavinius
sloti j tarybiniy partizany burius, iiaiskinti Taryby val-
dziai pritarianCius imones.

Tai gali patvirlinti Sie pavyzdZiai. 1941 metais, vokis-
kiesicms (abstains okupavus Lietuvg, saugumo policijos
buvau suimtas kaip tarybinis aktyvistas ir scdejau Paneve-
iio kalcjime, PrieS paleidiiant, mane vienas Paneveiio
apygardos saugumo policijos darbuotojas, kurio pavardes
nezinau, teisingiau neprisimenu, uzverbavo slaptu saugu-
mo policijos darbuotoju „Genio" slapyvardSiu. Veliau du
karlus buvau nuvaziav^s j Paneveij susitikti su saugumo
darbuotojais, о paskui iki 1943 mety rudens nebevaiiavau
j Paneveij.

1W3 mety ruden], nicnesio ir dienos gerai neprisimenu,
j Troskunus atvaziavo Panevczio apygardos I rajono sau-
gumo policijos virsininkas Puronas ir iskviete mane j va!s-
Ciaus virSaitio kabinetq. Ten kalbejome su juo vieni. Pu-
ronas dave man uzdavinj ir liepe kitq kartq atvykti susi-
tikti su juo j kunigo Antano JuSkos butg. Jis nurode susi-
tikimo laikg ir jspcjo, kad pas Ju§kg eiciau sutemus
ir labai atsargiai. Be to, Puronas pasake, kad kunigas
JuSka yra savas zrnogus ir niekas nezmos, jog aS lankausi
pas ii-

Praejus kokioms penkioms dienoms, vakare nuejau pas
kunigg Antang JuJkg, kuris gyveno prie TroSkiiny bazny-
dios. |cjps j koridoriu, nieko nesutikau ir pasukau ticsiog
j jo but?, Jejfs j kunigo ra§tin₽, radau Antang JuSkg ir
saugumo policijos darhuotojg Purong, su kuriuo palaikiau
rySius Jie kazkg rimtai kalbejosi, tadiau man jejus nutilo.
Puronas liepe man eiti kartu su juo. Is raStines su Puio-
nu jejau j gretimg kambarj, apstatyta neblogais baldais.
Kambaryje ant stalo buvo rasaline ir popieriaus. Susedp
prie stalo, emcme kalbetis. Tai ir buvo konspiracinis Pu-
rono butas. Puronas liepe man bet kokiomis priemonemis
patekti j Binkio partizany burj ir iSduoti jj vokiediy ka-
riuomenei. Baigdamas jis nurodc laikg, kada as turejau
vel atvykti j kunigo Antano Juskos butg susitikti su juo

Mazdaug po savaites, 1943 mety rudenj, datos taip
pat negaliu prisiminti, vel nuejau pas kunigg JuSkg. Tai
buvo vakare, jau sutemus. Kunigo rastineje vel radau
patj Ju§kg ir Purong. 0astarasis kalbejosi su manim tame
padiame kambaryje, kaip ir pirmg kartg, ir vel reikalavo
patekti j Binkio vadovaujamg tarybiniy partizany burj.
Puronas vel paskyre pasimatymg pas kunigg Autang
JuSkg.

Tredig kartg pas Juskg nucjau mazdaug po deSimties
dieny. Takart radau tik kunigg. Purono kaiikodcl nebuvo.
As cmiau skystis kunigui Antanui JuJkai, kaip savo dva-
sios tdvui, kad man labai sunku dirbti su Puronu, kuris
reikalauja is man$s ziniy apie tai, ко a§ nezinau. JuSka
atsake, kad mano darbas reikaiingas, Purono pavedimus
rcikia vykdyti ir kad uz mano darbg dievas atleis man
visas nuodemes. Po to iScjau. Nuo to laiko rysiai su Puronu
nutriiko. ir daugiau su juo nebuvau susitikjs.
Pasakysiu, kad, budamas slaptas saugumo policijos
darbuotojas, paiaikiau ryiius su partizany biirio vadu Bin-
kiu ir jo pavedimu Puronui sakiau tai, kas buvo naudinga
tarybiniy partizany buriui.

ADSR f„ 98 r„ 229—231 1.

Miliauskicni Brond, Antano d4 gimusi
•	1926 metais Paneveiio apskrityje, KupiJkio

valsiiuje. LcvovCirnos kaime,

Is liudininkCs M1LIAUSKIENES BRONES parodymy

1949 m. kovo 13 d.

1941 mety birSelio pabaigojc, vokiJktesiems iaSistams
okupavus Lictuvy, Troskunuose tuojau buvo sudarytas
baudziamasis biirys, kuriam vadovavo Parojis, Mamanij»-
kis, Jonas Stanevicius ir Sludka. To biirio dalyviai suimi-
nejo ir saude partinius bei tarybinius aktyvistus.

Baudziamojo burio vadcivonts kunigas Antanas Juska
turejo dideles jtakos. Jo nuomone banditams buvo jsaky-
mas. Jis turejo dideles jtakos net vokiediy baudiiamyjy
organy oficialiems darbuotojams, butent, Panevezio apy-
gardos I rajono saugumo virsininkui Puronui.

1911 metais baudiiamojo biirio dalyviai nuolat lankcsi
Juskos bute. Pati maiiau, kaip pas JuJky eidavo Mama-
niSkis, StaneviCius ir Parojis. Be to, кс!еЦ karty maciau
patj Juskq einantj j burio stabq, kuns buvo netoli nuo jo
buto.

Beveik visi Troskiiny bafcnyCios tarnautojai buvo gau-
jos dalyviai. Vargonininkas Rudenas buvo labai aktyvus
to burio narys, keletg karty dalyvavo masiskai Saudant
tarybinius aktyvistus ir zydus. Zakristijonas Jonas (vardo
gerai neprisimenu) DonelaviCius iki karo buvo Juskos auk-
letinis, gyveno klebonijoje, vokiediy okupacijos metais buvo

too
aktyvus nacionalisty bflrio dalyvis, о dabar yra ginkluo-
toje nacionalisty gaujoje. Ir kunigas Jadzevi€ius priklause
buriui; jj daZnai galima buvo niatyti vaikstant su bandi-
tais. Buriui priklause ir JuSkos aukletinis Pranas ar Anta-
nas, gerai neprisimenu, Zeimys, kuris iki karo gyveno pa-
iioje klebonijoje. Juska ruoSe jj j kunigus. Atejus vokie-
ciams, 2eimys jstojo j nacionalisty Ьйг}, о dabar, kaip ir
Donelavicius, yra nacionalisty gaujoje.

Dauguma kulto tarnautojy TroSkunuose tapo akty-
viais baudziamojo burio dalyviais todcl, kad pats Ju£-
ka turejo dideles jtakos burio vadeivoms ir pritare jy
veiklai. Be to, jis turejo jtakos suimty tarybiniy aktyvisty
likimui.

1941 metais, maZdaug pirmomis liepos menesio dieno-
mis, baudziamojo burio dalyviai sudme mano tevq Antanq
RiSkq. Man ir mano motinai UrSulei RiSkienei praSant,
kunigas Juska parade raStelj PaneveZio apygardos I ra-
jono saugumo policijos virSininkui Puronui ir pasake mums,
kad tg rastelj reikia aliduoti Puronui, ir tevas bus paleis-
tas. RaStelis buvo uZdarame voke, todcl jo turinio neZinau.
A§ ir molina traukiniu iJvaZiavome j PancveZj. Kartu su
mumis vaZiavo TroSkuny baZnycios zakristijonas Milutls,
nes mes neZinojome, kur rasti Puronq. Jis nuvede mus
j saugumo policijos busting. Purono kabinetas buvo antra-
me aukSte. Kai padaveme niinctq raStelj. Puronas perskaite
jj, paskui pacme pavardZiy sqrajq, kuriame prie§ kiekvienq
pavardg buvo raudoni, melyni arba juodi kryZeliat, Jis
kazkq paZymcjo saraSe ir pasake, kad tevas bus paleistas ir
mes galime eiti namo, о Juskos raStelj jdejo j bylq. Mes
iJejome i§ Purono kabineto ir traukiniu parvaziavome
namo. Zakristijonas liko PaneveZyje. Po keliy dieny tikrai
grjZo mano tevas Antanas RiJka. 1§ Го padariau iSvadq,
kad Antanas JuSka turejo dideles jtakos suimtyjy likimui
ir saugumo policijos darbuotojui Puronui.

ADSR f. 98 r . 232-234 I.
Ncrniantas Jonas, Juoro s„ gun?s
1893 metais Tanrages apskrityje, Sllaifis
valsSiuje, Papinaujo kaime. 1920 metais bal-
ge kunign semlnarij?. Iki arcMo bnvo
Skirsnemunfes kaimo (Jurbarko raj.) balny*
ties klebonas.

Is kunigo NORMANTO JONO parodymq

1951 tn. rugsejo 6 d.

Hitlerines okupaeijos pradzioje buvau Sanfiq (Kauno
miestas) bainyiios klebonas ir desCiau tikybg 6-je gimna-
zijoje

1942 metais vyskupas Skvireckas pasikviete mane ir pa.
siuli* buti karo kapelionu apsaugos batalionuose, kurie
kovojo pries tarybinius partizanus, A§ sutikau su vysku-
po pasiulymu ir buvau paskirtas karo kapelionu.

Netrukus vyskupas Skvireckas jteike man pazymejimg,
duodantj tcisg lankytis apsaugos batalionuose ir jq Stabe
ir atlikti ten religines apeigas. A§ gavau karin? aprangq
ir cmiau sistemingai vaJineti religiniais reikalais po ap-
saugos batalionus, kurie tuomet buvo Leningrado srityje
ir Baltarusijos TSR.

Prisimenu, jog atlikau religines apeigas 1, 2, 3, 4. 5
ir kituose batalionuose, kuriq dabar neprisimenu.

I apsaugos batalionus i§ Kauno vaSinejau daznai, bet
kiek kartq buvau iJvaziavfs, dabar negaliu pasakyti. Pri-
simenu, jog buvau nuvaziavfs j Pskovo, Diedoviciq, Mins-
ко rajonus ir kitas vietas. Nesant tinkamq patalpq, religi-
nes apeigas tekdavo atlikti valstic6iq trobose, darZinese
ir kitose vietose.

1951 m. rugsejo T d.

Kiek iinau, kai hitlerininkai okupavo Lietuvos TSR,
Kaune tuojau buvo jsteigtas stabas, kuris vadovavo jaunf-
mr> verbavimui j hitlerininkq ir nacionaiistq baudziamuo-
102
sius burius. То Stabo virSininkas buvo smetonines kariuo-
men£s papulkininkis Juozas SpokeviCius, apie 40 metq
amziaus.

Jo padejcjai buvo: smetonines kariuomencs pulkininkas
Saudzys. vardo neprisimenu, apie 50 metq amziaus, pa-
pulkininkis Grigaitis ir kiti nacionalistai, kuriij pavardiiq
dabar neprisimenu.

Sie asmenys raJe atsisaukimus. ragindami lieluviq
jaunimq savo noru stoti j hitlerininkq ir nacionaiistq bau-
dziamuosius batalionus, siuntc instrukcijas vietiniams val-
dzios organams telkti savanorius j pagalbinp vokiefiq ka-
riuomenf ir dirbo kilq ideologinj darbq lietuviq jaunimo
tarpe.

Turiu pasakyti, kad pas Spokevidq j stabq, kuris buvo
Mickevifiaus gatveje, Medicinos institute rumuose, bu-
vau ne kartq atej?s gauti leidimo isvaziuott j hitlerininkq
okupuotq Lenmgrado sritj ir Baltarusijos TSR. j hitleri-
ninkq ir nacionaiistq baudziamuosius batalionus laikyti
ten pamaldas ir atlikti kitas religines apeigas.

Kitokiq rySiq su Spokeviciumi, Saudziumi ir Grigaiciu
nepalaikiau.

1943 metq vasaros pradzioje vyresnysis kapelionas MeS-
kauskas pasiunte mane i§ Kauno j Panevezj laikyti pa-
maldas kareiviams naujai suforinuotame hitlerininkq ir
nacionaiistq batalione. Kadangi buvo velus metas, pa-
maldq ten nelaikiau, tik pasakiau kareiviams trurnpq reli-
ginio turinio pamokslq.



ADSR f 98 г.. 319-321 1.
Bor iso villus Vtncentas. Augustine s., gi-
mfs 1887 metais VilkaviSkio apskrityje. Pa-
eieriq valsSiuje. Bebrininkq kaime. Kiles iS
bunitq. Nuo 1909 iki 19J3 metq studljavo
Frlburgo (Sveicarija) unlvcrsitete и baigfc
teotogijos takultetf. 1916 metais buvo pa-
skirtas 10-tos caro armijos кого kapclicnu.
kur tarnavo iki 1917 metq. 1918—1921 me-
tais destfe tikybq Marijampolis gimnazi-
joje. 1922—1926 metais buvo Seimj dvasi-
ninkq seminarijos teologijos proiesorius,
1926 1927 metais —TelJiq vyskupijos kuri-
jos kancleris, 1927—1940 metais —TeHiq ku-
nigq seminarijos rcktorius, 1940—1943 me-
tais — Tcliiq vyskupo pagalbininkas. nuo
1944 metq iki areJto— TelJiq vyskupas.

Is vyskupo BORISEV1CIAUS VINCENTO parodymq
1946 m, vasario 9 d.

1918—1921 metais buvau KrikScioniq darbininkq sq-
jungos narys ir aktyviai dalyvavau 5ios organizaeijos veik-
loje: skaiciau paskaitas tikybincmis temomis ir organiza-
vau rinkliavq materialities pagalbos reikalingiems vargs-
tantiems. 1920 metais, renkant Marijampolcs miesto
valdybq, KrikScioniq darbininkq sqjunga iSkeld mano kan*
didatunj, ir as buvau iSrinklas j miesto valdybq, kurioje
dirbau 1920—1921 metais iS pradziq sekretoriumi, о pas-
kui, apie tris menesius, Marij'ampoles miesto valdybos
pirmininku. Nuo 1918 iki 1921 metq buvau kriksCioniq de-
mokratq partijos Marijampolcs organizaeijos narys ir ak-
tyviai dalyvavau jos veiklojc. Po 1922 metq jokioms politi-
nems partijoms ncpriklausiau, tik buvau jvairiq kulturos-
Svietimo, religiniq ir labdaringq organizaeijq narys.
1922—1926 metais aktyviai dalyvavau Pavasario jaunimo
organizaeijoje ir tuo paCiu metu Lietuviq katalikiq moterq
draugijoje. i928—1910 metais dirbau §v. Vincente ir Pau
liaus draugijojc, teikiau pagalbq vaikq darZeliams. 1930 —
1940 metais priklausiau ateitininkq sendraugiq studentq
organizacijai.

1946 m. vasario 10 d.

Savo politiniais jsitikinimais a5 esu lietuvis naciona-
listas ir visi&kai sutinku su krikScioniq dcniokratq partijos
programa, nors nuo 1922 metq tai partijai nepnklausau.

Mano priesiSka Tarybq valdiiai veikla, jejus Lictuvai
j Tarybq Sqjungq 1940 metais. pasirciske tuo, kad a§ savo
pamokslsis, kuriuos sakydavau tikintiesicms, vazinedamas
po vyskupijos teritorijq. reiSkiau nepasitenkinimq Tarybq
valdzia del jns paZiuros j bainyiiq, konkreiiai, kad u2-
drausta baznyciai mokyti vaikus, kad veikia civiline met-
rikacija, kad draudziama baznyciai laisvai spausdinti ir
platinti rcligin? literaturq ir t. t.

Mano prieSi^ka Tarybq Sajungai veikla, vokieiiq ka-
riuomcnei okupavus Lietuvq, pasireiSkc tuo, kad aS 1943
mety liepos 8 dieng kreipiausi j TeHiq vyskupijos dvasi-
ninkus ir tikinCiuosius su grieztai prieSisku Tarybq Sgjun-
gai ganytojiniu laiSku, kuriame grieitai kritikavau Tarybq
valdzios organq veiklq. Noredamas nuteikti tikinciuosius
prieS bolSevikus ir Tarybq valdzia, tvirtinau. kad Tarybq
valdzia vertc zmoncs elgtis prieSingai jq sqzinei, skleidziau
gandus apie tai, jog bolSevikai masiSkai naikino lietuvius,
niekino tikybq ir maldos namus, suiminejo kunigus taria-
mai uz tai, kad jie atlikdavo tikybincs pareigas. Sis lai§-
kas buvo mano paraSytas ir atiduotas spaudai dar prieS
mirtj Staugaiiio, kuris asmeniSkai jj koregavo ir papilde
kai kuriais „faktais". Laiskas buvo iSsiuntinetas jau po jo
mirties,

TelSiq vyskupo pareigas prad^jau eiti tuojau po vys-,
kupo Staugaiiio mirties, 1943 metq liepos 8 dienq; oficia-
liai Vatikano buvau paskirtas §ioms pareigoms 1944 metq
sausio menesj, о TelSiq vyskupijq pradejau valdyti kovo
4 dienq.
1943 metq vasara vokiSkicji okupantai, norcdami jsi-
gyti simpatijq. suSauke lietuviq inteligcntijos konferen-
cijq, kurioje buvo iSrinkta taryba prie pirmojo generalinio
tarejo. Vokietiai norejo sudaryti jspiidj, kad Lietuva tun
savo vyriausybp. Pirmasis generalinis tarejas Kubiliunas
paraJe kreipimasi j lietuvius, ragindamas remti vokieCiq
vykdomas priemones, ir dave jj pasiraSyti kai kuriems
iinomicnis Lietuvoje asmenims. Jis iSsiuntinejo pakvieti-
mus visiems autoritetingicms asmenims, tarp kitko, vi-
siems kunigams, kviesdamas dalyvauti juos sioje konfe-
reneijoje. Kartu su Kubiliunu ir kai kuriais tarejais
kreipimasi pasiraSe ir vyskupas Brizgys. Is Tel5iq vysku-
pijos dauguma kunigq, gavusiq pakvietimus j sig konfe-
reneijq, jvykusiq 1943 metq vasarq Kaune, nenuvyko, bet
kai kurie kunigai, matydami, kad Kubiliuno kreipimqsi
pasirase vyskupas Brizgys, dalyvavo konfereneijoje, о ku-
nigas SteponaviCius is Zarasq buvo isrir.ktas j minetaja
tarybq. 15 TelSiq vyskupijos dalyvavo tiktai du kunigai —
Bernotas, dabartiniu metu gyvenqs Pievenuosc, ir Radvilas.
Konfereneijoje dalyvavo 18 kunigq.

1946 m. vasario lid.

1944 metq birzelio ar liepos mcnesj, kai Raudonoji
Xrmija artejo prie Telsiq, a§ pasitraukiau j Zemaiciq Kal-
varijq ir apie tris savaites gyvenau pas tos parapijos
klebonq Polonskj.

15 kunigo Polonskio suZinojau, kad ZemaiCiq Kalva-
rijoje ,,Vanagq“ gauja terorizuoja vietos gyventojus, nusi-
teikusius prie§ jq, ir asmenis, vokieiiq okupaeijos laiko-
tarpiu slepusius pas save zydus. Gaujos uzpuldavo tq
imoniq gyvenamus namus, suiminejo zmones ir visaip
savavaliavo. Polonskis man „Vanagq" gaujos dalyviq
pavardziq neminejo. Jis papasakojo eil? faktq apie tos
gaujos savavaliavimq ir paminejo keleto imoniq. nukente-
jusiq nuo jos, pavardes. Tuo metu Polonskis dar papasa-
kojo. kad 5ios gaujos Stabas yra Alsed2iq miestelyje. AS
nutariau nuvaziuoti ten if susitikti su gaujos vadais, о su
sitikgs papraSyti jq liautis savavaliauti vietos gyventoju
ativilgiu.

1944 metq liepos menesj, atvykfs pas Alsediiq klebonq
Bulky, jam papasakojau savo atvykimo tiksl.-} ir prasiau
jo padeti man susitikti su „Vanagq” gaujos vadais, be!
pastarasis nenorejo su jais tureti reikalq, bijojo susikom-
promituoti, nes buvo агёко. kad Tarybq valdzia atsikurs.
Tafiau, matydamas mano tvirtg nusistatymq susitikti su
jais, jis pasiunte kazkurj bainydios tarnq ar vietos gy-
ventojq pas gaujos vadus praneSti jiems, kad noriu su
jais pasikalbeti, Po kurio taiko j namus pas Butkq alvyko
„Vanagq” gaujos vadas, kuris uSsirekomendavo kaip bu-
vgs Lietuvos kariuomenes pulkininkas. Jo pavardes neii-
nau, nes nei prieS tai, nei po to jvykio aS su juo nebuvau
susitikgs. Su juo atvyko ir Kaupas, kuris anksciau moky-
tojavo TelSiq mieste ar jo apylinkese, о kur gyveno, ne-
finau. As juos supazindinau su savo atvaziavimo tikslais
ir praSiau imtis priemoniq, kad jq gaujos liautqsi sava-
valiavusios. Pulkininkas j tai man atsake, kad Zemaiciq
Kalvarijoje „Vanagai” yra nuo nieko nepriklausanti
savarankiSka organizacija, ir jis nieko ncgaljs padaryti.
Kaupas pasikalbejimo metu apsiribojo tik atskiromis pa-
stabomis.

Tq paciq metq liepos ar rugpidJio menesio pradzioje
Kaupas atvaiiavo pas mane j TelSiq kurijq ir papraSe
mangs iSskirti „Vanagq” gaujoms j Platelius kapelionq,
kuris turcsiqs atlikti tiky bines apeigas: klausyti ispaiin-
ties ir dalinti komunijq. A§ atsisakiau paskirti specialq
kunigq ir pasiuliau Kaupui gaujos dalyvius siqsti j Pla-
teliq bainy^iq, kur buvo trys kunigai — klebonas Balciu-
nas, vikaras Znotimas ir neetatinis kunigas rezidentas
Adomauskis,— kurie galejo aptarnauti „Vanagq” gaujos
dalyvius, juo labiau, kad vokieciai nepersekiojo „Vanagq"
gaujq (Red. pabraukta), ir jq nariai galejo laisvai lankyti
bainy£iq.

Paskutinio pasikalbejimo su Kaupu metu dalyvavo
mano pagalbininkas vyskupas Ramanauskas.

1945 metq vasario menesj pas mane j TelSiq kurijq
uzejo MiscviCius, su kuriuo prieS tai labai ilgai, gal bflt,
apie metus, nesimadiau. Misevicius man papasakojo, kad
jis slapstosi gaujose. Man bcsikalbant su juo, j kurijjj
atejo Jazdauskas, kuris atvyko j TelSius kartu su Misevi-
iiunii kazkokiq pirkiniq Jie manfs pra§e parupinti gau-
joms maisto produktq, pareiksdami, kad, jeigu Si pagalba
nebus suteikta, gaujos bus priverstos plcSti gyventojus.
A§ atsaklau, kad ncnoriu savps kompromituoti teikdamas
gaujoms pagalbq maisto produktais, bet patariau jiems
pakalbeti Jiuo reikalu su Tirkjliq klcbonu Kiela1, atvyku-
siu tq diena j kurijg, ir pakviefiau MiseviCitj ir Jazdausky
pas save piety. Misevifius ir Jazdauskas dia pat nuoialiai
kalbcjosi su kunigu Kiela. Apie к у jie kalbejo, nezinau.
bet paskui, valgant pietus, Miseviiius pasake, kad Kiela
paiadejo suteikti gaujoms reikalingq pagalba. Jazdauskas
anksiiau buvo Lietuvos kariuomenes karininkas, bet kokj
turejo laipsnj, nezinau. Iki to susitikimo su Jazdausku
ncbuvau paijstamas, susitikau su juo pinny karty. Jis
kurj laikq gyveno pas Liepiaukes klebony NaSlenq. Pas-
kutinj karty susitikfs su manimi jis pareiike, kad visi jo
draugai areStuoti ir jam reikia „likviduotis". Kur jis yra
dabartiniu metu, nezinau, spcju, kad kur nors slapstosi.

Kada aS Jazdauskui ir Miscviciui rekomendavau past-
kalbeti su Kiela gaujq aprupinimo maisto produktais klau-
simu, Kielai parciSkiau: „Jazdauskas nori su tamsta pa-
sikalbeti**, bet kokiu klausimu, nesakiau. Sekantj karty
Kiela, susitikfs mane, papasakojo, kad jis parupino gau-
joms maisto produktq. 1945 mctq rudenj Kiela i5 Telsiq
parapijos pabego.

’ Siuo metu — Paelerio miestelio (Telsiq raj.) bainydios klebonas.
tuts
Be to, aS Misevidiui paSadejau pasikalbeti su Gustai-
fiiu, parasiau Gustaiciui laiSkQ, per kurj prasiau atvykti
j kurijq. Kai jis atvyko, papraSiau jj priimti pas save
Miseviciq. Praejus kuriam laikui po to тйзц pokalbio,
Misevicius apsigyveno pas Gustaitj Pasilcs parapijoje.

1946 m. vasario 12 d.

Po kurio laiko Jazdauskas vcl uiejo pas mane ir pra-
ne§e, kad jis gavo iS TirkSliq parapijos kunigo Kielos ir
Zemaifiq Kalvarijos parapijos kunigo Polonskio maisto
produkttj LLA' gaujoms. Polonskis — vienuolis, priklau-
s^s marijonq ordinui. 1945 mety rudenj jis iSvyko j Mari-
jampolp, bet kur gyvena dabartiniu metu, neSinau.

Treciq ir paskutinj kartq su Jazdausku susitikau
1945 mety pavasarj, apie balandiio menesj. Jis atvyko pas
mane ir pranese, kad visi gaujos, kurioje jis dalyvavo, na-
riai yra arestuoti, kad jam taip pat reikia „likviduotis",
ir praSe man?s zakristijono vietos bei paiymejimo, jog jis
tikrai esgs zakristijonas. Jis Iq pa2ymcjim$ ketino prista-
tyti kariniam komisariatui, noredamas biiti atleistas nuo
karines tarnybos. As Jazdauskui pareiskiau, kad skiriu tik
kunigus. о zakristijonus skiria parapijij klebonai, ir tod£l
j) paskirti zakristijonu negaliu. Zinodamas, kad pas Liep-
laukes parapijos klebonij Naslensj zakristijono vieta laisva,
pasiuliau Jazdauskui kreiptis j jj. Neprisimenu, ar po §io
pasikalbejimo iSsikvicdiau kunigQ NaSlenq j kurijq, ar
jis pats atvyko kokiais reikalais j TeEius, tafiau a§ kalbe-
jau su juo apie Jazdauskg ir papraSiau priimti jj zakristi-
jonu. NaSlenas ncprieStaravo. Jonas NaJIenas2 dabartiniu
metu yra Zidiky parapijos klebonas.

•LLA (Lietuvos laisvfs armija) — buriuaziniij nacionalistij or-
ganizaeija. jsteigla Lietinojc tasistines okupacijos metais, liitlcnninkq
apglnktuota kovai priefi Taryby valdiiq.

* Siuo metu — Ropkojy kaimo (Silutts raj.) bafnyiios kte'
bonaa.
Po kokiq d\ lejq savaifiq NaSI6nas ui£jo pas mane ir
prancse, kad Jazdauskas slepiasi pas jj, ir papraSe manps
paraSyli paiymejimq kariniam komisariatui, kad Jazdaus-
kas tikrai dirba zakristijonu Lieplaukcje. Paprastai tokius
rastus ra§o patys parapijq klcbonai, bet kadangi NaSle-
rias blogai mokejo rusq kalbg, as paraSiau, о jis pasiraSe,
pasieme su savimi ir iSvyko.

Paiymejimas, iJduotas vyskupo V. BoriseviJiaus nacionalistiniq
gaujtj vadeivai S Jazdauskul

Jazdauskas, kaip zakristijonas, gyveno pas NaSlenq
mazdaug iki rugpiOCio—rugsejo menesio, о paskui i5vy-
ко, kaip teko girdcti, kaikur prie Plunges.

Su Misevi£iumi susitikau dar ir 1945 metq kovo
mencsj, kai jis buvo uzvaiiavps pakeliui, vykdamas apsi-
gyvcnti pas kunigg Gustaitj.

Po kurio laiko Miscvifius atvyko pas mane j kurijq
su man ncpaijstamu imogumi, kuris pasirode esas Kubi-
lius. Miscviiius mane supaZindino su juo kaip gaujos, ku-
rioje jis slapstesi, dalyviu. Kubilius kreipcsi j mane, pragy-
damas suteikti ju gaujai pagalbq. Jis sake, kad miSkuose
yra zmoniq, kuricms rcikalingi produktai, rubai, avalyne, ir

Iio
tuoj pat pareiSke, kad tokiq pat pagalby reikety organi-
zuoti ir tiems zmoncms, kurie yra arestuoti ui antitary-
bin? veikly. Kadangi tuo metu pas mane kurijoje i§ jvai-
riij parapijy buvo atvyk? daug interesanty, a5 negalejau
nuodugniau pasikalbeti su Kubiliumi. Mes susitarcme, kad
jis uzeis antry karty. Kubilius, pasak Miseviciaus, bu-
vo mokytojas, gaujos dalyvis. Dabartiniu metu jis areS-
tuolas.

Po kurio laiko Kubilius vel uiejo pas mane, ir nies
kalbcjomes tais klausimais jau smulkiau. Jis vel pakarto-
jo savo praSymy As jam pazadcjau ty pagalba, kiek tai
nepriestaraus teisei ir mano sqzinei (Red. pabraukta),
laCiau kokiy nors konkreCiy paiady aS Kubiltui nedaviau. .
Kick prisimenu, Kubiliy pakvieCiau piety, ir jis man pa-
pasakojo paskutines naujienas apie karo veiksiny eiga,
isreiksdanias savo nuomon?, kad, pasibaigus karui su Vo-
kielija, prasides naujas karas tarp Taryby Sajungos, i§
vienos puses, ir Anglijos bei Amerikos — i§ kitos. Po ap-
silankymo pas mane Kubilius kartu su Misevifiumi tuo-
jau iSvyko j Pasilius, pas kunigy Gustaitj, kaip ir buvo
susitarta jau anks&au. 15 ten Misevicius atsiunte man
per kazkokj valstietj, atvezusj j serninarijq bulves, lai5kq,
adresuoty Kubiliui, ir pra§e perduoti jam. Koks buvo
laiSkas, neZinau, nes jo neskaidiau, ir Kubilius man apie
jo turinj nepasakojo. Kai Kubilius pas mane atvyko, aS
perdaviau jam §ity Iai5kq ir po to susitikimo jokiy rySiy
su Kubiliumi ir MiseviCiumi nebelurejau.

1946 m. vasario 18 d.

Miscvifiius slapstesi Pakutuveny kaime pas kunigy Oi-
Aausky*. Man tai iinoma i5 paties Miseviciaus. Kokie
Olsausko rysiai su gaujomis, neiiuau, bet Misevicius,
besikalbcdamas su manim apie OlSauska, parei5ke: „Jis
pagelbi'jo ne tiktai man, bet ir kiticms“. Bet kam „kitiems",

• Siuo metu — Kalnalio kaimo (Kretingos raj.) bahtyilos klebonas.
nezinau. nes man MiseviSius nesake. 1945 metq pabai-
goje Olsauskas buvo perkeltas is Pakutuveny j Klaipeda
ir ten jis buvo valstybds saugumo organy areStuotas. Ui
kg jis buvp areStuotas, neiinau, bet mano pagalbinin-
kas vyskupas Ramanauskas man pasakojo, kad jj, neva,
areStavo ui grieito antitarybinio turinio pamokslus.

Nuo Taryby valdzios organy dabartiniu metu slapstosi:

Kunigas Kiela, apie kurj a§ daviau smulkius parody-
mus.

Kunigas Konstantinas JuodvirSis. Paskutiniu metu tar-
navo Vaitimeny bainyfios filijoje. Kaip teko girdeti,
jis slapstosi todcl, kad vokiefiy okupaeijos metais, buda-
mas Medingeny komendantu, gqsdino gyventojus. Tai. kad
jis dirbo komendantu, aS manau, netiesa. ir kodcl jis
slapstosi, tiksliai nezinau. Pasislcpe jis 1945 mety gegu-
ics—birielio mcnesj,

Kunigas Valentinas SikSnius, Laukuvos vikaras, pasi-
slcpe 1945 mety geguzes—birielio mcnesj. Laukuvos pa-
rapijos klebono Gaidelionio zodiiais tariant, SikSnius pa-
sislcpe todel, kad jis priklause „aktyvistams".

Adomas Alminas, Rietavo parapijos klebonas, pasisle-
рё 1945 mety birielio—liepos mcnesj. Aiming paijstu
kaip zmogy, mcgstantj pakalbcti. Tais paciais metais,
vazinedamas po vyskupijg, Aiming sutikau PaSaltuoniy
baznycioje atlaidy metu, bet su juo nekalbejau. Kur jis
yra dabartiniu metu, neiinau.

1946 m. vasario 19 d.

As prisipaijstu esas kaltas, kad 1940—1941 metais,
jsijungus Lietuvai j Tarybq Sgjungy, keletg karty sakiau
tikintiesiems pamokslus, kuriuose reiSkiau nepasitenkini-
mg paskiromis Taryby valdiios priemoncmis, ir 1943 me-
ty liepos 8 dieny mano buvusiam virSininkui vyskupui
Staugaiciui, dabar jau mirusiam, jsakius, kreipiausi j Tel-
5iy vyskupijos dvasininkus ir tikinGuosius su grieitu anti-
tarybiniu ganytojiniu laiSku, kuris buvo atspausdintas 130
egzemplioriq ir issiuntinctas visoms TelSiq vyskupijos baz-
nyfioms su pasiulymu paskaityti tikintiesiems vietojc pa-
mokslo.

Pnsipazjstu esqs kaltas, kad 1945 metq vasario—kovo
menesj, per Misevidiq susipazinfs su LLA gaujq vadais
Kubiliumi ir Jazdausku, suteikiau gaujoms paramq mais-
to produktais. Per Jazdauskq asmcmskai pcrdaviau gau-
joms apie 20 kilogramq mcsos ir patariau luo paciu rei-
kalu kreiptis j kunig; Kielq, kuris taip pat perdave LLA
gaujoms tarn tikrq kiekj maisto produktq.

As prisipaijstu esQs kaltas, kad Kubiliui pcrdaviau iJ
Miseviciaus gauta laiskij, kuris, pasirodc, buvo vokiediq
paraJiutininkq radiograma, skirta perduoti per radijq vo-
kiediq ivalgybos organams; pareiSkiu, kad to laiSko turi
nio ir jo paskirties neSinojau.

Prisipaijstu esqs kaltas, kad teikiau pagalbq Jazdaus-
kui ir Miscvidiui, bcsislapstantienis nuo Tarybq valdzios.
Kreipiausi j kunigus Gustaitj ir NaSlenq, praSydamas
jq sudaryti sqlygas Jazdauskui ir Miseviciui gyventi su-
klastotais dokumentais.

ADSR f„ 27 r„ 59-77 I.

« rr.lllkil bsl» Cos pr'rc ilxlyjr

II’
Kubilius Adollas — vienas LLA vadovy
1945 nt vasario m£n. balgt Naihofo (prie Ka
raliauiiaus) vokieiiy inipinejiino ir divcrsijos
mokykly. Hitlerininky aprupintas sukiastoUis
dokumentais Albino Sadausko vardu, gink-
lais. Jaudmenimis, radijo stotimis, tarybinc
valiuta ir kitais divcrsijos bei Jnipincjimo
reikmcnimis. buvo lektuvu atgabentas j Alse-
dtius. Atvykfs j Lictuvq, vadovavo ginkluo
toms nacionalisty gaujoms ir palaik£ rySius
su vokieciy zvalgyba.

E KUBILIAUS ADOLFO parodymq

1945 m. birzelio 23 d.

Su vyskupu Borisevidiumi mane supa?.indino nelega-
lios LLA organizacijos dalyvis Misevicius. Vyskupq Bori-
sevidiq aS aplankiau jo butc kartu su MiseviCiumi 1945 nie-
tq kovo menesio vidury. Pagrindinis ir svarbiausias musq
apsilankymo tikslas buvo — vyskupo Boriseviciaus gauti
materialinf paramq musq LLA organizacijai.

A§ vyskupui papasakojau. kad miSkuose yra zmoniq,
kuriems reikalingi maisto produktai, avalyne, rubai, ir
praSiau jo padeti mums Jiuo reikalu. Vyskupas, i§klaus?s
mane, pasake, kad pagal iSgales jis pasistengs sutcikti tq
materialin? pagalbq. Tuo reikalu jis pazadejo pakalbcti su
savo vyskupijos kunigais. Tafiau jis pareiske, kad visa
tai jis organizuos pagalbos politiniams kalini'ams prie-
danga, о ne zmonems, csantiems neiegalioje padctyje,
miSkuose. Be to, Borisevicius pabreic, kad sitq darbij rei-
kia dirbti labai alsargiai, nes jis. Borisevicius, yra stro-
piai valstybes saugumo organq sekamas ir csqs susiriipi-
n?s, kad tokia jo veikla galinti sukompromituoti kataliky
dvasininkijq. Tuo klausimu musq pirmasis pasikalbejimas
su vyskupu Boriseviciumi ir pasibaige.

Antrq karty susitikau su juo 1945 metq kovo 28 ar
29 dienq irgi jo bute. Tada Borisevicius pareiSke man, kad
114
Ypatingas paiymejimas, hitlerininky iiduotas A. Kubiliui
Sadausko pavarde

maisto produktai paruosti ir galima juos pasiimti pas
Tirksliq parapijos prelat.-j kunigq Kiely.

Maisto produktq pas kunigy Kiela vaZiavo LLA daly-
vis PetkeviCius ir gavo i§ jo apie 70 kg produktq. Petke-
vidius yra mano rySininkas. Tuo metu jis gyveno nelega-
liai. Jis mane supazindino su MiseviCiumi Pastarasis
Smetonos valdymo metais buvo Plunges miesto burmisl
ras ir turejo Gkj.

Jazdauskas—senas LLA organizacijos narys, vienas
iJ tos organizacijos TelSiq apskrityje vadovy. Man yra
iinoma, kad Jazdauskas gavo produklus asmeniskai i5 vys-
kupo Boriseviciaus. Jazdauskas j musq slcptuv^ buvo at-
nesps 15 kg mesos. Borisevicius. kalbedamasis su manimi,
paZadejo, kad susitikfs su KaiSiadoriij ir Paneveiio vys-
kupais, pakalbcsifs apie materialin^ pagalbg Lietuvos
laisves armijai. BoriseviCius domi-josi. ar yra areJtuotq
LI A organizaeijos dalyviq, patare koi kas aktyviai gink-
luotais veiksmais nepasireikSti. nes tai. jo manymu, neat-
nes dideles naudos, о tik be reikalo ius kadrai Borisevi-
tins visas viltis dejo j San Fiancisko konfereneijq. Jis
pareiske, kad jcigu taikiu budu Anglijai ir Amerikai nepasi-
seks Pabaltijo valstybese sugrgiinti burZuazinp sautvarkq,
butinai Anglija ir Amerika kariaus pries TSRS.

A§ ir Borisevicius rnancme. kad pasaulj valdys Ang-
lija ir Amerika. kurios padarys spaudimjj Tarybq Sgjungai
ir parcikalaus sugr$2iiiti buriuazin^ santvarkq Paballijyje,
L’krainoje ir Baltarusijoje.

ADSR f„ 27 r. 33- 34 I

Kida Antanas, Vinco s.. gim^s me-
tais Panovitto apskrityje, Raguvos micstely-
je. 1923 metais baigfc Kauno kunigq seinina
rij| 1934 -1915 metais - TirkSliy (MaZeiktq
raj.) parapijos klebonas. Nuo 1946.11 iki
I9S0VI gyveno netegaliai TamaSausko pavar
de ArcJto metu buvo rastas Zuklljq kaimo
(Sakiq raj.) gyventojo Juozo Rafkaifio na-
muose. sltptuvije. JrcngtoJe tarp krosnies ir
ksmbario sienos.

Is kunigu KIELOS ANTANO parodymq

19>0 rn. birietio 13 d. ir
liepos 7 d.

Suklastotus dokumentus TamaSausko pavarde jsigijau
1946 metu vasario mcnesj. Kaip ir daugclis musq apskri-
ties gyventojq, 1945 metais dar neturejau naujo, tarybinio
paso, о seitqjj, Smetonos laikq pasq kartu su portfolio ir
daiktais 1945 metu pabaigoje man pavog? Tauragds sto-

lid
tyjc. Tuo metu jau gyvenau nelegaliai ir todel nutariau
jsigyti suklastotus dokumentus iSgalvota pavarde.

TamaSausko PranciSkaus, Jono s. metrikq iSvogiau
1946 metq pradzioje Tytuvenq parapijoje. Apsirengys su
tana, pakeliui uzvaziavau j Tyiuvenq parapijq pas klebonq,
kurio pavardes nctineu. Jis pats tada bafrrydiojt laike
pamaldas. о jo Jeimininke sveCiq kambaryje vaiiino mane
arbata Tame pafiame kambaryje buvo archyvines knygos
ir mirusiq imoniq metrikos. Seimminkei iSejus j kity kam-
barj. pasinaudojau proga ir, vartydamas knygas, pavogiau
PranciSkaus TamaSausko gimimo metrikq. Po to, padefco-
jys ui vaiSes, isejau.

Tame pazymejime pats iStaisiau gimimo metus j 1894-
uosius ir pagal jj Raseiniq apskrities Siluvos miestelio
milidjoje gavau pasq (hiking paiymejimy). Vcliau pre§-
tuku ir skriestuvu pasa pratysiau,

1950 m. birielio 16 d

Klebonaudamas TirkSliuose. priklausiau TeHiq vysku
pijai, kuriai vadovavo vyskupas Vineentas Borisevidius.
Turiu prisipaiinti, kad vukiefiq okupacijos metais vysku-
pas Rorisevicius rale ganytojimus antitarybinio turiniu
pamokslus ir siuntmejo juos visiems TelSiq vyskupijos ku-
nigams. Tokius pamokslus gavau ir as ir baznyfiioje per
pamaldas iJ sakykJos skaifiiau juos tikintiesiems.

AS, kaip kunigas, prieiiSkai nusiteikys prie§ Tarybq
valdziq, pritariau tiems gaunamiems i5 TelSiq kurijos anti-
tarybiniams SmeizikiSkiems pamokslams ir 1942 metais
skaiciau juos gyveiitojams.

Pnsipaijstu, jog, iSvarius hilierimrikus ii Lietuvos TSR.
vyskupo Borisevi£iaus pavednnu 1945 metais rinkau i§ ti-
kinciqjq maisto produklus ir veiiau juos j Telsiq kurijq
vyskupui BoriseviCiui.

Pnsimeiiu, kad 1945 metq sausio pahaigoje, kai nu-
veziau sunnklus maisto produktus vyskupui Bonseviciui,
jis hope rinkti jq kick galima daugiau ir рагегёкё, jog dal;
paims kunigy scminarija, о dalj— kiti, kaip jis ifcireiSki,
„geri zmonesM. Pas Borisevi6iy tuomet buvo dar vienas
man nepaZjstamas vyriSkis. su kuriuo vyskupas kalbcjo
ap.e kafkukia pogrindmg veiklq.

Prisipazjstu, kad Borisevi6ius supazindino mane tuo-
met su tuo vyriskiu, kuris prase mane ir Borisevi&y remti
mnterialiai, maisto produktais nelegaliai gyvenanCius ir
miSkuose besislapstancius nuo Taryby valdzios zmones.
Tuomet Boriseviiius, tarn vyriskrui girdint, pasakc man.
jog reikia parodyti artimo meilf tiems kenciantiems
Zmoncms ir visokeriupai jiems padeti

Baigiantis mtisy pokalbiui, j kambarj ji-jo kunigu se-
minarijos rektorius Justinas Juodaitis ir girdejo paskuti-
nius Borisevifciaus Zodiius.

1A ty kalby supratau, kad las nepaZjstamas vyriSkis
yra antitarybinio nacionalisty pogrindZio dalyvis. Jam
mes prizadejome teikti materialin? paramp ir rinkti maisto
produktus nacionalisty pogrind?iui.

Veliau, apie 1945 mety balandZio menesj. pas mane
j Tirkilius atvafiavo nepazjstamas vyriSkis, kurio pavar
des neiinau, su kunigy seminarijos rektoriaus Justino
JuodaiCio raSteliu. Jam atidaviau apie 70 kg mesos, tau-
ky ir kitokiy maisto produkty

Suemus Boriseviiiy, is* kity kunigy suiinojau, kad visi
mano ir kity kunigy surinkti produktai buvo siunciami
j miAky veikiancioms bandity gaujoms.

Po to gerai iinojau, kad mano surinkti iS gyventojy
maisto produktai, kuriuus perdaviau Borisevi^iui ir nepa-
Zjstamam vyriikiui, atvaziavusiam pas mane su Juodaifio
raSteliu, atiduodami nacionalisty gaujoms.

Gyventojams, kurie dtiodavo mums produktus, sakyda-
vome, kad jie yra reikalingi kunigy seminarijai.

1950 m. birielio 22 d.

PrisipaZjstu kaltas, kad, gerai zmodamas. jog TelJiy
vyskupas dalyvavo antitarybinio nacionalisty pogrindiio
veikloje, 1945 metu sausio menesj susipazinau pas jj su
to pogrindiio dalyviu Miseviciumi. о viliau uzmezgiau
rySius su ginkluotos gaujos vadeiva Jazdausku, kurj at-
siuntd pas mane Borisevidius pa.mti surinkti) maisto pro-
duktu.

Suemus Bcrisevidiy, bijodamas, kad ir aS nebuciau
suimtas uz padarytus nusikaltimus. nuo 1946 mety sausio
mvncsio gyvenau nelegaliai ir slapsdiausi nuo Taryby val-
dzios organy. Gyvendamas nelegaliai, 1946 mety vasario
menesj jsigijau suklastotus dokumentus — pesq iigalw-
ta Tamasausko pavarde, su kuriuo gyvenau iki suemimo.

ADSR f, 98 r, 341. 344-347 1

Misevifias Edvard ns, Stasio s.. pimfs
1883 metais Siauiiu apskrityje, StaCiimq
valsciuje, Vismantq kaime. Kil?s it buoiiq

15 M1SEVIC1AUS EDVARDO parodymy

1946 m vasario 6 d.

Gyvendamas nelegaliai, 1945 metu vasario mcnesio
pabaigojc jsigijau fiktyvy asmens pazymejimy, pasivadi-
nau Eugenijum AUneika, Stasio s. Su tuo dokumentu at.
gyvenau iki savo areSto (1946 m. sausio 17 d ).

Okupacijos metais, 1941-aisiais, vokiediy okupacines
valdfios buvau paskirtas Plunges miesto burmistru Bijo-
damas Taryby valdfios organy rcpresijy uz tai, kad tar-
navau \okic£iams, nuo 1944 mety lapkrtfio menesio pra-
dejau gyventi nelegaPai. Iki 1945 mety vasario menesio
slapsdausi Kartenos valsciaus Pakutuveny kaime pas sa-
vo pazjstamy kunigy Juoza OlSauskq.

1945 mety vasario pabaigoje suzinojau, kad manps
ielko tardymo organai, tudel 15 Pakutuveny kaimo. kad
i5vengctau aresto, persikeliau j SkirpsCiy kaimq (Alse-
dziy valsS.) ir apsigyveuau pas to kaimo gyventojy
Ро5кц or Pociy (tiksliai pavardes neprisimenu). Jo namuo
se tuo metu buvo „Vanagy” gaujy stabas, vadovaujamas
„Baiio" (pavardes nezinau). Jy Stabe gavau fiktyvy as-
mens liudijimq mincto Eugenijaus Mineikos vardu Ve-
liau persikehau gyventi i Kra2iy valsfiaus PaSiliy kai-
niq pas kurngy Prang Gustaitj. kur gyvenau iki areSto.

Man gyvenant Pakutuveny kaime pas kunigq OlSaus-
kq. kelis kartus buvo atvykps Henrikes Petkus arlinias
kunigo OlSausko pazjstamas. Su Petkumi mane supazin-
dino OlSauskas. AS papasakojau Pclkui apie tai. jog
slapstausi nuo tarybiniq organy. Petkos savo ruoitu pa-
pasakojo. kad ir jis yra nelegaltoje padetyje ir susirisgs
su „Vanagq** paujomis. Vieno tokio pasikalbejimo OlSaus-
ko namuose metu Petkus pastille man nuvykli j jy Stabq ir
ten gauti fiktyvy asmens liudijinia. Pries vykdamas j
Stabq, iS Petkaus gavau SkirpsCiq kaimo gyventojo Po5-
kaus adresa ir slaptazodj „Silinis**. Petkus mane painst-
ruktavo, kaip surasti PoSky. AS visq pinna privalejau susi-
tikti su Skirpsciq kaimo gyventoju Aloyzu Virkie^iu, pa-
sakyti jam sutartq slaptaiudj „Silinis" ir papreiyli. kad jis
mane nuvesty pas PoSkq. Atvykau pas Virkictj tuo metu,
kai jis kule javus. Pats Virkietis pas Poskq nejo su rna-
mm, о pasiunte ten pat buvusj prie kulimo vyriJkj. Anta-
no vardu. Pavardes jo gerai neprisimenu. atrodo, KUiz-
dailis.

Atvykfs j PoSkaus namus, ten sutikau gaujos dalyvj
„Sarunq", tikros pa^ardfe-, nezinau. vyriskj Stasm vardu,
dar vieuq vyn'Skj, apie kurj aS nieko nezinau, ir namq 5ei-
minmkq PoSkq. Po 2—3 dieny j Stabq atjojo raitas vadas,
slapvvardiiu „Dalys**, Petkaus ir dar kaSkokio jaimo vy-
riSkio lydimas. Ту dieny su rnanini kalbejosi „Sarunas**,
kuris, kaip aS nianau, yra vadovaujantis stabo darbuoto
jas, „Balio" pavaduoloias. Prkalbio metu papasakojau
„Serunui" apie savo praeitj ir apie tai, kad gyvenu nelega-
iiai. IS pokalbio su „Sarunu" man paaiSkejo, kad llennkas
Petkus jau daug ka buvo papasakojfs apie mane Stabe




а»)
Я)

! Clltu. Kit ««LnUxi <«i-4t
X KlrVl № Mil nil«

v Ltua.* «итак
*5.| - liMtiMVnte
li.) Ta »L*h*«lnri«»

5. J

?•)

1 «»TOMrt* :«	Сч	<,'A4! k

Jo».»!» я»ь«	’?4УГ^ Si.!

4
i»4

»'

'--i

I 3*.ДгсЪ«С

3 Setr.> itacliв

X Un <V^pr

>» Л. »ehr# Tibffk

9

’ Ju-arHb tftl- 'ад »1+к.Л,
I

!{6'4 f<, I44XV, .

 •*>->I r\-' fcl . z, 'k Pt'^'Jl/,W.

\v Uku. .,$Мй tf ‘М'м-Агл.
«4 fxtec mutu w,z ИЛ.

(4<Wu4

U4
»t.)

13.)
W4
li.)

6 **1.Ги..ЛГЛ1| „

-X « h * *

„ие^ао*'’^



1.)

««- -

v<> .niw T *

44 j
*)

•’ '
«4 5
n.) )

br,VlVi*«

) „ПЙ1*-t.	t4Ka<ut)ir*4

fi	.ч’иЖМ. .41,W •f 1-»	<



ij

i.

35.) U

/•.-r »Ucn

.u-Mje №“'
«.•.«usJtlMi

J®*) • vfCutttetft
Я») 1 Aiff 1.1Г<*г»4
^•) 5 S*,4d>;s
35») 1 ЗсД*ММ««з
3*«) 3 1<&атсг

JJ.)

J»4

5 0Нг««Л(>

2 ><ui.&r.'iti{1y,a|

14

t Lwentj. «;ra

I



SqraJal tlaiktq. hitlerininkq zvalsybos iSmestq paraiiuiais LLA
gaujonis
Mes paminejom ir mano artimq draugyst? su TelSiq vys-
kupu BoriseviCiumi. „Saninas** papraSe man?s supazindint!
jj su Boriseviciumi. Jis norejo per Borisevifiq gauti fikty-
vq dokumentq, atleidziantj nuo karincs prievoies, ir pa-
prasyti jo materialines pagalbos „partizanams"-banditams.
Tada buvo nutarta po dviejq dienq vykti j Telsius pas
Boriseviiiq.

Kaip mQsq buvo susitarta. 1945 metais, mazdaug vasa-
rio 28 diena, aS ir „Sarunas** iSvaJiavome arkliais j Tel-
Sius ir aplankcme vyskupq Borisevich). Dabar prisimi-
niau, kad iS Stabo j TelSius mes vafravome trise. Buvo
ir Henrikas Petkus. Atvaiiavys j TelSius, aS liesiai nucjau
pas vyskupq Boriseviiiq, о „Sarhnas** turcjo atvykti pagal
miisq susitarimq kiek veliau, apie deSimtq valandq ryto.
„Sarunas** kalbejo Boriscvidiui apie „Vanagq** gaujos da
lyviq legalizavimq, apie butinumq aprupinti juos suklasto-
tais dokumcntais ir apie materialin? pagalbq. Nieko tikro
Boriseviiius nepasake, taciau pazadejo pagalvoti apie ,,Sa-
runo“ apgyvendinimq pas vienq klcbonq ir materialines pa-
galbos „Vanagams** organizavimq, Tq patiq dienq as,
„Sarunas** ir Henrikas Petkus iSvaiiavome j gaujq Stabq.
PrieS iSvaiiuodami iS TelSiq, mes uzsukome j Petkaus tevo
namus, iS kur buvo iSneSti du piini maiSai. Kas juose bu-
vo, nezinau. Prisimenu, kad, iSeidamas iS Boriseviciaus,
pastarajam pareiSkiau, jog man nepatogu gyventi gaujq
stabe. Borisevicius pasake, kad artimiausiu metu tarny-
biniais reikalais pas jj atvyks kunigas Gustailis, su kuriuo
jis pakalbes apie mano apgyvendinimq.

Prisiiiurej?s kaip veikia gaujq Stabas, kartg, kalbeda-
masis su „Baliu**, vadovavusiu Stabui, paabejojau, ar ga
lima busiq pasiekti tikslq, kovojant prieS tarybin? sanlvar-
kq, ir priduriau, kad jie (burzuaziniai nacionalistai Red.)
tik prazudys jaunimq, jtrauktq j „Vanagq** organizaeijas.
„Batys** buvo jsitikin?s sekmingais kovos rezultatais.

„Balio" Stabe i§buv?s deSimt dienq ma£iau, kaip Jo
dalyviai kiekvienq dienq, rytais, neSdamiesi radijo siqstu-
vq, kaZkur iSvykdavo. Tos iSvykos uJtrukdavo pusantros—
dvi valandas. Su radijo siqstuvu iSvykdavo ne visi kartu,
о paeiliui po vienq: „Balys**, „Sarunas** ir aukStas vyriSkis,
bcrods, Stasys. Su kuo radijo siqstuvo pagalba buvo pa-
laikomi rySiai, nezinau.

Man pasilikti Stabe niekas nesiiil^, bet viename pokal-
byje „Balys** uisimine, kad Stabas gauna naujq radijo
imtuvq, ir jis noretq panaudoti mane, kaip mokanti ui-
sienio kalbas, rinkti Stabui per radijq skelbiamq politin?
informacijq. Radijo imtuvo sumontuoti nepasiseke, todel
aS ir nebuvau Siam darbui panaudotas. Pats asmeniSkai
cia likti Stabe nekctinau. Man tas darbas netiko del mano
amziaus ir mano nenoro.

1945 metq pirmomis kovo menesio dienomis, man besi-
kalbant su „Baliu**, pastarasis pareiSke norq susipazinti su
TelSiq vyskupu Boriseviciumi ir tfsti su juo derybas apie
materialincs pagalbos teikima gaujoms. AS sutikau juos
supaiindinti. Kovo 6 ar 7 dienq aS ir ,,Balys“ iSvaiiavome
arkliais j TelSiq miestq. Atvaiiavfs nucjau pas vyskupq.
As papasakojau jam apie gaujq Stabq ir pareiSkiau, kad
kartu su manim atvyko to Stabo vadas „Balys**, kuris no-
rt-tq su Boriseviciumi susipazinti. Borisevicius sutiko. Gau-
jq Stabo vado „Balio** pasimatymas su vyskupu Borisevi-
ciumi jvyko. Pasikalbejime dalyvavau ir aS; retkardiais
iSeidavau parukyti j koridoriq, palik^s ,,Balj*‘ ir Borisevidiq
vicnus. „Balys** papasakojo, kad jo vadovaujama „parti-
zanq“ organizacija susideda iS asmenq, kuriq daugelis
gyvena nelegaliai. ir papraSe Boriseviciaus materialincs
paramos. Borisevidius pafadejo organizuoti materialinf
pagalbq. Tuo metu Borisevidius pridQre, kad jis maisto
produktq gaujoms rinkliavos reikalu kreipsis j jam pa-
valdzius klebonus. kunigus.

Su vyskupu Vincentu Boriscvidiumi, kaip pabegeliu iS
Lietuvos, aS pirmq kartq susipaiinau 1917 metais Minsko
mieste. Tuo metu Borisevidius buvo 10-tos rusq armijos
kapelionas ir pabegeliams selpti komiteto narys AS
buvau §io komiteto buhalteris. Minske gyvenome iki 1918
mety. Paskui a$ persikeliau j Vilniaus miestq, о Borise-
vidius tuo padiu metu gavo tikybos mokytojo pareigas
Marijampoleje.

192! metais Uisienio reikaly ministerija pasiuntc mane
konsulu j Hamburg^ (Vokietijq). Siose pareigose dirbau
iki 1924 mety, о veliau gavau naujy paskyrimq tokioms pat
pareigoms Stokholmc (Svedijoje). Gyvendamas uisienyje,
retkardiais susiraSinedavau su Boriscvidiumi. 1925 me-
tais, sugrjips j Lietuva, dirbau Uisienio reikaly minis-
terijoje sekretoriaus pareigose. Borisevidius atvykdavo
I mano bul$, j Kauny. I92G metais a§, norcdamas sutvar-
kyti savo ukj, meciau tarnyb.j ir persikeliau gyventi j Jeru-
baidiy kaimq (Telsiy apskr.). Savo ukyje dirbau iki
1930 mety pabaigos. Nuo 1930 iki 1934 mety buvau Plun-
ges miesto burmistru. Tuo laikotarpiu as daznai biidavau
TelJiuose pas Boriseviciy. Mes palaikeme rySius ir veliau,
kada jau buvau Jurbarko miesto burmistru.

Vokiediy okupacijos metais irgi aplankydavau Borise-
viciy. Vokiedius iivijus, su Borisevidiumi buvau susitikps
1945 mety kovo pradzioje; tada a§ pas jj atvykau kartu su
„Sarunu". Ar Borisevidius priklause kokioms nors politi-
nems partijoms, nezinau. 1917 metais Borisevidius, gy-
vendamas Minske kartu su manimi, Juozu Butenu, Barni§-
kiu ir kitais, buvo vienas svarbiausiy nacionalistines or-
ganizacijos— Liaudies sgjunga, kurios centres buvo Pet-
rograde, — organizatoriy.

Manau, kad pagrindine prieiastis, del kurios susiriSo
vyskupas Borisevicius su gaujy vadais, buvo ta, jog jis
nepatenkintas tarybinc santvarka Del tos pacios priezas-
ties ir aS atsiduriau gaujy stabe.

ADSR f„ 27 r.. 48-55 I
Ц KUBILIAUS ADOLFO parodymy

1946 m. vasario 18 d

Su Edvardu MiseviCiumi a§ susipafinau 1945 mety ko-
vo pradiioje, kada jis buvo mano vadovaujatname Zemai-
Ciq legiono gaujq stabe. Tuo metu Stabas buvo AlsCdziq
valsCiaus SkirpsCiq kaime Antano Pociaus namuose. Mise-
vicius j stabQ buvo pakviestas per Stabo rySininkq Henrikq
PetkeviCiq-Petkq. AS norcjau jj panauduti radijo informa-
cijai is uzsienio rinkti. Misevicius, budamas senyvo am-
ziaus, negaK-jo ilgai buti poiemto sleptuvCje, be to, pasiro-
de, kad jis nemoka anglu kalbos, todcl jis mums padeti
negalejo. AS asmeniskai neverbavau MiseviCiaus j LI A orga-
nizacijq, nes turcjau galvoje jo senyvq ainziq ASiinau, kad
jis buvo priesiskai nusiteikfs tarybinei santvarkai. Misevi-
cius zinojo tik mano slapyvardjUus—„Balys" ir „VaiSvila".

,,Sarunas“ — Jazdauskas yra ZemaiCiq legiono stabo
vado pavaduotojas, t y. mano pavaduotojas. ,,Sarunui“ su-
sitikus su BoriseviCiumi, pastarasis pritare gaujq kovai
pries Tarybq valdziq. Jis paiadejo organizuoti gaujoms
pagalbq maisto produktais, Praktiskai jis manC maisto
produktq rinkliavq vykdyti per jam pavaldzius ku-
nigus. Sj paZadg jis jvykde. BoriseviCiui patvarkius, buvo
gauta maisto produktq i§ TirkSliq parapijos klebono Kie-
los ir Zemaiciq Kalvarijos klebono, kurio pavardes ne-
prisimenu.

1945 metq kovo menesj asmeniskai du kartus vaiine-
jau j TelSius ir buvau susitik^s su vyskupu BoriseviCiumi.
Pirmq kartg as apsilankiau pas jj kartu su MiseviCiumi.
atvykusiu su manimi is stabo, о antrq kartq— vienas.
Susitikfs su BoriseviCiumi, jam papasakojau apie miisq
gaujas ir apie tai. kad pastaruoju metu daug gaujq daly-
viq yra areStuotq. RySium su tuo Borisevicius patare biiti
atsargesniems ir laikytis gricitos konspiracijos. Borisevi-
cius paiadejo ateityje organizuoti materialing pagal-
b? gaujoms. Neuzilgo. kovo menesj, susitikau antrij kartq
su Boriseviciumi jo kurijoje, jis man ptrdave du raSte-
lius. Vienas jy buvo is MiseviCiaus, kuris pra§e is miisy Sta-
bo perduoti vokieCiams radmgramq. Be to, MiseviCius rase,
kad tame rajone, kur jis apsigyvcno, yra reiktamos sqly-
gos gaujoms organizuoti ir kad ten yra vokiefiy paraSiu-
tininkai Antras raitelis bavo vokieCiy paraSiutininko ra-
diograma. Radiogrumoje buvo kalbama apie tai. kad
paraSiutininkai neteko radijo siqstuvo, kurj nusmeSe iSda-
vikas ir kuriuo gali pasinaudoti tarybmiai fcvalgybo» orga-
nai. Toliau radmgramoje buvo nurodyta vokieCiq Jvalgybos
organams, kad jie ateityje palaikyty rysius per musy Staba.
As tuoj cia pat, kurijoje, paraSiau du atsakymus: vieny -
Miseviciul ir kitq — paraSiutininkains. Juose nurodziau. jog
radiograma bus perduuta adresatui, Iki mano areSto Sites
radiogramos, radijo siystuvui sugedus, vokiefiams perduoti
nepasiseke. Rastclius, adresuotus MiseviCiui ir vokieCiy pa-
raSiutininkams, aS perdaviau BoriseviCiui, kad sis pasiqsty
auk&ziau paminc-tiems adresatams. AS Boriseviciaus asme-
niSkai nesupazindinau su vokieciq paraSjulininko radiogra-
ma ir mano atsakymu Ar jis pats skaite tuos raStelius,
neiinau. Perskaityti jis juos galejo, nes juos man perdave
pats asmeriiSkai.

ADSR L, 27 г., 35-37 1

Gustailis Pranas, Simono s„ gimps
1910 metais Tsuragts apskrilyje, \ainuto
miestelyje. Iki aresto — VieSvenq kaim> (Tel
Jitj raj.) ba{ny€ioe kunigas.

Is kunigo GUSTAICIO PRANO parodymq

1946 m sausio 2'2 d

Taryhu valdiia man nepatinka ir esu nusiteikps jai prie-
Silkai, (odel palaikiau rysius su politiniais banditais, ne
kart«q iJdaviau jiems dokumentus-metrikas, kurias tureda-
mi banditai galejo laisvai gyventi kaimo sodybose ir kitose
gyvenvietese. AS gerai zinojau, kad tie banditai, arba, kaip
jie dar buvo vadinami, „partizanai**, aktyviai su ginklu
ratikose kovojo prieS Tarybq vald/iq uz nepriklausomq bur-
Zuazing Lietuvos valstyb?. 1945 metq sausio ir vasario
menesj, tuo metu, kada aS buvau Kraziq vaisCiaus PaSiltq
kaimo baznycios klebonas, pas mane j but? atejo banditai,
prasydami iSduoti jiems dokumentus, tarp kitko — girmmo
met ri kas. Suzinoj^s, kad tic banditai kovoja pries Tarybq
valdziq su ginklu rankose, aS jiems iSdaviau apie 40—
50 tokiq dokumenty Antrqjq gimimo melriky egzempiioriy
neiSraSydavau.

1945 mety birzelio—liepos mcnesj, kada al buvau Bur-
neckienes (mergautme jos pavard6 Bivainyte), Kaltuienq
miestelio gyventojos, bute, ji man pasake turinti rylius su
milkiniais-„partiz3nais“, ir jiems, esq, reikalinga skaitymui
literature. Tada ji paprale manfs, kad aS jiems duo<5iau
kokiq nors knygu. AS jai atsakiau, kad knygq „partiza-
BimsM pariiiksiu Po kurio laiko j mano butq paZadetq kny-
gy atejo Burneckienes sesuo. AS jai daviau keletq religiiito
turmio knygq ir pasisiuliau dar duoti maisto produktq.
Mazdaug po septyniq dienq Burneckienc man pasake,
kad „partlzanai"1 koi kas luri maisto produktq pakanka-
mai, о kada jq prireiks, pasakys ji.

1945 metq gegufes mcnesj, vienq Iventadienj, Kalti-
neny miestelyje sakrau pamokslq, nurudydamas tevams
ncleisti savo vaikq sloti j koeijaunimo ir pionieriq organi-
zacijas, nebendrauti su komjaunuoiiais ir pionieriais, nes
jie yra religijos pnesai. Tada a§ ragmau tcvus aukicti sa-
vo vaikus religine, о ne tarybine dvasia.

1944 metais. vasarq, kartu su advokatu Kostu Kojaliu
is Paliliq vaiiavome dviraciais maudytis j ezera, esanlj
ketvirtame kilometre nuo to kaimo. j Vlado Butkaus sody-
bq mes uzvaziavome pailseti. Ten radome apie 15 vyrq,
kuriy tarpe buvo vienas Lietuvos kariuomenis kapitonas
Juozas Memcnas, ma о gcras pazjstamas, Memenas labai
apsidziauge pamatgs mane ir pakviete j Butkaus kambarj.
kuriarne buvo radijo imtuvss, ir visi klause iiniq apie
vokieiiq karo veiksmus su rusais, Man besikalbant su Me-
menu, pastarasis pasake, kad jis ir jo draugai yra LLA or-
ganizadjos dalyvtai ir su ginklu kovoja uz „nepriklausom^-1
Liduvy. Tada Menu nas man pasake, kad jo organizacijal
triiksta maisto pruduktq ir papraSe manps suteUrti jiems
pagalbq. АЛ, bijodamas areSto, nesutikau. Tada Memcnas
pareikalavo, kad aS butinai duodau. Jts jspejo, kad tuo rei-
kalu atsiqs savo atstovus, о uz gautus maisto produktus
pasiraSys. Jis man pasake, kad gaunami pruduktai bus re-
gislruojami, t. y. bus vedama jq apskaita. Tada as> su to-
kiomis sqlygomis sutikau, tadau pas mane nicks ncbuvo
atvykgs prouuktq. Po keliq dienq is vicnos muters, gyve-
nancies netoli Vlado Bulkaus, suzinojau, kad pas jj nebera
jokiq paSaliniq imoniq. Tada supratau, kad karininkas Me-
rnenas su sax о LLA grupe kaJkur pasislepe. Ir nuo tn
laiko Mem, no ir jo draugq nebemaCiau. Memenas turl-jo
pisioleta, о pas kitus gniklq nepastebejau.

1916 tn. sausio 2S d

1945 metq vasario pabaigoje j mano butq PaSiliq kaime
vakare atvyko trys nepaijstami vyriskiai. Vienas jq, kaip
man paaiSkejo, huvo rusas, о kiti du — lietuviai. Rusas
ir vienas lietuvis buvo apsirengp raudonarm’.edq uniforms,
о treiias —civiliai. Jie jejg mane pasveikino ir atsiprase
u? sutrukdymq. Paskui jie kreipesi j mane su praJymu pa-
rnaitinti juos ir leisti pernakvoti As sutikau Jie papasako-
jo, kad buvo Vokietijos leritorijoje, о i§ ten lektuvais atga-
benti ir parasiutais ismesti. Jie turejo uSdavinj rinkli zval-
gybines Zinias. Rusas Luvu Ivano vardu, gimps Rusijoje,
gimimo victoves nep.^sake. Vienas lietuvis buvo pavarde
Rombt-Tgas, berods, Vytautas, gimps Kaune. Antro lietu-
vio nei pavardes, nei vardo neprisimenu; buvo gimps Pa-
nevezio rajone. Paraiiutimnkai papasakojo. kad jie per-
mesti j Lietuvq organizuuli LLA kovq prieS Raudonqjq Ar-
mijq, tarybinp santvarkq, siekiant jkurti ..nepriklausomq*'
Lietuvy. Jie inane, kad Racdor.osius Armijos pasisekimai
yra laikini, kad vokiefiy puollmas yra neiJveugiamas. ir
tuo metu LLA burial suduus ir Raudonajai Annijai smugj j
nugara, iSvaikys Taryby valdzios organus Lietuvoje. As,
kaip nacionalistas, prieSiSkai nusiteikgs Taryby valdiiai,
parasiutininkams paiadcjau sutcikti reiki s my params Tuo
pat metu paraSiutminkai nusiskunde sunkia savo bukle:
kazkur jie susireme su NKVD* kariuomene, buvo priversti
numesti savo aprangy, ginklus ir, svarbiausia, radijo siijs-
tuvy, todel jie dabar negali uzmegzti ryJiy su lietuviy
emigraiitiiiiu centru, esanciu Vokietijoje. Siuo atveju as
jiems jokios pagalbos negalejau suteikti, ir rysiy su centru
klausinias liku neiSsprpstas

Mazdaug 1945 mety kovo 18 dieny, man nesant na-
muose, Misevicius per kazkokj asmenj mano vardu 15 Vai-
gausko, pas kurj slcpcsi paraJiutinlnkai, gavo ракеЦ Ka-
da as atvykau ir mudu su Misevifiumi atidareme pakctq.
jame, pasirode, buvo radiograma, кипу paraSiutinin-
kai prase perduoti Boriseviciui, о sis turejo per gaujas pa-
siysti jy centrui j Vokietijy. Telegrama buvo parasyta ant
гйкото popiertaus, joje buvo radijo stoties atpazinimo slg-
nalai ir kodai. Be to, ten buvo pranesama, kad kazkoks
karp'nskas juos i£dav&, kad radijo siystuvas ir kodai pa-
teko j rosy rankas ir kad jais ncbegalima naudoiis. Suj
telegramy su raSteliu, kurj рага§ё MiseviCius. me.s pasiun-
b me vyskupui Boriseviciui kartu su kitais tarnybiniais pa-
kctais. Tuos raslus Borisevibiui nuve2e vietinis gy ventojas
Juozas Dervinskis. Maidaug apie l°45 mety bal indZio 9—
10 diena a§ buvau nuvykgs j TelJius pas Boriseviiiy. Pasta
rasis man pasake, kad jis perdave gaujai telegramq, ir ji
turi buti pasiysta pagal paskirtj.

Vaigausko nemuose, kluone, su paraSiutininkais aS bu
vau susitikgs kelis kartus. Vieno pasimatymo metu a§ jiems
pasakiau, kad pas mane kluone iemeje yra uzkasta deze
su 1200 Soviaiy, kuriuos jiems pasluiiau paimii. Veliau

1 Vidaus rcikaly Uaudics komisaiiat*»

9 fcdlkil b»tnj*lrt	12,
jie tuos tovinius pat me, Anksciau mano dviejuuse Kamba
riuose gyveno vokiediai. Jie pasitraukdanu paliko tuos
Soviniue, о as juos uikasiau Sutemus paratiutininkai is
Vaigausko iivyko ir dingo miske. 1945 metais. mazdaug ba-
landzio 15 dienq, aS buvau pas Vaigauskij, ir jis man pa-
pasakojo apie jvykusiq didelp nelanny. Vienas paraSiuti
ninkas, rusas, pabego su automata, jis. matyt, buvo tarybi-
nis ageutas. Dabar jis galjs visus iSduoti, todcl likusieji
du paraSiutininkai nutare paieskoti kilos sleptuves. Kur
jie sumand apsigyvcnti, nepasakojo. Nuo to laiko aS apie
parasiutininkus nieko negirdcjau

1946 m sausio 31 d

IS tikrqjq buvo taip Kiek prisimenu, apie 1945 metq
balundzio 9—1U dieiuj aS buvau Telsiuose pas vyskupu
Boriseviciq Jis man perdavb du raStelius, paraSytus ant
rukoino popieriaus и susuktus vamzdebu, ir prase manps,
kad aS perduociau juos pagal paskirlj. Pirmasis raStelis
buvo adresuotas Miseviciui. antrasis (be adreso)— parasiu-
tininkams. Pirmamc raStelyje pranesta, kad telegrama pa-
siysta pagal paskirlj, pasiraSv „Vaisvila"; antrajame pa-
rasiutinmkants buvo nurodyti iifrai.

Budamas kunigu PaSileje, aS pas save, kluone, Siene ui-
maskuotoje sleptuveje, ap:e keluris menesius— mazdaug
nuo 1945 mety sausio 11 iki ti± paciy meltj balandzio 15
dienos — slc-piau vtenq vokietj, kuno pavardes dabar gerai
neprisimenu Airodo, jis man sakesi es^s Gerliardas Knosp-
le. Vokietis kalbcjo Lk vokiSkai, matyt, jis kity кз!Ьц ne-
mokejo. Kiek pjisimcnu, atvyko jis pas mane vakare ir
paprase, kad jj pamaitinciau ir kelloms dienoms apgvven-
dm6tau. Ai sutikau. Bcsikalbedamas su manimi, jis papa-
sakojo. kad buvo (runte, prie Keimes pateko apsup-man. Jis
ctdamas kehu atidave savo binoklj, aulomatq ir kompasij
vienam sutiktam vynskiui Tas vyriSkis iadejo jam paru
pinti civiiinius rubus, bet jj apgavo. Dai jis man pasakoju
kad iki karo jis gyveno Drezdene, buvo klrpcjas.

1915 metq balandzio menesio pabaigoje is PaSiles vys-
kupas Borisevidius mane perkeld j Kaltinenus taip pal kle-
bonc pareigorns. о Knosple, man rekomendavus, Lko gy-
venti pas atvykusj kumgq Stelbj. Veliau aS, atvykgs j Pa-
Sil?, susitikdavau su Knosple daug kartq. Paskutinj kurtq
jj maiiau spalio menesio 9—10 dienq

ADSR 27 r„ 38-47 1

J.infiUskas Jonas, Jono s., gimps
18Я4 mciais Panevfrzm apskrityje, Linkuvos
valstiuje. PamuSio kaime. Kilfs i4 buobij
Iki areJto buvo VarsedJiq miestelio (Silalee
raj.) bainyiios klebotua

Hi kunigo JANAUSKO JONO parodyntq

1945 m rugsejo 21 d.

1945 metq birzelio menesio pabaigoje Zose Arlauskaite,
gyvenanti Silales valsciaus Seno Obelyno kaime. atne§e
man du antitarybinio turinio atsiSaukimus. Besikalbedamas
su ja. iSsiaiSkinau. kad minetus atsiSeukimus jai jdavfe Ka-
zys Mateika, tuo metu tarnavgs Obelyno girininktjoje kai-
kokio tarnautojo pareigose, ir prase mane tuos atsiSauki-
mus prilipdyli Kalltnenuose, viesojc vietuje. Greitai po to
pas mane atejo mano paZjstama Aldona Karlinskaitc is
Kaltincnq valsciaus Gembudiq kaimo, kuriai a§ perdaviau
tuos atsiSaukimus ir papraSiau juos prilipdyti biriclio pa-
baigoje, rodos, 28 dienq, t y. tuo metu, kai j Kaltinenq
miestelj atvaiiuos vyskupas Borisevicius ir susirinks daug
zmoniq. Veliau a5 suiinojau. kad Sie atsi^aukimai buvo
iSplatinti Kaltmemj miestelyje
Kuzys Mateika, bin Kaltinenq policijos nuovudos vir
Sininkas. atvyko j Varsedzius iS Ukmcrges apskrities prieS
pat vokiediij kariuomencs pasitraukimq. 1944 mety rugscjo
ir spalio mcncsj jis su savo 2mona mokytoja ir dvicni
vaikais gyveno Varkaliq dvare. Nuo tu paiiq mety lapkri-
dio menesio iki sekandiq metq vasario menesio jis gyveno
mano namuose. 1945 metq kovo menesj Mateika iSvyko gy-
venti j Obelyno girininkijq, kur gavo tarnybq pas girininkq
Matuleviliq ar Maciuleviciq. Matcika mazdaug iki rugpiii-
fio 15 dienos gyveno pas kuprotq neauksto ugio valstietj
Pipirq Vaitimonq kaime. Dabartiniu metu Mateika kazkur
pasislepe, bet kur, nezinau. ISsikel?s iS mano namq j kitq
gyvenamqjq vietq, Mateika pas mane buvo atvykfs tris —
keturis kartus, ir aS ji vienq kartq aplankiau girininkijoje
ir vienq kartq Vaitimenuose. Kiek zinau, Kazys Mateika
pastaruoju metu buvo 14—15 2moniq gaujos vadu.
1945 metq liepos menesio pirmoje puseje aS buvau nuvjkps
j Obelyno girininkijq orderio miSko medZiagai gauti. Ten.
girininkijos kontoroje, sutikau Mateikq. Jis papraSe ma-
n?s uieiti j gretimq kambarj prisaikdinti jo gaujos bandi-
tus. Uzejgs ten radau apie 14—15 ginkluotq. daugiau-
sia Sautuvais, banditq.

Mateika pasake kalbq, kvietc banditus su ginklais ko-
vo ti prieS Tarybq vald2ios organus. Paskui jis perskaite
popienuje surasytq priesaikos tekstq. Banditus aS prisaik-
dinau buti iStikimais savo organizaeijai. Kiekvienas saik-
dinamas banditas buiiavo kryziq. Prisaikdinjs banditus,
iSejau. Banditai isvyko j Obelyno miskq. IS prisaikdm-
tqjq pa2inojau du brolius Irkmanus iS Silales valsftaus,
kokio kaimo, neiinau (tredias jq brolis — Kauno vyskupi-
jos kunigas), ir Simq Arlauskq iS Seno Obelyno kaimo.

1945 rn. rugsijo 22 d.

1945 metais, maZdaug liepos menesio pirmoje puseje,
valstiecio Pipiro namuose Vaitimcnq gaujos vadas Kazys
Mateika sumane sujungti Vaitimenq gaujq su Karklenq

;з₽
Maleikos gauja buvo negausi, ir tod£l jvykdyti kai ku
riuos praktinius,-svarbiausia, teroristinius aktus prieS
larybq valdzios organus ji buvo nepajcgi. Jis paprase ma-
nys pagalbos, nes aS asmeniJkai pazinojau kai kuriuos
aktyvius Karklenq gaujos dalyvius AS pasakiau jam, kad
greitai vyksiu j Karklcnus ir tuomet pabandysiu sujungti
gaujas. Mateika buvo numat^s ir gaujq sujungimo plan?.
Mes nutardme, jog kiekviena gauja veiks savarankiSkai,
о kada reikcs, susijungs ir palaikys rySius; abiejy gaujq
susitikimo vieta buvo parinkta Prano Simkaus sodyboje,
Kaltinenq valsciaus lidonq kaime. Man teko girdeti, kad
Karklenq gauja buvo iymiai gausesne uz Vaitimenq. Tn
gaujq ryiininke buvo numatyta Simkaus imona. Buvo
sumanyta. kad Karklcnq gaujos rySininkas visg kores-
pondencijq perduos Simkuvienei, о pastaroji — Vaitimenq
gaujos vadui Mateikai. Simkuviene man asmeniskai sa-
ke, kad ji esanti Mateikos gaujos rySininke. Dabartiniu
metu Simkus ir jo imona pasislepe, manau, kad jie
gyvena kazkur kaime apie Vainutq, kur gyvena Sim-
kuvienes tcvai.

Neuiilgo po Jio pasikalbcjimo a§ nuvykau j Karklcnq
kaima, kuriame pazinojau aktyvius Karklenq gaujos daly-
vius JuceviCiq, Vlada Razauskq, Prang Valantiejq, ir keti-
nau, juos surink^s Jucevidiaus sodyboje, susitarti del rySiq
tarp abiejq gaujq. Norejau, kad biitq paskirtas Karklenq
gaujq ryiininkas. Taciau savo sumanymo jgyvendinti ne-
galejau, nes pakeliui madiau daug kari&kiq ir todel bi-
jojau uieiti pas JuceviCiq. Pcrnakvojps Karklcnuose pas
paijstamg Juozg Jurgeleviiiq, sekandia dienq grjiau
j Varscdiius, Maidaug po menesio Mateika pasislepfr,
о a§ daugiau nebebandiiau sujungti gaujq

1945 m. spalio 9 d

zinau, kad paskiri katalikq baznycios kunigai yra
prieiiSki tarybinei santvarkai Lietuvoje ir veikia prieS jq.
Apie tai galiu nurodyti sekancius faktus

IM
TelSiy vyskupas Vincentas Borisevidius nusiteikys anti
tarybiSkai. Kick prisimenu. 1945 mety rugsejo 2 dienq Bo-
risevidius atvyko j Silales atlaidus. | miestelj is jvairiq
TelSiy vyskupijos parapijy suvaJiavo kunigai Buvau ir a§.
Po pamaldu ir po vyskupo Borisevidiaus pamokslo Silalcs
parapijos klebonas Bagdonas visiems atvykusierns kuni-
gams suruoSe pietus. Po piety klebono Bagdono bute. da*
lyvaujant TelSiy kunigy seminarijos rektoriui Jonui Juo-
daiciui, Borisevidius nepalankiai atsiliepe apie Kauno vys-
kupijos valdytojo Jakubausko kreipimysi, kuriuo banditai
buvo kviediami legalizuotis. Vyskupas Borisevicius tokj
kreipimysi pavadino neprotingu ir neapgalvotu. Tai saky-
damas, su panieka numojo галка, noredamas pabrczti
neprotingus ir neapgalvotus vyskupijos valdytojo veiks-
mus. Juodaitis ir kiti kunigai nereagavo j Borisevidiaus
neigiamus pasisakymus; jie buvo atsargus ir laikcsi san-
tflriai. Kunigo Bagdono bute jau po piety vienas kunigas,
kurio pavardes dabar neprisimenu, man papasakojo apie
tai, kad Vainuto miestelyje apie 1945 mety rugpiiidio me-
nesj Vincentas Borisevidius jam pareiSke savo nuomong,
jog, spaudziant u^sicnio valstybcms, tarp kitko Anglijai
ir JAV, Lietuvoje busianti jsteigta ncpriklausoma valstybc,
о Taryby valdzia bus nuversta. Tuo metu kites kunigas,
atrodo, iS Pajurio miestelio man vienam pasake, kad Vai-
nutc vyskupas Borisevidius iJreiSke nuomonp, jog iki visy
Sventyjy, t. y. iki lapkridio I dienos, Taryby valdhos ne-
bebus. valdzia bus kita.

Tais padiais metais, maJdaug rugsejo menesio vidury,
mano bute TelSiy katedros kunigas Juozas Pilypavidius,
asmeniSkai su manim besikalbedamas. pasake, kad pasku-
tincmis balandiio menesio dienomis vyskupas Borisevidius
savo bute, dalyvaujant jo pavaduotojui vyskupui Rama-
nauskui ir kunigui Pilypavidiui. pareiSke: „Po penkiy—Je-
§iy dieny Taryby valdiios Lietuvoje nebus". Ramanauskas
I tai atsake, kad ne taip greit Taryby valdfia bus pakeista.
veikiausiai, tik 1945 mety rudenj
Man yra Zinoma, kad vokiediy okupacijos Lietuvoje
metu. rnaZdaug 1944 mety pradZioje, vyskupas Borisevi-
cius iAIeido antitarybinio turinio kreipimgsi j tikindiuosius.
Sj kreipimgsi Borisevidius iAsiuntinejo j kiekvienq savo
vyskupijos parapijq. Gavau ir a§. Borisevidius siule vi-
siems klebonams pcrskaityti jj pamokslo vietoje, kg aA,
Zinoma, ir padariau.

1945 metq birZelio 25 dieny Kaltincny miestelyje, kur
aA tuo metu buvau, vyskupas Borisevidius prase manfs
butinai sunaikinti jo paraAytq antitarybinj atsiAaukimq,
kad Ais nepatekty tarybiniams organams. AA sutikau ir
pazadejau butinai sunaikinti. Mano santykiai su Borise-
vidiumi normalus, grynai oficialiis. Su manimi jis ne-
bendravo ir nebendrauja, nes jis pagal uzimamas pareigas
dideiis zmogus, о as prieA jj labai mazas zmogelis

Apie TelAiy vyskupo pagalbininky vyskupy Ramanaus-
ky, filosofijos daktary, zinau, kad jis yra antitarybiAkai
nusiteikfs. Ramanauskas 1945 metais, apie birzelio 20—
21 dieny. kartu su Rorisevidiumi atvyko j Kaltineny mies-
telj. Ramanauskas Kaltincny baznycioje pasake antitarybi-
nio turinio pamoksla, ragino tevus uzdrausti vaikams sto-
ti j komjaunimy. Per pamoksla Ramanauskas visokiais
budais niekino ir uzgauliojo tarybinds valdzios alsto-
vus. AsmeniAkai Aio pamokslo ncgirddjau. het paskui
man apie tai pasakojo Jonas Getautis, Dungeriy kat-
mo gyventojas, Ona Laurinavidiutc, Girsteikiy kaimo gy-
ventoja, ir kt.

Apie Pilypaviciy man Zinoma, kad jis vokiediy okupa-
cijos metais iAIeido kalendoriy, kuriame buvo syraAas as-
meny, „nukentejusiq” nuo Taryby valdzios. Savo vysku-
pijoje Pilypavicius rinko lt'Aas „bolAeviky zveriAkumo
auky"1 paminklui statyti. l.cAos buvo surinktos, ir pa-
minklas buvps pradetas statyti, bet neuzbaigtas, neZinau
kodel.

Kaltineny miestelio klebonas Pranas Gustaitis taip pat
yra prieAiAkai nusiteik^s tarybinei santvarkai. pranaAauja
ViIdZios pasikeitimq Lietuvoje 1945 metais, mazdaug ge
guZds mcnesj, pasiunfiau savo Seimininkf Ong Budral-
tytf pas kunigq Gustaitj bainytinio vyno. Budraityte grj-
zusi man pasakojo, kad klebonas Gustailis Jai pasakgs, jog
greilu laiku Tarybq valdzia Lietuvoje pasikeisianti, atei*
sianiio» Anglija ir Amerika ir nuversianfios Tarybq val-
dzig Po &Siq savaiCiq Tarybq valdZios neliksiq. AS Zinau,
kad Gustaitis vis? savaity slapstcsi kaimuosc ir man
asmcniJkai sake bijqs areSto.

Laikau butinu praneiti, kad jau penkis—SeSis ni^nesius
kunigo Gustaicio namuosc gyvena nelegaliai man nezino-
inas pagyvenps, mazd.iug G2 metq amZiaus, auksto ugio,
licknas, civiliai apsireng?s irnogus. Jis man labai jtartinas.
Vieng kartq, 1945 metais, apie geguZes mcnesj. buvau
pas Gustaitj Jis mane supazindino su tuo Zmogumi. AS
jo papraSiau pasakyti pavardp, bet pastarasis ahisake, pa-
reiSk^s, kad man tai nereikia zinoti AS jsitikinau, jog jis
palaikt- artimus santykius su vyskupu BorisevlCiumi. Tai
pahirlina sekantis faktas. 1945 metais, birZelio 23—24
dienq, per Sv. Jonq, j Kaltinenus atvaZiavo vyskupas Bo-
risevi&us. Po pamuldq Burisevicius buvo labai draugiS-
kas su tuo nepazjstunu vyriskiu, jam skyrd daug deme-
sio ir dargi pietq metu jj pasodino greta sav$s. Kreip-
damasis j nepaZjstamgjj, Bnrisevifiius jj vadino ,,ponu“.
As bandZiau suiinoti jo pavardf, bet nopaZjstantasis vi-
saip iSsisukincjo Jis iSvykdamas man visgi atsargiai pasa-
ke, kad jo pavarde, berods, csanti MiseviSius. Gal but, a§
klyslu. Be to. jis man pasake, kad Plunges valsfiuje yra
turejfs dvarq ir ten esas kil^s.

A§ jau anksfiau parodziau, kad nacionalisliniq gaujq
vadovybe yra ErZvilko mjestelyje. Apie tai man papasa-
kojo huvps Kaltinenq policijos nuovados virsininkas gaujos
vadas Atateika Jis sake man, jog jam teko daug kartq
vaziuoti j tq Stabg.

ADSR f-. 27 r- 104“ 120 I
Romas Jonas, Antano gimje 1928 me-
tais Taurairts apskrityje, Kul’indnq vats*
iiuje, BruSkly kaime Buv$s kunigo Janaus-
ko bernas.

H liudininko ROMO JONO parodymil

1945 m rttgseja 24 d

Kadangi gyvenau kunigo Janausko namuose, pats ma-
fiau, kaip Janausko namunse slapsiesi Mateika. Jis tu-
re jo pistoleta. Kada Mateika gyveno pas kunigq Janaus-
kg, pas pastnrqjj ateidavo daug Jmoniy. Ateidavo pas jj
ir Matulevicius su medziokhniu Jautuvu. Jy pasikalbeji-
muose dalyvaudavo ir kunigo Seimin'mke Ona Budraityte.
kunigas Janauskas su Budraityte buvo labai atviras, nie-
ko nuo jos neslcpdavo. Du kartus pas kunigq Janauska
buvo atvykps banditas Sugintas. Pinna kartq jis pasirode
1944 mely spalio mcnesj, pernakvojo ir iseju; antra kar-
tq — 1945 mety rugpiOdio mcnesj. Jis buvo ginkluotas
automata. Ir ta kartq jis pernakvojo ir neZinia kur i§ejo.
Be to, kuniga Janauska daznai 1945 mety gegules mcnesj
lankydavo pabi-gp vokieciy karininkai.

AS pats asmeniSkai girdejau, kaip liepos mcnesj kuni-
gas sake pamokslq Prisimenu jo iSsireiSkinuj: „Neimkite
Semes, kuria duoda Tarybu valdzia: jt ne jusy, jums teks
ui ja atsakyti. Jums teks atsakyti prieS dievq. Taryby val-
<12ia ilgai nebus Lietuvoje"

Banditai bazavnsi Obelyno miSke. Kunigas Janauska»
j Obelyno mt’Sky vaiievo du kartus Kunigas man asmeniS-
kai sake, kad jis vaziavo pirkti miSko med?iagos Ir Ona
Budraityte da?.nai viena pati vaiiuodavo j Ohelynq, ta-
rtamai uogu ir gryby, bet kickvienq kartq pasiimdavo su
savim daug duonos ir kity maisto produkly Kai ji grjzda-
vo iS miSko, ilgai su kunigu Jariausku uzsidariusi apie
kazkq kalbedavosi.

ADSR L 27 n, 158—159 1
Kulzinas Juozas. Tomo gimjs
1902 mclais Tauragts apskrityje, Silatfcs vats-
ifiuje, Gaidlenq kaime.

IS liudininko KU1ZINO JUOZO parodymq

1945 m. lapkritio 20 d.

19-15 metais, vienq liepos sekmadienj, prie Varsedziq
bafnycios sutikau Aleksq Kuizina, kuris man pasakc. kad
uzeiciau po piety pas kunigq Janauskq. Tq paciq dienq,
kada a§ ejau pas Janauskq, sutikau Aleksq Kuizinq ir An-
tanq Sidlauskq. Jie taip pat cjo pas kunigq Janauskq. Ka-
da mes visi trys jdjome j Janausko gyvenamqjj namq, Sis
diiugiai mus prieme. Pasikalbejimo metu kunigas Janaus-
kas mums pasakc, kad greitai Lietuvoje Tarybq valdzios
nebus. Kada mes visi trys sutikome jstoti j kunigo Janaus-
ko rekomenduojamq nacionalisting organizaeijq, jis pa-
reikalavo iS musy prisiekti, kad mes kovosime prieS Taryby
valdzia. Tada kunigas Janauskas pasiule man ir kitiems
atsistoti ir pakelti desiniasias rank as. Kunigas Janauskas
skaite pricsaikos tekstq, о mes choru jj kartojome. Duo-
dami priesaikq, kiekvienas musy turejo pabudiuoti
kryziy, kurj pakiSo mums kunigas Janauskas. Po prie-
saikos kunigas Janauskas paaiSkino mums, kad mes turime
dabar eiti namo ir laukti jsakymo. Kunigas Janauskas
mums davc uidavinj j nacionalistinv organizaeijq dau-
giau verbuoti zmomy

ADSR f.. 27 r.. 152-153 I

Arlauskas Simas, Simo s. gimfs
1907 metais TelSluosc. Iki areJIo dlrbo savo
Okyje, Seno Obelyno kaime (Silales raj.).

Is ARLAUSKO SIAIO parodymq

1945 m. lapkriHo 9 d

1945 metq liepos menesj, vienq sekmadienj, aS buvau
Varsed?.iy baznycioje Tuomet kunigas Janauskas pakvie-
to mane j savo but?. Po keliq minuciq pas jj atvyko Jur-
gis Basibalas. Besikalbant Janauskas mums papasakojo,
kad Lietuvoje greitai Tarybq valdZios nebus. jq nuversti
padesiancios Amerika, Anglija ir Svedija Tuo metu kuni-
gas mums pasiiile jstoti j antitarybin? banditin? organi-
zaeijq.

Pas kunigq Janauskq buvau apsilank?s tij paciq metq
rugpiudio 23 ar 24 dienq. Tada man kunigas pasake, kad
pas mane j namus atvyks Vladas SniukSta ir atsives kelis
banditus. RugpiO^io 29 dienq tikrai pas mane j hutq atvy-
ko deJimt banditti, jq tarpe buvo gaujos vadai Vladas
SniukSta ir Kazimieras Bagdonas. As padariau iSvadq, kad
kunigas Janauskas palaiko glaudzius rysius su gaujq
vadais.

Apie Sitales valsfciaus vykdomojo komiteto pirmininko
JuSkos, jo imonos ir liaudies gynejo nuzudymq girdejau
tik i5 zmoniq. Apie birielio mcnesj buvau atvyk?s pas
kunigq Janauskq. Jis paklause manys, kaip as reaguoju,
suzinoj?s apie JuSkos mirtj. As atsakiau. kad Ju§ka buvo
gcras Zmogus ir nieko blogo liaudZiai nepadare ir todcl
be reikalo jj и2ти5ё. Janauskas man piktai atSove: „Tokiq
Zmoniq a§ ncsigailiu, tegul taip atsitinka ir kitiems, pa-
naiiems j Ju£kq“.

ADSR L, 27 r.. 150-151 I

Mafaitis Bronius. Jono gimfs
1918 metals Tauragfrs apskrityje, Sllales
valsCiujc, Kiaukq kaime

Is MACAICIO BRONIAUS parodymq

1945 tn. rugsejo 25 d.

| nacionalistin? gaujq jstojau esant Jioms aplinky-
bems. Vienq 19-15 metq geguZcs ar birielio menesio
dienq is savo namq (J an pas seserj j Debliq kaimq
Pakeliui sutikau Stas? Irkmanait?. Mes pasisveikinvme ir
ISsikalb^jome. Irkmanaite man pasake, kad Taryby valdzios
Lietuvoje greit nebus ir dabar reikcty sura&yti, kur gyve-
na komunistai ir tarybiniai aktyvistai, nes. kai Taryby val-
dzios nebebus, juos reikes nubausti. Be to, ji papasakojo,
kad jau dabar yra „partizany". Ji ragino mane taip pat
atciti j „partizanus" ir pasiule surasti Silalcs valsciaus
Vaitimcny kaimo girininkq, kurio pavardes nesakt*. A§ su-
tikau. Irkmanaite mane su juo supaiindino. Jis savo pa-
vardi's nepasak^, tik pridGre, kad yra „partizany" vir§i-
ninkas ir i-me jrodineti, jog visi lietuviai turi jstoti j „par-
tfzanus". Erzvilko valsCiuje jau visi esa „partizanai" ir
ten esqs „partizany" Stabas. Jis man pasiGle tuojau ir jsto-
ti. AS sutikau. Girininkas man paaiSkino, kad stojantieji
butinai turi prisiekti, jog jie bus iStikimi. Jis sukomandavo
atsistoti ramiai ir pakelti de§in? rankq j viriy, о kairiqjq
rankq padcti ant pistoleto. kuris guldjo ant stalo. Jis skai-
to priesaikos tekstq, о a5 garsiai kartojau. Priesaikos teks-
to turinys buvo mazdaug toks: as laisvu noru jstoju j „par-
tizanus** ir pasiZadu aktyviai kovoti pne§ Taryby valdiiq
и 1 burSuazincs santvarkos atkiirimq, о jeigu sulauzysiu
priesaikq, kaip atsimetelis nuo dievo, busiu nubaustas mir-
timi. Po priesaikos girininkas man liepe atvesti pas jj
Silalcs valsciaus gyvcntoja Bagdonq ir Kaltincnu vals-
Jiaus —Antanq TamaSauskq. Girininkas man prisake pcr-
duoti Bagdonui, kad Sis atsivestq ir tris vokiecius. Vykdy-
damas girininko jsakymq, sekandiq dicna iSvykau ieSkoti
Bagdono. Uzejau j DeguCiy kaimq pas valstietj NemCiaus-
kq paklausti, kur galcciau rasti Bagdonq. Pastarasis man
parode krumus, esanfius 200 metry nuotolyjc nuo namo
Jen ir radau Bagdonq, A§ jam pasakiau savo apsilankymo
tikslq. Bagdonas man pasiule vakare ateiti prie upelio netoli
nuo Deguciy kaimo. A§ atdjau sutartu laiku. Mangs jau
lauke Bagdonas, TamaSauskas, trys civiliniais drabuJiais
apsirengg vokieciai ir SniukSta. Paskutinysis prie vokiediy
tarnavo Silales policijoje. Visi jie buvo ginkluoti Bagdo-
lias turejo rankinj rusiskg kulkosvaidj, sautuvg ir granatas
Vicnas vokietis turejo vokiSkg kulkosvaidj, kiti du — po
Sautuvg. Tamasauskas turejo rusiskg automatq, о Sniuk.5-
ta — Jaiituvq. Bagdonas man dive 5autu\g. Mes patrauke-
me pas girininkg. Pakeliui, Vaitimeny miestelyje, apsisto-
jome pernakvoti. Bagdonas ir SniukSta pabeldd | kunigo
namy ir paklause, kur mums galima pernakvoti. 15 namy
isejo moteriSke, kunigo gaspadind. Si moteriSke, matvt,
paSinojo SmukSta, nes luojau pat pasake, kad galima per-
nakvoti pas Kuizinienj, ir parode, kur ji gyvena. Nuejome
pas j$. Kuiziniene pagulde mus kluone ir grj2o atgal
j savo namus.

1945 m. rugsejo 26 d.

Kaip as jau kalbejau per ankstesnj tardymg, Bagdonas
buvo girininko i55auktas j mi5ky. Kada mes jj radome mi§-
ke, pastarasis liepe mums visiems susesti. Girininkas
mums kalbejo, kad Taryby valdzios Lietuvoje greit nebus.
Toliau girininkas papasakojo, kad reikia zudyti dau-
giau komunisty ir tarybiniy darbuotojy. Jis nurode, kad
rcikalinga kuo greiciau nuzudyti Silales valsciaus vykdo-
mojo komileto pirrnitiinkq JuSkg. Mums besikalbant, j mi5-
kg is Juodaidiy kaimo atejo Balys Irkmanas. Jis visy musy
pokalbj girdejo. Girininkas mums davc nurodymus. Kai
sekantj ryta JuSka vaSiuos j Tauragp, ant kclio padaryti
ginkluoty bandity pasalg. Pas mus turesigs dvira£iu atva-
ziuoti ivalgas, kuris ir papasakos smulkiai, su kuo ii kada
turi vaiiuoti Juska. Girininkas to ivalgo pavardes nemi-
nejo. JuSkg nuzudyti sutiko visi. Girininkas Bagdonui da-
ve sura5ytq popieriuje plang, kuriamc buvo nurodyta, kur
reikes padaryti pasaly ir kaip mes turcsime pasiskirstyti.
Jis pasiulc nuzudyti JuSkg butinai numatyty diem). As su
Bagdonu i5cjau i§ misko j kluona, kur buvo pasilik^ ban-
ditai. Balys Irkmanas nuejo toliau, j miskg. Jis pasake,
kad vakare ateis pas mus. Iki vakaro mes visi buvomc Kui-
ziniencs kluone Vakare pas mus atvyko Balys Irkmanas
ъи ketumis ginkluotais banditais, kuriy tarpe buvo ir jo
brolis (vardo neSinau), о likusicji trys man buvo nepazjs-
tami. Jie turejo vienq rankinj rustekq kulkosvaidj. du au-
tomatus ir du Sautuvus. Jiems atejus, Bagdonas, Balys
Irkmanas ir vokieciy karimnkas erne iiurdti planq, pagal
kurj mes turejome paskirstyti jcgas JuSkai nuzudyti. Vo-
kiediy karininkas nesutiko su pirmyk&ciu planu ir pasitile
savo. Po to pasikalbejimo mes, 12 imoniy, nuejome prie
vicskelio, kuriuo rytq Juska turejo vaziuoti j Taurag?.
Anksti rytq mes atejome j tq victq, kur pagal planq turejo
buti pasala. Bagdonas, Balys Irkmanas ir vokieciy kari-
ninkas apie 50 metry nuo kelio Bilgai pastatc tris kulko-
svaidzius. о taip pat nurode kiekvienam banditui vietq. kur
jis turds buti ir ka kiekviettas turds veikti. Po kokiy peukiy
valandy pas mus atvaziavo Pranas Trionys, Silales vals-
diaus gyventojas, ir pranese, kad atvyks Juska ir kad pir-
mame vezime vaiiuos kiti asmenys, todel to veZimo ne-
reikia ap&audyti, о antruoju vaziuos Juska su 2mona ir
vienu liaudies gyneju. Trionys tuojau uSsedo ant dviradio
ir, pasukps i§ vieskelio, pasisalino. Balys Irkmanas visiems
bandilams praneSe, kad, kai Junkos veSimas bus prie tele-
grafo stulpo, pirmas isSaus jis, о po jo ir likusieji. Saudy-
mui uibaigti Svilpukq lures duoti vokiediy karininkas. Po
15—20 minudiy pro pasala pravaziavo pirmasis veiimas,
kurio mes neapsaudeme. Neuzilgo atvaziavo irantrasis. Pra-
dejome Saudyti iS dviejy rankiniy kulkosvaidziy, automa-
ty ir Sautuvy. Pirmais SQviais buvo ufmuStas arklys. Jis
jkrito j griovj. Po apSaudymo visi banditai priJoko prie
vezimo. JuSka ir liaudies gynejas buvo uimuSti. JuSkos
2mona buvo dar gyva. Ji erne praSyti bandity, kad jos
neiudyty, bet Balys Irkmanas, nepaisydamas jos malda-
vimy, dia pat jq iS automate nuSovd. Jis раётё liaudies
gynejo Sautuvq, uimuse antrajj arklj, раётё Juikos port
feli su dokumentaisj о Bagdonas — jo automatq. Musy gau-
ja ant kelio paliko uzmustuosius ir nudjo j miskq Vaitime-
ny kryptimi.
Pavakary pas mus j miSkq atejo Stase Irkmanaite, kun
pasak£ sa\o broliui banditui Baliui Irkmanui, kad jis at-
vyktq su nu2udyto Juskos dokumcntais j Vaitimcmj kapi-
r.cs. Be to, ji papasakojo, kad dienos metu j Vailnuenus
buvo atvykusi milicija ir sueme vieng zmogq.

Irkmanaitei iSvykus, mes susitareme, kad Balys Irkina-
r.as ir aj neSime j kapines girininkui dokumentus. Likusieji
banditai turejo nueiti j Vaitimenq—Silales kryzkelg, apie
du kilornelrus nuo Vaitimenq, kur turejo laukti manps ir
Irkmano. Pradejus temti, nuejome. Netrukus ten atejo gi-
rininkas su Irkmanaite. Girininkas mums paspaude rankas
ir visiems banditams padekojo u2 Junkos nuiudyniq. Jis
pasake, kad dabar reiketq nuzudyti ir Kallinenq valsciaus
vykdomojo komiteto pirmininkg; pavardes nesake. Be to,
girininkas dave uidavinj i&aiskinti ir toliau zudyti tarybi
nius aktyvistus. Po to susitikimo nuejome keliu Varsedziq
kryptitni. Prie§ tai aS pasakiau Bagdonui, kad eisiu namo.
Pastaiasis bande mane atkalbeti. AS jam pasakiau, kad
man reikia dirbti savo ukyje. Jam atidaviau SautuvQ su
Soviniais. Naklj jau buvau namuose ir daugiau gaujoje ne-
bcdalyvavau.

Po kokiq trijij—keturiq diemj, kada aS savo lauke pio-
viau sienQ, pas mane atejo Irkmanas ir pasiule sugrjiti
j gaujQ, bet aS atsisakiau, sakydamas, kad vaziuosiu j Tel-
sius, nes ketinu mokytis. Tada jis pastebejo, kad i§ jq pasi-
trauke ir Tamasauskas. Jis man uzdraude eiti j NKVD re-
gislruotis.

Po keliij dienq pas mane atvyko Irkmanaite. Mano bro-
ils Stasys pasake jai, kad iSvykau j TelSius, о i$ tikrqjq a§
tuo metu buvau staliaus dirbtuveje. Irkmanaite paprase
per mano brolj, kad surasciau bandit.-} TamaSausk.-} ir ki-
tus, besislapstancius miSkuose, ir nuvesciau juos pas gi-
nnink?.
Silales valsCiaus gaujos Stabas buvo Vaitimcnq kaime,
ten. kur gyveno girininkas. Silales gauja buvo sudaryta i$
trijq grupiq. Pirmajai grupei vadovavo Balys Irkmanas,
antrajai, Kaltinenq valsdiaus gaujai, vadovavo Bagdonas.
Sioje grupeje buvo trys vokiediai (du eiliniai ir vienas
karinmkas). Tai grupei priklausc buv^s policininkas
Smuksta. Antanas TamaSauskas ir aS. Trefiiojl grupe,
pasak trkmano, buvo Varscdhq miestelyje. Jai vadovavo
Sugintas.

ADSR f.. 27 r„ 138—149 I.

TamaSauskas Antanas. Bolcslovo s.,
gimps 1918 metais lauragts apskrityje. Kal-
tinfcmj valsfiiuje, KvesSiq kaime.

IS TAMASAUSKO ANTANO parodymq

1945 m. rugpiiiCio 20 d.

A5 gimiau vidutiniq valsticfiq seimoje. Iki 1940 me-
tq kovo menesio dirbau tevo ukyje. Kovo mcnesj buvau
pasauktas j Raudonqjq Armijq ir tarnavau lietuviskame
sauhq pulke. 1941 metq birSclio mcnesj laisvu noru pasi-
daviau vokieciams j nelaisvf. AS keturis mencsius buvau
vokieCiq (aikomas Vilniaus ir Grodno belaisviq stovyklose.
Veliau kaip savanoris jstojau j 15-qji savisaugos batalio-
nq, kurj organizavo hitlerininkai ir panaudojo jj belais-
viq apsaugai. 1942 metq vasario mcnesj minelasis bata-
lionas buvo pertvarkytas j zandarmerijos batalionq, kuris
kovojo su partizaniniu judejimu Baltarusijoje. Be to, mums
teko saugoti karimus objektus ir gelefinkeliq tiltus. 1944
metq sausio mcnesj, Raudonajai Armijai puolant, as pabe-
gau is zandarmerijos ir gyvenau pas tevus. Rudeni jstojau
j gaujq ir gyvenau nelegaliai iki areSto
Vienq kartq atvykau j Barlasiskiq kaimq aplankyti
seserj. Pas svainj KazjJakubauskq buvo atejgs burzuazines
armijos virsiia, kurio pavardes nezinau. As jam papasa-
kojau, kad vengiu tarnybos Raudonojoje Arnujoje. Tas
viriila man papasakojo, kad Lietuvoje veikia LLA „Vana-
gq“ organizacija, kuri nori nuversti Tarybq valdziq ir at-
statyti Lietuvoje burzuazing santvarka. Jis man pasiuie
j tq organizaeijq jstoti. As sutikau ir suminejau visq eilg
imoniq, kuriuos galima butq jtraukti. Visus mano ijvar-
dinluosius virsiia uzra§£. ir jie sutiko buti nelegaiios na-
cionalistines organizaeijos nariais.

(Praleistas tekstas, kuriame TamaSauskas papasakojo
apie asmenis, jtrauktus j banditines gaujas. Red.)

Visas operaeijas mes vykdenie Kaltinenq ir Silales vals-
Ciuose. Nuolatines dislokacijos musq gauja neturejo. Ugo-
kq laikq gaujos dalyviai gyveno Tubiq kaime pas pilietj
Dapkq, kurio darzineje, po Siaudais, is lentq buvo padary-
tas bunkeris. Tikros stabo dislokacijos nezinau, bet spc-
ju, kad Mabas buvo Vaitimcnq kaime. AS manau, kad jis
buvo ten todel, jog i§ to kaimo kunigo tarnaites Irkinanaite
ir kita, kurios pavardes nezinau, mums j miSkq atnesdavo
atsiSaukimus ir laikra&hus, ateidavo ir kitais reikalais.
Musq gauja ginklq sandelio neturejo. Visi nariai turejo
asmeniikus ginklus: aS — automata, Bagdonas — du ran-
kinius kulkosvaidzius, kuriq vienq nesiojo Sniuksta, о ki-
tq — vokietis. Pats Bagdonas nesiojo automata, pistoletq
ir granatq. Broliai Galnnnai turejo po sautuvq ir pistoletq,
Maiaitis — automatq, о vokietiq kareivis — karabinq.
Maisto produktus gaujos dalyviai dazniausiai gaudavo
savo giminaifiq. Tuo metu, kai gauja buvo pas Dapkq, jis
aprupindavo jq maistu, о kai kada mes atimdavome iS
valstieciq. Maisto produktq atsargq mes neturejome.

Budamas gaujoje, asmeniskai nuiudziau Kaltinenq
valsciaus Palendriq kaimo gyventojq Pipirj. Nuzudziau
jtardamas, kad jis palaiko ryJius su milicjja. AS 1945 metq

10 2ud1k«l balnytloi prlcglob»ly)e	|<5
birzelio pradzioje su Vladu Smuksta sumuiiau Kaltmenq
valsciaus Gnguliy kaimo gyventojq Stasj Vitky, kuris ne-
noreju mums atiduoti lurimo ginkio. 1q paiiq mety birze-
ho 7 ar a dieny aS, Smuksta ir vokietis sumuSeme Silales
valsciaus Degudq каппо gyventojy Juozy Joniky ir to pa-
ties valsciaus Kiexniskiy kauno gyventojy Elbriky, tarybi-
nius aktyvistus. Juos jskunde Aiionsas Janliauskas и Ma-
lutis, pas kunuos mes ty dieny buvome. Po to jvykio visa
gauja nuvyko j Paizmo kaimq. norejome sumusli pienmes
vcucjy Jaiikauskaitv. Mes jy raStiikai buvome jspejy, kad
ji alsisakytq savo pareigy ir neprnmty valstieCiq alvezaino
pieno. bet ji mums nepakluso, o, prieSnigai, vaikSciojo po
karnius ir suraSiuejo gyvulius. Mes, josios nerad^ namuose,
pahkome antry raitiSky jspejimq. ly pa£iq mety birzelio
menesj asmemSkai sumusiau Ciriguliq kaimo gyventojy
Juozq Cesny ir BartasiSkiq — Jonq Cesny, kuriuos jtariau
esant tarybimais aktyvistais.

Liepos 7 dieny dvi kunigo tarnaites, jau mano minetos,
pranese mums, kad visa musq grupe atvykty j Vaitimenus
uzmusti Silales valsciaus vykdornojo komilelo pirmininkq
dusky. Mes sestame kelio kilometre uzejome pas vienq
vaistietj ir laukeme atvykstanCios gaujos i5 Varsedziq.
Irkmanas buvo su savo broliu. Mes laukeme tos gaujos
iki 12 valandos nakties, bet ji neatvyko. Tada mes nuejome
j miikq. Apie 50 metrq nuo kelio i$ saliq pastateme tris
rankimus kulkosvaidzius, 0 vidury buvo 13 bandity su 3au-
tuvais ir autoinatais. Turejome tris rankinius kulkosvai-
dzius, penkis Sautuvus ir penkis automatus. i&sidesteme
isilgai kelio. У valandy ryto iS Silales moleriSku dvirafiu
atvaziavo apie 15 mety amziaus vaikmns. Jis buvo neaukS-
to ugio, juody plauky, pailgo veido, ilga nosimi, apsirengfs
pilkom kelnem ir baltais mar^kiniais su rusvomis juostele-
mis. Vaziuodamas pro mus jis svilpavo. Tada Irkmanas
susvilpe ir pamojo ranka. Vaikinas privaiiavo ir pastate
griovin dviratj. Jis mums pranese, kad atva2iuoja SilaK-s

И6
gtmnazijos direktorius, о su juo trys vyriikiai ir viena mo
teris. Jis smutkiai papasakojo. kokiu veJimu ir kokiais ark-
liais vaziuoja direktorius, — lengvu poriniu veiimeliu ir
dviem pakinkytais arkliais, paliu ir sartu,— kad per apsi-
rikiniQ mes jo nenuzudylume. Uz trijy kilometrq paskui
direktonq vaziuoja Juska su savo imona ir liaudics gy-
□eju. Tas Zinias suteik^s, jis sedo ant dvirafio ir nuvaiia-
vo. Po kokiq dvideiimties minufiq pasirode vykdornojo
komiteto pirminmkas. Kada jis susilygino su mumis, mes
atidareme ugnj. Is karto arkliai su vezimu jvirto j griovj.
Kada mes priejome prie apvirtusio vezimo. Juika ir liau-
dies gynejas buvo uimuSti, о JuSkos zmona dar tebebuvo
gyva. Ji buvo lengvai suzeisla ir pra§e jos nczudyti. Irk-
manas ;<} pagrieb^s uz plaukq pakcle ir ётё kolioti. Is
automate ji buvo nuiudyta. Растет automata, Jautuvq,
asmens dokumentus, kuriuos nuzudytieji turejo. UzmuS-
tqjj Juikq ai pats apie$kojau, paemiau portfelj su doku-
mentais, ir visa tai perdaveme stabui. Po tq iudyniq mes
nuvykome j Vailimenq miSkq. Vakare buvome pas Bru2q.
о dar veliau nuvykome j Padevycio tarybinj ukj, растете
rasomqjq masincl^ ir dokumentus.

Liepos 14 dicn$ as ir banditas Giruhs atvykome j La-
bardziq kaimq, sudauzeme pienin?, о pienines vedejq Juo-
zq Kuzq jspcjome, kad jis mestq darbq; kitu atveju mes
grasmome jj sumuSti. AS asineniskai suniuSiau Linkuvos
milicininkq Liutkq, kuns bande mane suimti.

Miisq gauja turejo uzdavinj nu2udyti Silales valsciaus
partorgq Giezerj, visus apylinkiq pirmininkus ir aktyvis-
tus. Vienq kartQ Irkmanas galcjo uzmusti Giezerj, bet tuo
metu su juo vezime vaziavo Vaitimcnq apylinkds pirminin-
kas Smirinenko. kurio Irkmanas nenorejo zudyti, nes jis
gaujai buvo geras. Bagdono gauja, kurioje aj buvau, pie-
ninese platino antitarybinius atsisaukimus.

ADSR I.. 27 r, 125—131 1.
Jasas Petras, Pelru gtm^s 1910 иге-
tais Tdiiq apskrityje. Riciavo vals&uje. La-
bardiiq kaime. Iki arHto buvo Tiibausiq kai-
mo (Kretingos raj.) bainydos klebonas.

Is kunigo JASO PLTRO savarankiskq parodymq

1946 m. birielio 5 d.

AS, kunigas Petras Jasas, nusprend2iau tardymo urga-
narns papasakuti Stai ka

Su LIA orgamzaeijos veikejais susipazinau atvykgs
; lubausiq parapijq. Pirmiausia susipaiinau su Petreikiu,
bet nezniojdU, kad jis priklausu LLA organizacijaL Nuvy-
kfs pas Juuzq Petreikj, ten radau ir mokytojq Stasiumenp.
apie kuruj taip pal iiezinojau, kad yra tos organizaeijos
veikeja. Alfonsas, atvykgsj klebonijq, papasakodavo poiiti-
kos naujtenq ir kartais atsinesdavo spausdintq alsiSaukimq
ir zimy Tuos lapelius spausdindavo apskrities LLA sky-
rlus. Man tuomet Alfonsas pasidare zinomas kaip LLA
Kretingos apskrities stabo narys (kokiose pareigoso, aiS-
kiai neiinau, greifiausiai Svietimo-propagandos). Taip ejo
1945 metq ruduo ir prasidejusi ziema. Rudcnj ir ziemq
naktj uzsukdavo j klebonijq ir ginkluotq LLA nariq, po
du, po tris ar ir po keturis. Tas biidavo retai, mazdaug
per du menesius sykj. j kokj fygj jie vykdavo, man buvo
nezinoma, nes jie ncsakydavo, greiiiaiisiai, ieskodami
ginkltj ar platindami savo lapelius. Jie vadindavo vienas
kitq slapyvardiiais, pvz., Jokimu, Baitrusiu ir pan. Jiems
tamaitc paduodavo vakanenf. As atvykau j Tubausius
1945 m. rugpiudm 6 d. ir gyvenau kartu su kunigu Jur-
kurni. Jis, inanydamas cia nepasilikti, ieikojo kitos para-
pijos Kauno vyskupijoje ir tuo reikalu vaiinejo j Siaulius,
Teliius, Plung?. Gavgs paskyrimj Kauno vyskupijoje, jis
gaiutinai issidangino 1945 m. lapknSio men. pabaigoje
Kad jis bulq paiaikys kokius rysius su LLA organizacija,
man neiinoma,
Prasidejo P46 metai Prasiddjo ir prieSrinkimine LLA
organizaeijos veikla prie^rinkiminhj lapeliq platinimu,
zmoniq gqsdimmu ir pan. Siu metq pradzioje sykj Alfon-
sas man pasake, kad jie laukia ahykstant naujo vado -
majoro Liepos1. Ar jis negalvtq atvykti pas mane, klause
man₽s. Sutikau, kad atvykti;. Liepa atvyko su Stasiuniene
ir pats prisistate kaip mejoras Liepa. PraneSe, kad atveze
spaudos, kuriq paliko Kretingoje, ir kad ryloj a5 ja gau-
siu nr turesiu perduoti vietos partizanams per Alfonsa,
apie kurj pasakiau, kad jis pas mane uSeina Spaudq
gavau u hl aryl a me voke, borods, kitq diena. 1 iepa, pakal-
bejgs kiek apie partizanirio veikimo galimumus, pasake,
kad tuoj gr]5 j Vilniq ir tikisi po dviejq savaKiq vol at-
vykti. Jie isvyko. Spaudq, kuriq gavau. perskaiciau. Buvo
5—6 maSinele spausdinti lapai, kuriq dalis apraSc LLA
nuostatus, instrukeijas, kita dalis buvo skirta pasauhniq
jvykiq apra§yinui. Netrukus atvyko Alfonsas, spaudq ра-
ётё ir pasakf, kad, kai atvyks liepa, jis nori su juo susi-
tikti. Bet Liepa pas mane daugiau nebebuvo atvykps.
Vasario men. pabaigoje gavau is TelSiq vyskupijos ku-
rijos pranesimq, kad man gresia pavojus, siiilo tuojau
pasilraukti i§ gyvenamosioe vietos ir, jei norcciau. vykti
j Renavq, kur yra laisva vieta. Atsakiau — nevyksiu i§ gy-
venamosios vietos, jei пёга labai rimto pavojaus ir jei ne-
atsius man pakeisti kilo kunigo Kunigo neatsiunte, ir
as likam Per zakrisUjon# Ignq Griguoh liepiau pakviesti
vietos aktyvo pirniininka PaukStj, kurj pavaiSinau ir pri-
miniau, kad noriu sufinoti, ar negresia man koks pavoju.-
i§ saugumo puses. Jis alsake, kad tai label sunku suiinoti,
bet, kq gales, jis padarys. Kovo menesj prie progos jis
atvyko pas mane ir praneSc, kad man pavojaus nesq
llalandho men. 7 d Stasiuniene atvyko j Tubausius ir

’ Jono Semaiko? slapyvardis. SeniaSka hitlerints okuoarijos me-
ters Lietuvoje buvo 13-ojo apsaugos batationo. dalyvavusio maslnise
imonU| Judyn^w ir kautynfcse priei tarybinius partizanus, vadas
Karui paiibaigus. vadovavo nacionaiistq gaujoms Zetnaitljojc.
praneSe, kad Zenonas Lirkiinas (ttkrn paVarde Vladas
Budginas), kuris nuo atvykimo dirbo pas mane kaip femes
nkio darbininkas, zada vykti ir bandyti pasiekti savo Seinig
Vokteti/oje, ar pcrsikelti j kitg vietg, ir jo vietoje man pa-
siuli- baigusj zeroes likio mokyklg kazkokj Fortflnatg. Ai
del visa ко paklausiau, ar jis turf dokumentus, Ji atsakc,

r j

A

i*. Л ей* l~

a fa, у rye

ne ы	f flea

Sv tee atv fleet.

rae^ioin'n

1

itiOtedf' eiku

ibeiUHa’b.! fl kuriy ч1ле

Kunigo P Jitso parodying fotokopija

К .-n, --	.

j Ao j *Лл/Гл.'с
<*< " , / ,
4м? у 4*.Л-Г """J



kad tikrai luri. Sutikau priimti. Fortiinatas atvyko ba-
landzio men. 20 d ir per Velykas issikalbejys suiinojau,
kad jis turejo apie 40 ha femes fikj, janie gyvenys jo brolis.
о jis turfcjys Vilniuje krautuvf. paskui buv?s trunipa laika
virSakiu. Jo tikis dabar es|» iSdalytas, gyvuiiai nusavints
Jis po Svenfiy ещё darbuotis tikyje, о pas jj erne atsilan
kyti dviraeiu Vytautas Jo pavarde man nezinoma Keletg
dienu jis padejo dirbri ukyje. Fortiinatas kai kada vaka-
rais kaikur iSeidavo ir sugrjzdavo naktj Kur jis ejo ir kg
jis veike, aS neklausiau. bet spejau. kad dirba LI.A orga-

IfiO
nizacijoje. Pagaliau jis. pajutps pavojij. visa! iJvyko i§ na-
mu. Jis dar buvo viena vakara atvykfs. noredamas susi-
tikti su Vvtautu. bet Vytauto tuomet nebuvo atvykusio.
Tik kitg diena juodu susitiko.

Tokios vra mano finios apie LLA organizaeijos vei-
kima. AS pats buvau jtrauktas netiketai ir man be gain
gaila. kad jsivcliau. Mano luomui tai visai netinka, ir jei
galAciau atgauti laisvf, padefiau zmonems mesti Ц pra-
gaistinga darba, kuris veda prie nekaltq imoniq zudy-
mo ir kirSinimo.

Mano asmeniSkai paraSyfa Po kuo as ir pasiraSau.

15 kunigo JASO PETRO parodymq

19-16 in. geguies 30 d

Prisipa^istu esas knltas. kad 1945 metq rugsejo mA-
nesi savo noru uJmezgiau nusikaistamus rySius su anti-
tarvbine nacionalistine LLA organizacija I la mane jtrau-
кё ,,Kardo“ rinktincs vadas Alfonsas, „Baltraus" slapy-
vard^iu.

Palaikvdamas artimus rySius su Baltrum, iki suemimo
daug kartu tiek pats, tiek ir per rinktincs rvSininkus Tgm)
Griguolq bei kitus gabenau j LLA 2emaiciq apvgardos
Stabg antitarybin? literatura (lapelius). Ja perduodavau
per apvgardos Stabo narj Kretingos vienuolyno gvardiong
leva Patricijq.

Be to, iki suemimo ir pats, ir per rySininkq Griguolq
gaudavau is tevo Patricijaus ..Kardo" rinktinei vadovati-
janfius jsakymus bei instrukeijas. kuriuos duodavo LI A
vyriausiasis Stabas ir Zemaifiu apygardos Jtabas. A5 pats
ir per rySininkus perduodavau jas ,,Kardo“ rinktines vadui
Juozui Petreikiui.

Lsi
Siy те(ц vasario ar kovo menesj dalyvavau rinktincs
Stabo nariu pasitarimc, kuris jvyko mano bute ir kuriam
vadovavo I LA Zemaiciu apverardos vadas majoras Liepa
ir Ju stabo narc Stasiiinicnc1.

Stasiiinienes pavestas, Si'j mety balandzio menesj tris
savaites slepiau pas save, kaip darbintnkus, LLA Zemai
fiu apvgardos Stabo narj Fortftnata ASoklj ir to Stabo
narj Vylautq.

Nuo 1945 mety rugsi'jo menesio iki mano suemimo daug
karty pnimdavau pas save ginkluotus banditus ir duo-
davau jiems maisto Pas mane lankydavosi banditas „Jo-
kimo“ slapyvardziu, rinktines vadas Baltrus ir kiti

ADSR L, 98 t. 235 -237, 237c-237<J I.

Rudlionis Sleponas, Atcksindro s„ rri-
mps 1890 metais Ckmeiges apskrityje, Gel-
vony valsfiuje. JakuboniQ kaime. Iki are5-
to buvo Geeuilnfo kaimo (Jonavos raj)
baZnyfios klebonas.

Is kunigo RL'DZIONIO STFPONO parodymy

1946 m. sausio 30—?/ d.

Aktyvfei pradejau kovoti pne* * Taryby valdzig pirmo-
mis 1945 mety sausio dienomis. Taip pasielgti mane pa-
skatino prieSiskos socializinui-komunizmui paSidros. Pir-
momis sausio menesio dienomis pas mane atvyko ,,2alia-
sis velnia» *3 ir kartu su juo 15 ginkluoty bandity. Tai buvo

1 BurZuazijal valdant Lietiivq jvairiu laiku buvusio Alytaus. Siau-
lly. Panevdiio, I’kmerpJs bet Utcnos .ipskrifiq, hitlcrinfci okupacijos
pradiioje — Utertos apMtriPes virJininko bei klerikalij ,,Kcstufto“ or-
ganiz&cijos velkejo Bnniaus SlasiQni’ imono.

* Jono MtsiOno slapyvardis Jon'-s MisiOnas, burJuaziiai valdnnt
Lieluvq, tarnavo pasienio policijoje ir tuHjo vachmislro laipsnj. Tar-
navo okupanty bei penetolo Plechaviciaus urganizuoiuose daliniuose.
pirmas susitikimas su ,.2aliuoju velniu" Pradiioje jie pa-
valge, о paskui „Zaliasis velnias*' papasakojo man apie
tai. kad jis yra vienos LIA apygardos organizatorius ir
kad ta organizacija turi tikslq su ginklu kovoti prie§ Ta-
ryby valdziq ir komunistus. Jis man pastuld stoti j Ц or-
ganizacijq, nes as esu prieiiSkes Tarjby valdziai ir ко-
munlstams. AS tuojau sutikau ir pazadejau organizuoti
Ггаку apskritics 2asliy valsfiuje banditiacs grupes. ,,Za-
liasis velnias" konspiracijos sumehmais pasiule pasirinkti
slapyvardj AS pasivadinau „Veju-. Po to pasikalbejimo
,,2a!iasis velnias" su savo gauja pasiSalino is mano na-
mq. о aS pradcjau vykdyti prisiimtus pasizadtjhnus. Ka
dangi Geguzincje buvau naujas fmogus (atvykau 194-i me-
ty geguzes menesj), zmoniy gerai nepazinojau. 1945 mety
sausio menesio pabaigojc as pakvieciau pas save vokieciy
laikais buvusi Buciuny kaimo seniiinq Stasj VaSkeviciy.
kur.am papasakojau, kad veikia organizacija. AS papra-
§iau pasiQlyti tmkamy kandidaly j tos organizacijos na-
rius. VaJkevicius man pasitile Jona Paulauska, tarnavusj
buriuazimje armijoje kareiviu ir dabar besislapstanlj nuo
mohilizacijos j Raudoiiajq Armij$. Po dienos ar dviejy
pasiundiau kaiEkokj 2mogy. kokj dabar nebeprisimenu, Jono
Paulausko, kuris atejo ir mano buvo uzverbuotas j orga-
nizacijos narius Jis turejo „Sukurio" slapyvardj. Pau-
lauskui daviau ufdavinj is vietiniy gyventojy, prieSiskai
nusistadiusiy Taryby valdziai, Raudonosios Armijos dezer-
tyry, vengiandiy mobilizacijos, ir buvusiy vokieciy pagal-
bininky sudaryti ginkluoty gaujq, pasiryzusiq kovoti pricS

Antroje 19-14 mcli| pusC-je baigusieji vokwrfiy ivalgybos mokjkla»
organtavo gaujas; keliorns iS jy vadovavo Misiunas. Jis norijo vie
nai vadovybei pajungti visas Traky. Ukincrges, Utenos. dalinal Kou-
no. Alytaus ir SvenCioniy apskrilysc veikusias gaujas, „Zaliajam
velnlui" aktyviai padejo kunigai. Rudiionis. Puzon-s, SimaSka, Aiu
baiis 1943—1946 metais ..Zaliojo velmo" gaujos liaudics gyntjy ir
kariuomends jegomis buvo sudauiy^os, о Misidnaa ir jo pagalblnui-
kai —suimti. „Zaliasis velnias" nusliudft.
tarybin? santvarkq. A§ jam nurodiiau, kad kiekvienas u2-
verbuotas ir pats verbuotu Smones j gaujq.

Po savaites iJ mano paminetos kateporijos Jmoniq bu-
vo sudaryta pinkluota pauja apytikriai i§ deJimties imo-
nip, j kuriq buvo uiverbuoti Budiilnq kaimo pvventojai.
VdFiau i ta paujq jejo Zasliq valsdiaus dviejy kaimu imo-
nds. 1*145 metq vasario pabaipoje pas mane j namus at-
vyko „Zaliasis velnias". A§ jam referavau. kad pauja su-
daryta ir jai vadovauja ..Sukurvs". gvvenqs Budiunq kai-
me. Veliau suzinojau, kad Padaigq kaime pvvena buvusios
burJuazincs kariuomenes puskarininkis Antanas VaJkevi-
dius. kuris, kaip ir Paulauskas, slapstosi nuo mobilizaeijos
j Raudongja Armijq. ?Ma?daug apie balanddio pabaipa ar
pepuScs pradiiq Antanas VaJkevidius pats atvyko pas ma-
ne. AJ su juo, kaip ir su Paulausku, pasikalbejau apie csa
ma LLA orpanizaeijq ir reikala sudaryti pinkluotq burj
jo pyvenamoje vietovdje. VaJkevicius sutiko. Jis turejo
„Svyrunelio" slapvvardj. Po kokio menesio ar pusantro
jis sudard pinkluotq pauja.

Gepuzfs mcnesj ..Zaliasis velnias" atsiunte pas mane
ryJinirk.i, berods, ,,Zilvitj“-Paulauska. kuris atneJd Jinig,
kad esu paskirtas apygardos 2-ojo bataliono organizato-
riumi ir vadu.

„Perkunas" per ryJinink? Miknevidiiit? 1945 metq lap-
kricio mdnesj „Sukuriui" atsiunte raJtelj, reikalaudamas
kuo preiciau surepistruoti 15—55 metq amiiaus vyrus ir
visus suregistruohjjq sqraJus atiduoti man. Tadiau aS tq
sqraJu negavau, matvt, jis pats tuos sqrasus pasiunte, ma-
ne aplenkps. todel a§ ir neiinau, kaip buvo sukomplektuo-
tas batalionas. Kiek Jmoniq batalione, pasakyti nepaliu.
AJ 2inau tik tuos, kuriuos pats verbavau: ..Sukurj", Zidiq.
slapyvardJio neprisimenu, Antana VaJkevidiq, Antanq Zu-
jq, Antanq Paulauska, Kazimierq Jaskutj, Dov^daitj-
„Gaidj". Gal but. ir daupiau uiverbavau. bet dabar nepri-
simeni' Zinau kelis „Sukurio" uiverbuotus: Vytauta Dnvy-
daitj, Zipmq Paulauskq Daupiau jq nezinau. nes rikiuotes
reikahj netvarkiau. Tai vady reikalas iinoti, kiek fmoniy
rikiuoteie. о a§ ncbuvau rikiuotes virSininku.

AS buvau savotiSku rySininku tarp „Zaliojo velnio" ir
2-ojo bataliono grupiy vady. Man iS apygardos Stabu ry§i-
ninkai nc$e visus jsakymus ir direklyvas. о a§ jas siun-
6iau grupiy vadams. AS tik pradzioje suorganizavau dvi
gaujas — ..Siikurio" ir „Svyrunelio"—ir uiverbavau j jas
keleta zmoniy.

Antra kartq su ..Zaliuoju velniu" susitikau ty paciy
mety vasario mcnesj. Jis tada pabcldc j langq. Su juo
buvo ,.Senis“-Dimidavi£ius ir kiti, i5 viso aStuoni zmones,
bet jy pavarditiy neprisimenu. Ty kartq buvo kalbama apie
gaujy organizavimo rezultalus ir kas jy nuveikta

Trefiq kartq su juo susilikau pirmomis geguifes me-
nesio dienomis. Ta kartq su ..Zaliuoju velniu" buvo ..Pilia-
kalnis". ..Senis", Stabo rySininkas, ..Kariunas", l-ojo hata-
fiono vadas ir kt. Buvo aptariama apvgardos Mabo su ba-
talionais rySiy schema. Aptarta ir politine padetis. Nutarta
suaktyvinti kovq prieS Taryby valdziq, negailestingai nai-
kinfi komunHus. tarybinj aktyva, saugumo darbuotojus ir
visus. kurie mus iSduoda. Buvo nutarta leisti nelegaly laik-
raStj ir aptarta redakcijos sudetis. Sumanyto laikra^io
rcdakforium buvo numatvla pakviesti Keif.ioniti pradincs
mokvklos mokytojq „Gandy". Kokia jo pavardc, nepri-
simenu.

Ketvirtq kartq susirinkome mes spalio mcnesj. taip pat
mano klebonijoje. Dalyvavome: aS — ..Vdjas", ..Zaliasis
velnias", ..Piliakalnis", „Paptiga". ..Perkiinas", ..Kariunas"
ir kt. Buvo aptariami organizaeijos struktiiros ir rySiy
klausimai.

Penktq karta pas mane „Zaliasis velnias" buvo pirmo-
mis lapkridio dienomis. Kartu su juo atejo „Piliakalnis"
ir dar du man ncpa?jstami LLA nariai. Jie buvo neilgai.
tik kelias minutes. PasikaIbeti neteko, nes pasigirdo Suviai
Jie iSbego i§ klebonijos ir nebegrjzo. I§ ryto a§ suSino-
jau, kad nakti GeguJines gyventojo Pavasario. vardo
neprisimenu, namuose buvo uimuJti du raudonarmieCiai.
karininkas ir Soferis. Kas juos uzmu§e, nezinau, veikiau-
siai, banditai, nes tq naktj jie buvo uzcj? j daugelj namq.
Pavasaris, amatininkas, gaujai nepriklause. Nuo to karto
su „Zaliuoju velniu“ nebesusitikau. Veliau pasklido gan-
dai, kad „Zaliasis velnias" isejo j miSkus, kazkur prie Le-
ventq gclezinkelio stoties.

1946 metq sausio menesio 12 dienq matio klebonijoje
buvo §eSi man nepazjstami banditai. Su jais „Zaliojo vel-
nio“ nebuvo. Jie pavalge ir iSvyko. Jie buvo atvykf pas
mane apie pusj dvyliktos naktj.

1945 metq lapkricio mcnesj skaifiau „Zaliojo velnio“
jsakymq. Tuo jsakymu buvau paskirtas apygardos karincs
administracijos virSininku.

Apygardos stabas yra mano giminaitcs Marytes Rama-
nauskicncs, gyvenanfios Kaune, Vilijampoleje, Jurbarko
gatveje. Nr. 33, bt, I, namuose. Po jos butu yra rusys —
stabo buveinc. I rusj yra du jejimai: vienas—i§ buto,
о kites — iS gatves. Tafiau ar Stabas naudojasi jejimu
iS gatves, neJinau. Be to, „Zaliojo velnio14 stabas
turi dar vienq basting Vilijampolcs klebono Masaitio
namuose.

VokieCiq laikais buvau jsigijps „mauzerio” sistemos
pistoletq, kuris, mane arcStavus, buvo rastas baJny-
cioje.

LLA dalyviai skirstomi j veikianCiuosius, pasyviuosius
ir prijau€iantiuosius. Veikiantieji yra tie, kurie dabartiniu
metu su ginklu kovoja prieS Tarybq valdzia ir yra priversti
slapstytis miSkuose. Pasyvieji yra tie, kurie turi ginklq,
bet nfra miSkuose: jie gyvena namuose ir laukia jsakyrtio.
Prijauciantiesicms priskiriami visi tie, kurie teikia mums
pagalbq maisto produktais, duoda nakvynp, praneJa apie
kariuomenes pasirodymq ir suteikia kitas zinias. MiSkuose
slapstosi gaujq vadai. Visi gaujq eiliniai gyvena legaliai,
kiekvienas savo namuose. Legaliai gyvena ir visi tie, ku-
riems pasiseke legalizuotis
1946 m. vasariu 4 d

finau, kad gaujy nanais arba jq rySininkais buvo
sic kunigai: Petras Valatka, Paparciy miestelio baznycios
kunigas; Zenonas Bauiys— Kernaves; Afubalis, vardo ne-
iinau,— Musninky; Liudas Puzonas — Ciobiskiy; Kazimie-
ras Tulinas, anksciau buvo Upninky baznycios kunigas,
dabar tarnauja kazkur apie Kaunq.

Petras Valatka ufmezge rylius su „Zaliojo velnio“ gau-
jomis 1944 mety rudenj, tuojau po to, kai Sis organizavo
savo gaujq Vcliau jis palaik< rySius su „Zaliuoju velniu“.
Sis ir kiti banditai daJnai uzeidavo pas Valatkq j namus,
buvo jo vaiSinami, ir jis tcike pagaibq banditams maisto
produktais ir pinigais. AS apie tai Jinau is patios Valatkos
ir „Zaliojo velnio" iodziy. Kokius palaike Valatka su „Za-
liuoju velniu" rySius, nezinau. Girdejau banditus kalbant,
kad Papardiuose, kur kunigu buvo Valatka, yra geros
banditams sli-ptuvcs. Ga lima daryti iSvadq, kad Valatka
suteikdavo banditams prieglaudq.

Zenonas Bau2ys taip pat priimdavo pas save banditus
ir duodavo jiems maisto. Apie tai man pasakojo pats Bau-
zys. kada mes susitikdavomc Ciobilkiuose ir Gelvonuose.
„Zaliojo velnio" pagalbininkas „Piliakalnis'* man irgi pa-
sakojo, kad jis uicinqs pas kunigq Bauij.

Apie tai, kad kunigas Azubalis turi rySj su banditais,
man pasakojo rySininkd „lndyra“, kuri uzeidavo pas mane
is Vilniaus. Ji pas mane buvo atcjusi 1915 mety spalio me-
nesio vidury, pasake savo slapyvardj ir praneie, kad ji
buvo pas kunigq A2ubalj-„Dobilq“, kuris pra§e josios u2-
citi pas mane suJinoti, kur gaiety buti „Zaliasis vclnias“.
As darau iSvadq: jei pas jj aieidavo ryJininke i§ Vilniaus
ir zinojo jo slapyvardj, vadinasi, kunigas Azubalis yra
LLA organizaeijos narys.

RySininkes pavardes, vardo neprisimenu, tadiau ge-
rai 2inau, kad ji turi Liaudies Svietimo komisariato ijduo-
tq dokumenty, liudijantj jq esant Traky ir Likmerges
apsknciy rnokykly inspekiore. Ry&imnke ,,lndyra“ man pa
sakojo apie palipinj darbq Vilniaus rnieste, kad jis yra
dirbamas studenty tarpe ir kad ji yra institute studente,
bei кокю, nesake, о josios mokykly nibpektoruus pazyine-
jimas esqs suklaslotas. Tai padaryta tais sumetimais, kad
ji gaiety vaikscioti po rajonus, uzmegzti rysius su kitumis
pogrindzio organizacijomis.

Liudas Puzonas priimdavo pas save banditus ir teikda-
vo jiems matenalinf pagalbq. Be to, Puzono brolis yra
„Zaliojo velnio" gaujoje. Pokalbiuose Puzonas nuolat bai-
minosi, kad j) u2 rysj su banditais gall areStuoti.

Kazimieras Tutinas yra nelegalaus laikrasdio „Zalioji
giria" redaklorius. 1У45 mety pavasarj „Zaliojo velnio"
pagaIbminkas „Piliakalnis" prase manfs raiyti j jy laik-
rastj ir sake, kad Tutinas sutiko leisti ,,2ahqjq giriq",
о spausdins jj „Gandas". Tutinas su „Gandu" turi rySius.
1945 mety vidury „Piliakalnis" man dave „Zaliosios girios"
numerj ir pasake, kad jj leidzia Tutinas ir „Gandas".

Apie dvasininkijos organizuotq pagalbq banditiniam sq-
jddziui nieko nezinau. AS Zinojau, kad atskin kunigai
banditams teike pagalbq ir apie tai daviau parodytnus,
bet kas juos Sioje veikloje jungd ir jiems vadovavo. ne-
zinau.

1946 m. vasario 5 d.

Antrasis batalionas buvo ii keturiy biiriy. Pirmojo bd-
rio vadas Jonas Paulauskas, slapyvardziu „Sukurys"; ant-
rojo — Antanas Vaskevidius, slapyvarditu „Svyrunelis";
treciojo — vado pavardes ir vardo nezinau, slapyvardziu
„Perkunas"; ketvirtojo — Daraskevidius, slapyvardziu ,,Pa-
puga". „Siikuno" ir „Svyrunelio" biinai buvo mano jsteig-
ti, о „Perkuno" ir „Papugos" — „Zaliasis velnias “ man
perdave. Be to, 1945 mety sausio mcnesj uzverbavau gru-
pes vadu Zasliy valsdiaus Jadiuny kaimo gyventojq Di-
midavtciy, buvusj policininkq, slapyvardziu „Klevas", ku-
riam daviau uZdavinj j savo gaujq verbuoti lietuvius. bet
uiverbuoti j j<| jis suspejo tik du intones, nes buvo ares-
tuotas. „Pcrkiino" ir „Papbgos" bunai buvo veikiantieji,
vienas vicname, о antras antrame N'eries krante: ..Papu-
gos“ — desmiajame, о ..Perkuno" —kairiajame. Jie ope-
racijas vykde savarankiskai, praneiimus apie jas siqsdavo
man. IS praneiimy aS zmau, kad „Papugos" burys 1У45
mety pavasarj turejo du susiremimus su saugumo. mili-
cijos darbuotojais ir kariSkiais: vienq — prie Upninkq kai-
mo (buvo uzmusti du rnilicimnkai), antrq— prie Vepriq
miestelio (buvo uzrnuitas vienas milicininkas ir suzeistas
vienas kanikis). „Perkuno" burys NeprekStq kaime sude-
gino ruso aktyvisto namq и uzmuie vienq moterj.

Ту patiq mety geguzes menesj „Zaliasis velnias" pa-
skyre savo gaujoms veikimo rajonus. „Papiiga" buvo pa-
skirtas tredojo rajono vadu ir nustojo siuntys man savo
prane&imus. Man jsakius, „Siikuno" ir „Svyrunelio" buriai
su „Papugos" buno pagalba birzelio mcnesj Bu£iiiny kai-
mo rajone uipuole NKVD 30 zmoniq burj. Sio uzpuoiimo
metu auky nebuvo, tik jvyko susiiaudymas. Veliau „Svy-
runelis" su savo buriu norejo apiaudyti keltq Kadangi
NKVD dalinys nesikele juo. operacija nejvyko. Ai daviau
bendrq nurodymq „Papugai" ir „Perkumii" savo iniciaty-
va vykdyti operadjas priei saugumo, niilicijos darbuoto-
jus, kariikius, о taip pat priei tarybmj aktyvq, о apie re-
zultatus pranciineti man rastiskai arba zodziu.

Ryiiai su gaujomis buvo palaikomi per ryiininkus:

Broniq Paulauskq, ,,2ilviiio“ slapyvardziu. BuCiunq kai-
mo gyventojq. Jis palaike rysius su tnanimi ir mano gau-
jomis;

Juozq Dovydaitj, Gcguiines baznydios vargonininkq,
„Gaidzio" slapyvardziu. Jis palaike ryiius su maniini ir
mano gaujomis;

Antanq Karnuieviciq. Geguiines gyventojq. Pastarasis
palaike rysius su „Zaliuoju velniu" per gaujos vady „Jur-
gin#“:
Mikiiwiciutf is AntanaiCiy kaimo, ..Audros" slap) ч ar-
dziu; ,,Perkuno“ ir mano rySininke;

Verutg, ,,Jurginos“ slapyvardziu, DienovydZiy kaimo
gyventojy. Ji palaike rySius tarp ,,Papiigos“ ir manps,
о taip pat tarp man$s ir ,,2aliojo velnio“, kada pastarasis
budavo desiniajame Neries krante;

Stefg ASakaitf is Dienovydziy kaimo, „Jurginos*4 pa-
galbininkg;

Stasf SedleviCiOtf, ,,Vy5nios“ slapyvardziu, kur gyve-
na, nciinau. ,,Svyriinelio“ rySininkc palaike rysius su ket-
virtuoju rajonu, t. y. su ,,Baravyku“.

Daugiau rySininky neprisimenu.

1946 in. vasario 7 d.

Juozas Dovydaitis buvo mano baznyiios vargonininkas.
Be to, jis LLA organizacijos narys, gaujy rySininkas, sla-
pyvardziu ,,Gaidys“. Dovydaitis buvo mano uZverbuotas
1944 mety gruodiio menesj. Veliau jis buvo mano rySinin-
kas. Dovydaitis man davc priesaiky. Jis, man nurodzius,
palaike rysius su „Siikurio* ir ,,Svyrunelio“ biiriais. Be to,
jis agitavo parapijos gyventojus stoti j gaujas. 1945 mety
vasary isleidau Dovydaitj menesiui atostogy. GcguZes
menesj Dovydaitis buvo areituotas, bet po keturiy—
penkiy dieny vel paleistas ir jpareigotas du kartus per
menesj registruotis. Registruotis jis nejo, bijodamas atsa-
komybes. Jis praSe man$s duoti dar jam atostogy, kad
galima buty iSvaziuoti j kity vietovp. AS jo praSymy pa-
tenkinau: daviau atostogy ir atitinkamy pazymejimy.

1946 m. vasario 8 d.

Islaisvinus nuo bolSeviky apygardy, aS turcjau bandity
uzimtoj teritorijoj organizuoti valdiiy. Kadangi bolSeviky
iSvijimas iS apygardos buvo perspektyvoje, todel esamo-
mis aplinkybemis turejau platinti Stabo atsisaukimus, ne-
160
legaiiq literature it supaiindmti gaujy dalyvius su 5tabo
jsakymais. AS, kaip karinis administratorius, turejau nu-
matyti ir paruoSti civilians administracijos kandidaturas—
kaimy seniunus. vaisCiy viriaidius ir apskniiy virSininkus,
о kannc linija — is gaujy dalyviy tarpo —karo komen-
dantus. Kaip karinis administratorius, praktiSkai nieko
nepadariau. civilines ir karincs administracijos kandida-
tiiry ncpannkau, о ir nelegalios literatures neplatinau,
nes tokios negavau.

/9/6 m. kovo 20 d

15 kunigo Novelskio, JuraiCio ir Gegu2ines bei Bagas-
lavifckiy parapijos gyventojy suJinojait, kad kunigas Jo-
nas Zvinys (dabartiniu metu esqs Viluny baznyiios kle-
bonas) yra LLA narys. VokieCiams okupavus Lietuvos
TSR, Zvinys suorganizavo ginkluoty 2moniQ gaujq ir va-
dovavo jai iki vokieiiy iSvijimo. Jo gauja aktyviai kovojo
pneJ tarybinius partizanus ir parlinj-tarybinj aktyva Du-
bingiuose, kur tada jis buvo klebonu. Vokieiius isvijus i5
Lietuvos, Zvinys, bijodatnas atsakomybi-s uz padarytus
nusikaltimus. i5 Dubingiy miestelio persikcle j Vilunus,
pasikeitgs vietomis su kunigu Voveriu.

1946 nt. kovo 15 d.

1945 mety geguJes menesj pas mane j namus atvyko
„Zaliasis velnias", „Piliakalnis" ir kiti banditai, 15 viso —
aStuoni zmones. Jie pas mane nakvojo ir ryto metq i§cjo,
Dienos metu, neprisimenu kas man pasakojo, kad praeitq
nakti bu\o apipleStas Gcguzincs pa5tas. Geguzines paStq
apipIeSiant as nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ncdaly-
vavau, о taip pat nczinojau, kad pastq ruoSiamasi api-
plesli.

Bernard^ Anuprevifiy gerai pazjstu Jis — mano ba2-
nyiios varpininkas. Bernardo Anupreviciaus parodymus
girdejau ir juos suprantu, Juose tvirtinama, kad, man

It Zadik; balnyffcn prlrs!ob«ly|e


jsakius, bandity apiplesio paste turtas buvo iSveztas j mii-
kq. AnupreviCius dave teisingus parodymus, ir a§ juos
pilnai patvirtinu. Tikrai, vienq geguzes naktj „Zaliasis vel-
nias“ ir kiti banditai uzpuole Geguzines paStq, pagrobe jo
turtq ir dokumentus. Visa tai „Zaliasis velnias" su ban-
ditais atnese j mano namus ir paprase man?s, kad as pa-
dcciau jgveiti j mi§kq. Seimininkei, sa\o sugyventinei
Elenai Pinkeviciiitei, paliepiau nuciti pas varpininkq Anup-
reviciq ir pasakyti, kad jis pakinkytq mano arklj. Kada tai
buvo padaryta, a§ jsakiau Anuprcvidiui, kad jis nuveztq
pasto turtij, AnupreviCius mano jsakym:) jvykde.

ADSR I., II r„ 6-11, 15-27, 45—47 1.

Grinkcviilus Kazys, Joktibo s.. gimps
1902 metais Traktj apskrilyje, Zashy vals-
iiuje, JaCiunq kaime.

Is GRINKEV1CIAUS KAZIO parodymtj

1946 m. balandzio lid.

Nuo 1932 metu iki Tarybq valdzios jkiirimo Lietuvoje
tarnavau pasienio polieijoje. Nuo 1930 iki 1932 metq bu-
vau Geguzincs miestelio Sauliu organizaeijos burio vadas.
Nuo 1945 meh] kovo menesio esu nelegalios LLA orga-
nizaeijos dalyvis, „Zaliojo velnio14 gaujos vieno biirio va-
das. 1946 metq kovo menesj mane buvo iSsikvietps Gegu-
Sines parapijos klebonas Rudzionis ir uzverbavo mane
j organizaeijq; priemiau priesaika ir gavau „Klevot* sla-
pyvardj. Rudzionis paskyre mane burio vadu ir {sake
jsteigti burj Jaiitinq kaime. Tada jis man paminc-jo du
Jafiiinij kaimo gyventojus — Stasj Suslaviciq ir Pranq
Dimidaviciq, kurie buvo jo uzverbuoti j organizaeijq, ir
liepe Siuos imones priimti j organizuojamq Ьйг-j. Mano
jsteigtame biiryje buvo 11 zmoniq. Edvardq Paulauskq,
Balj Suslaviiiq ir Antang Simanskq at» pats uzverbavau.
SeSis zmones— Vacj Arbociq, Jong Taparauskg, Antang
Grmkevidiq, Antang Suslavifiq. Adolfg Markevi£iq, Jong
Raketj— uzverbavo Rudzionis. Mano burtui vadovavo Ru-
dzionis. A§ zinau, kad jam pavaldzios buvo Buciomq,
Kaspariskiq, Dubeliij ir Silctiq kuopos. Rudzionis man
davc Sifrq, kurio pagalba a5 turejau palaikyti su juo ry-
§ius ir, esant reikalui, jis man Sadcjo duoti nurodynius,
kg veikti. Tuo pa£iu metu jis liepe man jsigyti ginklq ir
jam apie tai praneSli.

Tiksliai neprisimenu, kada Rudiionio seimininkc atne-
5e man paketa. kuriame jis praneSe, kad Sifras pakeistas,
ir atsiunte naujq. Tuo padiu metu jis man dave nurodymq
suraSyti visus mano amziaus ztnones ir sgraSus pristatyti
jam. Sitg Rudzionio nurodymg a§ j\ykdziau. Daugiau jo-
kiu uJdaviniq per visg laikg is Rudzionio nesu gav₽s

ADSR f., H r.. 51—52 I.

PinkeviftOti Elena. Liudo d., girousi
1919 metals Kauno apskrityje, Jonavos vals-
fiuje. Skarultq kaime. Buvusi GeguZInes kai-
mo bainyiios klcbono Rudzionio iciminink^

Is PINKEVIC10TES ELENOS parodymq

/976 m. balandiio 11 d.

Iki areSto buvau Geguzinds klebono Stcpono Rudzionio
&eimininke.

Rudzionis j Geguzines miestelj is Kai&iadoriq atvyko
1944 metq geguzes menesj. Nuo to laiko jj ir pazjstu. Ata-
no santykiai su Rudiioniu visg laikg buvo geri. Atvykus
Rudfioniui, maidaug po menesio, a§ pasidariau jo su-
gyventinc. Kartq naktj, kada aS miegojau. jis atejo j mano
kambarj ir jlindo j mano patalq. Kadangi as pas jj dirbau,
bijojau, kad jis manfs neatleisty i5 darbo, todel nesiprie-
Sinau

Rudzionis uzverbavo mane j nelegalig organizacija ir
panaudojo mane kaip rySininkg. Ncatsimenu, kokj menesj,
bet tai buvo 1945 mety iiemq, Rudzionis iSsisauke mane
ir pranese. kad jis yra nelegalios LLA organizacijos daly-
vis, kad pas jj atcidincs zmoncs ir, kadangi as pas jj dir-
bu, ir as turiu pnklausyti siai organizacijai ir niekam ne-
pasakoti, kas pas jj ateina. Rudzionis mane prisaikdino
ir, jam diktuojant, as paraSiau pasizadejinuj, kuname nu-
rodziau, kad a& jsipareigoju dorai dirbti LLA organizaci-
joje, vykdyti visus patvarkymus ir niekam nepasakoti apie
man iiinomg LLA organizacijq. Rudzionis man dave „Ra-
daslos“ slapjvardj Keiis kartus Rudiionis man liepe nu-
neSti paketus organizacijos nariams. AS neSiau paketus
Jonui Paulauskui j Buciuny kaimq, Kaziui Grinkcvidiui —
j Jaciunus, Saltanaviiienei — j Dienovydziy kaimq. Labai
daznai naktirnis pas Rudzionj ateidavo „Zaliasis velnias".
„Piliakalnis", „Perkunas", „Vanagas" ir kiti, kuriuos Ru-
dziorus visada liepdavo pamaitinti. 1945 mety vasarq pas
kuniga Rudiionj atejo bandity grupd su ..Zaliuoju velniu"
Naktj banditai apipleSe Geguzincs miestelio paltq ir visq
jo turta atneSe j kunigo Rudzionio namus. Kunigas pra-
Sc tnanfs pakviesti baSnyCios varpininkg Anuprevidiy ir
palieph jam pakinkyti arklj. Kada pagroblas turtas buvo
sudetas j veiimq, Rudzionis AnuprevRiui jsake viskq sku-
biai nuvezti j miJkq.

Pas kunigs Rudiionj daJnai ateidavo jvairus Emonds
ir alrieSdavo paketus. A§ jy nepaZislu. As kelis kartus ma-
£iau rastelius su „Zaliojo velnio" parasu, bet jy turinio
nezinau.

г

ADSR f., 14 r.. 53-54 I
Dovydaitis Juozas. Jeronimo gimps
1691 metais Kauno apskrityje, Jonavos vais-
i'ujr, Silosedij kaime,

15 D0\ YDAIC10 JUOZO par-'dymi)

1946 m. balandiio 9 d.

Nuo 1944 mety iki aresto buvau Geguiines ba?.ny
iios vargonininkas. Baznycios klebonas buvo Steponas Ru-
dJionis. 1944 mety pabaigoje a5 buvau Rudzionio u2ver-
buntas j organizacija ir dirbau jo sekretoriaus ir rySininko
parcigose Rudzionis man dave „Gaidzio" slapyvardj. Iki
areilo regulianai ne5ioj«u RudSlonio paketus kitiems
organizacijos nariams, kaip antai, kuopy variants Jonui
Paulauskui, Antanui Vaskevidiui, rviininkei Elenai Palai-
maitei ir vienq kart;) veziau du paketus । Kaunq Visus jsa-
kymus. atsiSaukimus ir kitus „Zaliojo velmo" Stabo iileis-
tus dokumentus saugojau a5.

Ne rcciau kaip kartq per menesj Rudzionio bute susi-
tikdavo ,,2aliasis velnias14 ir jo pagalbimnkas „Pilia-
kalnis**, kurie kartu su Rudiioniu aptardavo veikimo
planus.

1945 meh) geguies menesj banditai. Rudiionio vado-
vaujami, apiplt-Se Gegu2ines pasty. Naktj man j langq
pabarbeno Rudzionis ir paklause. kur yra Anuprevifcius.
Ryt<j Anuprevidus man papasakojo, kad banditai apiple-

pa§tq ir kad, kunigui Rudzioniui jsakius, tas turtas
buvo i?ve?.las j miskt), Tq patj man papasakojo ir Rudiio-
nio Jelminbike Elena Pinkeviciutc. Banditai Ziginas Pau-
lauskas ir Kazys Jasiukaitis man papasakojo, kad jie, Ru-
diioniui jsakius, apipleSe pa§tq.

Po to, kai buvau uitverbuotas j organizacija, Ru-
diionis man pasakc, kad husiu jo sekretorius, taciau jo-
kiy sekretonaus pareigy nevykdiiau. Piidhonis visus
dokumentus pats asmeniikai ra§o, о rnan perduodavo tik
u^antspauduotus i5ne5ioti
RySininkais pas Rudiioni dirbo jo uiverbuoti Elena
PinkeviCifltd, Elena PalaimaitC, Jadze SuslaviCifite, Lione
Bingelytc, mano siinus Gediminas Dovydaitis ir kiti.

Rudiionis turejo pistoletq ir maio kalibro Sautuvq. Jo
vado,raujamo bataliono banditai turejo daug ginklq.

ADSR 14 r„ 55- S6 I.

Paulauskas Jonas, Juozo s„ ginijs
1916 metais Тгакц apskrilyje, ?.asllq vals-.
dlujc, Biififlnq kaime.

Is PAULAUSKO JONO parodymq

1916 tn. balandiio 9 d.

A§ buvau Zaliojo velnio“ gaujq junginio vienos kuo-
pos vadas. | organizaeijq mane uzverbavo Geguzincs pa-
rapijos klebonas Rudzionis.

1945 metq kovo mcnesj pas mane uzejo Buciiinq kaimo
gyventojas Stasys Vaskevicius ir pranesi, kad mane kvie-
cia kunigas Rudzionis. Kokiais reikalais esu kviediamas,
Vaskevicius nepasake. Nuvykps pas Rudzionj, suitinojau,
kad veikia nelegali organizaeija, kovojanti prieS Tarybq
vald’iiq u2 Lietuvos atskyrimq nuo Tarybq Sqjungos ir u2
kapitalistines santvarkos atstatymq. Pasiule man stoti j tq
organizaeijq. As nesutikau, mofyvuodamas tuo, kad mano
islaikomi seni tevai, zmona ir vaikas. Rudzionis, verbuo-
damas mane, pasakc, kad visi Lietuvos buvusios kariuo-
menes kariSkiai turi stoti j organizaeija. Kadangi as tar-
navau Lietuvos kariuomeneje, jis norejo mane uzverbuoti.
Po kokiq keturiq—seSiq dienq Rudzionis per Gegufines
vargonininkq Juozq Dovydaitj antra kartq iSkvicte mane.
Rudzionis antrq kartq pasiule stoti man j organizaeijq,
pareiskfs, kad, jeigu aS nesutiksiu, jis mane ir mano §ei-
mq uzmus. Bijodamas Rudzionio grasinimo, a§ jstojau
Rudzionis mane prisaikdino ir dave pasiraSyti rastelj, kad

i«>
aJ jsipareigoju dorai dirbti organizacijoje. Rudzioniui pa-
siiilius, a§ pasilikau „Sukurio" slapyvardj.

Rudzionis man dave uzdavinj j organizaeija uzverbuoti
nauju imoniq ir jsigyti ginklq. Tuomet jis man sake, kad
artimiausiu laiku presides Anglijos ir Amerikos su Tarybq
Sqjunga karas, ir mums, organizaeijos dalyviams, teks su
ginklais kovoti priei Raudonqjq Armijq, teks apSaudyti
jos dalinitis, griauti tiltus, komunikaeijas ir kt.

Ncuzilgo Rudzionis per savo Seiminink? Elenq iSkviete
inane ir liepe nuciti pas eigulio pagalbininkq 2entelj, ku-
ris duos ginklq. Kartu su manimi pas 2entelj nuejo 15 or-
ganizaeijos nariq. 2entelis mums dave pistoletq, du §au-
tuvus, automata ir soviniq. Vienq Sauluvq, Rudiioniui pa-
licpus, a§ pacmiau sau. Mazdaug po mdnesio Rudzionis
mane paskyrc burio vadu, о geguzes menesj jis ir „Zaliojo
velnio" gaujos Stabo narys „Piliakalnis" mane paskyre
kuopos vadu.

Rudzionis j organizacij,') verbavo imones masiSkai,
о tiems. kurie nesutiko stoti, grasino suSaudymu. 1945 me-
tq vasarq Rudzionis man jsake sudaryti visq 15—55 metq
amziaus Buciunq kaimo gyventojq mobilizacinius lapus.
Panasius jsakymus jis dave ir kitiems organizaeijos da-
lyviams.

Rugsejo menesj, naktj, mane is?auke Rud?.ionis. Jo bu-
te buvo ,,2aliasis velnias", „Piliakalnis** ir „Dramblys**.
Rudzionis ir ,,2aliasis velnias" jsake man i§ visq legali-
zavusiq bandity atimti ginklus ir perduoti ,,2aliajam
velniui",

1945 metq vasarq Rudzionis man dave perskaityti jsa-
kymq Nr. 15, kuriame buvo pasakyta, kad karo atveju
gaujos turi paimti valdziq. Sitame jsakyme buvo kalbama.
kad Rudiionio vadovaujamas batalionas turi uzimti Kai-
Siadoris,

ADSR f., 14 r., 57—59 I.
Anuprcvifius Bernardos, Andriaus
gimps 1906 metais Trakq apskrityje. 2as-
liq valsiiuje. Senkoniq kaime Iki areJto bu-
vo Geguzints kaimo bainyiios varpinlnkas.

Is ANUPREVICIAUS BERNARDO parodymq

1945 m. balandzio 6 d.

Nuo 1939 meh; gyvenau GeguJineje. Visq laikq dir-
bau baznycios varpininku.

AJ daznai matydavau, kaip j kunigo Rudzionio namus
ateidavo ginkluoti banditai.

1945 те1ц geguJes 1 dieng kunigas Rud?ionis baf-
nycioje latke bandilams pamaldas. AS tuo metu irgi bu-
vau ten.

1945 metq gegu?es menesj, naktj is SeJtadienio j sek-
madienj, mane prikel£ Rudzionio Scimininke Elena ir pa-
sake, kad mane kviefia kunigas. Kada as isejau j gatv$,
ji man liept pakinkyti arklj ir privaziuoti prie kunigo Ru-
d?.ionio namu. Mane pasitiko kunigas ir pasake. kad as
turiu vaiiuoti, bet kur. nenurodc. Is kunigo Rudzionio
namu iSejo apie 20 ginkluotq bandity ir i§ne5e tris mai-
Jus. kuriuos sudejo j vc?ima. Kas buvo maiiuose, aS
nezinau Miike mus pasitiko ginkluoti banditai, jie pa-
стё maisus ir liepe man grjzti. Sekanciq dieny i5 para-
pijiediq suzinojau. kad tq naktj banditai buvo apipleS?
pa*>ta.

ADSR I.. 14 r 60 I
Casas Petras, Prano s.. gim^e 191 i me
tats Ukmergds apskrityje, Gclvotuj vatsfiuje,
BagaslaviSkio kaime. Iki 8 reSt о buvo Uili-
guosfto kaimo (Jiezno raj.) bainyiios var-
gonininkas.

15 CASO PETRO parodymq

1946 m. balandzio 4 d.

Nuo 1945 metq vasario menesio esu nacionalistincs
gaujos narys. As priklausiau „Zaliojo velnio" gaujai, dir-
bau zvalgybos darbq ir buvau „Zaliojo velnio1* gaujq Je-
romskio-..Perkuno" kuopos ir Geguzincs bainydios kle-
bono ryiininku.

Kunigq Stepq Rudzionj pa?.jstu mazdaug nuo 1925 me-
tq. Jis gimps netoli nuo Bagaslaviskio, iS kur a5 esu
kilps. Mano santykiai su Rudiioniu geri, a5 jj visq laikq
labai gerbiau. As, kaip LLA narys, zinau, kad ir kunigas
Rudiionis priklauso antitarybinei organizaeijai ir uzima
joje vadovaujantj postq, yra vienas i5 virSininkq, bet
koks, neiinau.

Besikalbedamas su Geguiinds ba2nydios vargonininku
Dovydaidiu, suSinojau. kad pas kunigq Rudzionj daznai
ateina pats „Zaliasis velnias", vadai „Piliakalnis", ,,Pa-
piiga". „Kariunas", „Perkiinas". Rudzionis 1945 metq ge-
guzes ar birSelio mcnesj man dave paketq, kuris turejo
buti perduotas kuopos vadui „Perkunui". 1945 metais, tiks-
lios datos neprisimenu. atvaiiavau pas vargonininkq Do-
vydaitj paimti giesmiu gaidas vargonams. Tuo metu ku-
nigas Rudiionis i5 kaikur istrauke kulkosvaidj ir mane su
Dovydaidiu pakviete jj apiiiircti. Kulkosvaidis buvo su-
gedps. Kur jj nudejo RudZionis, neSinau.



ADSR I.. H г., Ы-« I
Puzonas Liudvikas, Simone s„ gimjs
19)1 metais Alytaus apskrityje, Daugq mies
telyje. Iki areSto buvo Ciobiikiq bainydios
kunigas. 5iuo metu — GiedraiCiq miestelio
(Molctq raj.) bainydios klebonas.

Is kunigo PUZONO LIUDVIKO savarankiSkq parodymq

1946 tn. vasario 13 d.

Kaip a§ ir „Zaliasis velnias" pradejome organizuoti
„Did2iosios kovos rinkting".

„Zaliasis velnias" su savo vienu draugu buvo demo-
bilizuoti i§ Plechaviciaus artnijos. „Zaliojo velnio" pavarde
Misiunas Jonas. Jo draugo pavardes neiinau. Misiunas
Plechaviciaus armijoje buvo vlrSila. Jis yra pilnas puiky-
bis ir iiaurus vyras. Jis norejo, kad sis darbas skaitylusi
tik jo vieno. Todel nenorejo duotis niekam kitam jj pava-
duoti. Ginklus iislapste miSke ir pas imoncs. Jam padejo
i§ PlechaviCiauS armijos iiej? vyrai. Tie vyrai buvo, kiek
man zinoma. Tviraga Ceslovas, Marcinauskas Stasys. Mar-
cinauskas Juozas, Marcinauskas Vladas ir kt. Pas mane
klojime buvo palikti jq kariski ratai, pakinktai dviejy ark-
liy ir balnas. Arklius nuvare j prieglauda. Ten jais dirbo
ir juos Sere. Paskui veZimg is mano klojimo atsieme pats
Misiunas su kitu draugu. Zinau, kad tas draugas paskui
buvo kautynese uJmuStas. Like vienas Misiunas. Jis save
pasivadino „Zaliuoju velniu" ir pradejo zudyti tarybiSkai
nusiteikusius imoncs. Nuzudgs pasiraSydavo „Zaliasis vel-
nias" ir palikdavo jdett} korielf j iavono rankas ar kaip
kilaip. Zmones juos visus pradejo vadinti .Jaliais velniais".
Paskui tik suzinojo, kad „Zaliasis velnias" yra vienas,
о kill visi — jo pagalbininkai. Savo grupp jis pavadino ..Di-
diiosios kovos rinktine". Gav?s masinclp, pradejo leisti sa-
vo periodinius leidinius. Po jais dedavo inicialus, jsakymus
pasiraSydavo DKR Jtabas. Pradzioje tuos raJtus neSio-
josi pas save, paskui vieny karty jdave vieny sysiuvinj

ITO
Kunigo I.. Puzono parodying fotokopija (fr. ir 172, 175 psi )

man. Ten buvo jo dienynas, fotografijos ir dokumentai.
Pradzioje tuos dokumentus turejau aS pas save, о paskui
pabijojau juos laikyti ir atidaviau savo zakristijonui
Marcinauskui Stasiui. Jeigu ir veliau kq gaudavau, tai
jduodavau Marcinauskui Stasiui. Jis juos slepdavo, bet
kur. man nepasakd. AS ir nenorejau zinoti, nes bijojau
valdzios.

Tai buvo 1944 metais. Kartg rudenj, per atlaidus, va
kare, j klebonijos kiemg atejo daug vyry. Su jais buvo
ir ..Zaliasis velnias**. Jie praSe, kad juos iSklausy^iau su
kitu kunigu igpazinties. Tada aS ati'jau j klebonijq ir apie
tai pasakiau kunigams. Kunigai nenorejo vakare keltis'ir
eiti klausyti iSpazintics. Tada aS su Paparciy klebonu ku-
nigu Petru Valatka nuejome ir iSklausrme apie 40 asmeny
iSpazinties ir daveme komunijy. Po to jie iSsiskirstc j savo
arba gretimus namus. Tai rinktinei priklausc vyrai dau-
giausia iS CiobiSkiy ir PamdSio kaimy. CiobiSkiy prieglau-
dos berniukai su bandija kartu nevaikS£iojo, bet pritare,
slepdami juos, praneSdavo, kai atvaSiuodavo kariuomene.

IS Rusiy-Rago kaimo buvo Sie: Tviraga Ceslovas. sla-
pyvardziu „Vilkas", vietinio biirio vadas; Vaclovas Drums-
tas, slapyvardiiu „Karabinas**, jis buvo biirio vadas, bet
paskui u2 girtuoklystg jj iSmcte; Tviraga Mykolas, jo sla
pyvard?.io nezinau, jis jau uimuStas. Dabar vietinio burio
vadas yra Marcinauskas Vladas iS CiobiSkiy, slapyvardziu
„Tauras". Jie posedz.iaudavo Rusiy-Rago kaime pas Stasj
Kazlauskg ir pas lgn<j Kazlausk? Janioniy kaime. Pas ma-
ne j klebonijy jie ateidavo pas sergantj Marcinausky Stasj.
Ten jis turejo atskirq kambarj ir juos jleisdavo pro atski-
rq jejimy. Matydavau juos ateinant dazmausiai vakare
Dainai ateidavo Tviraga Cesiovas ir Marcinauskas Juozas.
Jie turejo juodus automatus. Ir vakare juos maciau su au-
tomatais. Itin jie daitnai ateidavo, kai apsigyveno CiobiS-
kiy vaiky prieglaudoje. Du kartus ten buvau ir as. Vienq
kartq kalbcjomcs, kad Ciobiskiuose yra labai nesaugu,
о kitq kartq specialiai prasiau, kad jie prieglaudoje negy-
venty, nes billy labai nepatogu, jei suzinoty vyriausybe;
tada kristy bcda ant prieglaudos ir ant manps, kaip klebo-
no. Tada buvo ir majoras Svilas. Jis buvo i5 Vilniaus pa-
skirtas vadovauti rinktinei, bet „Zaliasis velnias" nenorejo
jam perleisti vadovybes. Bet vis tiek majoras Svilas va-
dovavo. Majoras prizadejo is prieglaudos iseiti, bet to pra-
Jymo neiSpildc, nes iS ten nenorejo iseiti leitenantas Mar-
Kulis Jonas, Veronikos Sorokinaites vyras. Jis gyveno pas
zmonq ir jam ten buvo patogu. Tas leitenantas yra uzmuJ-
tas 1945 mety kovo menesj. Prieglaudoje buvo jrengta jy
spaustuve. Jie turejo vienq savo masinelp ir buvo dar vie-
nq растр i§ prieglaudos. Jie ten spausdino savo jsakymus
ir laikrastelius. Su leitenantu Markuliu buvom susitikp ir
valgeme prieglaudoje per kudias 1944 metais ir per krik§-
tynas pas progimnazijos direktoriy Juozq Cetrauskq. gyve-
nantj CiobiSkiuose. Cetrauskq dazniausiai lankydavo „Za-
liasis velnias". Cetrauskas jiems duodavo patarimy, bet
ne visada jie jo klausydavo. „Zaliasis velnias * Cetrauskq
laike nei&tikimu, palankiu Taryby valdziai. 1945 metais,
gavenios metu, dienos neatsimenu, naktj iJklausiau Jios
rinktines dviejy buriy ispazintj. Su vienu buriu buvo ma-
joras Svilas, о su kitu — „Zaliasis velnias". Vienq 1945 me-
ty naktj prie Pi gon in kaimo per kautynes buvo nuSauta
„Zaliojo vclrno" zmona. Jq palaidojau naktj CiobiSkiy ka-
pinese. Apeigos buvo tik duobes paslakstymas. Su zibin-
tuvcliu paSvietc Marcinauskas Juozas, laidojo kiti. Naktj
jy nepastebejau gerai, bet jie buvo i§ tos padios grupes.
Paties „Zaliojo velnio" nebuvo. 1945 mety vasarq per kau-
lynes kazkur Dainavos miJkuose iuvo majoras Svilas. Ta-
da buvo prikomandiruotas „Piliakalnis", leitenantas. Jo
pavardes nezinau J] buvau Mjsitikfs kaledodamas. Jis su
bar.dele ir usais, apsirengfs Lietuvos karininko riibais.
Kartu su juo buvo ir „Zaliasis velnias", Marcinauskas Vla-
das, Drumstas Vaclovas, Lapinskas Vytautas. Kazlauskas
Andrius ir kiti, kuriq nepazjstu Jie man?s klause, kas gir-
dcti ir kaip bus su balsavimu. As pasakiau, ka buvau skai-
tfs iaikrai&iuose, о del balsavimo sakiau. kad zmoncs vis
tick balsuos, nes nebalsuoti ncgalima, nes paskui gali ne-
balsavusius nubausti. ,,Piliakalnis“ pasake: „Mums ne-
svarbu, balsuos ar ne, bet mums svarbu, kad balsavimas
praeis su kariuomene ir kad „partizanai", kur gales, puls
balsavimo punktus ir prie balsavimo dalyvaujandius into-
nes". Iki rinkimq jie spausdino lapelius ir juos iSklijavo
prie kcliq ir ant skelbimq lentij. Vienas toks buvo isklijuo-
tas ir prie baznytfios, bet as liepiau savo zakristijonui An-
tanui Graieliui nuplcSti. Jis mano prasymg jvykde. Jis
man pasakojo, kad jeigu biitq suiinojs, kas tai padard, tai
butq uzmuS?.

1946 metais a§ Rusitj-Rago kaime Sventinau kryiiu.
Eidamas namo vakare sutikau Marijong Grazelieng, Ru-
siq-Rago kaimo gyventojq, ir vietinio burio du vyrus —
Marcinauska Vladq ir Lapinskq Vytautg. Jie norejo susi-
tikti su manimi ir paprasyti, kad aS jiems iSkviesciau Mus-
ninkq klebong kunigg Allonsg Azubalj. Jie norejo su juo
pasikalbeti. As is karto pabijojau kunigg Azubalj kviesti,
bet paskui sutikau. Antradieni, sausio 8 dienq, as per
Adomq Salkauskq ar per Adolla Bagdonaviciq (Rusiq-
Rago kaimo gyventojus) kunigui Azubaliui jdaviau lai§-
kelj. Kunigas Azubalis atvaiiavo, bet jie Iq vakarq neatejo,
nes buvo Zubiskiuose prie spirito bravoro.

Pas mane „Zaliasis velnias" 19-14 metq rudcnj buvo
ufi'jfs port) kartq. Jis pats pas mane Siaip neiizeidavo, bet
jeigu reikalas koks buvo, tai galejo pasakyti per Tviragg
Ceslovq ir per Marcinauskq Stasj, apie kuriuos kalbcjau
anksiiau. 1946 metais Marcinauskas Vladas, vietinio burio
vadas, prase mangs paskolinti, o, gcriau sakant, duoti
200 ёегеопсц. Л§ daviau tiek, kiek tada turcjau, is viso
apie 10 cervoncq. Patariau eiti pas Ciobiskiy tnalunininkg
Scraping Petrg, bet neiinau, jis dave ar ne. Valgyti pas
mane jie buvo atej$ kelctg kartij, bet paskui aS, kaip netur-
tingas klebonas, praSiau, kad neateihj, ir jie neateidavo.
Be to, as bijojau, kad rnanfs nejtarti;, ir pra£iau nelankyti.
A5 juos daugiausia palaikydavau savo dvasia. Jie mate
manyje lietuvj ir kunigq. Del to jie nenorejo niekam pasi-
duoti ir vis klausdavo, kas girdcti, ar nebus pcrmainy Pra.
dzioje bu'o klausimas, ar visai sugrius Vokietija, о pas-
kui — ateis ar neateis amcrikieiiai ir anglai. Mums atrode,
kad sovietai ir kiti sgjungininkai susipyks, ir tada kils ka-
ras, ir Lietuva bus tokia, kokia buvo pries jvedant ТагуЬц
valdiiq. Ligi 1945 metq ko\o min., iki buvo sumufitas
stabas, mes turejomc radijo aparatq. Prieglaudoje, sve-
ciq kambaryje, klausydavome. О paskui tas aparatas buvo
paimtas kariuomenes. Po stabo sumusimo prase mane pa-
laidoti uimuStuosius, bet as bijojau ir laidotuvese neda-
lyvavau, tik daviau karstams lentq. Kitq kartq, liepos
menesj, aS nebuvau namie, kai du uzinuStus laidojo.
AS leidau savo broliui Juozui, kad jis nuvaiiuotq j Gegu-
iinf, nes ten klebonas turejo duoti kulkosvaidj Brolis bu-
vo nuvaiiavps ii parveid kulkosvaidj. Jj paskui, tur biit,
per Stasj Kazlauskq, gyvenantj Rusiq-Rago kaime, jleike
vietiniam buriui. 1945 metq birielio nwnesio 24 ar kit<j
kuriq dienq Musninkq klebonas atveic porq pintiniq mais-
to, apie 300 iervoncq, rankowms raisfiq, zenkliukq. Zenk-
liukus jdaviau Kazlauskui Stasiui, о po pietq pinigus ir
baltus raiscius — Aldonai Sipaviciutei (koks jos vardas,
gerai nezinau), gyveno SpietiSkiq kaime. Ji buvo ryJinin-
кё— „Velnio i£pera“. Ji draugavo su Tviraga Ceslovu-
,,Vilku“. Musninkq klebonu tada buvo Juozas Voveris,
dabar gyvenantis Daugq miestelyje. Paparciq klebonas
Valatka Petras girdavosi, kad pas jj uieidavo „Zaliasis
velnias" ir „Piliakalnis". Jis kartq man dave paskaityti
„Zaliojo velnio" raJtelj, spausdintq po to, kai kunigai pra-
dejo sakyti ir raSyti laiskus, kad banditai registruotqsi ir
iseitq is miSkq Tame rastclyje jis labai pyko ant kunigq,
kad jie taip kalbcjo. Jis pas mane per atlaidus buvo dar
du kartus.

Krivoniq klebonas StaJevicius Adolfas, tas tai zaliukq
labai nekente ir su jais nieko bendro neturejo. Geguzines
klebonui Steponui Rudiioniui 1945 m. birielio men. 13 d.
nuveziau laiSkq, adresuota ,,Vejui“. Jj man atne§i‘ rySinin-
kc Tviragaite Ona. Kunigas Rudiionis paklause manfs.
ar aS iinau, kas yra „Vejas". Atsakiau, kad neiinau. Tada
jis parode j save.
Gelvonq klebonas Stakauskas Juozas su zaliukais, kiek
Jinau, visai neveikc, bet jis laukia amerikieciy atcinant.
Kunigas Slamas seniai gyvena Gelvonyse ir jis пега pa-
lankus sovietij valdziai. Naujas Musninkij klebonas Azu-
balis Alfonsas su zaliukais-banditais turi rysius is seniau,
kai dar buvo Sirvintose. Jis, berods, tun slapyvardj ,,Do-
bilas". Jis ir pas mane buvo atvaziav^s, kai jj kvietc ban-
ditai Marcinauskas ir Lapinskas.

„Zaliasis velnias** spausdino laikraStelj iki tol, koi jj
sumuse prieglaudoje Spausdinimo darbq dirbo Marcinaus-
kas Juozas, nes mokcjo raSyti maSinele. Jis yra uimustas.
Paskui „Zaliasis velnias** spausdino pas Zemaitj, Janioniq
kaime, £aha Ostruvkos lauko. Dabar nesiojasi maSinel? su
savimi. Praejusiq iiemq mokytojas Kunigelis dave paskai-
tyti laikrastelj „Zalioji giria**. Ai jo visq straipsniq neskai-
Siau, nes ilgi, о tik ufcsienio politikq, tq straipsnj, kuriame
buvo suraSyta 12 Trumeno punktq, ir vol grqZinau moky-
tojui. Paparciq klebonas Valatka Petras кагЦ pasakojo,
kad 1945 mety rudenj pas jj su Geguiincs klebono Ste-
po RudZionio rastcliu buvo atejusi mergina ar moteris
slapyvardziu „Indyra**. Ji turejo mokyklq inspektords dar
bo pazymcjimq. Nordjo susitikti su vietiniais vadais ir
praie klebono, kad jis jai padctij. Jis jai padejo, ir ji buvo
susitikusi.

Vyskupas Teofilis Matulionis pas mane atvaZiavgs buvo
du kartus: viena kartq vizitavo parapijq, kitq — aplanke
mane, vaZiuodamas j Ukmergg. Ten buvo vyskupy pasita-
rinias. Kada as pnvaciai nuvaiiuodavau pas vyskupq, jis
klausdavo, kaip ai gyvenu, kaip gyvena seserys ir prie-
glaudos vaikai. Kada „Zaliasis velnias** pradejo Zudyti
Zmones, tai vyskupas buvo labai susiriipinps, nes hnonii] zu-
dymas yra dideie nuodeme. Kai suzinojo, kad Zaliukai mcl-
dziasi, daro geguzines pamaldas arba kalba rozanciy, tai
dziaugesi. Kada suzinodavo, kad geria, girtuokliauja, tai
del to liudedavo ir sakydavo, kad dievas juos nubaus. Man
liepdavo saugotis ir su jais nesusideti, bet as ne visur

12 Zndlktl balnylioi prlcglob»ty)«

177
galejau i&silaikyti, nes mane vcrte aplinkybes jiems padeti.
Jie galejo man ir bloga padaryti. jeigu su jais kartu nebu-
tiau dirbys ir jiems padejys.

ADSR I.. 14 г., 80-86 I.

AZubalis Altonsas, Tonio s, gimjs
1915 metais Ukmcrgis apskrityje, Giedraiiuj
valsZiujc, Gubcsos kaime. Kilps ii buoiiq.
Iki arcito buvo Musniuky bainyfios klebo-
nas. Siuo metu — ZieZmariy (Kaiiiadoriq
raj.) bainydios klebonas.

15 kunigo A2UBALIO ALFONSO savarankiskq parodymq

19-16 m. geguies 18 d.

A5, AHonsas AZubalis, buvau jtrauktas j partizaninj
darbq tokiu budu.

1У43 metq geguJes menesj ate jo pas mane j butq,
j Sirvintq klebonijq, Paulavifiute Aldona, slapyvardZiu
„Indyra", pasiirnti pasiskaitymui knygq. larp kitko buvo
pradejusi kalbeti apie partizanus, kad jq yra daug ir
visur. Antrq kartq atejo po savaites, grqzino knygas ir
pati pasisakc, kad susitinkanti su partizanais. Su kuo
susitikdavo ir kur, nesakc. Ji manjs papraSe biiti jos
asmenimu ryiininku ir jos atsiqstus paketus perduoti, kai
ateis pas mane, mokytojai VirSilaitei. Paketus atne§ ar
ji pati, ar per kq kitq prisiqs. Kad niekas nezinotq, kad
butq iSlaikyta mano pavardc paslapty, Paulavi£iiile Al-
dona pasiulc man „Dobilo" slapyvardj. Л5 iS viso neno-
rejau priimti to pasiulymo bendradarbiauti, bet ji paai5-
kino, kad man nieko daugiau nereikes dirbti, kaip tik
perduoti paketus VirSilaitei —„Violantai”. Man niekur ne-
reikes va2iuo(i. Kadangi toks darbas pasirodc man nepavo-
jingas, a§ sutikau biiti jos asmeniniu rySihinku. Rodos.
po savaites „Indyra** atneSe man paketq ir paliko, kad
perduociau „Violanlai". Sirvintq miestelio gatvcje suti-
mokylojq VirSilaitf paprasiau, kad utcitq. Ji atejusi
pasicme paketq, kurj turejo perduoti kazkokiai kitai ry-
Sininkci, Rodos, kad po dxiejy savaiciq Paulaviciutes
Aldonos-„lndyros“ tevas atneSc antrq paketq, ant kurio vir-
§aus buvo parajyta: „Dobilui", kurj vel i£ manfs atsiemS
VirSilaite. Po keliq dienq Paulaviciute Aldona-„lndyra'*
uzsuko pas mane. Ai pasakiau, kad zadu vaziuoti j Uk-
mergf. Ji ta proga papraSc, kad nuveiiiau paketq kuni-
gui Simaikai. Ai, savo reikalais vykdamas j Ukmergf,
nuvcziau tq vokq su atsiSaukimais, skelbianfiais greilq
permaina. As tuos atsiiaukimus pats skaiciau. nes Pau-
laviiiute Aldona leido atplesti ir skaityti. Nuvaziavjs
j Ukmcrgf, tuoj nesusitikau su kunigu Sitnaska, nes jis
dar nebuvo atvykps, todel vokq su tais atsisaukimais
palikau pas Urbonait?, gyvenandiq . Baznycios gatveje,
kuri paiadcjo perduoti kunigui Simaskai. Kiek veliau,
dar ta patiq dienq, susitikau kunigq SimaSkq. Ta proga
pasiklausiau, PaulaviCiules Aldonos-„lndyros“ praio-
inas, ar „Pakalnis** vadovauja partizanams. Kunigas at-
sake turjs fciniq, jog „Pakalnis" partizanams nebevado-
vauja ir partizanai likf be vado. Gal po savaites „Indyra"
vel atejo pas mane. Jai pasakiau, kq kunigas Simaika
sake, ir, rodos, kad ta susitikimo proga jdaviau jai vaistq,
medikamentq. larp kitko, uisiminiau, kad Viriiiaite at-
neie ir paliko apie 70 Soviniq ir kad aS radau sode du
pistoletus. Vienas pistoletas buvo dar ne visai, о kitas vi-
siikai surudijfs. „Indyra" pasisake nonnti tureti ginklq
ir papraie manfs juos aiiduoti. A§ jai situos Sovinius ir
du pistoletus atidaviau.

Apie 1945 metq birzelio menesio vidurj ar pabaigq
Paulaviiiule Aldona-,,Indyra" ir mokytoja Vir§ilaite-„Vio-
lanta" buvo areStuotos. Supratys. kad ir mane gali iS-
tikti toks likimas, nutariau daugiau neprisideti prie parti-
zanines veiklos Pasiryzau, ne2iur£damas. kokios yra
gyvenimo aplinkybes ir kokios jos gali buti, geresnea ar
blogesnes, nesikiSti j politinj darby, buti neutralus ir dirbti
vien tiktai kunigo pareigose, nes tas pnsidejimas prie par-
tizanmes veiklos yra savgs statymas j pavojy, о taip pat
iala ir baznytial, netekus kunigo.

Po menesio, iJIeista i§ kalejimo, j mano buty atejo Pau-
laviiiOte. Ji pasake, kad atvaziavo 1A Ukmerges. PraSiau
jos papasakoti, kaip jai pasiseke iSeiti iS kalejimo. Ji pa-
sake nieko nepasakosianti, nes jau vakaras ir skuba j na-
mus. Pazadcjo uZeifi uz poros dieny. Kaip zadcjo, taip ir
atejo. Atejusi antry karty. daug ky papasakojo. Pasakojo,
kaip buvo ji are§tuota, kaip Musninkuose buvo suvesta
akistaton su Petiuliene, „Tulpes" slapyvardziu, kuri pasa-
ke, kad ji yra ,,2aliojo velnio" rysininke. Pasakodama tuos
dalykus prisimme, kad Narkomatas1 zino labai daug parti-
zany slapyvardziy, bet nezino tikry pavardziy ir vardy.
Tarp keleto iSvardinty slapyvardiiy, sake, buvo pamine-
tas ir ,,Vejas“, apie kurj jos klause. Ji man?s papraSe, jei
suzmosiu, kieno tas slapyvardis, kad prancSciau jam, nes
gali jj suimti. Paulavidiiile pasisakiusi iinanti vieny zmo-
gy • »iVejo“ slapyvardziu, bet yra du Zmones su tuo padu
slapyvardziu vieno slapyvardis „Vcjas I", о antro — ,,Ve-
jas HM. AS pasakiau, kad tokj slapyvardj esu girdcjfs. bet
neminejau, kas man sake. О man apie tai kalbcjo Kondra-
tas, kuris Sirvintose токё vaikus poteriy, kad buvo nu-
vykgs pas „Vejy". Kai paklausiau, kas tas „Vdjas” yra.
pasake, kad kunigas Rudzionis. Ta pacia proga ji paklause
manfs, ar aS nezinau, kur yra „Zaliasis velnias" ar „Pi-
liakalnis", nes norety su jais susitikti. A§ jai atsakiau:
„Kai tave areStavo, as nieko neZinau. Visky, ky Zinojau
apie partizanus, Zinojau tik i§ tavjs". Be to, a5 nutariau ne-
sikiSti j tuos reikalus, nieko neperduoti, nepriimineti, ne-
remti partizanines veiklos. Norejau buti visiskai nuojaliai

1 Llaudies komisariatas, mintmu atveju —Vidaus reikaly liaudies
komisariatas
nuo Jio darbo Tuo. rodos. ir baigdsi musq tas antras po-
kalbis su Paulaviciiite Aldona. Rodos, po savaitcs ji. grji-
dama i§ Vilniaus. vol buvo uzcjusi. Dar karty klause,
kur yra „Zaliasis velnias", „Piliakalnis", bet a5 alsakiau,
kad ne?.inau. Tuo ir baigesi must/ pokalbis. As Paulavi-

difites Aldonos-„!ndyros“ daugiau nemaCiau ir su ja nesi-

kalbejau.

ADSR L. 14 r„ 118—121 I.



SirnaSka Edvardas, Jurgio s., gimps
1909 metais Ukmerges apskrityje, Kovarsko
valsiiuje, Pasusienio kaime, Iki are&to buvo
Lygumq bainytios klebonas, Siuo metu —
Gruzdiiq miestelio (Siauliq raj.) bainytios
vikaras.

Is kunigo SIMASKOS EDVARDO parodymy

1946 m. rugpiHiio 16 ir rugsejo 4 d.

1939 metais arkivyskupas Juozapas Skvireckas mane
paskyre Kauno IV gimnazijos kapelionu. Gimnazijoje tuo
metu veike ateitininky moksleiviy organizacija. AS, kaip
gimnazijQS kapelionas. tai organizaeijai vadovavau iki
1940 mety birzelio 15 dienos. Organizacijos dalyviai 5auk-
davo susirinkimus, darydavo pranesimus ir skaitydavo
paskaitas kulturinemis-retiginemis temomis. As kontroliuo-
davau, kad teisingai buty destoma medfiaga ir darydavau
savo pastabas.

1944 metu lapkridio menesj pas mane j Salkavos vien-
kiemj atvyko mano senas paSjstamas Jonas Pakenas. 15
pasikalbejimo su juo paaiSkejo, kad jis yra bandity gau-
joje. Tada man Pakenas papasakojo, kad jy gauja
turi radijo imtuv$, ra$omt)j4 maSindif antitarybiniams
atsiSaukimams spausdinti ir radijo snjstuvq, kurio pagal-
ba jie palaiko rySius su uisieniu.

Su Jonu Pakenu susipaZinau 1928 metais, besimoky-
damas Ukmerges gimnazijoje ir Kauno kunigq seminari-
joje. Paktnas, kunigq seminarijos nebaigys. perojo mokytis
j Kauno policijos mokyklq. Jam ten besimokant. su juo
nebcsusitikdavau. Susitikau tik 1944 metq lapkrifio тёпе-
sj. Kartq atvykps pas mane Pakcnas man papasakojo. kad
jis vokieciq okupacijos metais buvo Vilniaus miesto poli-
cijos tardytojas ir todel jis dabar slapstosi nuo Tarybq
valdiios organq. Pakcnas dar man pasak£. kad jq gaujos
vadas KriMaponis anksdiau tarnavo burzuazincje kariuo-
meneje ir turejo kapitono laipsnj.

Lapkri£io mcnesj pas mane buvo atvykusi buvusi mano
mokinc Aldona PaulaviiiGtd, kun man papasakojo csanti
banditines „Zaliojo velnio" gaujos ryJininkc ir turinti
„Indyros" slapyvardj. Ji man pasake. kad pas mane jq at-
siuntps „Zaliasis velnias" ir ji nori susiriSti su musq apy-
linkeje veikianfiais banditais. Ji manps klaus£, ar a§ ne-
turiu paijstamq banditq. As jai atsakiau. kad turiu rySius
su musq apylinkcje veikianfiais banditais ir. progai pasi-
taikius. supaiindinsiu kurj nors ij jq su ja. A§ jai smulkiai
papasakojau apie Kriitaponio gaujq, esanfiq musq apylin-
kcs miske, ir apie tai, kad tos gaujos narys Pakcnas buvo
pas mane.

1945 metq sausio mcnesj pas mane atvyko Knstaponio
gaujos narys Florijonas Budnikas ir papasakojo. kad Kri5-
taponio gaujq VRLK капиотепёз dalinys sumuSe ir tuo
metu buvo nukauti Pakcnas ir Kristaponis. Budnikas pabc-
gps ir dabar noris orgamzuoti naujq gaujq. Jis man papa-
sakojo. kad dauginamuosius aparatus ir ry§iq priemones
kariuomene paemusi. bet jis turjs raJomqjq maJincl?, ku-
ria atspausdinsiqs antitarybimus atsiiaukimus j gyven-
tojus. Tuose atsi&aukimuose jis zadejo nurodyti, kad gau-
jos пёга sumustos ir jos tebegyvuoja ir veikia prieS
Tarybq valdziq. Jis рагегёкё mintj. kad naujai gaujai rei
kalingas vadas. kurio jis niekur nerandqs. Jis praS£ ma-
nps, kad aS pakalbefiau su Paulaxififlte ir paprasvciau
jos pariipinti gaujai vadq. AS paZadejau su PaulavicSifite
tuo klausimu pasikalbcti. 1945 metij vasario menesj pas
mane atvyko Paulavifiute. kuriai aS pcrdaviau Budniko
praSymq. Vcliau man Paulavifiute papasakojo, kad Sios
gaujos vadu buvo paskirtas buvusios Lietuvos kariuo-
mencs majoras „Pakalnio" slapyvardziu. BalandZio mc-
nesj pas mane atvyko Paulaviiiiitc ir praneSe. kad ,.Pa-
kalnis" mano bute nori susitikti su Btidniku. AS apie tai
prancSiau atvvkusiam Budnikui ir paskyriau jy susitikimo
datq. Balandzio pabaigoje Paulavifiute dar karts buvo
atejusi pas mane ir pasake slaptaZodj. su kuriuo pas mane
atvyks ..Pakalnis". Jis turejo pasakyti — ..Siaudas". Sis
slaptaZodis vcliau pasidare mano slapyvardziu. Kartq
naktj pas mane atvyko „Pakalnis" ir pasake slaptaZodj
Budnikas jau buvo atejfs ir lauke „Pakalnio" kitame
kamharyje. Veliau aS suzinojau, kad „Pakalnis" ir Bud-
nikas sudare stambq banditinip gaujp junginj.

1945 mety balandzio pabaigoje ar geguZcs pradZioje
pas mane atvyko mano kaimynas Karolis CiukStys ir pra-
neSe. kad ncseniai Ukmergds apskrityje buvo tikrinami
dokumentai. siekiant isaiSkinti besislapstantius nuo tar-
nybos Raudonojoje Armijoje. CiukStys irgi venge Sios
tarnybos ir todel pabego j miSka. Besislapstvdamas Tau-
jemj valsciaus miSkuose. jis susiriSo su banditais ir erne
vadovauti vienai gaujai. kuri priklause ..Pakalnio" vado-
vaujamam junginiui. Anksciau CiukStys buvo tarnav^s
Lietuvos kariuomencje ir turejo virsilos laipsnj.

1944 metais man kelis kartus tcko lankytf Buteikytcs
nainus. AS ateidavau pas jos serganfiq senelp. Ten aS ir
susipaZinau su Buteikyte. Vcliau ji buvo „Pakalnio" gau-
jos rvSininkc ir daug.kartp ateidavo pas mane, noredama
susitikti su Paulavifiute. Pastaroji perduodavo Zinias ..Pa-
kalnio" gaujai. Vanda Buteikyte gyvena Deltuvos vals-
?iaus Obeliy kaime ir dirba savo t£vo ukyje BalandZio
menesj pas mane buvo atvykgs CiukJtys ir praneSi, kad
„Pakalnis" paskyre man specialty ryiUninkp Buteikytg. ,,Pi-
navijos" slapyvardziu. Ji turejo palaikyti rySius su manimi
ir „Pakalniu", perduoti pastarajam zinias, kurias atneSdavo
,,2aliojo velmo" rySininke Paulavifiiite. Tuo paciu metu
pas mane buvo atvykusi Paulavifiute ir pasake. kad i§
„Plieno" grupes pas mane ateidines rySininke „Birute",
kuri per rySininkg „Pinavijq" gaus „Pakalnio" nurodyrnus
„Plieno" grupei. Su „Birute" a§ susitik^s buvau du ar tris
kartus. Ji pas mane ateidavo „Pakalnio" nurodymu, taCiau
jis „Plieno" grupei per mane iiniq nesiunte. „Birutes" nei
vardo. nei pavardes, nei kur ji gyvena, a§ nezinau.

Paulaviciiite, ateidama pas mane 15 „2aliojo velnio"
gaujos. atneSdavo man antitarybiniq atsiSaukimq. о vienq
кагЦ alneSe ir bandity sifrq. Visa tai as perdaviau „Pa-
kalnio" gaujai per „Pinavijq".

Nuo 1945 mety birzelio m nesio pas mane jokie ry5i-
ninkai daugiau nebeateidavo, ir mano rySiai su gaujomis
nutruko.

1945 metij birzelio menesj pas mane atejo mano pazjsta-
mas Vytautas Ruteikis ir dave man paskaityti antitarybinj
atsiSaukima, kur} a§ perskaitps jam grqzinau. Jis man pa-
pasakojo tuomet. kad jis turi raSomaj? maSinel? ir Sapiro-
grafq, kuriais spausdina antitarybinius atsiSaukimus ir
platina juos Taujenu valsfiuje. Tais atsiSaukimais jis klai-
dina gyventojus, skleisdamas gandus, kad Taujenq vals-
duje veikianfios bandity gaujos. Л5 jam pasakiau, kad
i§ to sumanymo nieko neiSeis. Vytautas Buteikis 1944—
1945 metais mokytojavo Salnu kaime. Jis kiekvieni) dienq
ateidavo pas mane j Ьагпуёц atlikti tikybines apeigas.

ADSR L 14 r.. 134. 137—144 I.
Is kunigo A2UBALIO ALFONSO parodymq

1946 m. birielio 10 d.

Kunigy Edvardy SimaSky a§ paijstu nuo 1933 metq:
kartu mokimes Kauno kunigq seminarijoje. Ten su juo
arciau susipazinau. Baigps seminarijy, apie 1933 metus
SimaSka buvo pasiystas j Ukmerg₽, kur dirbo gimnazijos
kapelionu. 1945 metais Simaska buvo paskirtas Salkavos
klebonu Iki mano areSto aS kelis kartus buvau susitikgs
su SimaSka. Tie susitikimai buvo atsitiktini. Atrodo, kad
1945 mety geguics menesj „Zaliojo velnio" rySininke Al-
dona Paulaviciute-.Jndyra" buvo atvykusi pas mane j Sir-
vintas organizacijos reikalais. Kai ji ruoScsi iSvykti,
a5 jos paklausiau, kur ir pas ky ji vafiuosianti. Paula-
visible man atsake, kad ji vaziuosianti j Ukmerg?, pas
„Siaudelj". } mano klausimy, kas toks „Siaudelis", ji pa-
aiskino, kad tai kunigas SimaSka. Sekancio susitikimo
metu Paulavicifite man pasake, kad ji buvo pas kunigy Si-
ma5ka. Kodcl ji buvo pas jj, man nesake, bet a§ padariau
iSvady, jog SimaSka, kaip ir a§, yra rysininkas. 1945 metq
geguzcs menesj, po to. kai a§ suSinojau, kad PaulaviSiute
turi rySius su kunigu Simalka, a§ buvau jj sutik^s Ukmer-
ges ligonineje Neprisimenu dabar, nuo ,ko prasidcjo kalba
ir kas pirmas i5 musq uSsiminc apie PaulaviCiutp. Simaska
man pasake, kad jis gerai pazjsta Paulavidiut? dar nuo
tq laikq, kada ji mokesi gimnazijoje, ir kad ji ateinanti
pas jj kaip „Zaliojo velnio" rySininke. Po Sio pasikalbe-
jimo su Simaika as padariau tvirty iSvady, kad jis yra
nelegalios organizacijos narys, nors tiesiog apie tai man
nepasakd. SimaSka man pasake, kad kai PaulaviCiute
atne§ jam adresuoty pakety, jeigu tuo metu negatesiu
su juo susitikti, kad perduoCiau jj Urbonaitei. Davfe jos
adresy.

ADSR L, 14 r.. 145—147 I
Neciunskas Zipniss, Jono Strife
1912 metals Var^nos apskrltyje, Markings
valsfiuje. Balkuny kaime Iki arcAto buvo
Nedzingts kaimo (Var^nos raj.) bainvUlos
klebonas. Siuo metu—Jlezno bainyilos
vikaras.

Is kunigo NEC1UNSKO ZIGMO parodymq

1946 m. gruodho 6 d

Nuo 1945 metq vasaros aS tikrai susiriSau su bandi-
tais. о paskui lapau Pietq Lietuvos naciona listings organi-
zacijos nariu. Tos organizaeijos darbg aktyviai dirbau iki
pastarqjq metq. Mano rySys su banditais ufsimezge birile-
ho mdnesj, tada. kada aS savo namuose paslcpiau nuo
tarvbinds kariuomenes persekiojimo banditus Antang Kuli-
kauskg-.,Daktara“, Penning Albert?, jo slapyvardiuo ne-
prisimenu. ir trefig man nepazjstamg bandit?. Bijodamas,
kad mane kartu su banditais gali uJtikti mano namuose
liaudies gynejai arba VR1 К kareiviai. aS iSvykau i BalkO-
nij kaimg pas savo moling. Po trijq dienq banditai iS ma-
no naniu pasiSalino, ir aS grjzau algal.

Apie liepos mcnesj, naktj, j mano butg atejo Kubkaus-
kas-„Daktaras“ ir papraSe leisti pernakvoti. AS ji apnak-
vindinau. о ryto meta pas mane atvyko buvfs Lietuvos
kariuomencs pulkininkas Vitkus-„Kazimieraitis“ ir pa-
praSe manfs, kad aS jj nuvesftau j kurig nors gauja. ..Ka-!
zimieraitj“ aS tuojau supazindinau su „Daktaru'4, о paskui
pasiunciau Felicijg Kazlauskaitc j Burokaraisdio kaimg
pas Romg Sviklg, bandit?, nuolat gyvenantj namuose.
Sviklas tg pafig diena atvyko pas mane kartu su Kazlaus-
kaite Jis tuojau „Kazimieraitj" ir „Daktarg44 nuvedc j gau-
jq. bet j kurig, as nezinau. 1945 metq rugsejo pabaigoje ar
spalio pradzioje ,,Daktaras“ vel atvyko pas mane ir pasiulc
man nuvezti kunigui Pranui Sliumpai-,.Partenijui“ i My-

1ЯД
tq antitarybiny literature ir palaikyti rySius su gaujomis ir
kunigu Sliumpa. As sutikau.

AS kelis kartus gavau i§ gaujq antitarybines literatfl-
ros, laiSkq. kuriuos nugabenau Sliumpai. Pirmq kartq man
antitarybiniq laikraSciq pundq atneSe „Daktaras**, о veltau
atneSdavo bandite „Ратине14. Jos nei vardo. nei pavardes
nefinau. AtneSdavo ir Jakavonis. berods. KaibuSiq kaimo
gyventojas. Be to. kunigas Pranas Sliumpa j gaujas i§
Alytaus siqsdavo laiSkus ir antitarybinius laikraSCius.

1945 metq pabaignje pas mane atvyko ..Ramune" su
„Daktaro14 raSteliu. RaJtelyje buvo praSoma prisiqsti gau-
joms medikamentq. Su ,.Ramune“ ,.Daktaro“ gaujoms pa-
siun€iau aspirino. valcrijono laSq. nuo galvos skausmq
milteliq. „Daktaro14 gaujoms pasiunciau ir maisto pro-
duktq.

1945 metais mano namuose gyveno klierikas Juozas Za-
jandkauskas, kurj a§ 1946 metq vasarq siunfiau su раке-
tais pas kunigq Sliumpq j Alytu. Paketq man atne§6 „Ra-
mune" nuo „Daktaro44.

1945 metq rudenj pirmq kartq pas mane atvyko Jaka-
vonis su „Daktaro44 raSteliu, kuriame jis pra§e perduoti
Jakavoniui jam pasiutus ballinius. „Daktaro44 praSymq su
Felicija Kazlauskaite Jvykdeme: pasiutus baltinius perda-
vemc

1946 m. gruodiio 16 d.

1^45 metq rugsejo menesj pas mane atvyko Ramanaus-
kas1. pasakc slaptazodj ir papraic man?s jj bazny£ioje
sutuokti su buvusia Alytaus mokytojq seminarijos mokine

1 Adolfos Ramanauskns, buriuazints karluomenfs karininkas.
Alytaus mokytojq seminarijos mokytojas.

Ramanauskas-..Vanagas“ kurj laikq buvo Dzflkijoje veikusiq
buriuaziniq nacionalistq gaujq vadas. Sios gaujos vykdt teroristinius
aktus prieS taikius tarybinius gyventojus. palaikd rySius su paMgu-
sials j uisicnj naclonalistais. Anglijos ir Amerikos ivalgybos uiver-
buolais asmenimis Pas Ramanauskq buvo atvyk; uisienlo ivalgybos
agcntal KrlkAifunas-..Rnnvydas'*1 Piplys-„Maiytis* ir LtikJa-..Skirman'
Birute MaJeikaite, esanCia dabartiniu metu jo gaujoje
Ramanauskas man praneSe. kad jis atvyks j bainyci^ per
suluoktuves ne vienas, о su savo draugais — banditais
Mazdaug po savaites pas mane atvyko Felicija Kazlaus-
kaite su Birute Mazeikaitc, о naktj atejo Ramanauskas,
„Daktaras*’, Perminas, hanauskas. AS bainyCioje sutuo-
kiau Ramanauskq su Mazeikaite. Po sutucktuviy ceremo-
nijy visi baJnyfioje dalyvavf nuejome j mano but? ir pa-
valgcme. Naktj banditai i§vyko j savo gaujas.

ADSR f 27 r.. 223—226 230 -231 I

Istraukos is A. RAMANAUSKO-„VANAGO" dienoraJJio

Su Jurininku dienevojome bainytkaimyje pas Elytg1
ant salkos. Cia mes, kaip ir paprastai, jautemes gerai.
VaiksCiojome lengvai apsireng?. basi ir su pistoletais kise-
nese. Visa kit? aprangq ir ginkius buvome 15 anksto susi-
dcjg ant salkutes lubu

.. IS viso to mes padareme iivadg, kad mums fia se-
dtti be jokios sleptuvcs negalima. Apie tai pasakente ir
Elytei. Ji taip pat buvo tokios nuomoncs. Su Jurininku
apnardiiau visas palepes, bet tinkamos vietos sleptuve-
lei nesuradonie. Tuomet apZitirejome stop? ant salkutes
lubq. Jis su savo nuolaidomis sudare galhnybf jrengti rnini-
maiia vietelg dviem pasislepti. Po dienos darbo sleptu-
vel? jrengeme. Joje pirmtausia patalpmome aprangg ir

tas-. Luk$a. Amcrikos zvalgybos agentas, ilsro laikg slapstosi Rama-
nausku bunkcryje. Ramanauskas buvo i?siuntinej?s instrukcijq savo
gaujoms. )oms palirpdamas rinkti ivalgybines finias

Tarybinio tcismo nuosprcndiiu Adolfas Ramanauskas nuteistas
aukJiiausia bausme-

1 Kunigo 7 N'ectunskc- slanyvardls
ilgnosius ginklus. Ubandeme p^ly» pasitalpinti sleptuve-
leje ir uisidaryti. Taip susitvarkyti bin о gana sunku.
о vietos taip maza, kad tupint paskausdavo коjas, о pa-
svirusioji ir nepatogi kuno padctis greit jskaudindavo vi-
sus sananus. Po pakartotinq repetieijq mes zinojome, kaip
greidiausiu budu susitvarkyti ir uzleisli stogo iskarpq.
Sleptuvcle buvo nepatogi, bet ganeti.iai saugi, kas mums
ir buvo svarbtausia.

Pas Elytg pralefdome dar kelet.} dienq Tuo metu
sugalvojome, kad biitq gana patogi vieta pas Elytg pasida-
ryti bunkeq Ypai ten butq buv$ palogu bent iiemg, nes
musq judejimas nebutq buv^s trukdomas del sniego dan-
gos. Tq dienq Е1у1ё ir buvo vaziavusi atsiimti siuntos nuo
42uoho. Kai ji sugrjzo, mes ir uzsimineme apie bunkeno
jrengimq jos namuose. Elyle musq sumanymui nepritare,
nes jai atrodv, kad pasirinktoji vieta nesaugi. Mes su ja
Siuo reikalu ilgai kalbujome, taciau bunkeno jrengimo su-
manymq atstemhne.

ADSR r.. 09 r„ 168-169. 191-192 I.

SIhinipa Pranas, Pu\ilo s., gimfs
1916 metais Kauno apskrityje. Pnnemuncs
valsiluje, Vainairakio kaime. Iki areSto uu-
vo Alytaus parapijos kunigas. Siuo metu —
Pnenq bainycios aitjrisl

Is kunigo SUUIVIPOS PRANO parodjmq

1916 rn. gruodzio 5 d.

Banditq gaujq xado „Vanago" siqstu, pas mane atvy-
ko Nedzmges parapijos klebonas Zigmas Neeiunskas. kuris,
bcsikalbvdanias su maiinni, papasakojo, kad es^s nelega-
lios antiiarybincs organizaeijos narys ir „Vanagq'* gaujq
rySininkas. „Yanagas" jj jpareigoj^s uzmegzti rysius su
Alytaus mokytojq seniinarijos destytoju Bajerinimi.
„Vanagui” esq sunku palaikyti rySius su Bajerdumi, lies
pastarasis neturjs rydninkq-marSrutininky, per kuriuos bu-
ll) galima susisiekti su Alytuml. О su manim ..Vanagui" esq
lengviau palaikyti rySius per kunigq Neciunskq. Neciuns-
kas man papasakojo, kad „Vanago" stabc esqs buvusios
Lietuvos kanuomcnes pulkininkas, kuris stengiasi sujungti
visas Piety Lietuvoje veikiancias gaujas, ir kad jis greitai
pasirodysiqs Alyluje. Apie 1945 mety liepos pabaigq ar rug-
piudo pradziq pas mane atvyko Bajercius ir praneSe, kad
Alyluje esas pulkininkas ir jj reikiq nugabenti pas „^zuo-
lq“. AS sutikau pasimatyti su tuo pulkininku ir padcti jam
nuvykti pas „Д2ио1у“. Po kokios valandos pas mane atejo
pulkininkas. Bajercius man buvo nupasakojps pulkminko
iSvaizdq. AS, jsitikinfs, kad pas mane atcj£s zinogus yra
Bajerdaus minctas pulkininkas, pakvieciau jj sesti j vezi-
ma, ir mes i&vaziavome Punios mi§ko kryptimi. Nepriva-
iiavp Rumboniy kaimo, mes sutikome ,,^zuolo“ rysininkq
Martynq Karkauskq, vadavusj j Alyty. Sustabdps Kar-
kauska, pasiiiliau jam grjzti algal, pnaiskinys, kad pul-
kininkq reikia nuvezti pas „^zuolq". Karkauskas atsake
skubiai turjs vykti j Alyty ir negaljs dabar grjzti algal.
Jis mums pasiiile palaukti jo Rumbonyse: jis grjsiqs i§
Alytaus ir uzvaiiavfs paimsiqs pulkininkq. Su jo pasiu-
lymu sutikome. Mes nuvykome j Rumboniy kaimq. Ten
pulkininkas pasake savo slapyvardj „Kazimicrailis". Be-
sikalbant ..Kazimieraitis" man papasakojo. kad jis atlieka
didziuij darby, noredamas sujungti gaujas kovai pries ta-
rybinf santvarkq Lietuvoje. Jis nori visas Piety Lietuvoje
veikiandas gaujas pajungti vienai vadovybei. „Kazimierai-
tis“ pasiule man organizuoti Piety Lietuvoje veikiandoms
gaujoms ry$>iy mazgq. As su jo pasiiilymu sutikau ir pasi-
rinkau „Partenijaus" slapyvardj. Koi mes kalbcjomes apie
gaujy veiklq, i$ Alytaus sugrjio Karkauskas. pasieme ,.Ka-
zimieraitj" ir nugabeno jj pas ,,Д2ио1у'*, о a§ grjzau j Alyty.

RySius su „Kazimieraido” Stabu aS palaikiau per ku-
nigq Ncciunskq, о kada Jo nebuvo. per Bajcrdy
J946 m. gruodi.10 Ш d

Zigmas Neciunskas yra Nedzinges parapijos klebonas.
Jis yra nelegalios nacionalislincs organizacijos narys nuo
I'j45 mety. Has jj buvo „Vanago" grupes rysiy mazgas. Jis
pals asmemskai man atveidavo „Vanago" paity. As siste-
mitigai, vieny—du kartus per menesj, gaudavau i& jo pa§-
I?, kurj turejau perduoti „Daitiavos" apygardos stabui.
Kada jis del kuny nors pnezasCiy negaledavo atvezti paS-
to asmeniskai, atsiysdavo savo aukietinj Juozq Zajanc-
kuuskij. Paskulinj kartQ Neciunskas pas mane buvo mai-
daug 1У46 mety lapkncio 2U dieny. Jis tada 15 „Vanago"
stabo al\eze pakety, kurj aS turejau perduoti j „Dainavos"
apygardy ,,4zuolui“. Mano bute Neciunskas man pasa-
kojo aplinkybes pasalos, bandity padarytos Daugy vals-
£iuje. Sioje uperacijoje dalyvavo dvi bandity grupcs —
„Zaibo" ir ,,Rugio“. PrieS operacijij banditai nuzude vieny
sen], о jo 2mony pasiunte ; Daugy garmzony apie tai
pranesti. Banditai tuo metu padare pasaly, ir kada Dau-
gy \ RLK garnizonas isvyko j jvykio viety, jie jj sunai-
kino. Jis papasakojo, kad garnizono nuostolis buvo
18 Zmoniy, о bandity — visai nezymus. Neciunskas pa-
pasakojo 2mys sekandius gaujy vadus: „Kizimieraitj",
„Vanagy", „Daklary", „Junmnky", „Zaiby" ir „Rugj".
Neciunsko slapyvardis „Elyte". Jis tai man pats pasake
pirmojo su juo susitikimo metu.

1У45 mety rudenj man Bajercius, slapyvardziu „Gari-
baldis", pahepe perduoti „^Zuolui", kad „Kazimieraitis"
jj kvieiia । palepmiy orgamzaeijy vady pasitarimy Su-
sitikgs su „Д2ио1о" rySminku Karkausku, as jj paprajiau
praneJti apie tai „Azuolui". Po dviejy savaiciy, paskirty
pasitarimo dieny, pas mane atvyko Karkauskas ir pra-
neSe, kad „^zuolas” atvykti j pasitarimy negali ir savo
vieton jgaliojo dalyvautt jj patj. Pasitargs su Bajer&umi,
a§ nusiunciau .Karkausky pas PackeviGy-„Antanaitj“, su
kuriuo jis turejo nuvykti j pasitarnny
BajerciUb mane pamtormavo, kad pasitarime buvo ap
tariamas klausimas, kokia turesianti buti Piety Lietuvos
administracija, nuvertus Taryby valdziq, buvo numaty-
tos ir kandidaturos j atsakingus postus biisimoj adini-
nistracijoj. Tuo klausimu buvo labai dideliy gincy, bet
pagaliau buvo prieita prie vienos nuomones. Pasitarimas
„Daktarq" paskyre apygardos vykdomojo komiteto pirmi-
ninku, „Azuolq"— karo komendantu, „Vanagq** — gink-
luoty pajegy virSininku.

1945 mety rudenj pas mane buvo uzi-jfs „Kazimierai-
tis“ ir man papasakojo, kad jis vykstqs j Kaunq. noreda-
nias susitikti su iS uzsienio atvaiiavusiais zmonemis. Ve-
liau man BajerSius papasakojo, kad Kaune ,,Kazimicraitis“
susitiko su i§ uzsienio atvykusiais nacionalistiniy orga-
nizacijy atstovais „Andriumi** ir „Alfonsu**, kuriy pavar-
diiy nepaminejo. „Kazimieraifro** susitikimq su tais hno-
nemis organizavo „Silas'*. Anot Bajerciaus, tie zmones
buvo atvykg i§ Vokietijos, i§ angly okupacines zonos.

Dabartiniu metu Piety Lietuvos apygardos vadu yra
„Antanaitis**. Man tai pasake Bajeriius. Jis man 1946 me-
ty rugsejo menesj papasakojo, kad „Kazimieraitis** buvo
uzmustas kautynese su tarybine kariuomene. „Kazimie-
raicio" vietoj liko jo pavaduotojas „Antanaitis**, kuris
praSe Bajerciy pakalbeti su „Azuolu** apie naujo Piety
Lietuvos gaujy vado paskyrimq, nes i§ Stabo darbuotojy
jis lik^s vienas ir nepajegiqs vadovauti gaujoms.

ADSR L, 27 r., 212-219 I.

Kunigo YLIAUS ANTANO-„VILKO-‘ bunkcriai

1945 mety spalio 30 dienq MarijampoUs tarybiniai
saugumo organai, apziuredami Skardupiy-baznydios uki-
nius trobesius — kluonq lienui ir jo priestatq durpenis
laikyti, — rado ufmaskuotq jejima j bunkerj. Bunkeris bu-
vo dviejy metry ilgio, pusantro metro plocio ir tiek pat
metry auksiio. Jo iubos, sienos ir grindys padarytos i§
Ie nt 4. Jame buvo rasti du gultai ir Sie daiktai: rasomoji
masinele rusiSku Sriftu, rasomoji maSineld lotyniSku srif-
tu, radijo imtuvas skardineje dezejc, du radijo imtuvy
mechanizmai, radijo imtuvo dcze su mikrofonu, du aku-
muliatoriai, rotatorius medineje dezcje, dcmodaneiis su
asmens daiktais, du rankiniai kulkosvaidziai, du automa-
ta!, du Sautuvai, 400 Soviniy ir kitokiy daikly.

1945 mety lapkricio 5 dienq Skardupiy baznycioje po
vargonais rasta sleptuve, kurioje buvo paslcpti keli simtai
sidabro, vario ir bronzos monety, medikamenty ir kitokiy
daikty.

1946 mety sausio 22 dienq kunigo Yliaus buto rusyje
buvo rasta 416 Soviniy.

Ylius Antanas, Mato s., gimps 1909 me-
tais KWalniq apskrityje, Ariogalos vals^iu-
je, Paginevio kaime. Klips iS buoliq Iki
areito buvo Skardupiij kaimo (Kapsuko raj.)
baZnyilos klebonas. Iki 1961 metij — Leiiitj
kaimo (Ariogatos raj.) bainyfios klebonas.

Is kunigo YLIAUS ANTANO parodymy

1945 m. lapkrtlio 15 d

1915 mety pavasarj, kada banditai suaktyvino savo
veiklq mano parapijoje, panorejau susitikti su banditais
ir pakalbeti su jais, kad jie susilaikyty nuo hidyniy ir
pleSikavimy, IS pradziy man nepasiseke susiri&ti. Kadangi
nezinojau, kur jie yra, pradejau apie tai teirautis 2mo-
niy, atcinaniiy pas mane dvasiniais reikalais. AS jiems
aiSkinau, kad noriu susitikti su banditais ir jspeti juos, kad
nezudyty ir ncplesikauty, 0 eity ispa2inties. Paskutinemis

|j 2u<ilkal b»2uy6lo« pfkfilobslyi»	193
geguies ar pirmomis birzelio menesio dienomis, besi-
kalbcdamas su tnanim, vienas GulbiniSkiij kaimo gy-
ventojas man papasakojo, kad pas jj kai kada ateina ban-
ditai Vytas Gavenas ir, atrodo, Kazys Ralkelis. To zmo-
gaus, kuris man apie tai praneSe, pavarde Juzeviiius. AS
Juzeviciaus papra&iau, kai pas jj sekantj kartq ateis ban-
ditai, kad praneSttj man. Juzevicius man praneSe, bet aS
tq kartq negalejau nuvykti pas juos. Mazdaug tuo paciu
laiku, bcsikalbedamas su Skardupitj kaimo gyvcntoju Gri-
gaiCiu, suzinojau, kad jj lanko banditai. AS GrigaiCio taip
pal paprasiau, kai pas jj ateis banditai, kad apie tai pra-
nestij man. Birielio mcnesio pradzioje Grigaitis man pra-
neSe, kad pas jj atejo banditai. AS tuojau pat nu< jau pas jj
ir tikrai radau banditus Ratkelj ir Kazj Matuleviditj. Ant-
roje liepos mcnesio puscjc aS antrq kartq pas Grigaitj su-
sitikau su Ratkcliu ir Matuleviciumi. Ratkelj pakvieciau
pas save j butq, paaiskinfs, kad pas mane gyvena imo-
gus, kuris jj pazjsta ir nori su juo susitikti.

Geguies mcnesj pas mane atvyko senas pazjstamas
Jonas Pileckis1, о su juo Juozas Bukavcckas. Pokalbio
pradzioje Pileckis ir Bukaveckas man pareiSke, kad jie
atvyko iS Vokietijos, bet vcliau aS iSaiskinau, kad jic
slapstosi Graziskiy valsciuje, Bukavccko ukyje. Pileckis
man pasake, kad jis Ratkelj pazjsta ir noretij su juo
susitikti. AS, antra kartq susitikps Ratkelj, jam pasiu-
liau uieiti pas mane, kur jis ir susitiko su Pileckiu. Pra-
dzioje jie kalbcjosi apie jvairius buitinius reikalus, о ve-
liau aS jq pasikalbcjime nedalyvavau. Po kurio laiko
uzejau j kambarj ir pradejau Ratkelj klausincti apie ban-
ditus. AS domcjausi, ar banditai turi kokiq organizacijq,
su kuo jie palaiko rySius. Ratkclis man paaiSkino, kad
banditai turi organizacijq ir savo Stabq, kuris turi radijo
siijstuvq, о jo pagalba jie palaiko rysius su uzsieniu. AS

• Jonas Pileckis hillcrinds okupacijos metais buvo Marijampoles
policijos pareigunas.
papraSiau Ratkelio, kad jis man praneSinetq gautas iS
uZsienio iinias. Mano praSymq jis zadejo jvykdyti. tadiau
nejvykdd. Ratkelis man paaiskino. kad jis turi susitikti su
ry&iu karininku ij banditq itabo, о paskui paaiskejo, kad
Ratkelis su rySiq karininku susitikti negalejo, todcl iiniq
i§ uisicnio jis man perduoti nesugebcjo, nes jq neturejo.
Ratkelis man kelis kartus buvo atneSys „Girios balsq**.

..Tauro“ apygardos nacionalisliniu gaujq Jtabo narlai
(ii kaires i desinp): J. Pileckis, L. Taunys, A. Ylius,
A. Ratkelis ir V. Gavenas

1945 metq birzelio 19 dienq aS savo darbininkus Algir-
dq Janu&kaitj, Antanq Gudelevidiu, Juozq Laseviciq, Juozq
Bukaveckq, Juoza Urbonq, Albinq Pilypq ir Jonq Pileckj
susaukiau j postdj. Po to, kai posedzio dalyviai prieme
priesaikq, mes pasirinkomc slapyvard/nus. AS pasivadinau
„Vilku", Pileckis — „Broku*', Piiypas — „Drukdiu", Buka-
veckas — „Kudliumi", Lasevicius — ,,Rcksu“. JanuSkai-
tis — „Sarka**, Urbonas—„Me^ka**. Kokj pasirihko slapy-
vardj Gudclevidius, neprisimenu. Paskui buvo pasiskirs-
tyta pareigomis. A§ pasirinkau sanitaro. Pileckis — musq
grupes vado, Piiypas — vado pavaduotojo ir ginklininko
pareigas. Visi grupes dalyviai gavo uzdavinj ieskoti ginklq
ir kariniy med£iagy. Mes save pasivadinome „partizanais**;
jokio vardo musq grupe neturcjo. Kiek buvo jsigyta gink-
ly, aS tiksliai negaliu pasakyti, bet is mOsy grupes dalyviy
iinau, jog tureta keli sautuvai ir automatai. Ginklus teko
slept! mano namuose, t reci a me aukSte, kambariuose po
grindimis, tame namo gale, kuris ardiausia baznyiios,
AS buvau davgs jsakymy ginklus is to kambario paSalinti,
bet ar buvo jie iSgabenti, negaliu garantuoti. Tiksliau
apie tai gali zmoti Pilypas ir Pileckis Pilypas buvo mano
zakristijonas, Juozas Bukaveckas slapstcsi nuo mobili-
zacijos j Raudonyjy Armijq. Juozas Lascvitius dirbo pas
mane ukvediiu. Algirdas Janu§kaitis, klierikas, pasta-
ruoju metu mokcsi Marijampolcs mokytojy seminarijoje.
Juozas Urbonas yra mano baznyiios sargas, о Antanas
Gudelevidus — stalius.

Pasitarg su Pileckiu, Gavenu ir Ratkeliu, mes priejome
iSvadq, kad reikety jsteigti rajoninj „partizany" staby.
Stabo vadovjbes klausimu nutar£me susiriSti su buvu-
siais Lietuvos kariuomenes karininkais. A5 sufinojau, kur
gyvena Lietuvos kariuomends kapitonas Taunys, kuris,
pasikalbej^s su manim, sutiko prisidcti prie musy darbo.

1945 mety liepos pradZioje Skardupiy kaime as susau-
kiau nelegaly susirinkimy. Jame dalyvavome: a§, kapitonas
Taunys, Gavenas, Ratkelis ir Pileckis. Susinnkime buvo
aptarti Sie klausimai: rajonimo „partizany" Stabo sleigi-
mas, statute paruosimas. Susirinkime buvo priimtas nuta-
rimas jsteigti minety §taby ir buvo parinkta Stabo vado-
vybe. Stabo vadu buvo iSrinktas Taunys, jo adjutantu —
Pileckis. AS buvau paskirtas „partizany" kapelionu ir sa-
nitarinio skyriaus virSininku. Ratkelis buvo paskirtas
ginklavimo skyriaus virsininku. Gavenas — Stabo virSi-
ninku. Statute paruoSimas uftruko apie tris dienas. Sta-
tute buvo numatytas organizacijos tikslas ir visa eilc kity
paragrafy, kuriy neprisimenu. Del tolesncs organizacijos
veiklos buvo nutaria suslristi su miSke veikianfiomis gau-
jomis, steigti naujas gaujas ir j organizaeijy verbuoti nau-
jus narius. Be to, buvo nUtarta bainyiioje iSklausyti ban
ditus iSpaiinties ir juos prisaikdinti.

Liepos menesio vidury, anksty rytQ, j baznyfig atvyko
trys banditai ir Stabo nariai — Taunys, Pileckis, Ratkelis,
Gavenas. ISpaiintj atliko tik tie trys man neiinomi ban-
ditai. Po iSpaiinties banditai pasislepe baznyeios paste-
geje, о vakare mano bute jie buvo prisaikdinti. Kartu su
jais prisaikdinau Pileckj, Gavenq ir Ratkclj. Paskui jie
visi iSvvko.

A Ylius (vidury) saikdina ..Tauro“ apygardos nacionaiistinn|
gaujy narius

Kaip aS jau anksftau sakiau, pasitarime buvo nutarta
susiriSti su veikianfiomis gaujomis. Kiek aS iinau, su
gaujomis, veikianfiomis Kazly Riidos miSkuose, susiriSo
Gavenas-„Vampyras’*, su gaujomis, veikianCiomis Paliy
miskuose,—Ratkelis-,.O?.elis“, о su gaujomis Alytaus ap-
skrity — kapitonas Taunys. Kas susiriSo su Marijampolcs
miestu, neprisimenu.

Tu paiiy mety rugpiiiJio vidury mano namuose rajo-
ninis Stabas suSaukc pasitarimg, kurtame dalyvavo Tau-
nys, Gavenas, Pileckis, Ratkelis, iS Kazly Riidos gaujy —
BaceviCius, i§ Paliq miSkuose veikianCiq gaujq — „Berze
lis“, i§ Alytaus apskrities — Navickas, i§ Marijampoles mies-
to — RadzeviCius, Kulboka, Sackus ir pulkininkas Butkevi-
cius. Buvo aptariami Sie klausimai: 1. „Tauro" apygardos
jsteigimas; 2. Apygardos Stabo sudarymas; 3. Rinktines su-
darymas; 4 „Tauro* apygardos statuto paruoSimas. Buvo
nutarta jsteigti ,,Tauro“ apygardq, kuriai turejo priklau-
syti Sios apskrltys: Marijampoles, Sakiq, Lazdijq, Vilka-
viSkio ir Alytaus iki Nemuno. „Tauro** apygardoje buvo
nutarta jsteigti penkias gaujas, vadinamas rinktincmis.
Pasitarime buvo jsteigtas apygardos stabas. j apygardos
stabq jcjo Sie asmenys: „Tauro** apygardos stabo virsi-
ninkas BaceviCius, apygardos virSininko adjutantas Pi-
leckis. ginklavimosi skyriaus virSininkas Ratkelis. AS bu-
vau paskirtas sanitarinio ir tikio skyriaus virSininku, bet
tq pareigq as nevykdziau. j apygardos Stabo sudetj, be
jau mano minctq asmcnq. jejo dar ir agronomas Pupelis; pas-
tarasis buvo paskirtas ivalgybos skyriaus virSininku Tame
paciame pasitarime buvo paskirli ir rinktiniq virSininkai.
„Vytauto" rinktines virSininku buvo paskirtas Gavcnas.
Kas buvo paskirti „Pcrkiino**, „Stimos", „Vytenio" ir „Ge-
leiinio vilko** rinktiniq virSininkais, as ncZinau Buvo
nutarta vietoje keliq iki Siol leidiianiq nelegaliq taikraS-
Ciq tureti vieng laikrastj — „Laisves ivalgq". Bendra po-
litine vadovybe teko pulkininkui ButkeviCiui, о laikraSCio
redaktorium buvo paskirtas Radzevicius-„Vaidila“. Is apy-
gardos stabo nariq suiinojau, kad nelegalaus laikraSCio
spaustuve buvo Marijampoles valsciaus Puskelniq kaime,
malune ar greta malimo. „Tauro** apygardos statutq tu-
re jo paruoSti apygardos Stabas. Be to, pasitarime buvo
pareikSta minfis jsteigti „Lietuvai iSlaisvinti komitetq11,
susiriSti su gaujomis, vcikianCiomis visos Lietuvos terito-
rijoje, jsteigti vyriausi^jj gaujq Jtab«% taCiau tuo klausi-
mu nutarinii's nebuvo priimtas. Pasitarime buvo taip pat
pareikSla mintis, kad rciketq susiriSti su uzsieniu. taciau
ir §ituo klausimu konkretus nutarimas nebuvo priimtas.
1945 m. lapkritio 19 d.

Po keliq dienq aS kalbejausi su ..Tauro" apygardos
Stabo politinio skyriaus virSininku ButkeviCiumi apie tai,
kad reikety organizuoti „Lietuvai iSlaisvinti komitetq".
Butkevicius buvo tokios pat nuomones, kaip ir aS. Tuo
patiu metu mes pasikvietem ir „Tauro" apygardos vado
adjutant^ Pileckj, kuriam praneSeme apie musq nutarimq
jsteigti tokj komitetq. Ptleckis nepriestaravo Siam nuta-
rimui ir visiSkai mums pritare. Cia pat mes nutareme
jsteigti „Lietuvai iSlaisvinti komitetq" ir jo pirmininku
iSnnkome ButkeviCiq. Komiteto nariais buvome aS ir Pi-
leckis. Be to. darbui komitete miisq buvo nutarta pakvies-
ti Radzcviciy-„Vaidilq“, „Laisvcs ivalgo" laikraScio re-
daktoriq, ir SaCkq. Nutareme artimiansiu metu suSaukti
komiteto pasilarimq. „Lietuvai iSlaisvinti komitetas" tu-
rejo tfsti vokieciq laikais veikusio „Lietuvai iSlaisvinti
komiteto" darb.-j, t. y. sujungti visas lictuviq nacionalis-
tines organizacijas kovai prieS Tarybq valdiiq,

1945 metq rugsejo pradzioje Skardupiuose, mano na-
muose. jvyko „Lietuvai iSlaisvinti komiteto" pasitarimas,
kuriame dalyvavome: Butkevicius. Pileckis, RadzeviCius,
SaCkus ir aS. Buvo nutarta jsteigti Lietuvoje Sias apygar-
das: TelSiq, Siauliq. Paneve2io, Vilniaus ir Kauno. Apy-
gardos privalcjo buti pavaldiios „Lietuvai iSlaisvinti ko-
mitetui". Turiu pridurti, kad VI apygarda, kaip as pa-
sakojau anksCiau, jau buvo jsteigta ir vadinosi „Tauro"
apygarda. Toliau Siame pasitarime buvo nutarta per
Didiiosios Spalio revoliucijos 28-qsias metines iSplatinti
antitarybinius atsiSaukimus. Juos iSleisti buvo jparelgotas
„Lietuvai iSlaisvinti komiteto" pirmininkas ButkeviCius.
Be to, pasitarime buvo nutarta sutrukdyti rinkimus
j TSRS AukSCiausiqjq Tarybq, kurie turejo jvykti 1946 me-
tq vasario 10 dienq. KonkreCios priemoncs Siuo klausimu
tame pasitarime nebuvo numatytos. Pasitarime buvo nu-
tarta jpareigoti ButkeviCiq paruoSti „Lietuvai iSlaisvinti
komiteto" jstatus ir artimiausiu laiku suSaukti bendrg
komiteto ir „Tauro" apygardos Stabo pasitarimq.

1945 metq rugsejo antroje puseje mano namuose jvyko
„Lietuvai islaisvinti komiteto" ir „Tauro" apygardos Sta-
bo pasitarimas. Pasitarime dalyvavo „Lietuvai islaisvinti
komiteto" pirmininkas Butkeviiius ir nariai: Pileckis, ku-
ris, be to, buvo „Tauro" apygardos virSininko adjutantas,
Radzevidius ir aS, Ylius. Be to, pasitarime dalyvavo „Tau-
ro" apygardos virSininkas Taunys, apygardos Stabo vir-
Sininkas „Vygandas" ir Stabo fvalgybos skyriaus virSinin-
kas Pupelis. Pasitarime buvo nutarta pasiqsti Arnones
j naujai steigiamas apygardas, surasti ten tinkamus 2mo-
ncs ir jpareigoti juos jsteigti apygardq Stabus, о taip pat
numatyti kandidatus ruosiamam suvaziavimui Kauno
mieste, Siam uzdaviniui jvykdyti buvo nutarta pasiqsti
j TelSiq apskritj mane, о aS ten turejau jpareigoti TelSiq
apygardos Stabq suorganizuoti Siauliq apygardos Stabq,
j Kaunq pasiqsti Taunj, j Vilniq — Pupelj, о j Panevezj —
Radzevifiq.

1945 metq rugsejo pradzioje „Lietuvai islaisvinti ko-
miteto" pasitarime buvo priimtas nutarimas, kad po to,
kai bus jsteigtos apygardos, suSaukti visq apygardq
atstovus, i§ kuriq sudaryti generalinj Stabq ir „Vyriausiq-
jj Lietuvai iSlaisvinti komitetq". Spalio G dienq iSvykau
j TelSius. Pakeliui sustojau Kaune, kur sutikau paijstamq
Lenkaitj AS domejausi, ar jis nezino nacionalistiniq orga-
nizacijq dalyviq. 1 tai jis man atsake, kad Kaune jis gy-
vengs nesentai, todel lietuviq nacionalistiniq organizacijq
dalyviq mieste ncpazjstgs. Lenkaitis man pasiule, kad
uJeidiau pas jj, jei turesiu laiko. Kadangi aS tg dieng
j TelSius iSvykti negalejau, vakare uiejau pas Lenkaitj
j butg. Jj supazindinau su nelcgaliu „Laisves Jvalgo"
laikraS&u, kurj buvau pasiemps su savim. Ar aS sakiau
Lenkaiciui apie busimq suvaziavimg, tiksliai neprisimenu.
AS praSiau jo uzmegzti rysius su gaujq dalyviais arba jq
Stabais, rasti zmogq, kuriam galima butq patiketi Kauno
apygardos Stabo organizavimg. Lenkaitis mano u?.duotj,
esant pirmam galimumui, Jadejo jvykdyti.

Spalio II dienq iSvykau iS Kauno j TelSius. „Tauro"
apygardos virsininkas prieS iSvykstant inan buvo pasiu-
Igs TelSiuose uzmegzti rysius su valstybinio banko direk-
toriumi Rimkevitiumi ir jpareigoti jj organizuoti TelSiq
apygardos Stabq, bet jo man nepasiseke surasti. TelSiuose
aplankiau savo sena pafjstamq, suaugusiqjq gimnazijos
direktoriq Juozg Jurkq. Pradzioje aS, pakalbejfs su Jur-
kumi buitiniais klausimais, emiau jj klausineti, kg jis Jino
apie gaujq veiksmus. | tai jis man atsake, jog jis nieko
nezino. Paskui aS paklausiau jo, ar nezino kito ?mogaus,
kuris galetq informuoti mane apie gaujq veiklq TelSiq
apskrityje Jurkus man pasake, kad jis vienq tokj zmogq
pazjsta. Jurkus paZadejo sekanfig dienq mane supazin-
dinti su tos patios gimnazijos mokytoju Jakstu. Jurkq
supazindinau su savo atvaiiavimo tikslais ir pcrdaviau
jam „I aisves zvalgg" bei instrukcijg apie apygardos ir
jos Stabo jsteigimq. Situos dokumentus jteikiau Jurkui,
noredamas, kad jis su jais susipazintq, о paskui perduotq
JakStui. Sekantiq dienq pas mane j kunigq seminarijq
uzejo Jurkus, ir mes kartu su juo nuvykome j JakSto butg.
Jurkus mane JakStui pristatc kaip savo senq paJjstama.
JakStas man prancSc, kad dabartiniu metu LLA organi-
zacijq veikla TelSiq apskrityje sustojo rySium su tuo, kad
kai kuriuos Stabo narius areStavo, о likusieji isbegiojo.
LLA gaujas tarybine kariuomene iSsklaide ir dalinai su-
dauze. Likusieji veikia mazomis grupemis. RySiq su orga-
nizacijomis dabartiniu metu jis neturjs. JakStui pasibliau
organizuoti TelSiij apygardos Stabq. Jis, susipazinps su
„Lietuvai islaisvinti komiteto" organizacija, iSejo j miestq
ir pakviete buvusj Lietuvos kariuomends karininkg, bet
nei pavardes, nei to karininko vardo man nepasakd.
Karininkas buvo supa2indintas su miisq pasikalbejimo
turiniu, ir mes t^scrne pasikalbejimq toliau. JakStas pa-2a-
dejo suorganizuoti apygardos Stabg ir praSe tuojau
atsiqsti jam i5 Marijampoles smulkias instrukcijas Ten pat
mes su JakStu susitarcm, kokiu budu palaikysime ryJius.
Jakstas pasivadino „Berio**, ir jam buvo pastulyta iSvykti
j Kaung Cia jis turejo uieili j namg I nisvcs alejos gat-
veje Nr. 61, kreiptis j vienuoJj, stovintj pne vienuolyno
durq. Tam vienuoliui jis turejo pasakyti savo slapyvardj,
о vienuolis turejo jam atsakyti— .,Kardas“. Jeigu vienuo-
Ils jam atsakysigs—-„Kardas**, Jakitas luresigs paklausti
jo, ar jis neturi ко пог» is Marijampolcs. Jeigu vienuolis
lures, „Berias" paims, о jeigu Jakstas IS Telsiq norcs kg
rors perduoti j Marijampol{, jis lures palikti „Kardui".
AS jspcjau Jakstg su „Kardu** nckalbeti apie organizacijos
reikalus, viskg pciduoti raStiSkai. As papragiau ,,Kardg4,
kad jis paketus perduotq j Marijampol? „Vilkui". Tg pacig
divng iSvykau j ZemaiCiij Kalvanja. Pakeliui apsistojau
Alsedziij miestelyje, kur, ,,Tauro“ apygardos Stabo vir-
Simnko Baceviciaus jparcigotas, perdaviau jo fcmonai lais-
kg Baceviciaus Smonos tevas yra Alsedziij vaistines
vedijas, todcl a§ jo praSiau medikamentq musq organ!-
zacijai Is Bacevitiaus Zinojau, kad jo zmonos tevas zino,
jog zentas veikia pries tarybmg santvarkg. AlsedJiq vaii-
tines vedejas man dove nedaug jvairiu medikamenhj.
Vaistines vedejo pavarde, kiek prisimenu, Augustinavicius,
bei to negaliu tvirtinti. Apie spalio 12 dieng a§, atvykjs
j Zcmaicnj Kalvarija, apsistojau pas kunigg 2emailj. Pas
jj radau kunigg Misiung, kuris 1944 metais dirbo pas mane
Skardupiy parapijoje. Po pasikalbejimo buitiniais k!an-
simais kunigams 2emai£iui ir Misiimui pasakiau keletg
2odziy apie mar.о atva^iavimo tikslg ir prasiau jq suteikti
man pagalbg, taciau mmetieji kunigai aktyviai pagelbeti
man atsisakc, bet pa2adeju, esant reikalui, suteikti mate-
rialinp pagalbg maisto produktais ir pinigais. Tg pafig
dieny isvykau j Telsius. Pakeliui vel sustojau Alscdziuo-
se pas vaistines vedejg Jis man dave nelegalios spaudos
reikalams IO00 rubliq, PacmfS iS jn medikamentus, kartu
su Baceviiiaus imona iJvykau j TelSius. Baceviciaus zme -
па apsistojo pas savo pazjstamus, о aS — pas Jakfitq
Sj kart? man JakStas papasakojo apie savo veiklg vokieciy
okupacijos metais. Karo metu lietuviy nacionalistines or-
ganizacijos vede derybas su Latvijos, Estijos ir Baltaru-
sijos nacionalistincmis organizacijomis vienos valstybvs
ir vienos vyriausybcs sudarymo klausimu. Valstybes prieS-
akyjc turijo buti karabus Tain klausimu! aptarti. jvyko
konferencija, bet kur, Jakltas man ndpasake. Toje konfc-
rencijoje nebuvo susitsrta sudan ti vieninga vaistybf, ir
todcl blokas iSJro Sis blokas leido savo laikraStj „Baltika"

Sekanfi-i dien? po mano sugrjzimo j Tfclsius pas Jaki-
ty atvyko tas pats karininkas, apie kurj aS jau minejau.
Mes kalbejoi cs apie rysiy uzmezgima su uisieniu. Jak§-
tas mums pr. peso, kad su uzsiemu rySiy I LA dabartiniu
metu neturi, 1 unmet mes susitarcm, kad, jsteigus ,,Vv-
riausinjj Lietuva! iSlaisvinti komiteta" ir organizacijos
generalinj staby, reikia paruoSti memorandum^, pcr kurj.
remiintis l.TSR Konslitucija, praneiti, jog Lietuva iteina
is sajungmty respubbktj tarpo. Jo nuoraiy pasiysti Ang-
lijai ir Amerikai. Mer>orandumui pasiysti । uzsienj mes
kelinome pavogli kktuvy. Konkrctaus nutarimo §iuo
klausimu nebuvo, bet taremes, kad jeigu mums nepcsiseks
gauti Icktuvo be ginkluotos pagalbos, jj jsigysime gink-
luoty gaujy pajegomis. Paskutinio pasikalbejimo su JakV
tu ir tuo karininku metu dalyvavo Brazdeikis, As pasiii-
liau Rrazdi ikiui dulyvauti steigiant TelSiy apygardos staba,
bet jis atsisakc, paai&kinys tuo, jog jis ketma i§\ ykti j Vilniy
tysti mokslg universitcte Brazdeikis prisieke, kad jis apie
musy pasikalbejima niekam nepasukos. As jam pasiuliau,
reikalui esant, palaikyti organizacinius rysius tarp Vil-
niaus ir TelJiy. Su 5iuo pasifllymu Brazdeikis suliko.
Kai as jau ruoSiausi is Jaksto iieiti, pas jj atvyko Jurkaus
brolis Stasys, bet a§ Stasj Jurky j organizacija neverba-
vau, о patariau tai padaryti Brazdeikiui. Be to, aS papra-
Siau Jaktlo Siauliuose surasti zinogy ir jj jpareigoti su-
daryti Siauhy apygardos stabq Jakstas pazadejo.
TelSiuose sutvark^s organizacinius klausimus, iSvykau
j Kaunq, uZejau pas savo senq paijstamq vienuolj Juozq
Staninq, su kuriuo susitariau, kad jis paims i§ Mari-
jampolcs „Vilko" paketus, juos turds perduoti atvyku-
Siam i§ TelSiij zmogui, kuris save pavadins „BerZu".
AS jspejau Staninq, kad jis tarn zmogui. pasivadinusiam
„BerZu", atsakytq „Kardas". Jcigu „Berzas" atveZtq kokiq
paketq „Vilkui", juos priimti ir perduoti pagal paskirtj.

GriifS namo. radau keletq man nepaZjstamq Zmoniq,
kuriq vienas buvo Lietuvos kariuomenes majoras, slapy-
vardZiu ,,Sernas“, jo pavardes neZinau; antras i§ Kauno,
slapyvardZiu „Tauras", bet ir jo pavardes nezinau. Be iiq
dvlejq vyriSkiq radau dvi moleris; vienos nepazinojau,
о antra paaiskejo esanti Baccvidiaus rySininkc; pastaroji
pas Bacevidiq buvo atvykusi keletq kartq.

Spalio 15 dienq, vakare, mano namuose jvyko pasi-
tarimas, kuriame dalyvavo Butkevidius, Taunys, Pileckis,
„Sernas", Lenkaitis ir aS. Tame pasitarime pirmq kartq
dalyvavo kunigas Adomaitis, bet jis greit iSejo ir nebegrj-
zo. AS padariau savo kclioncs j TelSius ataskaitq. Be to,
pasitarime buvo pasiblyta Lenkaiciui dalyvauti paruoSiant
mcmoranduma, apie kurj aS pasakojau anksdiau. Tuomet
Taunys pasiiile perduoti TelSiams instrukeija apie apygar-
dos Stabo sudarymq.

Spalio 21 dienq mano namuose, dalyvaujant Butkevi-
dtui. Baccviciui, Tauniui, „Sernui", Pileckiui, Pupeliui ir
man, jvyko paskutiniS pasitarimas. Radzevidius is Mari-
jampolcs miesto j pasitarimq neatvyko; buvo ziniq, kad
jis areStuotas. Siame pasitarime dar kartq papasakojau
apie savo kelion? j TelSius, о paskui Pupelis padard
ataskaitq apie savo nuveiktq darbq Vilniuje. Pupelis papa-
sakojo, kad jam Vilniuje pasiscke susiriSti su dviem bu-
vusiais Lietuvos kanuomencs karininkais, bet aS jq pa-
vardziq neprisimenu. Jis papasakojo, kad tie karininkai
turi radijo imtuvq ir klauso Ziniq i§ uzsienio. Tokiu biidu
gautas Zinias karininkai perduoda nelegaliq atsi§aukimq
redaktoriams, kurie jas spausdma ir siundia gaujoms.
Tame paciame pasitarime buvo nutarta, kad nationalists
niq organizaeijq suvaiiavimas jvyks Kaune lapkridio 11
dieng, bet patalpos suvaiiavimui nebuvo numatytos. Man
buvo pavesta jas suieskoti. AS jiems pranesiau, kad esu
numatfs Kauno vicnuolynq, kuris turi daug rusiq. Del
aniros vietos aS turejau pasitarti su pulkininku Madio-
ku, kurio adresq turejo duoti Butkevidius, bet, kadangi
j Kaunq nesuspejau iSvykti, Butkevidius man to adreso
nedave. Taunys Kauno micste nebuvo ir nieko nepadare.
Po pasitarimo Baceviciui ir Tauniui buvo duotas uZdavi-
nys nuvykti j Marijampolp ir iSaiSkinti tikrqjq padetj. Se-
kantj rytq nurodyti asmenys iSvyko j Marijampolf, iS kur
daugiau nebegrjJo. Tos pacios dienos vakare Pileckis man
praneSe, kad Marijampoldje areStuoti Kulboka, Sackus
ir kiti. Tq naktj ir as buvau areStuotas. Kur dabartiniu
metu yra „Sernas'4, nezinau, bet mano areSto dienq jis
buvo pas mane, о vakare iSejo kartu su Pileckiu.

1945 rn. lapkriiio 21 d.

Lasevidiiite nuo 1943 metq yra mano namq Seimininkd.
Ji matydavo, kai pas mane susirinkdavo nepazjstami as-
menys. Ji zinojo ir apie tai, kad pas mane namuose jreng-
tas bunkeris, kuriame vienu metu slapstesi jos brolis
Juozas Lasevicius, dezertyravgs is Raudonosios Armijos.
Be to, Lasevidiiitj prisaikdinau, kad ji apie tai, kq pama-
tys ir iSgirs pas mane, niekam nepasakos.

Kaip jau parodZiau anksdiau, pas mane nelegaliai gy-
veno Pileckis. Kurj laikq pas mane jis gyveno nesislaps-
tydamas, bet kaimynai erne juo dometis, todel jis erne jq
vengti. 1945 metq birzelio menesj staciau durpems patal-
pas. Pileckis praSe man^s, kad jam leisciau tose patalpose
pastatyti sleptuv?. AS leidau. Po to, kai Pileckis durpems
skirtose patalpose iskasd duobf — sleptuv?, patalpas
prikroviau durpiq. Slcptuvc pasidare gerai uzmaskuota.
Mazdaug nuo liepos menesio Pileckis £mc slapstytis bun-
keryje, о nuo rugpiiiCio menesio persikele j jj gyventi.
Bunkeryje buvo pastatytas radijo imtuvas.

Spaiio mcnesj musy organizacija jsigijo dvi rasomq-
sias ma&indes rusisku ir lotynisku Jriftu. RaSomgjq ma§i-
nelp rusiSku snftu paemiau i5 Marijampoles oa2ny<hos

Kunigo J LclcJiaus bunkeryje rnslas antspaudas

klebonijos. Apie tai niekas nei iS kunigu, nei iS aptarnau-
jancio personalo nezinojo ir nemate. Rasom^jQ maSinelg
lotyniSku sriltu atveze Alvito valsciaus LankeliSkiy kuni-
gas Lelesius*. Kunigas Leiesius ir Pileckis buvo mano pa-
ijsiami, zinojo apie miisy organizacijos vcikltj. Bunkeryje
Pileckis turejo Sapirografg ir ginklij, bet kiek, nezinau. Sis
bunkens buvo ir „Tauro*' apygardos Stabo busline. Tech-
nn.is-organizacinis darbas buvo atliekamas burkeryje,
laciau apygardos Stabo ir „Lietuvai islaisvinti komiteto ’
pasitarimai vyko mano nainuose. Kiek finau, bunkeryje
paskutiniuoju metu buvo ir radijo siqstuvas, bet nesutvar-
kytas Visi organizacijos dokumentai buvo saugomi bun-
keryje pas Pileckj.

1 Justinas LeleSius 1946—1947 metais buvo „Tauro” apygardos
nacionalistiniq gaujq vadas, ..Grafo" slapyvardiiu. Lck-Jius nukautas
1947 metais bunkeryje draugc su ScSiais kitais banditais

Marijampoles apskrityje, viename Leleiiaus bunkeryje. buvo ras-
las antspaudas su penkiakampe Ivaigide is adatq. Juo banditai
„icnklindavo" tarybinius aktyvistus
Rugsejo mcnesj mane aplankd kunigas Sakaviiius, ku-
ris anksdiau dirbo Bartninkq miestelyje, о paskui i5 ten
pabego. Tatiau, kodel jis pabego. nciinau. Sakavidiq da-
linai supazindinau su musq organizacijos veikla, bet jis
dalyvauti nesutiko. Sakavicius, atlaikgs pas mane pamal-
das, nezinia kur iSvyko.

Vytautas Gavcnas-„Vampyras“ buvo Marijampoles
apskrityje veikianciq gaujq vadas. Rugpiufio mcnesj Ga-
venas, jstcigus „Tauro" apygardq, buvo paskirtas ,,Vy-
tauto** rinktines vadu. 15 Gavcno zinau, kad jo gauja
1944 metq ziemq uzmuSe Keturvaiakiq valsciaus tarybinio
ukio iikvedj Macijauskq ir apylinki-s pirmininkq Kama-
rauskq. 1945 metq pavasarj jo gauja nuzude Keturvaia-
kiq valsciaus vykdomojo komiteto pirmininkq SakoCiq ir
dar vienq 2mogu, kurio pavardcs nezinau. Po kurio laiko
Gavcno gauja apipleS^ Skardupiq tarybinj ukj, о ukve-
dj Radzeviftq nu2ude. Tq pa£iq metq geguzcs ar birzelio
mcnesj jo gauja uzpuolc Keturvaiakiq valsciaus vykdo-
mqjj komitetq ir milicijq. Kautyniq metu buvo uzmuSti
trys milicininkai ir viena mergina, kas ji, nezinau. Gauja
pasieme su savimi vykdomojo komiteto ir milicijos doku-
mentus. Siuos dokumentus Gavenas birielio pabaigoje at-
ne5e pas mane, kuriuos ziurcjo ir verle iS rusq kalbos
j lietuviq Taunys. Banditai pasigrobe ir Keturvaiakiq mi-
licijos gmklus. Kick zinau, uzpuoiime dalyvavo astuoni
zmoncs, bet i5 jq paiinojau tik du gaujos \adus: Gavenq-
„Vampyrq* ir Ralkelj-„Qzelj“. Tunu prisipazinti, kad apie
rengiainq Keturvalakiq uipuolimq iinojau i5 anksto,
bet, kas man apie tai pasake, neprisimenu. Kur padeti
pagrobti dokumentai, nezinau. Gavcnas juos pasieme su
savimi. Kur yra ginklai, neiinau. Gavcnas jq pas mane
nebuvo atnejps.

Rugsejo mcnesj prie GulbiniSkiq apylinkes pirmininko
Paikociaus durq buvo pritvirtintas ra5teli$, kuriame buvo
para5yta, kad Paikocius ginkluotqjq pajegq vadovybes
yra nuteistas mirti ir nutarimas greit bus jvykdytas. Spj
Iio 27 dienq Pileckis ir Taunys man pasakojo, kad taip
jie padart1, noredami tq pirmininkq pagqsdinti ir priversti
jj atsisakyti nuo savo pareigq

ADSR f 23 r 9-47 I

Norkin Leonas, Lludo s, gimfs 1917 me
Uis Sii.uhij apskriiyje, uruidzn; valsJiuje,
Staneliij kaime

Is NORKAUS LEONO parodymq

1947 m. spalio 21 d.

1945 mety liepos menesj, pradejus smarkiai gaudy ti be-
sislapstancius asmenis, pas mane j namus atdjo 5e5i vieti-
niai gyventojai — banditar

I)	Kltmas Butaulis, ,,Scnelio“ slapyvardiiu, is Zagari's
valsCiaus, MiknaiCiq kaimo;

2)	Slasys Butaulis, slapyvardzio neprisimenu, Kle-
mo brohs;

3)	Juozas Stonys, „Garvezio'* slapyvardSiu, ii Miknai-
kaimo,

4)	Kazys Stonys, ,,Tigro“ slapyvardhu, Juozo broils;

5)	Slasys Stonys, slapyvardzio neprisimenu, Juozo Ir
Kazio brolis;

6)	Juozas Jatkauskas, „Mclnbarzd2io“ slapyvardfiu, is
Miknaiciq kaimo.

Visi jie buvo ginkluoti Pasak? man, kad, slapstyda-
masis namuose, a§ greit busiu suimtas, jie pasiule eiti
kartu su jais j miikq, j gaujq. As sutikau ir ilejau su jais
j Jurdaieiy miskq Tenai daviau gaujos vyresmajam prie-
saikq, о Juozas Stonys-,,Garvezys“ jtcike man gink-
lq— vokiJkq Jautin4 ir 10 Joviniq laip buvau priimtas
j ginkluotq veikitnfiq LLA gaujq

Apie 1945 metq lapkriiio vidurj buvau parejfs is gau-
jos namo. Ten tuo metu buvo is Tarybmes Armijos demu-
biiizuotas mano svainis Jonas Laucius, kuns pitare man
mesli gaujq ir uZsiregistruoti. AS sutikau. Mes susitareme,
kad ai ateisiu pas jj misku j Drqseikiq kaimq, kur jis gy-
veno. Tuo metu RoCkiq kaime buvo kareiviq, ir svainis
man pasakc, kad, mums einant kartu, vis tiek busiu sulai-
kytas. Todel jis nuvaziavo per Rockiq kaimq, о aJ isejaii
pesCias. Prie Jurdaitiq kaimo kareiviai mane sulaike ir
nuveze i5 pradziq j Skaistgirio miestelj, о paskui j JomSkj
ir perdave VRLK organams.

Kvotos metu Joniskyje nuslepiau, kad buvau gaujoje,
ir pasakiau, jog siapstiausi namie. Todcl manps nesueme,
tik uiregislravo ir dave paSynk-jimq. Nuo to laiko gyvenu
namie.

Tuo metu, kai buvau miSke, miisq gauja padare §iuos
iiusikaltimus:

1 1945 metq rugsejo 25 dienq musq grupe, apie 30
Zmoniq, Skaistgirio valsSiuje, Domeikiq kaime uzpuole
Tarybines Armijos kareiviq ir liaudies gvnejq grupy ir
keleta jq nukovc. Vienas Zuvusiq buvo VSM organq leite-
nantas. As pats tame uzpuolime nedalyvavau, nes tuomet
sirgau ir buvau pasilikys stovykloje Skaistgirio miSke.
Ten buvomr- likf trise: aS, Zuzana Dijokaite (dvicjq bro-
liq — Kazio ir Vlado Dijokq sesuoj, kuri mazdaug mene-
sj buvo gaujoje, stabo buryje, gamino valgyti, taise rO-
bus, slapyvardzio neturejo, ir dar vienas banditas.

2 1945 metq lapkrifio 10 dienq musq §tabq, esantj
saloje Tiruliq miJkt, rado kareiviai. Pastebejus kareivius,
vadovybe padalijo mus j tris grupes: viena grup6 orga-
nizuotai traukesi, antra neJe is> stovyklos reikalingus daik-
tus, о trefia koviisi su tarybiniais kareiviais, dengdama
besilraukiancius. A§ buvau antroje grup'*je

U Zudlltii bjlnyfioi pricsiobiljie

2(N
RySius su gauja vel uJmezgiau 1946 mety vasario me*
nesj Siomis aplinkybemis. I94G mety vasario menesj, die-
nos neprisimenu, dieng pas mane j namus atejo keturi
pazjslami ginkluoti banditai: Aleksas Valaniius-„Ok-
sas“, Alfonsas Adeikis-„Guzas*', Kazys Dijokas-„Suo-
pys“ ir banditas, „Balandzio" slapyvardziu. Jie papraSe
leisti pas mane namuose susitikti su „GraSina". AS suti-
kau. Tada jie jspejo mane, kad niekam apie tai nepasa-
kociau. Be to. mes geruoju susitarcme, kad pas mane jie
susitikines ir su ,,Maryte“. As daviau zodj niekam apie
tai nepasakoti ir laikyti viskg paslaptyje.

Ta pacig dieng po kiek laiko pas mane keliu i§ kaimo
puses atejo „Graiina**. Tuomet jie visi kartu nuejo j mi§-
kg ir daugiau tg dieng nebegrjzo. Po menesio vieng die-
ng pas mane atejo Valandius-„OksasM, Adeikis-„Gu-
zas“ ir Buivydas-„Ozys*'. ,,Oksas“ pasake, kad Sian-
dien ateis ,,MaryleM ir dar kartg jspejo mane niekam apie
tai nepasakoti, pagrasin^s, kad, jeigu aS pasakysiu kam
nors, tai jie su manim atsiskaitys. Л5 uztikrinau, jog
visa, kg 2inau apie juos, laikysiu paslaptyje, ir tikrai me-
kada niekam apie tai nepasakojau. Nesaklau apie tai ir
VSM organams JoniSkyje kvotos metu, 1947 mety rugpiii-
cio 11 dieng.

Taip vel uzmezgiau ryJius su banditais. Ш sgSiningg
paramg jie zadejo man padeti. Ir i§ tikrqjq, 1947 metq
geguzes menesj „Oksas" atvede ir atidave man arklj, ku-
ris yra mano iikyje iki siol.

Dokumentus BaRiunui ir Cepuliui gavau taip. 1946
metij lapkricio ar gruodzio menesj vieng dieng pas mane
atejo Kostas Balciunas su Kaziu Cepuliu ir papasakojo,
kad daugumas jij gaujos dalyviq isejo registruotis ir jiems
pasidare labai sunku slapslytis. Eiti registruotis jie bi.o-
jo, manydami, kad gali buti suimti arba nubausti mir-
tics bausme, ir erne praSyti, kad aS padrciau jiems jsigyti
suklastotus dokumentus, su kuriais jie galctq legaliai
. gyventi
luomet neiinodamas, per ka galima gauti dokumentus
Baliitinui ir Cepuliui. pazadcjau jiems pakalbeti su zmo-
nemis: gal but, kas nors ir 2ino, kur galima gauti doku-
mentus. Juos papra&iau uzeiti pas mane veliau.

Po keliy dieny pas mane atejo kunigo Dundos darbi-
ninke Aleksandra Valteryte ir atneie pataisyti laikrodj.
Ait paklausiau, ar ji neZino, pas kg galima gauti doku-
mentus mano giminaiiiui ir jo pazjstamui. Dabar gerai
neprisimenu, ar pasakiau Valterytei Bateiuno ir Cepulio
pavardes. Jai pasakiau, kad jie slapstosi nuo Taryby val-
dzios organy ir bijo eiti registruotis. Valteryte patare
kreiptis iiuo reikalu j kunigg Dundg, kuris gal ir galesigs
padeti, ir liepe paciam uzeiti pasikalbeti su juo,

Po keliy dieny pas mane atejo mano giminaite, Kosto
BalCiuito sesuo Daugmaudienc. Jai papasakojau, kad pas
mane buvo atej? Bateninas ir Cepulis, kurie nutare lega-
lizuotis ir, bijodami eiti registruotis, рга§ё gauti jiems
dokumentus. Be to, as Daugmaudienei pasakiau, kad Vai-
teryte kalbejo, jog dokumentus galima gauti per kunigg
Dundg, ir paprasiau jg nueiti pas jj.

Daugmaudiene prizadejo nueiti pas kunigg Dundg ir
pakalbeti su juo apie dokumentus. Veliau, neprisimenu po
keliy dieny, Daugmaudienc vel atejo pas mane ir pranese
jau buvusi pas kunigg Dundg, kuris sutikfs uz 10 000 rub-
liy gauti dokumentus BalciGnui ir Cepuliui. Ji pasake tu-
rinti pimgy sumoketi uz tuos dokumentus. Tgkart pas
mane buvo ir Bateiimas su Cepuliu. Jie dave Daugmau-
dienei savo nuotraukas pasams, о Cepulis popicriaus la-
pelyje surasc savo asmens duomenis ir atidave jai. Po to
kartu su Daugmaudiene nucjau pas kunigg Dundg. Mus su-
tiko Aleksandra Valteryte ir praneSe Dundai apie mus. Kuni-
gas pakviete Daugmaudienp uieiti pas jj j kambarj, о a§
likau virtuveje su Aleksandra Valteryte. Atidavusi kuni-
gui pinigus ir nuotraukas, Daugmaudiene isejo. Kur mes
tada nuejome, pas jg ar pas mane, dabar gerai neprisi-
menu
MaZdaug pu savait£s, 1947 mety sausio inenesj, alva-
'Ziavusi pas mane, Daugmaudiend praneSe, kad Dunda
dokumentus jau gavo, ir praSe mane kartu su ja nuva-
ziuoti pasiimti jq, AS sutikau. Tqkart Daugmaudiene taip
pat viena uzejo pas Dundq j kambarj ir раётё is jo do-
kumentus. A§ su Dunda ncbuvau susitikfs, jis manps
nematk

Gavg dokumentus, aS su Daugmaudiene uZsukome iS
pradZiu pas j$, nes jai reikejo kaikq pasiimti, о paskui
nuvaiiavome pas mane j namus, kur musq lauke BalCiu-
nas su Cepuliu, ir atidaveme jiems dokumentus. Mes pa-
tareme Balciunui ir Cepuliui nuvykli registruotis j kuri^
nors kitq apskritj, kur jq niekas nepaZjsta. Apie 1947 me-
tq vasario menesj, kai mes su Daugmaudiene. Valterytei
padedant, jau buvome gave dokumentus Baldimui ir Ce-
puliui, pas mane atvaziavo piliete KelpSiene iS JoniSkio
apskrities Skaistgirio valsciaus. Ji klause manps, kur
galima gauli suklastotus dokumentus, tadiau kam, nesake.
As patariau jai pakalbeti siuo klausimu su Aleksandra
Valteryte. Po keliq dienq pas mane atvaziavo KelpSieties
dukte Vincenta Kelpsytc ir раэакё norinti susitikti su
Aleksandra Valteryte ir pakalbeti su ja. kur galima gau-
ti dokumentus banditui Go&tautui, „Uosio" slapyvardziu,
kuris slapstosi jq namuose. Ji praSe manps kartu su ja
nuvaZiuoti pas Aleksandrq Valterytp A§ nesutikau ir lie-
piau vaziuoti jai vienai.

Ar KelpSyte matdsi su Valteryte ir ar gavo ji dokumen-
tus, neZinau, nes daugiau su ja nebuvau susitikps.

1947 metq vasarq buvau sutikps GoStaut,], kuris man
pasakojo, kad jis legalizavosi ir turi pazymejimg. Ar tai
buvo tiesa, neZinau.

ADSR f., 98 г.. 173-178 I
Dut.da Gerardas, Karollu s„ gim;s
1914 metais Rygoje. Iki areito buvo Juodei-
kiy kaimo (JoniJkio raj.) bainycios klebonas.

Is kunigo DUNDOS GERARDO parodymu

1947 m. spalio 29 d,

1937 metq lapkritio mcnesj jstojau j Kauno jezuitq
ordino vienuolynq. Budamas vienuoliu, baigiau vienuo-
lyno gimnazijos aStuonias klases ir 1942 metais jstojau
j Kauno kunigq seminarijq, j pirmq kursq. 1943 metais
pasitraukiau is jezuitq ordino ir tpsiau mokslq jau kaip
klicrikas.

Kunigq seminarijoje mokiausi iki 1945 metq spalio
menesio, о vcliau is tredo kurso i&stojau ir baigiau moks-
!<•) neakivaizdiniu budu. 1946 metq birzelio mcnesj buvau
jSvenlintas j kunigus ir paskirtas vikaru j Ukmerges ap-
skrities Pagiriq bainydiq. Ten buvau iki 1946 metq rugsejo
1 dienos, о paskui buvau paskirtas Joniskio apskrities Za-
gares valsfiaus, Juodeikiq parapijos klebonu Tos para-
pijos klebonu buvau iki suemimo.

Turin prisipazinti, kad, gyvendamas Zagarcs valsciuje,
Juodeikiq kaime, padejau Juodeikiq apylinkese veikiandq
gaujq dalyviams— gavau keturiems banditams suklasto-
tus asmens dokumentus ir pcrdaviau jiems, kad galetu is-
eiti i§ gaujq ir gyventi legaliai. Dokumentus parupinau
Siems banditams:

I)	Balciunui, vardo neprisimenu, i§ Siauliq apskrities
Gruzdziq valsciaus Staneliq kaimo;

2)	Cepuliui, vardo neprisimenu, taip pat i§ Gruzdziq
valsCiaus;

3)	Klemui Butaufiui is JoniSkio apskrities Zagares
valsciaus Miknaidiq kaimo;

4)	Stasiui Butaufrui, Klemo Butaufio broliui.

Tuo tikslu kitq dienq iSvaZiavau j Kaunq pas savo
pazjstamq Liutovarq (pavarde ar slapyvardis, negaliu
pasakyti). A§ paiinojau j| kaip „pong Liutovarg". Jis gyve-
na Kaune, Moiety ir Aluntos gatviy kampe. numeric neprisi-
menu. Nuvaziavfs pas Liutovarg, pasakiau jam. kokiu rei-
kalu atvaziavau, ir paklausiau, ar jis negalety paruo&ti do-
kumenty dviem asmenims. Liutovaras sutiko ir pasakc, kad
tarn reikalingos nuotraukos, kuriy antroje puscje turi
butt parasyta pavarde, vardas, tcvo vardas ir giinimo
metai; kiti duomenys nereikalingi. Be to, jis pasake, kad
uz abu dokumentus reikes moketi 8000 rubliy, t. y. po
4000 rubliy u2 kiekvieng. Ш tg sumg Lifitovaras zadejo
paruoSti pasg, karinj bilieta su atleidimu nuo karo prie-
voles ir pazymcjimg i§ milicijos skyriaus, kad pasas
Kaune isregistruotas.

Neturcdamas su savimi nei pinigy, nei nuotrauky, pa-
iadejau atvaiiuoti kitg kartg Liutovaras liepe man kons-
piracijos sumetimais atvaiiuoti tik pirmadienj, nes kito-
mis dienomis jo nesg namuose, ir neiti i§ karto j vidy,
о apeiti nama, kitoje puseje pabclsti j paskutinj langg ir
laukti, koi bus pakelta uzuolaida. Pamatfs uzuolaida duo-
tg signalg, 12 valandg dienos turejau nueiti j turgy tarp
LukSio gatvcs ir studenty bainycios ir laukti ten Liutova-
ro, norcdamas pasikalbeti su juo arba paimti dokumen-
tus. Taip susitar^s su Liiltovaru, iSvaiiavau namo j Juo-
deikiy kaimg.

Po penkiy dieny, kaip buvom susitarp, atdjus Butau-
tienei, pasakiau jai, kad dokumentus jos sunumsgaliugauti,
tik tarn reikia 8000 rubliy ir po vieng nuotraukg pasams.
Maidaug po savaites Butautiend atnesi' viskg, kas buvo
reikalinga, ir po kick laiko, 1947 mety sausio pradiioje,
ijvaiiavau j Kaung, tikedamasis pirmadienj susitikti su
Liutovaru.

Nuvaziav^s padariau viskg, kaip buvo susitarta, ta-
fiau signalo lange nebuvo. Tuomet nutariau uieiti pas
Liutovaro gyventojus. Kambaryje radau tik dvi mergaitcs;
vieng — keturiy, kitg — vienuolikos mety, Laukdamas su-
iinojau jy, kad namo Seimininkas yra jis — Liutovaras.
Jis vadinasi Jonailiu, beveik niekada nebfinqs namie, kur
ir kg dirba — neaisku; jo bulo durys uzrakintos. Kiek pri-
simenu i§ mergaiciq pasakojimo, jq motina spekuliuoja,
о tevas dirba gelezinkelyje Kaune. Tq mergaitiq vardq ne-
2inau.

Po kokiq dviejq valandy grj2o ir Lifitovaras, Palaukgs
keletq minuciy, iSejau is kambario, apejau namq ir pa-
beld^iau j paskutinj langq. Uzuolaida sujuddjo, ir Lifitova-
ras pa?iurejo j mane. Tuomet nuejau j turgq. Po keliq mi-
nu£iq ten atejo ir Lifitovaras, kuriam a§ atidaviau vokq su
pinigais ir nuotraukomis. Jis pazadejo atneSti man doku-
mentus po dviejq dienq tokiu pat metu.

Dvi dienas gyvenau pas bazilikos vikarq kunigg Lailns-
kq, о po to vel nucjau j turgq. Ten sutikau Li lovara ir
gavau is jo vokq su dejkumentais. Grj2₽s namo atidaviau
juos Butautienei.

Turiu pasakyti, kad dokumentai abiem Butaudiams bu-
vo svetimomis pavardemis; gal but. jas a5 ir pats paraiiau,
taCiau dabar neprisimenu. Taip, i&galvotas pavardes bro-
liams Butauciams, jq motinai prasant, pats parasiau. Bj-
tautienei atnesus pinigus ir nuotraukas, paklausiau jos, ко*
kias pavardes jraSyti j dokumentus. Ji atsakc, kad jos
sfinfis nenori turcti dokumenty tikromis pavardemis, ir pa-
praSe, kad a§ pals parasyCiau ijgalvotas. Ilgai negalvo-
damas, greilai paraSiau vicnam vienq, kitam kitq pavardp,
palikfs tikrus jy vardus, tevo vardq ir gimimo metus. Tq
pavardziy dabar neprisimenu, tik finau, kad gimimo vieta
buvo nurodyta TelSiy apskritis.

Po keliq dienq Butautiene vel atejo pas mane ir pasake.
kad jos sfinfis negali prisiregistruoti, neturedami pafyme-
jimq i§ milieijos, kad jie iSregistruoti Kaune. Tuo reikalu
vel nuvaziavau j Kaunq pas Liutovarg, tokiu pat budu,
kaip ir antrq kartq, susitikau su juo ir po рогоз valandy
gavau reikalingus pazymejimus. Grjifs namo atidaviau
juos Butautienei.
Su Liutovaru susipazinau 1941 mety iiemg iioinis ap-
linkybemis. 1911 mety sausio menesj. dienos gerai neprisi-
menu, kartu su jezuity ordino vienuoliu Broilium Market-
Ciu nucjau j teatrg Teatre Markaitis supazindino mane su
Liutovaru, kuris sedejo netoli musq. Veliau, kai likome
dviese, Markailis man pasake, kad tas imogus klastoja
dokumentus

Po to su Liutovaru daugiau nebuvau susitikgs, tik
kartais matydavau jj Kaune gatveje. Markaitis karlu
su kitais vienuoliais 1944 metais pabego j Vokietijq

Dokumentus Balciunui ir Cepuliui gavau irgi per Liu-
tovarq 1947 metu sausio pabaigoje.

Su BaHiunu ir Cepuliu nepafjstamas ir nehuvau su
jais susilikgs. Netrukus po to, kai panipinau dokumentus
broliams Butaufiams, kartq. dienos neprisimenu, pas ma-
ne atejo dvi moterys: Zagares valsciaus Miknaifiu kaimo
gyventoja Norkuvieni, vardo neJinau, ir Balfiuno sesuo.
kaip sake Norkuviene. Jos taip pat erne prasyti padeti
joms gauti dokumentus BalCiiinui ir jo draugui Cepuliui,
kurie slapstosi nuo Taryby valdzios organy. As priiia-
dejau gauti dokumentus, kad jie gaiety gyventi legaliai,
ir pasakiau, jog tam reikes 8000 rubliy ir dviejy nuotrau-
ky Po dviejy dieny Baldiiino sesuo, kurios pavardes pa-
gal vyrq nezinau, atncSe man 8000 rubliy ir dvi nuotrau-
kas su asmens duomcnimis, Netrukus nuvaJiavau j Kauny
pas Liutovar^ ir, susitikgs su juo pagal sutartq signala,
kity dieny gavau dokumentus. Tadiau pazymejimy il mi-
lieijos jis man nedavc, pasakgs, kad uz kiekvienq pa2y-
mejimq reikes sumoketi po 1500 rubliy. Jis pri2adejo gau-
ti tuos pa2ymGjimus, jeigu atveitiu dar 3000 rubliy Grj-
ifs namo pasus ir karintus bilietus atidaviau Baldiiino
seseriai ir pasakiau, kad reikia dar 3900 rubliy paiyme-
jimams. Ta sumq po dviejy—trijy dieny ji man atneSe,
ir aS vel nuvaiiavau j Kaunq Liulovaras dave man du
tuliius blankus su neiymial pieStuku parasytu tekstu ir
liepe man pafiam uipildyti juos, nes jis neturjs laiko
Grjigs name* pats uipildiiau abu blankus ir atidaviau
juos Balciuno seseriai

IS Bulautienes u2 dokumentus nieko negavau, о Bal-
frunaitei pasakiau. jeigu ji gali, tegul atneSa Ц nors i§
maisto produktq, taciau ar ji kq nors atneJe, dabar ne-

prisimenu

ADSR 98 r„ 181—189 L

V?1leryte Aleksandra, Alekso d., rJmusi
1919 metais JonHkio anskrilyje, Zagarcs vals-
Ciujc. Miknaifiq kaime

Is lludininkfs VALFERYTES ALEKSANDROS parodymy

1947 m. spaho 29 d.

RySius su banditais uimezgiau, rodos, 1945 metu va-
sarq Jiomis aplinkybemis. 1945 mety vasarq, menesio ne-
prisimenu, iiejau viena j Jurdaiciy miikq uogauti. Ten
mane sulaike penki banditai; du is jy buvo vietiniai
Juodeikiy kaimo gyventojai, broliai Buivydiiai — Olius,
antrojo vardo nezinau. Jie mane paklause, kas aS tokia,
ко ir kur einu. Kai paaiSkinnu kas esu, jie, grasindamt
ginklu, liepe atneSti j rniakq pasiskaityti visus §iuo metu
leidziamus laikraScius AS sutikau. Banditai liepe niekam
nepasakoti apie juos. AS prizadejau ir tokiu biiidu nuo to
laiko cmiau padeti banditams: neSdavau jiems j miSkq
laikrascius, papirosus, о kartais ir maisto

NeSdavau banditams laikraStj „Tiesa", kurio jie pra-
Sydavo. Papirosus jiems pirkau Zagareje ui savo pirn-
gus. Tarnaudama pas kunigy Dunda, padejau banditams
per jj gauti dokumentus. Man padedant, 1947 mety ziemq
neteisitai gavo dokumentus Kk-mas Butautis, Balfiunas.
vardo gerai nezinau, Kazys ar Kostas, ir Cepulis ar Cepas.
dabar gerai neprisimenu.

A5 pakalbedavau su tais banditais, kuriems buvo
reikalingi dokumentai, ir pasakydavau apie tai kunigui,
о Sis galutinai su jais susitardavo ir va^iuodavo doku-
mentq j Kaunq Kur ir pas kg jis juos gaudavo, nezinau.

ADSR 98 r.. 192—196 I.

Ramananskas Pranas. Antano 3., gim?s
1893 metais Raseiniq apskrityje. Betygatos
miestelyjc. Iki areJto Ir sugrji?s U kaleji-
mo — TelSiq vyskupas. Mirfc 1959 metais.

Is vyskupo RAMANAUSKO PRANO savarankiskq
parodymq1

19-17 m. balandzio 9 d.

Sis padarytas prisipazinimas yra iSdava tq menesiq
galvojimo, leidziant laikq kalejimc ir observuojant kalti-
namuosius. Kaltinamieji, visi be i&imties, kaip ir as pats,
kallinami u2 banditizmq arba turejimq rySiu su banditais,
palaikant juos materiaiiai ir moraliai, siekiant pakeisti
Sovietq vald^iq Lietuvoje. Zinant, kick daug jvyko, pra-
dedant I944 metais, zmogzudysciq. kurios praliejo daug
nekalty pilieciq kraujo, kiek sudeginta sodybq ir iSgrobs-
tyta turto, kiek daug fmoniq del palaikymo banditq pa-
traukta atsakomyben, savaime kyla klausimas, kas kaltas
del tos susidariusios LTSR padeties. Ir aS, kaip dvasiskis,
vadovaujqs vyskupijos tikinciqju Smoniq gyvenimui, pri-
sidejau prie tos blogybes praplctimo. Paanalizavus jvy-
kius, tenka dalj kaltes sau prisiimti.

1940—1941 metais Lietuvoje jvedama Sovietq valdzia.
Kaip kas sutinka 5iq naujq santvarkq, pasikeitimq? Mies-

1 Utaisytos kai kurios grubios gramatines klaidos.
лйи Хла»! р,'К*л‘'А >4\
<>'*•>, S*\"Кд'>ёх'~.. \\А\чИ |«t<i « !’*>
цЬи»Ч. ',UX\ny , \<U'> ’4\v*v*
TflKA к А. Л\ "тхл *<Ч\Л VAV, AivH 4.*«^ i
AUl Xti У’ДклС'^'АЧ 1*4 4t*. ,уЛ\чЧ* чл *t
\к<^\д€^к,	д<* Ч\Ж'О'«*Л Ч«> '

‘Vu{ 1<*> ’ 'О * KaU*W' / * к f’444''*4, 
\ М, \<\xV	\л** ’КЧ\О	»

.<;>vLi4\S ч**<ч’'н-	уь'АА..-к

Ь>	>'ач% tiy**» ’•*•

tlHVM Hl<UA<tU>

Vyskupo P. Ramanaiwko parodymil lotokoplja (ir. ir 228, 229. 232 psi.)

to ir kaimo proletariatas su diiaugsmu ir ovacijomis.
Okininkai, ypac stambesnieji, valdininkai, pripratp prie
burZuazines liberalincs santvarkos, — prie§i£kai. Visa
Lietuvos dvasiJkija, nekalbant apie negausias iSimtis,
Sovietq valdiios ativilgiu buvo visai nepalanki. Prie-
Jastis to nepalankumo buvo: netekimas pnvilegijuotos
padeties, kuria naudojosi burzuazincje santvarkoje, neteki-
mas materialities paramos i§ vyriausybes puses ir idejiniai-
rcliginiai jsitikinimai, prieSiSki materialistinei pasauleiiQ-
rai Be to. ir varomoji liberalines spaudos, platinamos
Lietuvoje, gaunamos i§ uZsienio, propaganda, nepalankiai
nuSviecianti Soviety Sqjungos gyvenim^, prisidejo prie
nepalankaus vertinimo Soviety valdzios. Tiesa, Siame lai-
kotarpyje kunigas KrupaviCius vede pasitarimus su atvy-
kusiais is Maskvos asmenimis, kad surasty bendrq vals-
tybes ir bainycios bendradarbiavimo platform^. Niekas
i§ vyskupy ir kunigy neturejo jsitikinimo, kad tokie pasi-
tarimai duoty gery rezultaty. Tikrumoje tie pasitarimai
niekais baigesi. I&davoje to viso susidare stiprus anti-
sovietines santvarkos blokas it dvasiskijos, inteligenti-
jos ir stambesniy ukininky, kurj rcme buvusiy, о dabar
uzdaryty organizaeiju nariai — Sauliai, neolituanai, atei-
tininkai, pavasarininkai Antisovietinis blokas skleid£
kra§te lapelius, kuriuose buvo SmeiZiama Soviety valdZia.
Numanau, kad ir baZnyfios atstovai del anksciau i§de$-
tyty prieiasfiy per sakyklg ir klausykly dare dtdelcs jtakos
Zmonems, stiprindami nacionalistinj ir religinj nusiteikimq
bei prieStaravimy sovietmei santvarkai Tuo metu legaliy
santykiy su Valikanu nebuvo. Bet nelegalius Icngva buvo
palaikyti, nes vyko vokiediy repatriaeija, ir per veikusius
repatriaeijos komisijose asmenis, kurie daZnai vaziuodavo
j uzsienj, galima buvo susiraSyti su Vatikanu A§ pats
1941 mety pradZioje, budamas Kauno vyskupijos kurijoj.
girdejau, kaip gestapininkas, pirmiau buv^s Kauno „Sau-
les" mokytojy seminarijoje mokytoju, dr Fr. Schelz pa-
reiSke vyskupui Brizgiui, jog jis galjs patarpininkauti
susirasinejime su Vatikanu per Berlyne csan&y atstovybj.
Kiek vyskupas faktiSkai pasinaudojo minetomis susisie-
kimo priemonemis, negaliu pasakyti, nes tuomet kurijoje
nebuvau. Tikrai iinau, kad 1940 metais Vatikanas per
savo nuneijy Kaune yra suteikps visiems Lietuvos vysku-
pams plafry teisiy, butent tokiy pat, kokiomis naudodavo-
$i popieiius rehgijos srityje. Todel vyskupai dabar gali
sprpsti visus tuos klausimus, kuriy sprendimq seniau bu-
vo Vatikanas rezervavps sau. 1940 melais spalio menesj
vyskupai buvo susinnkp j savo cilinf metin₽ konfereneijy.
Svarstomieji minetoj konfereneijoj klausimai man neii-
nomi, nes joje nedalyvavau. Kiek girdejau, buvo iskel-
tas kiausimas praSyti vynausybp leisti spausdinti kuni-
gams laikraSfius ir pavesta tuo reikalu rupintis vyskupui
Bnzgiui. Teko patirti, kad nors palankus buvo duo-
tas atsakyinas, bet del popieriaus stokos laikra&tis
neiScjo.

Koks buvo mano vaidmuo 1940—1941 mety
laikutarpyje?

Vyskupijos, kuri patvarke Kauno kunigy seminarijy j
tarpdiecezinf, nutarimu likau pakviestas j Kauno semina-
rijq kaipo destytojas ir inspektorius. Dirbdamas seminari-
joje, klierikus auklejau nacionalistineje ir religineje dva-
sioje. Numanau, kad toji auklt-jamoji dvasia negalejo
jaunimq palankiai nuteikti naujai santvarkai. Mano veik-
la tuo metu neisejo \ri. seminarijos riby, nes isbarstyty klie-
riky lankymas atimdavo daug laiko. o, be to. reikedavo
paruoSti paskaitas. Tenkindavaus tomis ziniomis ir infor-
maeijomis, kurias gaudavau mokomojo persona Io valgyk-
loje prof. Cesmo bute Kaune, prie studenty baznycios,
Sei mo gatveje. Visi profesoriai valgydavo drauge nusta-
tytu laiku. Alvykdavo j valgyklg ir i§ provineijos veike-
jy: prof. Dovydaitis, prof. Erelas ir kt. Visi galvojo, kad
politinis jtempimas dideja, kad karas tarp SSSR1 ir Vokie-
tijos neiSvengiamas, ir tai tik dieny kiausimas. Maneme,
kad sovietinc santvarka tik laikina, jy tures pakeisti, ka-
rui prasidejus, kitokia — burZuazine.

1 TSRS
1941 — 1944 metal

1941 mety birzelio menesio 22 dieny prasidejo karas
tarp SSSR ir Vokietijos. Nuo to laiko LTSR teritorijoje
prasidejo vokiediy okupacija. kuri tpsesi iki 1944 mety ru-
dens. Nesuskubo pasitraukti Raudonosios Armijos dali-
niai, о Lietuvos aktyvistai su Ambrazeviciu prieSakyje
pasiskubino paskelbti naujq Lietuvos vyriausybg ir emo
tvarkyti Lietuvos gyvenimy, manydami, jog vokiediai oku-
pantai jy pripazins ir rcms. Bet vokieciai ir nemane pa-
likti Lietuvy laisva respubltka. Jie panaikino ministerijas
ir jvedc tarcjus, kurie visas direktyvas gaudavo i5 komi-
saro Rentelno Lietuvos savistovumo neliko ne Sesclio,
okupantai naikino Lietuvos gcrybes. Akivaizdoje to. susi-
pratusiy lietuviy veikimas turejo jgauti kitokj pobudj.
Vokiediy okupacijos pradZioje, kai okupantai pasieke Uk-
raine Kaukazy, priartejo prie Maskvos, daug kas mane,
kad SSSR bus jveikta ir sovietine santvarka nebus atsta-
tyla Lietuvos teritorijoje. Veliau, kai vokieciy armija,
vadovaujama generolo Pauliaus, liko Raudonosios Armijos
sutriu5kinta, daug kam teko pakeisti savo paiiGras, nors ir
tuomet dauguma tikejo. jog, sumuSus Vokietijy, syjunginin-
ky tarpe kils nesusipratimai ir ty nesusipratimy isdavoje
kils naujas karas, kuris baigsis SSSR pralaimejimu. Todcl
tarn tenka pasiruoiti. Tokiai padeciai esant, visi buvusios
buriuazincs Lietuvos politiniai veikejai pradejo rodyti, kad
ir slaptai, aktyvum.}: leido j visuoincng atsiSaukimus, infor.
macinius lapelius, biulelenius. Siekiant pasiruoSti btisimam
laisvam gyvenimui, buvo sudarytas 15 visy buvusiy parti-
jy bendras komitetas, j kurj jejo inStnienus Kairys, profe-
sorius Tumenas, advokatas ToliuSis ir kt. Komiteto uSdavinys
buvo koordinuoli visy politiniy partijy veikimy. Ruo-
Jesi ne tik politikai, bet ir kulturininkai. Kaune, vadovau-
jant vyskupui Brizgiui, buvo sudarytos i§specialisty — eko-
nomisty, sociology, juristy, gydytojy, mcnininky komisijos,
kuriy uzdavinys buvo sudaryli smulky busimosios Lielu-
vos atstatymo ir tvarkymo piang, dermant jj prie musq
laikq pazangios dvasios, kad provincijoj gyvenantiems
darbuolojams duotq orientacijg. Vykdavo iJ Kauno su pa-
skaitomis bei pranesimais prelegcntai I TelJius su tos
rusics pranesimais buvo atvykps Matulionis Antanas,
dr Ivinskis Zenonas, Meskauskas, Ambrazcvidius Juozas.
Jie dare praneSimus apie politiny tarptautinf padetj, pa-
kartodami ta padiQ mintj, kad, ilugus Vokietijai, lures butt
naujas karas tarp sqjungininkq, ко iSdavoje SSSR bus su-
musta, ir Lietuva gales atsikurti kaipo nepriklausoma vals-
tybc. Kad visuomenf nuteiktq prieS tarybing santvarkQ,
buvo leidiiamas iurnalas „Archyvas", kuriame neva tai do-
kumentaliai jrodomi tarybines valdiios Ziaurumai. Vokie-
ciq pastatytos valdzios jsakymu buvo suruo£ta „Raudo-
noji paroda*. Si „Raudonoji paroda“ buvo veiiojama po
provincijq. Vokietijq, Sveicarijq. Jq buvo jsakgs suor-
ganizuoti generolas Kubiliunas, pirmasis generalinis ta-
rejas.

Baznyiios vaidmuo tarybines santvarkos ativilgiu vo-
kiediu okupacijos metu buvo prieAiSkas. Tiesa, kai vokiediai
pradejo masiSkai iudyti zydq tautybcs Smones, vyskupai
savo konterencijoj 1942 metais sustate memorandum^ vo-
kieCiq valdiios zmonems, kuriame prase nezudyti imoniq.
Jie sulaukfc neigiamo atsakymo, jog jiems nevalia kiStis
j politikQ. Buvo sakotni pamokslai prie§ vokiediq paskelbtq
rasizmo teorijQ, kalbama prieS nekaltq 2moniq SudymQ.
Baznycios atstovai visgi pries tarybine valdziq aktyviau
pasireiske, negti pries vokiecius (Red. pabraukta).

Koks buvo mano vaidmuo siame lalkotarpyje
tarybines valdzios atzvilgiu ir kokie saitai riso
su nacionalistincmis organizacijomis?

1941 metq liepos menesio pabaigoje vyskupas {sake
grjHi is Kauno j TelJius ir ten organizuoti kunigq semi-
narijQ. Pavcstq darbQ atiikau, ir seminarija pradejo
niokslo rnetus. Li kd a mas iJtikimas savo nacionalistmcms
idejorns, klierikus auklejau lokioje pat dvasioje. Patyrjs,
kad naujy kandidaty tarpe yra buvusiy komjaunuoliy ar-
ba kuriuo nors biidu susijusiy su tarybincmis jslaigomis,
priklausiusiy aktyvui, juos Salinau is seminarijos. Savo
pamoksluose esu parei&kps savo pasitenkinimy pasikei-
tusia santvarka. Pradzioje okupacijos, kaip ir kiti, rnaniau,
jog tarybine santvarka negrjS, о 1943 metais, kai pradejo
ai&kcti vokieciy zlugimas, del to susirupinau ir su kitais
svarstydavau, kaip iJvengus tos nelaimes. Savo neigia-
my nusistatymy tarybines santvarkos ativilgiu pareiks-
davau kalboje su kunigais, tuo biidu vcikdamas nusitei-
kimy prie§ Taryby valdziq Rimtai galvojau trauktis su
besitraukianfrais vokieciais. Bet pareigos jausmas, kad
rcikia likti su Zmonemis ir dalintis jy likiinu, vertc likti
Lietuvoje. Neziilrint iiauraus likimo, nesigailiu likps, nes
jauciu. kad bent §iuo atzvilgiu esu savo pareigy atlikgs.
Prasidejus vokieciy okupacijai, Telsiuose veikc „aktyvis-
tai“, kuriems vadovavo Jurkus Domininkas ir nacionalistai
Voldemaro pasekcjai, vadovaujami Kruopio. Savo esme
vieni nuo antryjy nesiskyre. Be ,,aktyvisty“ ir naciona-
listy, veike ir kitokios formacijos, kaip LLA ir kt. Vokie-
ciai, patyr?, kad niekas iS lietuviy nenori stoti j kariuo-
men?, panoro pasinaudoti generolo Plechaviciaus auto-
ritetu. VokieCiai sutiko leisti generolui Plechaviciui
formuoti karinius dalinius kovai prieS SSSR. Kadangi
lie daliniai turejo buti apmokomi lietuviy karininky, ge-
nerolas Piech avitius pradejo organizuoti karo mokykly,
kurioje turejo buti ruoSiami karininky kadrai. Paskelbus
atsisaukimy, raginantj stoti j karo mokyklq, nemazas
skaicius jaunuomenes vyko j karo mokyklq. Po trumpo
laiko karo mokykla buvo paleista, о pats generolas Ple-
chavicius, vokieCiy valdzios jsakymu, buvo suimtas su
savo Stabu. Nors tiesusipratimy tarp Plechaviciaus ir vo-
kieCiy valdzios neZinau. bet teko nugirsti sitokj aiskinimy,
kad vokieCiy Ryty fronto vadovybe pareikalavusi i§ Ple-
chaviCiaus savo formacijas siysti j fronty uz Lietusos
teritorijos sieny, о PlechaviCius sutikgs duoti savo for
macijas tik Lietuvos teritorijoje. Vokieciai. palaikg Pie-
chaviciy su jo Stabu internuolg vicnoje Latvijos terito-
rijos pilyje, po kokio pusmecio jj paleido. Kadangi buvo
manyta ir laukta s$jungininky tarpe nesusipratimy ir, zlu-
gus Vokietijai, tarybine kariuomenc turejo likti Lietuvos
teritorijoje trumps laikq, todel galvota ir tartasi, kas
daryti, besitraukiant vokieciy sumujtai kariuomenei. Dau-
gumos manyta, jog inteligentijai reikia pasitraukti j Vo-
kietijos gilumq, о tie, kurie negali vykti j Vokietijq, kilus
karo konfliktui tarp sqjungininky, sudarys partizany bu-
rius kovai pries tarybing kariuomeng. Tokio samprotavimo
iSdavoje atsirado miskuose pusiau karincs formacijos,
pavyzdZiui, „Vanagai**, „Zemaiciy legionas“ ir kitos ban-
dos be pavadinimy. Didele gi dalis visuomenes, viskg pa-
likusi, pasitrauke su besitraukianilia vokiefiy sunykusia
armija j Vokietijq. Koks stiprus buvo jsitikinimas, jog
karas greitai baigsis ir Lietuvoje nebus tarybines santvar-
kos, matosi is to fakto, kad vyskupai, susirinkg j savo
meting konfercncijq 1943 mety spalio mcnesj, platiai
svarste apie visos baznytines provincijos Eucharistinio
ко ng re so susaukimy 1945 metais. Buvo smulkiai aptarti
paruosiamieji darbai, dalyviy skaicius. Jis turejgs buti
milzini£ka reiiginio pobudzio demonstracija, kaipo pa-
deka dievui uz atsipalaidavimq Lietuvos nuo tarybines
santvarkos. Ir sekanliais, 1944 metais, balandzio mene-
sio 16—17 dienomis jvykusi Kaune vyskupy konferencija,
kurioje ir as dalyvavau, svarste Eucharistinio kongreso
paruoiiamuosius darbus. Sioje konfereneijoje buvo pri-
imtas sveikinimo tekstas Pijui XII, kuriarne, be pagarbos
ir i£tikimybe$, episkopatas pareiske ir pasiryzimq neleisti
jsigaleti komunlstmei doktrmai Lietuvoje. Tuo metu epi-
skopatas galejo ry§ius palaikyti su Vatikanu per Berlyne
gyvenantj nuneijy arkivyskupq Orsenigo

18 7t>dlkai bninyflo* pricglobxiyfr

225
Mano susitikimas su ,,Vanagq" atstovu

1944 mety liepos menesio pabaigoje ar rugpiuiJio md-
nesio pradzioje TelSiq katedroje buvo iikilrnds. Pamaldas
laik» vyskupas V. Borisevidius. Buvo paprotys, kurio lai-
kesi vyskupas Borisevidius, kad tokiais atsitikimais visus,
kurie jam patarnaudavo per iSkilmes, kviesdavo pas save
piety. Mmetg dieng nuvyk^s j vyskupo Boriseviciaus butg,
be atvykusiq seminarijos profesoriq kan. Antano KruSos,
kan. Petro Mazelio, rodos, kan. Justino Juodaidio, kan.
Kazimiero Steponaidio, kun. Kazimiero Ruibio, kun. Prano
Baltnmo, radau ir vieng pasaulietj Stasj Kaupg. Stasys
Kaupas buvo mano mokiniu Telsiq mokytojq seminarijoje,
kurioje aS desdiau lietuviq kalba ir reiigijg, todel gerai
pazjstamas. Tuo metu Stasys Kaupas buvo TelSiy pradzios
mokyklos mokytoju. Tuoj susedome prie stalo pietauti. Kai-
hos buvo bendro pobudzio. Kiekvienas dalyvis kalbejo
apie tai, kg tcko jam iSgyventi. О tq pergyvenimq biita
daug, nes tuo metu, artejant Irontui, tarybine aviacija
labai suaktyvejo ir kiekvicng naktj girdejosi motorq ilii-
mas, males! pakabintos lempos, sukeltq gaisrq pasvaistes.
Pietus truko apie vieng valandg. Po piety, atsisveikinus
piety dalyviams su Seimininku, vyskupas Borisevidius ma-
ne ir Stasj Kaupg pakviete trumpam pas save j kabinetg.
Kabinete, kreipdamasis ] mane, jis pasake, kad mokytojas
praSo skirti kuniga-kapeliong zmoniq formacijai, kuri va-
dinasi „Vanagai" ir gyvena miSkuose tarp Plateliq ir Al-
sedziq. Stasys Kaupas pridejo, kad jj pasiunte „Vanagq"
formacijq stabas. iSklaus^s vyskupo Borisevidiaus parei§-
kimq ir Kaupo paaiskinimg, pareiSkiau savo nuomonf, kad
kapelionai skiriami tik reguliariai kariuontenei, о Siaip
jau susimeteliams netikhj skirli kapelionus. Jei „Vanagq“
lonnacijos dalyviai nori sulvarkyti savo dvasinius reika-
lus, tcsikreipia j artimiausiq baznyciq kunigus ir su jais
tanasi siuo reikalu Buvo nurodyta, kad artimiausieji baz-
njlkaimiai bus Plateliai ir Alsedziai. Vyskupas Borise-
vtdius su tuo sutiko, ir taip liko iSsprgstas klausimas. Pu
to Stasys Kaupas ir as atsisveikinome su Seimininku ir
iSejome. Apie „Vanagq" formacijas, jq tikslus ir uidavi-
nius, apie jq vadovybg ir skaiciq Kaupo nesiteiravau.
Paties Kaupo daugiau neteko matyti. Netiesiogiai apie
„Vanagus" teko ijgirsti i§ atsitiktinai apsilankiusio Siau-
liq mokytojq seminarijos direktoriaus Laurinaidio. Jis pa-
pasakojo, kad tarp „Vanagq" ir „savisaugos" bataliono
vadovybes esqs didelis nesutikimas. „Vanagai" vadina „sa-
visaugos" bataliono intones parsidaveliais vokiediams, о
pastarieji „Vanagus"—tinginiais, zmoniq pleSikais, kurie,
uiuot aktyviai ir viesai kovojg prieJ Raudonqjq Armijq, pa-
sislepe krumuose. Vyskupas Borisevidius pasakojo, kad, i§-
girdgs, jog „Vanagai" ruoSiasi iiiudyti tarybinius imones,
vyko i§ Zemaiciq Kalvarijos, kurioje laikinai buvo apsi-
stojgs, j Alsediius pas klebonq, kur turejo jvykti susitiki-
mas su „Vanagq" vadovybe, kad jq sulaikius nuo zmoniq
iudymo. Pasitarimas nedavgs jokiq vaisiq, nes „Vanagq"
vadovybe pasakiusi, jog tai ne nuo jq pareinq. Tiek tu-
rdjau ziniq apie „Vanagus". Su теки iS „Vanagq" nete-
ko susitikti. Tuo tarpu vokiediai buvo is Lietuvos terito-
rijos ijvyti ir grqzinta tarybine santvarka.

1944—1946 metal

Atstadius tarybinp santvarkq, gyvemmas pradejo tvar-
kytis. Vyriausybci riipi atstatyti karo sunaikintas kraStas,
sustiprinti tarybing santvarkq. Tam darbui ji noretq
jtraukti visas kurybines jegas. Nutilus patrankq dundc-
jimui, netrukus pasimatc gaisrq pasvaistes, pasigirdo
moterq ir vaikq vcrksmas, nes jos neteko savo vyrq, о vai-
kai — savo tevq. Tai buvo darbas banditq, pasisldpusiq
miSkuose.

Kokiq pozicijq baznydia ufcme Siame dalyke? Kai ku-
rie vyskupai savo ganytojiSkuose laiSkuose pasmerke 2u-
dymq nckaitq Zmoniq, kiti, pavyzdiiui, vyskupas Borise-
vicius, netiesioginiai Sj reikalq palieU. jsakydami kunigams
aiSkinti dievo jsakymq „NeZudykl". Vyriausybe jaute, jog
sitoks klausimo sprendimas пега pilnas ir pakankamas.
Todcl buvo kreiptasi j vyskupus ir leista jiems susirmkti
Kaune j konferencijg specialiai svarstyti banditizmo klau-
simg. Si konferencija jvyko 1946 mety vasario pabaigoje.
Joje ir man teko dalyvauti. Buvo pateikti trys projektai.
Apsistota prie arkivyskupo Rainio projekto, kaip genau-
siai paruoito. Vyskupij nuomone, pirmasis kblektyvinis
laiSkas, pasibaigus karui, turety buti pilnesnis ir turetq
paliesti ne vieng klausimg, о apimli placiau gyvenimg.
Minetas projektas buvo priimtas su mazomis stilistikos
pataisomis. Tuo buvo padaryta didele klaida, nes vysku-
рц balsas galejo bent dalinai sumazinti zudynes. Dalis
kaltcs ir man, kaip dalyviui, atitenka.

Rysiai su banditais

1945 metais vasario menesj atsiliktinai tarnybiniais
reikalais atejfs pas vyskupu Boriseviiiy radau pa^jsta
mg Edvardg Miseviiig ir du nepazjstamus vyrus. 1§ Mi-
sevidiaus kalbos paaiSkejo, jog pastarieji buvo bandity
vadai Jazdauskas-„Sarunas" ir Kubilius, kurie atvyko pas
vyskup? praJyti paramos produktais sau ir savo imonems.
Vyskupas Borisevicius paJadejo param? suorganizuoti.
Kitame poscdyje turejo buti aptartas Selpimo klausimas
smulkiau. Kiek pamenu, §iame posedyje nedalyvavau,
nors uZtikrinti negaliu. Su Kubiliumi netcko susitikti.
Kokiai bandity formacijai jis vadovavo, kur ji buvo,
nezinau. Tik vyskupas Borisevidius, grjips i$ Vilniaus

MvbUvii,
ЪчЬ foti t	ЧС

4k "	J t.^vxk.

4.	>'|\^S ^Avd isit ТКЧ

.AS (n»\о U,b-

tlVV Л”Ч?.ЧДАък» Кик	WJjU*

\<x'h kLc. ‘ Ч ч »*•	) Ч!к‘1

\<ч\	ч.*» •

po tardymo, kalbcdamas apie areSto prieJastj, pasakd, kad
del Kubiliaus atsilankymo buvgs suimtas ir kad neiinojfs,
jog Kubilius cs?s paraSiutistas vokiediy. Kadangi Jaz-
dauskas-„Sarunas“ buvo apsigyven^s netoli TelSiy prie
Lieplaukes bainycios, jj keletq sykiy madiau i§ tolo, bet
nieko nekalbcjau. Su Misevidium susitikau Kaltineny kle-
bonijoj, kurioje jis buvo apsigyven^s, rekomenduojant Bo-
riseviciui. Kiek teko patirti, tarpininkaujant vyskupui
Borisevidiui, produkty banditams atvezc Tirksliq klebonas
kunigas Kiele Antanas ir Zemaiciy Kalvarijos klebonas
kunigas Podolskis Vladas. Tai i§ jy padiy girdejau. Taigi
mano kalte, kad, zinodamas, jog vyskupas Borisevidius
dirbo nusikalstam? darb?, jo nejspejau ir pats tapau tai-
kininku. nors ir netiesioginiai. Sia proga turiu pareikSti.
jog neteisingas buvo mano atsakymas tardytojui, kad ne-
iinojau vyskupo Borisevifiaus areSto metu, jog jis dir-
bps nusikalstamus valstybei darbus. Skaitau sad
nusikaltimu, kad 1945 metq rudenj suteikiau piniginp pa§al-
pq mokytojai Sedleckienei TelSiq valsJiuje. Tai buvosiomis
splinkybemis. Vien$ vakarq vaikSCiojau prie bainy-
cios. IS baznycios i§£jo mokytoja Sedleckiene, kuriq nuo
seno pazinojau, nes nuo 1924 metq mokytojavo TelSiuose.
Ji kreip£si j mane, sakydama, jog yra keblioje padetyje.
Mat, jos keli pazjstami, kurie iki Siol slapstesi, noretq
pasinaudoti vyriausybes amnestija ir uisiregistruoti, kad
legaliai galetq gyventi. Jie esq labai apiplySp, negalj taip
pasirodyti vieSumoje. TodH jos prasq piniginds paramos,
о ji irgi neturinti, bet norinti pagelbcti. Ar a§ negale-
Ciau suSelpti juos? Susyk nezinojau kas daryti: neduoti,
reiskia pastumeti j pleSikavimq Kadangi vyriausybes min-
tj taip supratau, jog norintiems reikia padcti registruotis,
nutariau duoti praSomq pinigq sum? — vir§ tukstancio
rubliq ir taip pasakiau mokytojai Sedleckienei: „Duodu
tavo atsakomyben. Tu juos paZjsti Jei registnmsis, duok
pinigus, jei nesiregistruos, neduok, grqiink man". Po ke-
liq dienq sutikau gatveje minctgjq mokytojq, ir ji man
pasake, kad anie vyrai jsiregistravo ir legaliai pradejo
gyventi.

Daugiau jokiq rySiq su banditais 1945—1946 metq Ьё-
gyje neturejau4 jokioje pogrindzio organizacijoje neda-
lyvavau.

PrisipaSjstu save kaltu, kad antitarybiniais pamokslais
idejiSkai galejau stiprinti nacionalistines sroves ir ma-
Sinti imoncse pasitikejimq tarybine santvarka Prie nusi-
kalstamo darbo priskaitau ir tai, kad nusikaltusicms ta-
rybinei santvarkai kunigams daviau progos pasislcpti,
pavyzdiiui, kunigui Petrikui Kostui, kunigui Balciunui
Antanui, kunigui OlSauskui Kazimierul
Kunigai ir banditlzmas

Negalima gincyti to fakto. jog buvo kunigq. kurie tu-
rdjo su banditais ryAius, pavyzdtiui. kunigas Alminas
Adomas, buvps Rietavo klebonas. Jis paliko parapiji} ir
slapstosi. Kunigas Kostas Juodvirsis, buv^s ViekSneliij
klebonas. dingps be Zinios. K«ti saugumo organq suimti
ir nuteisti uz rySius su banditais. Visgi dauguma kunigq
realiai vertina padctj ir banditizma smerkia. Kai kurie,
pavyzdfiui. kunigas Papuleigis, Zarenq klebonas. daug
kam padejo jsiregistruoti, kunigas Einoris. Rietavo kle*
bonas, kunigas StaSevifius. Saukcnq klebonas. Galiu pa-
tikinti, kad TelSiq vyskupijoj пега kunigq tarpe organi-
zaciios, pasistaciusios sau tikslq veikti pries tarybiny san-
tvarkq organizuotai arba pakrikai. Reikia pripaSinti, kad
kunigija pozityviai пега jsijungusi j kraAto atstatymo dar-
bq. Bet tarn, kad Zmones persiorientuotq, persiaukletq,
rcikalingas laikas ir darbas. Atrodo, jog einama gera
kryptimi. Tai matosi is valstybines paskolos pasiraAymo
ir grudq vajaus, kuriame ir kunigai neatsiliko.

Vatikanas ir Lietuvos kunigija

Nuo 1944 metq rudens tarp episkopato ir Vatikano
пега legaliq ryAiq. Ar yra nelegalus, nieko tikro negalima
pasakyti. Gerai Zinau. kad iki mano areSto nebuvo gautas
joks ra.Atas, jokia instrukcija iA Vatikano. Tiesa, esu gir-
ddjps Kaune iA prelato Jakubausko 1946 metq pradzioje,
kad turj tikru Ziniq apie arkivyskupq Skvireckq. kad jis
gyvenqs Sveicarijoje pas Turauskq. Jis nepasake. iA kur
tas Zinias yra gavps ir kuriais keliais. Gal girdejo per
radijg. Nesant santykiams su Vatikanu. negali buti kal-
bos apie jo jtakq j dvasininkijos protavimq. Jei ir biitq
tokie santykiai, tai kunigai. pripazindami jo autoritetq
religijos srityje, politikoje gali j jo nuomonp neatsiivelg-
ti: tai jq asmeniAkas dalykas.
Kunigu seminarija Ir taryblnt santvarka

Nors uz kunigy seminarijos veikima TeHiuose nesu
atsakingas, nes nuo 1945 mety pradiios ji turejo savo
atskirq vadovybg ir buvo vyskupo Boriseviciaus zinioje,
bet a§ buvau joje destytojas. Seminanja pradejo veikti tuo
metu, kai buvo paskelbta mobilizacija. Kadangi klierikai
buvo atleidz»ami nuo karines prievoles, tai labai daug kas



-	- - у --

*> U $ » $ Иуя к

^1'Лч	\<«Дс\ч

* K4 ,
4 ItL



л,Цг ; * \м V hbH

Хл

'лл*Л Vi

4.* ,U a * A; 4.

4v^..5





panoro jstoti j serninarijq, kad iSvengty karines prievo-
Ids. jspejome rektoriy, kad gerokai patynncty kiekvienq
kandidatq Atrodo, buvo patekp tokie, kuricms seminari-
joje ne vieta, bet, kiek finau, vietos saugumo orgauai
daznai tikrindavo klienky sqraSus ir pafius klierikus
Vadovybei sunkiy priekaiSty пега padarv
Isvada

Sis mano palaidas, paskubomis paraSytas raStas yra
ne kas kita, kaip ispazintis mano kalciij prieS tarybines
vyriausybes organus. Si ispazintis rodo, jog daug kame
nusikaltau tarybinei santvarkai. Tie nusikaltimai juo yra
didesni, juo atsakingesn? turejau uZemps vietg visuome-
neje. Tai, k;j prisipaiinau, prisipazinau nuoSirdziai ir ne
kokiais asmeniniais sumetimais, bet kad ticsai ir zmoni-
jai patarnaudiau, ..zmogiska suklysti, bet kvaila klaidoje
likti“. Kalejimas dave progos rinitai pagalvoti, kad gyve-
minus eina paiangos keliu pirmyn, ir tie, kune nesideri-
na prie gyvenijno, lieka nusluoti. Noreciau, kad Siq mano
iSpaiintj suprasty kaip nuosirdy pnsipazinung. Gyveni-
mas pasuka ta kryptinii, kuri atitinka realiai santvarkai.
tarnaujaniiai visai zmonijai

ADSR 27 r. iW- 205 I.

Juodaitis Justines, Juoro s. cimps
1899 metais Sakiy apskriiyjc, Slntauty vals-
Jluje, Pavilktiniq kaime Baige kunigy semi
• narijy. muktsi Kauno Ir Romos d .mininkony
unhersiletuose. di-ste	TciShj kunigy

seminarijuje; kanouninkas. TcUiy vyskupijos
kapltulos narys, 1946—19411 nutais — TelJiy
vyskupijos valdytojas.

Is vyskupijos valdytoju JUODAIC1O JUST INO parodymij

1950 tn. sausio 12 d.

Vokiefip okupacijos metais kataliky dvasimnkija ir jos
vadovai,— jei ir ne visi, tai bent didiioji dauguma,—
aktyviai dirbo ТагуЬц Sqjungai priesi5k$ darbq: visaip
гётё vokiSkuosius faSistinius okupantus ir уок1её1у karluo-
menf. leido ir dalyvavo leidiiant antilarybinius naclona-
listinius laikraSfius bei antitarybin? §meiziki§ky literature,
sake antitarybinius pamokslus, о kataliky dvasininkijos
vadovai — vyskilpai — siuntincdavo antitarybinius ganyto-
jinius laiskus.

1944 metais, iitvadavus Lietuvos TSR i§ liitlerininky,
kataliky dvasininkijos vadovai buvo nusistatf prie§ Ta-
ryby valdiios atkurimg Lietuvoje. Jie, taip pat. kaip ir aS,
mane, kad Taryby valdiia Lietuvoje bus laikinas reiSki-
nys. ir tikcjosi. jog Anglija ir Amerika neleis Lietuvai
susijungti su Taryby Syjunga. Todcl kunigai aktyviai ко-
vojo prieS Taryby valdziy ir vare antitarybinf propagan-
da sake antitarybinius pamokslus baZnyciose, prieSinosi
jvairioms Taryby valdzios pricmonoms ir aktyviai гстё
ginkluotas bandity gaujas, atvirai kovojandias prieS Ta-
ryby valdziQ.

Konkrediai epie kataliky dvasininkijos ir jos vado-
vu — vyskupy Borisevitiaus ir StaugaiSio antitarybirif
veikly Telsiy vyskupijoje vokie£iy okupacijos metais ga-
liu pasakyti Stai ka

Buvo leidiiama ir platinama jvairi antitarybine litera-
tura Kunigas PilipaviCius parase ir i.Meido TelSiy kurijos
subsidijuoty zinomy antitarybin? knygy ,,2emaiciy kanki-
niai", kartu su kunigu Kazimieru Oliausku bendradarbia-
vo tuo metu TelJiuose leidJiamame antitarybiniame na-
cionalistiniame laikraStyje „Zemaidiy feme**, о daugclis kitu
kunigy rinko Sinomam antitarybiniam Zurnalui „Lietuvos
archyvas" jvairiy antitarybinp SmeizikiSkq medziagy.

Kunigai, sakydami bafnydiose antilarybinius pamoks-
lus, vare aktyviq antitarybin? propaganda kuriy гётё ir
skatino TelSiy vyskupijos vadovai — vyskupai Borisevi-
Cius ir Staugaitis. Jie siuntit^davo antitarybinius, vadi-
namuosius ganytojinius, laiSkus, kuriy dalis buvo para-
Jyta tiesioginiu gestapo nurodymu
Kunigai aktyviai dalyvavo vokiediy okupacijos val-
dzios organy ir lietuviy nacionalisty sudaryty vadinamy-
jy „pagalbos komitety" veikloje. Tie komitetai rinko 15
gyventojy daiktus, produktus ir pinigus vokiediy kariuo-
menei.

I5vadavus Lietuvos TSR i5 hitlerininky, dauguma ku-
nigy ir jy vadovy, budami prie5i5kai nusiteikg prie5 Ta-
ryby valdiiy, t$sc* antitarybinj darby. aktyviai varC anti-
tarybinf propaganda, sakydami dviprasmiSkus, о kartais
ir atvirai antitarybinius pamokslus, atkakliai prieSinosi
jvairioms Taryby valdzios priemonems Lietuvoje ir teikC
aktyviy materialinp ir moraling paramy bandity gaujoms
ir nacionalisty pogrindziui jy kovoje pries Taryby valdziy.

Pavyzdiiui, buvfs Telsiy vyskupijos valdytojas vysku-
pas Borisevidius 1945 metais pats uzmezgc nusikalstanuis
rySius su vadinamojo „Zemaidiy legiono" vadeivomis, vo-
kieciy parasiutininkais Kubiliumi, Jazdausku ir Misevi-
Ciumi, per TelSiy vyskupijos kunigus Polonski, Kiely ir
kitus rinko i5 gyventojy daiktus, produktus bei pinigtis
tai bandity gaujai ir slope jos vadeivas pas TelSiy vysku-
pijos kunigus. Minetas vokiediy parasiutininkas Jazdaus-
kas slapstosi pas kunigg Na5leny, dirbdamas zakristijonu.

Turiu prisipaiinti esys kaltas, kad tuomet padejau Bo-
risevidiui palaikyti nusikalstamus ry5ius su tais asmeni-
mis. Mano anksdiau duoti parodymai, kad su Kubiliumi,
Misevidiumi ir Jazdausku. esy, buvau tik vieny karty atsi-
tiktinai susitik^s per pietus pas vyskupy Boriseviciy ir
neZinau, kas jie tokie, neteisingi.

Kaip jau anksdiau esu sakps, su „Zemaiciy legiono"
vadeivomis Kubiliumi, Jazdausku ir MiseviCiumi susipa-
iinau apie 1945 mety kovo menesj pas Boriseviciy. pas
kurj buvau pakviestas pietauti ir kur radau tuos asme-
nis. Iki tol zinojau, kad Misevidius yra geras Borisevidiaus
paijstamas, bet pats su juo jokiy rysiy nepalaikiau. Ku-
biliy ir Jazdausky tuomet sutikau pirmy karty
Kai nucjau pas Borisevidiq, §is pristate man Kubiliq,
Jazdauskq ir Miseviciq, kaip „misko brolius**, kuriems
reikiq padeti. Pietaujant Kubilius, Jazdauskas ir Misevi-
Cius skundcsi, kad jiems tenkq mi§ke kpsti Saltj ir alkj,
о Borisevidius pasake man, kad a§ turjs jiems padeti ir
gauti Jazdauskui i5 karinio komisariato reikalingus do-
kumentus. Vcliau as tai ir padariau, о kaip — smulkiai
papasakojau anksciau.

Po to susitikimo Boriseviiius man sakesi papraSfs pa-
deti banditams kai kuriuos TelSiq vyskupijos kunigus,
kuriais „galima pasitiketi". kaip antai, Polonskj ir Kielq

Be to, man paciam vcliau i§ pasikalbcjimq paaiJkejo,
kad kunigas Nailenas. Borisevifiui pavedus, slapste savo
parapijoje, kaip zakrislijona. paraiiutininkq Jazdauskq.

Kart? vyskupas Borisevicius nusiminps man pasakojo
apie lai, kad VSM organai sucnie kazkokj vaikinq, kuris
veic banditams is kunigo Polonskio pastarojo surinktus
jiems maisto produktus.

Kartq. 1945 metq vasarq pas Boriseviiiq. kokia proga,
neprisimenu, buvo tekilmingi pietiis, kuriuose dalyvavo
keletas kunigq. Dabar gerai neprisimenu, kas tada buvo
pas Borisevidiq, tik 2inau. kad tenai buvo ir Jazdauskas.
Per pietus kalbedamasis su Jazdausku, paklausiau, kam
jie 2udo tick daug Zmoniq. Jis atsak£, kad jie turj savo
teismq ir tik to teismo nutarimu iudq tuos zmones, kurie
aktyviai padeda Tarybq vald2iai ir kuo nors nusikaltp
banditams.

Mazdaug po menesio pas mane uiejo Jazdauskas su
kafkokiu nepaijstamu Smogumi, kurj jis pristate man,
kaip savo draugq ASoklj, ir pasake, kad juos atsiuntps
pas mane BoriseviCius ir kad jiems reikiq 1000 rubliq. Kam
ASokliui buvo reikalingi tie pinigai, jie tada man nesake.
Asoklis tik pareiSkc. kad jam labai reikia pinigq. A§ da-
viau jam 1000 rubliq, ir jie i§ojo. A&oklis tuomet
man papasakojo anksdiau mokpsis Klaipedos pedagogi-
niame institute, о dabar gyvenqs pramanyta SilkoSos pa
varde. kuri sudaryta IS jo ttkrusios pavardes — ASoklis
garsq.

Viliau ASoklj maciau kelety kartq TelJiuose, gatveje
ir katedroje, tadau jokiy rysiy su juo nepalaikiau Kas
buvo ASoklis, kokia jo padetis buvo gaujoje ir kur jis yra
dabar, nezinau.

Be to, kaip jau anksdau sakiau, a§ daviau Borisevi-
dui 2000 rubliq, kurie buvo perduoti Jazdauskui. Daugiau
jokiy nusikalstamq rydy su „Zeinaidy legiono" vadeivo-
mis nepalaikiau.

Kataliky dvasininkijai aktyviai dirbant antitarybinj
darby, Tarybq valdzios organai feme suimincti ir teisti at-
skirus kunigus, varandus antitarybing propaganda, pa*
laikancius rysius su nacionaiistq pogrindziu ir teikiandus
paramq banditq gaujoms. Todd kai kurie kunigai, dirbg
prieSvalstybinj darby, bijodami, kad jq nesuimtq u 1 pa-
darytus nusikaltimus, ir norcdami iSvengti atsakomybcs,
erne keisti savo tarnybos vietq, vaJincti i§ vienos vysku-
pijos j kitq. Kai kurie jy net jsigijo suklastotus dokumen-
tus iSgalvotomis pavardeinis, о kiti gyveno nelegaiiai,
slapstosi nuo Taryby valdzios organy, kur ir kaip gale*
dami. Kai kurie kunigai — Krufikas, slapst^sis pramany-
ta Kruiinsko pavarde, Bielskus, PetkeviCius, Jocas ir kiti,
apie kuriuos jau anksdau kalbojau,— irgi turejo suklas-
totus dokumentus. Jie kreipcsi j mane, kaip j TelSiq vysku-
pijos valdytojq, praSydami priimti juos pas save j vys-
kupijq ir padeti jiems,

Prisipazjstu esys kaltas, kad keletq kartq, kai j mane
krcipesi nelegaiiai gyvenusieji kunigai, zinodamas, jog jie
dirba (kunigas Krudkas) arba spejau dirbant (kunigy
Bielskqi priesvalstybinj darby, pricmiau juos j TelSiq
vyskupijq, aprupinau tarnyba ir sudariau jiems palan-
kias sqlygas gyvenant legaliai slapstytis nuo Tarybq val-
dzios organy
1950 m. иахагш 2/ d

Prie Rainiy mlSko iydai buvja Saudomi maidaug me-
nesj. Ten buvo suSaudyta apie 300 iydy.

Vienas ty JveriSkumy organizatony buvo Juodikis,
maidaug 35—40 mety amZiaus. Smetonos reiimo metais
Juodikis tarnavo TelSiy policijoje, 1940—1941 metais buvo
kafkur dingps: TelSiuose jo nebuvo matyti.

1941 mety birzelio menesj. prasidejus karui tarp faSis-
tines Vokietijos ir Taryby Sqjungos, Juodikis tuojau vel
pasirode TelSiuose, uzmezg£ ryiius su gestapu, aktyviai
dalyvavo suiminejant ir saudant tarybinius aktyvistus ir
organizuojant zveriskus zydy Saudymus.

Vokiefiy okupacijos metais Juodikis buvo TelSiy apskr.
policijos virSininku, о veliaujj nukove tarybiniai partizanai.

Su Juodikiu buvau paijstamas ir keletq karty buvau su-
tikps jj pas vyskupq Staugaitj ir Ramanauskq, tadiau kokiy
nors nusikalstamy rySiy su juo nepalaikiau.

Juodikis Svendiy metu lankydavosi su olicialiais vizi-
tais pas Staugaitj ir kunigy seminarijos rcktoriy Rama-
nauska, sveikindavo juos su Sventemis. Ar turejo Juodi-
kis kokius nors kitus tikslus, lankydamasis pas Staugaitj
ir Ramanauskq, neiinau.

Su Juodikiu dar vienq ar du kartus buvau susitik^s pas
TelSiy apskrities virSininkq Ramanauskq, pas kurj buvau
nuejps prasyti, kad grqiinty seminarijai Taryby valdiios
metu nacionalizuotq zemp, iSlaisvinty nacionalistq biirio —
savisaugos dalinio dalyviy — u2imtq pirmq seminarijos
aukstq ir kitais iikiniais reikalais.

Kaip jau sakiau 1950 mety sausjo 2 dienq, 1941 metais
gestapminkai ateidavo pas vyskupq Staugaitj ir tardavosi
su juo. kq daryti su jy suimtais komunistais ir tarybiniais
bei partiniais darbuotojais, noredami gauti is Staugai6io
ty suimtyjy charakteristikas. Staugaitis papasakojo man
apie tai ir pasakc, kad nepazjstqs visy suimtyjy ir apie kai
kuriuos nieko negalcjps pasakyti. Pasak^s keletq suimtyjy
pavardziy, jis paklause, ar aS negaleiiau jq charakten*
zuoti. Ty pavardiiy dabar neprisimenu. Taciau as ty imo*
my taip pat nepazinojau ir nieko apie juos negalejau pa*
sakyti. Tada Staugaitis pasake paklausiys Kucinsko arba
Nanjausko, gal but, jie juos pazjsty, taciau ar jis klause jy,
nezinau.

Be to, kaip jau sakiau, kai kurie suimtyjy gimines
kreipcsi j mane, pra&ydami pasirupinti, kad gestapas pa*
leisty jy artimuosius. Ai raiiau atitinkamus pareiikimus
gestapo viriininkui ir per Kuiinsky perduodavau juos
gestapui.

Staugaitis man sake, kad suimtuosius charakterizuoti
jj prasfs mano minetas Tcliiy apskrities virsininkas Ra-
manauskas.

TelSiy apskrities virsininkas Ramanauskas buvo gerai
pazjstamas su vyskupu Bonsevidiumi, palaike labai arti-
mus santykius su vyskupu Ramanausku ir vadino jj
„savo dёde•, nors jie ir nebuvo gimines. TaCiau ar jie pa-
laike kokius nors nusikalstamus rysius, nezinau.

Kokius rysius Teliiy apskrities virsininkas Ramanaus-
kas palaike su vyskupu Staugaiiiu, nezinau, iiskyrus tai,
kad Ramanauskas gavo ii Staugaicio suimty komunisty
ir tarybimy aktyvisty charakteristikas.

,,2emai£iy femes'* laikraido redaktorius Mockus ret-
kar€iais uzeidavo j kurijy ir prasydavo straipsniy jo
redaguojamam laikraiciui. Рогу karty paraiiau ir atida-
viau jam apie blaivybf straipsnius, kurie ir buvo iispaus-
dinti ,,2emai£iy Semes" laikraityje. Daugiau jokiy rysiij
su Mockumi nepalaikiau. ,,2emai£iy feme" buvo naciona-
listinis (aSistinis laikrastis; jame por$ karty buvo isspaus-
dinti mano straipsniai apie blaivybg.

IS religinio kulto tarnautojy artimiausius rysius su Juo-
dikiu palaike buv^s lelSiy gimnazijos kapeiionas kunigas
Jonas Kufinskas.

Su Telsiy apskrities virSininku Ramanausku ir Tel§iy
komendantu Svilu gerai pazjstamas buvo vyskupas Bori-
bevidius. Ramanauskas ir Svilas dainai lankydavosi pas
Borisevidiy, tadiau kokie buvo tie jy ry§iai, nezinau.

Artimus rysius su Ramanausku palaike ir buvjs TelSiy
dvasinio tribunolo pirmininkas prelatas Narijauskas (mi-
r?s 1943 metais).

PrisipaZjstu, kad tuo metu buvau prieSi^kai nusiteik^s
prie§ Taryby valdziy ir buvau patenkintas, kai, faSistinei
vokieiiy kariuomenei puolant, Tarybine Armija pasitrauke
is Lietuvos ir Lietuvoje neliko Taryby valdzios.

Taip pat prisipazjstu, kad 1943 metais, puolanfiai Ta-
rybmei kariuomenei artejant prie Lietuvos TSR, Telsiy
mazojoje bainyiioje pasakiau antitarybinj pamoksty, ku-
riame kaltinau bolsevikus religijos persekiojimu ir ragi-
nau tikinCiuosius melstis, kad bollevikai nebegrjity j Lie-
tuvy.

PrisipaZjstu, kad apie 1941 mety liepos menesj, kada,
gerai neprisimenu, kartu su kitais kunigais tikrai klau-
siau vokieciy okupanty suimti; tarybiniy aktyvisty ispa-
zinliy.

1941 mety birzelio menesj, vokieciams okupavus Lietu-
vos TSR. gcstapas ir nacionalisty savisaugos dalinio nariai
Telsiuose suemd komunistus ir tarybinius aktyvistus. К
viso buvo suimta apie 150 Zmoniy. Visi jie buvo uZdaryti
kalejime, ten, kur dabar yra Kulturos namai. To kalejimo
kapeiionu vyskupas Staugaitis paskyre kunigy Velaviiiy,
kuris tuomet buvo TelSiy katedros vikaras.

Mane ir kitus kunigus klausyti iSpaZin^iy pakviete kuni-
gas Velavidius.

1941 mety liepos menesj kunigas VelaviCius man papa-
sakojo. kad dalj ty suimtyjy vokiediai nutare susaudyti ir
kad, suzinoje apie tai. suimtieji, nezinodami, kurie i§ jy
bus suSaudyti. visi kreipesi j jj. prasydami isklausyti ispa-
Zindiy. Kalejimo vir&ininkas loido.

Velaviiius papraSe, kad aS jam padeciau, nes vienas
jis negalejo isklausyti visy suimtyjy. To paties jis prase
ii Krusy, Mazelj ir Stasiulj Mes visi sutikome padefi
Velavitiui Klauseme iipaAm^iq visi kartu kalejimo kori-
doriuje.

Po keliy dieny, rodos, Kuiinskas, gerai neprisimenu,
man praneie, kad is ty suimtyjy, kuriuos mes klauseme i§-
pazinciy, dvylika vokieciai susaude.

Ky tuomet a§ klausiau iSpafinties ir kas i§ jq buvo
suSaudytas, negaliu pasakyti, nes buvo man visai nepazjs-
tami imones ir jy pavardziq neprisimenu.

1943 metais Velavicius i$ Tel&iy buvo perkeltas j kity
parapijy. Iki 1947 mety Velavidius buvo Silutes apskrities
VieSvilcs miestelio klebonas. 1947 metais, menesio ir die-
nos neprisimenu, jis atvaiiavo pas mane j kurijy ir papa-
sakojo, kad jis pabegps i§ VieSviles, nes jam gres?s sucmi-
mas. Jis esys VSM organy paieSkomas ir norcty persikelti

Teliiy vyskupijos j kuriy nors kity. Kokia buvo jo anti-
larybine veikla ir u2 ky butent VSM organa! ieSkojo jo ir
norejo suimti, jis man ncpasakojo, ir todel neiinau. Ai lei-
dau Velavidiui persikelti j kity vyskupijy ir isdaviau jam
atitinkamy pazymejimy, su kuriuo jis iivyko j Vilkaviikio
vyskupijy. Ten po kiek laiko jis ir buvo suimtas.

1949 m. gruodiio 30 d.

Jonas Kru2ikas, maZdaug 34 mety amSiaus, VSM orga-
nq buvo suimtas 1949 mety vasary, iki sucmimo buvo
Plunges apskrities Kontauciy kaimo baznyfros klebonas.
Su juo susipaiinau 1947 metais.

Ai gimiau Sakiy apskrityje. kuri priklauso Vilkaviikio
vyskupijai. Kruiikas iki 1947 mety gyveno ir taip pat buvo
Vilkaviikio vyskupijos kunigas ir mane, tur but, paiinojo
dar iki 1947 mety, taciau ai su juo susipazinau tik jam
atvaZiavus pas mane j Telsiy kurijy. Jis buvo atvagiavgs
praiyti, kad paskirciau jj kunigu j kokiy nors Teliiy vys-
kupijos parapijy. Jis paaiikino, kad toje parapijoje, kur
buvo kunigu, netoli baznyfios buvo rastas bandity bunke-
ris ir todcl, bijodamas, kad jo nejtarty palaikius rysius
su banditais, nutare persikelti j Teliiy vyskupijy

tS Zndlk*l balnyflM prlt|lob«ty|t

341
U pradziq pareiskiau Kruzikui, kad jeigu jis paiaiku ry>
Sius su bandiiais, aS negaliu jo prumti, laciau jis lai pa-
neige. Tada paskynau jj Plunges apskrities Kontaudiq
kaimo baznycios klcbunu

PneS persikeldamas j TelSiq vyskupijq, kunigas Kru-
fikas gyveno VilkaviSkiu vyskupijoje, beirijq nuestelyje.

KruziKas man sake negaijs tohau gyventi savo para-
pijoje, nes ten jo „laukiq nemalunumai”, tadiau, kad jis
pabego is ten ir gyvena nelegaiiai, man nesake.

As priemiau Kruiikq j lelsiq vyskupijq ir paskynau
jj Koniauciq kaimo baznycios kiebonu. Be Siq, kitq nu-
sikaistaniq rysiq su juo nepalaikiau. Kruzikas tada slaps*
tcsi tegaivota Kruzinsko pavarde.

I94d metq vasarq reiigmio kulto jgaliotmis prie TSRS
Ministrq larybos registravo visus Lietuvos TSR bazny-
cios tarnautojus ir pareikalavo ii TelSiq kurijos sinulkaus
visq kunigq sqraio, Kadangi kurijoje visq reikalingq duo-
nieriq tukiam sqrasui sudaryti nebuvo, mes tesiuntune vi-
siems kumgams uzpildyti atitinkamas anketas. Kruzikas
uzpilde tukiq anketq и parade savo ne Kru^iko, о Kru-
iinsko pavardg. Gav^s tq anketq ir suZinojau jo iSgalvotq
pavardf, su kuna jis siapstesi nuo larybq valdzios or-
ganq.

Persikel^s j TelSiq vyskupijq, po kiek laiko, gerai ne-
pnsimenu kada, Kruiikas atvede pas inane nelegaiiai gy-
venantj kunigq ELelskq ir supaiindino mus. Jam prasant,
pricnnau jj j Telsiq vyskupijq. Vcliau, 1943 metais, Kru-
zikas ir Bielskus atvede pas inane dar kazkokj kunigq,
kurio visai nepa^inojau ir iicpazjstu, mazdaug 33—34 me-
tq amziaus. Susipaiinau su Bielskumi 1943 metq vasarq,
kai Kruzikas atvede jj pas mane j Telsiq kurijq Kruzikas
ir Bielskus man pasakojo, kad Bielskus pries tai buvo kaz-
kunos VilkaviSkio vyskupijos parapijos (kokios, nezinau)
klebonas.

Prasydami mane priimti Biclskq j TelSiq vyskupijq,
Bielskus ir Kruzikas paaiskino, kad jie yra gen draugai ir
norety gyventi netvli vienas kito Todel ai ir paskynau
Bielsky Kretingos apskrities, Kalnalio kaimo baznycios
klebonu. IУ49 mety vasarq Bielskus kartu su Kruhku VSM
organy buvo suimtas.

1949 mety vasario mcnesj Kruzikas ir Bielskus, atve-
2g pas mane I TelSiy kurijq kaikokj kunigq, pasakd. jog
jis irgi norjs persikelti ii VilkaviSkio vyskupijos j Telsiq
vyskupijq, ir prase priimti jj. TaCiau man tas kunigas
pasirode jtartinas ir nepatiko, todel atsisakiau jj priimti
Tuomet jie iiejo

ADSR t., 98 r., 241-245, 249-250. 269-274 1.

Nucionalistlnii; gaujy atsisaukirnas j tikinciuosius Lietuvos
gyventujus rinkimy j TSRS Auksiiausiqjq Tarybq
isvakarCse

Tikintiejl broliai, sescs!

Raudonasis demonas, mirtinas krikSiionybcs prieSas,
ruosia ,,rinkimus“, tuo uorcdamas suduoti naujq smugj
krikSitoniJkajam pasauliui, jei visi uz jj balsuoe.

Tikintiejl broliai, ses&>, nebalsuokit Nepaminkit
po kojy savo Svento likejimo, savo Svento krikSto, per kurj
gavote garbingq krikscionies vardq ir tapote baznycios
nanais. Jei esate tikintys, broliai, seses, Jums balsuoti ne-
galima! Jums negalima iisifadeti baznycios, nes Lietuvos
Laisves kovos sqjudis Jums Stai kq praneSa — jog praeity
mety vasarq1 popiezius Pijus XII ekskumumkavo, t. y.
at sky re nuo baznycios visus tuos, kurie bal-

1 1944 m, liepos 1 d
suus u2 komunistq kandidatus, arba patys sutiks butt ren
kami.

Tad, broliai, sescs, apsispryskit. Nedidinkit skaiciaus
bedieviy — Knstaus priesy, atskirty nuo baznyciosl Arba
nebalsuokitl

Lietuvos Laisves kovos sqjUdis
ADSR L, 98 r, 351 I

Orlauskas Anicetas, Juozapo s., gimps
1891 metals Maieikiq apskriiyje, Sedos mies
telyje

Is liudininko ORLAUSKO ANICETO parodymq

1950 in. sausio 19 d.

Kunigy Juodaitj pazinojau nuo 1939 mety, taciau asme-
niskai susipazmau su juo veliau, pradejys dirbti pas j]
varpininku Telsiq katedroje. Iki 1941 mety dirbau jvairius
statybos darbus. Be to, Telsiy katedros varpininko Nor-
manto praSomas, kartais padedavau jam. Ty patty mety
gruodzio menesj Normantas del senatves iSejo li darbo,
о vietoj jo TelSiy katedros varpininku tapau a§.

Budamas varpininku, daznai susitikdavau su Juodaitiu
ir kitais vyskupijos vadovais, taciau kokiy nors asmeni&ky
rySiy su jais nepalaikiau. Mano santykiai su Juodaiciu ir
kitais TeHiy vyskupijos vadovais buvo geri, nes jie buvo
patenkinti mano darbu.

1944 mety gruodzio 24 dienq, prieS pat kaledas, kuni-
go Stasiulio Seimininke Ruzgyte ir veliau pats kunigas
Stasiulis papra§d mane jleisti j bainydios pastogy Ruzgy-
tcs brolj Ruzgj, kad jis ten pasislepty nuo Taryby valdiios
organy. Kai atsakiau, kad reikalingas vyskupo Borisevi-
diaus leidimas, Stasiulis pareiSke, kad Borisevidius leidfs.
Tuomet ai jleidau jy atvestq bandity Ruzgj j katedros pa-
stogy. Ten jis gyveno iki 1945 mety velyky Kitq dienq
nuejau j katedros zakristijq, noredamas sutikti ten kuni-
gq ir paklausti, ar tikrai Borisevidius leido Ruzgiui slaps-
tytis katedroje Zakristijoje radau Juodaitj ir kunigq Sta-
siulj. jejps paklausiau jq, ar galima tam Ruzgiui gyventi
katedros pastogeje. Tuomet Juodaitis paklause, ar a§ jau
jleidau jj. Kai atsakiau, jog jleidau, jis tare: ,,2inai ir ty-
lek, niekam apie tai nesakyk*4.

Veliau pats madiau, kaip Juodaitis kartu su kunigu
Stasiuliu, о po kiek laiko ir vienas. lipdavo laiptais j bai-
nycios pastog? ir susitikdavo ten su Ruzgiu. Kq jie kal-
bedavo, nezinau. Be to. Ruzgiui slapstantis bainydioje,
Juodaitis kartq dave man raStelj perduoti jam. A§ atida-
viau jj Ruzgiui, о po kiek laiko gavau i§ jo atsakymq ir
perdaviau Juodaidiui. Ar Juodaitis palaike dar kokius nors
rySius su besislapstandiu Ruzgiu, nezinau

1948 metais buvau pakviestas j VSM TelSiq apskrities
skyriq ir apklaustas kaip liudininkas. Kvotos metu papa-
sakojau man zinomus faktus apie tai, kad TelSiq vyskupi-
jos valdytojas Juodaitis palaike rysius su banditu Ruzgiu,
kuris slapstesi ant TelAiq katedros aukMo.

Tai suiinojps, Juodaitis erne priekaiStauti man. koddl
a§ taip padariau, ir jkalbinejo mane pasislepti ir stoti j gau-
jq. Jis parei§ke, kad tuomet jam biisiq geriau, nes nebusiq
kam duoti parodymq prie§ jj apie jo rySius su gauja Be to,
Juodaitis iadejo duoti man pinigq, paskirti mano imonq
vietoj man^s varpininku ir melstis ui mane. Jis kalbcjo,
kad ilgai man neteksiq slapstytis, nes Anglija ir Amerika
netrukus pradesiandios kan} prieS Tarybq Sqjungq ir Ta-
rybq Sqjunga busianti sutriuskinta Juodaitis man sake,
kad gyvendamas nelegaliai, turesiqs pabandyti suras-
ti gaujos vadeivq Badauskq ir pasakyti jam, kad mane
atsiunte j gaujq Juodaitis.

Po to a§ i§ejau i§ TelSiq ir per savo paijstamq Birq
uzmezgiau rysius su gaujos vadeiva Badausku ir kitais
banditais.

Susitikps pas Birq su Badausku, pasakiau jam, kad
mane pasiunte j gaujq Juodaitis Tai iSgirdgs, Badauskas
sutiko priimti mane j gaujy, tafiau pasake, kad, turint
dokumentus, man nesq reikalo slapstytis kartu su jais
miske, nes galiu gyventi pas valstiecius. Kai biisiy rei-
kalinga, jis iadejo paimli mane j gaujy.

1948 mety spalio menesj pas Biry susitikau su gaujos
vadeiva Badausku, gaujos dalyve Kaubryte ir dar dviem
man nepaJjstamais banditais. Tuomet jie turejo daug
pinigt; ir papasakojo, kad Juodaitis davps jiems du tuks-
tandius rubliy. Badauskas pasiunte Bira nupirkti namines.
Geriant Biros atneMa naminp, Badauskas pakele tost?
uf Telsiy kurijy ir Juodaitj Daugiau apie Juodaifio ry§ius
su banditais nieko nezinau.

Gyvendamas nelegaliai, nuo 1948 mety vasaros iki
suemimo. vis? laiky palaikiau nuolatinius rySius su Ba-
dausko gaujos dalyviais, daviau pricsaiky ir turejau „Per-
кйпо" slapyvardj.

1949 mety rugsejo pabaigoje kartu su musy gaujos
dalyviais apiplcSiau TelSiy apskrities ir valsfiaus Vigon-
tiSkiy kaimo gyventojo JureviCiaus ukj.

Priklausydamas gaujai, daugiausia gyvenau pas ban-
dity bendrininky Birq ir kartu su banditais nevaikSCiojau,
nes buvau silpnos sveikatos.

ADSR f, 98 r„ 277-280 I

Zaleskis Juozas, igno s.. gimps 1902 me
lais Siauliy apskrityje, TrySkiq valsfiuje. Bir
biliSkes kaime.

Is liudininko ZALESK1O JUOZO parodymy

1950 m. sausio 12 d.

Vokiefiij okupacijos metais gyvenau TelSiy apskrityje ir
valsduje. Sakaly kaime. 1941 mety birielio pabaigoje. atc-
jus vokieciy kariuomenei, kity dieny nacionalisty burio
dalyviai, kuriy pavardfiy neprisimenu, sufme mane ir nu-
vede j Те1§>ц kalejimy, kur jau buvo daug suimty tary-
biniy pilieiiy.

TelSiy kalejime sedcjau tris menesius, iki 1941 mety
rugsejo menesio. Rugsejo menesj kartu su kitais su’m-
taisiais buvau iSsiystas j Dimitravo stovyklq, kuri
buvo Kretingos apskrityje. Palangos valsCiuje. Toje sto-
vykloje buvo apie 400 vokieCty suimty jvairiy tautybiy
tarvbiniy piliefiy. Vokiefiai suem£ mane uf tai. kad
1940 metais buvau TelSiy femls komisijos pirmininkas.
о veliau — TelSiy apskrities vykdornojo komiteto sekre-
torius.

Dimitravo stovykloje buvau SeSis menesius. 1942 me-
ly kovo pradfioje buvau paleistas ir grjiau namo, j Sa-
kahj kaimy. Kodel mane paleido i§ stovyklos. nefmau
Kai grjJau namo, itmona pasakojo. jog buvo nu^jusi
j TelSius pas kuniga Juodaitj ir praSc, kad jis papraSvty
vokieiius paleisti mane. Kunigas Juodaitis. kain sake
fmona. sutikps uitarti mane. taCiau ar jis rupinosi, kad vo-
kieciai paleisty mane, tikrai nefinau.

Kartu su manimi TelSiy kalejime scdejo 1940 metais
buvps Varniy profsgjungos komiteto pirmininkas Daukan-
tas, vardo nezinau, 1940 metais buvps Varniy miestelio
partinds organizacijos sekretonus Ubartis, vardo ne-
Jinau, TelSiy apskrities vykdornojo komiteto maSininke
Sauliene, buvps bendrojo skyriaus vedejas Vytautas At-
kaftunas, buvps kadry skyriaus viriininkas Kazlauskas.
Pastaruosius, kaip tarybinius aktyvistus, vokieiiai su-
§audc.

TelSiy kalejime daznai lankydavosi kunigai, nor^dami
isklausyti suimtu tarybiniy piliefiy i§pazin€iy. Ту kunigy
pavardiiy ir kur jie yra dabar, neiinau.

ADSR (.. 98 r.. 288-284 I.
Luinys Juozas, Prana giinp 1892 m*
tais Telliuow

Is Hudinlnko LUINIO JUOZO parodymy

1950 m sausio 13 d.

Vokiefiams -kupavus Lietuvos TSR. tuojau buvau su-
imtas uz lojalumg Tarybq valdziai ir Komunistu partijal
ir maidaug nuo 1941 metq birielio 24 dienos iki 1942
mety vasario mtnesio kartu su kitais politiniais kaliniais
sedejau TelSiy kalejime

Kaip jau sakiau. prasidejus karui, antrg ar treiig dienq,
vokiskieji faSistiniai okupantai sueme mane ir pasodino
j Telliy kalejimg, j trediq kamerq. Toje kameroje buvo
apie 50 politiniy kaliniy i§ jvairiy visos TelSiq apskrities
valsfiy.

Vicng dienq atsidare ir.fisq kameros durys ir tarpdury-
je pamadiau atijusius kunigg Justing Juodaitj ir Teliiy
apskrities policijos virsininka Juodikj, vardo neiinau. Gir-
dejau, kad pastarasis pabego j Vokietijq. Kartu su jais
buvo dar vienas jaunas kunigas, kurio pavardcs nezinau ir
po to daugiau ihekur nematiau.

Pasirodfs tarpduryje ir kreipdamasis j mus, kalinius,
Juodaitis lietuviy kalba pasake: „Jus, iydberniai, visi da-
bar busite susaudyti, nieko daugiau nesitikekite. Komu-
nistai su savo armija sumuSti, о vokieciy kariuomene, i§-
vadavusi mus i§ komunisty vergoves, netrukus palms
Maskvq, ir Taryby valdzia tuomet bus sutriuskinta*1. Jis
pasake maidaug taip, tiksliai jo iodiiy pakartoti negaliu
Paskui Juodaitis iiepe munis visiems prieS mirtj atlikti
Hpaiintj ir gailetis uz nuodcmes. Tai pasakgs, Juodaitis
kartu su Juodikiu ir jaunuoju kunigu nucjo, о kamera vcl
buvo uzdaryta.

Netrukus po to suimtuosius po vieng erne vesti pas ku
niga atlikti i5pa2intj. AS nejau ir neiinau, kuris kunigas
klause i§paiin?iy Fiia naktj po Juodatfio tr policijos
virsininko Juodikio atsilankymo kcletas suimtqjq buvo
iSvesti i§ kameros ir daugiau nebegrjfo. Voliau suiinojo-
me. kad jie buvo suSaudyti.

Apie 1942 metq vasario menesj, kai grjzau is kalejimo,
mano zmona Ona Luiniene pasakojo, kad kunigas Juo-
daitis jai sakgs, jog aS, Luinys, busies suSaudytas kaip
komunistas.

ADSR f., 98 r„ 285-286 1

Nikas Motiejus, Petro gimps 1894 me-
tais TeiSiq apskrityje ir valsdiuje, Nomgau-
diic| kaime

Is liudininku NIKO MOTIEJAUS parodymq

1950 m. vasario 14 d.

Vokieciy okupacijos metais buvau suimtas uf tat, kad
prikhiusiau Komunistq partijai. Tuomet buvau kandida-
tas j partijos nanus. Nuo 1941 metq liepos 4 dienos iki
spaho menesto sedejau TelSiq kalejime, ten, kur dabar
Kultuns namai.

Teljiy kaiejime mus, politinius kalinius, lanke kunigai
Velaviiius, Juodaitis ir kiti, kuriy pavardiiq nezinau.
Maidaug 1941 metq liepos 13 dienq j musq kamerq, kur
buvo laikomi politiniai kaliniai, pirmg kartq atejo kunigo
rubais apsireng?s kunigas Juodaitis, vardo neiinau. |e-
j$s j kamerq, jis ime mus vadinti komunistais ir bedie-
viais, sakydamas kad uz tai dabar ir sedime kaiejime,
pradejo Smeifti komunistus. Be to, jis ragino mus atsi-
sakyti komunistiniq idejq.

Antrq kartq Juodaitis buvo u2ej₽s pas mus j kamerq
mafdaug 1941 metq liepos 18 dienq ir ragino atlikti pas
jj iipaiintj. Tuomet kartu su manim toje kameroje sedijo
vienas komunistas, partijos apskrities komiteto darhuo
tojas Kazlauskas. kuris nenorejo eiti iSpaiinties; tafiau
mes, bijodarni, kad jo nesuSaudytq, jkalbejome jj atlikti
ispazinlj, nes priiiurctojai kalbejo, kad tie, kurie neprieis
ispaiinties, bus suSaudyti. Musq praSomas, Kazlauskas
sutiko ir iJejo, sakydamas, jog tai gal ir iSgelbes nuo
suJaudymo. Grjf₽s Kazlauskas pasakojo buvfs iSpaiin-
ties pas Juodaitj, kuris ragino atsisakyti komunistiniq
idejq. Taciau Kazlauskas pareiSkc jam geriau mirsiqs ko-
munistu, bet komunistiniq idejq neissizadesiqs. Kq dar
Juodaitis jam sake iSpafinties metu, Kazlauskas mums ne-
pasakojo. Kitq diena Kazlauskui liepe pasiimti daiktus
ir i§vede. Veliau suiinojome, kad jis buvo susaudytas.

Po keliq dienq Juodaitis vel atejo pas mus ir kalbejo
antitarybinemis tcmomis. Man sedint kalejime, jis buvo
atcj^s kokius penkis kartus ir kiekvienq kartq kalbcdavo
panaSiai. kaip a§ anksfiau pasakojau.

Prisimenu, kad kartu su manim vienoje kameroje buvo
Lukauskas, vardo nezinau, Aleksas Matiukas, maidaug
45 metq amziaus, dirba apskrities vykdomojo komiteto
finansq skyriuje. Kitq pavardziq neprisimenu, nes dau-
giau zmoniq nepazinau.

Atlikti i§pa2inties cjo daugelis, taciau aS nejau. Ar
buvo nucjjs Lukauskas ir MaCiukas, neprisimenu

ADSR I.. 89 r., 290-291 I.

Urb.inaviflus Justinas, Kosto s., gimfs
1890 metais Kretingos apskrltyje, Antanavo
miesleiyje.

Is kunigo URBANAVlClAUS JUSTING parodymq

1950 m. vasario 10 d.

Pastaruoju metu, nuo 1949 metq rugpidfio 22 dienos
iki sudmimo, gyvenau Kretingos apskrityje, Darbenq
miestelyje, anksfiati buvau TelSiy apskrities Pavandenio
bainydios klebonas Del senatvds nebegaiedamas eiti ty
pareigy, papraSiau TelSiy vyskupijos valdytojg Juodaitj
atleisti mane ir perkelti j Darbenus. Jis taip ir padare.

Juodaitj paijstu seniai. Ц pradziy jis buvo TelSiy ku-
nigy seminarijos profesorius, veliau — rektorius, о pasta-
ruoju metu — TelSiy vyskupijos valdytojas. Jokiy artimes-
niy asmeniSky santykiy su juo nepalaikiau.

Jokiy tiesioginiy antitarybincs Juodaidio veiklos fak-
ty nezinau, taciau turiu pasakyti. kad Juodaitis, 1947 me-
tais paskirtas Telsiy vyskupijos valdytoju, turejo panai-
kinti karo metu duoti) leidimq visiems kunigams „atleisti
nuodemes** Smogzudziams ir padegcjams. taciau to nepa-
dare. Todcl, tuo remdamiesi, TelSiy vyskupijos kunigai
„atleid^ia nuoddmes*' banditams, jiems prajant klauso
jy i5pa2indiy ir duoda komunijg. Pagal kataliky tikejimo
kanonus imogJudiiams atleisti nuodemes ir duoti komu-
nijg gali tik vyskupas. Prasidcjus karui tarp taSistincs
Vokietijos ir Taryby Syjungos, vyskupas Staugaitis, rem-
damasis teise jgalioti kitus kunigus ir savo patiketinius
atlikti jo pareigas, leido visiems kunigams klausyti visy
imogiudziy ir padegejy ispazintis, atleisti jiems nuode-
mes ir duoti komunija.

Todel visi TelSiy vyskupijos kunigai klausd iSpaiindiy
ir atleisdavo nuodemes 1941 metais Lietuvos TSR veiku-
siy nacionalish) buriy dalyviams, kurie zude tarybinius
aktyvistus ir besitraukiandius nuo vokiediy Tarybinds Ar-
mijos karius, masiSkai naikino 2ydus.

BQdamas kunigas, kai j mane kreipdavosi banditai, aS
taip pat kiausiau iSpaiinciy, duodavau komunija ir atleis-
davau nuoddmes nacionalisty biiriy dalyviams.

Karo metu tokj leidimy visiems kunigams atleisti nuo-
demes imogzudziams ir padegcjams galima buvo paai§-
kinti „karo sqlygomis"*, о pasibaigus karui ir pasikeitus
sglygoms, tas leidimas turejo buti atSauktas. Tadiau nd
vienas TelSiy vyskupijos valdytojas. taip pat ir Juodaitis,
einantis tas pareigas nuo 1947 mety, to nepadare. Todel
visi kunigai, kreipiantls banditams, klauso jy iSpaiinilq.
duoda komunij^ ir atleidiia jiems nuodemes. Kode! jie
nepanaikino to leidimo, neiinau; gal but, todel, kad ban*
ditai, gyvendami nelegaliai, negali nuvaJiuoti atlikti i§-
paiinties pas vyskupq. Tai palengvina jiems gauti nuode-
muj atleidimq.

ADSR I.. 98 r, 281—282 1.
TUR1NYS

Pr a tar me .......................................................   5	'

Arkivyskupo-metropolito J. Skvirecko dienoraJdio iJtraukos apie

Lietuvos dvasminky aukidiausiosios vadovybes talkininkavimy
hitlerininkams .............................................      15

В kunigo Sapokos Leono parodymy .................................   17

К liudininko Bra so Jono parodymy ................................  19

В liudininko Martinkaus Alberto parodymy .......................... 19

В Jurgelio Adorno parodymy .......................................  20

Btraukos IS Jurgelio Adorno ataskaitos, raJytos Telsiy LAF ita
bui apie Pavandenio nacionalisty veikly ........................

В liudininko Marlinkaus Povilo parodymy ........................

В liudininko Martinkaus Liudo parodymy .........................

В liudininko Zjjakio Stasio parodymy ...........................

В Dantos Tado pareiSkimo .......................................

В Levei к os Kosto parcBkimo ...................................

В Motuzienes Rozalijos pareiikimo................. .............

В Norgeliends Tamaros pareiSkimo ...............................

В Raudzio Kazio pareBkimo ......................................

К Da ugmaud tends Knstinos pareiSktmo ............................

Is kunigo Januiaidlo Petro parodymy.............................

В liudininko Paulausko Bonilaco parodymy .......................

В liudininko Krelingausko Teodoro parodymy .....................

В liudininko Goldicko Stepono parodymy ...........................

В liudininko Gudjurgio Stasio parodymy..........................

В iiudininkes Eichienes Knstinos parodymy ........................

В liudininko Liutiko Kosto parodymy ............................

В kunigo Viskanto Antano parodymy ..............................

В liudininko Sabeckio Mykolo parodymy ..... ....................

В liudininko Sarvos Bolcslovo parodymy


Ц liudininko Ramanausko Ысро parody my	51

IS Matono Kosto parody my ....................................  6*»

IS kunigo Lygnugario Petro parodymq ............................ 60

14 prelaio Laukaifio Juozo parodymq ..........................   '6

IS liudininko Kaielionio Prano parodymq ........................ 6’

И Nykstaitio Ailonso parodymq .................................. 69

H liudininko Radvilavtfiaus Prano parodymq...................... 75

IS liudininko LukaSeviiiaus Vacto parodymq ...................   77

IS liudimnkts Kerienis Aldonos parodymq ........................ 77

IS liudminkes LukaSeviflfites Onos parodymq ...................  79

IS kunigo VaiJnoro Edvardo patodyinq .. . ...................... 8i

IS liudininko Makartno Petro parodymq .....................      84

IS kunigo JuSkos Amano parodymq ..............................	85

IS Slrazdo Broniaus parodymq ...................................  W

IS hudimnkes L.adauSKienes Genes parodymq .....................  93

IS iiudimnkis TamaSauskiencs Sohjos parodymq ................... 95

IS liudininko Binkio Povllo parodymq .........................   96

IS liudininko Deveikio Antano parodymq ......................    93

IS liudininko Miliauakienis Brunis parodymq ................... 100

IS kunigo Normantu Jono parodymq .............................. 102

IS vyskitpo Bonseviiiaus Vincento parodymq .................... 104

IS Kubillaus Ariel Io parodymq ..............................   114

IS kunigo Kielos Antano parodymq ............................   116

IS Misevitlaus Eavardo parodymq .............................   119

Is Kubdiaus Adolfo parodymq ................................... 135

IS kunigo Guslaiiio Prano parodymq...........................   136

IS kunigo Janausko Jono parodymq .............................. 131

В liudininko Romo Jono parodymq ..	.	..	137

IS liudininko Kuizino Juozo parodymq .......................... 138

В Arlausko Simo parodymq ....................................   138

IS Maiaifio Broniaus parodymq ................................. 139

IS TamaSausko Anluiio parodymq .... ........................... 144

IS kunigo Jaso Peiro savarankiikq parodymq..................... 143

В kunigo Jaso Petro parodymq .................................. 151

IS kunigo Rudiionio Stepono parodymq . . ...................... 152

Ц GrinkeviSiaus Kazio parodymq ...........................      162

IS Pinkevlfiiltes Elenos parodymq .........................  .	163

В Dovydaifio Jui io p .rudymq ...............................   165

IS Paulausko Jono parodymq ..................................   166

IS Anuprevifi. us Bernardo parodymq .........................   168

E Caso Petro parodymq ...................................  .	169

Is kunigo Puzono Liudviko savarankiSkq parodymq ............... 17U

IS kunigo Aiubalio Alfonso savarankiSkq purudymq	178
IS kunigo SimaSkos Edvardo parodyinq	idi

IS kunigo AZubalio Alfonso parodymq	Ibi

IS kunigo Neciunsko Zlgmo parodymq	186

IJtraukus IS A Ramanausko-„Vanago“ dicnoraWio	188

Is kumgu Sliumpos Prano parodynnj ......	189

Kunigo Yliaus Anlano-,.Viiko“ bunkeriai	IV2

IS kunigo Yliaus Antano parodymq ..	103

IS Norkaus Leono parodymq .............  .	208

IS kunigo Dundos Gerardo parodymq	813

IS liudininkes Valterytes Aleksandros parodyп q

IS vyskupo Ramanausku Prano savarankiSkq parodymq	214

IS vyskupijos \aldytojo Juodaiiio Justino parodymq	233

Nacionalistiniq gaujq atsisaukimas j tlkinCiuosius Lietuvos gyven

tojus nnkimq j TSRS AukSfiausiqjq Tarybq iivakartee .. 243

IS liudininko Orlausko Aniccto parodymq ........................ 214

i‘ liudininko Zalcskio Juozo parodymq .......................... 240

IS liudinink.i t.uinio Juozo parodymq ...................... .	218

IS liudininko Niko Motiejaus parodymq ........................   .49

IS kunigo Urbanavifiaus Justinu parodymq	Я
убийцы под покровом костела

На литовском ялыке
Госпилнтнаучпздат Литовской ССР, 1963 г.

Redaktore L. Ceprnd
Trcini rcdaktoriua V. Kuisetli
KorrktnrC Я- Frrtdhritnattf

Leldlnya Nr. 7073 Tlrataa 12XU0 c««.

P**«r**yta sp.ibidiml i'«3 1.10. L>

PopMIilk MxIOB’la.—« pop lat4> 1112 »p
lacko, 17.9 apik lead. Lnko. K«ina я kp.

Spausdmo V«!*t ..Pcrenlts' ap Vllnhijr
'..itako 6. Uiaaii. Nr SI39

(1-7)