LTSR

MOKSLŲ

AKADEMIJA

ARCHYVINIAI
DOKUMENTAI
VI

rinkinys

ARCHYVINIAMS DOKUMENTAMS
SKELBTI
REDAKCIJA

Spaudai paruošė V. DITKEVIČIUS
Redagavo Z. VASILIAUSKAS
Pratarmę parašė V. DITKEVIČIUS
ir Z. VASILIAUSKAS

B U R Ž U A Z I N I Ų
NACIONALISTŲ
GAUJŲ SIAUTĖJIMAS
D Z Ū K I J O J E

LEI DYKLA

„ MI NTI S “

V I L NJ U S — 1 9 6 4

9(T L)23+9(T )28
Bu 344

PRATARMĖ

СВИРЕПСТВОВАНИЕ
БУРЖУАЗНО-НАЦИОНАЛИСТИЧЕСКИХ
БАНД В ДЗУКИИ
На литовском языке
Издательство «Минтис» Лит.

ССР,

1964 г.

®
R ed o kfo ri S. SVOLKENYTĖ
Techn. redaktorė B. SODYTĖ
Korektorė V. JŪRELIENĖ
©
L eid in io Nr. 7947. Tiražas 10.000 egz.
Pasirašyta spausdinti 1964.ѴІІІ.8. LV 08829
Pop. 84X108/32*3,625 pop. lapo —
11.9 spaudos lanko.
14.10 apsk. le id in io lanko.
Kaina 47 kp.

®
Spausdino Valst. „V a izd o *1 spaustuvė
V iln iu je , Strazdelio 1.
Užsakymo Nr. 1972.

Išvijus hitlerinius grobikus iš Tarybų Lietuvos ir ka­
ro veiksmams persikėlus į Vokietijos teritoriją, susiorga­
nizavo pirmosios ginkluotos banditinės gaujos. Jos susi­
darė iš okupacijos meto policininkų, savisaugos dalinių
karių, Plechavičiaus policinių batalionų karių, baltaraiš­
čių, žudžiusių žmones okupacijos pradžioje, ir kitų hitle­
rininkų talkininkų, kurie, gelbėdami savo kailį ir bijodami
atsakomybės už padarytus nusikaltimus, perėjo į antita­
rybinį pogrindį. Kol vyko karas, šios gaujos palaikė ry­
šius su hitlerininkais, jiems tarnavo. Jos vykdė vokiečių
karinės žvalgybos uždavinius, rinko karinio pobūdžio ži­
nias, organizavo sabotažą, diversinius ir teroristinius ak­
tus, skleidė piktus gandus apie tarybinę santvarką, kliudė
vietos gyventojams stoti į Tarybinę Armiją, įvairiais bū­
dais stengėsi dezorganizuoti tarybinių valdžios organų
darbą. Buržuazinės nacionalistinės gaujos reiškėsi kaip
aršiausia kontrrevoliucinė jėga Tarybų Lietuvoje.
Iš rinkinyje spausdinamų bandito Boleslovo Janulevičiaus (banditinis slapyvardis „Meška“) parodymų ma­
tyti, kad 1944 metų rudenį hitlerininkų parašiutininkas
„Stipinas“ suformavo ginkluotą gaują, vėliau pavadintą
„Kęstučio tėvūnija“, kuri siautėjo Simno, Seirijų ir Mi­
roslavo valsčiuose. Šioje gaujoje dalyvavo ir B. Janulevičius, okupacijos metais tarnavęs darbo žmonių žudiko
P. Plechavičiaus vietinėje rinktinėje. Gauja 1945 metų
pradžioje įsiveržė į Miroslavą ir kapinėse sušaudė 19 tai­
kių miestelio gyventojų.
Kitas nacionalistinės gaujos vadeiva Dzūkijoje — Mar­
tynas Vičkačka —„Vasara“, buržuazinės kariuomenės kari­
ninkas,— hitlerinės okupacijos metais tarnavo policijoje,

buvo Onuškio ir Valkininkų valsčių policijos punktų ve­
dėjo padėjėju. Jis dalyvavo, vykdant represijas prieš
tarybinius piliečius ir vežant juos darbams j hitlerinę Vo­
kietiją.
Kaip ir kiti okupantų pakalikai, dalyvavę žmonių žu­
dyme, M. Vičkačka pasižymėjo žiaurumu, ir būdamas
gaujoje. Antai 1945 m. vasario 7 d. įvyko susišaudymas
su ėjusia per Meškučių kaimą (Alytaus aps.) tarybinių
karių grupe. \ jo gaujos dalyvių rankas patekusi sužeista
medicinos tarnybos jaunesnysis leitenantas Viera Borov­
kova buvo žiauriai nukankinta.
Buržuazinės kariuomenės pulkininkas leitenantas
Juozas Vitkus-„Kazimieraitis“ neatsitiktinai tapo ginkluo­
tų gaujų Dzūkijoje organizatorium. Hitlerinės okupacijos
pradžioje jis tarnavo buržuazinių nacionalistų suorga­
nizuotame Vilniaus policinių batalionų štabe, o vėliau
vadovavo vienam tų policinių batalionų. Po kurio laiko
J. Vitkus pradeda dirbti hitlerininkų įsteigtos „Nekilno­
jamo turto bendrovės“, tvarkiusios sušaudytų žmonių tur­
tą, Vilniaus skyriaus vedėjo pareigose. Okupacijos metais
jis vadovavo krikščionių demokratų įsteigtai „Kęstučio“ ka­
rinei organizacijai, kuri savo narius rengė kovai prieš Tary­
bų valdžią. Pokario metais J. Vitkus-„Kazimieraitis“, kartu
su hitlerininkų parašiutininku „Raulynu“ ir kitais ban­
ditinių gaujų vadeivomis sudarė „Pietų Lietuvos parti­
zanų“ (PLP) sąjungą, vėliau pavadintą „Dainavos“ apy­
garda.
Vienu metu „Dainavos“ banditinės apygardos vadu bu­
vo Domininkas Jėčys-„Ąžuolis“, buržuazinės kariuome­
nės kapitonas. Okupacijos metais būdamas Alytaus mies­
to karo komendanto pavaduotoju, jis padėjo fašistams
organizuoti tarybinių žmonių žudynes ir vežti lietuvius
į hitlerinę Vokietiją. Neapkęsdamas darbo žmonių ir ta ­
rybinės santvarkos, D. Jėčys, hitlerininkams išbėgus iš
Tarybų Lietuvos, pradėjo organizuoti banditines gaujas,
kurių tikslas buvo žudymais atbaidyti liaudį nuo jos pa­
sirinkto tarybinio kelio, kenkti krašto atstatymo darbui.
D. Jėčys, sudaręs banditinį štabą, tęsė savo kruvinąjį
darbą. Jo įsakymu 1946 metų rudenį buvo išžudyta daug
nekaltų žmonių: senelių, vaikų, moterų.
Banditinės gaujos dalyvis Aleksas Butkevičius-„Miškinis“ 1942 metais savanoriu įstojo į 252 policinį batalio­
ną, kuris saugojo Maidaneko mirties stovyklą Lenkijoje.

O pokario metais A. Butkevičius, būdamas ginkluotoje
gaujoje, dalyvavo, žudant ir plėšiant žmones.
Žlugus hitlerinei Vokietijai, buržuaziniai nacionalis­
tai persiorientavo į naujus šeimininkus. Didžiausias viltis
ėmė dėti į Amerikos, Anglijos ir Prancūzijos, imperialis­
tus. Nors šeimininkai pasikeitė, bet ginkluotų gaujų veik­
la ir metodai liko tie patys — teroras, diversijos, šnipi­
nėjimas, plėšikavimas. Buržuaziniai nacionalistai nekant­
raudami laukė naujo pasaulinio karo, kurio metu tikėjosi
atstatyti buržuazijos viešpatavimą Lietuvoje. Ginkluotos
gaujos, remdamosi buožija ir kitų išnaudotojiškų klasių
likučiais, laukė pagalbos iš Tarybų Sąjungos priešų —
užsienio imperialistų.
Nacionalistinių gaujų vadeivos, siedami savo likimą
su imperialistinių valstybių grobikiškais kėslais, tapo
jų žvalgybų agentais. „Dainavos“ banditinės apygardos
gaujose veikė amerikiečių ir anglų žvalgybos agentai
Juozas Lukša-„Skirmantas“ ir Kazys Piplys-„Mažytis“,
kuriuos paruošti žvalgybiniam darbui aktyviai padėjo ir
lietuvių buržuazinių nacionalistinių centrų užsienyje va­
deivos — buvęs buržuazinės Lietuvos krikdemų partijos
lyderis prelatas Mykolas Krupavičius, dešiniųjų social­
demokratų partijos lyderis Steponas Kairys-Kaminskas
ir kt. Savo šnipinėjimo veiklai šie agentai panaudojo
ginkluotas banditines gaujas, kurioms J. Lukša-,,Skirmantas“ atvežė iš užsienio 10 tūkstančių dolerių, gautų iš
savo šeimininkų. Vykdydamas užsienio žvalgybų užduotį
ir buržuazinių nacionalistinių centrų užsienyje nurodymus,
„Dainavos“ banditinis štabas išleido specialų aplinkraštį
visoms gaujoms, kuriame buvo nurodoma, kokias politi­
nio, ekonominio ir karinio pobūdžio žinias reikia rinkti ir
siuntinėti į štabą. Banditinės apygardos štabo žvalgybos
viršininkas Antanas Macevičius-,.Linas“ savo parodyme
pažymėjo, kad buvęs vienos banditinės grupės vadas Jur­
gis Krikščiūnas-,,Rimvydas“ (buvusio buržuazinės Lietu­
vos žemės ūkio ministro sūnus) 1946 metais nelegaliai
perėjo Tarybų Sąjungos sieną ir, atsidūręs Vakarų Vo­
kietijoje, išėjo specialų apmokymą JAV žvalgybos mo­
kykloje. Grįžęs į Lietuvą, buvo paskirtas banditinės apy­
gardos štabo viršininku.
Buržuaziniai nacionalistai, norėdami parodyti, kad jų
labai daug ir kad jie gerai organizuoti, suskirstė savo
gaujas grupėmis, tėvūnijomis, rinktinėmis, apygardomis,

pavadino jas istoriniais Lietuvos kunigaikščių ir kitais
skambiais vardais. Paprastai vadinamosios rinktinės bu­
vo negausios. Tiktai didesnių teroro aktų metu banditų
grupės susiburdavo ir veikdavo stambesnėmis gaujomis.
Apgaule, grasinimais ir smurtu buržuaziniai naciona­
listai stengėsi įtraukti kuo daugiau žmonių į savo nusi­
kalstamą darbą, ypač iš inteligentijos, jaunimo ir ma­
žiau susipratusių kaimo gyventojų. Antai Juozas Bujanauskas-„Radastas“ buvo įtikinėjamas, kad netrukus
kilsiąs karas, kurį Tarybų Sąjunga pralaimėsianti, ir Lietu­
voje būsianti atstatyta buržuazinė santvarka; todėl, norint
užsitikrinti gerą tarnybą ateityje, nereikią padėti Tarybų
valdžios organams, o kovoti prieš Tarybų valdžią ir
remti „partizanus“.
Buržuaziniai nacionalistai, grasindami mirtimi, vers­
davo stoti į gaują, o įstojus — dalyvauti žmonių žudyme,
kad toks suklaidintas žmogus, įklimpęs į nusikaltimus,
bijotų legalizuotis. Tokiu būdu į banditų pinkles pakliuvo
Jurgis Miškinis-„Gaisras“, Bronius Vilkauskas-,,Bijūnas“.
„Kazimieraičio“ štabas, norėdamas papildyti savo retė­
jančias gaujas naujomis jėgomis, išleido eilę atsišaukimų.
,„. .Iš anksto įspėjame tuos, kurie tūno užsiglaudę,—
buvo rašoma viename iš tokių atsišaukimų.— Nelaukite
paruošto kąsnio, nes jis gali būti sprangus“.
Banditai žiauriai žudė partinius-tarybinius aktyvistus,
mažažemius valstiečius, naujakurius, įstaigų tarnautojus
ir aplamai lojalius tarybinei santvarkai žmones, degino
jų sodybas, grobė turtą. Jie naikino klubus-skaityklas, su­
vesdavo asmenines sąskaitas su atskirais žmonėmis. Ma­
siniu teroru ir žudymu jie siekė įbauginti liaudį, dezor­
ganizuoti Tarybų valdžios organų veiklą vietose.
Banditinio štabo narys Juozas Puškorius-„Girinis“ ta r­
dymo metu parodė, kad 1946 metų rudenį štabas išleido
apygardos vado D. Jėčio-„Ąžuolio“ pasirašytą direktyvą
banditinėms gaujoms suaktyvinti teroro veiksmus. Joje
nurodoma, kad išpuoliai prieš vietos gyventojus turėjo
būti ruošiami kiekvieną mėnesį sutartu laiku, tamsiomis
naktimis. Vykdydamos šią direktyvą, ginkluotos gaujos
pradėjo masines žmonių žudynes, vadinamąsias „ofenzy­
vas“, visoje Dzūkijoje. Dėl jų masiškumo kaimo gyven­
tojai šias „ofenzyvas“ pavadino Baltramiejaus naktimis.
Pavyzdžiui, 1946 m. birželio 14 d. Alytaus apskrityje vien
tik Alovės valsčiuje per 5 vai. buvo užmušti 24 ir su­

žeisti 2 žmonės, o tų pačių metų rugpiūčio mėnesį, iš
pirmosios į antrąją naktį, užmušta 70 žmonių, jų tarpe
16 vaikų; spalio 26 d.— 18, lapkričio 15 d.— 37 žmonės;
1947 m. birželio 14 d.— 23 žmonės ir t. t. Kai kurie iš šių
žmonių buvo nužudyti kuolais, akmenimis arba užkapoti
kirviais, o jų lavonai sudeginti kartu su trobesiais.
Pokario metais buržuaziniai nacionalistai Tarybų Lie­
tuvoje padarė daug žiaurių nusikaltimų. Nustatyta, kad
vien tik Dzūkijoje jie išžudė keletą tūkstančių žmonių,
jų tarpe daug vaikų ir moterų. Banditai susidorodavo su
ištisomis šeimomis. Pavyzdžiui, Alytaus rajono Muiželėnų
kaime buvo išžudyta Simo Vadeikos vienuolikos asmenų
šeima, Varėnos rajono Gudakiemio kaime — Juozo Zalnierausko aštuonių asmenų šeima, o jų lavonai sudeginti kar­
tu su trobesiais, Lazdijų rajono Valančiūnų kaime Jo­
no Braslausko šešių asmenų šeima buvo užmušta kuolais.
To paties rajono Vytautų kaime užmuštos Antano Andruškevičiaus ir Liudviko Gervelio šeimos po septynis as­
menis ir daugelis kitų šeimų.
Nacionalistinių gaujų vadeivos buvo užkietėję liaudies
priešai — tarnaudami hitlerininkams okupacijos metais,
jie buvo įsigiję nemažą žmonių žudymo praktiką. Ginkluo­
toms gaujoms vadovavo buvę buržuazinės kariuomenės
karininkai, kaip J. Vitkus, D. Jėčys, A. Ramanauskas
ir kt„ kurie, leisdami įsakymus ir direktyvas, nurodinėjo,
kaip ir ką žudyti. Teroro aktus vykdė iš pasalų, susi­
skirstę nedidelėmis grupėmis, vienu metu keliose vietose,
kad išvengtų susidūrimų su liaudies gynėjais. Kaip ma­
tyti iš liudininkų parodymų, banditinių gaujų dalyviai
įsiverždavo pas vietos gyventojus, prisidengę tarybinių
pareigūnų vardu, nes kitaip žmonės jų neįsileisdavo.
Ypač įnirtingai buvo kovojama prieš žemės ūkio ko­
lektyvizavimą. 1949 m. balandžio 15 d. banditinių gaujų
vadeivų pasitarime kovai prieš kolektyvizaciją Adolfas Ra­
m anauskas-V anagas“ davė nurodymus gaujų vadams
stiprinti diversijų aktus kolūkiuose, deginti klojimus su
javais, gadinti traktorius ir kitas žemės ūkio mašinas,
o valstiečius, kurie, nepaisydami įspėjimo, stoja į kolūkius,
šaudyti šeimomis.
Rinkinio dokumentai rodo, kaip žiauriai banditinės
gaujos susidorodavo su kolūkių organizavimo iniciato­
riais, šaudydavo kolūkiečius, kolūkių pirmininkus, akty­
vistus, degindavo visuomeninius pastatus su gyvuliais,

javais, pašarais ir pan. Šiais nusikalstamais veiksmais
buvo siekiama trukdyti kolektyvizaciją, įbauginti vals­
tiečius, kad jie nestotų j kolūkius.
Banditines gaujas aktyviai rėmė ir kunigai, nes juos
vienijo klasinių interesų bendrumas, neapykanta Tarybų
valdžiai. Buvęs banditinio štabo narys Antanas Kuli­
kauskas-,,Daktaras“ parodė, kad 1945 m. birželio antro­
sios naktį kunigai J. Kudirka, J. Stasiūnas, V. 2elnia
susirinkusiems į Nemunaičio pranciškonų vienuolyną
ginkluotų gaujų dalyviams atlaikė pamaldas, klausė ban­
ditus išpažinties ir priėmė iš jų priesaiką.
Nedzingės miestelio klebonas Zigmas Neciunskas,,Elytė“ palaikė ryšius su banditiniais štabais ir gaujomis,
klebonijoje slėpė Dzūkijoje veikusių banditinių gaujų va­
dus A. Ramanauską, A. Kulikauską ir kt. Gautus nurody­
mus ir informaciją pats ar per auklėtinį J. Zajančauską
siuntinėjo Alytaus kunigui Pranui 51iumpai-„Partenijui“ *.
Tarybinė vyriausybė, vadovaudamasi humaniškumo
tikslais ir norėdama išvengti bereikalingų aukų, kelis kar­
tus kreipėsi į banditinių gaujų dalyvius, ragindama juos
išeiti iš miškų, nutraukti ginkluotą kovą prieš savo liaudį
ir imtis doro darbo. Lietuvos Tarybinės vyriausybės kreipi­
masis ir amnestija padarė didelį poveikį, demoralizuojant
banditines gaujas, padėjo suklaidintiems apsispręsti ir
grįžti prie sąžiningo darbo. Banditai Juozas Petraška-„Lapaitis“ ir Adolfas Uždavinys-„Dobilas“ savo parodymuose
pažymėjo, kad, paskelbus amnestiją, kai kurios ginkluo­
tos gaujos pakriko, nes daugelis banditų legalizavosi.
Buvo net ginkluotų gaujų vadeivų, kurie suprato, kad
jų kova prieš Tarybų valdžią negali baigtis sėkmingai, o
jie patys yra klastingos propagandos aukos, kad savo
antiliaudine veikla jie padarė daug žalos Lietuvos liau­
džiai. Štai ką rašė 1947 metais buvę „Dainavos“ banditi­
nės apygardos štabo nariai Vincas Juozaitis-„Vyturys“,
Antanas Macevičius-„Linas“ ir J. Petraška-„Lapaitis“,
kreipdamiesi į besislapstančius gaujų dalyvius ir kviesda­
mi juos legalizuotis: „Į šį kruvinąjį darbą mes savo me­
laginga propaganda įtraukėme eilę legaliai gyvenančių
gyventojų, mulkindami juos, kad žiema po žiemos, vasara
* Plačiau apie tai žr. „Žudikai bažnyčios prieglobstyje“. Vilnius,
1963 m., p. 186-192.

po vasaros grįš buržuazinė santvarka... Mes ir patys
netikėjome tuo, ką pasakojome kitiems. Tai buvo reika­
linga eilinių banditinių gaujų dalyvių nuotaikai pakelti,
kurių pagalba mes iki šiol laikėmės.
Būdami banditinėse gaujose, o vėliau šių gaujų šta­
be, suvedžioti šlykščios fašistinės propagandos, per 3 me­
tus slapstydamiesi miškuose, bunkeriuose, mes įsitikino­
me, kad visa tai, ką mums kalbėjo ir ką mes pasakojome,
yra biaurus melas ir apgaulė..
Liaudies ginti stojo drąsiausi lietuvių tautos sūnūs
ir dukros — komunistai, mažažemiai valstiečiai, naujaku­
riai, demobilizuoti Tarybinės Armijos kariai. Gausūs liau­
dies gynėjų būriai, padedant vietos gyventojams, atliko
didelį vaidmenį, kovojant ir likviduojant ginkluotas ban­
ditines gaujas.
Tarybiniai žmonės, vadovaujami Lietuvos Komunistų
partijos, triuškino banditines gaujas, aštrios klasių kovos
sąlygomis sėkmingai kovojo už liaudies ūkio atstatymą,
respublikos industrializavimą ir kolektyvizavimą. Jie nu­
siavė nuo savo kelio buržuazinius nacionalistus, trukdžiu­
sius Lietuvos liaudies darbą.
s!»

*
*

Rinkinyje skelbiami dokumentai sudaro dvi grupes. Pir­
majai grupei priklausą dokumentai — tai pačių banditų,
patekusių į tarybinio teismo rankas, parodymai. Savaime
suprantama, kad banditinių gaujų dalyviai pasakojo ne
apie visus savo padarytus nusikaltimus, daug ką nuslė­
pė, kai kur sąmoningai iškraipė faktus. Rinkinio paren­
gėjui teko juos papildyti ir patikslinti, išvykus į nacio­
nalistinių gaujų siautėjimo vietas — Alytaus, Lazdijų ir
Varėnos rajonus. Tai nurodoma išnašose.
Antrajai dokumentų grupei priklauso parodymai liu­
dininkų, _kurie patys ar jų šeimų nariai nukentėjo nuo
banditinių gaujų. Liudininkai savo parodymuose kalba
apie _konkrečius nusikaltimus- ir jų aplinkybes. Knygos
priede skelbiamas nužudytų tarybinių žmonių Dzūkijoje
sąrašas, kurį spaudai parengė rinkinio sudarytojas. Sąra­
šas nėra pilnas, ir dėl duomenų stokos net kai kurios pa­
rodymuose minimos nužudytų žmonių pavardės į jį ne­
įtrauktos.

BANDITINIO „STABO“ DALYVIŲ
PARODYMAI

Iš A. KULIKAUSKO* parodymų
1947 m. vasario 6 d.

1945
m. balandžio 25 d. pradėjau gyventi nelegaliai,
įstojau į organizaciją, kurios ginkluoti būriai veikė Aly­
taus apskrities teritorijoje. Tos organizacijos dalyviu ir
jos vadovybėje buvau iki suėmimo.
1945
m. balandžio 25 d. aš su Ramanausku išvažiavau
iš Alytaus į Kauną, esą, tarnybiniais reikalais. Persikėlę
per Nemuną, Alytaus valsčiaus Užupių kaime susitikome
su mūsų laukusia 4—5 žmonių grupe. Jų tarpe buvo „Toleikis“. Tie banditai nuvedė mus į Einorių mišką — į „Pu­
tino“ gaujos buveinę. „Putinas“ mus priėmė į gaują, ap­
ginklavo šautuvais.
Po kurio laiko pasirinkome slapyvardžius. Aš pasiva­
dinau „Daktaru“, Ramanauskas — „Vanagu“. Į tą gaują
tada įstojo ir Alytaus pradžios mokyklos mokytojas Per­
minąs, kuris pasivadino „Jūrininku“.
Netrukus tos gaujos dalyviai, „Putinui“ pasiūlius, su­
šaukė susirinkimą ir išrinko gaujos vadu Ramanauską„Vanagą“. Susirinkimas įvyko Einorių miške, kur gauja
stovyklavo.
„Vanagas“, išrinktas gaujos vadu, „Putiną“ paskyrė
savo pavaduotoju, Perminą-„Jūrininką“— gaujos ūkio ve­
dėju, o mane — savo adjutantu.
Kai įstojau į gaują, joje buvo 25—30 žmonių, tačiau
kada aplinkiniai gyventojai sužinojo, kad mums vadovau­
ja buvęs karininkas „Vanagas“, gauja greit padidėjo iki
60 žmonių. Padidėjusią gaują „Vanagas“ pavadino kuopa,
suskirstė ją į būrius, įsakė gaujos stovyklos vietoje pasta­
tyti palapinę jos dalyviams, įvedė karinę tvarką. Visus
savo nurodymus gaujai „Vanagas“ apiformindavo įsaky* Kulikauskas, Antanas, Antano s., gimęs 1918 metais Lenkijoje,
Suvalkų mieste.

niais, kuriuos aš ar „Jūrininkas“ užrašydavome į specialią
kny§3- „Vanago“ įsakymu, nė vienas gaujos dalyvis ne­
galėjo išvykti be specialaus leidimo. Buvo paskirta
nuolatinė sargyba: esantieji postuose turėdavo įspėti gau­
ją, jos teritorijoje pasirodžius kariniams daliniams ar pa­
šaliniams asmenims.
1945
metų gegužės pabaigoje „Vanago“ ryšininkas
Kazlauskas-„Klevas“ pranešė „Vanagui“ Varčios miške
sutikęs „Žaibo“ vadovaujamos gaujos dalyvius. „Vanagas“
nutarė su^ savo banditais pereiti į Varčios mišką ir už­
megzti ryšius su „Žaibu“. Kada mes atėjome į tą mišką,
ryšininkai „Rokas“, pavardės nežinau, ir Kazlauskas-„Klevas“ nuvedė „Vanagą“ ir mane pas „Žaibą“. Tada mes su
juo susipažinome. „ŽaibSs“ mums pasakė, kad jo gauja
priklauso „Vėžio“ vadovaujamai gaujai. Ten susitikome
su „Vėžiu“ ir sušaukėme pasitarimą, kuriame dalyvavo
„Vanagas“, „Vėžys“ ir „Putinas“. Kas dar dalyvavo, da­
bar nebeprisimenu.
Susitarėme, kokiuose aplinkiniuose kaimuose kokia
gauja galės rinkti sau maisto produktų. Tada nutarėme
priimti iš visų banditų priesaikas ir sugalvojome slapta­
žodžius mūsų gaujų ryšiams palaikyti.
Kažkuriam gaujos dalyviui pasiūlius, nutarėme priesai­
ką priimti pranciškonų vienuolyne, Alovės valsčiaus Ne­
munaičio miestelyje, ir tuo tikslu pasitelkti kunigus Sta­
siūną, Zelnią ir du vienuolius, gyvenančius vienuolyne.
1945 m. gegužės 29—30 d. „Vanagas“ pas juos pasiuntė
savo ryšininkus susitarti, kad vienuolyne būtų leista priimti banditų priesaiką ir išklausyti jų išpažintį. 1945 m.
birželio 2 d. visi „Vanago“, „Žaibo“ ir „Vėžio“ gaujų
dalyviai, apie 100 žmonių, susirinko į pranciškonų vie­
nuolyną. Kunigai Stasiūnas, Zelnia ir minėti vienuoliai
atlaikė pamaldas, klausė banditų išpažinties. Kada visi
atliko išpažintį, buvo perskaitytas priesaikos tekstas ir
„Vanagas“ pasakė kalbą. Tada kiekvienas gaujos dalyvis
priėjęs bučiavo pistoletą, kryžių ir trispalvę buržuazinės
Lietuvos vėliavą, padėtą ant taburetės. Priėmę priesaiką,
visi gaujų dalyviai išsiskirstė j savo nuolatines buveines.
Netrukus į gaują atėjo „Vanago“ sesuo — Norkūnų
kaimo valstietė — ir pranešė mums, kad į Galintėnų kai­
mą atvažiavo liaudies gynėjai. Nutarėme juos sunaikinti.
Apsupome Galintėnų kaimą ir susišaudėme. Kautynių me­
tu buvo nukauti aštuoni liaudies gynėjai, kiti išbėgiojo.

Po kelių dienų, tiksliai neprisimenu, atrodo, 1945 me­
tų birželio pirmojoje pusėje, aš, vykdydamas „Vanago“
įsakymą, kartu su ryšininku „Roku“ ir keliais kitais ban­
ditais nuėjau pas „Ąžuolį“ j Punios girią dalyvauti pasi­
tarime, apie kurį kalbėjo „Vėžys“. Ten susitikau su
„Ąžuoliu“.
Per susitikimą su juo kalbėjome apie tai, kad „Vana­
go“ grupei būtinai reikia susijungti su „Dzūkų“ rinktine,
kuriai vadovavo „Ąžuolis“. Jis sutiko „Vanago“ grupę
priimti į savo rinktinę, ir mes susitarėme, kad „Vanagas“
ateis pas jį ir jie tuos klausimus aptars daug smulkiau.
Bet „Vanagas“, kaip man žinoma, su „Ąžuoliu“ nesusi­
tiko, nes netrukus „Vanagas“ užmezgė ryšius su „Dzū­
kų“ grupės vadu pulkininku VRkumiS,Kazimieraičiu“ ir
susitarė prijungti savo gaują prie „Dzūkų“ grupės.
1945 m. birželio. 12 d., „Vanagui“ nesant, jo stovyklą
Alytaus valsčiuje, Varčios miške, kurioje tuo metu buvo
apie 90 žmonių, apsupo kareiviai, ir įvyko kautynės. Joms
vadovavome „Putinas“ ir aš. Buvo nukauta apie 10 gaujos
dalyvių. Kautynės prasidėjo iš ryto ir tęsėsi porą valan­
dų, vėliau mūsų gauja susiskirstė mažomis grupėmis, ir
sutemus išėjome iš apsupimo.
Po kelių dienų aš su banditų grupe sugrįžau į Varčios
mišką, ir ten vėl susitikome su „Vanagu“ ir kitais jo gau­
jos dalyviais. Pas „Vanagą“ mūsų susirinko apie 20 žmo­
nių. Tada mus vėl apsupo kariuomenė ir, prasidėjus kau­
tynėms, mūsų dauguma, 12—14 žmonių, buvo nukauta ***.
Žuvo „Vanago“ ryšininkas Kazlauskas-„Klevas“. Kada
traukėmės, „Vanagas“ dengė mūsų atsitraukimą; aš su
„Milžinu“, „Liūtu“, Perminu-,,Jūrininku“ pasislėpėme pas
ryšininkę Kazlauskaitę Sapiegiškio kaime”. Paskui nuvy­
kome į Nedzingės miestelį pas kunigą Neciunską ir ten
slapstėmės apie tris dienas. Pas Neciunską ilgiau būti bi­
jojome, nes mus galėjo pastebėti pašaliniai žmonės. Todėl
* Buržuazinės Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Vit­
kus Juozas, Juozo s., gimęs 1901 m. gruodžio 10 d. Hitlerinės okupa­
cijos pradžioje jis tarnavo Vilniaus savisaugos dalinių štabe, o vėliau
vadovavo policiniam batalionui. Dirbo hitlerininkų įsteigtos „Nekilno­
jamo turto bendrovės“ Vilniaus skyriaus vedėjo pareigose. Pries iš­
eidamas į gaują, 1945 metų pradžioje dirbo Marcinkonių miškų ūkio
Kabelių girininkijos buhalteriu.
..
, ._
** 1947 m. birželio 13— 16 d. Varčios miške operacijos metu 47
banditai buvo užmušti ir 22 sulaikyti. 8 iš jų — ryšininkai. Be to,
atimti 3 kulkosvaidžiai, 185 šautuvai, 5 vežimai su prisiplėštu is gy­
ventojų turtu bei maistu ir 9 arkliai.

perėjome į Burokaraisčio kaimą pas rvšininką Sviklą, ku­
rio bunkeryje slapstėmės apie dvi savaites. Tada nutarėme
sugrįšti į Varčios mišką ir ieškoti „Vanago“. Keliaudami
užėjome pailsėti pas kunigą Neciunską, ir čia radau ne­
pažįstamą žmogų. Kunigas Neciunskas supažindino mane
su tuo žmogumi, sakydamas, kad jis — pulkininkas „Kazi­
mieraitis“, o „Kazimieraičiui“ aš pasakiau esąs „Bakla­
n s “ iš ”Varlag°‘‘ junginio. „Kazimieraitis“ man pasakė
grįžtąs iš „Ąžuolio“ į savo buveinę ir norįs matyti „Vana­
g ą“, nes nutaręs savo vadovvbėn paimti visas gaujas. Pa­
pasakojau „Kazimieraičiui“, kaip išsiskyriau su „Vanagu“
ir kur einame dabar. „Kazimieraitis“ susitarė su manim,
kad aš vėl, užmezgęs ryšius su „Vanagu“, atvesiu jį pas
„Kazimieraitį“ į sutartą vietą — Nedzingės miestelio kapi­
nes miške 1945 m. rugpiūčio 1 d. Po to pasikalbėjimo aš
su savo žmonėmis išėjau iš Neciunsko, o „Kazimieraitis“
liko.
Kada sutikau „Vanagą“, jam papasakojau, kad ma­
čiausi su pulkininku „Kazimieraičiu“ ir kad esu įpareigo­
tas skirti jiems pasimatymą 1945 m. rugpiūčio 1 d. „Va­
nagas“ sutiko nueiti į sutartą vietą. Sutartu laiku susi­
tiko nuo „Vanago“ gaujos—„Vanagas“, „Jūrininkas“, aš
ir „Butegeidis“ (atrodo, nukautas) ir nuo „Kazimieraičio“
gaujos—„Kazimieraitis“ (nukautas), „Šernas“ (nukau­
tas,),, „Tigras“ (suimtas), „Siaubas“ (nukautas), „Merkys“
ir Petrėnas-„Viršaitis“.
Tame pasitarime „Kazimieraitis“ papasakojo, kad jis
organizavo „Dzūkų“ grupės „partizanus“, buvo susitikęs
su „Ąžuoliu“ ir siūlė jam prisijungti prie „Dzūkų“ gru­
pės, bet „Ąžuolis“ atsisakė. „Kazimieraitis“ painformavo
pasitarimo dalyvius apie organizacijos padalinimą į bata­
lionus: Marcinkonių, Varėnos, Rudnios, Druskininkų ir Ei­
šiškių—Valkininkų. Tų batalionų vadai: Marcinkonių —
„Tigras“, Varėnos-Rudnios —„Šernas“, Druskininkų —
„Juozaitis“, Eišiškių—Valkininkų bataliono vado nebepri­
simenu.
„Kazimieraitis“ įsakė „Vanagui“ visas grupes, veikian­
čias Merkinės valsčiuje, sujungti ir iš jų sudaryti Merki­
nės batalioną. Buvo nutarta, kad aš pereisiu iš „Vanago“
pas „Kazimieraitį“ ir veiksiu su juo. „Kazimieraitis“ iš
„Vanago“ pasiėmė ir „Jūrininką“.
Pas „Kazimieraitį“ nuvykau 1945 m. rugpiūčio 9 d. Nuo­
latinė „Kazimieraičio“ buveinė buvo „Merkio“ grupė,

miškas netoli Jokėnų kaimo Varėnos valsčiuje. Čia gyveno
apie 12 žmonių: „Kazimieraitis“, „Šernas“, „Merkys“ ir kt.
Jie miegojo palapinėje ar tiesiog ant žemės, turėjo rašo­
mąją mašinėlę ir radijo imtuvą.
1945
m. rugpiūčio 12 d. „Kazimieraitis“, aš, „Tigras“
ir kiti ėjome j „Šarūno“ rinktinę, į Rudnios mišką. „Kazi­
mieraitis“ su „Šarūno“ rinktine palaikė ryšius jau ir anks­
čiau, o tąsyk jis ėjo susitarti dėl rinktinės prisijungimo
prie „Dzūkų“ grupės. Atėję į Rudnios mišką, į „Šarūno“
rinktinę, susitikome su rinktinės vadu Gončiu-„Alseika“
ir su vienu tos rinktinės bataliono vadu „Ąžuolu“ (pa­
vardės neprisimenu.). To susitikimo metu „Kazimieraitis“
ir „Alseika“ susitarė, kad „Šarūno“ rinktinė priklausys
„Dzūkų“ grupei ir kad „Alseika“ bus pavaldus. „Kazimie­
raičiui“, o pastarasis, sugrįžęs j savo buveinę, numatys
„Dzūkų“ grupės „partizanų“ organizacinę struktūrą ir
praneš „Alseikai“.
Po susijungimo „Kazimieraitis“ suorganizavo antrą
rinktinę—„Merkio“. Jai priklausė „Vanago“ batalionas,
veikiantis Merkinės ir Alovės valsčiuose. Į „Merkio“ rink­
tinę „Kazimieraitis“ iš „Geležinio vilko“ rinktinės per­
davė „Tigro“ ir „Juozaičio“ batalionus. „Merkio“ rinkti­
nės vadu „Kazimieraitis“ paskyrė „Viršaitį“.
Po „Geležinio vilko“ rinktinės reorganizacijos, kada
„Tigro“ ir „Juozaičio“ batalionai buvo perduoti „Merkio“
rinktinei, „Geležinio vilko“ rinktinėje buvo suorganizuotas
naujas batalionas, veikęs Eišiškių valsčiuje. Žmonių skaičiūs batalionuose buvo nevienodas: „Juozaičio“ batalio­
n e — 15—20 žmonių, o „Vanago“— apie 60.
„Dzūkų“ grupės vadas ir jos štabo viršininkas buvo
„Kazimieraitis“. Jis mane paskyrė štabo 2-jo, agitacijos ir
propagandos, skyriaus viršininku. „Kazimieraičio“ adju­
tantas buvo „Jūrininkas“.
Gončio-„Alseikos“ vadovaujamoje „Šarūno“ rinktinėje
buvo keturi batalionai, pavadinti vardais tų valsčių, ku­
riuose jie veikė: Leipalingio, Kapčiamiesčio, Veisiejų, Sei­
rijų. Veisiejų ir Kapčiamiesčio batalionuose buvo apie
40 žmonių. Veisiejų bataliono vadas buvo „Mindaugas“,
Leipalingio—„Ąžuolas“, Kapčiamiesčio—„Kalnelis“ ir
Seirijų — Grušauskas-„Siaubas“.
Kada su „Kazimieraičiu“ atėjau pas „Alseiką“ į „Ša­
rūno“ rinktinę, „Kazimieraitis“ susitarė su „Alseika“ su­
jungti „Šarūno“ rinktinę su „Dzūkų“ grupe. „Alseika“ su­

rinko savo gaujos dalyvius, „Kazimieraitis“ jiems pasakė
kalbą, kviesdamas kovoti prieš Tarybų valdžią ir nurody­
damas, jog būtina sujungti „Šarūno“ rinktinę su „Dzūkų“
grupe. Susirinkusieji neprieštaravo. Po pasitarimo su „Ka­
zimieraičiu“ grįžau atgal į gaują, į Varėnos valsčiaus
Jokėnų kaimą.
Rudenį, 1945 metų spalio ar lapkričio mėnesį, „Kazi­
mieraitis“ nutarė mūsų organizaciją, anksčiau vadintą
„Dzūkų“ grupės vardu, vadinti „A“ apygarda.
„A“ apygardai vadovavo štabas, anksčiau buvęs „Dzū­
kų“” grupės štabu. „A“ apygardos vadu ir štabo viršinin­
ku buvo „Kazimieraitis“, jo pavaduotoju—„Vanagas“..
„Kazimieraičio“ adjutantu buvo „Jurininkas“. Jis tvarkė
’/sakymų knygą ir „A“ apygardos štabo raštvedybą. „Aj‘
apygardos štabo sekretoriumi buvo Mulerskas-„Naras“,
štabo ryšininkais —„Ėglis“, „Karklas“ ir_ „Žilvitis - Visi
tie žmonės, išskvrus „Vanagą“, nuolat būdavo su „Kazi­
mieraičiu“. „Vanagas“ didesnę laiko dalį sugaišdavo savo
rinktinėje, bet į štabą atvykdavo reguliariai.
Reorganizavęs „Dzūkų“ grupę, „Kazimieraitis“ išvyko
j Kauną. Sugrįžęs man papasakojo, kad iš Kauno parvy­
kęs ne vienas, o su dviem užsienio nacionalistinės organi­
zacijos diplomatinės tarnybos atstovais, bet jų pavardžių
nepaminėjo. Sakė su tais atstovais turėjęs pasitarimą
Baublio bute, Merkinės valsčiaus Uciekų dvare; ten buvo
atėję „Siaubo“ žmonės, kurie turėjo tuos atstovus palydėti
iš Lietuvos TSR į Lenkiją.
. . .
. ,
„Kazimieraitis“ surašė protokolą, pažymėdamas, kad
buvo susitikęs su diplomatinės tarnybos atstovais, atvyku­
siais iš užsienio, smulkiai juos informavo apie „A“ apy­
gardą ir prašė atsiųsti į tos apygardos štabą karininkų,
nes trūkstą vadovaujančių kadrų, ir kad tie atstovai paža­
dėjo, grįžę į užsienį, pranešti apie nacionalistinio po­
grindžio veiklą Lietuvoje ir suteikti reikiamą pagalbą.
„Kazimieraitis“, suorganizavęs „A“ apygardą, norėjo
prie jos prijungti „Ąžuolio“ vadovaujamą „Dzūkų“ rink­
tinę, veikusią Alytaus ir kituose Alytaus apskrities vals­
čiuose. 1945 metų lapkričio pradžioje jis pasiuntė savo
ryšininkus pakviesti „Ąžuolį“ ir „Dzūkų“ rinktinės vado­
vaujančius asmenis į pasitarimą dėl „Dzūkų“ rinktinės
prijungimo prie „A“ apygardos.
u
Pasitarime „Dzūkų“ rinktinę atstovavo „Laimutis ,
„Kelevičius“ ir „Patrimpas“. „Ąžuolis“ į tą pasitarimą

kažkodėl neatvyko. „A“ apygardos štabą atstovavome
„Kazimieraitis“, aš, „Siaubas“ ir, atrodo, „Jūrininkas“.
Pasitarimas įvyko Merkinės valsčiaus Voriškių kaime
pas Zigmantą, „Amerikono“ pravarde. Pasitarime „Kazi­
mieraitis“ pranešė „Dzūkų“ rinktinės atstovams, kad jis
suorganizavo „A“ apygardą, ir pasiūlė įsilieti jų rinktinei
į ją. „Dzūkų“ rinktinės atstovai atsakė, kad jie be „Ąžuolio“ to klausimo spręsti negali ir kad praneš jam apie
„Kazimieraičio“ pasiūlymą. Tuo pasitarimas ir pasibaigė.
„Dzūkų“ rinktinė prie „A“ apygardos neprisijungė ir
vėliau veikė savarankiškai. .
Man yra žinoma, kad 1945 metų gruodžio pradžioje
Merkinės valsčiaus Gudakiemio kaime įvyko „Vanago“
pasitarimas su „Siaubu“. Dalyvavo ir „Mindaugas“ bei „Gegutis“. Buvo nutarta 1945 m. gruodžio 15 d. užpulti Mer­
kinę. Užpuolimo iniciatorius buvo „Vanagas“. Sumanymą
jis suderino su „Kazimieraičiu“ ir gavo iš jo sutikimą.
Užpuolimo metu „Vanago“ gaujos dalyviai turėjo aukų,
bet Merkinės miestelis nebuvo užimtas, nes užpuolimą at­
mušė ten esantieji tarybiniai kariai.
1946
metų sausio mėnesį „A“ apygardos štabas buvo
bunkeryje, Merkinės valsčiaus Rudnios kaime. Jį apsupo
tarybiniai kariai.
Bunkeryje tuo metu buvo „Naras“,
„Karklas“, „Žilvitis“ ir „Ėglis“. Kautynių metu „Ėglis“
buvo nukautas, „Naras“ ir „Karklas“ suimti, o „Žilvi­
čiui“ pavyko pasislėpti.
„A“ apygardos štabas iš Rudnios kaimo persikėlė į
„Siaubo“ gaują Snaigupės kaime ir įsikūrė bunkeryje pas
valstietį Petrauską.
1946
m. balandžio 18 d. į Samūniškių mišką atvyko
„Tauro“ apygardos vadas „Mykolas-Jonas“, norėdamas
užmegzti ryšius su „A“ apygardos vadu „Kazimieraičiu“
ir pasitarti su juo dėl „Tauro“ ir „A“ apygardų sujun­
gimo.
„Kazimieraitis“ sušaukė pasitarimą, kuriame dalyvavo
„Tauro“ apygardos vadas „Mykolas-Jonas“, kartu su juo
atvykę apygardos vadovaujantieji nariai „Antanaitis“ bei
„Auksutis“ ir „A“ apygardos^ atstovai „Kazimieraitis“,
„Vanagas“, „Mindaugas“ ir „Jurininkas“. „Mykolas-Jonas“
pasakė pasitarimo dalyviams, kokiu tikslu jis atvyko pas
„Kazimieraitį“. Pastarasis neprieštaravo jo pasiūlymui su­
jungti abi apygardas. Buvo nutarta naujai sukurtą nacio­
nalistų organizaciją, kuriai priklausys „A“ ir „Tauro“ apy­

gardos, pavadinti „Pietų Lietuvos partizanais“ (PLP).
PLP vadu buvo paskirtas „Kazimieraitis“, jo pavaduoto­
ju —* „Mykolas-Jonas“, štabo viršininku ir štabo 1-jo sky­
riaus viršininku —„Antanaitis“, 2-jo skyriaus viršininku
laikinai buvau paskirtas aš.
Tame pat pasitarime buvo iškeltas pasiūlymas prijung­
ti prie PLP „Ąžuolio“ vadovaujamą „Dzūkų“ rinktinę,
o jį patį buvo numatyta paskirti PLP štabo 3-jo skyriaus
viršininku. Vėliau „Kazimieraitis“ įjungė į PLP štabą
„Taurą“ ir „Laisvūną“. „Taurą“ paskyrė ryšių viršininku,
o „Laisvūną“— štabo adjutantu.
1-sis skyrius turėjo vadovauti PLP gaujų operatyvinei
veiklai, 2-sis buvo agitacijos ir propagandos skyrius,
3-sis — mobilizacijos skyrius.
Tame pat pasitarime buvo nutarta visiems nueiti pas
„Ąžuolį“ ir pasikalbėti su juo apie „Dzūkų“ rinktinės pri­
jungimą prie PLP organizacijos.
Pas „Ąžuolį“ vėl įvyko PLP organizatorių pasitarimas,
kurtame dalyvavo ir „Ąžuolis“. Jis sutiko prijungti „Dzū­
kų“ rinktinę prie PLP, tačiau būti štabo 3-jo skyriaus vir­
šininku griežtai atsisakė, o sutiko būti „A“ apygardos
viršininku ir „Dzūkų“ rinktinės vadu. Buvo nutarta „Dzū­
kų“ rinktinę prijungti prie „A“ apygardos, o „Šarūno“
rinktinę — prie „Tauro“ apygardos.
„Kazimieraitis“ buvo nukautas 1946 metų liepos pra­
džioje. Tuo metu mudu su „Antanaičiu“ buvome PLP šta­
bo bunkeryje, o „Kazimieraitis“ su „Laisvūnu“ viršuje
apie kažką kalbėjosi. Staiga išgirdome į bunkerio pusę
einant daug žmonių. Tuojau prasidėjo smarkus šaudymas
iš kulkosvaidžių ir automatų. Po kiek laiko šūviai nutilo.
Kas įvyko viršuje, tuo metu nežinojau. Vėliau man papa­
sakojo, kad „Laisvūną“ ir „Kazimieraitį“ buvo apsupę
tarybiniai kariai. „Laisvūnui“ pavyko pabėgti, o „Kazi­
mieraitis“ susišaudymo metu buvo nukautas. Mūsų bun­
kerio, kuriame buvau aš su „Antanaičiu“, kareiviai ne­
pastebėjo.
Žuvus „Kazimieraičiui“, PLP organizacijai laikinai
ėmė vadovauti „Antanaitis“, prieš tai buvęs štabo viršinin­
ku. Jis ir toliau vadovavo štabui. Organizacijai po „Ka­
zimieraičio“ mirties turėjo vadovauti „Mykolas-Jonas“, ta ­
čiau su juo negalėjome užmegzti ryšių. Po kurio laiko
sužinojome, kad „Mykolas-Jonas“ tarybinių karių buvo
nukautas, todėl „Antanaitis“ ir liko PLP vadu.

Pradėjęs vadovauti PLP organizacijai, „Antanaitis“
panaikino prieš tai buvusius štabo skyrius, kaip nereika­
lingus. Kokios nors kitokios organizacinės priemonės tuo­
met nebuvo vykdomos, nes netoli mūsų tada vyko masinės
karinės operacijos gaujoms likviduoti. Ryšiai tarp atskirų
PLP organizacijos grandžių nutrūko, atskiros gaujos ir
visa organizacija buvo demoralizuotos.
Archyviniams dokumentams skelbti redakcijos fondas, rinkinys
71, lapai 107-114, 117-124 (toliau ADSR f., r. 71, 1. 107-114, 117-124).

Iš A. MACEVIČIAUS* parodymų
1947 m. rugpiūčio 16 d.

1945
metų kovo mėnesį, tuo metu, kada aš slapsčiau­
si, atėjo „Margio“ būrio vadas Pranas Paulauskas-„Sarūnas“ ir ėmė klausinėti, kodėl slapstausi. Paaiškinau,
kad slapstausi nuo mobilizacijos į Tarybinę Armiją. „Ša­
rūnas“ pasakė, kad greit būsiąs karas tarp Anglijos, Ame­
rikos ir Tarybų Sąjungos, ir todėl būtina ruoštis kovai
prieš Tarybų Sąjungą; jis pasiūlė man įstoti į ginkluotą
antitarybinę gaują. Sutikau. „Šarūnas“ prisaikdino mane
ir davė „Lino“ slapyvardį. Užverbavęs „Šarūnas“ pavedė
man savo ūkyje pastatyti bunkerį 2—3 žmonėms. Aš jį
įrengiau. Tais metais apie gegužės mėnesį „Šarūnas“ pa­
kvietė mane į susirinkimą Punios miške. Susirinkime da­
lyvavo „Šarūnas“, „Laimutis“, „Klevas“, „Mįslinčius“,
„Pergamentas“, „Tauras“. Tame susirinkime buvau paskir­
tas rezervistų būrio vadu. Būdamas to būrio vadu, sky­
rių vadams daviau uždavinį ieškoti ginklų. Aš savo
ūkyje slėpiau „Dainavos“ apygardos vadą „Ąžuolį“, ban­
ditus „Šarūną“, „Klevą“, „Laimutį“ ir „Mįslinčių“.
1945
m. rugpiūčio 15 d. išėjau į ginkluotą gaują ir
iki 1946 metų balandžio mėnesio buvau „Dainavos“ apy­
gardos štabe. Nuo 1946 metų balandžio iki 1947 metų sau­
sio mėnesio ėjau „Ąžuolio“ adjutanto pareigas. 1947 metų
sausio mėnesį tapau apygardos štabo ryšių ir žvalgybos
skyriaus viršininko pavaduotoju ir tas pareigas ėjau, iki
buvo likviduotas štabas, o aš buvau suimtas.

Dalyvavau šiose kovinėse operacijose. 1946 metų lap­
kričio mėnesį dalyvavau, sušaudant buvusį rezervistą
Praniūnų kaimo gyventoją Stasį Plentą ir likviduojant jo
ūkį, o taip pat sušaudant Panemųninkų kaimo gyventoją
Vincą Misevičių — tarybinį aktyvistą.
1946 metų gruodžio mėnesį Taukotiškių kaime dalyva­
vau kautynėse prieš kariuomenę. Tada buvo užmušti „Žil­
vitis“ ir „Pergamentas“. Man pavyko pabėgti.
Būdamas apygardos štabo ryšių ir žvalgybos skyriaus
viršininko pavaduotoju, palaikiau ryšius tarp grupių, siun­
tinėjau apygardoje išleidžiamą literatūrą ir banditų su­
sirašinėjimą. Aš rinkau duomenis apie tarybinės kariuo­
menės dislokaciją ir judėjimą, apie vietinių gyventojų
nuotaikas. Tos žinios buvo perduodamos į „Dainavos“
apygardos štabą. 1947 metų liepos mėnesį į „Dainavos“
apygardos štabą atvyko „Rimvydas“*. Jis buvo paskirtas
apygardos štabo viršininku. Asmeniškuose pokalbiuose
„Rimvydas“ sakėsi atvykęs pas mus iš užsienio, bet iš kur,
nesakė, minėjo buvęs Švedijoje. Tada jis man pasiūlė
rinkti aukščiau nurodytas žinias ir perdavinėti jam, o jis
savo ruožtu perduosiąs užsieniui, bet konkrečiai, kur ir
kaip perduosiąs, nepaaiškino. Kai kalbėjomės apie tarp­
tautinę padėtį ir aš paklausiau, ar ilgai mums taip teks
blaškytis ir ar sulauksime karo, „Rimvydas“ atsakė: „Pa­
kentėkite dar truputį. Reikia išsaugoti kuo daugiau kad­
rų, ir mes sulauksime.. . “
1947 m. liepos mėnesio 23 ar 24 dieną „Rimvydas“ kar­
tu su „Gandru“ išėjo į „Vanago“ rinktinę ir iki apygardos
štabo likvidavimo nebegrįžo.
Man žinoma, kad banditas „Rimvydas“ buvo „Vaidoto“
gaujos vadas. 1946 metų rudenį jis buvo perkeltas į „Mar­
gio“ gaują, o iš ten — į „Tauro“ apygardą. Kai 1947 metų
liepos mėnesį sutikau „Rimvydą“, jis man ir „Gintarui“
pasakojo, kad iš „Tauro“ apygardos per Lenkiją buvo
siunčiamas į užsienį, bet į kokią valstybę, nesakė. Ir štai
iš užsienio jau sugrįžęs ir dabar paskirtas „Dainavos“
apygardos štabo viršininku.
* Krikščiūnas Jurgis, buvusio buržuazinės Lietuvos žemės
ūkio ministro sūnus. 1946 metų rudenį, „Tauro“ apygardos
ginkluotoms gaujoms padedant, perėjo valstybinę sieną į Lenkiją,
o iš ten — į Švediją. Atsidūręs užsienyje, užmezgė ryšius su JAV
žvalgybos organais ir, atitinkamai paruoštas Vakarų Vokietijoje, sugt jžo į Lietuvą.

Direktyvos gaujoms iš „Dainavos“ apygardos buvo
siunčiamos keletą kartų. Buvo išsiųsta direktyva ir apie
teroristinės veiklos sustiprinimą. Kada toji direktyva iš­
siųsta, neprisimenu.
Viename „Dainavos“ apygardos masinio teroro akte ir
aš dalyvavau. Tai buvo 1946 metų lapkričio mėnesį. Kartu
su manimi tada-buvo „Pergamentas“, „Vyturys“ ir kt. Mes
sušaudėme Alytaus valsčiaus Praniūnų kaimo gyventoją
Stasį Plentą, jo žmoną ir dukterį. Plentos ūkį sudeginome.
Buvo paimti tik arklys ir vežimas. Teroro akto metu sto­
vėjau sargyboje, o „Vyturys“ tuo metu su kitais grupės
dalyviais dar įvykdė „nuosprendį“ Panemuninkų kaimo
gyventojui Misevičiui ir jo šeimai.
Remiantis apygardos štabo 1945 ar 1946 metų direkty­
vomis, kiekviena gauja buvo suorganizavusi lauko teis­
mą*, kurio narius skyrė gaujos vadas. Teismas buvo šau­
kiamas kiekvienam numatytam teroro aktui. Teismo posė­
džių protokolai buvo rašomi, jau įvykdžius teroro aktus,
o data buvo žymima atgalinė, t. y. dar iki teroro akto.
1946 m. lapkričio 10 d. lauko teismo posėdžio protokolą
esu pasirašęs, bet teismo pirmininku nebuvau. Sis proto­
kolas, kaip ir visi kiti, buvo rašomas, jau susidorojus su
Plentos šeima. Protokolą surašė gaujos vadas „Tauras“
ir davė man pasirašyti, nes vykdžiusių tą nuosprendį —
„Žilvyčio“ ir „Pergamento“— nebuvo.
Sėjos eigos individualiuose valstiečių ūkiuose prane­
šimo iškarpa iš „Tiesos“ laikraščio 1947 m. gegužės 18 d.
numerio tikrai buvo paimta iš manęs. Ranka rašytas prie­
rašas yra „Dainavos“ apygardos štabo viršininko „Rim­
vydo“, kuris 1947 metų liepos mėnesį davė man tą iškar­
pą ir pasiūlė panašias iškarpas rinkti ir perdavinėti jam,
nes ketinąs tokias žinias siųsti per sieną, bet kaip, ne­
žinau.
„Gandras“ 1947 metų liepos mėnesį man davė raštelį,
kuriame buvo nurodyta rinkti žinias apie tarybinių dar­
buotojų elgesį su gyventojais, taip pat kompromituojan­
čius duomenis apie tarybinius darbuotojus, ir pasiūlė man
tą uždavinį ^vykdyti. Kaip sakė „Gandras“, jis tokį užda­
vinį gavo iš „Rimvydo“. Aš uždavinį užsirašiau ant po* 1945 metų pavasarį „Kazimieraitis“ įvedė visoje „Dainavos“
apygardoje vadinamuosius ginkluotų gaujų lauko teismus, kurių po­
sėdžiuose apiformindavo savo teroro aktus prieš vielos gyventojus
atitinkamais protokolais.

pieriaus lapelio, kuris kratos metu ir buvo rastas. Kuriam
tikslui „Rimvydas“ rinko tokius duomenis, tiksliai pasa­
kyti negaliu, bet manau, kad tie duomenys jam buvo ren­
kami persiųsti į užsienį.
ADSR f„ r. 87, 1. 28—29, 35—37, 39—40.

Iš V. JUOZAIČIO* parodymų
1947 m, rugpiūčio 16 d.

Nuo 1945 metų rudens aš palaikiau nusikalstamus ry­
šius su ginkluotos gaujos dalyviu, buvusiu Butrimonių
miestelio gyventoju Miku Bandoniu, „Tauro“ slapyvar­
džiu. Jis man duodavo pinigų, už kuriuos aš gaujai pirkinėjau Kaune rašomojo popieriaus, baterijas kišeniniams
žibintuvėliams ir kitokių daiktų, kuriuos siunčiau į gaują.
Iš Miko Bandonio gaudavau išleidžiamą gaujoje antita­
rybinę literatūrą, kurią tuo metu skaitydavau. Apie savo
ryšius su ginkluota gauja pasakodavau savo pažįstamie­
siems: Statkui, kuris tuo metu mokytojavo Kaune, Kauno
universiteto studentams Juozui Kazlauskui ir Aukštikal­
niui. Pastarieji du 1945 metų gruodžio mėnesio pabaigoje
buvo Tarybų valdžios organų suimti. Bijojau, kad jie ne­
papasakotų apie mano ryšius su gauja,— dėl to galėčiau
būti suimtas. Todėl, vengdamas suėmimo, išvažiavau iš
Kauno į Vilnių, kur gyvenau apie mėnesį.
Ketinau įstoti į universitetą, bet neišlaikiau stojamųjų
egzaminų. Tada ir nuėjau į gaują. 1946 metų kovo mė­
nesio pradžioje iš Vilniaus išvažiavau į Butrimonių vals­
čių. Sunkvežimiu važiavau iki Punios miestelio, iš ten
pėsčiomis nuėjau į Butrimonių valsčiaus Stanevos kaimą,
kur sutikau du ginkluotus gaujos dalyvius — Valiūną,
„Sausio“ slapyvardžiu, ir antrąjį —„Mįslinčio“ slapyvar­
džiu. Anksčiau su jais pažįstamas nebuvau. Jiems pasa­
kiau, kad esu pažįstamas su „Tauru“, noriu jį matyti ir
įstoti į veikiančią gaują. Jie mane nuvedė į Šilaičių miš­
ką, į gaujos stovyklavimo vietą, kur laukėme parą. Tada
ten naktį atvyko „Margio“ grupės vado pavaduotojas
„Tauras“, pasikalbėjo su manimi ir paskyrė mane į Jaru­
* Juozaitis Vincas, Jono s., gimęs 1922 metais Alytaus apskrityje,
liutrimonių valsčiuje, Paliepių kaime.

ševičiaus-,.Lakštingalos“ skyrių. Nuo to laiko iki 1947 me­
tų rugpiūčio mėnesio, t. y. iki suėmimo, buvau ginkluotos
gaujos dalyvis.
1947 metų sausio mėnesį mane perkėlė j „Dainavos“
apygardos štabą, buvau to štabo agitacijos ir propagan­
dos skyriaus viršininku. Tas pareigas ėiau, iki buvau su­
imtas, t. y. iki 1947 m. rugpiūčio 11 d. Buvau gerai
pažįstamas su „Margio“ grupės vadu Miku Bandoniu,.Tauru“. Jis, žinodamas, kad mokiausi gimnazijoje, reko­
mendavo mane dirbti j apygardos štabą.
Apygardos štabas vadovavo visoms gaujoms ir jungi­
niams, įeinantiems į „Dainavos“ apygardą. Apygardos
vadas, duodamas direktyvas, skyrė gaujų vadus ir prirei­
kus pakeisdavo juos, gaujoms duodavo nurodymų, ką
veikti.
Aš nežinau, kada buvo įsteigtas „Dainavos“ apygardos
štabas. Ten dirbau nuo 1947 metų sausio mėnesio. Visą tą
laiką, kol buvau apygardos štabe, jis dislokavosi Punios
miške, kur buvo įrengti bunkeriai.
1947 m. rugpiūčio 17 d.

„Dainavos“ apygardai priklausė šie junginiai:
„Dzūkų“ rinktinė, kuriai netarpiškai vadovavo apy­
gardos vadas „Ąžuolis“.
„Dzūkų“ rinktinėje yra šios grupės:
„Margio“ grupė. Jos vadas — „Klevas“. Stabo virši­
ninkas—„Aras“, grupės vado pavaduotojas—„Pakštas“.
Veikia Alytaus apskrities Alytaus ir Butrimonjų valsčiuo­
se ir Prienų apskrities Jiezno ir Birštono valsčiuose. Turi
apie 25 žmones.
„Margio“ grupė suskirstyta į tris skyrius. Jaruševi­
čiaus-,.Lakštingalos“ skyrius veikia dažniausiai Jiezno ir
Birštono valsčiuose, turi apie aštuonis žmones, dislokuojasi Vėžionių miške, kur įrengti bunkeriai. „Aro“ skyrius
veikia Alytaus valsčiaus Panemuninkų, Bundorių kaimų
rajone ir Birštono valsčiaus teritorijoje. Pastaruoju metu
turėjo šešis žmones. Buvo įrengti bunkeriai Bundorių, Du­
bėnų, Krikštonių kaimų rajone. Jono Cibulsko-„Ąžuolaičio“ skyrius veikia Butrimonių ir dalinai Alytaus vals­
čiaus teritorijoje. Turi aštuonis—devynis žmones.

„Vaidoto“ grupės vadas yra Petraška, „Lapaičio“ sla­
pyvardžiu, jis — ir štabo viršininkas. Veikia Balbieriškio
valsčiuje. Turi apie 12 žmonių. Ar ta grupė dėl menko
žmonių skaičiaus suskirstyta į skyrius, nežinau.
„Geležinio vilko“ grupės vadas — Vaclovas VoverisŽ aib as“. Jo pavaduotojas—„Dzūkas“. Veikia Daugų vals­
čiuje. Grupėje apie 40 žmonių. Kaip aš, kalbėdamas su
„Gandru“, patyriau, „Geležinio vilko“ grupė dažniausiai
veikia visa ir slapstosi Kalesninkų miške. Ar turi grupė
poskyrių ir kokių, nežinau. Man niekada neteko priklau­
syti „Geležinio vilko“ grupei.
„Merkio“ rinktinės vadas yra „Vanagas“, o jo pava­
duotojas — „Jūrininkas“. Stabo viršininko slapyvardžio
nežinau, veikia Merkinės, Druskininkų, Varėnos rajone.
Kiek jų žinioje žmonių, nežinau. Iš „Dainavos“ apygar­
dos štabo narių žinau, kad „Merkio“ rinktinė suskirstyta
į tris grupes. Viena tokių grupių yra „Rugio“. „Merkio“
rinktinėje man neteko būti.
„Šarūno“ rinktinės vadu paskirtas „Krūmas“. Jį nukovė
1947 m. rugpiūčio 11 d. Kas šiuo metu yra jos vadas,
nežinau. „Šarūno“ rinktinė anksčiau priklausė „Tauro“
apygardai. Nuo 1947 metų birželio mėnesio ji yra „Dai­
navos“ apygardoje. Kokiuose rajonuose ji veikia, jos su­
dėtis ir kiti duomenys apie ją man nežinomi. 1947 metų
pradžioje „Dainavos“ apygardoje buvo „Kęstučio“ jungi­
nys, veikiantis Simno, Alytaus ir Balbieriškio valsčiuose,
ir „Juozapavičiaus“ junginys, veikiantis Lazdijų apskrities
teritorijoje. Tačiau jie „Dainavos“ apygardai vėliau ne­
priklausė dėl kilusių nesutarimų tarp jų vadų ir „Daina­
vos“ apygardos vado.
„Dainavos“ apygardos štabo ryšiai su visomis jos apy­
gardos grupėmis ir junginiais buvo palaikomi per apy­
gardos štabo žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininką
„Gandrą“ ir jo pavaduotoją „Liną“.
„Dainavos“ apygardos štabas turi rotatorių, kurį yra
gavęs iš „Kęstučio“ grupės dar iki mano perėjimo dirbti
į štabą. Turi ir dvi rašomąsias mašinėles. Iš kur jos, kie­
no gautos, nežinau.
Apygardos štabe buvo paruošiami ir rekviziciniai kvi­
tai, kurie buvo išduodami valstiečiams, atimant iš jų mais­
to produktus. „Dainavos“ apygardos štabe paruošta an­
titarybinė literatūra buvo išsiuntinėjama į apygardos bri­
gadas, rinktines bei grupes ir į Kauną, Vilnių bei Alytų.

„Margio“ grupės „Lakštingalos“ skyriuje buvau nuo
1946 metų kovo iki 1947 metų sausio mėnesio. Iš pradžių
buvau apsiginklavęs šautuvu, vėliau — automatu, dviem
granatomis, pistoletu, turėjau pakankamai šovinių. Tuo
laiku „Lakštingalos“ skyrius turėjo lengvąjį kulkosvaidi,
kurį nešiojo gaujos dalyviai „Trimitas“ ir „Juodvarnis“.
Kiti gaujos dalyviai buvo apsiginklavę šautuvais ir įvairių
sistemų automatais. Ir „Ąžuolaičio“ skyrius turėjo leng­
vąjį kulkosvaidį, automatų ir šautuvų. „Aro“ skyrius tuo­
met kulkosvaidžių neturėjo, tik automatų ir šautuvų. Be­
veik visus tuos ginklus ir šaudmenis buvo surinkę vietiniai
gyventojai, praėjus frontui, o vėliau perdavė juos gaujai.
Būdamas „Margio“ grupės „Lakštingalos“ skyriuje,
dalyvavau šiuose gaujos veiksmuose.
1946
metų vasarą aš kartu su „Lakštingala“, „Juod­
varniu“, „Trimittl4* ir „Kalniumi“ dalyvavau, apiplėšiant
pastotę, vežusią sviestą iš Jiezno pieninės į Butrimonis.
Tada mes paėmėme 6—7 centnerius sviesto, nunešėme
į Punios mišką.
Vieną kartą 1946 metų vasarą mane drauge su „Lakš­
tingala“, „Karklu“, „Trimitu“, „Kregžde“, „Žalgiriu“,
„Jovaru“ ir kitais gaujos dalyviais užklupo tarybiniai ka­
reiviai Butrimonių valsčiaus Greikonių kaimo gyventojos
gaujos ryšininkės Antaninos Burbulvtės-,,Svajonės“ na­
muose; įvyko susišaudymas su jais. Mes visi pasislėpėme
Vėžionių miške. Nuostolių neturėjome. Ar turėjo nuostolių
netikėtai mus užklupę kareiviai, nežinau. Po šio įvykio
Burbulytė perėjo į nelegalią padėtį ir iki suėmimo slaps­
tėsi.
1946
metų pavasarį aš su gaujos dalyviu Valiūnu„Sausiu“ buvome apsistoję pas vieną Butrimonių vals­
čiaus Pelekonių kaimo gyventoją. Jo pavardės nežinau.
Nakties metu mus užklupo tarybiniai kareiviai. Susišau­
dymo metu mums pavyko pasislėpti. Mūsų, atrodo, ir ka­
reivių pusėje, nuostolių nebuvo.
1946
metų rudenį, apie lapkričio mėnesį, aš kartu su
„Jurginu“, „Lakštingala“, „Briedžiu“, „Linu“, „Kalniu­
mi“, „Žilvičiu“, „Pergamentu“ ir „Juodvarniu“ dalyvavo­
me, įvykdant teroro aktą Alytaus valsčiaus Panemuninkų kaime. Aš su „Jurginu“ buvome prie arklių netoli Mi­
sevičiaus sodybos, o kiti gaujos dalyviai tuo metu įvykdė
žmogžudystę. Tada buvo išžudyta visa Misevičiaus šei­

ma. Į vežimus pakrovėme grūdus, dvi kiaules, o ūkį pa­
degėme. Pagrobtą maistą nugabenome į Šilaičių mišką
ir suvartojome. Tam teroro aktui vadovavo „Aras“.
1947 m. rugsėjo 1 d.

„Dainavos“ apygardos štabo, kada aš buvau paskirtas
agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku, nariai bu­
vo šie:
Jėčys, „Ąžuolio“ slapyvardžiu, „Dainavos“ apygardos
viršininkas, tarybinių kareivių nukautas 1947 m. rugpiū­
čio 11 d,, tada, kai buvo likviduotas mūsų štabas.
Subačius, „Klevo“ slapyvardžiu. Vardo ir tėvo vardo
nežinau. Buvo „Dainavos“ apygardos štabo viršininkas,
vėliau, 1947 metų pavasarį, „Ąžuolio“ buvo paskirtas
„Margio“ grupės vadu. Paskutinį kartą jį mačiau „Dai­
navos“ apygardos štabe du mėnesius prieš mano su­
ėmimą.
Kostas Simelevičius, „Gandro“ slapyvardžiu, kokių
25 metų, kilęs iš Butrimonių valsčiaus Punios kaimo. Bu­
vo „Dainavos“ apygardos štabo žvalgybos ir ryšių sky­
riaus viršininkas. Štabo likvidavimo metu „Ąžuolis“ jį
buvo pasiuntęs į „Merkio“ grupę su kažkokia užduotimi.
Antanas Macevičius, „Lino“ slapyvardžiu, apie 30 me­
tų, Alytaus valsčiaus Panemuninkų kaimo gyventojas. Ėjo
„Dainavos“ apygardos štabo žvalgybos ir ryšių skyriaus
viršininko pareigas. Buvo suimtas kartu su manimi.
Juozas Puškorius-,,Girinis“, apie 30 metų, iš kur
kilęs, nežinau. Ėjo „Dainavos“ štabo agitacijos ir propa­
gandos skyriaus viršininko pavaduotojo pareigas, t. y. bu­
vo mano pavaduotojas. 1947 m. rugpiūčio 11 d., likviduo­
jant mūsų štabą, buvo suimtas drauge su kitais bandi­
tais.
Vaclovas Kavaliauskas,
„Juodvarnio“ slapyvardžiu,
kokių 26 metų, Alytaus valsčiaus Raudonikių kaimo gy­
ventojas. Kartu su manimi štabe leido nelegalų laikraštį.
Likviduojant mūsų štabą, buvo nukautas.
Banditinio teismo nariu nebuvau ir jo posėdžiuose ne­
su dalyvavęs, tik esu pasirašęs posėdžio protokolą, kurį
kartą vakare man buvo davęs pasirašyti grupės vadas
„Tauras“. Jis pasakė, kad žmonės, kuriems buvo surašy­
tas protokolas, jau likviduoti. Pastovaus teismo gaujos

neturėjo. Kiekvieną banditų teroro aktą apiformindavo
pats gaujos vadas ar skyriaus vadas teismo vardu, jau
teroro aktą įvykdžius, ir duodavo jį pasirašyti banditams,
atsitiktinai atsidūrusiems šalia jo. Ta teroro aktų apifor­
minimo teismo posėdžių protokolais tvarka buvo gaujoje
dar iki mano įstojimo į ją. Tuos protokolus gaujos vadas
dėdavo į archyvą. Ar buvo jie kur siunčiami, nežinau.
1947 m. rugsėjo 2 d.

Pipkų ir Pipkuvienę nužudė „Strazdas“, „Trimitas“,
„Lakštingala“ ir „Žalgiris“. Nurodyti banditai, išskyrus
„Lakštingalą“, teismo posėdžio protokolo surašymo metu
jau buvo perėję į kitą gaują, todėl gaujos vadas tą proto­
kolą davė pasirašyti man.
Pateikta kvitų knygutė Nr. 17 priklauso man. Joje
mano paties ranka ir su mano parašais buvo keliolika
įvairiai pinigų sumai išduotų kvitų. Tuos pinigus gauda­
vau iš gaujų vadų, o gaujos pinigų gaudavo, rinkdamos
iš gyventojų arba juos apiplėšdamos.
į apygardos štabą maisto produktus atsiųsdavo arti­
miausios gaujos. Batsiuvių ir siuvėjų gaujoje nebuvo,
o jei kam reikėdavo įsigyti kokių drabužių ar avalynės,
ar atiduoti ją taisyti, tam reikalui buvo išduodama pinigų.
ADSR f., r. 87, 1. 5—11, 15—16, 19—20, 22—25.

Iš J. PUSKORIAUS* parodymų
1947 m. rugpiūčio 13 d.

Dalyvauti „partizaniniame“ judėjime mane paskatino
šios aplinkybės: pirma, visi mano artimi giminės buvo
savanoriškai pasitraukę į Vokietiją. Tai mane kompromi­
tavo. Antra, aš netikėjau Tarybų Sąjungos pergalės prieš
Vokietiją tvirtumu, manydamas, kad TSRS sąjungininkės
Anglija ir JAV, pasinaudodamos jos nusilpimu kare, pa­
teiks jai savo reikalavimus, tarp kurių, be abejonės, bus
ir reikalavimas atkurti buržuazinę santvarką Pabaltijyje.
* Puškorius Juozas, Jono s., gimęs 1912 metais Vilkaviškio ap­
skrityje, Kybartų miestelyje.

„Vilko“ grupės štabas turėjo radijo imtuvą, kuriuo pri­
imdavo laidas iš Londono, Niujorko ir Maskvos. Nurodytų
radijo stočių laidas klausydavau vokiečių, rusų ir lenkų
kalbomis, kurias gerai mokėjau. Mas domino tarptautiniai
įvykiai ir, svarbiausia, Tarybų Sąjungos nesutarimai su
Amerika ir Anglija. Smulkiausią informaciją gaudavome
per Maskvos radijo stotis. Surinkęs žinių, dariau tarptau­
tinės padėties apžvalgas, kurias atiduodavau propagan­
dos skyriaus viršininkui „Pergamentui“, o šis daugino
jas ir siuntinėjo grupės poskyriams.
1946
metų lapkričio mėnesį į Punios mišką visam lai­
kui atvyko apygardos vadas „Ąžuolis“, kuris anksčiau
gyveno Alytaus valsčiaus Panemuninkų kaime, mokyklo­
je įrengtame bunkeryje. Apygardos vado rezidencijos per­
kėlimo priežastį sužinojau tik vėliau. Bunkeris, kuriame
slapstėsi „Ąžuolis“, buvo aptiktas. Apygardos vadas
„Ąžuolis“, atėjęs pas mus, ėmė kontroliuoti propagandos
darbu ir jam vadovauti. Jis reikalavo, kad už propagan­
dos darbą atsakingi darbuotojai banditams ir gyventojams
pateiktų iškraipytas žinias, skleistų provokacinius gandus
apie greitai prasidėsiantį Amerikos ir Anglijos karą prieš
Tarybų Sąjungą, turint tikslą pakelti gyventojų ir banditų
nacionalistinę nuotaiką.
Anksčiau aš parodžiau, kad apygardos vadas „Ąžuo­
lis“ yra Jėčys, kilęs iš Lietuvos šiaurės; tarnavo Lietuvos
kariuomenėje, turėjo kapitono laipsnį. Iki 1940 metų, t. y.
iki Tarybų valdžios susikūrimo Lietuvoje, Šiaulių apskri­
tyje vadovavo šaulių organizacijai. Įsikūrus Tarybų val­
džiai, pradžioje dirbo Lazdijų miesto karo komendantu,
bet netrukus buvo atleistas. Vokiečių okupacijos metais
(1941 m.) dirbo Alytaus karo komendantu, vėliau iš tų pa­
reigų buvo atleistas ir paskirtas socialinio aprūpinimo sky­
riaus vedėju, tuo pat metu vadovavo pogrindžio šaulių*
organizacijai. Tarybinei kariuomenei išvadavus Lietuvą,
Tėčvs-„Ąžuolis“ ėmė gyventi nelegaliai, priklausė „Mar­
gio“ „partizanų“ grupei, kuriai vadovavo „Šarūnas“. Įsto­
jęs į gaują, sužinojau apie „Ąžuolį“ kaip rinktinės vada.
Kai jis 1946 metais lapkričio mėnesį atėjo į Punios miš­
ką, sužinojau, kad jis jau „Dainavos“ apvgardos vadas.
Nuo 1946 metų lapkričio mėnesio iki 1947 metų sausio

mėnesio „Ąžuolis“ gyveno kartu su mumis Punios miške.
Nukovus propagandos skyriaus viršininką „Pergamentą“
bei žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininko pavaduotoją
„Žilvitį“, iš „Margių“ grupės „Ąžuolis“ sudarė „Daina­
vos“ apygardos štabą iš šių asmenų:
žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininku buvo paskirtas
Kostas $imelevičius-„Gandras“. Anksčiau jis ėjo „Margio“
grupės žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininko pareigas. Iš
kur kilęs „Gandras“, nežinau.
Apygardos štabo propagandos skyriaus viršininku bu­
vo paskirtas Vincas Juozaitis-„Vyturys“. Anksčiau jis bu­
vo eiliniu. Dar nepriklausydamas gaujai, mokėsi Kauno
ar Vilniaus universitete, medicinos fakultete.
Apygardos štabo žvalgybos ir ryšių skyriaus viršinin­
ko pavaduotoju buvo paskirtas Antanas Macevičius-,,Lirias“, valstietis iš Ąlytaus valsčiaus Panemuninkų kaimo.
Anksčiau buvo „Dzūkų“ rinktinės, kuriai vadovavo „Ąžuo­
lis“, adjutantu.
Propagandos skyriaus viršininko pavaduotoju buvo pa­
skirtas „Girinis“.
1947
metų liepos mėnesi „Dainavos“ apygardos štabo
viršininku buvo paskirtas „Rimvydas“, kuris anksčiau bu­
vo „Tauro“ apygardoje.
Vienas svarbiausių apygardos štabo skyrių buvo
žvalgybos ir ryšių. Sis skyrius palaikė ryšius su kitomis
apygardomis, pavyzdžiui, man žinoma, kad „Dainavos“
apygarda palaikė ryšius su „Žvejo“ vadovaujama „Tauro“
apygarda. „Dainavos“ apygardoje buvo palaikomi ryšiai
su poskyriais, kaip antai su „Merkio“ rinktine, kurios va­
das yra Ramanauskas-„Vanagas“. Prieš ateidamas į gau­
ją, dirbo Alytaus gimnazijos mokytoju. Buvo palaikomi
ryšiai su paskiromis grupėmis, įeinančiomis į „Dzūkijos“
rinktinę, kuriai vadovauja pats „Ąžuolis“, pavyzdžiui,
„Geležinio vilko“ grupe, kuriai vadovauja „Žaibas“. Jis
labai vertinamas, aktyvus grupės vadas, rodo iniciatyvą.
Buvo palaikomi ryšiai su „Margio“ grupe, kurios vadas —
Subačius-„Klevas“, mokytojas, dirbo Kružiunų kaimo mo­
kykloje; su „Vaidoto“ grupe, vadas Petraška-„Lapaitis“,
kilęs iš Balbieriškio valsčiaus Mardosų kaimo. Štai ir visi
poskyriai, su kuriais apygardos štabo žvalgybos ir ryšių
skyrius palaikė ryšius.
„Dainavos“ apygarda turi dvi rinktines:
„Merkio“
rinktinei vadovauja „Vanagas“. Veikia Varėnos apskrity­

je. „Vanago“ štabo vietos nežinau, nes rinktinės veikimo
rajone nesu buvęs. „Dzūkijos“ rinktinei vadovauja „Ąžuo­
lis“. Rinktinėje yra keturios grupės.
Iki 1947 metų sausio mėnesio „Dzūkijos“ rinktinei pri­
klausė „Kęstučio“ grupė. Vadas-„Žmogus-Adomas“. Ki­
lus grupės vado „Adomo“ nesutarimams su „Dainavos“
apygardos vadu „Ąžuoliu“, iš rinktinės „Kęstučio“ grupė
pasitraukė ir veikė savarankiškai Simno valsčiuje ir Ūd­
rijoje. Kiek žmonių grupėje, man nežinoma.
1946 metų rudenį „Dainavos“ apygardos štabas išsiun­
tinėjo apygardos vado Jėčio-„Ąžuolio“ pasirašytą direkty­
vą* visoms apygardos gaujoms dėl teroro veiksmų suak­
tyvinimo, dėl teritorijos, kurioje veikia gaujos, apvalymo
nuo šnipų ir tarybinio aktyvo. Apie tai sužinojau iš „Ąžuo­
lio“, kuris kartu išreiškė pageidavimą: „Gerai būtų iki
žiemos padaryti apvalymą“.
Gaujos, gavusios šią direktyvą, suaktyvino teroro
veiklą. „Margio“, „Merkio“ ir „Geležinio vilko“ gaujos
apie 1946 metų lapkričio mėnesį Alytaus ir Merkinės vals­
čiuose įvykdė keletą teroro aktų. Apie tai jos pranešė
specialiais raportais ir aktais.
1946 metų sausio mėnesį, rinkimų į aukščiausius Tary­
bų valdžios organus kampanijos metu, apygarda išleido
atsišaukimų ir išplatino juos gyventojų tarpe. Gyvento­
jai buvo raginami boikotuoti rinkimus, neiti balsuoti. Man
žinoma, kad „Dainavos“ apygardos gaujos ikirinkiminės
ir rinkiminės kampanijos į aukščiausius Tarybų valdžios
organus metu suaktyvino teroro veiklą, buvo užpuo­
lamos ir sunaikinamos rinkiminės apylinkės, gadinami
ryšiai.
ADSR f., r. 87, 1. 77, 80—83, 86—87.
* 1946 metų rudenį Žaliamiškio miško rajone įvykusiame nacio­
nalistinių gaujų vadų pasitarime buvo nutarta išpuolius prieš vietos
gyventojus vykdyti kiekvieną mėnesį, kai nėra mėnulio ir visiškai
tamsios naktys. Buvo nurodoma, kad užpuolimus reikia daryti vienu
metu įvairiose vietose, kad būtų išsklaidytos liaudies gynėjų bei ka­
riuomenės jėgos ir išvengta nuostolių.

PARAŠIUTININKO „STIPINO“ GAUJA

Iš A. BUTKEVIČIAUS* parodymų
,

,

1946 m. spalio 11 d.

Nuo vokiečių okupacijos pradžios iki 1942 m. gegu­
žės '9 d. dirbau savo ūkyje ir verčiausi siuvėjo amatu.
Gegužės 9 d. savo noru įstojau į vokiečių kariuomenę ir
buvau pasiųstas į 252-jį lietuvių policijos batalioną, esantį
Kaune, Šančiuose. Tame batalione mus mokė rikiuotės ir
šaudymo iki 1942 m. gruodžio 18 d. Nuo tada batalionas
buvo perkeltas į Liubliną**. Ten vėl septynias savaites
vyko apmokymas, o paskui mane paskyrė į siuvyklą. Liub­
line buvau iki 1944 m. gegužės 6 d., o paskui gavau atos­
togų. Gegužės 9 d. parvažiavau namo ir į tarnybą daugiau
nebegrįžau.
252-sis lietuvių policijos batalionas Liubline ėjo sar­
gybą prie kalinių stovyklos, geležinkelio stoties, batų
fabriko ir šaudmenų sandėlių. Stovykloje buvo laikomi ru­
sų, lenkų ir žydų tautybės žmonės. Už kokius nusikalti­
mus jie buvo ten laikomi, nežinau. Dalį jų siųsdavo kaž­
kur dirbti, o daugumą sudegino. Kaip visa tai vyko, pats
nemačiau, bet iš bataliono tarnautojų, kurie grįždavo iš
sargybos, girdėjau, kad kalinius iš pradžių nunuodydavo,
o paskui degindavo specialiose krosnyse. Girdėjau, kad
tokios krosnys buvo trys, kiekvienoje per valandą sudeg­
davo 20—25 žmonės. Kaliniai buvo deginami naktimis.
Prie tų krosnių dirbo vokiečiai.
Liublino stovykloje buvo du sandėliai. Viename buvo
karinė apranga, kitame — sudegintų kalinių daiktai, ku­
riuos vogiau ir pardavinėjau. Kartą, kai bandžiau pavogti
milinių ir civilinių drabužių, buvau sugautas. Už tai vo­
* Butkevičius Aleksas, Miko s., gimęs 1922 metais Alytaus ap­
skrityje ir valsčiuje, Stanevos kaime.
** Sis policijos batalionas saugojo kalinius Maidaneko mirties
siovykloje, kur okupacijos metais buvo išžudyta 750 tūkstančių žmonių.

kiečių karo teisnias 1943 rtl. lapkričio 21 d. nuteisė mane
dešimčiai mėnesių kalėti. Išsėdėjęs aštuonis mėnesius
Liublino kalėjime, buvau paleistas 1944 metų kovo mėnesį.
Tada 252-sis lietuvių policijos batalionas buvo už 50
kilometrų nuo Liublino ir saugoj6 geležinkelį nuo lenkų
partizanų. 1944 m. gegužės 6 d. gavau atostogų iki ge­
gužės 22 d. Gegužės 9 d. parvažiavau pas tėvus į Stane­
vos kaimą ir nutariau atgal daugiau nebegrįžti, nes fronto
linija artėjo ir vokiečiai traukėsi. Nuo to laiko slapsčiausi
nuo vokiečių valdžios organų iki 1944 metų liepos mė­
nesio, iki Alytaus valsčiaus išvadavimo iš vokiečių oku­
pacijos. Nuo 1944 m. liepos mėn. ėmiau slapstytis nuo
darybų valdžios organų, nes bijojau, jog mane gali su­
imti už tai, kad tarnavau vokiečių kariuomenėje. 1946 m.
rugpiūčio 15 d. įstojau į „Tauro“ gaują, kuriai priklau­
siau iki suėmimo.
1944
m. gruodžio 13 ar 14 d. pas mane į namus atėjo
gaujos dalyviai Gervickas, Vytas Butkevičius ir kiti, man
nepažįstami, kurių tarpe buvo ir vokiečių. Jie atsinešė są­
rašą gyventojų, kuriuos reikia nužudyti, iš kurių atimti
ginklus ir kuriuos sumušti. Aš sutikau jiems padėti, pa­
siėmiau savo pistoletą, kurį buvau atsivežęs iš vokiečių
kariuomenės, išėjau į gaują ir išbuvau ten vieną naktį.
Nuėjęs į Pievagalių mišką, radau ten susirinkusią apie
20 žmonių gaują. Jonas Gervickas papasakojo mums savo
planą: iš pradžių apsupti Adolfo Luižio namus, paimti jį
ir sušaudyti, paskui apsupti trijų Sidorų namus, Miką
Sidorą sušaudyti, apsupti apylinkės tarybos pirmininko
Džervaus namus, paimti iš jo ginklą ir sumušti jį, nueiti
pas Miką Bendoravičių, Rusecką ir Verinską, paimti iš jų
ginklus ir sumušti juos. Visa tai reikėjo padaryti per vie­
ną naktį. To uždavinio išėjo vykdyti visa gauja.
Vakare, apie šeštą valandą, netoli Pievagalių kaimo
pirmiausia apsupome Adolfo Luižio namus. Pas jį užėjo
Gervickas, Butkevičius ir dar du man nepažįstami. Po
kokių dvidešimties minučių jie išsivedė Luižį į kiemą,
nuvarė maždaug už 300 metrų nuo namų, ir ten aš ir
Gervickas sušaudėme jį. Aš į Luižį šoviau du kartus.
Sušaudę Luižį, nuėjome pas Miką Sidorą ir apsupome
jo namus. Į, vidų įėjo tie patys, kurie buvo pas Luižį,
tačiau Sidoro nebuvo namie. Tuomet visi nuėjome pas
Miką Džervų. Jo taip pat neradome ir pasukome pas Mi­
ką Bendoravičių. Staiga kažkas ėmė šaudyti į mus iš
:Į

1972

33

automato*, nušovė Julių Jusą ir sužeidė Vincą Valiūną. At­
sišaudydami pasitraukėme. Aš su keturiais gaujos daly­
v iais— Gervicku, Vytu Butkevičium ir kitais — nuėjau
j Punios mišką. Ten išbuvome vieną parą, o paskui vieni
perėjo į Gojų mišką, o aš, Petras Valiūnas, jo tėvas Kos­
tas Valiūnas ir Stasys Piligauskas likome Punios miške,
kur buvome tris dienas. Vėliau su Petru Valiūnu nuėjome
pas Jurgį Valiūną į Aleksandravos kaimą ir ten, jo na­
muose, slapsčiausi visą žiemą, iki 1945 m. gegu­
žės 1 d.
Gegužės 1 d. su Petru Valiūnu ir Jurgiu Valiūnu miš­
ke netoli Punios kaimo įsirengėme bunkerį, kuriame slaps­
čiausi iki 1946 m. birželio mėnesio. Padėjęs mums įrengti
bunkerį, Jurgis Valiūnas išėjo į gaują, o aš likau su Pet­
ru Valiūnu. Vėliau, 1946 metų balandžio mėnesį, pas mus
atėjo Juozas Kovalynas, Punios miestelio gyventojas,
i946 metų birželio mėnesį mūsų bunkerį susekė VRM But­
rimonių valsčiaus skyriaus darbuotojai, o mes visi trys —
aš, Petras Valiūnas ir Juozas Kovalynas — išėjome į Pu­
nios mišką.
1946 m. rugpiūčio 15 d. vėl prisijungėme prie gaujos.
Miške sutikau Jurgį Valiūną, Juozą Andriuškevičių ir
Stasį Raklevičių, kurie pranešė, kad rugpiučio 15 d. 40-me
kvartale, prie ežero, bus gaujos dalyvių susirinkimas, ir
pakvietė mane. Tą dieną nuėjau į nurodytą vietą. Susirin­
ko maždaug 25 žmonės. Susirinkimui vadovavo gaujos
vadas „Tauras“. Po susirinkimo, kuris vyko visą dieną, iš­
siskirstėme po savo rajonus. Aš likau Punios miške, 35me ir 40-me kvartaluose, ir slapsčiausi ten iki suėmimo.
Tą dieną nuėjome su Vincu Dumbliausku, Andriuškevičiu­
mi, Kapliausku, Jurgiu Valiūnu ir Juozu Andriuškevičiu­
mi į Panemuninkų kaimą ir ten buvome suimti.
Nuo 1944 m. gruodžio iki 1946 m. rugpiučio mėn.
slapstydamiesi bunkeriuose, mes apiplėšinėjome gyven­
tojus. Aš ir Juozas Kovalynas turėjome po pistoletą, Pet* Išvadavus Dzūkiją iš hitlerinių okupantų ir pradėjus siausti
buržuazinių nacionalistų gaujoms, valstiečiai aktyvistai kreipdavosi
j valsčių milicijos skyrius, reikalaudami ginklų apsiginti nuo šių
gaujų teroro. Tokiu būdu susidarė ginkluotų valstiečių grupės, vėliau
išaugusios į liaudies gynėjų gretas.
Šiuo atveju, apie kurį kalba Butkevičius savo parodyme, gaują
apšaudė Alytaus valsčiaus Stanevos kaimo valstiečiai aktyvistai My­
kolas Džervus, Mykolas Sidoras ir Elius Bendoravičius.

ras Valiūnas — rusišką šautuvą. Mes nueidavome pas ku­
ri nors gyventoją ir reikalaudavome atidaryti duris, sa­
kydami esą liaudies gynėjai arba rusai. Jeigu šeimininkas
neatidarydavo durų, išmušdavome langą arba išlauždav‘ome duris ir plėšdavome. Įėję į vidų, šeimininką papras­
tai pastatydavome prie sienos, o patys ieškodavome mais­
to produktų. Maisto imdavome tiek, kad mums užtektų
vienai—dviem savaitėms.
Plėšdavome daugiausia Alytaus ir Butrimonių valsčių
kaimuose: Alytaus valsčiaus Žagariu kaime, Butrimonių
valsčiaus Paliepių kaime, Alytaus valsčiaus Vaisodžių
kaime. Žagariu kaime apiplėšėme Skripkiūną, Rožanauską
ir Račkį, kitų pavardžių neprisimenu, o dažniausiai ir
nežinodavau.
Kai įstojau į gaują, po kokių, penkių dienų skyriaus
vadas Juozas Andriuškevičius-„Zilvitis“ davė man aulinius
batus, švarką ir kelnes, kurias buvo atnešęs iš kažkurio
kaimo. Gauja dažniausiai būdavo miške prie Punios kai­
mo. Kai miške pasidarė šalta gyventi, mūsų skyrius, va­
dovaujamas Juozo Andriuškevičiaus, nuėjo į Panemuninkii kaimą. Ten mus apsupo kariuomenė, trys mūsų žmo­
nės buvo nukauti, o aš pasidaviau gyvas.
1946 m. spalio 5 d.

1946 m. birželio ar liepos mėn. mūsų bunkerį susekė
VRM Butrimonių valsčiaus skyriaus darbuotojai, paėmė
iš ten mūsų patalynę ir nuotraukas. Tuomet persikėlėme
j Punios mišką ir slapstėmės ten daugiausia krūmuose ir
tankumynuose. Be to, turėjome kelis bunkerius. Viename
jų slapsčiausi aš su „Karosu“, o kitame — Kovalynas,
Petras Valiūnas ir Jurgis Valiūnas. Trečiame bunkeryje
laikėme savo ginklus.
Persikėlę į Punios mišką, po dviejų dienų susitikome
ten su kita grupe, kurią sudarė trys žmonės: Alytaus vals­
čiaus Pievagalių kaimo gyventojas Jurgis Valiūnas, But­
rimonių valsčiaus Griškonių kaimo gyventojas Stasys RekIevičius-„Mįslinčius“ ir Juozas Andriuškevičius-„2ilvitis“,
kaip jis pats man sakė, buvo iš Alytaus. Jie nuvedė mus
i gaują, kuriai vadovavo „Žilvitis“, dviem iš mūsų davė
ginklus ten pat, o trečiam atnešė iš kitur, tačiau iš kur,
nežinau.

Įstoję į „Žilvičio“ gaują, visi slapstėmės Punios miš­
ke, 34-me ar 39-me kvartale, ir iš ten naktimis eidavome
ieškoti maisto, nes niekas mums jo nepristatydavo. Eida­
vome į Panemuninkų, Žaunieriškių, Kriaunių bei kitus kai;
mus, užsukdavome pas pirmą pasitaikiusį valstietį, atsi­
darydavome arba išmušdavome langą ir, įėję į vidų, pa­
reikalaudavome maisto produktų. Jeigu atsisakydavo
mums duoti, patys pasiimdavome kas pakliūdavo, sumušdavome šeimininkus ir išeidavome. Mus vedžiojo po kai­
mus būrio vadas „žilvitis“, kuris pažino gyventojus ir
žinojo, kas gali duoti maisto, o kas ne.
Pagrindinis mūsų gaujos veiklos rajonas buvo Biršto­
no valsčiaus Saltinėnų ir dar keturi kaimai, Alytaus ap­
skrities ir valsčiaus Jovaišonių, Dubėnų, Žaunieriškių,
Kriaunių, Panemuninkų ir Mikutiškių kaimai.
Grupės vadas- Juozas Andriuškevičius-„Zilvitis“ buvo
pavaldus kitos grupės vadui-„Taurui“, kurio pavardės ne­
žinau. „Tauro“ grupei priklausė trys būriai; tai sakė man
broliai Andriuškevičiai, kurie taip pat buvo Punios miške.
Iš „Tauro“ grupės nieko daugiau nesu matęs, tik patį
„Taurą“, kuris 1946 metais spalio 1 d. Punios miško 40-me
kvartale apie trečią—ketvirtą vai. dienos metu kalbėjosi
su mūsų būriu. Jis liepė mums rečiau vaikščioti po kaimus
ir mažiau gerti degtinės, nes mes, esą, sekami. „Tauras“
kalbėjosi su mumis apie dvi valandas, o paskui su trimis
gaujos dalyviais nuėjo prie Nemuno perkėlos į Butrimonių
valsčiaus pusę.
„Tauras“ tuomet turėjo automatą ir pistoletą, o du
žmonės, atėję kartu su juo, turėjo automatus ir vienas —
šautuvą.
„Žilvitis“, „Uosis“, „Bizūnas“, „Mįslinčius“ ir „Jurgi­
nas“ įvykdė daug teroro aktų Alytaus apskrityje ir vals­
čiuje ir Prienų apskrities Birštono valsčiuje, tačiau konk­
rečiai nurodyti, ką jie nužudė, aš negaliu.
1946 m. spalio 4 d. aš, „Uosis“, „Bizūnas“ ir „Karosas“
nuėjome pas Alytaus valsčiaus Panemuninkų kaimo gy­
ventoją Račkauską, norėdami praleisti pas jį vieną dieną.
Kitą diertą, apie 16 vai., pas Račkauską atėjo kareiviai
ir rado klojime mūsų paliktą šaudmenų dėžę. Mes visi
keturi tuo metu taip pat buvome pasislėpę klojime, šiene.
Kažkurį iš mūsų jie pastebėjo, prasidėjo susišaudymas, ir
užsidegė klojimas. Tuojau iššokome iš šieno ir leidomės
bėgti. Kareiviai vijosi mus ir nukovė Andriuškevičių-„Bi-

ziiną“, „Uosį“ ir baugų valsčiaus pradžios mokyklos nld'
Rytoją „Karosą“. Man iš pradžių pavyko pabėgti, tačiau
paskui labai pavargau, mečiau šautuvą ir pasidaviau ka­
reiviams.
ADSR f., r. 104, 1. 110— 118.

Iš liudininkės K. LUIŽIENES* parodymų
1946 m. lapkričio 18 d.

1944_metų gruodžio naktį, iš tryliktosios į keturiolik­
tąją, musų namą apsupo banditai. Kiek jų buvo, tiksliai
nežinau, bet buvo daug. Į kambarį įėjo penki, iš kurių aš
atpažinau Joną Gervicką, „Jovaro“ slapyvardžiu. Nieko
nelaukdama, šokau pro langą. Iššokusi pastebėjau ban­
ditą Aleksą Butkevičių, stovintį prie namo su automatu.
Jis man sušuko: „Grįžk, nes šausiu!“ Kada sugrįžau,
banditai mušė sūnų, o paskui ir mane. Sūnų išvedė į lauką
ir ten sušaudė. Kas sušaudė, .nemačiau. Banditai nuėjo
į Miko ir Juozo Sidorų ūkį.
ADSR f., r. 104, 1. 123.

Iš B. JANULEVIČIAUS** parodymų
1947 m. gruodžio 27 d.

Gaujoje buvau iki registracijos pradžios, iki 1945 me­
tų vasaros. Registruodamasis nuslėpiau, kad priklausiau
gaujai, ir ginklo neatidaviau. Turiu pastebėti, kad regist­
ruotis nuėjau ne savo noru: kartą, kai išėjau arti, mane
sulaikė kareiviai. Atgabenę į VRM Alytaus skyrių, palei­
do, bet liepė kreiptis į Alytaus karinį komisariatą. Užsire­
gistravęs ėmiau gyventi legaliai savo namuose ir dažnai
susitikinėjau su banditais, bet į gaują nėjau ir jai nepa­
dėjau iki tol, kol mane antrą kartą „Negras“ užverbavo
kaip ryšininką. 1945 metų žiemą, mėnesio neprisimenu, su
gaujos žmonėmis — jų buvo apie 80, vadovavo parašiuti* Lulžienė Katrė, Juozo d., gimusi 1877 metais Trakų apskrityje,
Valkininkų valsčiuje, Giraitės kaime.
** Janulevičius Boleslovas, Stasio s., gimęs 1917 melais Rusijoje,
Tūloje.

ninkas karininkas — dalyvavau, užpuolant Marijampo­
lės apskrities Gudelių miestelį. Užpuolimo metu aš ir dar
keli banditai stovėjome prie pakinkytų arklių, o kiti puo­
lė Gudelių miestelį. Girdėjau šaudant; patys užpuolimo
dalyviai pasakojo, kad buvo išgėrę daug degtinės, kurios
aptiko miestelyje.
Po kiek laiko aš su 40 gaujos narių, vadovaujamų vo­
kiečių atsiųsto kažkokio Simno valsčiaus karinio inspek­
toriaus, „Vilko“ slapyvardžiu, dalyvavau, užpuolant Ūd­
riją.
1947 m. gruodžio 29 d.

Keletą dienų prieš Reklaitienės nužudymą, sekmadienio
rytą, į mano butą atėjo Petras Rutkauskas ir pasakė, kad
reikės Alytuje sutvarkyti karinius dokumentus. Papusry­
čiavę aš ir Petras Rutkauskas užsukome į Petro Andriuš­
kevičiaus vienkiemį. Dar beeinant Petras Rutkauskas pa­
pasakojo man, kad, kai jis iš Butrimo vežė grudus, Reklaitienė pastebėjo, ir jis bijąs, kad toji neapskųstų, todėl
reiktų ją likviduoti. Užėję į Andriuškevičiaus namus, tą
pokalbį nutraukėme. Susitarėme vykti į Alytų sutvarkyti
dokumentų kariniame komisariate.
Po savaitės pas mane rogėmis, pakinkytomis vienu
arkliu, atvažiavo Vitas Zubrys. Sėdau į roges, ir nuva­
žiavome į Simno valsčiaus Liuklingėnų kaimą pas Vladą
Račkauską. Paprašiau jį pistoleto. Račkauskas davė man
vokišką pistoletą — parabelį.
Noriu papildyti, kad atėjęs manęs kviesti Vitas Zubrys
tiesiog pasakė, jog reikės nedelsiant sušaudyti Reklaitienę, nes ji viską žinanti ir norinti persikelti gyventi į Alytų,
todėl galinti daugelį žmonių išduoti. Tada jau ir aš
sutikau.
Užvažiavome pas Petrą Rutkauską ir radome jį ir jo
sūnų Antaną. Buvo užsiminta apie Reklaitienę. Tuo metu
aš išsitraukiau pistoletą ir visiems parodžiau. Aš ir Zub­
rys pasitarę pranešėme, kad vykstame nužudyti Reklai­
tienės. Petras Rutkauskas atsakė: „Gerai“. Vitas Zubrys
pastatė puslitrį naminės, ir ten pat išgėrėme. Netrukus
į Rutkausko ūkį atjojo Juozas Bardzilauskas, Antanas Va­
siliauskas. Ir jie sutiko. Paskui mes Zubrio arkliu nu­
važiavome į Simo Butrimo ūkį, kur aš sušaudžiau Rek­
laitienę ir dvi jos dukteris. Antanas Vasiliauskas mus pa­

vežėjo į Alytaus pusę, mudu su Zubriu išlipome iš rogių,
o Vasiliauskas su Zubrio arkliu nuvažiavo atgal į kaimą.
Reikia pripažinti, kad žmogžudystė įvyko, vykdant „Neg­
ro“ uždavinį ir kurstant Petrui Rutkauskui/
Nužudę Reklaitienės šeimą, aš, Vitas Zubrys ir Vasi­
liauskas nujojome į Alytaus pusę; kelyje netrukus pama­
tėme rogėmis važiuojančius Petrą Rutkauską, Antaną
Andriuškevičių, kuriuos Vito Zubrio tėvas vežė į Alytų.
Už kokių 200 metrų nuo jų aš ir Zubrys nulipome nuo
arklių, pavijome pastotę ir įlipome į ją. Aš ir Zubrys pra­
nešėme, kad sugaišome, nes vykome sušaudyti Reklaitie­
nės šeimos. Visi buvo patenkinti, ir mes nuvažiavome
namo.
1948 m. sausio 8 d.

Per praėjusius tardymus nuslėpiau, kad tarnavau Ple­
chavičiaus rinktinėje vokiečių okupacijos metais. Buvau
pašauktas tarnybon 1944 metų kovo mėnesį, o tų pačių
melų gegužės mėnesį pabėgau, nes artėjo frontas. Bėgo
iš rinktinės daugelis. Pabėgau vokiečių kareivio uniforma,
pasiėmęs prancūziškos markės ginklą.
Tarnavau aš Vilniuje, Trakuose, Marijampolėje, pra­
ėjau apmokymą, buvau skyrininkas Plechavičiaus rinkti­
nėje. Girdėjau, kad mus ruošė baudžiamiesiems veiks­
mams prieš tarybinius partizanus ir kautynėms prieš ta ­
rybinę kariuomenę. Todėl vėliau, apie tai sužinoję, visi
išbėgiojo. Būdamas gaujoje, prancūzišką šautuvą su vie­
nu jos dalyviu iškeičiau į vokišką. Jš Čižų kaimo niekas
Plechavičiaus rinktinėje netarnavo, bet girdėjau, kad vo­
kiečių armijoje tarnavo Vitas Zubrys, kuris iš ten bėgo
su savo draugu, pasiėmę ginklus.
1948 m. sausio 8 d.

Kaip parodžiau anksčiau, būdamas „Stipino“ gaujoje,
gyvenau namuose, tačiau slapsčiausi ir, gaujos dalyviams
pakvietus, imdavau ginklą, kurį slėpiau savo ūkyje, ir
eidavau su gauja. 1945 metų žiemą su gauja dalyvavau,
užpuolant Ūdriją. Vieni banditai blokavo miestelį iš visų
pusių, kiti siaubė centrą. Kiek žinau, puolant buvo už­
mušti batsiuvys ir liaudies gynėjai Biliūnas ir Ribinskas, apylinkės sekretorius Laučys ir dar vienas, kurio

pavardės nežinau. Dviejų pastarųjų vietoje nesušaudė.
Simno valsčiaus grupės vadas Kušlys-„Vilkas“ nusivarė
juos ir, kaip vėliau sužinojau, sušaudė kelyje prie Kalesnykų kaimo.
Po dviejų savaičių, vadovaujant „Stipinui“, apie 80
banditų, jų tarpe ir aš, dalyvavome, blokuojant ir puolant
Miroslavą. Buvo sušaudyta apie 20 liaudies gynėjų ir kitų
aktyvistų; sušaudėme juos kapinėse prie bažnyčios. Šau­
dymui vadovavo Kušlys-„Vilkas“, kurio būrys buvo spe­
cialiai paskirtas žmonėms šaudyti.
1945
metų pavasarį aš su 20—30 banditų dalyvavau
operacijoje Alytaus valsčiaus Genių kaime. Tai operacijai
vadovavo „Stipinas“ ir Vladas Baciuška-„Adomas“. Bu­
vo sušaudyti trys ar keturi žmonės, bet kas — nežinau.
Juos nužudė Markeliūnas-„Labutis“ ir „Aras“, pavardės
nežinau, kuris yra „Adomo“ štabe, tačiau serga, nes labai
sunkiai sužeistas.
1947 metų gruodžio naktį, iš trečiosios į ketvirtąją, aš
su banditų grupe, „Negrui“ vadovaujant, dalyvavau, su­
šaudant 15—18 Miroslavo valsčiaus Vankiškių kaimo ta ­
rybinių žmonių. Aš tada turėjau vokišką šautuvą ir sau­
gojau namus, kuriuose buvo žudoma, kad niekas nepa­
bėgtų.
ADSR f., r. 104, 1. 194— 195, 197-200, 202-203, 207.

Iš pareiškėjos L. BALE2ENTIENES* parodymų
1947 m. gruodžio 4 d.

VSM organams noriu pranešti, kad 1947 metų gruo­
džio trečiosios vakare, apie devintą valandą, nepažįstami
žmonės pabeldė į langą ir pareikalavo, kad greičiau ati­
darytume duris. Tada mano vyras Pranas Baležentis iš­
ėjo atidaryti durų. Į. kambarį įsibrovė 10 ginkluotų žmo­
nių, apsirengusių civiliniais drabužiais bei kariška uni­
forma, ir pareikalavo, kad visa mūsų šeima išeitų į kitą
kambarį. Tuo metu mūsų namuose buvo Pranas Miliaus­
kas' ir Tomas Meškelevičius iš Varanausko kaimo, kurie
buvo atėję susitarti dėl rytdienos miško medžiagos ve­
žimo iš Dvyliškių miško. AŠ buvau kartu su jais. Mus
* Baležentienė Liudvika, Vinco d., gimusi 1927 metais Lenkijoje.

saugojo ginkluotas žmogus. Greit įsitikinau, kad pas mus
atėjo banditai.
Kada banditai mūsų šešis šeimos narius išvarė į kitą
kambarį, išgirdau, kad jie liepė Visiems gulti ir netrukus
pradėjo šaudyti, nieko neklausdami. Sugrįžę pas mus,
banditai pasakė, kad tik po keturių valandų galima bus iš­
eiti, o jei eisime anksčiau — sušaudys. Banditai pakinkė
mūsų porą arklių, prikrovė daug daiktų ir išvažiavo ne­
žinoma kryptimi.
Banditai buvo ginkluoti automatais ir šautuvais, visi
nepažįstami, mūsų namuose buvo apie 30 minučių.
Banditai nužudė šiuos šeimos narius: Praną Baležentį, 55 metų, Eleną Baležentienę, 50 metų, Praną Baležentį,
25 metų, Aldoną Baležentytę, 17 metų, Antaną Baležentį,
21 metų, Vytą Baležentį, 18 metų.
Beveik visiems buvo šauta į galvas. Man banditai
pasakė, kad palieka gyvą todėl, jog esu kilusi iš kitos šei­
mos, nes aš, kol nebuvau ištekėjusi, gyvenau Pošnios
kaime pas Vincą Mačionj.
ADSR f., r. 104, 1. 232—233.

Iš liudininko A. PALEPO* parodymų
1948 m. vasario 5 d.

1947
metų gruodžio mėnesį, naktį iš trečiosios į ket­
virtąją, mane užpuolę banditai sužeidė,— buvo dvi žaiz­
dos rankoje, viena — galvoje, ir todėl viena akimi apakau.
Apie tai, kad Vankiškių, Vardos ir Varanausko kai­
muose įvyko masinės žudynės, sužinojau iš savo gimi­
naičių, gulėdamas Alytaus miesto ligoninėje. Tą dieną,
kai mane užpuolė banditai, buvau Felikso Gudyno ūkyje
vakarėlyje. Su manim buvo ir mano brolis Antanas, Gu­
dyno duktė Teofilija ir Abeciūnienė.
Apie 10 valandą vakaro į kambarį, kur visi sėdėjo­
me, įėjo du ginkluoti man visai nepažįstami banditai. Jie
liepė man ir broliui Antanui atiduoti dokumentus ir pa­
kelti rankas, ką mes ir padarėme, o paskui mus išvarė
laukan ir nuvedė į kaimyno Vinco Pilecko namus. Vienas

banditas pabeldė į duris. Kada jas atidarė, įvedė mane ir
brolį į kambarį. Prie pat durų ant lovos miegojo Pilecko
darbininkas mokinys Juozas Bernatavičius; kurį bandi­
tai grubiai prikėlė, paklupdė prie lovos, šalia jo paklupdė
ir mane bei brolį Antaną. Tada vienas banditas iš pistolėto pradėjo į mus šaudyti. Iš pradžių buvo užmuštas ma­
no brolis, paskui šaudė į mane ir galiausiai^— į Juozą Ber­
natavičių. Kai šaudė į Bernatavičių, aš nebegirdėjau.
Banditams išėjus, atsipeikėjau, atsiguliau į lovą, o is
ryto buvau išvežtas į Alytaus ligoninę, kur mane gydė
porą mėnesių.
Banditų aš neatpažinau, nes jie man buvo nepažįsta­
mi, o be to, jie vengė rodyti veidus, smaukė kepures ant
akių, švietė mums į akis elektriniu žibintuvėliu. Aš buvau
labai išsigandęs. Pastebėjau, kad abu turėjo pistoletus,
o vienas dar ir automatą.
.
Tą naktį, 1947 metų iš gruodžio trečiosios į ketvirtąją,
Vankiškių kaime buvo sušaudyti: Juzė Sicuvienė ir jos
duktė Regina; Zarnauskas ir jo žmona Zarnauskienė, Pet­
ras Cervinskas — Zarnausko giminaitis, užmuštas jų na­
muose; Masalskas ir jo žmona Masalskienė; Juozas Norus,
jo sūnūs Juozas, Jonas ir Pranas, duktė Leokadija ir No­
raus sesuo, sena moteriškė; mano brolis Antanas, 1929 me­
tų gimimo; Juozas Bernatavičius, kilęs iš Nemunaičių
kaimo.
. v
Vardos kaime buvo sušaudyta Mikelionio keturių žmo­
nių šeima, Varanausko kaime sušaudytos dvi šeimos —
Žukausko ir Baleženčio, kurių aš nepažinojau. Santaikos
kaime nužudyta sena moteris Marija Krušnaitė.
ADSR f., r. 104, 1. 234—235.

Kitoje namo pusėje gyveno Juozo Masalsko dviejų
žmonių šeima. Kieme išgirdau triukšmą, į namus įsiver­
žė ginkluotas banditas, iš paskos įėjo dar du nepažįstami.
Patikrinę kambarius, banditai pareikalavo parodyti doku­
mentus, paskui paklupdė tėvą, motiną ir giminaitį Petrą
Cervinską. Tėvo paklausė apie kaimynus. Kai tėvas pa­
minėjo Masalską ir jo žmoną, vienas banditas nuėjo į kitą
namo pusę, atvarė minėtus kaimynus ir prievarta su­
guldė juos šalia mano tėvų, kuriems taip pat liepė atsi­
gulti. Banditas ištraukė kažkokią knygą ir pradėjo skai­
tyti suguldytiems. Ką jis skaitė, negirdėjau. Banditas,
kaip vėliau sužinojau, slapyvardžiu „Negras“, iš pistoleto
nušovė tėvą, motiną, Petrą Cervinską, Juozą Masalską ir
jo žmoną.
Sušaudę nurodytuosius žmones, banditai ėmė plėšti
ūkį: paėmė daug lašinių, kviečių, geresnius drabužius,
arklį, vežimą, o paskui du banditai mane ir abudu jaunes­
niuosius brolius nuvedė į kaimyno Antano Paršeliuno
ūkį. Jie įspėjo mus, kad iki ryto neišeitume iš namų; sakė,
jog galime nueiti į Miroslavo miestelį, į miliciją, ir pra­
nešti, kad šeimą sušaudė „Negras“, kurio milicija seniai
jau ieško, ir išėjo. Kada mus varė į kaimynų ūkį, paste­
bėjau dar 3—4 banditus, bet jų neatpažinau, nes pirmą
kartą juos mačiau, o be to, buvau smarkiai išsigandęs.
Banditas, kuris šaudė ir prisakė man ir broliams iki
ryto neišeiti iš namų, pasivadino „Negru“. Ypatingos jo
žymės: viršutinėje dantų eilėje auksinis dantis, vilkėjo
trumpu juodu švarku. Kiti du banditai, kurie buvo įėję
j kambarį, vilkėjo kariniais buržuazinės kariuomenės ap­
siaustais; ant galvų buvo užsidėję kepures. „Negras“ tu­
rėjo pistoletą, kitas — automatą.
ADSR f., r. 104, 1. 238—239.

Iš liudininko A. ZARNAUSKO* parodymų

Iš liudininkės O. NORUVIENĖS* parodymų

1948 m. kovo 1 d.

Tai įvyko 1947 metų gruodžio pradžioje. Vakare buvo
susirinkusi visa šeima, ruošėmės vakarieniauti. Mūsų šei­
ma: tėvas Jonas, motina Veronika, mes trys vaikai (aš
pats vyriausias). Tada pas mus gyveno giminaitis Petras
Cervinskas.
* Zarnauskas Alfonsas, Jono s., gimęs 1933 metais Alytaus ap
skrityje, Miroslavo valsčiuj'e, Maslauciškių kaime.

1947 m. gruodžio 4 d.

Apie 8—9 valandą vakaro pas mus atėjo trys automa­
tais ir pistoletais ginkluoti žmonės, mane ir penketą ma­
no vaikų išvarė pas kaimyną Petrą Sicų. Kaip jie pasiel­
* Noruvienė, Ona, Motiejaus d., gimusi 1903 metais Alytaus ap­
skrityje, Miroslavo valsčiuje, Vankiškių kaime.

gė su likusiais namuose, nemačiau ir negirdėjau. Kada
išaušo, grįžau namo ir pamačiau sušaudytus: savo vyrą
Juozą Norų, 50 metų, du sūnus — Juozą Norų, 20 metų,
ir Joną Norų, 19 metų. Antaną Palepą iš Vankiškių kaimo;
Albinas Palepas buvo sužeistas. Mane banditai įspėjo,
kad, jeigu ir toliau būsiu aktyvistė, taip pat užmuš. Pa­
ėmė nužudytųjų pasus ir išėjo. Man prisakė niekur nesi­
traukti, o kada prašvis, galėsiu pranešti apie jų pasirody­
mą. Pastebėjau, kad vienas banditas vilkėjo vokišką ap­
siaustą ir turėjo pistoletą. Kaip kiti buvo apsirengę,
nepastebėjau, tik mačiau, kad vienas buvo ginkluotas šau­
tuvu, kitas automatu.
ADSR f., r. 104, 1. 231.

Iš J. PETRAŠKOS* parodymų
1947 m. rugpiūčio 19 d.

Priežastis, kodėl aš ėmiau slapstytis nuo Tarybų val­
džios organų, o vėliau veikiau prieš ją, buvo ta, kad aš
nuo pirmųjų vokiečių okupacijos dienų buvau paskirtas
Kižių dvaro valdytoju. Apsigynimui turėjau šautuvą, kurį
gavau iš policininko Zenkaus. Kartą į dvarą atėjo kaž­
kokie žmonės, matyt, kariškiai, atsilikę nuo Tarybinės
Armijos dalinių. Pas mane atėjęs kaimynas Antanas Mar­
cinkevičius pranešė, kad po dvarą vaikšto kažkokie žmo­
nės, kuriuos reikėtų sulaikyti. Savo šautuvą atidaviau
Marcinkevičiui, ir, pasiėmę kartu buvusį dvaro valdytoją,
taip pat Marcinkevičių, nuėjome sulaikyti nepažįstamų
kareivių. Įvyko susišaudymas tarp kariškių ir Marcinke­
vičiaus. Vienas kariškis buvo nušautas, o antras pasidavė,
ir mes jį atidavėme Balbieriškio miestelio policijai.
Tarybinei kariuomenei atėjus į Lietuvą, abu Marcin­
kevičiai buvo suimti už tarybinio kario nušovimą 1941 me­
tais. Išgirdau, kad Tarybų valdžios organai ieško ir
manęs, kaip jų bendrininko. Todėl ėmiau slapstytis. Slaps­
čiausi savo tėvo ūkyje, tvarte po dobilais. Gyventojų ta r­
pe sklido gandai, kad Tarybų valdžios pasiekimai laikini
ir padėtis galinti pasikeisti. Tų gandų paveiktas, iūkuria* Petraška Juozas, Antano s., gimęs 1916 metais Prienų apskri­
tyje, Balbieriškio valsčiuje, Mardosų kaime.

vau ir į gaują nėjau, nors tokių ketinimų turėjau, bijo­
damas, kad tarybiniai organai manęs nerepresuotų. Mano
žmonos brolis Juozas Simonaitis nuo 1945 metų balan­
džio mėnesio yra gaujoje. 1945 metų liepos mėnesį jis
atėjo pas mane į namus ir, pasikalbėjęs su manimi, paste­
bėjo, kad padėtis, rft'atyt, nepasikeis, ir man slapstytis pa­
vojinga, nes Tarybų valdžios organai suras mane ir su­
ims. Tas pokalbis buvo lyg paskatinimas įstoti į gaują.
Nesvyruodamas sutikau. Tada Juozas Simonaitis davė
savo šautuvą, šovinių ir nusivedė į Balbieriškio mišką,
kur buvo gauja.
Tuo metu ji turėjo 50 žmonių, vadinosi Balbieriškio
būriu, kuriam vadovavo Kazys Degutis, „Raginio“ sla­
pyvardžiu. Vokiečių okupacijos metais „Raginis“ buvo
Balbieriškio policijos punkto vedėjas, nukautas 1946 metų
birželio mėnesį.
Nuo 1945 metų rugpiūčio ar rugsėjo mėnesio Balbie­
r i š k į būrys ėmė vadintis „Vaidoto“ grupe. Mums visiems
šio būrio „partizanams“ buvo pranešta, jog pavadinimas
pakeičiamas todėl, kad būrys yra mažas junginys, o gru­
pė yra daug stambesnis ir gali turėti keletą mažesnių
junginių. Pakeisti pavadinimą reikią, dar ir siekiant su­
klaidinti Tarybų valdžios organus, kuriems Balbieriškio
būrys buvo žinomas. Grupės pavadinimas rodė, lyg būtų
susiformavęs didesnis „partizanų“ junginys, be to, toks
pavadinimas nieko nesakė apie jo buvimo vietą.
Įstojęs į gaują, buvau eiliniu „partizanu“. Antrą ar
trečią dieną grupės vadas Degutis-„Raginis“ pasiūlė man
pasirinkti slapyvardį, ir aš pasivadinau „Patrimpu“. Ei­
liniu grupėje buvau apie dvi—tris savaites, vėliau grupės
vadas, žinodamas, kad aš buržuazinėje Lietuvoje tarnavau
kariuomenėje ir turėjau jaunesniojo puskarininkio laipsnį,
paskyrė mane skyriaus vadu. Iš pradžių tai buvo formalus
paskyrimas, nes man nebuvo duota žmonių, o 1945 metų
rugsėjo mėnesį gavau aštuonis „partizanus“. Tai buvo
padaryta todėl, kad kareiviai šukavo mišką ir kad turė­
tume mažiau aukų. Grupė buvo suskirstyta į skyrius ir
gavo vado nurodymus išsisklaidyti po įvairius Paberžės
miško rajonus. Taip buvo maždaug iki 1945 metų spalio
mėnesio.
Tarybinei vyriausybei paskelbus atsišaukimą dėl am­
nestijos banditams, daugelis jų ėmė legalizuotis. Tai ma­
tydamas, grupės vadas „Raginis“ įsakė surinkti visus

likusius į vieną vietą ir padalijo juos į dvi grupes. Susirin­
ko apie 30 žmonių. Vienai tų grupių vadovavo pats „Ra­
ginis“, o kitai — Radauskas-„Elitas“ (nukautas 1946 metų
vasario mėnesį). Gavome nurodymą apsistotu naujuose
miško rajonuose, kad išvengtume legalizavusiųjų išda­
vysčių.
''
.
Mėnesį buvau skyriaus vadu, o po to mane paskyrė
„Vaidoto“ grupės štabo viršininku, ir tas pareigas ėjau iki
1947 metų balandžio mėnesio, nes vėliau buvau paskirtas
„Vaidoto“ grupės vadu. Stabo viršininku mane paskyrė
grupės vadas „Raginis“. Grupės štabas buvo šios sudėties:
grupės vadas „Raginis“, aš, „Patrimpas“ ir grupės vado
pavaduotojas Petras Augaitis-„Tauras“.
Nors buvau paskirtas štabo viršininku, tačiau tas pa­
skyrimas buvo tik formalus, nes jokių ypatingų uždavi­
nių iki 1946 metų sausio mėnesio neturėjau. Vėliau „Ra­
ginis“ man įsakė sutvarkyti ryšius tarp „Vaidoto grupės
bei „Dzūkų“ rinktinės vado „Ąžuolio“ ir platinti antita­
rybinę literatūrą, gaunamą iš „Dzūkų“ rinktinės. „Dzū­
ku“ rinktinės vadas „Ąžilolis“ dar buvoĄr „Dainavos
apygardos vadas. Iki 1946 metų rudens mūsų grupė buvo
pavaldi tik „Dzūkų“ rinktinės vadui „Ąžuoliui“, neįėjo
į jokią apygardą, bet vėliau, kada buvo nukautas buvęs
„A“ apygardos vadas „Kazimieraitis“, skaičiau įsakymą,
kad apygardos vado pareigas perima „Ąžuolis . Nuo tada
„A“ apygarda ėmė vadintis „Dainavos“ apygarda.
1947 tn. rugpiučio 14 d.

Pirmą kartą patekau i „Dainavos“ apygardos štabą
1947 m balandžio 12-14 d. Stabe teko būti iš viso ketu­
ris kartus. Antrą kartą buvau š. m. gegužes 5_ d., tre­
čią — liepos mėnesį ir paskutinį — š. m. rugpiučio me­
nesį: tada ir buvau sulaikytas.
v. .
Kaip parodžiau tardymo metu, suėmus ryšininkus, ry­
šiai su „Dainavos“ apygardos štabu nutruko. Tada as nu­
tariau susitikti su „Dainavos“ .apygardos vadu „Ąžuoliu
ir susitarti su juo, kaip geriau butų palaikyti ryšius. Ba­
landžio 12—14 d. nuvykau į „Dainavos“ apygardos štabą.
Stabe užtrukau apie 12 dienų, nors ir negalvojau čia
užsibūti. Tačiau „Dainavos“ apygardos vadas „Ąžuolis
sulaikė mane, nes tuo mėty visų apygardos grupių vą-

dams buvo išsiuntinėti šaukimai susirinkti pasitarimui.
Vykdamas pas „Ąžuolį“, buvau „Vaidoto“ grupės štabo
vadu. Man atvykus į štabą, „Ąžuolis“ perskaitė įsakymą
apie mano paskyrimą grupės vadu, ir todėl turėjau da­
lyvauti visų grupių vadų pasitarifne. Pasitarimas prasidėjo
1947 m. balandžio *23 d. ir baigėsi balandžio 25 d.
Man buvo žinomi šie banditai:
„Raginis“— Kazys Degutis, buvo Balbieriškio būrio,
o paskui „Vaidoto“ grupės vadu, 1946 metų birželio mė­
nesį nukautas.
„Elitas“— Radauskas, gimęs Prienų apskrities Gudelių
valsčiuje, ėjo 2-jo rajono Balbieriškio būrio vado pareigas.
Nukautas 1946 metų vasario mėnesį.
„Tauras“— Augaitis, atrodo, Petras, kur gimęs, neži­
nau, Balbieriškio būrio vado „Raginio“ pavaduotojas. Iš
gaujos išėjo, turėdamas fiktyvius dokumentus. Paskutinį
kartą mačiau jį 1947 metų sausio mėnesį.
„Margis“— Petras Brusokas, gimęs Prienų apskrities
Gudelių valsčiuje, ėjo skyriaus vado pareigas. 1945 metais
legalizavosi.
„Snaiperis“— Stiklakis, ėjo skyriaus vado pareigas.
1945 metų rudenį iš gaujos išėjo, turėdamas fiktyvius do­
kumentus.
„Gervė“— Stasys Kielius, Balbieriškio miestelio gyven­
tojas, buvo skyriaus vadu. 1946 metų vasarą, turėdamas
fiktyvius dokumentus, iš gaujos išvyko.
„Žaibas“— Motiejus Kazokas, Gudelių valsčiaus gyven­
tojas, buvo skyriaus vadu. Nukautas 1946 metų vasarą.
„Vanagas“— Matuza, Gudelių valsčiaus gyyentojas,
buvo skyriaus vadu. Nukautas 1946 metų rudenį.
„Klajūnas“— nei pavardės, nei vardo nežinau. Gimęs
Gudelių valsčiuje, buvo skyriaus vadu. Nukautas 1946 me­
tų gruodžio mėnesį.
„Putinas“, pavardės ir vardo nežinau, iš Gudelių vals­
čiaus, nuo 1947 metų sausio mėnesio paskirtas skyriaus
vadu. Gyvena nelegaliai. Pastaruoju metu priklausė mano
grupei.
„Vijūnas“— Stasys Treideris, 27 metų, Balbieriškio
miestelio gyventojas, įstojo į gaują 1945 metų liepos mė­
nesį. Skyriaus vadas. Gyvena nelegaliai.
„Spyruoklis“— Pranas Kučinskas, 30 metų, iš kur kilęs,
nežinau, grupės vado pavaduotojas. Priklauso mano gru­
pei. Gyvena nelegaliai.

1947 m. rugpiučio 16 d.
t
Grupė per visą mano buvimo gaujoje laiką įvykdė
šiuos nusikaltimus:
1945
metų liepos mėnesį 20 žmonių, vadovaujami gru­
pės vado pavaduotojo „Tauro“, užpuolė gurguolę, vežan­
čią grūdus iš Marijampolės į Balbieriškio miestelį. Buvo
pagrobta 36 cnt grūdų, nugabenta į mišką, o pastotės pa­
leistos.
1945
metų rugsėjo mėnesį 11 žmonių grupė, vado­
vaujama „Raginio“, prie Balbieriškio valsčiaus Medžiu­
kų kaimo apšaudė karinį dalinį. Kariškių buvo sužeistų.
Toje pasaloje dalyvavau ir aš kaip antras kulkosvaidžio
numeris.
1945 metų spalio mėnesį drauge su grupės vadu „Ra­
giniu“ ėjau į Putriškių kaimą. Užėję pas malūnininką
Jasiulionį, aptikome du Tarybų valdžios atstovus, kurie
buvo atėję malūno reikalais. Tuos du žmones nuginkla­
vau, išvedžiau į kiemą ir sušaudžiau.
1946 metais, rinkiminės kampanijos išvakarėse, grupės
vadui „Raginiui“ įsakius, buvo sudaryta keletas grupių po
7—8 žmones. Vienai jų vadovavo „Girinis“, o kitai —
„Tauras“. Man buvo paskirti keturi žmonės. Jie turėjo
išplatinti antitarybinius atsišaukimus Balbieriškio ir Gudelių valsčiuose — išklijuoti juos ant stulpų ir kitose žmo­
nių labiau lankomose vietose. Rinkimų dieną „Raginio“
grupė apšaudė Kunigiškių rinkiminę apylinkę, buvo su­
žeistas kareivis.
1946
metų sausio mėnesį buvo užpultos Balbieriškio
kooperatyvo pastotės, vežusios žibalą ir miltus. Banditai
paėmė statinę žibalo ir 4—6 cnt miltų. Tam užpuolimui
vadovavo „Raginis“.
1946
metų sausio mėnesį buvo sudaryta 15 žmonių
grupė, kuri, vadovaujant „Raginiui“, užpuolė liaudies gy­
nėjų šeimas; norėjome iš jų paimti maisto produktų-. To
kaimo pavadinimo nežinau, jis yra netoli Gudelių miško.
Vienuose namuose buvo liaudies gynėjų. Susišaudėme.
Buvo nušautas „Kardas“. „Partizanai“ tuose namuose su­
sišaudymo metu nušovė vieną žmogų.
1946
metų birželio mėnesį buvo užpulta pastotė, ve­
žusi sviestą iš Balbieriškio pieninės į Krokialaukį. Pa­
ėmėme apie tris centnerius sviesto. Antpuolyje dalyvavo
šeši žmonės, jų tarpe ir aš. Vadovavo „Raginis“.

1946 metų gegužės mėnesį užpuolėme Alytaus Vals­
čiaus Sabališkių tarybinį ūkį. Dalyvavo šeši žmonės, jų
tarpe ir aš. Vadovavo „Raginis“. Užpuolimo metu buvo
paimti du arkliai ir dvi karvės. Karves paskerdėme mėsai,
o arklius pardavėme.
1946 metų rugpiūčio mėnesį „Dzūkų“ rinktinės vadas
„Ąžuolis“ „Vaidoto“ grupės vadui „Raginiui“ davė už­
duotį užpulti valsčiaus centrą Balbieriškį. Vykdydami šį
nurodymą, „Raginis“ ir šeši „partizanai“ apšaudė narną,
kuriame gyveno VRM organų tarnautojas, ir metė į tą
namą granatą. Tuo metu kita grupė, kuriai vadovavo
„Tauras“, Balbieriškio valsčiaus Būdos kaime nužudė tris
žmones. Mano žinioje buvo du banditai, su kuriais nuėjau
įspėti mūsų įtariamų žmonių: jeigu jie nenutrauks ryšių
su Tarybų valdžia, bus likviduoti. Buvo įspėti Aukštojo
Balbieriškio kaimo gyventojas Brusokas ir jo_ šeima, Me­
džiukų kaimo gyventojai Baladinskas ir Žiurys. Trečia
grupė, vadovaujama „Žaibo“, nužudė du Gudelių vals­
čiaus gyventojus, bet ką ir kokiame kaime, nežinau.
1946 melų vasarą buvo nužudytas Seilius ir jo žmona
Seilienė. Nužudant dalyvavo „Paukštis“ ir dar du „par­
tizanai“.
1946
metų rudenį grupės vadas „Rimvydas“ ir dar šeši
‘žmonės, jų tarpe ir aš, užpuolėme Balbieriškio valsčiaus
Kižių tarybinį ūkį. Paėmėme dvi karves.
1946
metų rudenį „Klajūnas“ nužudė Gudelių mieste­
lio gyventoją Pangonytę ir dar vieną žmogų, kurio pa­
vardės nežinau. Jie buvo nužudyti Gudelių—Marijampolės
kelyje.
1946
metų gruodžio mėnesį banditai, vadovaujami
„Rimvydo“, nužudė Balbieriškio valsčiaus Mardosų kai­
mo gyventoją Joną Matulionį jo paties namuose. Aš sto­
vėjau sargyboje, todėl nežinau, kas nužudė Matulionį.
1946 metų birželio mėnesį buvo užpulta Balbieriškio
kooperatyvo pastotė. Paimta keturi centneriai grūdų, daug
papirosų ir degtukų. Sitam užpuolimui vadovavo „Tauras“.
1946 metų rudenį keli banditai, „Tauro“ vadovaujami,
apiplėšė Mardosų kaimo gyventoją Gavelį. Jo sūnūs dir­
ba milicijoje. Iš Gavelio atėmėme keturias karves ir arklį.
Karvės buvo paskerstos mėsai, o arklys parduotas.
1947 metų birželio mėnesį „Putinas“, „Antonijus“ ir
„Aras“ nužudė Gudelių valsčiaus Rudenų kaimo gyven­
tojus Tamulionį, Marcinkevičių ir jo žmoną.
4

-

1972

49

1947
metų rudenį „Paukštis“ su kitais banditais užpuo­
lė kažkurios įstaigos finansų skyrių. Paimti iš kasos pi­
nigai, kokia suma, nežinau.
1946 metų rudenį iš Aukštojo Balbieriškio kaimo gy­
ventojų Brusoko ir Paukščio atimti arkliai. Apiplėšiant
dalyvavo „Tauras“, „Kapočius“ ir „Vijūnas“. Arkliai buvo
parduoti.
Aš buvau gavęs tik vieną direktyvą, tačiau joje nebuvo
nusakytos grupės vado pareigos ir teisės. Ta direktyva
gauta 1947 metų gegužės mėnesį, tada, kai aš buvau
„Vaidoto“ grupės vadu. Joje buvo nurodyta grupės vei­
kimo teritorijoje rinkti žinias apie komunistus, komjau­
nuolius ir partinius bei tarybinius aktyvistus, kurie vykdo
Tarybų valdžios priemones ir kovoja prieš banditus. Su­
rinkus tas žinias,— savo nuožiūra šaukti lauko teismus ir,
padarius „nuosprendį“, jį įvykdyti.
Iš buvusio grupės vado „Rimvydo“ aš žinojau, kad
grupės vadas jos veikimo rajone yra pilnas šeimininkas,
savo nuožiūra imasi priemonių banditų drausmei palai­
kyti, renka jį dominančias žinias, užmezga ryšius ir vyk­
do operacijas. Taip veikia kiekvienas grupės vadas, paval­
dus aukštesnei vadovybei.
1947 metų gegužės mėnesį gauta direktyva dalinai
buvo įvykdyta. Daviau nurodymą skyrių vadams „Vijū­
nui“ ir „Putinui“ surinkti reikiamus duomenis ir pateikti
juos man. „Putinas“ surinko duomenis apie tris žmones,
išduodančius banditus. „Vijūnas“ tokių žinių nepristatė,
nes jo veikimo rajone nebuvo pastebėta įtartinų asmenų.
Surinktos žinios nebuvo vertingos. Remdamasis „Putino“
pranešimu, numačiau „partizanų“ teismo sudėtį: pirminin­
ką „Putiną“, narius „Antonijų“ ir „Arą“, kurie surašė
„nuosprendį“ sušaudyti Gudelių valsčiaus Rudenų kaimo
gyventojus — Joną Tamulionį, Juozą Marcinkevičių ir
Marcinkevičienę. „Nuosprendį“ įvykdė 1947 metų birželio
mėnesio pabaigoje „partizanų“ teismo nariai „Antonijus“
ir „Aras“.
Direktyvoje buvo nurodyta puldinėti partinius-tarybinius darbuotojus, liaudies gynėjus ir paskirus kareivius,
organizuojant pasalas. To aš neįvykdžiau, nes mano gru­
pėje buvo labai mažai banditų.
Žvalgybinio pobūdžio žinias mano nurodymu rinko visi
grupės dalyviai. Kadangi mano grupės žmonės beveik
kas dieną išvykdavo į kaimus ir užeidavo pas įvairius gy­

ventojus, iš pokalbių su jais sužinodavo apie asmenis,
priešiškai nusiteikusius banditams ir pranešinėjančius apie
jų pasirodymą kaime. Patikrinę žinias, įspėdavome ir pa­
grasindavome, o jeigu tai nepadėdavo, grasinimus {vyk­
dydavome.
Mano grupės veikimo rajonas apėmė Prienų apskrities
Balbieriškio ir Gudelių valsčių dalį. Kadangi mano gru­
pėje buvo tik dešimt žmonių, ją padalinau į du sky­
rius, kurie savo ruožtu buvo padalinti į grupeles po du—
tris žmones. Kiekvienai grupelei buvo paskirtas veikimo
rajonas. Kiek kaimų kontroliavo kiekviena tokia grupelė,
tiksliai pasakyti negaliu, atrodo, ne mažiau kaip po de­
šimtį.
Lėšos į apygardos štabą suplaukdavo iš gaujų. Jos
buvo gaunamos, apiplėšus tarybines įstaigas, įmones ir
piliečius bei pardavus priplėštą turtą. Paskiros gaujos
praktikuodavo dar ir aukų rinkliavas iš gyventojų. Tos
lėšos buvo atiduodamos į apygardos štabą. „Vaidoto“
grupė aukų nerinko, nes iš apygardos štabo tuo reikalu
jokių nurodymų nebuvo. Man žinoma, kad tokias aukas
iš gyventojų rinko „Margio“ grupės banditai.
1947
metų liepos mėnesį iš „Dainavos“ apygardos va­
do „Ąžuolio“ gavau patvarkymą į apygardos štabą pa­
siųsti tris tūkstančius rublių. Tą patį mėnesį užduotį
įvykdžiau. Man buvo išduotas raštelis, pasirašytas „Ąžuo­
lio“, kad tikrai pristačiau štabui tris tūkstančius rublių.
Balbieriškio miestelį banditai užpuolė, nurodžius
„Ąžuoliui“. Buvo duotas uždavinys įvykdyti teroro aktą
prieš tarybinį karininką, leitenantą Augaitį, dirbusį Bal­
bieriškio valsčiaus VRM ar VSM skyriuje. Jį nutarta lik­
viduoti kaip lietuvį, VRM ar VSM darbuotoją. Namą, ku­
riame gyveno tas karininkas, banditai apšaudė, įmetė
keletą granatų. Tuo metu Augaičio namuose nebuvo, o mo­
tina, gyvenusi kartu su juo, išliko gyva ir nesužeista.
„Klajūnui“ nužudyti Pangonytę niekas nebuvo įsakęs.
Jis ją sutiko atsitiktinai, tada, kai ji su nežinomu vyriš­
kiu važiavo iš Marijampolės. Mums buvo žinoma, kad ji
tarybinė aktyvistė. Todėl „Klajūnas“ nušovė ją, o kartu ir
ta vyriškį.
1946
metų rudenį apiplėšiant finansų įstaigą, as ne­
dalyvavau. Apie tai man pasakojo „Tauras“ ir „Paukštis“.
Vieną 1945 metų rugpiūčio naktį jie buvo nuėję į Balbie­
riškio valsčiaus finansų inspektoriaus butą miestelio centre

ir, grasindami ginklu,- pareikalavo pinigų. Jis pasakė
PinigU. neturįs. Tada banditai apieškojo butų. Pinigų rado
spintoje, ant spintos ir lovoje po čiužiniu. Tada jie pasi­
n ė 15—20 tūkstančių rublių. Man „Paukštis“ sakė, kad
apie tai, kur gyvena finansų inspektorius, „Paukščiui“
pranešė ryšininkė „Astra“.
Domininkas Jėčys-„Ąžuolis“ vadovavo ne tik „Daina­
vos apygardai, jis buvo ir „Dzūkų“ rinktinės, kuri įėjo
į „Dainavos apygardų, vadas bei „Pietų Lietuvos parti­
zanų“ vadovas.
Apie tai, kad yra tokia organizacija, sužinojau 1946
metų rudenį iš „Ąžuolio“. Jis man papasakojo, kad ta nacionalistinė organizacija vadovauja visam pietų Lietuvos
banditiniam judėjimui. Jos vadovas — buvęs buržuazinės
Lietuvos kariuomenės pulkininkas „Kazimieraitis“. Jis žu­
vo 1946 metų rudenį. Nuo tada organizacijai ėmė vado­
vauti „Ąžuolis“.
1947 m. rugpiūčio 10 d. aš buvau „Dainavos“ apygar­
dos stabo bunkeryje. Tuo metu bunkeryje buvo dar septvni
.darbuotojai. 2inau tik jų slapyvardžius: „Krūmas“,
„Girinis , „Aras“, „Linas“, „Vyturys“, „Juodvarnis“. Jų
tarpe buvo ir apygardos vadas „Ąžuolis“. Kitų dienų mes
visi miegojome, nes naktį dirbome: spausdinome laikraštį
,,Aukurą . Mus pažadino virš bunkerio vaikščiojusių žmonių žingsniai. Supratome, kad mus apsupo tarybiniai ka­
reiviai. Netrukus kareiviai ėmė šaudyti į bunkerį ir mėtyti
granatas.
Iš bunkerio atsišaudė „Girinis“, „Ąžuolis“,
„Aras ir „Juodvarnis“, kuris išmetė ir keletu granatų.
Bunkeryje buvo nukauti „Ąžuolis“ ir „Juodvarnis“; „Krūmas ‘ pats nusišovė. „Arų“ nušovė, ar jis nusišovė pats,
nežinau. Mes keturiese pasidavėme.
ADSR f., r. 87, 1. 42—46, 49, 53—54, 59—64, 71—73.

Iš liudininko J. SEILIAUS* parodymų
1947 m. spalio 16 d.

Pranų Gavelį pažįstu seniai. Esu jo žentas, jo duktė
Amelė — mano žmona. Man žinoma, kad Balbieriškio valsciaus Mardosų kaimo gyventojų Pranų Gavelį banditai

apiplėšė du kartus. IŠ savo žmonos žinau, kad pirmų kar­
ių jis buvo apiplėštas 1945 metų vasarų, kurį mėnesį, ne­
beprisimenu. Apiplėšiant dalyvavo apie 30 banditų. Tų
naktį buvo apiplėšti trys ūkiai: Prano Gavelio, Vinco Diškevičiaus ir Jono Seiliaus. Iš Gavelio banditai atėmė visų
turtų. Gyvulių nelietė. Prie Gavelio namų banditai priva­
žiavo keliais vežimais. Viename jų gulėjo" surištas apylin­
kės pirmininkas Jonas Seilius. Vėliau Seiliaus lavonas nu­
kirstomis rankomis ir kojomis, nuplautu liežuviu ir suža­
lotu veidu buvo rastas kitame Nemuno krante Prienų
apskrities Birštono valsčiaus teritorijoje.
Antrų kartų Gavelis buvo apiplėštas 1946 metų rude­
nį, apie spalio mėnesį. Iš- jo buvo paimtos dvi karvės,
jautis, arklys ir keletas kalakučių. Apiplėšiant dalyvavo
šie banditai: Juozas Petraška, Jurgis Kazlauskas, Bronius
Vasiliauskas ir Juozas Simonaitis. Plėšia-nt Simonaitis
pametė apkabų su 30 automato šovinių.
Simonaitis buvo nukautas 1947 metų vasario mėnesį,
o Kazlauskų ir Vasiliauskų sulaikė VSM Balbieriškio
valsčiaus skyriaus darbuotojai 1947 metų kovo mėnesį.
Pranas Gavelis buvo apiplėštas todėl, kad jo sūnus
komjaunuolis 1944 metais dirbo VSM organuose, o šiuo
metu — Prienų finansų skyriuje.
ADSR f., r. 87, 1. 98.

Iš liudininko P. MATULIONIO* parodymų
1947 m. spalio 18 d.

Žinau iš motinos Elenos Matulionienės pasakojimų,
kad mano tėvas buvo nužudytas šitaip: 1946 m. gruodžio
3 d., vakare, 8—9 vai., kada tėvas, motina ir vyresniojo
brolio žmona Marija vakarieniavo, kažkas pabeldė į duris
ir pareikalavo atidaryti. Tėvas nubėgo į kitų kambarį,
pro kurio langų buvo galima matyti, kas beldžia, bet tuo
metu buvo išlaužtos durys ir įėjo keturi automatais apsi­
ginklavę žmonės. Stasio žmona Marija vienų iš jų atpa­
žino. Tai buvo Juozas Simonaitis (1947 metų vasario mė­
nesį užmuštas). Likusių banditų nei motina, nei Marija
neatpažino.

Įėję paklausė, kodėl niekas neatidarė durų. Šugrįžęš
iš kito kambario tėvas atsakė, kad nežinojęs, kam atida­
ryti. Tada banditai įsakė tėvui apsirengti ir pakinkyti
arklį. Tėvas apsirengė ir, dviejų banditų lydimas, išėjo
į kiemą. Kiti du liko saugoti moteris. Greit banditai su
tėvu grįžo, pasodino jį kitame kambaryje. Vienas saugojo
tėvą, o kiti trys atidarė skrynią, paėmė visus daiktus,
surinko visus drabužius ir nunešė į vežimą. Tada vienas
banditas liko saugoti moterų, o du užlipo ant aukšto
grūdų. Kol du saugojo tėvą ir moteris, kiti du pakrovė
į vežimą iš ryto paskerstą devyniolikos pūdų kiaulę, ke­
turis centnerius kviečių, penkis centnerius rugių ir prie
vežimo pririšo karvę. Į, vežimą buvo pakinkyti du arkliai.
Kada jie viską sukrovė į vežimą, sugrįžo į namus, pasta­
tė moteris už krosnies į kampą, užpūtė žibalinę lempą
ir tada nušovė tėvą. Prieš tai jį paklupdė taip, kad būtų
atsigrįžęs į stalą ir langą, ir penkis kartus iššovė į pa­
kaušį. Trys kulkos išėjo per kaktą, dvi nepataikė. Sekan­
čią dieną mano motina ir vyresniojo brolio Stasio žmona
sienoje ir lange rado penkias skyles.
Kada buvo suimti banditai Vasiliauskas ir Kazlauskas,
aš sužinojau, kad, apiplėšiant ir nužudant mano tėvą,
dalyvavo 8 banditai: Bronius Vasiliauskas, Jurgis Kaz­
lauskas, Juozas Simonaitis, Juozas Petraška, Stasys Treideris ir dar trys, kurių pavardžių neprisimenu.
ADSR f., r. 87, 1. 102— 103.

Iš V. DUMBLIAUSKO* parodymų
1948 m. balandžio 19 d.

Buvau sulaikytas 1948 metų balandžio devynioliktą­
ją, apie 12 vai. dienos, Alytaus apskrities Miroslavo vals­
čiaus Tolkūnų kaimo gyventojo Juozo Biliaus lauke įreng­
toje slėptuvėje. Kareiviams apsupus slėptuvę, kurioje bu­
vau, nenorėdamas pasiduoti, šoviau du kartus iš nagano
ir keturis — iš šautuvo. Kareiviai metė į bunkerį granatą,
kuri sprogo prie įėjimo. Matydamas, jog beviltiška yra
toliau priešintis, pasidaviau.
* Dumbliauskas Vincas, Stasio s., gimęs 1926 metais Alytaus ap­
skrityje ir valsčiuje, Radžiūnų kaime.

Mano slėptuvėje kareiviai rado vokišką šautuvą, na­
ganą, apie 250 automato šovinių, apie 15 rankinių gra­
natų ir dvi granatų kapsules. Šautuvas ir naganas pri­
klausė man. Granatos ir automato šoviniai buvo kito gau­
jos dalyvio, Juozo Matulevičiaus-,.Žilvičio“ iš Miroslavo
valsčiaus Zilvios kaimo. 1948 metų žiemą, apie sausio mė­
nesį, vienos operacijos metu jis buvo nukautas.
Aš buvau gaujos dalyvis, priklausiau „Kęstučio“ gru­
pei, turėjau ginklą ir kovojau prieš Tarybų valdžią. Į gau­
ją įstojau 1946 m. kovo 15 d. Iki tol gyvenau pas savo
tėvus Miroslavo valsčiuje, Mankūnų kaime ir dirbau jų
ūkyje.
Kartu su savo vyresniuoju broliu Vaclovu Dumbliaus­
ku įstojęs į gaują, buvau iki suėmimo, o mano brolis
buvo nukautas 1947 metų žiemą Miroslavo valsčiaus Talokių kaime. Ta gauja veikė dažniausiai Alytaus apskri­
ties Seirijų ir Miroslavo valsčiuose. Joje buvo 14 žmonių.
1947
metų gruodžio mėnesį kartu su broliu ir „Barsu­
ku“ perėjau iš „Juozapavičiaus“ grupės į „Kęstučio“ gau­
ją, kuriai priklausiau iki suėmimo. Kai buvau „Juoza­
pavičiaus“ gaujoje, jai priklausė šie žmonės:
Bronius Bieliauskas-„Tigras“, maždaug 30 metų, gau­
joje buvo nuo 1944 metų rudens; prieš išeidamas į gaują,
gyveno Miroslavo valsčiuje, Mankūnų kaime. Jo tėvai
mirę, o žmona gyveno nelegaliai. Bieliauskas buvo „Juo­
zapavičiaus“ grupės vadas, nukautas 1946 metų pavasarį,
netrukus po to, kai aš įstojau į gaują.
Vladas Buzūnas-„Gintaras“, 35 metų, kilęs iš Mirosla­
vo valsčiaus Dzirmiškių kaimo. Į gaują jis įstojo 1946 me­
tų sausio mėnesį ir, žuvus Broniui Bieliauskui, tapo „Juo­
zapavičiaus“ grupės vadu. 1947 metų rudenį jis buvo
nukautas karinės operacijos metu Alytaus apskrityje, Mi­
roslavo valsčiuje, Radžiūnų kaime (tiksliai kaimo neprisi­
menu), pas Babarską kartu su gaujos dalyviais Pranu
Svedkausku-„Bitinu“, iš Miroslavo valsčiaus Balkasodžių
kaimo, ir „Labučiu“.
Stasys Petkus-„Dagys“, maždaug 40 metų, kilęs iš
Miroslavo valsčiaus Mankūnų kaimo. Į gaują įstojo 1946
metų pavasarį ir buvo eilinis jos dalyvis. 1947 metų pa­
vasarį buvo nukautas prie Seirijų valsčiaus Krikštonių
kaimo. Jo žmona gyveno nelegaliai.
Pranas 5vedkauskas-„Bitinas“, maždaug 30 metų, ki­
lęs iš Miroslavo valsčiaus Balkasodžių kaimo. į gaują

įstojo 1947 metų pavasarį ir buvo eilinis jos dalyvis.
1947 metų rudenį buvo nukautas karinės operacijos metu
Radžiūnų kaime kartu su Buzūnu ir „Labučiu“. Jo žmona
gyveno nelegaliai.
Pranas Sidoras-„Paukštis“, 23 metų, kilęs iš Mirosla­
vo valsčiaus, Mankūnų kaimo. Gaujai priklausė nuo 1944
metų rudens ir buvo skyriaus vadas. Nukautas 1948 metų
sausio mėnesį Dzirmiškių miške. Kartu su juo tuomet bu­
vau aš ir jo brolis Bronius Sidoras, slapyvardžiu „Žie­
das“, tačiau mums abiem pavyko pabėgti.
Bronius Sidoras-„2iedas“, Prano Sidoro brolis, kilęs
iš Miroslavo valsčiaus Mankūnų kaimo. Į gaują įstojo
1946 metų rudenį, buvo eilinis gaujos dalyvis, turėjo au­
tomatą ir pistoletą, gaujoje buvo iki šiol.
Aleksas Sidoras-„Briedis“, maždaug 40 metų, kilęs iš
Miroslavo valsčiaus Milastonių kaimo. Į gaują įstojo
1947 metų rudenį, turėjo šautuvą, buvo eilinis gaujos
dalyvis.
Antanas Kovaliauskas-„2virblis“, maždaug 22 metų,
kilęs iš Miroslavo valsčiaus Mankūnų kaimo. Į gaują įsto­
jo 1946 metais, buvo eilinis jos dalyvis. 1946 metų pava­
sarį buvo nukautas prie Seirijų valsčiaus Seiliūnų kaimo.
Mano brolis Vaclovas Dumbliauskas-,,Pamidoras“ buvo
gaujoje nuo 1946 m. kovo 15 d., nukautas 1947 m. gruo­
džio 8 d. Miroslavo valsčiaus Talokių kaime kartu su An­
tanu Labučiu-,.Žilvičiu“ ir Vytautu Urbonu-„Giriniu“; abu
iš Alytaus valsčiaus Likiškėlių kaimo.
Dėl didelių „Juozapavičiaus“ grupės nuostolių aš su
savo broliu Vaclovu Dumbliausku-,.Pamidoru“ ir „Barsu­
ku“ nutariau pereiti į „Kęstučio“ grupę. „Juozapavičiaus“
grupės vadas „Siaubas“ sutiko leisti mus į „Kęstučio“
grupę, gavęs jos vado „Negro“ sutikimą priimti mus pas
save. Gruodžio pradžioje visi trys perėjome į „Kęstučio“
gaujos „Negro“ būrį.
Man įstojus į „Juozapavičiaus“ grupę, jos vadas buvo
„Siaubas“. 1947 metų vasarą jis buvo nukautas su devy­
nių banditų grupe netoli Krikštonių kaimo prie Nemuno.
Be jo, tuomet buvo nukautas Juozas Kovaliauskas-„Rūta“,
kilęs iš Miroslavo valsčiaus Balkasodžių kaimo. Žuvus
„Siaubui“, grupei ėmė vadovauti „Skiedra“.
Aš žinau, jog Dzirmiškių miške yra slėptuvė, kurioje
slapstėsi Bronius Sidoras-„2iedas“ ir jo brolis Aleksas Sidoras-„Briedis“. Slėptuvė įrengta netoli didelės pušies.

Obelijos miške yra slėptuvė, kurioje buvo laikomi šau­
tuvai. Joje slapsčiausi aš, mano brolis ir kiti gaujos da­
lyviai, o dabar ten yra tik šoviniai ir kai kurie ginklai.
Radžiūnų miške įrengtame bunkeryje paslėptas rusiš­
kas rankinis kulkosvaidis ir du jo diskai. Tas bunkeris
yra netoli Radžiūnų kaimo gyventojo Babarsko sodybos.
1947
metų rudenį aš, mano brolis Vaclovas Dumbliauskas-„Pamidoras“ ir Juozas Matulevičius-,.Žilvitis“ įrengė­
me slėptuvę Tolkūnų kaimo gyventojo Juozo Biliaus lau­
ke. Ten Tarybų valdžios organai ir sulaikė mane. Juozas
Bilius gerai žinojo apie tą slėptuvę, mus visada uždeng­
davo ir užmaskuodavo priėjimą prie jos, tačiau jo tėvas
apie tai nieko nežinojo.
1948 m. balandžio 21 d.

Būdamas gaujoje, 1946 metų vasarą su septynių gau­
jos dalyvių grupe — Buzūnu-„Gintaru“, 5vedkausku-„Bitinu“, „Grigu“, „Šturmu“, Kovaliausku-„Zvirbliu“ ir Sidoru-„Paukščiu“ — dalyvavau, nužudant Miroslavo valsčiaus
Tolkūnų kaimo gyventoją Ulecką, jo žmoną ir Ališauską.
Ulecką ir jo žmoną nušovė iš pistoleto Buzūnas-„Gintaras“, o Ališauską — Sidoras-„Paukštis“. Kiti gaujos daly­
viai, jų tarpe ir aš, tuo metu buvome apsupę tų žmonių
sodybas, kad jie nepabėgtų ir kad pastebėtume atvykstant
liaudies gynėjus.
Nužudę Ulecką su žmona ir Ališauską, iš Ulecko pa­
ėmėme į vežimą pakinkytą arklį, karvę, veršelį ir drabu­
žių, o iš Ališausko — arklį, nemažą kiaulę ir drabužių.
Visą tą prisiplėštą turtą nuvežėme į Dzirmiškių mišką,
drabužius pasidalijome, veršelį ir kiaulę paplovėme mais­
tui, o arklius ir karvę „Gintaras“ ir „Paukštis“ kažkur
nuvedė.
Minėtus žmones nužudėme todėl, kad jie buvo lojalūs
Tarybų valdžiai ir neapkentė mūsų.
Mūsų grupė nužudė Seirijų valsčiaus Seirijočių kaimo
gyventoją Rauličkiūtę. Tai įvyko, rodos, 1947 metų va­
sarą, gerai neprisimenu.
Miroslavo valsčiaus Milastonių kaime 1946 metų va­
sarą buvo nužudyta Savickienė. Seirijų valsčiaus Seiliūnų
kaime 1947 metų žiemą buvo nužudytas Vytas dančiukas
ir daugelis kitų gyventojų. Aš pats tose žudynėse neda­
lyvavau.

Man teko keletą kartų dalyvauti ginkluotuose susirė­
mimuose su tarybiniais kareiviais ir liaudies gynėjais.
1946 metų vasarą kartu su Kovaliausku-„Rūta“ ir savo
broliu Vaclovu Dumbliausku-„Pamidoru“ buvau Dzirmiš­
kių miške. Kartą dienos metu kareiviai ieškojo miške ban­
ditų. Mes apšaudėme juos iš šautuvų, o paskui pasislė­
pėme.
1947 metų pavasarį su septynių dalyvių grupe užėjau
pas Miroslavo valsčiaus Norūnų kaimo gyventoją Nedzins­
ką. Netrukus jo namus ėmė supti tarybiniai kareiviai. Pa­
stebėję juos, ėmėme šaudyti, o paskui pabėgome. Tuomet
kartu su manim buvo banditai „Barsukas“, „Pamidoras“,
„Šarūnas“, „Smilga“ ir kiti, kurių dabar neprisi­
menu.
1948 metų vieną sausio mėnesio naktį į mus, einan­
čius pro Seirijų valsčiaus Seirijočių kaimą, ėmė šaudyti
liaudies gynėjai ar tarybiniai kareiviai, tiksliai negaliu
pasakyti, nes buvo tamsu. Kartu su manimi tuomet buvo
„Žiedas“, „Šarūnas“ ir „Žilvitis“. Ir mes ėmėme šaudyti
iš savo ginklų. Susišaudymo metu buvo nukautas „Žil­
vitis“. Aš buvau lengvai sužeistas į kairę koją žemiau ke­
lio ir į dešinę ranką aukščiau alkūnės.
1948
metų vasario mėnesį aš, „Šarūnas“, „Paukštis“,
„Briedis“ ir „Barsukas“, eidami per Papėčių kaimą, susi­
šaudėme su tarybiniais kareiviais. Tuomet vėl buvau su­
žeistas į dešinę koją aukščiau kelio.
1948 m. balandžio 25 d.

1947
metų rudenį ginkluotos gaujos vadas „Negras“
įsakė man, Cesiūnui-„Barsukui“, Vaclovui Dumbliauskui„Pamidorui“, Labučiui-„Zilvičiui“, Norui-„Sakalui“, Vytau­
tui Urbonui-„Giriniui“ ir Dumbliauskui-„Bevardžiui“ api­
plėšti Jurgiškių pagalbinį ūkį, paimti iš ten karvių ir
papjauti maistui. Naktį visi nuėjome į buvusį Jurgiškių
dvarą. Sargas iš pradžių nenorėjo mūsų leisti į vidų, ta ­
čiau „Bevardis“, mokėjęs kalbėti rusiškai, liepė jam ati­
daryti duris, ir jis pakluso.
%
įėję į tvartą, paėmėme aštuonias karves. Dvi paėmė
„Bevardis“, o kitas nuvarėme į Radžiūnų mišką. Keturias
karves papjovėme mėsai, sudėjome į statines ir susūdėme,
o likusias dvi atidavėme Miroslavo valsčiaus Rėvų kaimo

gyventojams Perliui ir Vladui JasiuleviČiui, kurie remda­
vo gaują. Tas karves nuvariau aš su „Pamidoru“, „žilvi­
čiu“ ir „Giriniu“.
1948 m. birželio 4 d.

Būdamas ginkluotoje gaujoje, kovojau prieš Tarybų
valdžią, už senosios buržuazinės santvarkos atkūrimą
Lietuvoje. Tuo tikslu platinau gyventojų tarpe antitary­
binę literatūrą, dalyvavau žudant, mušant ir apiplėšiant
tarybinius žmones, plėšiant tarybines įstaigas.
1947 metų rudenį kartu su gaujos dalyviais „Pamido­
ru“ ir „Žilvičiu“ sumušėme Miroslavo valsčiaus Tolkūnų
kaimo gyventoją Vaivodą už jo lojalumą Tarybų valdžiai.
Jį aš mušiau lazda.
1946 metų rudenį aš, „Pamidoras“, „Rūta“ ir „Barsu­
kas“ sumušėme Miroslavo valsčiaus Rėvų kaimo gyven­
toją Jurčiukonį už lojalumą Tarybų valdžiai. Jį mušė laz­
domis „Barsukas“ ir „Rūta“. Tų pačių metų rudenį kartu
su tais pačiais gaujos dalyviais sumušėme Miroslavo
valsčiaus Nemunaičių kaimo gyventoją Bernatavičienę,
kuri buvo lojali Tarybų valdžiai. Ją mušė „Barsukas“ ir
„Rūta“.
1946 metų rudenį apiplėšėme ir sumušėme Miroslavo
valsčiaus Geištarų kaimo gyventoją Jaušicą. Jį mušė „Rū­
ta “ už tai, kad jis nenorėjo atiduoti mums batų.
Mes apiplėšėme Tolkūnų kaimo gyventoją Lebedį, pa­
ėmėme iš jo karišką mundierių, iš Nemunaičių kaimo gy­
ventojo Noraus paėmėme batus ir kelnes, iš Geištarų
kaimo gyventojo Jaušico — 250 kg rugių ir batus, iš No­
rimų kaimo gyventojo Buikaus — dvi poras baltinių ir
250 rub. Apiplėšėme ir daugiau gyventojų.
ADSR f., r. 125, 1. 70—81.

Iš liudininkės M. ALIŠAUSKIENĖS* parodymų
1948 m. g eg u žės 13 d.

1946 metų birželio dvyliktosios naktį pas mus ėmė bels­
tis nepažįstami žmonės. Aš ir mano vyras Juozas Ališaus­
kas bijojome atidaryti duris. Išlaužę jas, į kambarį įėjo

du ginkluoti banditai. Vieną jų vadino „Paukščiu“. Jie
atsivedė Tolkūnų kaimo gyventoją Marytę Uleckienę. Ma­
nė su vaikais atėjg banditai nuvarė į kitą kambarį, o ma­
no vyrą ir Uleckieng nušovė iš pistoleto.
Paskui banditai ėmė plėšti mūsų turtą: paėmė arklį,
karvg, veršelį, kiaulg, drabužių, dešimt metrų baltos me­
džiagos, naminio vilnonio audeklo dviem kostiumams, auk­
sinius sutuoktuvių žiedus, kojines, kilogramą vilnos ir kitų
smulkių daiktų. Visa tai jie išsivežė, iš Uleckienės paimtu
arkliu.
Tą pačią naktį banditai nužudė Uleękienės vyrą Ulec­
ką. Mano vyrą Joną Ališauską jie nužudė už tai, kad jis
buvo apylinkės pirmininkas. Dar prieš tai, 1945 metų
gruodžio mėnesį, pas mus buvo atėjg aštuoni ginkluoti
banditai, kurie sumušė mano vyrą ir liepė jam mesti apy­
linkės pirmininko darbą, tačiau mano vyras jų nepaklausė.
1946 metų žiemą ir pavasarį banditai keletą kartų buvo
atėjg pas mane ir ieškojo vyro, tačiau nerado, nes jis
slapstėsi ir namuose nenakvojo.
•

ADSR f„ r. 125, 1. 105.

Iš liudininkės V. MONKELYTES* parodymų
1952 m. spalio 13 d.

Mano tėvą Antaną Monkelį ir brolį Juozą Monkelį ban­
ditai nužudė 1947 m. lapkričio 7 d., tada, kai .aš buvau
namuose. Tą dieną, sutemus, mūsų namuose buvo mano
tėvas, motina Vikcė Monkelienė, brolis Juozas ir mano se­
suo Antosė (po santuokos — Kudienė), kuriai tada buvo
ne daugiau kaip 6—7 metai, ir aš. Kambaryje, kuriame
buvome, degė žibalinė lempa. Kažkuris mūsų pastebėjo,
kad pro neuždengtą langą žiūri du banditai, kurie tuojau
ir įėjo į kambarį. Abu banditai buvo apsirengg apsiaus­
tais, avėjo auliniais batais, turėjo pistoletus ir, rodos, dar
ilgavamzdžius ginklus. Įėjusius mačiau pirmą kartą. Bu­
vau nuo išgąsčio sustingusi. Banditai visiems mums įsakė
sėsti prie stalo. Kada susėdome, jie ėmė plūsti mano tėvą,
prikaišiodami, kad leidęs savo sūnui, t. y. mano broliui
* Monkelyti Veronika, Antano d., gimusi 1930 metais Alytaus
apskrityje, Miroslavo valsčiuje, Pupasodžių kaime.

Antanui, dirbti liaudies gynėju. Paskui mano tėvui ir bro­
liui liepė gulti ant grindų. Kai atsigulė, juos labai mušė
pagaliais, vis bardami tėvą.
Dar prieš sumušimą brolį Juozą banditai pasiuntė į
kiemą pakinkyti arklių, o kai jis grįžo į kambarį, ėmė ir
jį mušti. Mušė abu banditai. Netrukus abu jie iš makščių
išsitraukė pistoletus ir beveik vienu laiku iššovė, vienas —
į tėvą, kitas — į mano brolį. Nuo šūvių užgeso lempa,
banditai ją uždegė, pakėlė tėvo, kuris dar buvo gyvas,
galvą, ir vienas banditas į jį iššovė dar kartą. Paskui
banditai paėmė kažkokius mūsų rūbus, nužudytųjų doku­
mentus ir išėjo, prieš tai mus įspėję, kad iki ryto niekur
neišeitume.
Papildysiu. Kai sušaudė tėvą ir brolį, vienas banditas
išėjo į kiemą, o kitas išėmė iš kišenės kažkokį sąsiuvinį
ir skaitydamas ėmė dainuoti. Tą patį liepė daryti ir mano
seseriai Antosei. Kokio turinio buvo daina, nebeprisimenu.
Mano sesuo Antosė paklaikusi kartu su banditu dainavo,
ir tik po kokio pusvalandžio atgavo orientaciją. Sušaudę
tėvą ir brolį, banditai išsivarė arklį su kumeliuku, paėmė
vežimą, kokių 250 kg kiaulę, visokių daiktų ir rūbų.
ADSR f., r. 112, 1. 170— 171.

Iš liudininkės P. GAVĖNIENES* parodymų
1952 m. spalio 10 d.

Nacionalistų ginkluotos gaujos dalyviai nužudė šiuos
mano giminaičius: tėvą Joną Monkelį, 52—53 metų, moti­
ną Oną Monkelienę, apie 60 metų, seserį Oną Monkelytę,
1931 metų gimimo, brolį Česlovą Monkelį, 1936 metų gi­
mimo, tėvo brolį Antaną Monkelį, kokių 55 metų, Antano
Monkelio sūnų Juozą Monkelį, 17 metų, mano vyro brolį
Vladą Gavėną, 1909 metų gimimo.
Mano tėvą, motiną, seserį ir brolį nacionalistų gink­
luotos gaujos dalyviai nužudė 1948 m. rugpiūčio 24 d.
namuose, Alytaus rajono Pupasodžių kaime. Antaną Mon­
kelį ir jo sūnų Juozą banditai nužudė 1947 m. lapkričio
7 d. jų namuose, Pupasodžių kaime. Jie gyveno atskirai.

Vladą Gavėną banditai nužudė 1946 metų vasarą Pupaso­
džių kaime, netoli Petro Valacko ūkio.
Mano tėvą, motiną, seserį ir brolį nužudė nacionalistų
ginkluotos gaujos dalyviai: Monkūnų kaimo gyventojas
Bronius Sidoras, kurį aš pažinojau dar vaikystėje, nes
kartu su juo vaikščiojau į pradžios mokyklą, Aleksas Si­
doras iš Milastonių kaimo, kurį aš pažinojau kaip greti­
mo kaimo gyventoją dar iki jo įstojimo į gaują; Petras
Simanavičius iš Obelijos kaimo ir du broliai Tarasevičiai
iš Geisčiūnų kaimo. į mūsų ūkį tada buvo atėję penki
banditai.
1948
m. rugpiūčio 24 d. aš su tėvu, pasibaigus lauko
darbams, ėjau į namus. Tai buvo prieš saulėlydį. Netoli
namų kieme išgirdome lojant šunį ir todėl supratome, kad
pas mus esama pašalinių žmonių. Įėjusi į kiemą, pama­
čiau iš mūsų namo išeinantį Bronių Sidorą, kurį neklysdama tuojau atpažinau, nes, kartoju, jį pažįstu dar iš vai­
kystės. Jis vilkėjo buržuazinės Lietuvos kariuomenės uni­
formą, turėjo pistoletą ir dar kažkokį ilgavamzdį ginklą.
Paskui jį išėjo Tarasevičius. Banditas Bronius Sidoras
pamatė mane ir tėvą, įvedė mus į vidų. Namuose pama­
čiau dar tris banditus — Aleksą Sidorą, Petrą Simana­
vičių ir Tarasevičiaus brolį, kuriuos aš visus atpažinau.
Jie visi buvo ginkluoti.
Namuose buvo mūsų šeimos nariai — motina, brolis,
sesuo. Banditai buvo labai pikti, mano tėvą, brolį ir sese­
rį vadino priešais. Aš supratau, kad banditai atėjo susi­
doroti su jais. Banditas Tarasevičius mane ir mano ketverių metų dukrelę Marytę išvarė į kiemą ir saugojo mus.
Kai tik išėjau iš kambario, išgirdau keletą šūvių. Supra­
tau, kad banditai sušaudė mano šeimą.
Šūviams nutilus, kažkuris banditas, dabar neprisime­
nu, išėjo iš namų ir pakvietė mane su dukrele į vidų. Aš
pasakiau, kad į namus neisiu, nes labai bijau. Tada tas
banditas liepė man nueiti pas kaimyną. Kadangi mano
dukrelė buvo pusnuogė, paprašiau, kad leistų man užeiti
į namus paimti rūbelių. Banditas leido, ir užėjau į vidų.
Namuose pamačiau klaikų vaizdą. Grindys ištisai buvo
kruvinos ir ant jų kraujyje gulėjo negyvi tėvas, motina,
sesuo ir brolis. Aš labai išsigandau. Daugiau nebežiūrė­
dama į lavonus, paėmiau dukrelės rūbelius ir išėjau į
kiemą. Tuo metu banditai šeimininkavo kieme. Jie įsakė
man parodyti mūsų gyvulius. Parodžiau. Banditai išsivarė

tada arklį su vežimu, karvę, tris avis ir kažkur išvažiavo.
Tų gyvulių vėliau nerado ir mums niekas jų negrąžino.
Banditams išėjus iš mūsų namų, aš su dukrele nuėjau
pas kaimyną Petrą Straigį.
Straigiui ir jo šeimos nariams -papasakojau, kad ban­
ditai sušaudė mano tėvus, brolį ir seserį, o paskui nuėjau
į Pupasodžių kaimo gyventojo Antano Plytniko ūkį, kur
tuo metu jam dirbti padėjo mano vyras Gavėnas ir brolis
Juozas Monkelis. Mano vyras buvo beeinąs su manimi
į namus, o brolis Juozas, labai išsigandęs, nenorėjo eiti.
Ir mes bijodami nutarėme iki ryto neiti. Pernakvojome
pas Petrą Straigį. Iš ryto mes nuėjome namo, kur rado­
me susirinkusius kaimynus ir mūsų gimines. Pamačiau,
kad tėvas buvo nužudytas keliais šūviais, buvo matyti
žaizdos galvoje ir kitose vietose. Motinai žaizdos buvo
šonuose, broliui — pakaušyje, seseriai — didelė žaizda
šone.
Aš nuėjau į Miroslavo miestelį ir VSM darbuotojams
pranešiau apie įvykį. Po kurio laiko pas mus atėjo VSM
darbuotojai, apžiūrėjo lavonus. Po dviejų dienų savo arti­
muosius palaidojome Miroslavo miestelio kapinėse, vie­
name kape.
Mano tėvai buvo pavieniai valstiečiai, turėjo 4 ha že­
mės ir dirbo savo ūkyje.
ADSR f„ r. 112, 1. 158— 161.

Iš liudininkės M. JUŠKELIENĖS* parodymų
1952 m. spalio 1 d.

1948
metų rugsėjo mėnesį, iš šeštosios į septintąją
naktį, kada visi mano vaikai jau miegojo, o aš su vyru
ruošiausi gulti, kažkas pabeldė į duris. Aš ir vyras paki­
lome ir nuėjome prie durų paklausti, kas beldžia. Mums
neatsakė, tik kažkoks vyriškis reikalavo atidaryti duris.
Kai atidarėme, į kambarį įėjo trys ginkluoti vyrai. Vienas
jų liepė uždegti žiburį. Aš uždegiau lempą ir šviesoje pa­
mačiau, kad visi vyrai buvo vidutinio amžiaus, visi turėjo
ilgavamzdžius ginklus. Vienas banditas buvo apsirengęs
* Juškelienė Marijona, Jurgio d., gimusi 1896 metais
apskrityje, Miroslavo valsčiuje, Obelijos kaime.

Alytaus

-buržuazines Lietuvos kariuomenes uniforma, kaip buvo
apsirengę kiti, jau nebeprisimenu. Iš šių požymių aš su­
pratau, kad pas mus atėjo nacionalistų ginkluotos gaujos
dalyviai.
Vienas banditas paklausė mane, kur mano sūnus Vac­
lovas. Aš jam atsakiau, kad Vaclovas miega kitame kam­
baryje. Ir iš tikrųjų Vaclovas kartu su Mečislovu miegojo
kitame kambaryje. Tada visi trys banditai su mano vyru
Juozu, paėmę uždegtą lempą, įėjo į tą kambarį, kur mie­
gojo Vaclovas ir Mečys, ir uždarė paskui save duris. Aš
likau kitame kambaryje su dviem miegančiais vaikais,
o dar du vaikai miegojo trečiame kambaryje. Po kelių
minučių išgirdau keletą šūvių tčn, kur miegojo sūnūs ir
kur buvo vyras, o paskui visi trys banditai grįžo į tą kam­
barį, kur aš buvau, ir atnešė uždegtą lempą. Paklausiau
banditų, ar jie visus esančius tame kambaryje sušaudė.
Vienas banditas atsakė, kad visus. Aš labai išsigandau ir
ėmiau verkti, o paskui paklausiau, kodėl jie sušaudė mano
vyrą ir sūnus. Banditas man atsakė, kad jeigu jie butų
tikri lietuviai, nebūtų jų žudę.
Paskui banditai pareikalavo mano sūnų ir vyro doku­
mentų, ir aš jiems atidaviau, o tada banditai ėmė grobti
mano turtą: paėmė sūnų Vaclovo ir Mečio rūbus — tris
kostiumus, kelnes — ir dviratį. Jau banditams išėjus, nu­
ėjau į tvartą ir pamačiau, kad nėra arklio, karvės, dviejų
avių, kuriuos, matyt, nusivarė banditai. Gyvuliai ir daik­
tai vėliau buvo surasti ir man grąžinti.
Prieš išeidami, banditai pasakė man, kad iš savo na­
mų iki 10 vai. ryto neišeičiau, o paskui galėsiu apie nužu­
dymą pranešti VSM organams. Kai tik banditai išėjo iš
mano namų, po kelių minučių įėjau į kambarį, kur šaudė
banditai, ir pamačiau baisų reginį. Mano vyras ir sūnūs —
Vaclovas ir Mečys — gulėjo kruvini ant grindų jau negy­
vi. Jie visi trys buvo nužudyti šūviais į galvą. Paskui aš
pažadinau visus savo vaikus ir papasakojau, kas atsitiko.
Jie to žvėriško susidorojimo nematė, nematė ir banditų
mūsų namuose, nes tuo metu miegojo.
Mano vyras ir sūnūs Vaclovas ir Mečys dirbo žemės
ūkyje. Be to, sūnūs buvo samdomi darbams pas turtingus
ūkininkus, nes mūsų šeima buvo didelė, gyvenome skur­
džiai, turėjome tris su puse ha žemės.

Iš liudininko V. KOJELIO* parodymų
1952 m. spalio 1 d.

Mano tėvą Gabrį Kojelį, motiną Teofiliją Kojelienę ir
motinos seserį Adelę Matulevičiūtę 1948 metų rugsėjo mė­
nesį nužudė antitarybinės ginkluotos gaujos dalyviai.
Tėvus ir motinos seserį nacionalistų ginkluotos gaujos
dalyviai nužudė buvusio buožės Krasnicko namuose, kur
mes gyvenome. Mes buvome užėmę tik vieną namo pusę.
Alus atkėlė Tarybų valdžia kaip vargingus valstiečius nau­
jakurius. Kitoje namo pusėje gyveno kažkoks Krasnicko
giminaitis Jonas Valius su savo šeima. Jis mirė, rodos,
1950 metais, o žmona Marcelė Valienė su vaikais gyvena
ir šiuo metu. Aš dabar gyvenu Alytaus rajono Obelijos
kaime, pradžios mokyklos patalpose.
1948
metų rugsėjo mėnesį, kurią dieną, neprisimenu,
vakare, jau sutemus, namuose buvo mano tėvas, motina,
motinos sesuo ir visi penki vaikai, jų tarpe ir aš. Tėvas,
motina ir teta, matyt, dar nemiegojo, o aš ir kiti mano
jaunesni broliai ir seserys jau buvome sumigę. į namus
atėjo nacionalistinės gaujos dalyviai. Aš jų nemačiau,
ries, kartoju, miegojau, bet mane kažkuris banditas paža­
dino. Kada pabudau, švietė lempa ir po kambarį vaikš­
čiojo trys man nepažįstami vidutinio amžiaus ginkluoti
banditai. Kaip buvo apsirengę ir kaip jie atrodė, neprisi­
menu. Pamenu tik, kad vienas jų buvo basas, Tėvas, mo­
tina ir teta buvo sukilę, mano broliai ir seserys tebemie­
gojo, nes banditai jų nekėlė. Banditai vaikščiojo po kam­
barį ir kažko ieškojo. Vienas reikalavo iš manęs rakto
nuo dviračio, bet aš nežinojau, kur padėtas; tur būt, jis
pats surado jį ir paėmė kartu su dviračiu.
Banditai mano tėvą, motiną ir seserį įvedė į kitą kam­
barį ir uždarė duris, o aš likau su broliais ir seserimis. Po
kelių minučių tame kambaryje, kur buvo banditai su mano
tėvais, pasigirdo keletas šūvių. Netrukus banditai iš ten
išėjo. iNieko nesakydami, ėmė rinkti mūsų turtą. Jie paėmė
arklį su vežimu, karvę, dviratį, dvi siuvamąsias mašinas,
kurių viena buvo kojinė, tetos, keletą centnerių grūdų ir
rūbus. Tada jie išėjo iš namų. Po 10—15 minučių atida-

ADSR f., r. 112, 1. 168-169.

r>

1972

65

riau kambarį, į kurį banditai buvo suvarę mano tėvus ir
kur šaudė. Pamačiau baisų reginį. Ant grindų buvo pilna
kraujo, jame gulėjo nužudyti šūviais į galvas ir krūtines
mano tėvas, motina ir teta. Aš labai išsigandau ir tuojau
nuėjau į kitą namo pusę, kur gyveno Valius su savo šei­
ma. Ten aš radau Joną Valių, jo žmoną Marcelę, jų vai­
kus ir Praną Gylį bei Vytautą Juškelį, kurie, kaip vėliau
sužinojau, buvo užvažiavę pas Valių, kartu su juo grįž­
dami iš turgaus, iš Alytaus. Jų bute degė šviesa, ir jie
nemiegojo. Jiems papasakojau, kad pas mus buvo bandi­
tai ir sušaudė mano tėvą, motiną ir tetą. Jų bute likau iki
ryto. Netrukus ten atėjo visi mano broliai ir seserys. Rytą
Jonas Valius nuėjo į Miroslavo miestelį ir ten pranešė
VSM skyriui ar milicijai apie tą įvykį. Po kurio laiko
pas mus atėjo Tarybų valdžios organų pareigūnai, apžiū­
rėjo nužudytų mano artimųjų lavonus, o vėliau kaimynai
juos palaidojo Miroslavo miestelio kapinėse.
ADSR f., r. 112, 1. 165—167.

Iš liudininkės M. MATULEVIČIENĖS* parodymų
1952 m. rugsėjo 30 d.

Mano vyrą Praną Matulevičių nacionalistų ginkluotos
gaujos dalyviai nužudė 1948 metų rugsėjo mėnesį. įvyko
šitaip. Nakties metu, kai aš su vyru miegojau savo ūkio
Milastonių kaime klėtyje, išgirdome šuns lojimą, o pas­
kui — beldimą į klėties duris. Aš ir vyras atsikėlėme ir,
atėjusiems prašant, išėjome į kiemą. Nors buvo tamsu,
tačiau pastebėjau kieme keletą ginkluotų žmonių, tik at­
pažinti jų negalėjau. Iš jų elgesio iš karto suvokiau, kad
atėjo banditai. Jie paprašė vyro naminės. Kada jis atsakė
neturįs, liepė eiti su jais kartu į namus. Aš nėjau, likau
kieme. Pastebėjau, kai uždegė šviesą, o netrukus išgirdau
šaudant. Tada šalia manęs stovėjęs banditas liepė užeiti
į namus. Įėjusi pamačiau ant grindų kambaryje nušautą
vyrą. Aš tuojau apalpau. Kai atsipeikėjau, trys banditai
stovėjo prie stalo. Atpažinau brolius Joną ir Praną Ta­
rasevičius. Juos gerai pažinojau dar iki jų išėjimo į gau­
* Matulevičienė Marta, Augusto d., gimusi 1891 metais Alytaus
apskrityje, Miroslavo valsčiuje, Milastonių kaime.

ją. Pareikalavo atiduoti vyro dokumentus. Dabar nepri­
simenu, ar aš jiems padaviau, ar jie patys pasiėmė. Išei­
dami griežtai įspėjo mane, kad iki ryto iš namų niekur
neičiau.
ADSR f., r. 112, 1. 164.

Iš liudininkės O.. JARUŠEVIČIOTES* parodymų
1952 m. rugpiūčio 19 d.

Alytaus rajono Mankūnų kaimo gyventojas Bronius Si­
doras gaujoje jau seniai. Kada jis išėjo į gaują, tiksliai
pasakyti negaliu, bet iš Juozo Sidoro, kuris anksčiau
gyveno Alytaus rajono Milastonių kaime, žinau, kad Bro­
nius Sidoras-„Ziedas“ į gaują išėjo 1946 metais.
1949
metų rudenį į mūsų ūkį, kur aš ir mano du bro­
liai gyvenome, naktį atėjo banditai ir nušovė mano brolį
Petrą Jaruševičių. Tai atsitiko šitaip. Pasibeldė j duris.
Aš atsikėliau ir atidariau. Įėjo banditas Abeciūnas iš Mankūnėlių kaimo ir Bronius Sidoras-„Ziedas“ ir liepė uždegti
lempą, o patys prikėlė mano brolį Petrą ir atvedė jį į kam­
barį, nes jis miegojo prieangyje. Banditas Bronius Sidoras
pasakė broliui, kad šis duotų jam gerus aulinius batus ir
kelnes. Brolis atsakė, kad batų ir kelnių neturįs. Tada
jie įsakė atiduoti pinigus ir dokumentus. Kada brolis
jiems atidavė dokumentus, jį išvedė į prieangį. Aš nuėjau
iš paskos, bet banditai mane įstūmė į kambarį ir užtrenkė
duris. Netrukus išgirdau prieangyje šaudant, bet ten nu­
eiti bijojau. Kada ėmė švisti, atidariau duris ir prieangyje
pamačiau užmuštą brolį. Sušaudę jį, banditai paėmė arklį
ir nuėjo.
Be Broniaus Sidoro ir Abeciūno, kieme buvo ir daugiau
banditų, kurių aš neatpažinau, nes buvo tamsu. Po kokio
mėnesio banditai vėl atėjo pas mane naktį. Kai pabeldė,
neatidariau. Tada jie išlaužė duris ir įėjo, o aš iššokau
pro langą, bet banditai, buvę kieme, sulaikė mane ir atve­
dė į namus. Pamačiau banditus Petrą Simanavičių, Bro­
niu Sidorą ir Tarasevičių. Bronius Sidoras paprašė manęs
atiduoti kelnes, batus ir laikrodį. Aš atsakiau, kad nieko

neturiu. Tada kažkuris iš jų man trenkė per galvą, ir aš
parkritau ant grindų. Kada atsipeikėjau, pamačiau, kaip
banditas rinko rūbus ir nešė į kiemą. Prieš išeidamas,
Bronius Sidoras pasakė man, kad visą savaitę niekur
neičiau, net pas kaimynus. Tada banditai atėmė iš manęs
rūbus ir išvedė karvę. Po tų įvykių, palikusi kaimą, per­
sikėliau gyventi į Miroslavo miestelį, o paskui apsigyve­
nau Alytuje, nes bijojau, kad banditai gali vėl ateiti ir
nužudyti.
ADSR f., r. 112, 1. 162-163.

Iš J. BUJANAUSKO* parodymų
1949 m. vasario 28 d.

1948
metų sausio pradžioje pas mane labai dažnai ėmė
lankytis Miroslavo miestelio gyventojas Antanas Rinke­
vičius, su kuriuo jau anksčiau buvau pažįstamas. Jis man
kalbėjo, kad netrukus turįs būti karas, Tarybų Sąjunga
jį pralaimėsianti, ir Lietuvoje busianti atkurta senoji bur­
žuazinė santvarka. Todėl, norint užsitikrinti gerą tarnybą
tam laikui, nereikia padėti Tarybų valdžios organams,
p priešingai, reikia kovoti prieš Tarybų valdžią ir remti
„partizanus“. Be to, kartais jis atnešdavo ir duodavojnan
skaityti gaujų leidžiamų laikraščių, kuriuose buvo rašoma
panašiai, kaip kalbėjo Antanas Rinkevičius. Viso to įta­
koje nutariau įsijungti į kovą prieš Tarybų valdžią. Rin­
kevičius pasiūlė man stoti į jo vadovaujamą rezervinį
dalinį.
Konspiracijos sumetimais jis davė man slapyvardį
„Bailys“, o po kiek laiko atnešė vokišką šautuvą ir šovi­
nių. Būdamas rezervinio dalinio narys, kaip ir kiti, plati­
nau antitarybinę literatūrą, kurios Rinkevičius gaudavo
iš ginkluotos gaujos*štabo.
1948
m. rinkimų metu platinau prieš rinkimus nu­
kreiptus atsišaukimus. Tų pačių metų pradžioje kartu su
rezervinio dalinio nariais Antanu Rinkevičiumi, Cesiumi
Ribinsku ir Matulevičiumi Miroslavo valsčiaus Burbiškiu
kaime bahdėme nužudyti Marytę Kuncevičiūtę, nes ji ne

kartą mano namuose matė mus su Antanu Rinkevičiumi
skaitant antitarybinius laikraščius. Netrukus pradėjo sklis­
ti kalbos, kad pas mane ateina banditai. Kad Kuncevičiūtė
neišduotų mūsų, nutarėme nužudyti ją, tačiau ji išdaužė
langą ir leidosi bėgti. Aš norėjau šauti į ją iš automato,
kurj man buvo davęs Rinkevičius, tačiau jis užsikirto.
Lauke buvo tamsu, ir Kuncevičiūtei pavyko pabėgti.
Dar būdamas rezerviniame dalinyje, kartą dalinau gy­
ventojams banditų raginimus duoti į „partizanų“ fondą
maisto produktų. Tai daryti buvome gavę nurodymą iš
ginkluotos gaujos štabo. Tą naktį tokius raginimus įtek
kėme Miroslavo valsčiaus Vankiškių kaimo gyventojams
Buikui, Ignui Baubomui, Keriui, Vaciui Malinauskui ir
Sauliui, Daukinčių kaimo gyventojui Stasiui Vincevičiui
ir Laukintukų kaimo gyventojui Vladui Pangoniui.
Tuose raginimuose jiems buvo įsakyta paruošti tam
tikrą kiekį maisto produktų gaujai. Juos gyventojams įtei­
kė Antanas Matulevičius. Tačiau netrukus prasidėjo rezer­
vinio dalinio narių areštai, ir mes nebesuspėjome surinkti
maisto produktų. Bijodamas suėmimo, nes kai kurie mūsų
dalinio nariai jau buvo suimti, nuo gegužės pabaigos
gyvenau nelegaliai ir vėliau įstojau į „Kęstučio“ gaują.
1949 m. vasario 21 d.

Dalyvavau šiuose banditų veiksmuose.
1948 metų rugpiūčio pabaigoje aš, „Vanagas“, „Žemai­
tis“, „Bijūnas“ ir „Narsuolis“ vakare, jau sutemus, už­
ėjome į Gudelių valsčiaus Delčių kaimą pas Antaną Zin­
kevičių, kurio namuose tuomet buvo vestuvės. Kartu su
visais ėmėme gerti. Vėlai vakare išgirdome lojant šunį.
„Bijūnas“ pažvelgė pro langą ir pamatė ginkluotus vy­
rus. Mes tuojau išbėgome į kiemą ir pradėjome šaudyti
į juos. Buvo tamsu, ir mums pavyko laimingai pasprukti.
Vėliau iš žmonių sužinojome, kad susišaudymo metu žuvo
vienas liaudies gynėjas.
Apie 1948 metų rugsėjo mėnesį aš, „Vanagas“, „Bijū­
nas“, „Žemaitis“ ir „Gintautas“ naktį Simno valsčiaus An­
gininkų kaime apšaudėme Ažuko sodybą, kur gyveno apy­
linkės pirmininkas. Iš ten į mus ėmė šaudyti Ažukas ir du
jo sūnūs. Buvo nušautas vienas mums nepažįstamas vy­
riškis. Mes laimingai sugrįžome.

Tą patį mėnesį, dienos metu, aš, „Vanagas“, „Gintau­
tas“, „Žemaitis“ ir „Bijūnas“, būdami Gudelių valsčiaus
Daugirdų kaime, pamatėme atėjusius du milicininkus ir
vieną ginkluotą vyriškį. Kadangi mūsų buvo daugiau, apšaudėme tą grupę.
1949 m. vasario 16 d.
1949
m. vasario 12 d., rinkdamas maistą gaujai, užėjau
pas 22—23 metų Balbieriškio valsčiaus Žiūronių kaimo
gyventoją Juozą Dobilą. Prieš tai buvau pas to paties
kaimo gyventoją Birutę Petraševičiūtę.
Pas Juozą Dobilą radau kaimyninio Gudelių valsčiaus
Daugirdų kaimo gyventoją Vincą Matulį, gimusį maždaug
1928 ar 1929 metais. Jie abu su šeimininku kažkur ruošėsi
ir mane pakvietė eiti kartu paviešėti į gretimą Balbieriš­
kio valsčiaus Vaivos kaimą pas Karosienę, kuri turėjo dvi
dukteris.
Aš turėjau pistoletą, dvi granatas ir vienuolika šovi­
nių. Pas Karosienę radome dar keturis jaunus vaikinus.
Po kokių penkiolikos minučių, Karosienės dukters Mar­
garitos įspėtas, išėjau į kiemą ir pamačiau kareivius
supant Karosienės sodybą. Užlipau ant aukšto ir pasislė­
piau. Kareiviai apieškojo Karosienės namus. Vienas, ly­
dimas šeimininkės su lempa, užlipo ant aukšto ir, pama­
tęs mane, sušuko: „Rankas aukštyn!“ Aš pakėliau kairę
ranką, o dešinę, kurioje laikiau pistoletą, staigiai pasukau
į kareivį ir trim šūviais nušoviau jį.
Po mano šūvių namuose ir kieme kilo sąmyšis. Juo
pasinaudojęs, nušokau nuo aukšto ir nepastebėtas prisi­
jungiau prie kitų jaunų vaikinų. Kareiviai liepė mums
visiems gulti ir paeiliui .visus iškratė. Kratos metu pas
mane jie rado ir paėmė pistoletą, dvi granatas, vieną^rusišką ir vieną vokišką. Taip buvau suimtas ir atvežtas
į VSM Alytaus apskrities skyrių.
I gaują įstojau 1948 m. gegužės 23 d. Prieš tai pri­
klausiau rezerviniam „Kęst-učio“ junginio daliniui. Į jį
įstojau 1948 m. sausio pradžioje, prikalbėtas Miroslavo
miestelio gyventojo Antano Rinkevičiaus, su kuriuo dar
anksčiau buvau gerai pažįstamas.
Tas rezervinis dalinys buvo pavaldus gaujai, kuri pri­
klausė „Kęstučio“ grupei. Rezervinei grupei vadovavo An­
tanas Rinkevičius-„Genukas“.

Visi tos rezervinės grupės dalyviai buvo Miroslavo
miestelio gyventojai. Kai kurie turėjo ginklų: Antanas Rin­
kevičius — rusišką šautuvą ir naganą, Antanas Matule­
vičius — rusišką automatą, Cesius Ribinskas — šautuvą,
aš — vokišką šautuvą.
Pats Antanas Rinkevičius palaikė betarpiškus ryšius su
„Kęstučio“ grupės vadu, iš kurio, matyt, gaudavo instruk­
cijų, kaip veikti mūsų grupei.
Antanas Rinkevičius, Cesius Ribinskas ir Matulevičius
kartu su gaujos dalyviais, vadovaujant „Negrui“ (nukau­
tas 1948 metų pavasarį), dalyvavo ginkluotame Miroslavo
miestelio užpuolime, kurio metu buvo nužudyta Miroslavo
gyventoja Veselgienė. Apie tai vėliau man pasakojo pats
Antanas Rinkevičius.
Paskutinėmis 1948 metų gegužės mėnesio dienomis
VSM organai iš mūsų grupės suėmė Antaną Rinkevičių,
Petrą Kuncevičių ir Cėsių Ribinską, kuriuos tardymo me­
tu, esą, išdavęs „Barsukas“. Bijodamas, kad manęs nesu­
imtų, nes Rinkevičius ir kiti buvę mūsų grupės nariai
tardymo metu galėjo papasakoti ir apie mane, nuo to lai­
ko gyvenau nelegaliai.
Iš Krokialaukio valsčiaus Balkūnų kaimo gyventojo
Justino Valūno sužinojau, kur galima susitikti su gaujos
dalyviais.
Justino Valūno patartas nuėjau į Krokialaukio vals­
čiaus Pošnios kaimą pas Stasį Ambrulevičių. Pas jį radau
gaujos dalyvį, Gudelių kaimo gyventoją Juozą Kuzmicką,,Ąžuolą“, kurį pažinau dar vokiečių okupacijos metais.
Jam papasakojau priklausęs rezerviniam daliniui, kurio
keli nariai ir pats vadas Rinkevičius VSM organų suimti,
ir pasakiau, kad aš, bijodamas suėmimo, gyvenu nelega­
liai. Visa tai paaiškinęs, paprašiau „Ąžuolą“ priimti mane
į ginkluotą gaują. Jis sutiko, tuojau paėmė mane pas
save ir pažadėjo po kelių dienų galutinai priimti mane
І gaują.
Po kokių trijų—keturių dienų Pošnios kaime pas Poc.ev;čių, vardo nežinau, mudu su „Ąžuolu“ sutikome „Arą“,
su kuriuo „Ąžuolas“ mane supažindino. Tą pačią dieną
„Ąžuolas“ davė man „Radasto“ slapyvardi, o po kelių die­
nų kuriam laikui gavau iš jo pistoletą. Dvi ar tris savai­
tes buvau „Ąžuolo“ grupėje, o paskui jis perkėlė mane
į „Kęstučio“ grupės pirmąjį buri. Tai grupei vadovavo
Juozas Marčiulynas-„Granitas“. Kitą dieną jis davė man

vokišką šautuvą, 40 šovinių ir rusišką granatą. Taip ga­
lutinai buvau priimtas į gaują.
Vokišką šautuvą dažniausiai laikiau savo tėvo namuo­
se, o kartais jį slėpiau netoli esančiame Bendrių miške
po žabais. 1948 metų balandžio mėnesį šautuvo ten nebe­
radau. Kaip vėliau sužinojau, ji rado Miroslavo miestelio
vaikai ir atidavė VSM skyriui.
Vieną mėnesį buvau Juozo Marčiulyno būryje Barkūniškių miške, bunkeriuose Krokialaukio valsčiaus Vardos
kaime, paskui buvau perkeltas į naujai suorganizuotą ant­
rąjį būrį, kuriam vadovavo Viktoras Baranauskas-,.Vana­
gas“, Simno valsčiaus Ostampo kaimo gyventojas. Tas bū­
rys veikė Simno ir Krokialaukio valsčiuose.
„Vanago“ būryje buvau iki 1948 metų lapkričio mė­
nesio, o paskui už būrio vado nepaklausymą „Kęstučio“
grupės vado „Aro“ įsakymu buvau perkeltas i „Vaidoto“
grupės antrąjį būrį, kuriam tada vadovavo Alytaus vals­
čiaus Kriaunių kaimo gyventojas Stasys Vasiliauskas„Kirvis“. Toje grupėje buvau eilinis ir priklausiau jai iki
pat suėmimo.
„Kęstučio“ grupę sudarė trys būriai.
Pirmasis būrys, vadovaujamas Juozo Marčiulyno-„Granito“ (anksčiau jis buvo „Dėdė“), veikia Alytaus ir Kro­
kialaukio valsčiaus Likiškių, Kaniūkų, Radžiūnų, Talokių,
Daugirdėlių, Užubalių, Karklynų, Ūdrijos, Kurnėnų ir ki­
tuose kaimuose.
Antrasis būrys, vadovaujamas apie 26—27 metų Prie­
nų apskrities Balbieriškio valsčiaus Karliškiu kaimo gy­
ventojo Antano Kariniausko, veikia Simno ir Krokialaukio
valsčiuose. Ūdrijos Naujosios. Kalesninkų, Čižiku. Cibilieku, Peršekės, Šiugždu, Čiurlionio I, II, III, Patrakęs
ir kituose kaimuose.
: Trečiasis būrys, vadovaujamas Krokialaukio valsčiaus
ūudelių kaimo gyventojo Juozo Kuzmicko-,.Ąžuolo“, vei­
kia Alytaus, Miroslavo, Simno ir Krokialaukio valsčiaus
Pošnios, Balkūnų, Bernotiškių, Liuklingėnų, Daugirdų,
Varnėnu, Dapkiškių, Zizėnų, Laukinčių, Parėčėnų, Cigoniškių, Papėčių bei kituose kaimuose.
Prieš mano suėmimą visoje „Kęstučio“ grupėje buvo
t3—14 dalyvių. Ta grupė priklauso „Dzūkų“ rinktinei, ku­
riai vadovauja „Litas“. Be jos, šiai grupei dar priklauso
„Vaidoto“ ir „Margio“ grupės.
„Vaidoto“ grupę sudaro du būriai:

Pirmasis^ būrys, vadovaujamas Petro-„Tylos“ iš Butri­
monių valsčiaus, veikia Prienų ir Šilavoto valsčiuose; ja ­
me yra penki žmonės.
Antrasjs būrys, vadovaujamas* Stasio Vasiliausko-„Kirvio“, maždaug 30 metų, iš Alytaus valsčiaus Kriaunių
kaimo, veikia Balbieriškio ir Gudelių valsčiuose; jame yra
keturi žmonės, jam priklausiau ir aš.
„Vaidoto“ grupės vadas yra būrio vado „Tylos“ bro­
lis „Spyruoklė“. „Kirvis“ pasakojo, kad „Spyruoklė“ dau­
giausia slapstosi Punios miške. Noriu' dar pridėti, kad
anksčiau būriai buvo padalyti į skyrius, o dabar, kadangi
daug gaujos dalyvių žuvo, būrių skyriai yra likviduoti.
1949 m. vasario 17 d.

Iš grupių, kurioms priklausiau, vadų žinau, kad yra
sudaryta „Dainavos“ apygarda, kurios vadas yra „Vana­
gas“. Būdamas gaujoje, su juo buvau susitikęs vieną kartą.
Ta apygarda veikia Alytaus, Prienų, Lazdijų apskri­
tyse, dalyje Marijampolės ir Varėnos apskričių ir kaimy­
niniuose Baltarusijos TSR rajonuose.
„Dainavos“ apygardą sudaro trys rinktinės:. „Dzūkų“,
„Šarūno“ ir „Geležinio vilko“. Jos padalytos į grupes, o
grupės — į būrius.
„Dzūkų“ rinktinę sudaro trys grupės: „Kęstučio“,
„Margio“ ir „Vaidoto“. Kokios grupės yra „Geležinio vil­
ko“ ir „Šarūno“ rinktinėse, nežinau, tik girdėjau, kad
„Šarūno“ rinktinei priklauso „Juozapavičiaus“ grupė, vei­
kianti Alovės valsčiaus Nemunaičio miestelio apylinkėse.
Kiek žinau, „Dainavos“ apygardos rinktinės veikia
šiose vietose:
„Dzūkų“ rinktinė — Alytaus apskrityje, beveik visame
Marijampolės apskrities Gudelių valsčiuje ir Prienų ap­
skrities Balbieriškio, Prienų, Šilavoto, Birštono valsčiuose.
„Geležinio vilko“ rinktinė — Trakų ir Alytaus apskri­
čių dalyje.
„Šarūno“ rinktinė — Varėnos apskrityje, Alytaus ap­
skrities Seirijų ir Alovės valsčiuose ir Lazdijų apskrityje.
Į „Dzūkų“ rinktinę įeinančios grupės veikia šiose vie­
tose:
* ..........į
„Kęstučio“ grupė — Alytaus : apskrities Alytaus, Kro­
kialaukio, Simno ir Miroslavo valsčiuose;’
^ \

„Margio“ grupė — Alytaus apskrities Butrimonių vals­
čiuje ir Alytaus valsčiaus dalyje, Prienų apskrities Prienų
ir Birštono valsčiuose;
„Vaidoto“ grupė — Prienų apskrities Balbieriškio, Ši­
lavoto valsčiuose ir Prienų valsčiaus dalyje, Marijampo­
lės apskrities Gudelių valsčiaus dalyje.
Pažįstu „Dzūkų“ rinktinės, kuriai_ priklausiau, ir „Ge­
ležinio vilko“ rinktinės vadus. „Dzūkų“ rinktinės vadas
yra „Litas“, buvęs buržuazinės kariuomenės majoras, pa­
vardės, vardo ir kitų duomenų apie jį nežinau, maždaug
40 metų. Mačiau jį vieną kartą, tuo metu, kai „Dainavos“
apygardos vadas „Vanagas“ priiminėjo priesaiką Balbie­
riškio miške. Girdėjau, kad jis slapstosi bunkeryje Punios
miške.
Be to, iš „Dzūkų“ rinktinės štabo dar pažįstu „Balan­
dį“. Kokias pareigas jis eina štabe, nežinau. Mačiau jį
tik vieną kartą drauge su „Litu“.
„Dzūkų“ rinktinės „Kęstučio“ grupės vadas yra P ra­
nas Baranauskas-„Aras“, maždaug 26—27 metų, kilęs iš
Balbieriškio valsčiaus, nukautas 1949 metų vasario mėnesį
Krokialaukio valsčiaus Pošnios kaime netoli gyventojo
Stasio Ambrulevičiaus sodybos.

kaimo. Lauke buvo jau tamsu, tačiau kuri valanda buvo,
negaliu pasakyti, nes neturėjau laikrodžio.
Staiga iš gatvės į kambarį, kuriame mes sėdėjome,
laukdami vakarienės, ėmė šaudyti iš kulkosvaidžio, auto­
matų ir šautuvų. Buvo nušautas prie lango už stalo sė­
dėjęs apylinkės pirmininko sūnus Vladas Doleizeris. Leng­
vai sužeisti buvome aš, sūnus Stasys, Petronė Miškinaitė
ir vienas vaikinas — Vladas Mikalauskas. Tuojau visi su­
gulėme ant grindų, o paskui aš ir mano sūnūs nušliaužė­
me į kitą kambarį, paėmėme savo ginklus ir ėmėme šau­
dyti pro langą. Tačiau lauke buvo tamsu, mes nieko ne­
matėme ir šaudėme į tą pusę, iš kur į mus ėmė šaudyti.
Po pirmųjų mūsų šūvių lauke viskas nutilo.
Man ir mano šeimos nariams banditai nebuvo grasinę,
tačiau girdėjau, kad mane ir mano šeimą jie nori išžudyti
kaip tarybinius aktyvistus. Mano vyresnysis sūnus tarna­
vo Tarybinėje Armijoje, duktė ištekėjusi už VSM organų
darbuotojo, o aš pats 1945 metais buvau valsčiaus žemės
komisijos pirmininkas. 1948 metų vasario mėnesį iš VSM
valsčiaus skyriaus aš ir sūnus gavome po šautuvą, o vy­
resnysis sūnus gavo automatą.
ADSR f„ r. 125, 1. 131— 132.

ADSR f., r. 125, 1. 107-116, 120-121, 123.

Iš liudininko J. KARDAUSKO* parodymų
Iš liudininko I. AZUKO* parodymą
1949 m. kovo 11 d.

Apie vieno vyriškio nužudymą mano namuose galiu pa­
pasakoti štai ką: tai įvyko 1948 m. rugsėjo 3 d. Aš su savo
šeima dar gyvenau Simno valsčiaus Angininkų kaime ir
dirbau savo ūkyje.
Tą vakarą pas mus susirinko jaunimas: dvi merginos,
trys mano sūnūs, du jauni vaikinai iš Simno valsčiaus
Krokininkų kaimo ir Angininkų apylinkės pirmininko sū­
nus Vladas Doleizeris, gimęs 1927 metais. Susirinkusieji
linksmai kalbėjosi ir laukė vakarienės, norėdami išgerti.
Vieni sėdėjo už stalo, kiti šalia ant suolo. Mano žmona
kepė žuvį, kurią buvo sugavę tiedu vaikinai iš Krokininkų
* Ažukas Ignas, Antano s., gimęs 1891 metais Alytaus apskrity­
je, Seirijų valsčiuje, Obelnykų kaime,

1946 m. spalio 23 d.
Mano sūnų Joną Kardauską banditai nužudė 1945 me­
tų birželio mėnesį. Nužudyta ir žmona bei dvi dukterys
tais pačiais metais, prieš Naujuosius metus.
Kaip aš jau sakiau, 1945 metų birželio mėnesį 8 ar
9 dieną, apie 12 valandą nakties, pas mane pasibeldė.
Duris atidaryti nuėjo mano žmona Ieva. \ kambarį įėjo
du ginkluoti banditai, jų neatpažinau,— buvau labai iš­
sigandęs, nes jaučiau, kad jie atėjo padaryti ką nors blo­
go. Visai nesikėliau iš lovos. Vienas banditas, užėjęs
į kambarį, liepė žmonai uždegti lempą ir paklausė, kur
miega sūnus Jonas. Tada užlipo ant aukšto, kur miegojo
du mano sūnūs — Jonas ir Juozas. Ką ten kalbėjo, aš

negirdėjau, po kelių minučių pasigirdo keletas šūvių — ban­
ditai užmušė mano sūnų. Jie nulipo nuo aukšto, ir vienas
priėjęs prie žmonos pasakė: *,Gerai paidarėme, sušaudę
jūsų sūnų“. Po to banditai išėjo. Kur išėjo ir kiek jų buvo
atėjusių, nežinau, į vidų buvo užėję tik du.
Rytą aš sužinojau, kad naktį dar buvo nužudytas apy­
linkės sekretorius Juozas Simanavičius.
1945 metų gruodžio mėnesį pas mane atėjo trys ar ke-.
turi ginkluoti banditai. Jų nemačiau, nes kai jie ėmė bels-.
ti į duris ir išmušė langą, aš pasislėpiau po kambario
grindimis, duobėje. Įėję paklausė žmoną, kur jos vyras.
Ji atsakė, kad manęs nėra namuose, esu išvykęs į mišką.
Aš tą pokalbį girdėjau, bet kas buvo atėjęs, nežinau. Jie,
neradę manęs, nušovė mano žmoną ir dvi dukteris. Tada
išnešė mano šešerių metų sūnų Sigitą ir mano dukters
ketvertų metų dukrelę į gatvę, padegė namą, išmušė vi­
sus langus ir ėmė stebėti, kur aš bėgsiu iš namų. Kada
ėmė kristi lubos, aš per ugnį ir dūmus praėjau pro sto­
vinčius du banditus ir pasislėpiau. Banditai manęs nepastebejo, tur būt, jie galvojo, kad aš nebėgsiu pro duris,
o be to, buvo labai daug dūmų.
Banditai nužudė mano sūnų Joną todėl, kad^ jis, kaip
galvoju, buvo komjaunuolis, o mane norėjo sušaudyti ir
sušaudė mano žmoną bei dukteris todėl, kad aš iš Tarybų
valdžios buvau gavęs žemės, o be to, visa musų šeima
pritarė Tarybų valdžiai, kas banditams nepatiko.
ADSR f., r. 112, 1. 144-145.

Iš liudininko J. LEONAVIČIAUS* parodymų
1946 m. spalio 25 d.

Juozą Simanavičių aš pažinojau gerai. Jis buvo Čiur­
lioniu kaimo gyventojas, dirbo Simno valsčiaus Krokia­
laukio apylinkės sekretoriumi.
Juozas Simanavičius banditų nužudytas 1945 metų bir­
želio mėnesį. Banditai jį nušovė mano namuose. Buvo ši­
taip. Naktį, kelinta buvo valanda, neprisimenu, pabeldė
į mano langą. Kai priėjau prie lango ir paklausiau, kas

ten, man atsakė: „Atidaryk greičiau duris, nes išlaušime“. Kai atidariau duris, į kambarį įėjo trys ginkluoti
banditai ir, šviesdami žibintuvėliu, ėmė žvalgytis, kas yra
mano namuose. Tą naktį pas тан е nakvojo Juozas Sima­
navičius, nes jis draugavo su mano dukterim. Aptikę Si­
manavičių, banditai man įsakė eiti į tą kambarį, kuriame
miegojau. Ką jie kalbėjo, negirdėjau, išgirdau keletą šū­
vių ir automato papliūpą. Banditai iš to kambario išėjo
ir pasakė, kad niekur neitume ir niekam nepraneštume,
nes tada ir mus pačius ištiks toks likimas, ir išėjo neži­
nia kur.
Iš ryto, kai nuėjau pažiūrėti Simanavičiaus, pamačiau
jo kruviną veidą, nes banditai iš automato šovė jam į vei­
dą ir į galvą. Tuojau pasiunčiau dukterį pas Simanavi­
čiaus tėvą į Čiurlioniu kaimą, kad papasakotų, kas atsitiko.
ADSR f., r. 112, 1. 146.

BALTRAMIEJAUS NAKTYS

Iš M. VIČKAČKOS* parodymų

1945 m. rugpiūčio 27 d.
Buržuazinėje kariuomenėje tarnavau nuo 1935 iki
1936 metų, buvau jaunesnysis leitenantas. Grįžęs iš ka­
riuomenės, norėjau stoti į policiją, tačiau manęs n e p jj
ėmė. Tik 1940 metų kovo mėnesį stojau į pasienio policiją
ir dirbau ten eiliniu iki tų pačių metų rugsėjo mėnesio.
Saulių organizacijai priklausiau nuo 1936 iki 1940 metų.
Vokiečių okupacijos metais du mėnesius buvau polici­
jos punkto vedėjo padėjėju (vieną mėnesį — Onuškio, ki­
t ą — Valkininkų valsčiuje)., turėjau šautuvą, ėjau polici­
ninko pareigas. Tuo metu daug kartų variau tarybinius
žmones, vežamus į Vokietiją. Už visus tuos nusikaltimus,
padarytus vokiečių okupacijos metais, atėjus Raudonajai
Armijai, mane norėjo suimti ir nubausti. Manęs ieškojo.
Todėl ėmiau slapstytis. 1944 metų gruodžio mėnesį išėjau
į gaują, į Burbonių mišką.
.....................
1944
metų gruodžio pradžioje atsitiktinai susitikau su
gaujos vadu Juozu Matukevičiumi-„Vilku“ irJ o pavaduo­
toju Aleksu Kaukoliu-„Pavasariu“, kurie pasiūlė man stoti
j jų gaują, esančią Burbonių miške. Jie paaiškino, kad
mane vien^ greitai pagausiu o būdami kartu, visada atsiginsime nuo užpuolimo. Sutikau stoti į „Vilko gaują ir
kartu kovoti prieš Tarybų valdžią. Mes susitarėme, kad
sekančią dieną atvyksiu į Burbonių mišką, prie pakeleje
stovinčio medinio kryžiaus, netoli Burbonių kaimo. Kitą
dieną sutartoje vietoje tikrai sutikau „Vilką“, „Pavasarį
ir Rugį“, kurie nuvedė mane į gaują. Tuomet ^gaujoje
buvo 40 žmonių. „Vilkas“ davė man vokišką šautuvą,
60 šovinių ir pasakė, kad po dviejų dienų gauja bus pada* Vičkačka Martynas, Jurgio s., gimęs 1911 metais Trakų ap­
skrityje, Onuškio valsčiuje, Kaniūkų kaime.

fintą į skyrius-grupes, tada patogiau bus ir veikti, ir
įtraukti naujų žmonių.
1945
metų vasario mėnesį į mūsų gaują atėjo daug
naujų žmonių, ir aš, kaip buvęs buržuazinės kariuomenės
jaunesnysis leitenantas, buvau paskirtas vadovauti nedi­
delei 12 žmonių grupei, priklausiusiai „Vilko“ skyriui.
1945
metų balandžio mėnesį, mūsų grupei susidūrus
su kareiviais, junginio vadas Juozas Matukevičius-„Vilkas“ buvo nukautas. Tuomet mūsų junginyje įvyko pasi­
keitimai: „Pavasaris“ vietoj žuvusio „Vilko“ tapo gaujos
vadu, o mane jis paskyrė vietoj savęs atskiros gaujosbūrio vadu. Mano vadovaujama gauja nuo to laiko buvo
vadinama „Vasara“.
Man įstojus j gaują, visi banditai netrukus išėjo iš
Burbonių miško ir bastėsi po kaimus. Darėme taip: apie
18 žmonių kuriame nors kaime užeidavome pas vieną gy­
ventoją, apsistodavome dienai. Seimininkų iš namų nie­
kur neišleisdavome, o maisto važiuodavome į kitus kai­
mus. Išeidami šeimininką griežtai išpėdavome, kad nie­
kam nepasakotų apie mūsų apsilankymą.
1945
m. vasario 5 d. iš aplinkinių miškų gaujų
vadai susirinko į pasitarimą Onuškio valsčiaus'Meškučių
kaime. Pasitarimui vadovavo „Vilkas“. Susirinko ne tik
žinomų, bet ir man nežinomų gaujų vadai. Iš viso kaime
tuomet buvo 160—180 banditų.
1945
m. vasario 7 d. anksti rytą per Meškučių kaimą
vyko 17 kareivių būrys, vadovaujamas vyresniojo leite­
nanto, kurio pavardės nežinau. Tas būrys atsitiktinai pa­
teko į mūsų junginio, apie 100 žmonių, pasalą. Davus
komandą pradėti mūšį, mano 12 žmonių skyrius išsisklai­
dė pamiškėje ir ėmė šaudyti į kareivių grupę. Ir aš šau­
džiau, iššoviau keturis šovinius, tačiau nežinau, ar nušo­
viau ką.
Tame mūšyje žuvo dvylika kareivių ir karininkas, o ke­
turis sužeistus pribaigėme. „Vilkas“ ir „Pavasaris“ pa­
pasakojo, kad paimtųjų tarpe buvo viena mergina, medi­
cinos tarnybos jaunesnysis leitenantas*. Jai nupiaustė
krūtis, ir „Vilkas“ nužudė ją. Mūsiškių buvo nukauti de­
vyni, du sunkiai ir du lengvai sužeisti. _
1945
metų kovo pradžioje mūsų gauja buvo Bitautonių
miške. Tuomet kartu buvo „Avižos“, „Lapkričio“ ir „Vil­
ko“ grupės, iš viso 40 žmonių. Kartą pamatėme, kaip
* Borovkova Viera Semionovna, gimusi 1918 metais.

keliu į Žilinų kaimą nuvažiavo liaudies gynėjų grupė su
partijos apskrities komiteto instruktoriais organizuoti mL
tingo. „Vilkas“ nutarė suruošti pasalą ir juos grįžtančius
sunaikinti. Jis visus būrius suskirstė į grupes ir išsklaidė
abiejose kelio pusėse. Sutartinis signalas šaudyti turėjo
būti „Vilko“ švilpukas. Tuo metu pro šalį važiavo arkliu
Valkininkų geležinkelio darbininkas Kerys su savo sūnu­
mi — liaudies gynėju, kurio vardo nežinau. Mes juos su­
laikėme ir nuvedėme į šalį. Apie šešioliktą vai. liaudies
gynėjų grupė su instruktoriais šešiais ar septyniais veži­
mais grįžo atgal į Onuškį. Kai jie privažiavo prie mūsų,
„Vilkas“ sušvilpė, ir mes visi ėmėme šaudyti į juos iš
visų ginklų, kuriuos turėjome. Iš pradžių jie bandė atsi­
šaudyti ir grįžti atgal, tačiau, iššokę iš vežimų, daugelis
žuvo, o kiti suspėjo pabėgti. Tą dieną nušovėme septynis
liaudies gynėjus, du partijos apskrities komiteto instruk­
torius ir du valstiečius vežėjus. Kiti grįžo atgal.
Aš šaudžiau iš vokiško šautuvo, iššoviau 16 šovinių,
tačiau kiek žmonių ir ką nušoviau, negaliu- pasakyti, nes
šaudėme visi iš abiejų pusių.
Pasibaigus mūšiui, miške sušaudėme mūsų sulaikytus
Kerį ir jo sūnų. Juos gerai pažinojo „Vilkas“ ir „Nemu­
nas“. „Vilkui“ įsakius, „Nemunas“ ir vokietis, kurio sla­
pyvardžio nežinau, nuvedė juos į mišką ir netoli kelio
sušaudė. Paskui mūsų gauja per Kaniūkų mišką nuėjo
į Valkininkų valsčiaus Naujienų kaimą.
1945 metų balandžio mėnesį, trečią velykų dieną, „Vil­
ko“ ir „Siaubo“ grupės nuėjo į Onuškio valsčiaus Kaniū­
kų kaimą. Anksti rytą, būdami pas vieną valstietį, išgirdo­
me atvažiuojant mašiną su kareiviais. Mes, vadovaujami
„Vilko“, tyliai nuėjome į pelkę ir ten pasislėpėme. Šukuo­
dami mišką, kareiviai mus pastebėjo ir ėmė šaudyti. Tada
ir buvo nukautas mūsų vadas Juozas Matukevičius-„Vilkas“. Mes visi išbėgiojome po miškus ir pelkes ir susirin­
kome tik po dviejų savaičių miške netoli Onuškio vals­
čiaus Ginakiemio kaimo. Ten pasikeitė musų vadovybė.
Aleksas Kaukolis-„Pavasaris“ ėmė vadovauti visai gau­
jai, o aš gavau būrį, kuris ir ėmė vadintis mano slapy­
vardžiu —„Vasara“.
1945 metų gegužės mėnesį aš ir kitos grupės vadas
„Siaubas“ iš savo grupių paskyrėme po du žmones ir pa­
siuntėme atimti varomų galvijų. Pirmą kartą musų paskir­

ti skyriaus vadas Mikas Žilionis-„Martynas“, mano gaujos
dalyvis Gainarėnas-„Gruodis“, Petras Stankevičius-„Rugpiūtis“ ir Narenkevičius-,,Vaitkus“ atvarė šešias karves.
Iris paplovėme, o kitas paslėpėme Petrauskų kaime pas
Kazlausko žmoną, ir-ten jas rado liaudies gynėjai.
Kitą kartą mūsų pasiųsti žmonės atvarė septynias kar­
ves ir du arklius su vežimu, tačiau jie mums neatiteko,
nes viską atėmė liaudies gynėjai.
Birželio mėnesį iš vyriausiojo štabo atvyko pas mus
vadovauti visoms grupėms buržuazinės kariuomenės lei­
tenantas „Lūšis“. Iki Valkininkų jis važiavo traukiniu,
o paskui sutartoje vietoje susitiko su „Avižos“, o vėliau
ir su „Lapkričio“ grupe. Iš ten vienas legalizavęsis ban­
ditas Jaronimas Galva iš Kaniūkų kaimo atvedė „Lūšį“
pas mane. Susipažinęs su manimi, „Lūšis“ pareiškė esąs
atsiųstas vadovauti visoms grupėms. Jis apsilankė visose
grupėse Valkininkų ir Onuškio miškuose, o paskui grįžo
į Valkininkų miškuose esančias gaujas. Po kiek laiko tie
miškai buvo šukuojami, ir visos grupės išsisklaidė. „Lū­
šis“, pametęs pistoletą, tik su automatu atbėgo į mano
grupę ir daugiau nepasitraukė iš jos. Nors jis ir vadova­
vo visoms grupėms, tačiau visą laiką buvo pas mane.
Mano grupė jį saugojo.
1945 metų liepos mėnesį į Onuškio valsčiaus Gruožnikų kaimą ėjo daugiau kaip 20 liaudies gynėjų būrys.
Pastebėję juos, mano žmonės tuojau apie tai pranešė
„Lūšiui“, kuris nutarė pasiųsti iš mano gaujos grupę
žmonių būriui sunaikinti. Pasiųstiems žmonėms vadovavo
Stasys Zaleckas-„Rytas“. Tačiau pasalos nespėjo suruošti,
nes juos pastebėjo liaudies gynėjai ir ėmė šaudyti. Išgir­
dusi šūvius, mano gaujos grupė nuėjo padėti „Rytui“.
Priėję kelią ir pamatę, kad ir liaudies gynėjams ateina
pastiprinimas, mes, nestoję į mūšį, pabėgome į Burbonių
mišką.
Toje operacijoje dalyvavo Vaclovas Alaburda, Stasys
Bėkša, Stasys Kodzevičius, Vaclovas Kodzevičius ir visi
kiti gaujos dalyviai, iš viso 36 žmonės. Operacijai va­
dovavome aš ir „Lūšis“. Stasys Bėkša mūšio metu buvo
sužeistas. Mūsų žmonių nukautų nebuvo.
Vėliau mano vadovaujama gauja, man dalyvaujant,
įvykdė teroro aktą prieš tarybinius bei partinius aktyvis­
tus ir jų šeimas Onuškio valsčiuje 1945 metų rugpiučio
penktosios naktį.

Dar prieš mėnesi ..Lūšis'' ėmė rinkti žinias apie OnuŠ*
kio valsčiaus tarybinius bei partinius aktyvistus, miliciją,
liaudies gynėjus ir visus milicijos pagalbininkus, kurie
mus išduodavo. Kiekvienas gaujos dalyvis papasakojo apie
savo kaimo gyventojus. Pavyzdžiui, aš esu kilęs iš Kanitb
kų kaimo, todėl gerai pažįstu visus jo gyventojus ir ga­
lėjau papasakoti apie tuos, kurie yra palankūs Tarybų
valdžiai. Taip surinkome žinių iš viso Onuškio valsčiaus.
Burbonių miške buvo sušauktas visų gaujų vadų slap­
tas pasitarimas, kuriame dalyvavo šie asmenys: aš, Vaclo­
vas Voveris-„2aibas“, „Rugys“, Jonas Dambrauskas-„Siaubas“ ir „Lūšis“. Pasitarimui vadovavo „Lūšis“. Buvo
nutarta įvykdyti masinį teroro aktą prieš tarybinius aktyvis­
tus bei asmenis, padedančius VRLK organams gaudyti
banditus. Pasiskirstėme, kuriai gaujai kokioje Onuškio
valsčiaus apylinkėje reikės veikti. Mes jau turėjome sąra­
šus asmenų, kuriuos reikėjo nužudyti. Buvo nutarta tas
žudynes atlikti vienu metu — šeštadienį, kai visi bus
namie.
Po pasitarimo kartu su „Lušiu“, kuris visą laiką buvo
pas mane, grįžau į savo gaują. 1945 m. rugpiūčio 3 d. iš­
rikiavau savo gaują Burbonių miške ir padalijau į pen­
kias operatyvines grupes, parinkdamas žmones iš gyven­
tojų to kaimo, kur turėjo būti įvykdytas teroro aktas.
Grupės buvo tokios: mano, t. y. „Vasaros“— 6 žmonės,
Stasio Zaleckio-„Ryto“— 7 ar 8 žmonės, Kuklio-„Kirvio‘‘—
5 žmonės, Miko 2ilionio-„Martyno“— 7 žmonės ir Valatkevičiaus-„Nivos“— 12 žmonių.
Toms grupėms buvo nurodyta konkrečiai, kurioje šei­
moje ką nužudyti. Be to, buvo leista žudyti visus tuos,
kurie, grupės vyresniojo nuomone, galėjo pakenkti jos sau­
gumui. Grupėms buvo paaiškinta, jog turės šaudyti sava­
noriai, o jeigu tokių neatsiras, tuomet žudyti turės vokie­
čiai. Per parą grupės išsiskirstė į joms paskirtas vietas.
Aš su savo grupe Kaniūkų kaime turėjau nužudyti
Juozo Lebedniko šeimą už tai, kad jis buvo liaudies gy­
nėjas. Iš tikrųjų Lebednikas tuomet gulėjo ligoninėje ir
milicijoje dar netarnavo. Sutartą dieną keturi mano gru­
pės dalyviai nuėjo į Kaniūkų kaimą pas Lebedniką; du
liko kieme sargyboje, o du —„Pėdas“ iš Alovės valsčiaus
ir „Vytenis“ iš Valkininkų — įėjo į vidų, išvedė motiną ir
dvidešimtmetę dukterį į daržinę ir jas ten nušovė. Po te­
roro akto mūsų grupė tuojau nuėjo į Damanonių kaimą,

kur susitiko su „Martyno“, o vėliau ir „Nivos“ grupė­
mis. Kitų dviejų grupių dalyvių iki mano suėmimo dau­
giau nemačiau. Iš grupių vyresniųjų „Martyno“ ir „Ni­
vos“ pranešimų žinau, kad trys grupės nužudė 10 žmonių.
Tose žudynėse naktį iš 1945 metų rugpiučio ketvirto­
sios į penktąją dalyvavo šie banditai: Vaclovas Alaburda„Dzūkas“, Stasys Kodzevičius-„Tauras“, Vaclovas Kodzevičius-„Bebras“, Jonas Gainarėnas-„Gruodis“, Jonas Vilkauskas-„Liepa“ ir kiti, iš viso 29 žmonės. Septyni mano
gaujos dalyviai nedalyvavo, nes sirgo ar buvo išvykę
namo.
1945
m. rugpiūčio 5—6 d. „Lūšis“ dar buvo kartu su
manim Burbonių miške, o paskui, išeidamas į „Rugio“
gaują, veikiančią Valkininkų ir Varėnos valsčiuose, liepė
mums pasiskirstyti į mažas grupes ir slapstytis kur kas
gali, nes greit atvyksianti .kariuomenė ir mus visus su­
naikinsianti. Išeidamas „Lūšis“ griežtai įspėjo, kad niekas
iš mūsų neitų registruotis, grasindamas už to įsakymo
pažeidimą sušaudymu. Iki suėmimo slapstėmės Burbonių
miške.
1945 m. rugsėjo 4 d.

1945 metų birželio mėnesį mums buvo atsiųstas jun­
ginio vadas „Lūšis“. Atvykęs pas m u sjr perėmęs vadovavimą gaujoms, „Lūšis“ tuojau pareiškė, jog musų jun­
ginys nuo šiol priklauso „Geležiniam vilkui“.
Kada mūsų junginiui dar vadovavo „Vilkas“, jis pava­
dinimo neturėjo, o ėmus vadovauti „Lūšiui“, mes jau
priklausėme „Geležiniam vilkui“. Kur buvo „Geležinio vil­
ko“ štabas ir kaip „Lūšis“ palaikė su juo ryšius, nieko
apie tai nežinau.
Jonas Judickas-„Pėdas“ mano gaujoje buvo tik penkias
ar šešias dienas prieš minėtas žudynes. Iki tol jis buvo,
rodos, „Siaubo“ ar kurioje kitoje gaujoje. Jis dalyvavo
masiniame terore prieš tarybinius bei partinius aktyvistus
ir jų šeimas Onuškio valsčiuje 1945 metų rugpiučio penk­
tosios naktį. Judickas kartu su vokiečiu buvo įėjęs į liau­
dies gynėjo Lebedniko namus, išvedė jo motiną ir seserį
ir daržinėje jas nušovė.
.
v. .
1945 metų rugpiūčio pradžioje, po žudymų^ Onuškio
valsčiuje, pas mane į gaują, į Burbonių mišką, atėjo

gaujų vadai „Aviža“, „Lapkritis“, eiliniai „Varpas“ ir „Ne­
ris“. Pastarąjį tuomet mačiau pirmą kartą. Visi jie norėjo
susitikti su junginio vadu „Lūšiu“, tačiau jis buvo išvykęs
į „Rugio“ gaują. Trys pirmieji kitą dieną išėjo, „Neris“
buvo pas mane dar tris dienas, o paskui išvyko j Valki­
ninkų mišką. Išeidamas jis prikaišiojo man ir „Lūšiui“
už mūsų suorganizuotas žudynes Onuškio valsčiuje, sa­
kydamas: „Prisivirėte košės, dabar, patys ją ir srėbkite“.

karų pusėje. Tada aš su Balkiene arkliais nuvykome į tą
vietą, paėmėme savo vyrų lavonus ir palaidojome Genio­
nių kaimo kapinėse.
ADSR f., r. 104, 1. 41.

Iš liudininkės O. GLEBIENĖS* parodymų
1945 m. rugpiūčio 6 d,

ADSR f., r. 104, 1. 4—5, 7— 16.

Iš liudininkės A. GUDAITIENĖS* parodymų
1945 m. rugpiūčio 7 d.

S. m. rugpiūčio 4 d. mano vyras Martynas Gudaitis
vakare užbaigė ūkio darbus. Pavakarieniavome ir sugulė­
me. Apie 11 valandą nakties išgirdau beldimą į langą ir
balsą žmogaus, kuris mėgino atidaryti buto duris. Atsi­
kėliau, bet durų atidaryti nenorėjau. Tada keli žmonės
pradėjo reikalauti, kad jas atidaryčiau. Išsigandau, ati­
dariau duris, ir į kambarį įėjo keturi ginkluoti banditai.
Iš jų atpažinau Antaną Andrulionį, 32 metų, Daugų mies­
telio gyventoją. Jie paklausė, kur šeimininkas. Atsa­
kiau, kad miega. Banditai mano vyrui liepė atsikelti, apsirengtLir parodyti kelią į Genionių mokyklą. Nors mano
vyras atsikėlė, apsirengė, bet eiti nenorėjo. Banditai, pa­
naudoję fizinę jėgą, išvarė jį į gatvę ir nuvedė į Burbo­
nių miško pusę. Kada pamačiau, kad mano vyrą nuvarė
į priešingą mokyklai pusę, supratau, kad jį nuvarė į gau­
ją. Iš baimės netekau sąmonės. Kai atsipeikėjau, su duk­
terim nubėgome į rugius pasislėpti nuo banditų. Iš ryto,
išaušus, nuėjau tuo keliu, kuriuo banditai nuvedė mano
vyrą. Priėjusi Valerijos Balkienės namus, sužinojau, kad
ir josios vyrą banditai išsivarė. Su ja nuėjome ieškoti vy­
rų, slampinėjome ištisą dieną, tačiau neradome. Iki rug­
piūčio 7 d. apie jų likimą nieko nežinojome. Rugpiūčio
7 d. iš piliečio Tadašniko sužinojome, kad mūsų vyrus,
Gudaitį ir Balkų, surado negyvus pamiškėje, šiaurės va­

1945 m. rugpiūčio 4 d. vakare mano vyras išėjo į Gruožnikėlių kaimą tarnybiniais reikalais, nes dirbo apylinkės
pirmininku. Aš su vaikais likau namie. Apie 10 vai. vaka­
re prie mūsų namų pasigirdo šūvis, ir tuo pačiu metu
į kambarį įbėgo vienas ginkluotas banditas ir pradėjo
klausinėti, kur mano vyras. Aš atsakiau, kad jis išėjo
į Gruožnikėlius. Paskui banditas paklausė, katras mano
vyresnysis sūnus. Mano sūnus Stasys pasakė, kad tai jis
esąs. Tada banditas liepė jam eiti parodyti kelią į Gruožnikėlių kaimą. Jie išėjo. Po pusvalandžio pasigirdo šūvis,
bet aš į tai neatkreipiau dėmesio, manydama, kad iššovė
Onuškio miestelio liaudies gynėjai. Rytą išėjusi į kiemą,
10 metrų nuo tvoros pamačiau savo vyrą, nužudytą šūviu
į pakaušį. Tada aš supratau, kad ir sūnų banditai nužudė
ir nubėgau jo ieškoti. Radau gulintį už 30 metrų nuo na­
mo, ant kelio. Ir jis buvo nužudytas šūviu į pakaušį.
ADSR f., r. 104, 1. 40.

Iš liudininkės V. JAGELEVIČIENĖS** parodymų
1951 m,, vasario 12 d.

Iki 1945 m. įugpiūčio 5 d. su savo šeima gyvenau
Daugų rajono Būdos kaime. Mes turėjome 4 ha žemės.
Tuo metu mano sūnus Juozas Jagelevičius dirbo liaudies
gynėju ir su savo grupe buvo apsistojęs buv. Radžios
dvare. 1945 m. rugpiūčio 5 d. vakare Juozas, atėjęs iš
Radžios dvaro, apsinakvojo daržinėje. Aš, mano vyras
* Glebienė Ona, Juozo d., gimusi 1901 metais Trakų apskrityje,
Onuškio valsčiuje, Gruožnikų kaime.
** Jageleyičienė Veronika, Mato d., gimusi 1903 metais Alytaus
apskrityje, Daugų valsčiuje, Siūkščiokalnių kaime.

Karolis Jagelevičius ir dar du sūnūs — dvylikametis Va­
lentinas ir aštuoniametis Jonas — nakvojome namuose.
Sutemus, mums jau sugulus, kažkas pabeldė į duris ir
sušuko: „Gaspadoriau, atidaryk!“ Vyras atsikėlęs atidarė
duris. Į kambarį įsibrovė keliolika ginkluotų vyrų. Buvo
girdėti, kaip jie vaikšto, užlipę ant aukšto. Atsikėlusi už­
sidegiau lempą ir pamačiau, kad atėję banditai, iš kurių
pažinojau tris: Turską, Radžiūną iš Zvirgždėnų kaimo
ir Daugų vandens malūno malūnininką Vladą Mažiuką,
gyvenusį Daugų Kolonijos kaime. Visi įėję banditai turė­
jo įvairius ginklus, išskyrus Vladą Mažiuką, kurio ginklo
nemačiau. Du banditai buvo basi. Iš pradžių jie nieko
mums nesakė, tik šmukštinėjo pakampėmis. Ko jie ieškojo,
iš pradžių nesuvokiau, nes buvau labai išsigandusi. Kam­
baryje stovėjo vyro auliniai batai, o po suolu — darbiniai.
Banditai tuoj juos apsiavė. Tai matydamas, mano vyras
pradėjo jų prašyti: „Vaikinai, paimkite aulinius batus, bet
palikite darbinius, nes aš neturėsiu kuo apsiauti“. Vos
mano vyras tai pratarė, banditas, kuris apsiavė aulinius
batus, priėjo prie jo ir granata sudavė per burną. Vyras
nenugriuvo, tik visas apsipylė krauju, o nuo smūgio iškrito
dantys. Tai matydami, vaikai Valentinas ir Jonas pradėjo
smarkiai verkti, bėgiojo po kambarį, bučiavo banditams
rankas ir klausė: „Jūs nieko nepadarysite, tiesa?“ Šie
neatsakė. Kai pasigirdo verksmas, nuo aukšto nulipo ban­
ditai su maišais, į kuriuos buvo sukišti daiktai, laikomi
skrynioje ant aukšto. Kada jie įėjo į kambarį, mus visus
keturis — mane, vyrą ir vaikus — paklupdė prie stalo ir
vienas banditas sukomandavo: „Viens, du, trys!“ Pasigir­
do šūviai. Aš nieko nejaučiau, tik man atrodė, kad kažkas
mane tempia už galvos į viršų, tačiau, kaip buvo iš tik­
rųjų, nežinau. Girdėjau, kai kažkas atidarė duris ir išėjo.
Netrukus pasigirdo ūžimas, vėl trenkė durimis ir kažkas
pašvietė į mane, priėjęs spyrė man į šoną ir vėl išėjo. Po
kurio laiko bandžiau atsikelti, pakėliau rankas, bet gal­
vos pakelti negalėjau. Viską prisimenu kaip per miglą.
Šiaip taip atsistojau. Kambaryje buvo tamsu. Aš at­
šliaužiau prie lango, išlipau ir nuėjau pas kaimyną Vac­
lovą Svyrinavičių, Būdos kaimo gyventoją. Ir tada dar
nejaučiau, kad esu sužeista. Priėjusi prie jo namų durų,
nugriuvau ir galva sudaviau į duris, nes rankų pakelti
negalėjau. Kaimynas Svyrinavičius atidarė duris ir pa­
klausė: „Kas ten?“ Negalėjau ištarti nė žodžio. Atsirė-

muši rankomis, įšliaužiau į kambarį. Mane pažino jo
sūnus Adolfas. Jis pasakė tėvui, kad esu Jonuko motina.
Aš negalėjau kalbėti. Kaimynas aprišo man galvą, po ja
pakišo pagalvę. Taip gulėjau iki ry.to. Vėliau mano sūnus
Juozas ir Zosė Mickevičienė, buv. Radžios dvaro Dauguo­
se gyventoja, nugabeno mane į Alytaus ligoninę, kurioje
išgulėjau keturis mėnesius. Pasirodė, kad buvau sužeista
į galvą, į pasmakrę ir į kairiąją ranką. Palikau antros
grupės invalide. Tik išėjusi iš ligoninės prisiminiau, kaip
sušaudė mano šeimą. Vyras ir du sūnūs — Valentinas ir
Jonas — buvo nužudyti.
ADSR f., r. 104, 1. 98—99.

Iš liudininko J. KAMINSKO* parodymų
1945 m. rugpiūčio 31 d.

1945 metų rugpiūčio 4 dieną pavakarieniavęs išėjau
į gatvę. Susitikau kaimynus ir ėmiau su jais kalbėtis.
Besišnekučiuodami pastebėjome tris ginkluotus žmones,
važiuojančius per kaimą, ir tuoj pat išsiskirstėme. Aš nu­
ėjau pas apylinkės pirmininką Momijų; jis bėgo slėptis
nuo banditų. Su Momijumi pasislėpėme krūmuose ir lau­
kėme, kas bus toliau. Netrukus išgirdome šūvį, po to ir
antrą iš mano namų pusės. Pastebėjome kažką važiuojant
dviračiu. Žmogus, privažiavęs prie Momijaus namų, kaž­
ko ieškojo ir nuvažiavo toliau. Netrukus išgirdome keturis
šūvius iš Beniulio namų pusės. Pernakvojęs krūmuose, iš
ryto parėjau namo ir ant grindų radau tėvą, gulintį
kniūpsčią. Jis buvo nušautas šūviu i pakaušį. Man kai­
mynai pasakė, kad nužudytos Beniulio ir Varanavičiaus
šeimos. Tada nuėjau pas Varanavičių ir radau jį gulintį
ant grindų, nušautą šūviu j ausį. Pas Beniulį pamačiau,
kad visa jo šeim a— jis pats, žmona ir sūnus — guli
kniūpsti peršautais pakaušiais. Tą pačią dieną sužinojau,
kad sušaudyti ir Kantakevičius, Bubelevičius ir vienas ru­
sas, kurio pavardės nežinau. Pas juos nebuvau užėjęs, ir
kas juos nužudė, pasakyti negaliu.
ADSR f., r. 104, 1. 43.

Iš liudininkės M. TRUNCIENĖS* parodymų
1945 m. rugpiūčio 10 d.

1945 metų rugpiūčio naktį į penktąją miegojau kam­
bary su dukterim Leonora, o vyras Povilas su sūnum Vin­
c u — daržinėje. Išgirdau šuns lojimą ir žingsnius kieme.
Pabeldųsieji liepė atidaryti duris. Įėjo du ginkluoti vyrai,
kuriuos pažinau, nes jie jau kartą mus buvo apiplėšę.
Paprašė pieno. Paskui vienas banditas paėmė mane už
apykaklės ir liepė parodyti, kur miega vyras. Aš pašau­
kiau dukterį, bet banditas liepė jai iš kambario neiti. Iš­
ėjusi į kiemą pamačiau, kad prie tvoros stovi žmonės, iš
kurių pažinau Bronių Truncę, Igną Truncę ir kitus. Kai
banditų lydima priėjau prie daržinės ir pabeldžiau, atsi­
liepė mano sūnus. Pasakiau, kad atėjo tie, kurie anksčiau
buvo apsilankę. Banditai įspėjo, kad aš tylėčiau. Iš dar­
žinės išėjo mano vyras su sūnum. Vienas banditas sūnui
liepė eiti į kambarį. Nujausdama kažką blogo, aš apka­
binau vyrą, mus nuvedė į daržinę. Lojo šuo. Tuo momen­
tu banditai paleido du šūvius į mane ir į vyrą, abu griuvome. Tąsyk pribėgo dar du banditai, iš kurių pažinau
Viktorą Šidlauską. Žvilgterėjęs jis pasakė, kad mes negy­
vi. Tačiau vienas banditas dar šovė iš pistoleto vyrui į
smilkinį. Po to jie paskubomis nuėjo. Atgavusi sąmonę,
nušliaužiau į uogienojus ir ten išbuvau iki ryto. Švintant
prie tėvo lavono atėjo duktė ir sūnus. Aš juos mačiau,
bet negalėjau kalbėti. Suplojau delnais, ir jie priėjo prie
manės. Tada sūnus valtimi perkėlė mane per ežerą ir, pa­
siekusi valsčiaus centrą, papasakojau, kas atsitiko.
■ADSR f., r. 25, 1. 5—6.

Iš liudininkės O. ZINKEVIČIENĖS** parodymų
1945 m. rugpiūčio 29 d.

1945 metų rugpiūčio mėnesį, naktį į penktąją, mano
namuose buvo nužudyti vyras Jonas Zinkevičius ir du sū­
n ū s — penkiolikametis Jopas ir keturiolikametis Vaclovas.
* Truncienė Marija, Klemenso d., gimusi 1902 metais Alytaus
apskrityje, Daugų valsčiuje, Dvarčėnų kaime.
** Zinkevičienė Ona, Adomo d., gimusi 1907 metais Trakų ap­
skrityje, Onuškio valsčiuje, Užtilčių kaime.

1945 m. rugpiūčio 26 d. atėjusi Pšemeneckienė, Onuš­
kio valsčiaus Pajuodrikių kaimo gyventoja, pasakė, kad
jos žentas Valatkevičius yra banditas. Jis papasakojęs,
kad mano vyrą ir sūnus nušovęs Vaclovas Kodzevičius,
Onuškio valsčiaus Burbonių kaimo gyventojas, banditas.
Tai sužinojusi, norėjau pati su Valatkevičiumi pakal­
bėti ir smulkiau sužinoti, kas ir kaip nušovė vyrą ir sūnus,
bet tas banditas buvo užmuštas rugpiūčio 26 dieną Dusmenų kaime.
ADSR f., r. 104, 1. 42.

Iš J. ZIDECKO* parodymų
1949 m. rugsėjo 2 d.

Nužudant Radzevičių ir jo žmoną, dalyvavome aš, „Ši­
las“, „Dobilas“ ir „Ąžuolas“. Juos nužudė banditas „Ąžuo­
las“. '
Nuėję į Radzevičiaus sodybą, aš su „Šilu“ likau kieme
sargyboje, o „Dobilas“ ir „Ąžuolas“ įėjo į vidų; Išėjęs
„Ąžuolas“ pasakė pats nužudęs Radzevičių ir Radzevi­
čienę.
Antanas Svabauskas gyveno Trakų apskrityje, Onuškio
valsčiuje, Tolkiškių kaime, ir dirbo ten apylinkės sekreto­
riumi. 1946 metų vasarą gaujos dalyviai „Katinas“, „Tau­
ras“, mano brolis „Lapė“ ir a š —„Žemaitis“— užėjome pas
vieną Onuškio valsčiaus Karaliūnų kaimo gyventoją atsi­
gerti vandens. Pas jį radome Antaną Svabauską, kurį pa­
žino „Katinas“. Mes paėmėme jį ir nuvedėme į Karaliūnų
mišką, kur buvo gaujos vadai „Žaibas“ ir „Šermukšnis“.
Karaliūnų miške Svabauską sušaudėme kaip tarybinį
aktyvistą ir apylinkės sekretorių. Jį nušovė „Katinas“.
Juozas Narvydas gyveno Onuškio valsčiuje, Tolkiškių
kaime, mūsų nužudyto Svabausko namuose, ir buvo dešimtkiemio vyresnysis. „Katinas“ įtarė jį esant tarybiniu
aktyvistu.
1946
metais su grupe banditų—„Katinu“, „Brunu“ ir
„Šermukšniu“— ėjau per Tolkiškių kaimą. Nutarėme užeiti
į anksčiau mūsų nužudyto Svabausko namus pažiūrėti,
* Zideckas Juozas, Motiejaus s., gimęs 1928 metais Trakų apskri­
tyje, Onuškio valsčiuje, Pakalninkų kaime.

kas ten gyvena. Pasirodė, kad ten buvo apsigyvenęs
Narvydas. Mums priėjus prie namo ir pabeldus j langą,
Narvydas šoko bėgti į gatvę, tačiau „Brunas“ jį sulaikė
ir, įvedęs į kambarį, nušovė.
Onuškio valsčiaus milicininkas Leonas Žilionis buvo
sugautas ir nužudytas 1947 metų sausio ar vasario mėne­
sį šiomis aplinkybėmis. „Brunas“, „Jupas“, „Katinas“,
„Šermukšnis“, „Dėdė Levas“, a š —„Žemaitis“— ir mano
brolis „Lapė“ 1947 metų žiemą sėdėjome Onuškio miške
prie kelio. Tuo metu keliu į Onuškio miestelį ėjo rnilicininkas Leonas Žilionis ir mokytojas Naudžiūnas. Žilionis
buvo ginkluotas. Mes jį sulaikėme. „Jupas“', „Brunas“ ir
„Dėdė Levas“ nuvedė Žilionį į mišką, nušovė ir paėmė iš
jo automatą, pistoletą bei granatą.
Mokytoją Naudžiūną sumušėme ir paleidome namo,
įspėję, kad nepraneštų VSM organams, jog mes nužudėme
milicininką Žilionį.
Onuškio valsčiaus Tolkiškių kaimo gyventoją Saka­
lauską, vardo nežinau, gerai pažinojo „Katinas“, ^pažino­
jau ir aš. 1947 metų gegužės mėnesį mes jį nužudėme.
Sakalausko nužudyti ėjau aš, „Šermukšnis“, „Katinas“,
„Jupas“, „Brunas“ ir „Dėdė Levas“. Jį nušovė prieangyje
„Katinas“.
1949 m. rugsėjo 8 d.

1946
metų liepos mėnesį aš, „Klebonas“ ir „Klajūnas“
vakare ėjome į Varėnos apskrities ir valsčiaus Kirklionių
kaimą, kur gyveno kažkokie „Klebono“ giminaičiai. Pri­
ėję Kirklionių kaimą, pamatėme Glebaus namuose šviesą
ir nutarėme užeiti pažiūrėti, kas ten yra. Mums besiarti­
nant prie Glebaus namo, kažkoks nepažįstamas žmogus
sušuko: „Stok! Kas eina?“ „Klebonui“ _pasakius savo
slapyvardį, jis pakėlė šautuvą ir trūktelėjo spyną. „Kle­
bonas“ tuojau Šovė į jį iš automato, ir mes visi trys lei­
domės bėgti.
Vėliau „Klebonas“ sužinojo, kad pas Glebų tada buvo
liaudies gynėjų grupė. Vienas jų stovėjo sargyboje, jį
„Klebonas“ automato šūviais sužeidė.
1944
metų rudenį mūsų „Vilko“ gauja Kaniūkų kai­
me sutiko 18—19 metų vaikiną. „Vilkas“ pažino, kad tai
yra tarybinio aktyvisto, besislapstančio nuo banditų, sū­
nus. Klausiamas vaikinas pasakė, kad jo tėvas yra pas to

paties kaimo gyventoją Jeronimą. Nuėjome pas jį. Mums
pareikalavus, Jeronimas parodė bunkerį, kuriame slapstė*si to vaikino tėvas. Jį ir sūnų išvedėme į mišką ir sušaudėme.
To valstiečio, kurį mes nužudėme kartu su sunumi,
pavardės nežinau. Jis, rodos, buvo tarybinis aktyvistas ir
turėjo ginklą.
1949 m. rugsėjo 9 d.
1948 metų spalio mėnesį su septynių banditų grupe
buvau įsirengęs laikiną stovyklą Burbonių miške. Ten at­
ėjo banditai —„Brunas“ ir „Gruodis“— ir liepė mums nu­
eiti į Onuškio mišką prie Jurgionių kaimo, kur mūsų lau­
kė „Kazimieraičio“ rinktinės vadas „Žaibas“, „Geležinio
vilko“ vadas „Labutis“ ir kiti banditai.
Mums ten nuėjus, „Žaibas“ visiems susirinkusiems
pranešė, kad jis atnešė dvi minas ir kad mes turėsime su­
sprogdinti mašiną su raudonarmiečiais. Tam sumanymui
įvykdyti banditai pasidalijo į dvi grupes.
Pirmą grupę, kuriai vadovavau aš, sudarė 5 žmonės:
aš, „Tomas“, „Ąžuolas“, „Šilas“ ir „Dėdė Levas“. „Žaibas“
ir „Labutis“ davė nurodymą mūsų grupei eiti į Gudakiernio mišką, kelyje iš Rūdiškių į Onuškį sustabdyti ko­
kią nors į Onuškio miestelį važiuojančią mašiną ir išprovokuoti kareivių iškvietimą.
Antroji 11—12 žmonių grupė, vadovaujama „Žaibo“,
turėjo prieiti prie Grendavės kaimo, esančio už trijų kilo­
metrų nuo Onuškio, ant Rūdiškių—Onuškio kelio padėti
minas ir susprogdinti iš Onuškio važiuojančią mašiną su
kareiviais.
Veikdamas pagal paruoštą planą, kitos dienos rytą su
savo grupe išėjau į kelią už 5 kilometrų nuo Rūdiškių
ir sustabdžiau į Onuškį važiuojančią mašiną su kelei­
viais. Dar prieš sustabdant mašiną, iš jos iššoko vienas
liaudies gynėjas, kurio pavardės nežinau. Ėmėme šaudyti
į jį, tačiau jis suspėjo pasislėpti miške. Iš keleivių atėmėme kilogramą cukraus, apsiaustą-palapinę, rotatorių, dvi
antklodes ir dar kažką, dabar neprisimenu.
Išdalijome keleiviams keletą egzempliorių antitarybi­
nių karikatūrų ir liepėme šoferiui važiuoti į Onuškį, tiesiog
į VSM skyrių, o patys nuėjome į mišką, ir apsistojome
sename bunkeryje.

»

Eidami girdėjome sprogimą, o vėliau, jau po keleto
dienų sužinojome, kad „Žaibo“ grupė padėtomis ant ke­
lio minomis susprogdino mašiną su kareiviais, važiavu­
siais į musų provokacijos vietą. Žuvo apie 17—18 kariškių.
Girdėjau kalbant „Žaibą“ su „Dėde Levu“, kad tas
minas „Žaibas“ gavęs iš „Dainavos“ apygardos ir kad ta
apygarda dar žada duoti šaudmenų ir radijo imtuvų.
Minos buvo kvadratinės, nudažytos plieno spalva, svė­
rė kiekviena po 5—6 kilogramus. Jos buvo sudėtos skar­
dinėse dėžėse su dviem rankenomis iš šonų ir su užrašais
anglų kalba.
1949 m. rugsėjo 11 d.

*

Sutinku, kad man pateiktas kaltinimas yra teisingas.
1944 metų rudenį tikrai įstojau į vadeivos „Vilko“ gink­
luotą nacionalistų gaują, veikusią Trakų apskrityje, Onuš­
kio valsčiuje.
Vėliau ta gauja priklausė „Dainavos“ apygardos „Ka­
zimieraičio“ rinktinės „Geležinio vilko“ grupei. Mano
slapyvardis — „Žemaitis“. Pastaruoju metu turėjau rusiš­
ką automatą ir vokišką pistoletą. 1944 metų lapkričio mė­
nesį dalyvavau, užpuolant Onuškio miestelį.
1949 metų liepos ar rugpiūčio mėnesį grandies vadas
„Tigras“ Onuškio valsčiaus Žilinų kaime sutiko besislaps­
tantį Aleksą Versecką, kuris labai prašė „Tigrą“ priimti
jį į gaują. Jis papasakojo „Tigrui“, kad jam gresia su­
ėmimas ir kad liaudies gynėjai visur jo ieško. „Tigras“
žinojo, kad Verseckas yra buvęs šaulys, ir netrukus, su­
sitikęs mane, kiauše mano sutikimo. Aš parašiau raportą
„Siaubui“ ir, šiam sutikus, Verseckas buvo priimtas į gau­
ją. Paskui jis davė priesaiką ir gavo slapyvardį „Pavasa­
ris“. įsakiau jam sušaudyti Rūdiškių miestelio gyventoją
Kazį Buividavičių. Tai įvyko šiomis aplinkybėmis. 1949 me­
tų liepos mėnesį aš, „Ešerys“, „Deksnys“, „Šilas“ ir „Pa­
vasaris“ nuėjome į Grendavės mišką. Pamiškėje sutikome
dvi moteris, einančias iš Rūdiškių į Onuškio miestelį. Jų
pavardžių nežinau. Netoliese, už kokių 150 metrų, dirbo
du vyrai. Paklausiau tų moterų, kas jie tokie. Jos atsakė,
kad ten dirba Kazys Buividavičius ir jo brolis. Tuomet
liepiau „Pavasariui“ nušauti Kazį Buividavičių. „Pavasa­
ris“ iš pistoleto nušovė jį, o jo brolį paleidome.

1949 m. rugsėjo 29 d.

Albiną Zavarskienę pažįstu. Ji gyvena Varėnos ap­
skrityje ir valsčiuje, Meškučių kaime. Jos vyras 1945 me­
tais Tarybų valdžios organų buvo suimtas, rodos, už tai,
kad vokiečių okupacijos metais priklausė „savisaugos“
būriui.
Zavarskienė gyveno viena, be vyro, palaikė ryšius su
Varėnos valsčiaus liaudies gynėjais.
Banditų būrio vadas „Siaubas“ sakė, kad Zavarskie­
nė pranešinėja gynėjams apie banditų pasirodymą kaime,
ir liepė ją už tai nubausti.
1949
m. birželio 19 d., po Meškučių kaimo gyventojo
Savero Burbos nužudymo, aš ir „Ešerys“ užėjome pas
Zavarskienę. Man pradėjus kalbėti, kad ji palaiko ryšius
su liaudies gynėjais bei kareiviais ir kad ją už tai reikia
nubausti, Zavarskienė ėmė prašyti pasigailėti. Pasakiau,
kad šį kartą dovanosime ir pasitenkinsime tik ją sumušę.
Radęs prieškambaryje lazdą, primušiau Zavarskienę. Po
to su „Ešeriu“ išėjome.
Mano bunkeryje rastą „Dainavos“ apygardos įsakymą
kovoti prieš kolūkių kūrimą Lietuvoje gavau iš „Siaubo“
1949 metų rugpiūčio pirmomis dienomis ir iki suėmimo
dar nieko nesuspėjau padaryti. Be to, mano veiklos rajo­
ne, Onuškio valsčiaus pietrytinėje dalyje, dar nebuvo
suorganizuota kolūkių. Gaujos vado „Gruodžio“ veiklos ra­
jone, Jurgionių ir Ramanavos kaimuose, buvo įkurtas kol­
ūkis. Dar iki „Gruodžio“ gaujos sutriuškinimo buvo įvyk­
dytas ginkluotas to kolūkio užpuolimas, kurio metu, rodos,
buvo sužeistas liaudies gynėjas.
ADSR f , r. 78, 1. 15—20, 27—30.

Iš liudininko P. KAREIVOS* parodymų
1949 m. spalio 21 d.

1946
metų liepos mėnesio pabaigoje, tikslios datos ne­
prisimenu, aš pioviau rugius, man padėjo Antanas Švabauskas. Pavakaryje darbą užbaigėme ir nuėjome į na* Kareiva Petras, Juozo s., gimęs 1904 metais Trakų apskrityje,
Aukštadvario valsčiuje, Žiogelių kaime.

mus. Pavalgę išėjome į kiemą pasėdėti. Jau temo. Švabauskas, prieš eidamas namo, pasiūlė užeiti į kambarį pa­
rūkyti. Kada kambaryje rūkėme, mano vaikai ruošėsi eiti
Į daržinę miegoti, bet greit sugrįžo ir pasakė, kad pas
mus ateina kažkokie trys vyrai. Aš ir Svabauskas tuojau
išėjome į kiemą ir prie namo pamatėme tris ginkluotus
banditus. Svabauskas man tyliai sušnibždėjo: „Zideckas“.
Banditai paklausė, kas aš. Atsakiau: „Namo šeimininkas“.
Таdа jie paklausė Svabauską, kas jis. Kai tik Svabauskas
pasakė savo pavardę, banditai puolė jį, o aš tuo metu
nubėgau į avižų lauką, nes už jo buvo mano arkliai. Sė­
dau ant arklio ir nujojau į Onuškį apie tai pranešti. Miš­
ke sutikau kareivius ir jiems pasakiau, kad mano namus
užpuolė banditai. Kareiviai nuvyko pas mane. Jie. apsupo
keletą ūkių, bet banditų nerado. Apie 500 m nuo mano
namų, lauke, gulėjo negyvas Svabauskas. Kareiviai ap­
supo ir mano namus, bet banditų jau nebuvo. •
ADSR f., r. 78, 1. 59.

Iš liudininkės J. NARVYDIENES* parodymų
1949 m. spalio 21 d.

1946
m. gruodžio 7 d., apie 8—9 vai. vakaro, kada aš
ir vyras jau miegojome, sulojo mūsų šuo. Vyras atsikėlė,
priėjo prie lango ir pamatė du ginkluotus žmones, kurie
, ėjo į daržinės pusę. Vyras pasitraukė nuo lango ir pa­
sakė, kad jeigu bus kas įtartino, jis iššoksiąs pro langą.
Tuo metu pabeldė į duris. Mano vyras greit apsirengė
ir, kada pabeldė antrą kartą, atidarė langą ir iššoko, bet
kieme jį sulaikė, šaukdami rusiškai: „Stok, rankas aukš­
tyn!“ Paskui vyrą privedė prie durų iš lauko pusės ir
man įsakė atidaryti. Aš atidariau, ir į kambarį įėjo ke­
turi banditai su mano vyru. Vienas jų pareikalavo už­
degti lempą. Kada uždegiau, lempą paėmė banditas,
o mane ir dukterį nuvarė už krosnies. Mačiau, kaip prie
sienos paklupdytam mano vyrui ant kaklo vienas banditas
norėjo užmauti diržą, bet vyras savo rankomis sutrukdė
tai padaryti. Tada banditas šautuvo buože vyrui tvojo per
* Narvydlenė Jadvyga, Benedikto d., gimusi 1910 metais Trakų
apskrityje, Onuškio valsčiuje, Tolkiškių kaime.

galvą. Toliau nieko nebemačiau, tik girdėjau vyrą pra­
šant jo nemušti. Banditai vyrą lietuviškai prašė diržo
ir aulinių batų, bet jis atsakė jų neturįs. Tada banditai
pasakė — jeigu nieko neturįs, koks. jis tada komunistas.
Mano vyras atsakė, kad jis neturtingas žmogus, todėl ir
neturįs. Po tų jo žodžių tučtuojau pasigirdo penki auto­
mato šūviai. Vienas banditas pasakė, kad užteks, o ki­
tas — kad neužteks, nes galįs būti dar gyvas. Todėl ne­
trukus vėl išgirdome penkis automato šūvius, ir keturi
banditai, nieko nesakę, išėjo.
Mano vyras dirbo savo ūkyje, dar buvo ir Onuškio
valsčiaus Tolkiškių kaimo dešimtkiemio vyresniuoju.
Papildysiu. 1945 metų sausio mėnesį pas mus buvo
atėję ginkluoti banditai, kiek jų buvo — nežinau, atvažia­
vo trimis vežimais. Vienas banditas įsakė padaryTi nuo­
dugnią kratą. Tąsyk banditai paėmė visus grūdus, mėsą,
rūbų, indų ir kitokių daiktų. Taip mus apiplėšę, dar įpylė
žibalo į raugintų kopūstų statinę, sumaišė su mėšlu linų
pluoštą. Žodžiu, mums nieko nepaliko. Išeidami įspėjo,
kad apie tai niekam nesakytume.
Po šio įvykio mes greit išvažiavome gyventi į Onuš­
kio miestelį. Mano vyras Onuškyje dirbo vykdomojo ko­
miteto arklininku ir sargu. Ten gyvenome nuo 1945 metų
sausio iki 1946 metų balandžio mėnesio, vėliau vėl persi­
kėlėme į savo ūkį, į Tolkiškių kaimą.
ADSR f., r. 78, 1. 5 7 -5 8 .

Iš liudininkės Z. SAKALAUSKAITĖS* parodymų
1949 m. spalio 21 d.

1947
m. gegužės 21 d. mūsų namuose vyko gegužinės
pamaldos, dalyvavo artimi kaimynai. Tai buvo vakare.
Pamaldų metu pastebėjome, kaip apie sodybą sukinasi
kažkokie žmonės. Pagalvojome, kad eina žūklautojai nuo
ežero. Paskui į kiemą išėjo mano tėvas, ar jį kas iškvietė,
nežinau, tik mačiau, kaip grįžęs jis užlindo už krosnies
ir iš švarko išėmė savo dokumentus. Tuo metu į kambarį
įėjo 6 banditai, iš kurių mano sesuo Jane atpažino Židecką. Su juo ji mokėsi mokykloje.
* Sakalauskaitė Zosė, Kazio d., gimusi 1929 metais Trakų ap­
skrityje, Onuškio valsčiuje, Tolkiškių kaime.

Žideckas priėjo prie stalo, liepė pašaliniams pasiša­
linti, o tėvui įsakė greičiau atiduoti dokumentus. Tėvas
juos atidavė 2ideckui. Kiti banditai atėmė tėvo švarką,
užvalkalus, paklodes, mėsai malti mašinėlę ir kitokius
daiktus. Tada 2ideckas paliepė mano tėvui palydėti juos.
Tėvas suprato, kad jeigu jau atėmė dokumentus ir prašo
juos palydėti, banditai jį ruošiasi nužudyti. Jis aiškinosi,
kad nesveikas ir niekur neisiąs. Kažkuris banditas atsa­
kė: „Mes žinome, kad tu nesveikas“, o 2ideckas įsakė pa­
imti už rankų ir išvesti. Mes, vaikai, pradėjome rėkti ir
verkti, banditai mus plūdo. Prieš išeidamas tėvas su vi­
sais atsisveikino. Jaunesnioji sesuo Jane pareiškė, kad ji
eisianti su tėvu ir paėmė jį už rankos. Kažkuris banditas
sukirto per sesers ranką šautuvo buože ir atstūmė ją
nuo tėvo. Banditai paėmė tėvą už rankų ir išvedė iš kam­
bario. Koridoriuje pasigirdo šūvių papliūpa. Aš, paėmusi
žibintą, išbėgau į gatvę. Banditų nesimatė, o koridoriuje
gulėjo tėvo lavonas sutrupinta galva. Netoliese jo rado­
me keletą automato ir šautuvo šovinių tūtelių.
Mano tėvas 1944 metais dirbo apylinkės pirmininku,
tačiau, sveikatai pablogėjus, pasitraukė iš tų pareigų ir
gyveno namuose.
ADSR f., r. 78, 1. 55—56.

klausdama, uz ką jis nori nužudyti mano vyrą, bet ban­
ditas nekreipė dėmesio, išsitraukė pistoletą ir trim šūviais
nušovė vyrą. Paskui man pasakė, kad aš, jeigu panorėsiu,
galėsiu likti gyventi savo namuose, o jeigu norėsiu, galiu
važiuoti į Onuškį. Banditai kažkur labai skubėjo.
Mano vyras dirbo 2ilinų miško eiguliu. Banditai buvo
25—27 metų vyrai, vilkėjo seną, buržuazinės kariuomenės
uniformą, buvo ginkluoti automatais ir pistoletais.
ADSR f., r. 78, 1. 54.

Iš A. UŽDAVINIO* parodymų
1946 m. balandžio 3 d.

Ist°jęs į gaują, po dviejų mėnesių sužinojau, kad gali­
ma legalizuotis. Tuomet „Rugio“ gauja suskilo. Dalis jos
dalyvių legalizavosi, o kiti liko. Aš likaus gaujoje. „Rugio“
nurodymu, likę gaujos dalyviai ėmė atskiromis smul­
kiomis grupėmis slapstytis įvairiose vietose, palaikydami
ryšius su juo.
Mes slapstėmės trise: aš, Paručių kaimo gyventojas
Bronius Didikas-,,Alksnis“ ir Maskaukos kaimo gyvento­
jas Alfonsas Miškinis-„Sakalas“. Slapstėmės netoli Pa­
ručių kaimo.

Iš liudininkės M. TARASEVIČIENES* parodymų
1949 m. spalio 20 d.

1949 m. rugpiūčio 9 d., vakare, pas mus atėjo trys
ginkluoti banditai, du užėjo į kambarį, vienas paliko kie­
me. Įėję pareikalavo arklio. Mano vyras pasiuntė sūnų
Vladą atvesti arklio. Stovėjęs kieme banditas užsėdo ant
arklio ir nujojo. Banditai iš vyro pareikalavo dokumentų
ir pinigų. Vyras atidavė visus dokumentus ir 60 rublių
kartu su pinigine. Paskui jie paėmė vyro kostiumą, vil­
nonį megztinį ir pusbačius, viską sudėjo į maišą. Vienas
banditas paėmė maišą, o kitas norėjo suduoti vyrui, bet
šis, sėsdamas ant dėžės, išvengė smūgio. Aš pamačiau,
kad banditas stvėrė už pistoleto. Pradėjau maldauti,
* Tarasevičienė Marijona, Jokūbo d., gimusi 1913 metais Trakų
apskrityje, Onuškio valsčiuje, Vergakiemio kaime.

1946 m. balandžio 5 d.

1945
metų vasarą mūsų gauja buvo miške, netoli Bob­
i k i ų kaimo. Kartą pamatėme į Bobriškių kaimą atva­
žiuojant devynis liaudies gynėjus. Mūsų gaujoje, kuriai
vadovavo „Rugys“, tuomet buvo apie 40 žmonių. „Rugiui“
įsakius, apsupome iiaudies gynėjus ir ėmėme šaudyti į juos.
Devyni liaudies gynėjai buvo nušauti, o važiavęs su jais
leitenantas paimtas gyvas. Adolfas Cečevičius-„Kluonas“ iš Varėnos valsčiaus Druckūnų kaimo ir dar du man
nepažįstami banditai leitenantą nuvedė į mišką ir nušo­
vė. Paėmę žuvusiųjų ginklus, pasitraukėme į mišką.
Prieš rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą „Lūšis“ įsakė
iš gyventojų išgauti pasižadėjimus, kad jie nebalsuos. Aš
rinkau tokius pasižadėjimus iš Valkininkų valsčiaus

Giraitės kaimo gyventojų ir visų Giraitės rinkiminės apy­
linkės komisijos narių. Giraitės kaimo mokyklos patal­
pose, rinkiminėje apylinkėje, „Lūšiui“ įsakius, kartu su
„Gaidžiu“ ir „Šilu“ nuplėšiau nuo sienų plakatus ir pa­
puošimus.
„Lūšis“ vadovavo Onuškio valsčiuje veikusiai „Siau­
bo“ gaujai ir Eišiškių valsčiuje veikusiai gaujai, kuri pri.klausė Kulikausko štabui.
Apie tai, kad yra sudarytas pulkininko „Kazimierai­
čio“ štabas, girdėjau iš banditų dar 1945 metais, o vėliau
„Lūšis“ skaitė mums keletą kartų pulkininko „Kazimie­
raičio“ įsakymus.
Kelis kartus „Lūšis“ buvo nuėjęs į tą štabą. Pas jį
ateidavo man nepažįstamas banditas, su kuriuo jis ir
išeidavo į štabą. „Kazimieraičio“ štabe lankydavosi ir
„Rugys“ bei „Naras“. „Lūšio“ adjutantas buvo atvykęs
iš štabo. Girdėjau, kad „Kazimieraičio“ štabas yra Varė­
nos—Marcinkonių—Perlojos rajone. Banditai sakė, kad
„Kazimieraitis“ yra jau pagyvenęs žmogus ir kad jo šta­
bas yra miške, bunkeryje, kuriame ir jis pats gyvena.
Balandžio mėnesį „Lūšis“ ruošėsi eiti į „Kazimieraičio“
štabą ir nunešti sąrašus, kiek gyventojų balsavo. Balsa­
vusiųjų žmonių sąrašai buvo jau paruošti, juos sudarė
„Zubras“ ir „Šturmas“. Tik iš „Siaubo“ (Eišiškių valse.)
dar nebuvo gauti visi sąrašai.
1946 m. balandžio 8 d.

1946
metų paskutinėmis sausio dienomis aš, Alfonsas
Miškinis-„Sakalas“ iš Maskaukos kaimo ir Bronius Didikas-„Alksnis“ iš Paručių kaimo buvome bunkeryje
netoli Vazgirdonių ir Paručių kaimų. Pas mus į bunkerį
atėjęs gaujos vadas „Rugys“ liepė mums nueiti į pasita­
rimą Korpiškių kaime. Tai buvo šių metų sausio pabai­
goje ar vasario pradžioje, tikslios datos neprisimenu. Nu­
ėję į Korpiškių kaimą, ten jau radome „Geležinio vilko“
būrio vadą „Lūšį“ su jo būrio dalyviais, iš viso 8—9 žmo­
nes. Vėliau atėjo „Rugys“ su savo žmonėmis, jų buvo
apie 15, ir dar viena apie 20 žmonių gauja, kurios vado
pavardės ir slapyvardžio nežinau.
Vadai tarpusavyje kalbėjo, kad reikia jungtis į stam­
besnes gaujas, nes taip lengviau bus pasipriešinti karei­
viams ir liaudies gynėjams. Dar buvo kalbama, jog reikia

stengtis sutrukdyti rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą. Bu­
vo duota nurodymų rinkimų dieną nutraukti telefono
ryšius. Trumpai pasitarę, visi vadai išsiskirstė pas savo
žmones, kurie buvo apsistoję trijuose namuose. Aš su
„Lūšiu“ nuėjau pas kitus savo gaujos dalyvius.
Rytą apie 11 valandą į Korpiškių kaimą atvyko karei­
viai ir apšaudė mus. Atsišaudydami pradėjome trauktis
iš kaimo. Ar daug buvo kareivių, nežinau, nes jie šaudė
į kaimą iš miško. Susišaudymo metu du mūsų žmonės
žuvo ir trys buvo sužeisti. Buvo nušautas iš „Rugio“ gau­
jos Balkus-„Dzūkas“, iš Daugų valsčiaus Gūdžių kai­
mo. Antro žuvusiojo pavardės ir slapyvardžio nežinau.
Iš „Lūšio“ gaujos buvo sunkiai sužeistas „Puškinas“.
Paėmęs arklį iš vieno Korpiškių kaimo gyventojo, kurio
pavardės nežinau, „Lūšis“ nuvežė sužeistą „Puškiną“ iš
pradžių į bunkerį miške, o paskui į Padvariškių kaimą
pas Stankevičių. Vėliau „Lūšis“ liepė man aplankyti
„Puškiną“. Nuėjęs pas Stankevičių, ten jau radau „Šilą“
ir „Gaidį“. Netrukus jie išėjo gydytojo, o aš nuėjau pas
kaimyną pavalgyti. Prie „Puškino“ liko Stankevičius, jo
žmona, sūnus Stasys ir namų darbininkė Marija.
Po kokių aštuonių valandų grįžęs pas Stankevičių, ra­
dau „Puškiną“ jau mirusį. Po kiek laiko atėjo „Šilas“ ir
„Gaidys“, tačiau gydytojo neatsivedė, nes nerado jo na­
mie. Visi trys nuėjome į Padvariškių kaimą ir, užėję pas
vieną gyventoją, kurio pavardės nežinau, paprašėme, kad
jis padarytų karstą. Aš išėjau į bunkerį, o „Šilas“ ir
„Gaidys“ liko ir palaidojo „Puškiną“, tačiau kur, nežinau.
Be „Puškino“, per susišaudymą Korpiškių kaime iš
„Rugio“ gaujos buvo sužeisti „Šturmas“ ir dar vienas, ku­
rio pavardės ir slapyvardžio nežinau. „Šturmas“ gydėsi
bunkeryje netoli Daržininkų kaimo, vaistus jam nešiojo
„Rugys“.
Bendras banditų pasitarimas tuomet taip ir neįvyko.
1946 m. vasario 9 d., rinkimų išvakarėse, į bunkerį,
kur aš slapsčiausi kartu su „Alksniu“ ir „Sakalu“, atėjo
„Naras“, „Klevas“ ir „Trakymas“. „Naras“ pranešė, kad
„Rugys“ liepė nupjauti Varėnos—Valkininkų linijos tele­
fono stulpus. Mes visi išėjome. Giraitės kaime pas Felik­
są Molių paėmėme piūklą ir prie Valkininkų valsčiaus
Sarkiškių kaimo nuplovėme 6 ar 7 stulpus. „Naras“ sakė,
kad stulpai bus nuplauti ir kitose vietose. Vėliau girdėjau,
kad tai buvo padaryta ir Varėnos—Alytaus linijoje.

„Lūšio“ grupės veiklos rajone buvo nužudyta rinki­
minės komisijos narė Galinienė. Ją nužudant, nedalyva­
vau, tik girdėjau apie tai iš vieno Voriškių kaimo gyven­
tojo. Šių metų vasario 10 dieną „Naras“ man sakė einąs
j Giraitės kaimą apšaudyti rinkiminį punktą.
Iki vasario 10 dienos, t. y. iki rinkimų į TSRS Aukš­
čiausiąją Tarybą dienos, „Lūšiui“ duoti pulkininko „Ka­
zimieraičio“ nurodymai daugiausia lietė rinkimų su­
trukdymą.
Po rinkimų pulkininkas „Kazimieraitis“ liepė „Lūšiui“
surinkti žinias apie asmenis, dalyvavusius rinkimuose
į TSRS Aukščiausiąją Tarybą.
1946 m. balandžio 15 d.

Pavarėnio kaimo gyventojas Skendelis, 22—25 metų,
anksčiau priklausė „Rugio“ gaujai, turėjo slapyvardį
„Riešutas“. 1945 metų vasarą legalizavosi ir dirbo žval­
gybinį darbą savo ir gretimuose kaimuose. Aš ir „Lūšis“
keletą kartų buvome pas jį namuose. Jis mums praneši­
nėjo viską, kas vyko Pavarėnio ir kaimyniniuose kaimuose.
Be jų, žinau eilę žvalgybininkų-ryšininkų, gyvenančių
Mančiagirės, Žiūrų, Giražerio, Mergažerio, Moliadugnio,
Perlojos, Lavyso ir Mardasavo kaimuose. Pas juos užei­
davau kartu su „Lūšiu“ ir kitais banditais. Tie ryšininkai
perduodavo mums įvairias žvalgybinio pobūdžio žinias
ir tiekdavo maistą. Visi minėti kaimai yra Varėnos vals­
čiuje, juos visus galiu nurodyti.
ADSR f., r. 35, 1. 58, 60—65, 69.

Iš S. MALDANIO* parodymų
1946 m. birželio 24 d.

1946 metų sausio mėnesį, naktį, pas mane į namus
antrą kartą atėjo du broliai Burneikos, Juozas ir Bronius,
ir trečiasis, kurio pavardės nežinau, „Tauro“ slapyvar­
džiu (tų pačių metų vasario mėnesį buvo nukautas). Besi­

kalbėdamas su manimi, Bronius Burneika sakė, kad lie­
tuviai „partizanai“ su ginklu rankose kovoja už sukūrimą
savarankiškos buržuazinės Lietuvos, kokia ji buvo prie
Smetonos vyriausybės. Todėl jie naikina ir turi naikinti
komunistus, tarybinius tarnautojus ir visus tuos, kurie
pritaria Tarybų valdžiai. To pasikalbėjimo metu Bronius
Burneika pasiūlė man teikti jiems pagalbą, išaiškinant,
kur ir kiek yra kariuomenės, pranešinėti apie jos judėjimą,
apie VRM darbuotojų, milicijos ir ginkluoto aktyvo pasi­
rodymą. Aš sutikau padėti.
Iki 1946 metų vasario mėnesio buvau ryšininku-žvalgybininku, rinkau ir per Julių Lukšį perdavinėjau Bro­
niui Burneikai ir Jonui Ūseliui žinias apie kariuomenės
pasirodymą ir jos sudėtį, apie tai, kur yra liaudies gy­
nėjai ir partinis-tarybinis aktyvas. Tų pačių metų vasario
mėnesį buvau įtrauktas į ginkluotą gaują, kuri priklausė
„Vanago“ junginiui. Naktį pas mane atėjo broliai Burnei­
kos ir Jonas Ūselis, kurie paklausė, ar Alovės miestelyje
yra kariuomenės ir kas ten darosi, nes aš dažnai, vykdy­
damas jų uždavinius, eidavau ten žvalgymo tikslais.
Pranešiau Burneikai, kad Alovės miestelyje pastebėjau
15 kariškių. Burneika man davė „Tauro“ slapyvardį, pa­
žymėjo, kad tą slapyvardį turėjo vienas gaujos vadas,
kurį nukovė kareiviai. Po kokių dviejų savaičių Bronius
Burneika davė man kulkosvaidį bei du diskus su šovi­
niais ir pasakė, kad tai skirta man ir Juliui Lukšiui. Nuo
tada aš su banditais naktimis išeidavau į gyvenvietes,
kuriose vykdėme tarybinių žmonių ginkluotus apiplėši­
mus, o iš ryto grįždavau namo ir gyvenau legaliai.
' Iš daugelio ginkluotų apiplėšimų, kuriuose aš daly­
vavau, prisimenu šiuos.
1946 metų sausio mėnesį kartu su Juliumi Lukšiu
naktį, apsiginklavę dviem vokiškais šautuvais, įsibrovėme
į Alovės valsčiaus Valėniškių kaimo gyventojos Černiaus­
kienės namus. Iš jos atėmėme 25 kg rugių, iš kurių išva­
rėme naminės ir išgėrėme su Lukšiu. Lukšys jai paliko
raštelį, kad rugius paėmė „lietuviai partizanai“. Mes ją
įspėjome,, kad niekam apie mus nepraneštų. Ji pažadėjo
tylėti.
Tą patį *mėnesį aš su Lukšiu užėjau pas Alovės vals­
čiaus Ilgų kaimo gyventoją Vincą Tubelevičių ir atėmiau
iš jo apie pusę kilogramo tabako. Prašiau pinigų, bet jų
Tubelevičius neturėjo, ir mes išėjome. Tų pačių metų

balandžio pabaigoje aš su Lukšiu antrą kartą įsibrovėme
į jo namus ir atėmėme tris—keturis kilogramus tabako,
du litrus naminės, reikalavome duoti 2000 rub. Jis mal­
davo mus nereikalauti, nes neturįs. Pas Tubelevičių aš
buvau užėjęs su rankiniu kulkosvaidžiu. Paskui mes už­
ėjome pas Tubelevičiūtę—■Zainčkausko žmoną — ir atė­
mėme litrą naminės. Reikalavome ir pinigų, bet jie tetu­
rėjo šimtinę, kurią palikome jiems.
1946 metų sausio mėnesį aš su Lukšiu ir Meškasalio
kaimo mokytoju Jonu Ūseliu užėjome pas Ilgų kaimo
gyventoją Jarą Tubelevičių, atėmėme du litrus naminės
ir 300 rub. Tą pačią naktį mes nuėjome į Alovės valsčiaus
Plikionių kaimą, kur ketinome apiplėšti milicijos darbuo­
tojo Ivano Filonovo tėvą, bet šis durų mums neatidarė.
Tada Ūselis iš šautuvo pro langą paleido keletą šūvių,
ir mes nuėjome.
Tų pačių metų vasario mėnesį mes kartu su Lukšiu
ir Toceniu iš mano kaimo gyventojo Tomo Dvarecko atė­
mėme arklį su vežimu ir atvažiavome į Ilgų kaimą pas
Jarą Tubelevičių, iš kurio atėmėme moterišką laikroduką,
chromo batus, kelnes, porą odinių puspadžių, du kg rūky­
tų lašinių, 90 rub. ir kilogramą bulvių, ir išvažiavome. Aš
gavau laikroduką ir kelnes.
Kovo mėnesį aš su broliais Burneikomis, Juozu ir
Broniumi, Jonu Ūseliu ir Juliumi Lukšiu užpuolėme Zig­
mą Tamulevičių. Atėmėme iš jo kelnes, mašinėlę plau­
kams kirpti, vyriškus batus. Kas dar buvo paimta, neži­
nau, nes į vidų buvo užėję broliai Burneikos ir Ūselis,
o mes su Lukšiu stovėjome lauke su kulkosvaidžiu. Buvo­
me atvažiavę arkliu.
Visus daiktus, vertybes, pinigus ir produktus aš, Luk­
šys, Tocenis dalijomės tarpusavyje. Turiu pridurti, kad,
apiplėšę Tamulevičių, aš ir Lukšys buvome atleisti, o li­
kusieji nuvažiavo plėšti į Dušnionių kaimą.
Tų pačių metų balandžio mėnesį trečią kartą apiplė­
šėme Jarą Tubelevičių, atėmėme iš jo kelnes. Tada man
Petras Tocenis pasiūlė paimti 200 kg rugių, bet pasitarę
atsisakėme imti. Kelnės atiteko Lukšiui.
Gegužės mėnesį aš kartu su Lukšiu ir Toceniu Alovės
valsčiaus Plikionių kaime naktį apiplėšėme* Maslauską.
Atėmėme iš jo 5300 rub., 3—4 kg tabako ir išėjome.
Bronius Burneika ir mokytojas Jonas Ūselis, kurį aš
jau minėjau, buvo nurodę plėšti komunistus ir atsidavu­

sius Tarybų valdžiai žmones, bet mes plėšėme visus, ne­
darydami jokios atrankos.
Rinkimų išvakarėse aš ir Lukšys Davainiškių kaime
išklijavome antitarybinių lapelių, kuriuose gyventojai bu­
vo raginami nebalsuoti. Tuose lapeliuose grasinome su­
šaudyti tuos, kas dalyvaus rinkimuose. Tą naktį prie
medžių ir namų prisegėme 5 lapelius.
Man tik vieną kartą teko dalyvauti, įvykdant teroro
aktą, apie kurį galiu papasakoti. Šių metų birželio 13 die­
ną pas mane atėjo Bronius Burneika ir pakvietė išeiti ant
kelio pas draugus, kurie laukė mūsų, pasiruošę plėšti.
Išėjęs su Burneika, susitikau Zigmą Gavelį, Vitą Jakovonį ir Joną Ūselį. Jie visi turėjo dviračius ir buvo iš anksto
paruošę dviratį man. Zigmui Gaveliui nurodžius, nuva­
žiavome į Meškučių kaimo pusę. Prie Ilgų kaimo Gavelis
paaiškino mums, kad turėsime sunaikinti vieną Meškučių
kaimo komunistų šeimą, pavardės neminėjo. Kas ką turės
daryti, jis pasakė, mums atvažiavus į Meškučius. Už šim­
to metrų nuo nurodytos vietos sustojome, pastatėme vie­
noje vietoje dviračius, ir Gavelis kiekvienam pasakė, ką
jis turės daryti. Bronius Burneika ir Vitas Jakovonis sau­
gojo Kašėtos namus iš lauko pusės, o aš, Zigmas Gavelis
ir Jonas Ūselis įsiveržėme į vidų. Čia Zigmas Gavelis
du vyrus ir vieną moterį vienmarškinius pastatė prie sie­
nos. Gaveliui davus komandą, iš pistoletų juos sušaudėme į pakaušius. Man pistoletą, važiuojant keliu, buvo
davęs Burneika. Aš, Gaveliui nurodžius, padegiau namą
iš lauko pusės, o kiti — ūkio pastatus. Pats Gavelis pa­
degė namą iš vidaus. Įvykdę tą nusikaltimą, mes visi
dviračiais nuvažiavome į Davainiškių kaimą, kuriame
Gavelis liepė sudeginti Vaclovo Burneikos namą,— Bur­
neika buvo išvykęs į Klaipėdą.
Kašėtos šeimą mes sušaudėme ir sudeginome jo namą
todėl, kad jis buvo komunistas. Dėl tos pat priežasties
sudeginome ir Vaclovo Burneikos namą.
S. m. gegužės mėnesį Petras Tocenis man pasakė, kad
Ignas Silvestravičius, Meškasalio kaimo gyventojas, turi
šautuvą. Aš su Lukšiu ir Toceniu, apsiginklavę rankiniu
kulkosvaidžiu ir pistoletu, nuėjome pas Silvestravičių ir
iš jo pareikalavome atiduoti šautuvą ir šovinius. Iš pra­
džių Silvestravičius neprisipažino turįs šautuvą, bet kada
jam pasakėme, kad esame „partizanai“, Silvestravičius
atidavė ginklą.

Galiu papildyti savo parodymus. Šių metų birželio
pradžioje, prieš įvykdant teroro aktų Kašėtai, naktį pas
mane į namus buvo atėjęs Bronius Burneika ir Jonas
Ūselis. Burneika man priekaištavo, kad aš girtaująs su
liaudies gynėjais Alovės miestelyje ir palaikąs ryšius su
sajo broliu, dirbančiu Alovės miestelyje paruošų agentu.
Aš neprisipažinau. Tada Burneika, kad išpirkčiau tą kal­
tę, davė man uždavinį nužudyti tris žmones — Marytę
Karpuškienę ir jos dukterį Einorių kaime ir Gelevičiaus
žmoną Zosę Meškasalio kaime. Esą, pirmosios dvi palaiko
ryšius su komunistais, o Zosė — buvo pranešusi VRM
organams apie du banditus (vienas jų Dzidzevičius), ku­
riuos kareiviai nukovė 1945 metų gruodžio mėnesį. Jų
man neteko nužudyti, nes pas mane turėjo užeiti Bur­
neika, bet kažkodėl neužėjo. Aš buvau pasakęs Lukšiui,
kad gavau iš Burneikos uždavinį ir kad pas mane prieš
tai užeisiąs Burneika. Lukšys sutiko dalyvauti nužudyme.
ADSR f., r. 127, 1. 135—142.

Iš A. DIKSOS* parodymų
1950 m. balandžio 14 d.

1946 metų vidury aš užmezgiau nusikalstamus ryšius
su ginkluotos nacionalistų gaujos dalyviais Petru Savicku-„Kregžde“ ir Juozu Baranausku-,,Šamu“. Jie užeidavo
į mano namus, kur gyvenau su tėvu ir broliu Juozu. Mes
priimdavome juos ir duodavome maisto.
Tų pačių metų rudenį, mėnesio gerai neprisimenu,
rodos, spalio mėnesį, kartu su tėvu ir broliu Juozu, minė­
tiems banditams paprašius, savo sodybos kieme iškasė­
me slėptuvę, kurioje jie apsigyveno. Iki 1946 m. gruo­
džio mėn. aš ir kiti šeimos nariai, daugiausia aš ir sesuo
Bronė, draugavusi su „Kregžde“, maskuodavome įėjimą
ir pačią slėptuvę, uždarydavome ir atidarydavome įėjimą
į ją, nešdavome jiems valgyti. Be to, aš pranešinėjau
banditams apie ginkluotą liaudies gynėjų ar tarybinių
aktyvistų grupių pasirodymą apylinkėje, o būdamas tur­
gaus dienomis Alytuje, nupirkdavau jiems papirosų, deg­
tukų, rūkomojo popieriaus.

Г04

1946 m. gruodžio mėn. VRM Alytaus miesto organų
buvo suimta mano sesuo Bronė, todėl banditai, bijodami,
kad ji jų neišduotų, paliko slėptuvę. Mes su tėvu ir broliu
tuojau bunkerį sugriovėme ir užkasėme.
Turiu dar pasakyti, jog, banditams apsigyvenus mūsų
įrengtame ^ bunkeryje, „Kregždė“ davė man slapyvardį
„Perkūnas“ ir pareiškė, kad aš turėsiu nešioti jiems mais-.
tą ir informuoti juos apie kareivių bei tarybinių aktyvistų
grupių pasirodymą.
Netrukus, 1947 metų pradžioje, sausio—kovo mėne­
siais, dabar laiko gerai neprisimenu, pradėjau dirbti Alo­
vės MTS. Kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį pareidavau
namo į Bogušiškių kaimą ir dažnai susitikdavau su
„Kregžde“, „Samu“, „Bieliūnu“ ir kitais gaujos daly­
viais, kurie užeidavo pas mus. „Kregždė“ ir kiti klausinėjo
mane, kiek Alovės miestelyje yra kariuomenės bei liaudies
gynėjų ir 'panašiai. Kadangi MTS buvo pačioje Alovėje,
pranešdavau jiems viską, ką buvau matęs.
Pasinaudojęs tuo, kad traktorininko Juozo Gadliausko
tuo metu nebuvo, kartu su „Tankistu“, „Ūsu“ ir kitais
gaujos dalyviais dienos metu sudeginau traktorių, kuris
tuomet stovėjo Alovės valsčiaus Dušnionių kaimo gyven­
tojo Klimo kieme. Tada buvo šeštadienis. Aš pats užve­
džiau traktorių, nuvažiavau nuo Klimo namų į daubą ne­
toli Dušnionių miško, atidariau baką su degalais ir pade­
giau. Paskui nuėjau į Varčios mišką, į gaujos bunkerį,
pernakvojau ten ir kitą dieną buvau priimtas į „Geležinio
vilko“ gaują. Mane paskyrė eiliniu į „Kregždės“ vadovau­
jamą skyrių, gavau slapyvardį „Inžinierius“, vokišką šau­
tuvą, naganą ir vieną granatą.
Būdamas gaujoje, kartu su kitais eidavau atlikti įvai­
rių uždavinių. 1948 metų lapkričio pabaigoje ar gruodžio
pradžioje aš, „Kregždė“, „šam as“, „Vanagas“, „Žvalgas“
ir „Klevas“ atėmėme iš Alovės gyventojo Grinkevičiaus
maždaug 200—250 kg kiaulę.
Grįždami iš Brancevičiaus, Alovės valsčiaus Bokštų
ir Klaušiškių kaimo apylinkėse, netoli Alytaus—Varėnos
plento, netikėtai susidūrėme su grupe kareivių, kurie ėmė
šaudyti į mus. Aš buvau sužeistas į kairę šlaunį ir po to
iki pat suėmimo daugiausia gulėjau bunkeryje, nes nega­
lėjau toli ir greit vaikščioti.
Nuo praeitų metų rugpiūčio mėnesio, būdamas „Kregž­
dės“ bunkeryje, remdamasis jo surinktomis žiniomis,

sudarinėjau banditų veiklos, kareivių ir tarybinių bei parti­
nių aktyvistų grupių veiksmų apžvalgą.
Tų pačių metų lapkričio pradžioje, „Kregždei*‘Jsakius,
kartu su „Vakaru“ vieną naktį atvežiau iš Akalyčios kai­
mo gyventojo Aloyzo Alausko septynis maišus bulvių! ir
atidaviau jas Aleksui Lisauskui maistui mums ruc&tL
1949 m. lapkričio 29 d.

Aš priklausiau „Dainavos“ apygardos „Kazimieraičio“
rinktinės „Geležinio vilko“ grupės pirmajam buriui, turė­
jau slapyvardį „Inžinierius“. Mano tiesioginis vadas buvo
Petras Savickas-„Kregždė“, gimęs 1924 metais Alytaus
apskrityje, Daugų valsčiuje, Zvirgždėnų kaime, ten anks­
čiau ir gyvenęs,. nukautas 1949 m. lapkričio 26 d., kai
buvo sunaikinta mūsų slėptuvė. Kartu su juo buvo nu­
kauti šie asmenys:
„Kregždės“ pavaduotojas Juozas Baranauskas-„5amas“, gimęs 1922 ar 1923 metais Alytaus apskrityje, Alo­
vės valsčiuje, Mieliūnų kaime, ten pat anksčiau ir gyvenęs.
Eilinis gaujos dalyvis Antanas Stankevičius-„Vakaras“, gimęs 1924 ar 1925 metais, kilęs iš Varėnos apskri­
ties, Perlojos valsčiaus, Sapiegiškio kaimo.
Eilinė gaujos dalyvė Bronė Diksaitė, gimusi 1924 me­
tais, iš Alovės valsčiaus Bogušiškių kaimo, „Kregždės“
sugyventinė, mano sesuo, gaujoje buvo nuo 1949 metų
vasario mėnesio.
Apygardos štabo narys, „Dainavos“ apygardos vado
pavaduotojas „Vieversys“.
„Kazimieraičio“ rinktinės „Vanago“ grupės vadas
„Girinis“, jo pavaduotojas „Kalvaitis“ ir „Klajūnas“ iš
„Girinio“ grupės.
„Vieversys“ atėjo į „Kregždės“ slėptuvę susitikti su
„Giriniu“ ir, iki pastarasis atvyko, išbuvo mūsų slėptuvėje
dešimt dienų. Po dešimties dienų pasirodė „Girinis“, lydi­
mas „Kalvaičio“ ir „Klajūno“. Jie atėjo vakare, o rytą
jau buvo nukauti kartu su mano minėtais gaujos daly­
viais.
Be „Vieversio“, iš štabo dar pažinojau „Dainavos“
apygardos vadą „Dzūką“,— kitų duomenų apie jį nežinau.
Pažįstu jį nuo 1948 metų vasaros. Tuomet jis ateidavo
į mūsų gaujos slėptuvę ir kalbėdavosi su vadu „Kregžde“.

Susipažindamas su kiekvienu „Kregždės“ gaujos dalyviu,
jis vadindavo save „Dzūku“. Taip jį vadino ir „Kregždė“.
Kiek prisimenu, „Dzūkas“ tuomet dar nebuvo apygardos
vadas, o vado pavaduotojas. Kada-jis tapo vadu, nežinau.
Sušipažinęs su „Dzuku“, dar keletą kartų buvau su juo
susitikęs.
Šiais metais mačiau jį du kartus. Pirmą kartą — gegu­
žės mėnesį, kai Varčios miške tarp Daugų ir Alovės valsčių
vyko visų Lietuvos pietuose veikiančių junginių vadų pa­
sitarimas. Būdamas sužeistas, buvau tuo metu „Vanago“
pirmosios grupės antrojo skyriaus vado Gabrio Tursko„Bieliūno“ slėptuvėje. Turskas gimęs 1919 ar 1920 metais,
kilęs iš Daugų valsčiaus, Zvirgždėnų kaimo. „Dzūkas“
keletą kartų buvo užėjęs į musų slėptuvę.
Iš štabo darbuotojų dar pažįstu „Audriūną“ iš Alytaus.
Jo vardas Mikas. Mes laikėme jį inteligentu. Kokias parei­
gas jis ėjo „Dainavos“ apygardoje, nežinau. Jį dažnai
galima buvo matyti kartu su „Dzūku“. Kartu su „Dzūku“
jo slėptuvėje gyvena Petrauskas-„Guoba“ iš Daugų vals­
čiaus ir „Vasaris“ iš Butrimonių valsčiaus.
1949 m. rugsėjo 23 d. Kalesninkų miške, netoli Alovės
valsčiaus Žarnaučiznos kaimo, buvo sunaikinta „Dainavos“
apygardos štabo slėptuvė. Sį įvykį tyrė „Viesulas“ ir apie
jį parašė pranešimą. Tame pranešime buvo sakoma, jog
tada, kai kareiviai rado slėptuvę, joje buvo du gaujos daly­
viai: Juozas (vardas netikslus) Makaravičius-„Zilvitis“, gi­
męs 1924 ar 1925 metais, gyvenęs netoli Perlojos valsčiaus
Nedzingės miestelio (jo brolis Julius Makaravičius, gimęs
1926 ar 1928 metais, yra gaujoje ir turi slapyvardį „Var­
pas“). Antras, nukautas toje slėptuvėje, buvo „Mažytis“ *.
„Kregždė“ sakė, kad jis ne vietinis, iš kažkur toli, rodos,
iš Klaipėdos. Kokias pareigas ėjo gaujoje „Mažytis“ ir „Žil­
vitis“ pastaruoju metu, nežinau. Praeitą žiemą „Žilvitis“
priklausė „Kazimieraičio“ rinktinės štabui ir gyveno
* Piplys Kazys, gimęs 1923 metais. Prasidėjus karui tarp Tarybų
Sąjungos ir fašistinės Vokietijos, aktyviai dalyvavo Pakuonio mies­
telyje suorganizuotame „aktyvistų“ būryje.
Išvadavus Lietuvą iš hitlerinės okupacijos, K- Piplys įstojo į na­
cionalistines ginkluotas gaujas, kurios siautėjo Alytaus ir Marijam­
polės apskrityse. 1947 metų gruodžio mėnesį, „Tauro“ banditiniam
štabui padedant, perėjo Tarybų Sąjungos sieną į Lenkiją. Atsidūręs
Vakarų Vokietijoje, užmezgė ryšius su JAV žvalgyba. Praėjęs spe­
cialų apmokymą šnipų mokykloje, 1949 m. gegužės 1 d. su diver­
santų grupe buvo permestas j Lietuvos TSR.

vienoje slėptuvėje su rinktinės vadu Vaclovu Voveriu-,.Žai­
bu“. „Žaibas“ nukautas 1949 metais, anksti pavasarį.
Pietų Lietuvos „partizanų“ vadas yra RamanauskasV an ag as“ iš Alytaus. Jį pažinau dar anksčiau, kai mo­
kiausi Alytaus amatų mokykloje. Ramanauskas-„Vanagas“
ateidavo pas mus į klasę ir kalbėdavosi su vienu moki­
niu, kurio pavardės dabar neprisimenu. Kas buvo „Vana­
gas“ anksčiau, nežinau. Iš mano skaitytų gaujos doku­
mentų ir iš „Kregždės“ pasakojimų žinau, kad Ramanaus­
kas-,.Vanagas“ vadovauja pietų Lietuvos gaujoms.
1948
metų spalio ar lapkričio mėnesį mačiau „Vana­
gą“ Kalesninkų miško pakraštyje, tarp Alovės valsčiaus
Zidonių ir Žarnaučiznos kaimų, prie tuometinės mūsų,
„Kregždės“ gaujos, slėptuvės. „Vanagas“ buvo atėjęs pas
„Kregždę“ kartu su „Žaibu“, „Šermukšniu“, „Žilvičiu“ ir
„Kerštu“. Jų apsilankymo metu mes — „Vanagas“, „Žai­
bas“, „Šermukšnis“, Kerštas“, „Šamas“, „Kregždė“ ir aš —
nusifotografavome. Fotografavo „Žilvitis“.
Kartu su „Vanagu“ visą laiką gyvena „Viesulas“ ir
„Varpas“. Vytas Kuzmickas-„Viesulas“, gimęs 1924 ar
1925 metais, kilęs iš Alovės valsčiaus Būdos kaimo. Jis
tvarko žvalgybos reikalus Alovės, Alytaus ir Butrimonių
valsčiuose, renka žinias, kas iš gyventojų išdavinėja ban­
ditus. „Viesulas“ pats žudė valstiečius, įtariamus esant
lojaliais Tarybų valdžiai.
1950

m.

balandžio 21 d.

Gyvendamas slėptuvėje, kuri buvo susekta praeitų me­
tų lapkričio 26 d., rašydavau apžvalgas apie gaujų veiklą
„Geležinio vilko“ grupės rajone, apie VSM organų grupių
veiksmus ir Tarybų valdžios vykdomas priemones.
1949
metų rugpiūčio ar rugsėjo mėnesį kartą į „Kregž­
dės“ slėptuvę atėjo „Bieliūnas“ ir atnešė „Kregždei“ pa­
rašytą pranešimą apie savo skyriaus veiklą. Savo prane­
šime „Bieliūnas“ rašė, kad jo žmonės nužudė Alovės vals­
čiaus Pagurinių kaimo gyventoją Kostą Lekavičių. Prie
savo pranešimo „Bieliūnas“ pridėjo nužudytojo Kosto Le­
kavičiaus pasą ir karinį bilietą. Tą jo pranešimą vėliau
įtraukiau į „Kregždės“ gaujos veiklos apžvalgą.
Apie Alovės valsčiaus Mieliūnų kaimo gyventojo Jono
Matašinsko nužudymą sužinojau 1949 metų lapkričio

mėnesį, maždaug prieš savaitę iki musų slėptuvės sunai­
kinimo.
„Kregždė“, „Šamas“ ir „Vakaras“, grįžę naktį į slėptu­
vę, atnešė Jono Matašinsko pasą bei karinį bilietą ir pa­
reiškė nužudę jį. Tuomet bunkeryje buvo dar „Vieversys“.
Jie visi ėmė kalbėti apie tą nužudymą ir juoktis. Iš jų
pokalbio supratau, jog jie nužudė Matašinską už tai, kad
jis išdavęs VSM organams slėptuvę, buvusią pas Alovės
valsčiaus Pocelonių kaimo gyventoją Edvardą Cečėtą.
Toje slėptuvėje buvo nukauti trys „partizanai“.
Apie tai, kad gaujos dalyviai ruošėsi nužudyti Joną
Matašinską, žinojau, nes „Šamas“ kartą pareiškė, jog Matašinskas išdavęs pas Edvardą Cečėtą įrengtą slėptuvę ir
už tai turįs būti likviduotas.
Minėtoje slėptuvėje buvo ginklų, šaudmenų, patalynė
ir gaujos dokumentai. Ten buvo du vokiški rankiniai kul­
kosvaidžiai, du rusiški automatai, šeši šautuvai, devyni
pistoletai, keletas granatų ir daug šovinių.
Būdamas gaujoje, visą laiką turėjau vokišką šautuvą,
naganą, vieną granatą ir 40 šovinių šautuvui.
Bunkerio sunaikinimo metu miegojau, mane pažadino
sesuo Bronė. Man dar nespėjus atsipeikėti, „Vieversys“
atidarė angos dangtį ir išmetė granatą, o po to kartu su
„Kregžde“, „Samu“, „Giriniu“ ir „Kalvaičiu“ ėmė šaudyti
pro atvirą angą iš įvairių ginklų. Tai truko neilgai, nes
kareiviai įmetė į slėptuvę keletą granatų. Sprogimų bu­
vau apsvaigintas ir atsipeikėjau jau lauke.
ADSR f., r. 125, 1. 134— 141, 143—144.

Iš liudininkės V. LEKAVIČIENĖS* parodymų
1950 m. balandžio 24 d.

Mano vyras buvo nužudytas 1949 m. liepos 1 d. vaka­
re. Tą dieną namuose buvo visa mūsų šeima: vyras, trys
maži vaikai ir aš. Dar nemiegojome, kai atėjo keturi gink­
luoti nepažįstami banditai, apsirengę buržuazinės ka­
riuomenės uniforma. Kai kurie turėjo apsiaustus-palapines.
* Lekavičienė Veronika, Zigmo d., gimusi 1907 metais Alytaus
apskrityje, Alovės valsčiuje, Vabalių kaime.

Vienas banditas, matyt, vyresnysis, paklausė mano vy­
rą, ar jis nematė kareivių. Vyras atsakė nematęs. Tuomet
tas pats banditas ėmė reikalauti, kad vyras atiduotų jiems
kulkosvaidį ir du šautuvus, tačiau mano vyras ginklų
niekuomet neturėjo ir atsakė banditams jų neturįs. Ban­
ditas liepė duoti jiems maišų. Mes atsakėme neturį tuščių.
Tada tas pats banditas kartu su kitu, kurį jie vadino
„Tankistu“, nuėjo į sandėlį, išpylė iš maišų grūdus ir
kruopas ir, paėmę keturis maišus, sudėjo į juos drabu­
žius ir lašinius. Paskui pirmasis banditas vėl įėjo į kam­
barį, kur, kito bandito saugomi, buvome mes visi, priėjo
prie mano vyro, sėdėjusio už stalo, smogė jam keletą
kartų į galvą pistoleto rankena ir du kartus iššovė. Su­
žeistas į galvą vyras pargriuvo ant grindų prie stalo.
Tas pats banditas uždegė žiebtuvėlį, prikišo jį prie gulin­
čio vyro ir trečią kartą šovė jam į galvą.
Tas banditas įspėjo mane, kad iki devintos valandos
ryto niekur iš namų neišeičiau ir niekam apie tai nepasa­
kočiau. Pasiėmę maišus, jie išėjo, rodos, į Plikionių miško
pusę. Turiu dar pasakyti, kad banditai paėmė vyro doku­
mentus — pasą ir karinį bilietą.
ADSR f., r. 125, 1. 145.
Iš J. JAKIMAVIČIAUS* parodymų
1952 m. balandžio 3, 12 d.

I ginkluotą nacionalistų gaują įstojau šiomis aplinky­
bėmis.
1951
m. balandžio 24 d., nuvažiavęs į mišką malkų,
sutikau „Rytą“ su „Aru“, kurie pasakė man, kad jeigu
aš noriu stoti į jų gaują, turiu nužudyti kurį nors akty­
vistą ir ateiti pas juos. Aš sutikau.
Kai sugrįžau namo, tą pačią dieną vakare pas mane
atėjo Antanas Bačinskas, Lačionių kaimo gyventojas, su
kuriuo susitarėme nužudyti ką nors iš aktyvistų. Kitą
dieną pakinkiau arklį, pasiėmiau kirvį ir, atėjus Bačinskui, kartu su juo nuvažiavome į Daugus. Po kelių valandų
grįžome. Aš buvau visai girtas ir užmigau. Netrukus Ba* Jakimavičius Jonas, Juozo s., gimęs 1933 metais Alytaus ap­
skrityje, Daugų valsčiuje, Lačionių kaime.

einskas mane pažadino ir pasakė, kad užpakaly mūsų
važiuoja Bilota *, kurį mes turime nužudyti.
Išlipęs iš savo vežimo, priėjau prie Bilotos ir papra­
šiau, kad jis mane priimtų į savd vežimą. Kelyje Bilotos
arklys buvo du kartus išsikinkęs, ir mes su juo vėl jį
pakinkėme. ArkliuMšsikinkius trečią kartą, mes su Bilota
vėl išlipome iš vežimo. Tuo metu priešaky mūsų važiavęs
Bačinskas sustojo ir priėjo prie mūsų. Aš čiupau Bilotą
už rankų, o Bačinskas smogė jam kirviu per galvą. Ta­
čiau Bilota dar nesugriuvo, ir aš, paėmęs iš Bačinsko
kirvį, smogiau jam dar kartą per galvą. Bačinskas paėmė
Bilotos šautuvą ir šovė į jį.
kartu su Bilota vežime sėdėjo moteris, kuri, mums
pradėjus mušti Bilotą, išsigando ir pabėgo. Palikę už­
muštą Bilotą ant kelio, mes su Bačinsku, paėmę jo šau­
tuvą ir šovinius, vėl sėdome į savo vežimą ir tuojau nu­
važiavome namo, į Lačionių kaimą.
Bačinskas paėmė dar anksčiau pas jį paslėptą šautuvą,
ir abu ginkluoti tą pačią dieną išėjome į Pivašiūnų mišką.
Kitą dieną miške sutikome gaujos dalyvio „Aro“ seserį
Marytę Baliukonytę, kuri pasakė mums, kad Pivašiūnų
miške yra banditų, ir parodė, kur jų ieškoti.
Nuėjome pas juos ir radome „Rytą“, „Arą“ „Jovarą“,
„Raketą“ ir „Putiną“. Papasakoję, kaip nužudėme liaudies
gynėją Bilotą, paprašėme, kad gaujos vadas „Rytas“ pri­
imtų mus pas save. Jis sutiko priimti ir tuojau davė
mums slapyvardžius: man — „Karvelio“, Bačinskui—
„Balandžio“.
1952 m. balandžio 9 d.

Banditams nužudžius kolūkio pirmininką, apie 1951 me­
tų liepos pabaigą ar rugpiūčio pradžią „Deksnys“ su savo
gauja išėjo į Varėnos mišką. Prieš tai buvau perkeltas
į jo gaują ir visą laiką jai priklausiau. Iš viso Petro Karnausko-„Deksnio“ gaujoje buvo šeši žmonės.
Gaujos vadas „Deksnys“ turėjo rusišką automatą ir
granatą, kiti gaujos dalyviai — vokiškus šautuvus.
* Bilota Petras, Motiejaus s., gimęs 1917 metais Alytaus apskri­
tyje, Daugų valsčiuje, Pivašiūnų kaime. 1946 m. kovo 1 d. įstojo
į Daugų valsčiaus liaudies gynėjų eiles. Buvo drąsus, pavyzdingas
ir drausmingas kovotojas. Dalyvavo kovose su buržuazinių nocionalistų ginkluotomis gaujomis.

„Girinis“, „Putinas“ ir „Briedis“ turėjo ir pistoletus, aš —
vokišką šautuvą ir granatą.
„Deksnio“ ir kitų gaujų uždavinys buvo su ginklu
rankoje kovoti prieš Tarybų valdžią, vykdyti teroro aktus
prieš Tarybų valdžios atstovus — partinius bei tarybinius
aktyvistus,— naikinti kolūkius, deginti namus bei įvai­
rias įstaigas.
Man esant gaujose, buvo nužudyti du kolūkių pirmi­
ninkai. Be to, „Deksnys“ ketino nužudyti Daugų ar Va­
rėnos rajono Žilinėlių kaimo gyventoją „Ėglį“, pas kurį
buvo įrengtas bunkeris, todėl, kad jis buvo lojalus Tary­
bų valdžiai.

Dažnai keldavomės iš vieno miško į kitą todėl, kad
neturėjome nuolatinių slėptuvių, bunkerių, o ilgai būti
viename miške bijojome, kad kareiviai mūsų nesusektų.
Vienas bunkeris yra Daugų rajone, Dusmenėlių kaime,
pas Joną Baliukonį. Jis įrengtas kieme prie tvoros deši­
nėje namo pusėje. Tame bunkeryje su „Giriniu“ gyvenau
tris mėnesius, nuo 1952 metų sausio iki balandžio mė­
nesio.
Kitas bunkeris yra pas Daugų rajono Geidukonių kai­
mo gyventoją Dominą Jaruševičių, įrengtas tvarto gale.
Ten gyvenau vieną savaitę su „Deksniu“ ir „Giriniu“.
1952 m. balandžio 10 d.

1952 m. balandžio 10 d.

„Varpą“ ir jo gaujos dalyvius pažįstu. 1951 metų va­
sarą,, mėnesio ir dienos neprisimenu, „Ryto“ gauja Kales­
ninkų miške susitiko su „Varpo“ gauja. Septynias dienas
gyvenome kartu su jais. Tuomet ir susipažinau su tos
gaujos dalyviais. Tomis dienomis mes visi ėjome į kai­
mus ir apiplėšinėjome vietinius gyventojus, atimdami iš
jų maisto produktus. Sekančią dieną po mūsų susitikimo
su „Varpo“ gauja antrą kartą parašiau pareiškimą „Ge­
ležinio vilko“ tėvūnijos vadui, prašydamas jį priimti ma­
ne į ginkluotą gaują.
„Geležinio vilko“ tėvūnijos vadas buvo „Varpas“. Tė­
vūnijai priklausė keletas g au jų —„Ryto“, „Beržo“, „Deks­
nio“ ir „Biliūno“. Visos jos buvo pavaldžios tėvūnijos
vadui.
, Po priesaikos buvau paskirtas į „Deksnio“ gaują. Po
kelių dienų su gaujos vadu ir kitais jos dalyviais išėjau
į Varėnos mišką, o kitos gaujos liko ten pat. Būdami
Varėnos miške, nieko daugiau neveikėme, tik vaikščiojome
po kaimus ir, grasindami ginklu, imdavome iš gyventojų
sau maistą.
Po dviejų mėnesių nuėjome į Pivašiūnų mišką, kur
susitikome su „Biliūno“, „Varpo“, „Beržo“ ir „Vanago“
gaujomis. Ten buvome vieną dieną, o paskui išsiskirstėme.
„Deksnio“ gauja, kuriai aš priklausiau, išėjo į Dusmenėlių
mišką, o kur išėjo kitos gaujos, nežinau. Dusmenėlių miš­
ke buvome tris dienas, o paskui vaikščiojome po kitus miš­
kus, kurių dabar neprisimenu.

Anksčiau „Ryto“ gauja kaimuose bunkerių neturėjo.
Tuomet mums buvo sunkus metas, mes slapstėmės miš­
kuose. Tačiau tiksliai negaliu pasakyti, gal kur nors ir
buvo bunkerių. Tiesa, turėjome du bunkerius miškuose,
vieną — Lačionių, kitą — Pivašiūnų miške. Tuos bunke­
rius kareiviai surado ir sunaikino. Mūsiškių tuomet juose
nebuvo.
Man esant ginkluotoje „Ryto“ gaujoje, buvo nužudyti
du kolūkių pirmininkai. Daugiau tuo metu nieko nenužudėme. Kolūkio pirmininkas Lebeliūnas, Daugų rajono
Kirklionių kaimo gyventojas, buvo nužudytas šiomis ap­
linkybėmis. Maždaug prieš savaitę iki to įvykio „Ryto“
gauja buvo Dusmenėlių miške. 1951 m. liepos 16 d. atėjo
„Deksnio“ gauja. Po dviejų dienų abi gaujos perėjo į Pa­
varėnio mišką, kur buvo iki liepos 22 d. Tos dienos rytą
pas mus atėjo Jonas Plonadūmis ir „Ėglis“ — Varėnos
rajono Žilinėlių kaimo gyventojas. „Ėglis“ atsinešė du lit­
rus naminės degtinės. Visi ėmėme gerti. Po kelių valandų
pas mus atėjo keturios merginos: dvi Plonadūmio sese­
ry s — Marytė ir Ona, „Vėtros“ sesuo Tarasevičiūtė ir
„Rita“. Už poros valandų jos išėjo namo. Merginoms iš­
ėjus, „Ėglis“ ir Plonadūmis su gaujų vadais paėjo į šalį
pasikalbėti, tačiau ką jie kalbėjo, nežinau. Paskui jie abu
irgi išėjo namo. Vakare, jau visai sutemus, visi nuėjome
į Pavarėnio kaimą ir užėjome pas mūsų ryšininkę „Ritą“.
Aš su „Švendre“, „Rytui“ įsakius, likau lauke stovėti sar­
gyboje. Maždaug už valandos mus pakeitė „Putinas“ su
„Ąžuolu“, o mes įėjome į vidų. Netrukus atėjo Plonadū-

mis ir nuvede mus visus pas kolūkio pirmininfcą Lebeliūną.
Apsupome jo namą. Gaujų vadai „Rytas“ su „Deksniu“,
„Jovaras“, „Vėtra“ ir „Briedis“ įėjo j vidų ir iš auto­
mato nušovė Lebeliūną *. Po to visi vėl užėjome pas
„Ritą“, atsigėrėme vandens ir nuėjome j Dusmenėlių miš­
ką. Taip buvo nužudytas kolūkio pirmininkas Lebeliūnas.
Jį nužudant, dalyvavau ir aš.
Dusmenėlių miške buvome visą dieną, o vakare nuėjo­
me j Eigelionių mišką. Kitą dieną ten pas mus atėjo
Trakenavičius, kuris kažką kalbėjosi su gaujų vadais
„Rytu“ ir „Deksniu“. Paskui „Rytas“ su „Deksniu“ nusi­
rengė, nusiavė ir kažkur išėjo. Netrukus paskui juos išėjo
„Jovaras“ ir „Briedis“. Tą pačią dieną vakare visi keturi
grįžo, apsirengė, ir mes visi tuojau išėjome į Kalesninkų
mišką. Kitą dieną „Rytas“ papasakojo, kad jie nužudė
kolūkio pirmininką Pliauską.
Nežinau, už ką buvo nužudytas kolūkio pirmininkas
Lebeliūnas. Pliauska buvo nužudytas kaip aktyvus kolūkio
organizatorius.
1952 m. balandžio 12 d.

„Ryto“ gauja plėšė vietinius gyventojus, atiminėjo iš
jų maistą, drabužius ir avalynę. Plėšimai vykdavo nakti­
mis įvairiuose Daugų rajono kaimuose. Tų kaimų pava­
dinimų ir apiplėštų valstiečių pavardžių dabar neprisi­
menu.
1951
metų gegužės ar birželio mėnesį aš su kitais gau­
jos dalyviais naktį užėjome pas vieną Daugų rajono
Eigelionių kaimo gyventoją, kurio pavardės neprisimenu,
ir paėmėme iš jo maisto ir baltinių. Bundžių kaime taip
pat paėmėme maisto ir baltinių, tačiau iš ko, dabar nepri­
simenu.
Be to, apiplėšėme Mikalavos kaimo gyventojus, o Kazimieravos kaime pas vieną moterį paėmėme chrominius
batus. „Ryto“ gauja labai dažnai apiplėšinėjo gyvento­
jus, todėl visko neprisimenu ir negaliu papasakoti.
ADSR f., r. 125, 1. 232, 235—243.
* Lebeliūnas Vincas, Andriaus s., gimęs 1898 metais. Buvo Dau­
gi] rajono Pavarėnio apylinkės „Dainavos“ kolūkio pirmininkas. Bū­
damas geras ūkio vadovas ir sumanus organizatorius, jis kovojo u?
kolūkio pakilimą ir darbo drausmės sustiprinimą.

Iš liudininkės M. PASTERNOKIENES* parodymų
1952 m. balandžio 4 d.

Aš buvau Daugų rajono liaudies gynėjo Petro Bilotos
nužudymo liudininkė. Jį nužudė buvę Daugų rajono La­
čionių kaimo gyventojai Antanas Bačinskas ir Jonas Jaki­
mavičius. Tai įvyko šiomis aplinkybėmis.
1951
metų balandžio pabaigoje, dienos dabar neprisi­
menu, ėjau į Daugų turgų. Už devynių ar dešimties kilo­
metrų nuo Daugų mane pasivijo vežimas, kuriame sėdėjo
Antanas Bačinskas ir Jonas Jakimavičius. Jie abu gyve­
no gretimame kaime ir buvo man pažįstami. Paprašiau,
kad mane pavėžėtų. Jie sutiko, ir aš važiavau kartu su
jais iki Daugų miesto.
Apie trečią ar ketvirtą valandą, sutvarkiusi savo rei­
kalus Dauguose, kartu su savo kaimynu Adolfu Zukevičiumi išėjau namo, į Pivašiūnų kaimą. Netoli Zvirgždėnų
kaimo mus pasivijo du vežimai. Pirmame važiavo liaudies
gynėjas Petras Bilota ir Jonas Jakimavičius. Paprašiau
Bilotą pavėžėti. Sėdau pas jį į vežimą, o Zukevičius pėsčias
nuėjo namo.
Važiuojant du kartus buvo išsikinkęs Bilotos arklys.
Abu kartus jį vėl pakinkė Jakimavičius. Trečią kartą
arkliui išsikinkius, Bilota išlipo iš vežimo, o Bačinskas
tuo metu aplenkė mus. Aš sėdėjau nugara į arklį. Staiga,
išgirdusi triukšmą, atsisukau ir pamačiau, kaip Jakima­
vičius smogė kirviu Bilotai per galvą. Išsigandusi iššokau
iš vežimo ir nubėgau pas Daugų rajono Kaniūkų kaimo
gyventoją Saulėną, kuriam papasakojau visa tai, ką bu­
vau mačiusi. Bebėgdama girdėjau šūvį.
ADSR f., r. 125, 1. 244.

Iš liudininkės S. LEBELIONAITĖS** parodymų
1951 m. lapkričio 9 d.

1951 m. liepos 22 d., sekmadienį, mes visi buvome
namuose. Apie 24 vai. kažkas pasibeldė į duris. Priėjusi
prie durų, mano motina Katrė Lebeliūnienė paklausė:
* Pasternokienė Monika, Adomo d., gimusi 1905 metais Alytaus
apskrityje, Daugų valsčiuje, Pivašiūnų kaime.
** Lebeliūnaitė Stefa, Vinco d., gimusi 1934 metai? Alytaus ap­
skrityje, Daugų valsčiuje, Kirklionių kaime.

„Kas ten?“ Iš gatvės atsakė: „Atidaryk!“ Kada mano
motina atidarė duris, į kambarį įėjo penki ar šeši nacio­
nalistų ginkluotos gaujos dalyviai. Visi jie buvo man
nepažįstami, turėjo įvairius ginklus. Įėję į vidų, banditai
paklausė motinos, kur jos vyras, t. y. mano tėvas Vincas
Lebeliūnas. Motina atsakė, kad Vincas Lebeliūnas namuo­
se, miega ant aukšto. Tada keletas banditų išėjo iš kam­
bario ir greit atvedė tėvą. Pradėjo tardyti, klausdami,
kiek laiko jis dirbąs kolūkio pirmininku. Tėvas atsa­
kė, kad kolūkio pirmininku jis dirbąs nuo 1950 metų rug­
sėjo mėnesio iki šiolei. Banditai pasakė tėvui, kad jis,
kaip kolūkio pirmininkas, gerai dirbąs ir padedąs Tarybų
valdžiai, kolūkyje pastatęs gyvulių fermą, o už tai nuo
Tarybų valdžios organų gavęs piniginę premiją —
5000 rublių, Į tai tėvas atsakė, kad jokių pinigų, dirbda­
mas kolūkio pirmininku, nėra .gavęs iš Tarybų valdžios.
Banditai nepatikėjo. Jie ėmė visus vertingus daiktus ir
dėjo į vieną ryšulį. Surinkę daiktus, jie išvedė tėvą į kitą
kambarį ir po kelių minučių ten iš automato jį nušovė.
Tada banditai vėl sugrįžo į mūsų kambarį ir padėjo ant
stalo raštelį, kuriame rašalu buvo užrašyta: „Dėmesio kol­
ūkių pirmininkai, sąskaitininkai ir brigadininkai! Jeigu ir
jūs gerai dirbsite Tarybų valdžiai, jus ištiks tas, kas ištiko
kolūkio pirmininką Vincą Lebeliūną“. Apačioje buvo pa­
rašyta: „Partizanai“.
Išeidami jie įspėjo mus, kad iki ryto niekur nepraneštume, ir pasakė, kad galėsime gyventi kaime arba išva­
žiuoti į miestą. Išėjo nežinoma kryptimi.
ADSR f., r. 78, 1. 102-103.

Iš liudininko A. JERUŠEVICIAUS * parodymų
1952 m. balandžio 26 d.

1952
m. balandžio 3 d., auštant, man ir mano šeimai
dar miegant, kažkas pabeldė į duris ir pareikalavo ati­
daryti. Aš atsikėliau, išėjau į prieangį ir, atidaręs duris,
pamačiau du baltais maskuojamaisiais apsiaustais apsi­
rengusius vyriškius su šautuvais ant pečių. Vienas jų,
* Jeruševičius Antanas, Antano s., gimęs 1900 metais Alytaus ap­
skrityje, Jiezno valsčiuje, Gailiakiemio kaime.

П6

aukštesnio ūgio, kurį vėliau mačiau nukautą, laikydamas
rankoje į mane atkreiptą naganą, paklausė, ar namuose
nėra pašalinių. Aš atsakiau, kad, be mano šeimos, nieko
daugiau nėra.
Tuomet nepažįstamieji liepė man eiti į vidų, o patys,
šviesdami aplink žibintuvėliu, įėjo paskui mane. Įėję atsi­
sėdo prie stalo, užsirūkė ir paklausė, kas girdėti. Nežino­
damas, apie ką jie klausia ir, be to, nenorėdamas su jais
kalbėti, tiesiog atsakiau, kad nieko naujo negirdėti. Jie
pareiškė norį pailsėti ir išsidžiovinti drabužius bei avalynę.
Supratęs atėjus banditus ir bijodamas, kad jie nenužu­
dytų manęs, nieko jiems neatsakiau. Jie patys nusirengė,
nusiavė ir padžiovė savo drabužius bei autus prie pečiaus,
o pabudusiai mano žmonai liepė užkurti krosnį. Paskui jie
priėjo prie kitos kambario sienos, kur stovėjo vaikiška lo­
velė. Vienas atsigulė į ją, o kitas atsisėdo šalia. Šautuvus
jie pasistatė greta savęs. Mano žmona užkūrė krosnį, o aš
sėdėjau prie vaikų.
Rytą, apie aštuntą ar devintą valandą, abu banditai,
vienas gulėdamas, kitas sėdėdamas, užmigo, o žmona, už­
kūrusi krosnį, vėl priėjo prie vaikų. Pasakęs žmonai, jog
negaliu būti namie, kad eisiu į kolūkio fermą ir, gal būt,
pranešiu ten pirmininkui apie banditus, išėjau į kolūkį.
2mona su vaikais liko namie. Nuėjęs apie pusantro kilo­
metro nuo namų, už kokių 400—500 metrų nuo kolūkio
valdybos, išgirdau mano namuose šaudant. Pagalvojęs,
kad banditai žudo mano šeimą, išsigandau, įbėgau pas
kolūkio pirmininką ir pasakiau, kad mano namuose du
ginkluoti banditai šaudo, tur būt, žudo mano namiškius.
Pamatęs; kad aš išsigandęs ir blogai jaučiuosi, kolūkio
pirmininkas Mikas Bingelis liepė man pailsėti pas jį,
o pats išėjo į kolūkį. Truputį pailsėjęs, išėjau namo.
Įėjęs į kambarį, pamačiau ant grindų prie slenksčio krau­
jo klaną ir išmuštą langą. Namie buvo vienas vyresnysis
sūnus Vytautas, 10 metų. Jis man papasakojo, kad pas
mus buvo atėję liaudies gynėjai ir kad vienas banditas,
aukštesnio ūgio, kambaryje nušovė vieną liaudies gynėją,
o paskui lauke liaudies gynėjai nušovė jį. Antrasis ban­
ditas išbėgo lauk, tačiau buvo sulaikytas.
Iš sūnaus pasakojimų supratau, kad nušautą banditą,
žuvusį liaudies gynėją ir suimtąjį banditą liaudies gynėjai
kažkur išvežė. Kartu su jais tardymui išvažiavo ir mano
žmona. Netrukus liaudies gynėjai vėl atvyko ir liepė

man važiuoti kartu su jais tardymui į Aukštadvario
miestelį.
Nuvažiavęs į Aukštadvarį, pats pamačiau lavoną to
bandito, kuris rytą, įeidamas į mano namus, laikė atgręžęs
į mane naganą, o vėliau nušovė liaudies gynėją. Antrojo
bandito ten nebuvo. Iš žmonos ir liaudies gynėjų pasakoji­
mų supratau, kad jis tikrai buvo sulaikytas ir nuvestas
į VSM Daugų rajono skyriiį.
ADSR f., r. 125, 1. 247—248.

Iš liudininko A. NEVIDOMSKO* parodymų
1952 rti. balandžio 25 d.

1952 m. balandžio 3 d. kartu su liaudies gynėjų gru­
pe, vadovaujama VSM Daugų rajono skyriaus darbuoto­
jo kapitono Sogrino, dalyvavau, ieškant ir suimant gink­
luotų nacionalistų gaujų dalyvius Paraukavos kaimo apy­
linkėse, Daugų ir Jiezno rajonuose. Toje operacijoje
dalyvavo ir VSM Jiezno rajono skyriaus liaudies gynėjų
grupė.
Patikrinę keletą sodybų, ieškodami banditų, pasukome
pas Antaną Jeruševičių. Staiga išgirdome vieną po kito
du šūvius. Pasiskirstę į dvi grupes, ėmėme supti Jeruševičiaus sodybą iš dviejų pusių. Prie vienos mūsų grupės,
kurioje buvo kapitonas Sogrinas, prisijungė du Jiezno ra­
jono liaudies gynėjai.
Kai mes buvome už kokių 50—100 metrų nuo Jeruševičiaus namų, iš jų išbėgo du banditai. Vienas pasuko
į tą pusę, kur buvo kapitonas Sogrinas su keliais liaudies
gynėjais, o antras — į kitą pusę. Paskui antrąjį nubėgo
išėjęs iš namo Jiezno rajono liaudies gynėjas ir iš auto­
mato nušovė jį. Pirmasis banditas susidūrė su Sogrino
ir liaudies gynėjų grupe, metė šautuvą ir pakėlė rankas.
Suimtas jis pasisakė esąs gaujos dalyvis „Karvelis“. Pa­
siėmę jo šautuvą, visi nuėjome pas Jeruševičių. Viduje
pamatėme ant slenksčio, tarp prieangio ir kambario,
gulintį nukautą vieną Jiezno rajono liaudies gynėją.
Namuose buvo Jeruševičiaus žmona ir maža duktė. Paties
* Nevidomskas Aleksas, Jono s., gimęs 1926 metais Trakų apskri­
tyje, Onuškio valsčiuje, Pasamovės kaime.

Antano Jeruševičiaus nebuvo. Jo žmona pasakė, kad jis
išėjęs rytą iš namų į kolūkio fermą šerti gyvulių.
Netrukus atėjo Jiezno rajono liaudies gynėjas, kuris
vijosi ir nušovė antrąjį banditą. Jis pasakė įėjęs kartu su
kitu liaudies gynėju pas Jeruševičių patikrinti, ar nėra
ten banditų. Atidarę iš prieangio duris į kambarį, jie pa­
matė ten du banditus. Vienas jų (vėliau buvo nukautas)
tuojau šovė ir pataikė į liaudies gynėją tuo metu, kai jis
buvo beįeinąs į kambarį. Išgirdęs šūvį, antrasis liaudies
gynėjas puolė į vidų, o banditai pro langą šoko į gatvę.
Jis leidosi vytis tą banditą, kuris nušovė jo draugą —
Jiezno liaudies gynėją, ir iš automato jį nušovė. Antrąjį
banditą, „Karvelio“ slapyvardžiu, sulaikė kapitono Sog­
rino vadovaujama liaudies gynėjų grupė.
Paskui kruopščiai apžiūrėjome Jeruševičiaus namus ir
radome daugiau kaip 80 šovinių, du maskuojamuosius
apsiaustus ir vieną žygio krepšelį su korespondencija ir
nuotraukomis. Buvo surašyti aktai, kad vienas banditas
nukautas, vienas suimtas ir kad vienas Jiezno rajono
liaudies gynėjas banditų nužudytas. Surašant aktą, suim­
tasis banditas pasisakė esąs Jakimavičius Jonas, Juozo s.
ADSR f., r. 125, 1. 245—246.

„VANAGAI“ ŠILŲ MIŠKUOSE

Iš P. VAITKAUS* parodymų
1952 m. spalio 24 d.

1945 metų balandžio mėnesį, būdamas nusistatęs prieš
Tarybų valdžią, banditui „Profesoriui“ pasiūlius, savo
noru įstojau į nacionalistų gaują ir gavau slapyvardį
„Genys“.
Būdamas gaujoje, iš pradžių eiliniu, o nuo 1945 metų
liepos mėnesio skyriaus, vėliau gaujos vadu, dalyvavau
ginkluotoje kovoje prieš Tarybų valdžią, turėjau automa­
tą ir pistoletą.
1945 metų balandžio mėnesį su vado „Šerno“ gauja
dalyvavau Varėnos rajono Rudnios miestelio ginkluotame
užpuolime,— norėjome sunaikinti ten esančią liaudies
gynėjų įgulą, išžudyti VRLK skyriaus darbuotojus ir pa­
leisti iš kalėjimo suimtuosius. Naktį išėjome iš savo sto­
vyklos ir nuėjome į Rudnią. Gaujos vadas įsakė apšaudyti
miestelį. Aš šaudžiau iš kulkosvaidžio pietinėje miestelio
pusėje.
Netrukus miestelio centre kilo gaisras, ir šaudymas iš
ten į mūsų pusę nutrūko. Tuomet vadas „Šernas“ mane,
„Kovą“ ir „Povą“ nusiuntė saugoti kelio į Marcinkonis,
kad iš ten negalėtų atvykti pastiprinimas.
Vėliau, maždaug po valandos, vadas nusiuntė mane
į miestelio centrą. Nuėjęs pamačiau gatvėje degančius
kažkokius dokumentus. Prie manęs priėjo vienas paleistas
iš kalėjimo vyriškis, kurio pavardės nežinau, ir pasakė,
kad arklidėje prie VRLK skyriaus yra arklių. Aš išlaužiau
arklidės duris ir išsivedžiau arklį, o kitus du išsivedė kiti
banditai. Be to, paėmiau vieną maišą avižų ir vieną —
kviečių. Netrukus iš miestelio išvažiavome. Grįždamas iš

kitų banditų girdėjau, kad buvo paleisti iš kalėjimo suim­
tieji ir paimti is sandėlio ginklai. Vėliau girdėjau iš ko
neprisimenu, kad užpuolimo metu buvo. sužeistas’ vienas
liaudies gynėjas.
1945 metų gruodžio mėnesį kartu su „Merkio“ gaujos
banditais dalyvavau ginkluotame Varėnos rajono Merkines miestelio užpuolime. Man ir gaujos dalyviams „Kostui.,I ’.’Ll?Pa,1 * Nemunui“, „Vieversiui“, „Linui“, „GardiРтШ . ir »Lglei vadas „Merkys“ įsakė saugoti Merkinės—
Varėnos kelią, o kiti banditai tuo metu puolė miestelį.
,v. Pastiprinimas iš Varėnos į Merkinę neatvyko, ir mes
išbuvome ant kelio kelias valandas, puolimui pasibaigus,
grįžome atgal. Po kelių dienų sužinojau, kad užpuolimo
metu miestelyje buvo daug nukautų *. Aš pats žuvusiųjų
nemačiau. Kas man tai pasakojo, neprisimenu.
, . ,£‘Ч л
^ rt.u su KauJ‘0S dalyviais „Merkiu“, „Kišj. ’
”G.ardinu“, „Egle“, „Nemunu“,
„Linu , „Planeta , „Povu“ ir „Vieversiu“ dalyvavau, už­
puolantį Varėnos rajono Perlojos miestelį. Mūsų tikslas
buvo išžudyti ten esančius liaudies gynėjus. Naktį atvykę
į miestelį ir susiskirstę į kelias grupes, ėmėme daryti kratas miestelio gyventojų namuose, ieškodami liaudies gyViena grupė rado liaudies gynėjų ir pradėjo į juos
šaudyti. Ir aš^nuėjau į šaudymo vietą ir šaudžiau. Perlojoje tą naktį ^žuvo trys liaudies gynėjai ir viena moteris.
Kas juos nušovė, nežinau, nes visi šaudėme.
1946 metų sausio mėnesį „Vaidilučiui“ pasiūlius, aš,
„Liepa , „Vieversys , „Aušra“ ir „Adomėlis“ vieną naktį
nuėjome pas Mergažerio kaimo gyventoją Domininką
Vaitkų ir girtavome pas jį. Po kiek laiko, kieme stovėda­
mas sargyboje^ pamačiau gatvėje grupę ginkluotų žmo­
nių, kurių priešakyje vienas ėjo su šunimi. Aš šoviau į jį.
Jis parkrito, o as ir kiti banditai iš kaimo pabėgome
į mišką. Vėliau girdėjau, iš ko, neprisimenu, kad tą va­
karą banditai sužeidę vieną kareivį.
• T cn cto* ,19^
vasario mėnesį, naktį, rinkimų
. Aukščiausiąją Tarybą išvakarėse, vadui „Mer­
kiui“ įsakius, norėdami sutrukdyti rinkimus, aš ir gaujos
dalyviai „Nemunas“, „Alksnis“, „Eglė“, „Šilas“, „Liepa“
ir „Vieversys“ nuėjome į Rudnios—-Varėnos plentą. Pasu-

коше į Barčių kaimą ir paėmėme dešimt vyrų su pjūklais
ir kirviais. Maždaug už kilometro nuo Barčių įsakiau iš­
ardyti telefono liniją, jungiančią Varėnos, Eišiškių ir
Rudnios rinkiminius punktus. Netoli nuo tos vietos nu­
plovėme stulpus ir perplovėme laidus, kad tie punktai
rinkimų dieną neturėtų jokių ryšių. Įvykdę tą diversiją,
mano gaujos dalyviai nuėjo į mišką. „Liepa“, „Vieversys“
ir „Šilas“ rinkimų dieną turėjo apšaudyti rinkiminį punk­
tą Mergažerio kaime, o aš su „Nemunu“, „Alksniu“ ir
„Egle“ — Dainavos ir Barčių kaimuose.
Rinkimų dienos rytą, jau prašvitus, apšaudėme rinki­
minius punktus minėtuose kaimuose, pasislėpę maždaug
už kilometro nuo jų. Paskui pasitraukėme. Aukų tuomet
nebuvo.
. . . . .
1946 metų rugsėjo mėnesį, vadui „Merkiui“ įsakius,
aš, „Nemunas“, „Vieversys“, „Alksnis“, „Povas“ ir „Algir­
das“ įvykdėme diversiją. Naktį už kilometro nuo Barčių
kaimo išardėme telefono liniją, jungiančią Varėną, Eišiš­
kes ir Rudnią, nuplovėme keletą telegrafo stulpų ir per­
plovėme laidus. Paskui grįžome į stovyklą.
1946 metų vasarą, mėnesio ir dienos neprisimenu, ei­
dami su „Nemunu“, „Yla“, „Povu“, „Mindaugu“, „Vie­
versiu“, „Liepa“, „Vanagu“ ir „Algirdu“ pro Varėnos ra­
jono Pauosupės kaimą, pamatėme ginkluotą vyriskj. No­
rėdami nušauti jį, maždaug už dviejų šimtų metrų nuo
Pauosupės suruošėme pasalas. Vėliau pamatėme Kašėtų
kaimo kryptimi einant du vyrus; vienas iš jų buvo gink­
luotas. Palaukę, kol jie prieis arčiau, „Nemunas“ ir „Vie­
versys“ nušovė ginkluotą vyriškį, o antrasis pakėlė ran­
kas aukštyn. Išėjome iš savo slėptuvės, paėmėme is
nužudytojo ginklą, lavoną palikome. Nuėjome į mišką, nu­
sivarydami antrąjį vyriškį. Paskui tardydami sužinojome,
kad jis apylinkės pirmininkas Martūnas, o nužudytasis
buvo valsčiaus partinis darbuotojas. Ištardę Martūną, pa­
leidome, o patys grįžome į savo stovyklą.
1946 metų lapkričio mėnesį, rodos, Spalio Socialis­
tinės revoliucijos metinių dieną, kartu su visa „Merkio
gauja, jam vadovaujant, išėjome iš savo stovyklos į plen­
tą tarp Varėnos I ir II. Ant plento, „Merkiui“ įsakius,
suruošėme pasalas, norėdami apšaudyti visus tuos, kurie
ginkluoti eis pro šalį. Po trijų -k etu rių valandų aš su
grupe banditų, „Merkiui“ įsakius, nuėjau užpulti Varė­
ną II. Maždaug už trijų šimtų metrų ėmėme šaudyti

į miestą ir į VRM skyrių. Paskui nuėjome į Vydenių kai­
mą. Ten pas vieną gyventoją paėmėme piūklą ir kirvį ir,
truputį paėjėję, išardėme telefono liniją: nuplovėme kele­
tą stulpų ir perplovėme laidus. Tai .padarę, nuėjome į miš­
ką. Kiek vėliau girdėjau, iš ko, neprisimenu, kad Varė­
nos apšaudymo metu žuvo vienas tarybinis karininkas.
1947
metų balandžio mėnesį mano vadovaujami „Po­
vas“, „Vieversys“, „Vanagas“, „Mindaugas“, „Algirdas“,
„Gintaras“, „Alksnis“ ir „Vilkas“ suruošė pasalas prie
Varėnos—Palkobalio kelio. Mūsų uždavinys buvo šau­
dyti visus ginkluotus žmones, vykstančius tuo keliu. Pa­
matę maždaug už dviejų kilometrų važiuojantį dviračiu
vyriškį, kažkuriam banditui pasiūlius, sulaikėme jį. „Po­
vas“ pasakė man, kad tai esąs Jakubavičius ir kad jis
palaikąs ryšius su Tarybų valdžios organais. Tuomet lie­
piau „Povui“, „Vilkui“ ir dar vienam banditui nuvesti
Jakubavičių pas gaujos vadą. Jie nuėjo. Grįžęs į stovyklą,
sužinojau, kad Jakubavičius buvo nužudytas, tačiau jo
lavono nemačiau ir nežinau, kas Jakubavičių nužudė.
Tos pačios dienos vakare su tais pačiais banditais
sutrukdėme Zervynų kaime vykusį spektaklį. Atėję į kai­
mą, įėjome į patalpas, kur vyko spektaklis, ir ėmėme
varyti žmones lauk. Dar nebaigę, išgirdome sargyboje
stovinčio bandito signalą — šūvį. Į mus, bėgančius į ne­
toliese esantį mišką, kažkas šaudė. Iš miško mes pradė­
jome šaudyti į kaimą. Vėliau sužinojau, iš ko, neprisime­
nu, kad tuomet nušovėme tris ir sužeidėme šešis žmones.
Po susišaudymo grįžome į savo stovyklą.
1947
metų balandžio mėnesį, gaujos vadui įsakius, aš,
„Šilas“, „Alksnis“, „Gintaras“, „Vilkas“ ir kiti suruošėme
pasalas miške ant Varėnos-Rudnios kelio, netoli Nožkūnų kaimo, laukdami praeinant ginkluotų žmonių. Tai
buvo dienos metu. Staiga pamatėme einant keliu į Rud­
nios miestelio pusę du žmones, vieną iš jų kariška uni­
forma. Ginklų jie neturėjo, todėl aš juos praleidau. Tuč­
tuojau prie manęs priėjo „Alksnis“ su „Šilu“ ir paklausė,
kodėl nenušovėme VSM skyriaus viršininko. Aš atsakiau
nepažįstąs jo ir liepiau jiems patiems nužudyti jį, jeigu
jie jį pažįstą. Tuomet „Alksnis“, „Šilas“ ir „Gintaras“
pavijo praeivius ir iš arti nušovė juos. Jie paėmė iš nu­
žudytųjų asmens dokumentus ir naganą iš kariškio.
1947
metų vasarą gaujos vadas „Merkys“ liepė man,
„Arui“, „Algirdui“, „Šilui“, „Sauliui“ ir kitiems, jų dabar

neprisimenu, nueiti į Varėnos rajono Ulbinų kaimą ir
paimti Komarovskius, Vladimirą ir antrąjį (jo vardo ne­
žinau), kurie, esą, būdami ginkluoti, nepriklauso gaujai
ir apiplėšinėja žmones. Netoli Ulbinų, pamiškėje, sutiko­
me Komarovskius, paėmėme juos ir nuvedėme į mišką.
Einančius paklausiau, kas jų kaime turi kiaulių. Komarovskiai atsakė žiną ir nuvedė į vieną sodybą. Aš ir „Aras“
įėjome į kiemą ir pamatėme penkiasdešimties kilogramų
kiaulę. „Aras“ nušovė ją. Seimininkas, kurio pavardės ir
vardo nežinau, pakinkė arklį, mes įkėlėme kiaulę į ve­
žimą ir nuvažiavome į mišką. „Šilas“ ir „Šaulys“ su vienu
Komarovskiu nuvažiavo į stovyklą, o aš, „Aras“ ir „Algir­
das“ su Vladimiru Komarovskiu nuėjome iš pradžių
į Dainavos kaimą, o iš ten — į Barčių, kur turėjome susi­
tikti su „Merkiu“.
Kitą dieną vakare miške netoli Barčių kaimo susitiko­
me „Merkį“. Jis ištardė Komarovskį, o paskui mišku nu­
ėjome į savo stovyklą. Kelyje „Merkys“ liepė man
nužudyti Vladimirą Komarovskį. Prisiartinau .prie Komarovskio maždaug už metro ir iš pistoleto į pakaušį nu­
šoviau jį. Ten pat palikę lavoną, nuėjome toliau. Tai įvy­
ko maždaug už penkių kilometrų nuo Palkobalio kaimo,
miške. Kai mes atvykome į stovyklą, gaujos vadas „Mer­
kys“ nusiuntė „Alksnį“ ir „Profesorių“ užkasti lavono.
Sužinojau, kad ir antrasis Komarovskis buvo nužudytas,
bet kas ir kur jį nužudė, nežinau. Jo lavono nemačiau.
1947
metų rudenį, tikslios datos neprisimenu, vieną
naktį su grupe banditų dalyvavau, apiplėšiant parduotuvę
Varėnos rajono Matuizų kaime. Kai atėjome į kaimą,
„Merkys“ liepė man surasti tris arklius su vežimais. Kol
su kitais dviem banditais ieškojau arklių, kiti gaujos
dalyviai plėšė parduotuvę. Privažiavę prie parduotuvės,
prikrovėme tris vežimus grūdų, konditerijos gaminių,
pramoninių bei galanterijos prekių ir išvažiavome iš kai­
mo. Tiesa, prieš išvažiuojant „Vanagas“ keletą kartų
šovė į mašinos, stovinčios prie parduotuvės, motorą. P a­
keliui banditai pasakojo tuomet nužudę už prekystalio
buvusią parduotuvės vedėją.
Tais pačiais metais, rodos, spalio mėnesį, sužinoję iš
vieno ryšininko, kad Zervynų kaime penki liaudies gynė­
jai suėmė ir veda į Rudnios miestelį vieną žmogų, nuta­
rėme suruošti pasalas. Aš, „Nemunas“, „Karys“, „Klebo­
nas“, „Giedrius“ ir kiti dieną nuėjome prie Rudnios—

Zervynų kelio ir pasislėpėme maždaug už dviejų kilo­
metrų nuo Zervynų. Staiga pamatėme Ūlos upės krantu,
netoli kelio, einančius penkis liaudies gynėjus. Palaukę,
kol jie prieis arčiau, už keturiasdešimties metrų nuo jų
ėmėme šaudyti. Tris liaudies gynėjus nušovėme, o du
pabėgo, palikę vedamą vyriškį, kurio pavardės nežinau.
Paėmę žuvusiųjų ginklus ir paleidę minėtą žmogų, grį­
žome į stovyklą.
1947 metų lapkričio mėnesį su „Merkio“ gauja dalyva­
vau, įsilaužiant į VSM Varėnos skyriaus darbuotojų butus.
Sutemus atvykome į miestą. „Merkys“ paskirstė mus į kele­
tą grupių. Mano grupei, kurią sudarė „Perlas“, „Kardas“,
„Audra“, „Liepa“, „Profesorius“, „Žvaigždė“, „Balandis“ ir
aš, buvo nurodyta užpulti namą, kuriame gyveno trys
VSM skyriaus karininkai. Gatvėje sutiktas žmogus, kurio
pavardės nežinau, parodė mums reikalingą namą. Priėję
prie jo, pamatėme ten degant šviesą; aš su „Audra“ įėjo­
me į kambarį ir, radę ten šeimininkus, paklausėme, kur
yra karininkai, šeimininkė atsakė, kad jie išėjo į klubą.
Mes padarėme bute kratą, paėmėme automatą, du laik­
rodžius, kostiumą bei kitus daiktus. Išeidamas apipyliau
žibalu patalynę ir padegiau. Tas namas sudegė. Gatvėje
įsakiau savo grupės žmonėms šaudyti į VSM skyriaus
būstinę, kuri buvo ne toliau, kaip už dviejų šimtų metrų.
Tuo pačiu metu vienas „Klebono“ grupės banditas metė
į vieną namą granatą ir apšaudė jį. Paskui mes pasitrau­
kėme. Vėliau girdėjau, iš ko, neprisimenu, kad Varėnos
užpuolimo metu žuvo vienas žmogus, tačiau kas, nežinau.
1948 metų gegužės mėnesį iš ryšininko, o vėliau ban­
dito Jono Budėno (nukautas 1948 metais lapkričio mėne­
sį) sužinojęs, kad į Barčių kaimą atvyko tarybinių bei par­
tinių darbuotojų, aš su banditų grupe, kurią sudarė
„Aras“, „Balandis“, „Karys“, „Profesorius“, „Tigras“,
„Gintaras“ ir „Šaulys“, nutariau suruošti pasalas ir išžu­
dyti juos. Tuo tikslu dienos metu nuvykome prie Barčių—
Varėnos kelio ir maždaug už kilometro nuo Barčių pasi­
slėpėme miške iš abiejų kelio pusių. Vakarop, dar nesu­
temus, pamatėme keliu iš Barčių atvažiuojantį sunkve­
žimį su ginkluotais žmonėmis. Mašinai prisiartinus prie
mūsų ne daugiau kaip už šimto metrų, daviau komandą
šaudyti į ją. Mašina tuojau sustojo, kai kurie žmonės
iššoko, o kiti liko joje ir ėmė šaudyti į mūsų pusę. Prasi­
dėjo susišaudymas, kuris truko apie dešimt minučių, kol

kita mašina atvažiavo kareiviai. Bijodami pradėti mūšį
su jais, pabėgome j mišką.
Sekančią dieną pas mane į bunkerį atėjo ryšininkas
Budėnas ir pranešė, kad praeitą dieną mes nušovėme vie­
nuolika ir sužeidėme dvylika žmonių.
Sužinoję iš Dainavos kaimo gyventojo Juozo Speteliūno, kad to paties kaimo gyventojas Julius Budėnas ir
jo motina palaiko ryšius su Tarybų valdžios organais,
aš, „Balandis“, „Perkūnas“ ir „Karys“ parašėme nutari­
mą nužudyti juos ir nusiuntėme jį rinktinės vadui.
1949 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį, priėmus tą nu­
tarimą, su minėtais gaujos dalyviais ir „Gaisru“ sute­
mus nuėjome į Dainavos kaimą. Žinodami, kur gyvena
Budėnas, nuėjome tiesiog pas jį. Ten dar degė šviesa.
Aš su „Kariu“ įėjau į vidų, o kiti liko kieme. Kambaryje
buvo Budėnas su motina. Jis sėdėjo už stalo, o^ motina —
ant lovos. Dviem šūviais iš priekio į galvą nušoviau Budėną, o paskui šoviau į jo motiną. Ji tuojau pargriuvo
ant grindų, ir aš maniau, kad nušoviau ją, tačiau vėliau
sužinojau, kad Budėnienė buvo tik sužeista. Paėmę me­
džioklinį šautuvą, iš to kaimo išėjome.
1949 metų pabaigoje ar 1950 metų pradžioje Dainavos
kaimo gyventojas Juozas Speteliūnas keletą kartų man
sakė, kad mokytojas Pranas Valickas palaiko ryšius su
Tarybų valdžios organais. Tuo remdamasis, 1950 metų
balandžio mėnesį aš su „Balandžiu“, „Perkūnu“ ir „Bar­
suku“ nutarėme jį nužudyti. 1950 metų gegužės mėnesį
įsakiau savo gaujos dalyviams „Balandžiui“ ir „Perkū­
nui“ nueiti į Dainavos kaimą ir nužudyti Valicką.
Vykdydami mano įsakymą, jie išėjo ir grįžę pranešė
nužudę krūmuose Valicką ir paėmę iš jo pistoletą, kurį
atsinešė su savim.
((
1950 metų rugpiūčio ar rugsėjo mėnesį su „Perkūnu
ir kitais gaujos dalyviais grįžau iš Giraitės kaimo į savo
stovyklą. Priėję Perlojos kaimą, nutarėme krūmuose pa­
laukti nakties, nes toliau reikėjo eiti atvira vietove. Tai
buvo dieną. Mes pasislėpėme prie vieno gyventojo dar­
žinės. Po kiek laiko pamatėme, kaip iš krūmų keliu išėjo
penki vyrai, kurie ir mus, matyt, pastebėjo, nes ėmė
artintis prie daržinės iš abiejų pusių. Perbėgome į kitą
pusę, tačiau ir ten pastebėjome ateinantį vyriškį su pisto­
letu rankoje. Bijodami, kad mūsų nesugautų, aš ir „Per­
kūnas“ iš automatų ėmėme šaudyti į jį. Vyriškis krito

ir nebeatsikėlė, 0 iilėš nubėgome į krūmus. To žmogaus
pavardės nežinau, prie jo nebuvome priėję ir nekratėme.
1950 metų vasarą, tikslios datos neprisimenu, rodos,
rugsėjo mėnesį, aš su „Perkūnu4 nuėjau į Mergažerio
kaimą, tačiau kokiu tikslu, dabar neprisimenu. Iš kaimo
gyventojų, kurių pavardžių neprisimenu, sužinojau, kad
Stasys Tamulevičius savo kaimynams minėjęs eilę žmo­
nių,, kurie palaiką ryšius su gauja. Mes su „Perkūnu“
nuėjome pas Tamulevičių ir radome jį su žmona namie.
Perspėjęs Tamulevičių, kad jis daugiau nieko nekalbėtų
apie mūsų ryšininkus, pistoleto rankena smogiau jam
per veidą, o „Perkūnas“ tuo metu lazda mušė jo žmoną.
Sumušę juos, išėjome.
Prisipažįstu esąs kaltas, kad plėšiau skaityklas, naiki­
nau jose esamą politinę ir grožinę literatūrą.
1951 metų balandžio mėnesį, susitikęs su rinktinės
vadu „Putinu“, gavau iš jo įsakymą naikinti klubus-skaityklas. Tą patį mėnesį su savo gaujos dalyviais dienos
metu nuėjome į Varėnos rajono Dainavos kaimo klubąskaityklą. Aš, „Karys“, „Balandis“ ir „Perkūnas“ įėjome
į vedėjos Bruzgytės kambarį, kuriame ji gyveno su savo
šeima. Liepiau jai atidaryti spintas, kartu su mumis nešti
į kiemą ten esančią literatūrą ir mesti į šulinį. Dalį knygų
sumėtėme į šulinį, o kitas suplėšėme. Paėmę iš skaityklos
radijo aparatą „Rodina“, išėjome iš kaimo.
1951
metų gegužės mėnesį, aš, „Karys“, „Balandis“
ir „Banginis“ sutemus nuėjome į buv. Cepelūnų dvarą,
norėdami apiplėšti klubą-skaityklą. Priėję prie namo, kur
buvo skaitykla ir mokykla, viename kambaryje pamatėme
šviesą ir įėjome. Ten radome mokytoją Montvilaitę ir
Karlono šeimą.. Aš liepiau jiems išnešti savo daiktus
į lauką ir patiems išeiti. Jiems tai padarius, įėjau į kam­
barį, kur buvo biblioteka, paėmiau radijo aparatą „Rodi­
na“, o knygas apipyliau žibalu ir padegiau. Namas sude­
gė, mes grįžome į mišką.
Apie 1951 metų birželio ar liepos mėnesį su „Kariu“
apiplėšiau klubą-skaityklą Krivilių ar Senkonių kaime.
Dieną nuėjome į tą kaimą ir pasukome tiesiog į klubąskaityklą. Ten radome Skamaraką. Aš liepiau jam ir „Ka­
riui“ nešti lauk knygas ir naikinti jas. Bijodamas mūsų,
Skamarakas padėjo išnešti knygas iš skaityklos. Išneštą
literatūrą suplėšėme ir padegėme. Paėmę radijo aparatą
„Rodina“, nuėjome į mišką.

Be to, man nedalyvaujant, mano gaujos dalyviai
..Balandis“, „Rytas“, „Gaisras“, „Banginis“ ir „Karys“
1951 metų vasarą ir tų pačių metų rugsėjo mėnesį Varė­
nos rajono Pabaronės ir Panočių kaimuose apiplėšė klubus-skaityklas. Jie sunaikino jose knygas ir paėmė iš
abiejų po radijo aparatą „Rodina“. Tai vėliau jie man
pranešė. Kaip jie tai padarė, nežinau, smulkiau jie man
nepasakojo.
Apie 1951 metų birželio mėnesį, man įsakius, gaujos
dalyviai „Banginis“ ir „Perkūnas“ nuėjo į Perlojos kaimą
apiplėšti jo gyventojų. Kitą dieną grįžę jie pranešė man,
kad Perlojos kaime padegę arklidę, kurioje sudegė sep­
tyni arkliai. Aš jiems nebuvau įsakęs padegti arklidės.
Jie atsinešė lašinių ir sūrio.
Į951 metų rugsėjo mėnesį mano gaujos dalyviai „Ka­
rys“, „Balandis“ ir „Banginis“ Baltarusijoje, Pavilancų
kaime, ir tų pačių metų gruodžio mėnesį Varėnos rajone,
Giraitės kaime, man nedalyvaujant, apiplėšė parduotuves
ir atvežė į bunkerį cukraus, saldainių, pramoninių prekių,
galanterijos gaminių,—■už kokią sumą, nežinau. Prisi­
plėštus daiktus sunaudojome savo reikalams.
Prisipažįstu, kad 1952 metų sausio mėnesį, sužinojęs
Barčių kaime iš Janinos Budėnienės, jog pas to paties
kaimo gyventoją Ciurilą yra du ginkluoti liaudies gynė­
jai, kartu su „Banginiu“ nužudžiau vieną iš jų — apylin­
kės pirmininką Koženevskį. Tai įvyko šiomis aplinkybė­
mis. Mums girtaujant Barčių kaime, pirtyje, Janina Bu­
tėnienė pasakė man, kad pas Ciurilą yra du ginkluoti
liaudies gynėjai. Aš ir „Banginis“ nuėjome pas Ciurilą,
norėdami nužudyti juos. Ten dar degė šviesa. Pažiūrėjęs
pro langą, pamačiau sėdinčius prie stalo du vyriškius ir
šeimininką. Kadangi vienas jų sėdėjo į langą nugara,
nutariau prieiti prie kito lango ir pažiūrėti iš kitos pusės.
Pamačiau, kaip vienas vyriškis atsikėlė ir nuėjo prie durų.
Aš pasitraukiau nuo lango. Tuo metu nuo prieangio pu­
sės pasigirdo balsas, klausiantis, kas čia. Liepiau jam
prieiti arčiau, tačiau jis nepaklausė ir užtaisė šautuvą.
Išgirdę šautuvo spynos trakštelėjimą, mes su „Banginiu“
pradėjome šaudyti į prieangį, kur stovėjo tas vyriškis.
Aš šaudžiau iš šautuvo, o „Banginis“ — iš automato.
Iš prieangio tuo metu į mus dar nešaudė. Ėmėme trauktis
iš ten, tačiau tuo metu į mus ėmė šaudyti iš namo. Mes
su „Banginiu“ dar keletą kartų šovėme į namą ir nu­

ėjome. Vėliau Sužinojome, kad pas Ciurilą tuomet nušo­
vėme apylinkes pirmininką Koženevskį.
1952
metais mano gaujos dalyviai, man nedalyvaujant ir be mano žinios, įvykdė kitus teroro aktus. Balan­
džio menesj Karys“ ir „Balandis“ Varėnos rajone, Rudmos Ūtos kelyje, apšaudė mašiną „Pobedą“ ir sužeidė
Varėnos rajono vykdomojo komiteto pirmininką.
n T ą . Patį mėnesį „Karys“, „Balandis“, „Mėnulis“ ir
„Banginis ^Eišiškių rajone nužudė apylinkės sekretorių
ir paėmė is jo partinį bilietą ir apylinkės dokumentus
Gegužes menesį „Balandis“, „Karys“ ir „Banginis“
prie Bingelių kaimo nužudė milicijos karininką * ir naeme iš jo pistoletą „TT“, o Varėnos rajono Slučajaus
kaime apipiešė parduotuvę ir paėmė pramoninių prekių
degtines, vyno ir cukraus. Tuos daiktus pats mačiau.’
Visus tuos faktus žinau iš gaujos dalyvių, nes jie man
kaip gaujos vadui, visa tai pranešė. Tačiau kokiomis
aplinkybėmis buvo įvykdyti visi tie nusikaltimai, nežinau
nes smulkiau apie tai man nepasakojo.
v
vis4 tų nusikaltimų, apie kuriuos jau pasakojau
as su gaujos dalyviais apiplėšinėjau gyventojus. 1947 me­
tų rudenį aš, „Merkys“, „Balandis“, „Profesorius“, „Kar­
das ir „Perlas“ nuėjome naktį į Varėnos rajono Bartelių
kaimą ir apiplešeme gyventoją Molį. Iš pradžių Molio
nMmUi0se« v-vS1 suėi° me І vidų, o paskui išėjome į kiemą.
„Merkys is pistoleto nušovė apie dvylikos pūdų kiaulę.
Seimininkas pakinkė arklį, mes įkėlėme kiaulę į vežimą
ir išvažiavome į mišką. Arklį vėliau grąžinome.
1948
metų spalio ar lapkričio mėnesį aš, „Balandis“
„Perlas . „Profesorius“ ir „Romutis“ apiplėšėme Varėnos
rajono Ulbinų kaimo gyventojus. Naktį atvykome į tą
kaimą ir užėjome pas Mykolą ar Povilą, gerai neprisimenu,
Ulbmą. As jejau į vidų, o kiti liko kieme. Ulbinui pasa­
kiau, kad paimsime iš jo kiaulę. Jis pradėjo verkti, ta­
čiau as nekreipiau į tai dėmesio ir, išėjęs į kiemą, pama­
čiau, kad kiti banditai jau paskerdė kiaulę ir pakrovė
į veznTią. Mes išvažiavome į mišką. Kiaulė svėrė apie
šimtą kilogramų.
^
Apiplėšiau ir kitus gyventojus Bartelių, Ulbinų, Dainavos, Kruvinų kaimuose — paėmiau iš jų lašinių, duonos,
* 1952 m. gegužės 8 d. prie Bingelių kaimo, einant tarnybines
pareigas banditai nužudė VRM Merkinės skyriaus jaunesnįjį mili­
cijos leitenantą Levulj Juozą, Juozo s., gimusį 1922 m.
1

sūrio. Dabar neprisimenu ir negaliu tiksliai nurodyti,
pas ką ir kiek kokių maisto produktų paėmiau. Plėšikavo
ir kiti mano gaujos dalyviai, tačiau kur, tiksliai nežinau.
Kiek prisimenu, 1950 metais „Karys“, „Balandis“ ir „Ban­
ginis“ atvežė iš Baltarusijos TSR dvi kiaules, o 1951 metų
rudenį — keturias kiaules, kurių kiekviena svėrė apie
šimtą kilogramų.
1949
metų rudenį, tikslios datos neprisimenu, mano
gaujos dalyvis, tuo metu turėjęs slapyvardį „Perkūnas“,
su „Balandžio“ grupės banditais „Daina“, „Barsuku“ ir
„Gintaru“ Tarybų Baltarusijoje, rodos, Parodūnės kaime,
padegė buvusio dvarininko rumus, kurie priklausė kol­
ūkiui. Sudegė keletas arklių, karvių ir kiaulių. Apie tai
pasakojo man „Perkūnas“.
ADSR f., r. 29, 1. 87—102.

Iš liudininko K- SABALIAUSKO* parodymų
1952 m. lapkričio 15 d.

Apie nacionalistų ginkluotos gaujos dalyvių sušaudy­
tas mano žmoną ir dukterį noriu pranešti štai ką. 1945 m.
gruodžio mėn., naktį iš 16-osios į 17-ąją, Perlojos mies­
telį užpuolė banditai. Miestelyje buvo liaudies gynėjai —
du broliai Beručkos, Andrius ir Vincas, Pranas Lukšys ir
Serafimas (pavardės ir tėvo vardo nežinau).
Tą vakarą, apie 11—12 valandą, aš su žmona ir duk­
terim Ona vakarieniavome namuose. Tuo metu netoli
mūsų, prie Andriaus Beručkos namo, įvyko smarkus su­
sišaudymas. Supratau, kad liaudies gynėjus užpuolė ban­
ditai. Užgesinau šviesą ir visi sužiurome ^ pro langą.
Mano žmona Benadė Sabaliauskienė-Beručkaitė ėmė verk­
ti, kad tikriausiai, banditai nužudė jos brolius Vincą ir
Andrių Beručkas. Netrukus, dar nenutilus šūviams, išgir­
dau, kad prie mūsų namo priėjo du žmonės; jie ėmė
laužti duris ir reikalauti atidaryti. Aš jiems atidariau.
Ant slenksčio pamačiau du ginkluotus vyrus, kurie man
suriko pakelti rankas aukštyn ir sekti paskui juos. Kada
atsidūriau kieme, vienas banditas liepė man gulti ant

sniego ir, atgręžęs į mane automatą, liko saugoti. Tuo
metu mano žmona, eidama iš kambario, tarpduryje su­
šuko: „Oi, manęs jau nėra!“, puolė atgal į vidų ir prie
lovos krito negyva, nes antras banditas, kuris buvo kieme,
į ją paleido seriją šūvių iš automato. Šaudydamas jis
įbėgo į kambarį iš paskos. Paleido keletą šūvių į mano
dukterį Oną. Ji, matyt, jau sužeista, išbėgo į kiemą ir
parkrito ant sniego šalia manęs iš dešinės. Tas pats
banditas gulinčią dukterį automato šūviais pribaigė.
Tada banditas, saugojęs mane, liepė man atsikelti,
eiti į trobą ir niekur neišeiti. Paskui mane užėjo ir jis,
bet, nieko nesakęs, greit pasitraukė.
Banditų, kurie nužudė mano žmoną ir dukterį, neat­
pažinau, nes buvo tamsu, o be to, aš blogai matau ir dar
buvau išsigandęs.
Banditų antpuolio metu žuvo liaudies gynėjai — And­
rius ir Vincas Beručkos ir Serafimas. Buvo sušaudytos
trys moterys: mano žmona, dukra ir dar viena, kurios
pavardės nežinau.
Mano žmona Benadė Sabaliauskienė, duktė Ona,
Andrius Beručka ir ta nepažįstama moteris buvo palaidoti
Perlojos miestelio kapinėse. Vincas Beručka buvo nuga­
bentas į Vilniaus ligoninę, ten mirė ir Vilniuje palaidotas,
o sužeistas Serafimas, gabenamas į Varėną, kelyje mirė;
kur palaidotas, nežinau.
ADSR f., r. 29, 1. 109— 110.

Iš liudininkės O. BUDENIENĖS* parodymų
1952 m. lapkričio 4 d.

Gyvendama Varėnos rajono Dainavos kaime, keletą
kartų buvau mačiusi gaujos dalyvius — Petrą Vaitkų„Genį“, kilusį iš Mergažerio kaimo, Pugačiauską-„Perkūną“, Lukoševičių-„Balandį“, Marytę Morkūnaitę-„Zibutę“,
Kaziulionį-,,Barsuką“. Banditai „Genys“ ir, kiek prisime­
nu, „Karys“ buvo mano namuose, sušaudė mano sūnų ir
sužeidė mane.
1 9 4 9 metų gruodžio mėnesį, vakare, jau sutemus, aš,
mano sūnus Julius Budėnas ir jo žmona Adelė Būdėnienė
* Būdėnienė Ona, Lauryno d., gimusi 1896 metais Alytaus ap­
skrityje, Varėnos valsčiuje, Giraitės kaime.

buvome namie. Aš prie namų išgirdau žingsnius ir kaž
kieno balsus. Netrukus į kambarį įėjo du finkluo i ban'
ditai: Petras Vaitkus-„Genys“ ir „Karys“ Genvs“ tnrė?n

aiftonfata
.au*oma^>
o. „Karys
šautuvą
ar
automatą. ^Kada^"'^'
Kada jie įėjo,
mes sėdėjome
prie stalo
bet aš
RnLPat Pasi,traHkla“ Prie lovos. sūnus liko sėdėti. Adelė
Buderuene stovėjo bet kur, neprisimenu. Banditas Genys paklausė, kokiu reikalu mes važinėjome į Varėną
Atsakėme kad važiavome į turgų. Tada Genys“ išėfo
į kiemą, kur buvo girdėti kalbant. Aš pro langą mačiau
K?tų nežaS S b3ndltus ”Balandi“> „Barsuką“, ,Zibute“.
n e ž k io m a i^ h ^ n 01'4 ”Сепуа." iėi° І vid4 su dviem man
гя в/Г ^ t .b andlta.ls’ Paprašė sūnaus pistoleto, bet pastavieia ягЭН^е ьПе+UriS' Tada ”Genys“ iš Pistoleto iššovė

v eL ir
,V ^kartUS
man° Sūnūs
cUnUi 1buvo
gaIvą’nužudytas,
Paskui šovė
man
įT veidą,
as nugriuvau.
o aš—
“A
hKU ka ma" -рег каігШ skru°stą pateko į galvą,
ir dar dabar ją nešioju. Pasigirdus šūviams, aš suklupau
h/nrm S- nuk-n t° ant grindų’ prie staI°- Paskui, prisimenu’
banditai paėmė sunaus dokumentus — pasą ir karini bihetą jo ginklą ir išėjo. Sekančią dieną mane nugabeno
g rlžauT L m us11111^ kUr gUlėjaU 'Štis? mėnesk Pasveikusi
Apie 1950 metų gegužės mėnesį banditas „Genys“
! k b m a npnanl akjfS ' J ada jis ispėj0, kad aPie banditus
čiukbalsu PaSak0ClaU' Tai таП bUV° Pasakyta grasinanADSR f., r. 29, 1. 107—108.

Iš E. BINGELIO

*

parodymų
1951 m. vasario 23 d.

1947
metų rugpiūčio mėnesį, dienos neprisimenu, buvau nuėjęs pas Purplių kaimo gyventoją Zigmą Daukšą.
Grjzdiinms namo keliu, netoli miško pamačiau „Beržą“
„Sapną ir „Tigrą“, kurie pasišaukė mane arčiau ir paKlause, ar sutinku stoti į gaują. Sutikau ir nuėjau kartu
ькrit v i
вгѴ■ĘdVardas.* Motiejaus s., gimęs 1916 metais Alytaus ap­
skritoje, Merkines valsčiuje, Purplių kaime.
•
■

Sd ^a*S j BmgeB4 mišką, į jų bunkerį, kuriame gyveno
„Beržas , „Sapnas“, „Tigras“, „Vėjas“ ir „Liepa“ „Berzas davė man „Dzūko“ slapyvardį ir vokišką šautuvą.
Nuo tos dienos buvau priimtas .eiliniu į „Beržo“ vado­
vaujamą skyrių.
.
І gaują, po trijų mėnesių daviau priesaiką, ku­
rioje buvo sakoma, kad, būdamas nacionalistų gaujos
dalyviu, negailėdamas jėgų, negailestingai kovosiu prieš
arybų valdžią. „Beržo“ skyrius tuomet priklausė antram
minui, kuriam vadovavo Pranas Ivanauskas-„Bevardis“
is Druskininkų rajono Masališkių kaimo. O „Bevardžio“
būrys priklausė batalionui, kuriam vadovavo „Jūrininkas“.
„Jurininko“ batalionas — „Kazimieraičio“ rinktinei, kuriai
vadovavo „Rugys“. ■
„Beržo“ skyrius veikė Druskininkų rajone ir slapstėsi
Burokaraisčio miške, kur buvo įrengtas bunkeris — maž­
daug už dviejų kilometrų nuo Burokaraisčio kaimo. Ten kar­
tu su „Beržo“ skyriumi buvau iki 1948 metų vasario
menesio. Vasario mėnesį aš ir „Vėjas“, gaujos vadovybei
lsak' us’ buvome perkelti į Stasio Klimašausko-„Genio“
(is Druskininkų rajono Kurmiškių kaimo) skyrių. „Genio“
skyrius taip pat priklausė „Bevardžio“ būriui. „Genio“
skyriuje buvo šie žmonės: Jonas Janulevičius-„Margis“ iš
Masališkių kaimo, Kostas Milius-„Kovas“ iš Maksimonių
kaimo, „Naikintuvas“, pavardės, vardo, iš kur kilęs ne­
žinojau, ir aš, Edvardas Bingelis-„Dzūkas“.
„Genio“ skyrius veikė prie Subartonių miško visuose
kaimuose. Kai aš buvau tame skyriuje, naktimis slapstė­
mės kaimuose pas valstiečius, o dieną — Subartonių miš­
ke. 1947—1948 metų žiemą bunkerių neturėjome. 1948 me­
tų pabaigoje ar 1949 metų pradžioje skyriaus vadą „Genį“,
banditus „Arą“ ir „Grosmaną“ kareiviai nukovė Gudakirnno kaime. Žuvus „Geniui“, buvau paskirtas „Bevar­
džio būrio skyriaus vadu. Iki to laiko skyriuje buvo
įvykę kai kurių pasikeitimų. Juozas Milius-„Balandis“
buvo perkeltas į „Žaibo“ rinktinę *, o į „Genio“ skyrių
buvo atsiųsti „Aras“ ir „Grosmanas“, kurių pavardžių
nežinau.
Dabar mano vadovaujamam skyriui priklausė Naibntuvas“, „Margis“, „Kovas“, „Vėjas“ ir aš — „Dzūkas“.
1948 1949 metų žiemą mes slapstėmės bunkeryje Subar_ * c įa, minima „Kazimieraičio“ rinktinė,
„Žaibas buvo tos rinktinės vadu.

o

Vaclovas

Voveris

tonių miško gilumoje. Skyriaus vadu buvau iki suėmimo,
iki 1951 m. vasario 16 d. „Margis“ ir „Vėjas“ buvo nu­
kauti 1949 metais. Tais pačiais metais į mano skyrių įstojo
naujas žmogus — Pranas Kužulis iš Druskininkų rajono
Raitininkų kaimo. Jam buvo duotas slapyvardis „Dūmas“.
1950 metais į mano skyrių įstojo Leonas Čaplikas iš
Druskininkų rajono Samūniškių kaimo. Jis gavo slapy­
vardį „Perkūnas“.
Mano vadovaujamas skyrius priklauso būriui, kuriam
vadovauja VinkeviČius-„2valgas“ iš Varėnos rajono Vartavalakio kaimo. O „Žvalgo“ būrys priklauso „Dainavos“
apygardos „Kazimieraičio“ rinktinės „Vanago“ grupei.
1950
metų pabaigoje ir 1951 metų pradžioje pasidali­
jome į dvi grupes. Aš ir „Radastas“ 1950 m. rudenį įsi­
rengėme bunkerį Taručionių kaime pas Vladą Prieskienį,
tačiau slapstėmės jame kartu su „Radastų“ nuo gruodžio
mėnesio. „Kovas“, „Dūmas“ ir „Perkūnas“ įsirengė bun­
kerį Veiksmūnų kaime pas Vaclovą Jurgaitį. Bunkeris
buvo įrengtas tvarte, kur laikomas arklys ir karvė. Įėjus
į tvartą, bunkeris yra prie priešingos sienos, į dešinę nuo
pertvaros, tarp karvės ir arklio, jo anga yra 60—70 cen­
timetrų nuo pertvaros. Kitų bunkerių neturėjome.
1951 m. liepos 6 d.

1948
metų pavasarį, mėnesio gerai neprisimenu, į КПmašausko-„Genio“ skyrių atvyko bataliono vadas Pranas
Ivanauskas-,,Bevardis“ ir jo žmonės: Juozas Milius-„Balandis“ iš Druskininkų rajono Maksimonių kaimo, „Ūla“,
„Ėglis“ ir „Dobilas“, kurių pavardžių nežinau. Klima­
šausko skyrius slapstėsi tuomet Subartonių miške, maž­
daug už dviejų kilometrų nuo Apsingių kaimo.
Pranas Ivanauskas pasiūlė surengti pasalas kelyje iš
Ryliškių kaimo į Merkinę ir apšaudyti tuo keliu važiuojan­
čias mašinas, taip pat tarybinius aktyvistus. Ruošdamiesi
toms pasaloms, nežinojome, kas tuo keliu važiuos. Juozas
Milius, „Dobilas“, „Ėglis“, „Ūla“, Jasiukevičius-„Vėjas“
ir aš nuėjome kartu su Ivanausku ir, sugulę už 200 metrų
nuo Ryliškių—Merkinės kelio, Subartonių miško pakraš­
tyje, ėmėme laukti.
Maždaug po dviejų valandų pastebėjome keliu iš Ry­
liškių kaimo pusės atvažiuojančią lengvąją mašiną. Pa­

laukę, kol ji privažiuos arčiau, pradėjome šaudyti į ją. Po
pirmųjų šūvių iš sustojusios mašinos iššoko trys kariškai
apsirengę vyriškiai ir, sugulę pakelės grioviuose, ėmė atsi­
šaudyti. Ar jie visi šaudė, negaliu pasakyti, bet gerai
girdėjau, kad iš jų pusės šaudė iš kulkosvaidžio. Netrukus
pamačiau, kai du kariškiai pakilo ir nubėgo į mišką, esantį
už 500 metrų nuo kelio, į priešingą pusę nuo mūsų. Kariš­
kiai daugiau nebešaudė, tačiau mes ir toliau šaudėme į bė­
gančius tol, kol jie pasislėpė, o paskui nuėjome prie sto­
vinčios ant kelio mašinos.
Pakelės griovyje netoli nuo mašinos pamatėme nukautą
tarybinį karininką *. Jo laipsnio nežinau. Bataliono vadas
Ivanauskas paėmė jo automatą, rusišką pistoletą ir plan­
šetę su dokumentais. Mašinoje radome nedidelę geležinę
dėžę, kurią kažkuris iš mūsų paėmė. Po penkių—dešimties
minučių nuėjome į Subartonių mišką, į gaujos buveinę,
išbuvome ten iki vakaro, o paskui nuėjome tris—penkis ki­
lometrus gilyn į mišką.
Mašinos apšaudymo metu turėjau vokišką šautuvą.
Į mašiną ir nuo mūsų bėgančius kariškius paleidau eilę
šūvių. Susišaudymas vyko apie penkias minutes. Kas nu­
kovė karininką, negaliu pasakyti, nes šaudėme visi. Jo as­
mens dokumentų nepaėmėme. Paskui kariškius, kurie va­
žiavo kartu su žuvusiu karininku, mes nėjome.
1949
metų vasarą, mėnesio neprisimenu, kartu su gau­
jos dalyviais „Žvalgu“, Navicku-„Giriniu“, Milium-„Kovu“
ir dar keliais buvau Subartonių miške netoli Ryliškių—
Merkinės kelio. Staiga pastebėjome einant keliu tarybinių
ir partinių aktyvistų grupę, kurią „Žvalgas“ pasiūlė ap­
šaudyti. Navickas-„Girinis“ ėmė prieštarauti, tačiau
„Žvalgas“ nesutiko su juo ir, paėmęs vieną mano žmo­
gų:— M ilių— nubėgo keliu ir pradėjo šaudyti į tą grupę.
Tarybiniai ir partiniai aktyvistai atsakė jiems šūviais.
Netrukus abu mūsiškiai atbėgo atgal ir kartu su mumis
nuėjo į miško gilumą. Kokios buvo to susišaudymo pa­
sekmės, tada nežinojau. Aš pats tos grupės apšaudyme
nedalyvavau.
Tąkart tikrai buvo sužeistas milicininkas Subačius,
tačiau tai sužinojau vėliau. Kad Merkinės—Ryliškių keliu
eis tarybinių ir partinių aktyvistų grupė, nežinojome ir
* Tai buvo Varėnos įgulos būrio vadas vyresnysis leitenantas
Dmitrevas.

pastebėjome juos tik tuomet, kai jie jau buvo netoli mūsų
Juos apsaudėme todėl, kad matėme juos turint S i u s
lr 15 t0 nusPrendėme, jog tai ne papraįtf g j r S j a T
/
1951 m. kovo 5 d.

rnas^m n'ofJ metU [к’ , 1951 met4 vasario mėnesio būdavaldžia T u o m pf glak U rankose kovojau prieš Tarybų
join Ip?,, ^
dalyv.avau> įvykdant šį teroro aktą
mas“ B?landis“ Z І?
V2vai ^ as“- -Kovas“, „Dū­
S
ii
Ѵа" ^ Ь п і Ч”каіш Т norЖ
gauti is gyventojų drabužių ir avalynės. Užėjome nas viejėlome iaiUHu gyVHnt0J ą’ kurį°. pavardės nežinau*. Kai
гѵѵепа М хт’ч n?de£damas sviesos, paklausiau, kas čia
gyvena. Mums niekas neatsake ir pradėjo šaudvti Išbė­
gome j kiemą. Paskui mus išlėkė mergina ir ėmė bėgti
50 т е З п п п ™ 4' MeS Pradėj°me šaudyti ir- maždaug už
n L i +4 nuo,n.an}4 nušovėme ją. Pas tą merginą radome
PZva ?aU‘SUp i rlmiS aJ keturiais šoviniais, kurį pasiėmė
„Žvalgas . Paskui sudeginome namą. Kas jį padegė nejjzv T g,"-

КаШЬаГУІе bUV°

S“ Žeis,as i

ADSR f., r. 104, 1. 125—131, 134—136.

ki„ j9,R,lU ! L b,a land“ 0 ni™K < ..Kovas“ ir „Dūmas“ nuėjo j tSugonjų kaimą ir nušovė Salomėjos Nėries vardo
ko ūkio pirmininką Sakalauską už tai, kad jis buvo to
kŪ
“ irr g n - Zat0‘‘1US’k ° Vėl,iaU tap0 j0 PKmininku. Aš
fiP tli nir ,”Dumui nebuvau liepęs sušaudyti Sakalauską,
Jie tai padare savo iniciatyva. Po to jie atėjo i mano
mirdnka ^ ubort,°.ni4 Hiiške ir pranešė man sušaudę pir^ūdo vadui S g u i “ mU0Se- Para" aU raP°rt? арІе tai
, 3 ' Snkal.ausk° nužudymo nežinojau, kad jis buvo Sa­
lomėjos Neries vardo kolūkio organizatorius ir pirminin* 1950 m birželio 18 d. bandito „Žvalgo“ vadovaujama crania
ly v erze. j uasles Maząliauskienės namus. E. Bingelis la v o plro^vme
sąmoningai nutyli, jog jsibroyimo tikslas buvo ne rinkti drabužius ir

Й » 4dS8?M Z£St- * - » * * ™ И
r S l u , o MS f e k'S t o ,.dnk,ė aPŠa“dė 15 1

kas. „Kovas“ ir „Durnas“, būdami Bugonių kaime, suži­
nojo tai iš vietinių gyventojų, tačiau iš ko, nežinau, nes
jie man to nesakė.
Be teroro, apie kurį pasakojau, aš pats ir mano žmo­
nės dirbome ir kitokį Tarybų valdžiai priešišką darbą.
Nuo 1949 metų, kai tapau skyriaus vadu, aš ir mano
žmonės varėme gyventojų tarpe antitarybinę agitaciją
žodžiu ir platindami antitarybinius atsišaukimus. Aš, „Ko­
vas“, „Dūmas“, „Perkūnas“ ir kiti valstiečių tarpe skleidėme melagingus gandus apie būsimą Tarybų Sąjungos
karą su Amerika ir Anglija. Kalbėjome, kad Lietuvoje
Tarybų valdžios nebebus, draudėme valstiečiams stoti
į kolūkius, o tiems, kurie stojo pirmieji, grasinome nu­
žudysiu. Tose vietose, kur buvo sukurti kolūkiai, kolūkie­
čių tarpe skleidėme melagingas kalbas apie blogą gyve­
nimą kolūkiuose, raginome juos neleisti suvisuomeninti
gyvulių, neiti dirbti į kolūkį. Visu tuo siekėme sužlugdyti
kolūkius.
Būdamas gaujoje, visą laiką kartu su kitais gaujos
dalyviais, grasindamas ginklu, atiminėjau iš valstiečių
maistą, drabužius, avalynę ir pinigus. Maisto produktus
imdavome iš gyventojų, nežiūrėdami, ar jie turtingi, ar ne.

.> -S "

Iš liudininkės D. SAKALAUSKIENĖS * parodymų
1951 m. liepos 25 d.

1950
m. balandžio 20 d., vakare, kažkas pabeldė į lan­
gą. Kai mano vyras Silvestras paklausė, kas beldžia, jam
atsakė: „Savi“— ir pareikalavo atidaryti duris. Aš ir ma­
no vyras atsikėlėme ir išėjome į kiemą. Kada vyras ati­
darė duris, prie jo priėjo ginkluotas vyriškis ir paklausė,
kas čia gyvena. Mano vyras atsakė: „Silvestras Sakalaus­
kas“. Tuoj pat prie durų prišoko antras ginkluotas vy­
riškis. Sužinoję mano vyro vardą ir pavardę, tie asmenys
pasiūlė jam užeiti į namus. Iš paskos įėjo ir jie patys.
Liepė uždegti šviesą. Mano vyras uždegė. Tada vyriškiai
paprašė paaukoti 1000 rub. Tai išgirdusi, aš įsikišau į jų
* Sakalauskienė Domicėlė, Domininko d., gimusi 1902 metais Ei­
šiškių apskrityje, Druskininkų valsčiuje.

pokalbį, sakydama, kad tokios sumos mes neturime, o jei­
gu jiems reikia, galėsime duoti, pardavę gyvulius. Ban­
ditai nieko neatsakė, tik liepė vyrui parodyti, kur miega
žentas. Vyras juos nuvedė į sekantį kambarį, kur mie­
gojo žentas Leonas Gižius ir mano duktė Stasė Cižiuvienė. Iš paskos nuėjau ir aš. Ginkluoti žmonės priėjo prie
jų lovos ir prikėlė juos. Tada tas vyriškis, kuris buvo ar­
čiausiai priėjęs prie lovos, pasitraukė atgal ir, atsisukęs
į mano vyrą, tris kartus iššovė į jį iš pistoleto, sakyda­
mas: „Aš tau parodysiu pirmininkauti“, ir kažką dar pri­
dūrė apie turtą, bet ką, neprisimenu, nes buvau labai iš­
sigandusi.
Aš supratau, kad mus užpuolė nacionalistų gaujos da­
lyviai. Tas banditas, kuris nušovė mano vyrą, kreipėsi
į mane, liepdamas man išeiti iš kolūkio. Ėmiau aiškinti,
kad į 'kolūkį užsirašiau ne aš, o mano vyras. Man ban­
ditai nieko neatsakė, tik išeidami tarpusavyje tarėsi, kad
reiktų padegti pastatus. Tai išgirdusi prašiau banditų,
kad nedegintų ir leistų man su dukra ir žentu gyventi.
Vienas banditas pastūmė mane ir kažkuo smogė man
į galvą. Parkritau. Tuoj pat pasigirdo šūviai, ir aš pa­
mačiau, kad užsidegė tvarto stogas. Banditų nebemačiau.
Prasidėjus gaisrui, į mano ūkį greit pribuvo iš Ryliškių
kaimo VRM Ryliškių skyriaus viršininkas Ananjevas su
kareiviais, kurie ėmė gelbėti gyvulius. Kas buvo vėliau,
nežinau, nes visai nusilpau, mane įnešė į kambarį ir pa­
guldė. Gaisro metu sudegė tik tvartas. Kiti pastatai išliko.
ADSR f., r. 104, 1. 142—143.

Iš B. VILKAUSKO* parodymų
1949 m. spalio 1 d.

Nuo 1949 m. balandžio 5 d. ėmiau gyventi nelegaliai
ir įstojau į ginkluotą nacionalistų gaują,, vadovaujamą
„Girinio“, veikiau „Bijūno“ slapyvardžiu ir turėjau vokiš­
kos markės šautuvą. Mane užverbavo banditas Vincas
Vįnkevičius Perlojos valsčiaus Pilvingio kaimo gyventojo
Kazio Galčiaus namuose. Aš gavau „Bijūno“ slapyvardį.
Būdamas „Girinio“ gaujos ryšininku ir vykdydamas jo
* Vilkauskas Bronius, Petro s., gimęs 1928 metais Alytaus apskri­
tyje, Merkinės valsčiuje, Mikniūnų kaime.

uždavinius, per kitus ryšininkus pranešinėjau gaujai apie
kareivius Perlojos valsčiuje. 1949 metų pavasarį Perlojos
valsčiaus Mikniūnų kaimo gyventojos Julijos Mickevičie­
nės namuose, gaujos vadui „Gitiniui“ pasiūlius, aš su­
tikau įstoti į jo gaują ir aktyviai veikti prieš Tarybų val­
džią. Tada „Girinis“ liepė tai patvirtinti raštiškai, davė
pasirašyti raštelį, ir aš pasirašiau „Bijūno“ slapyvardžiu.
Pažymėsiu šią aplinkybę, kad pas Mickevičienę „Girinis“
atėmė iš manęs pasą ir karinį bilietą ir liepė eiti, kur
noriu, bet visgi patarė man geriau įstoti į gaują. Nedvejodamas sutikau įstoti į jo gaują. Kito kelio negalėjau
išsirinkti, nes jau ir anksčiau palaikiau ryšius su ban­
ditais.
1949 metų gegužės mėnesį atėmėme meitėlį iš vieno
Laukininkų kaimo ūkininko, kurio pavardės nežinau,
° rugpiučio mėnesį — iš Sukarepkos kaimo gyventojos
Žukauskienės.
Perlojos^ valsčiaus Giraitės kaimo gyventojos Petrės
Grigoravičiūtės ūkyje nuo 1945 metų buvo bunkeris. Aš
tame bunkeryje slapsčiausi keturis mėnesius drauge su
„Balandžiu“ iki suėmimo. Ji mums gamino valgį ir skal­
bė. Apie tai, kad bunkeris pastatytas 1945 metais, man
sakė pati Grigoravičiutė. 400 metrų nuo jos namo yra
kitas bunkeris, kuriame slapstėsi „Girinis“ ir „Žvalgas“;
jiems Grigoravičiutė taip pat skalbė, gamino valgį ir nešė
į bunkerį. Ji palaikė ryšius tarp „Girinio“ ir mūsų bun­
kerio. Kareiviams pasirodžius, ji mus visada įspėdavo.
Laičių miške, apie 2 km nuo Laičių kaimo, yra atsarginis
bunkeris. Nedzingės kaime, apylinkės sekretoriaus Jaru­
ševičiaus daržinėje, yra bunkeris, kuriame 1949 metų pa­
vasarį apie tris mėnesius slapstėsi banditai „Viesulas“,
„Kalavijas“ ir „Eglė“. Tai man sakė „Viesulas“. Nedzin­
gės kaime apylinkės pirmininko, „Mulėzo“ pravarde, tvar­
te įrengtas bunkeris, kuriame slapstėsi „Šaulys“, „Vyte­
nis“ ir „Eglys“. Apie tai man pasakė „Šaulys“. Bunkeris
yra ten, kur laikomos karvės. Banditai gyveno iki 1949 me­
tų pradžios.
Aš su kitais gaujos dalyviais esu dalyvavęs ne tik
grobiant maisto produktus, bet ir žudant žmones. 1949 m.
gegužės 10—15 d. „Girinis“, „Žvalgas“, „Liepa“, „Balan­
dis“ ir aš buvome Mikniūnų kaime pas Marytę Kašėtaitę,
kurią banditai „Girinis“, „Žvalgas“ ir „Liepa“ įspėjo, kad
nevažinėtų į valsčių. Tada aš ir „Balandis“ stovėjome

gatvėje. 1949 metų gegužės pabaigoje „Girinis“, „Žval­
gas“, „Klajūnas“, „Balandis“, „Jurginas“ ir aš nuėjome
antrą kartą ir nužudėme Kašėtaitę. Žudyti j jos namus
nuėjo „Girinis“, „Žvalgas“ ir „Klajūnas“, o „Balandis“,
„Jurginas“ ir aš buvome prie namų ir saugojome, kad
musų neužpultų kareiviai.
Nužudę Kašėtaitę, visi užėjome pas Perlojos valsčiaus
Sukarepkos kaimo gyventoją Vaičiulį pavalgyti. „Klajū­
nas“ ir „Jurginas“, „Giriniui“ paliepus, nuėjo į Pilvingio
kaimą ir nužudė mano pusbrolį Julių Kašėtą, kurį įtarė
pranešinėjant Tarybų valdžios organams apie banditus.
1949 metų rugpiūčio pradžioje „Girinis“, „Žvalgas“,
„Balandis“ ir aš nuėjome į Laukininkų kaimą ir sumušė­
me vieną moterį — ją įtarėm parodžius kareiviams 'kelią,
kuriuo vaikšto banditai.
1949 metų birželio pabaigoje „Girinis“, „Žvalgas“,
„Klajūnas“, „Aras“, „Eglė“ ir aš nakvojome Varėnos ap­
skrities Perlojos valsčiaus Burokaraisčio gyventojo, va­
dinamo Griška (nežinau, ar tai jo pavardė, ar jis taip
buvo pravardžiuojamas), daržinėje. Jo vardas Zigmas,
turi 50 metų. Iš ryto mums „Girinis“ pasakė, kad liksime
toje pačioje daržinėje visai dienai. Dieną jis pažadino
mus ir pranešė, kad į Perlojos valsčiaus Pilvingio kaimo
gyventojo Viktoro Kašėtos ūkį automašina atvažiavo ke­
turi—penki ’kareiviai. „Girinis“ įsakė mums susiruošti ir
nueiti juos apšaudyti. Priėję Viktoro Kašėtos ūkį, pama­
tėme, kad kieme šalia šulinio sėdi du žmonės, kurių vie­
nas buvo vietinis, bet kas, nežinau. Mes išsidėstėme abie­
jose daržinės pusėse, ir „Girinis“ sušuko: „Stok, nė iš
vietos!“ Tada sėdėjęs kieme vietinis gyventojas pakėlė
rankas aukštyn, nuėjo prie stovėjusios kieme mašinos,
pasislėpė už daržinės ir nubėgo per lauką. Kitas žmogus
pasislėpė už šulinio, o „Girinis“ iššovė iš automato į jį
dešimt kartų. Tada ir mes visi ėmėme šaudyti į šulinį.
Aš iššoviau penkis kartus. Šaudymo metu žmogus išlindo
iš už šulinio ir pasislėpė už namo. Paskui jį nubėgo
„Žvalgas“ ir „Klajūnas“ ir ten jį nušovė. Kada jis bėgo,
„Girinis“ pastebėjo kažką name ir šovė į langą, nes gal­
vojome, kad ten esama kareivių. „Klajūnas“ iš nušautojo
paėmė pistoletą, o „Žvalgas“— pasą, dar kažkokį doku­
mentą ir laikrodį. „Girinis“ pažiūrėjo dokumentus ir pa­
sakė, kad užmuštas papulkininkis Vasiljevas. Tada mes
sugrįžome į kiemą. „Eglė“ akmenimis išmušė mašinos

stiklą, atnešė šiaudų, pakišo po motoru ir uždegė, o „Žval­
gas“ penkis kartus iššovė į benzino baką. „Klajūnas“ iš­
varė į kiemą visą šeimą, gyvenančią Kašėtos name, ir
pasiteiravo, kas yra namuose iš.atvažiavusiųjų automa­
šina. Jie atsakė, kad nieko nėra. „Klajūnas“ apėjo namą,
bet nieko neaptiko. Mes nuėjome į mišką, kur buvo „Dzū­
ko“ palapinės. Kelyje „Girinis“ mums papasakojo, kad
apie automašiną pranešė to namo, kuriame nakvojome,
šeimininkas; jis prašęs „Girinio“, kad mes neitume į Ka­
šėtos ūkį, nes po apšaudymo bus suimti ten gyvenantieji
žmonės; „Girinis“ atsakęs jam, kad niekam nieko neat­
sitiksią, ir nuvedė mus.
1949 metų pavasarį gaujos dalyvis „Eglys“*, su ku­
riuo aš slapsčiausi bunkeryje, papasakojo man, kad jis
buvo pagaminęs miną, kuria jis pats susprogdino auto^
mašiną su kareiviais netoli Perlojos miestelio. Kas ten
dar dalyvavo, nežinau, nes smulkmenų man apie tą sprog­
dinimą jis nepasakojo.
Man, kaip banditinio teismo nariui, „Girinis“ yra da­
vęs pasirašyti keletą „nuosprendžių“, ir aš juos pasira­
šiau, kaip antai, mirties „nuosprendį“ Petrės Kašėtienės
šeimai, Varėnos apskrities vykdomojo komiteto pirminin­
ko pavaduotojui Vasiljevui ir savo pusbroliui Juliui Ka­
šėtai. Banditinį teismą tarybiniams piliečiams organiza­
vo banditas „Girinis“, kuris buvo to teismo pirmininkas,
o aš, banditai „Žvalgas“, „Jurginas“ ir „Balandis“ —
nariai.
1949 m. spalio 26 d.

„Girinio“ gaujos struktūrą žinau. Vadovavimą gaujai
„Girinis“ perėmė iš „Šarūno“, kuris buvo nukautas 1949 m.
birželio mėnesį. Gauja — ne kas kita kaip būrys, turėjęs
keturis skyrius, dabar tepaliko du, nes dviejų skyrių ban­
ditai per pastaruosius tris—keturis mėnesius buvo nu­
kauti.
Kiekviename skyriuje turi būti ne daugiau kaip po
aštuonis žmones. „Girinio“ būrys pavaldus „Vanago“
kuopai, kurios vadas prieš tai buvo „Kazimieraitis“.
* Aleksevičius Juozas, Broniaus s., gimęs 1928 metais, „Bevar­
džio“ ginkluotos gaujos dalyvis, gamino sprogstamuosius įtaisus. Jo
užtaisyta mina 1948 m. balandžio 18 d. buvo susprogdinti Merkinės
miestelio kultūros namai. 1949 metų vasarą „Eglys“, begamindamas
luinų, kapsulei-dętonatoriui sprogus, sunkiai susižeidė.

1949 metų balandžio mėnesį buvusios Perlojos vals­
čiaus Giraitės kaimo gyventojos Petrės Grigoravičiūtės
(kuri dabar suimta ’kartu su manimi) ūkyje gaujos vadas
„Girinis“ man ir banditams „Žvalgui“, „Klajūnui“ ir „Ba­
landžiui“ paaiškino, kad jeigu kuris nors mūsų sugalvos
pabėgti arba praneš apie mūsų buvimo vietą Tarybų val­
džios organams, apie tai greit sužinos kuopos vadas „Va­
nagas“, kuriam priklauso mūsų gauja. „Girinis“ pridūrė,
kad dezertyrų ir išdavikų, bėgusių iš gaujos, likimą spren­
džia tik „Vanagas“.
1949 metų gegužės mėnesį Petrės Grigoravičiūtės na­
muose, man dalyvaujant, įvyko ginčas tarp gaujos vado
„Girinio“ ir jo būrio skyrininko Vinco Vinkevičiaus-„Zvalgo“, kas iš jų gaujoje vyresnis. „Žvalgas“ tvirtino, kad
jis vyriausias gaujoje, o „Girinis“ sakė, kad „Žvalgas“
jam pavaldus, kaip ir kiti to būrio skyrininkai; jis paaiš­
kino, kad, be „Žvalgo“ skyriaus, yra dar trys skyriai, kaip
pavyzdžiui, „Dzūko“, „Jaunučio“ ir „Vytenio“. Šiuo me-'
tu „Jaunutis“— Vinco Vinkevičiaus brolis Stasys — ir „Vy­
tenis nukauti. Apie tai aš žinau iš banditų ryšininkės
Petrės Grigoravičiūtės, kuri tai papasakojo „Giriniui“
1949 metų gegužės mėnesį savo namuose, man dalyvau­
jant. „Vytenis“ žuvo kartu su visu savo skyriumi.
„Girinio“ * nei pavardės, nei vardo, nei tėvo vardo ne-'
žinau. Jis buvęs Merkinės aštuntos klasės mokinys. Šiuo
metu jis yra būrio, veikiančio Perlojos valsčiaus teritori-/
joje, vadas. Paskutinį kartą su juo buvau susitikęs 1949 m.
rugsėjo 1 d. ir nuo to laiko daugiau jo nemačiau. Gaujoje
jis nuo 1948 metų, yra 18—19 metų.
„Girinio“ būrio pirmojo skyriaus vadas yra Vincas
Vinkevičius, „Žvalgo“ slapyvardžiu, iš Perlojos valsčiaus
Vartavalakio kaimo. Iš jo paties pasakojimo žinau, kad
jis „Girinio“ gaujoje nuo 1947 metų.
Jo brolis Stasys Vinkevičius slapstėsi „Girinio“ gau­
joje, buvo skyriaus vadas, turėjo „Jaunučio“ slapyvardį,
1949 metų vasarą buvo nukautas.
* Navickas Bernardas, Juozo s., gimęs 1930 metais. Buvęs Mer­
kinės gimnazijos moksleivis. Dar prieš ateidamas į gaują, 1948 m.
balandžio 18 d. vakare, jaunimo pasilinksminimo metu, susprogdino
Merkinės kultūros namus. Sprogimo metu 3 žmonės buvo užmušti
ir 46 — sužeisti.
Sis jo nusikaltimas buvo įvykdytas, „Bevardžio“ gaujos daly­
viams pavedus.
'

„Žvalgas“ savo žinioje turėjo penkis žmones, kurių
tarpe buvau ir aš. Jis apie 20 metų, sužeistas į kairiąją
ranką aukščiau riešo.
Šiuo metu „Žvalgo“ skyriuje* išliko gyvi šie banditai.
Jonas Baranauskas, gimęs 1929 metais, gyveno Mer­
kinės valsčiaus Montvilų kaime. Gaujoje buvo eilinis, tu­
rėjo „Balandžio“ slapyvardį. Iš jo pasakojimo žinau, kad
į „Girinio“ gaują jis atėjo 1947 metais.
Vitas Kavaliauskas, „Kalavijo“ slapyvardžiu, gimęs
1930 metais, gimė ir gyveno Perlojos valsčiaus Sukarep­
kos kaime. \ gaują jis atėjo 1949 metų gegužės mėnesį.
Apie tai žinau todėl, kad aš į „Girinio“ gaują įstojau
1949 metų balandžio mėnesį, o kiek vėliau atėjo ir Kava­
liauskas. Jis buvo mano kaimynas.
Vladas Jeruševičius, 1929—1930 metų gimimo, gimė
ir gyveno Perlojos valsčiaus Laičių kaime. Slapstydama­
sis Grigoravičiūtės namuose, 1949 metų pavasarį mačiau,
kai Jeruševičius atėjo pas Grigoravičiūtę, ir nuo tada jis
buvo laikomas „Girinio“ gaujos dalyviu. Jis turėjo „Vie­
sulo“ slapyvardį.
„Girinio“ gaujos antrojo skyriaus vadas — „Dzūkas“.
Pavardės, vardo ir tėvo vardo nežinau. Jis kilęs iš Mer­
kinės valsčiaus Kuklių kaimo.
„Dzūko“ skyriuje buvo šie banditai.
Jonas Celencevičius, „Briedžio“ slapyvardžiu, 1928 me­
tų gimimo, kilęs iš Perlojos valsčiaus Panedzingio kai­
mo. 1949 metų gegužės mėnesį „Girinis“ į Grigoravičiūtės
namus, man ten esant, atvedė Celencevičių, o iš ten pa­
siuntė pas „Dzūką“, į Subartonių mišką.
„Jurginas“— jo pavardės, vardo ir gimimo vietos ne­
žinau. Pats sakė, kad „Girinio“ gaujoje yra nuo 1948 metų
žiemos. Jį mačiau Subartonių miške 1949 metų vasarą —
„Dzūko“ skyriuje.
Kartu su „Jurginu“ aš tada pas „Dzūką“ mačiau „Ko­
vą“, kurio pavardės ir vardo nežinau. Jis gulėjo sužeistas.
Iš jo pokalbio su „Giriniu“, kuris tada buvo atėjęs į pa­
lapinę jo aplankyti, žinau, kad „Kovas“ gimęs Merkinės
valsčiuje.
„Dzūko“ skyriuje buvo „Girinio“ meilužė Zosė-„Eglė“.
Jos pavardės nežinau. „Eglė“ gimusi Merkinės valsčiaus
Masališkių kaime. 1949 metų vasarą, sutikęs „Eglę“ pas
„Dzūką“, paklausiau, ar seniai ji „Girinio“ gaujoje. Ji
man atsakė, kad nuo 1947 metų.

„Gmnio būrio trečiajam skyriui dabar vadovauja
b tUl m^S-' r,ava+rf es’. vardo ne gijim o vietos nežinau
kas 2ikU
vJ? ‘ ь° tr - Vlenas ba.n d ita s - Juozas BaranausVoTo У ; J S ”Glrmi° g a jo je nuo 1949 m. pavasario
1949 metų gegužes pabaigoje gaujos vadas „Girinis“
kartu su banditais „Žvalgu“, „Balandžiu“ ir man daly­
vaujant pnmuseme vieną Perlojos valsčiaus Laukininkų
kaimo gyventoją (pavardės nežinau) todėl, kad ji palai­
kiusi rysius su milicijos organais.
J P
d ita i^ ž v ? ! 4 ™gSį j,° •r? ėnf io Pėdžioje „Girinis“ su banditais „Žvalgu „K lajūnu1 ir „Viesulu“ Giraitės kaime,
ant lauko, nužudė Perlojos valsčiaus vykdomojo komiteto
P e S T r 0 pavadutot°J? Petešką. Apie tai papasakojo
Petre Grigoravičiutė, pas kurią aš slapsčiausi 1949 metų
rugsėjo pradzmje ir bandite „Eglė“. Nuo tada aš nuta
Ii? • r — k-t li<bet kunuos ryšius su banditais, nes, man išejus j „Girinio gaują, išėjo į gaują ir mano broliai Petras
n„i? r S,MkU-T 1949, metų liepos mėnesį buvo kareivių
nukaut!. Norėdamas likti gyvas, nutariau išeiti iš gaujos4
bet oficialiai legalizuotis bijojau, nes buvau įvykdęs sun­
kių nusikaltimų, ir todėl mane galėjo suimti.
ADSR f., r. 104, 1. 151— 164.

Iš J. MIŠKINIO* parodymų
1951 m. spalio 10 d.

„Nemunas“, „Šilas“, „Žvaigždė“, „Aras“, „Tigras“ ir
„Vanagas pirmą kartą pas mane atėjo 1949 metų gegu­
žes ar birželio mėnesį, dienos tiksliai pasakyti negaliu, nes
lai buvo jau seniai. Jie klausinėjo mane, ar yra apylinkėje
arba kur nors kitur kariuomenės. Aš atsakiau, kad kariuo­
menes nėra nei kaime, nei apylinkėse. Daugiau su manim jie
nieko nekalbėjo ir maždaug po penkiolikos minučių išėjo,
i . n^ ? , kar^ „Nemunas“ ir „Šilas“ užėjo pas mane po
kokių dviejų ar trijų dienų. Pabuvę keletą minučių kie­
me ^ir vėl paklausineję apie kariuomenę, jie išėjo į mišką.
Maždaug po savaitės „Nemunas“ ir „Vanagas“ atėjo pas
mane trečią kartą ir vėl, kaip ir anksčiau, klausinėjo, ar
nebuvo kaime kareivių.
* Miškinis Jurgis, Vinco s., gimęs 1907 metais Eišiškių apskrityje,
Varėnos valsčiuje, Marcinkonių kaime.
J

Mano žmona Miškinienė pasakojo, kad, man nesantftamie, gaujos dalyviai buvo atėję dar kartą. Tai buvo
1949 metų rugsėjo mėnesį. Kaip sakė žmona, du gaujos
dalyviai — „Karys“ ir „Klebonas“,— kurių pavardžių ne­
žinau, dieną užėjo pas mus. Ką jie čia veikė ir apie ką
kalbėjo su žmona, ji man nepasakojo. Netrukus mūsų na­
mus apsupo kareiviai. Susišaudymo metu „Klebonas“ buvo
nukautas, o „Karys“ pabėgo. Tą dieną buvau išėjęs pažy­
mėjimo pasui gauti pas apylinkės pirmininką Joną Pigagą.
Neradęs jo namie, likau nakvoti. Rytą, nesulaukęs Pigago, grįžau namo. Tuomet žmona papasakojo, kas įvykę.
Maždaug po 10—15 dienų, 1949 metų rugsėjo mėnesį,
pas mane kartą po pietų atėjo didelė gaujos dalyvių gru­
pė, apie 15 žmonių, kuriems vadovavo „Genys“. Kaip vė­
liau sužinojau, ten buvo „Karys“, „Perkūnas“, „Balandis“,
„Barsukas“, „Gintaras“ ir kiti. Jie paėmė mane, nuvedė
į mišką maždaug už šimto metrų nuo namų, pareiškė, jog
aš esąs kaltas dėl „Nemuno“ gaujos sutriuškinimo, ir pa­
siūlė stoti į gaują. Jeigu nesutikčiau, grasino sušaudysią.
Aš sutikau stoti į jų gaują. Netrukus pamačiau degant
mano namus. Juos padegt tie patys gaujos dalyviai.
Kartu su jais nuėjau į bunkerį, esantį miške netoli Varė­
nos rajono Mergažerio kaimo.
Mano slapyvardis— „Gaisras“, turėjau vokišką šau­
tuvą, naganą ir vieną granatą. „Genio“ gaujai, be manęs,
priklausė: „Genys“, „Balandis“, „Karys“, „Perkūnas“,
„Banginis“ ir „Rytas“. „Balandis“ yra Vytas Lukoševi­
čius, „Perkūnas“— Petras Pavačiauskas. Jie abu yra iš
Varėnos rajono Perlojos kaimo.
1950
metų vasarą kartu su „Balandžiu“ buvau miške
netoli Mikalčiūnų kaimo. Palikęs mane pamiškėje stebėti
apylinkę, ar nepasirodys kareivių grupės, „Balandis“ nu­
ėjo į Mikalčiūnų kaimą, esantį už kilometro. Netrukus kai­
me pasigirdo automatų ir šautuvų šūviai. Po kelių minu­
čių sugrįžęs „Balandis“ pasakė susišaudymo metu nušo­
vęs du liaudies gynėjus. Jų pavardžių nežinau.
1951 m. spalio 11 d.

1950
metų rudenį, mėnesio ir dienos neprisimenu, aš —
„Gaisras“— ir „Balandis“ sustojome pailsėti miške netoli
Varėnos rajono Mikalčiūnų kaimo. „Balandis“ nuėjo į tą
kaimą ir atnešė lašinių, duonos ir sūrio. Pavalgęs jis

atsigulė, o aš likau sargyboje. Netrukus išgirdau Šūvius
ir pažadinau „Balandį“. Pamatėme keliu į Mikalčiūnus
einant tris nepažįstamus liaudies gynėjus.
„Balandis“ paėmė iš manęs šautuvą, o savo automa­
tą atidavė man ir, priėjęs arčiau prie kelio, pasislėpė prie
daržines. Aš pasislėpiau netoli jo ant kalvos. Liaudies
gynėjams priėjus arčiau, abu pradėjome šaudyti į juos.
Vienas liaudies gynėjas tuojau parkrito, antras vėliau,
o trečiasis nubėgo į kaimą. Ar tiedu liaudies gynėjai buvo
nukauti, mes tuomet nežinojome.
Po to įvykio nuėjome į Dainavos kaimą pas Zosę Ta­
mulevičiūtę, paskui kartu su ja — į Dainavos mišką ir ten
pernakvojome. Rytą ji grįžo namo, o mes nuėjome į miš­
ką prie Ūlos upės ir susitikome ten su „Geniu“. Jis pra­
nešė, kad prie Mikalčiūnų kaimo vieną liaudies gynėją
mes nušovėme, o kitą sužeidėme.
1951
metų sausio ar vasario mėnesį, gerai neprisime­
nu^ aš, „Balandis“ ir „Rytas“ iš savo bunkerio Pabaronės
miške nuėjome į Varėnos rajono Vydenių kaimą maisto.
„Balandis“ ir „Rytas“ užėjo pas vieną man nepažįstamą
to kaimo gyventoją, o aš likau kieme sargyboje. Išėjęs
į lauką, „Balandis“ pasakė nušovęs Salingą. Paskui buvau įėjęs į vidų ir aš. „Balandis“ liepė tų namų šeiminin­
kui nuvežti mus savo arkliu į Dainavos kaimą. Dar neprivažiavę^ to kaimo, paleidome vežėją. Dainavos kaime
„Balandis“ paėmė kitą arklį, ir nuvažiavome į Kaniūkų
kaimą pas ryšininką Joną Kavaliauską. Pas jį bunkeryje,
įrengtame daržinėje, šiene, pernakvojome, o rytą nuėjome
į Jasauskų kaimą. Aš likau miške netoli to kaimo, o „Ba­
landis“^ ir „Rytas“ nuėjo į kaimą ir po kurio laiko kartu
su kolūkio pirmininku Antanu Grieže ir dar vienu man
nepažįstamu vyriškiu atvežė maišą miltų, kruopų, laši­
nių, mėsos ir pusę litro degtinės.
Išgėrę degtinę, mes visi nuvažiavome į Beniūnų kai­
mą ir ten pas vieną man nepažįstamą to kaimo gyventoją
Plikom e maisto produktus. Kolūkio pirmininkas Antanas
Griežė su tuo nepažįstamu vyriškiu nuvažiavo namo,
o mes nuėjome pas to paties kaimo gyventoją Dūkštą,
vardo nežinau, ir ten išbuvome visą dieną. Kitą dieną,
paėmę paliktus maisto produktus ir arklį iš to paties
gyventojo, nuvykome į Pabaronės kaimą pas ryšininką
Adomą Dringelį ir kartu su juo nuvažiavome į bunkerį,
esantį miške netoli Pabaronės kaimo.

Būdamas gaujoje, labai dažnai kartu su kitais gaujos
dalyviais piešdavau taikius gyventojus, atimdavau iš jų
maisto produktus, daiktus, pinigus*. Tai buvo nuolatinis
ir beveik kasdieninis mūsų darbas. Tų apiplėšimų buvo
taip daug, kad man sunku nurodyti visus tuos gyvento­
jus, kuriuos mes apiplėšėme. Mūsų gaujos veikimo rajone,
tur būt, nėra tokio kaimo, kurio gyventojų mes nebūtume
apiplėšę. Daugiausia plėšikavome Varėnos rajono Mikal­
čiūnų, Dainavos, Kaziukonių kaimuose. Nueidavome ir
į Eišiškių rajoną.
Apie kai kuriuos apiplėšimus galiu papasakoti.
1949 metų rudenį, mėnesio neprisimenu, aš ir „Karys“
naktį, grasindami ginklu, atėmėme iš Stoniūnų kaimo
gyventojo Bagdono 15 kg lašinių ir 100 rub.
Apie 1950 metų lapkričio mėnesį aš, „Balandis“ ir „Sa­
vanoris“, eidami į mišką netoli Kaniavos kaimo parinkti
vietą bunkeriui įrengti, užėjome į Varėnos rajono Jasaus­
kų kaimą, kur pas Beržalionį tuo metu vyko kolūkiečių
susirinkimas. Nutarėme išvaikyti susirinkimą. Aš atsi­
stojau prie durų, o „Balandis“ su „Savanoriu“ priėjo prie
langų. Staiga iš kambario išbėgo du man nepažįstami
žmonės, kuriuos aš apšaudžiau. „Balandis“ su „Savano­
riu“ įėjo į vidų, sumušė kolūkiečius ir išvaikė susirinki­
mą. Iš Beržalionio, kurio namuose vyko kolūkiečių susi­
rinkimas, paėmėme maišą miltų ir jo arkliu nuvažiavome
į bunkerį pas Sabaliūnų kaimo gyventoją Dzikevičių,
vardo nežinau. Bunkeris buvo įrengtas daržinėje. Kartais
mes jame slapstydavomės.
Apie 1951 metų birželio mėnesį vieną vakarą „Balan­
dis“, „Rytas“ ir aš Varėnos rajono Pabaronės kaimo skai­
tykloje suplėšėme ir išmėtėme laikraščius ir knygas, pa­
ėmėme radijo imtuvą ir nusinešėme į bunkerį miške ne­
toli Pabaronės kaimo.
ADSR f., r. 78, 1. 140— 145.

* Ginkluotų gaujų vadeivos 1949 m. vasario 19 d. priėmė nuta­
rimą, kuriame buvo nurodoma banditams reikalauti iš vietinių gy­
ventojų visko, kas jiems yra būtina, o prieš asmenis, kurie atsisako
įvykdyti tuos jų reikalavimus, banditai galį panaudoti smurtą, ne­
atsakydami už pasekmes. Toliau nutarime buvo sakoma, kad asmenis,
nusistačiusius prieš banditų veiklą, reikia teisti mirties bausme, o visus
ginkluotus Tarybų valdžios pareigūnus ir karius laikyti priešais ir
juos žudyti.

H?

LIUDININKAI PASAKOJA*

jeigu bent vieną kartą dar nueisiu į Druskininkus, nužu­
dys mane ir sudegins ūkį. Nuo tos dienos pradėjau bijoti,
kad jie vėl neateitų ir manęs neužmuštų, nes apie sumu­
šimą buvau pranešusi VSM orgarrams.
ADSR f., r. 112, 1. 123— 124.

Iš liudininkės B. KAVALIAUSKIENĖS ** parodymą
1947 m. rugsėjo 1 d.

I mano namus banditai buvo užėję kelis kartus ir
dargi mane sumušė 1947 metų balandžio mėnesį. Mušė
Druskininkų valsčiaus gyventojas Juozas Milutis.
1947
metų balandžio mėnesį, kurią dieną, neprisi­
menu, pavakary pas mane atėjo penki ginkluoti banditai,
is kurių atpažinau tik vieną — Juozą Milutį. Mačiau, kad
Milutis turėjo rankinį kulkosvaidį, pistoletą, tris grana­
tas, kurios kabojo ant diržo, ir guminį rimbą, kuriuo jis
mane mušė. Pamatę vaikus, banditai stabtelėjo. Milutis
paklausė: „Kieno vaikai?“ Atsakiau, kad mano. Tada Mi­
lutis pakvietė mane į kitą kambarį, ir iš paskos užėjo
visi keturi nepažįstami banditai. Milutis išplėšė man iš
rankų skarelę ir užrišo burną. Kitas mažo ūgio banditas
stumtelėjo mane prie stalo, palenkė ir mano galvą įkišo
tarp savo kojų, o Milutis storu guminiu rimbu mušė. Ir
banditas, laikęs mane, padėjo mušti pagaliu, o kiti trys
banditai stovėjo prie sienos ir žiūrėjo. Mušė mane ir sakė
todėl mušą, kad aš vaikštau į Druskininkus ir pasakoju
apie banditus. Netekusi jėgų, susmukau ant grindų. Tada
jie čiupo už plaukų, bet aš negalėjau stovėti ir vėl par­
griuvau. Banditai antrą kartą griebė už plaukų ir vėl
pakėlė. Tuokart išrovė nemaža plaukų iš galvos. Bandi­
tai, matydami, kad aš nepastoviu ant kojų, liepė sėsti
ant lovos. Aš vos-ne-vos pakilau ir atsisėdau ant lovos.
Tada kažkuris banditas žirklėmis nuo mano galvos nu­
kirpo plaukus. Milutis ir tas mažo ūgio banditas paėmė
visus lašinius ir mėsą. Išeidami iš namų, jie įspėjo, kad
* Čia spausdinami asmenų, nukentėjusių nuo ginkluotų gaujų,
siautusių Varėnos ir Eišiškių rajonuose, parodymai.
,... *.* Kavaliauskienė Bronislava, Andriaus d., gimusi 1901 metais Ei­
šiškių apskrityje, Druskininkų valsčiuje, Jaskonių kaime.

H8

Iš liudininko L. NAVICKO * parodymų
1956 m. spalio 31 d.

1947
m. spalio 17 d., vakare, 6—7 vai., pas mus į na­
mus Mardasavo kaime atėjo trys ginkluoti banditai. Tada
mūsų namuose buvo mano žmona Adelė Navickienė, aš,
mano brolis Vincas Navickas, mano mažamečiai vaikai
(vyriausiajam tada buvo 10 metų) ir buvęs Varėnos ra­
jono Mančiagirės kaimo gyventojas, kurio nei pavardės,
nei vardo neprisimenu, jis tada buvo piemuo ir ateidavo
pas mus vakarieniauti (jį nužudė banditai, bet kuriais
metais, nežinau).
Kai atėjo banditai, mes vakarieniavome. Durys dar
nebuvo uždarytos. Mano brolis Vincas Navickas, paste­
bėjęs įėjusius banditus, atsikėlė iš užstalės ir, priėjęs prie
vieno iš jų, tarė: „Sveikas, „Kibirkšti“ “. Tas banditas
nusikeikė ir pasakė: „Iš kur tu pažįsti mane?“, ir tuojau
surišo broliui rankas. Kiti du mane, žmoną ir piemenį
užkišo už krosnies, kad negalėtume išeiti iš namų. Tada
banditai, paėmę brolio kostiumą ir apsiaustą, išėjo iš
kambario ir kartu išsivedė mano brolį. Po kokių trijų
valandų aš su žmona nuėjome ieškoti brolio ir radome jį
nužudytą mūsų daržinėje. Kada prašvito, nuėjau ir pra­
nešiau apie brolio nužudymą. Kur pranešiau, dabar pa­
miršau, bet žinau, kad netrukus pas mus atvyko valsty­
bės saugumo darbuotojai iš Marcinkonių ir apklausė apie
brolio nužudymą. Brolis buvo nušautas dviem šūviais
į galvą ir, kaip sakė valstybės saugumo darbuotojai, iš
pistoleto.
Gydytojo brolio lavonui apžiūrėti nebuvo, ir mes jį
palaidojome Mardasavo kaimo kapinėse.
Po kokio mėnesio iš žmonių sužinojau, kad mano bro­
lį nušovė „Paberžio“ vadovaujamos gaujos dalyviai, ir,
* Navickas Liudvikas, Motiejaus s., gimęs 1902 metais Alytaus
apskrityje, Varėnos valsčiuje, Mardasavo kaime.

kaip kalbėjo žmonės, kad jis pats dalyvavo nužudant ma­
no brolį, nes prieš tą įvykį kartu su kitais banditais jis
ėjo Mardasavo kaimo link.
ADSR f., r. 71, 1. 129—130.

Iš liudininkės M. BINGELIENES* parodymų
1956 m. lapkričio 1 d.

Mano vyras Petras Bingelis buvo Puvočių apylinkės
pirmininkas. 1947 m. spalio 17 d. jis nuėjo su reikalais
į Dubininkų kaimą ir buvo nužudytas to kaimo gyventojo
Vaclovo Akstino kieme. Pastarasis man pasakojo, kad
mano vyras liko pas jį nakvoti, o naktį atėjo banditai,
išvedė jį į kiemą ir sušaudė. Akstinas sakė, kad tie ban­
ditai buvę jam nepažįstami.
Tą patį vakarą pas mane taip pat buvo atėjęs vienas
banditas ir klausė, kur mano vyras. Atsakiau, kad jis iš­
vyko į Sunupio kaimą, ir banditas išėjo.
Pas mus keletą kartų buvo atėję banditai ir ieškojo
mano vyro, tačiau jo vis nebūdavo namie. Banditų tarpe
buvo mūsų kaimo gyventojai trys broliai Klimavičiai ir
Vincas Velička. Ateidavo ir kiti banditai, tačiau jų nepa­
žinojau ir dabar negalėčiau atpažinti.
Praėjus savaitei po mano vyro nužudymo, vieną naktį
banditai nušovė mūsų tvarte kiaulę ir ją pasiėmė. Vienas
banditas, įėjęs į vidų, pasakė, kad jie paima kiaulę, ir
liepė niekam apie tai nepasakoti, nes ir man busią taip
pat, kaip mano vyrui Bingeliui. Kaip atrodė tas banditas,
nemačiau, nes buvo tamsu ir aš buvau labai išsigandusi.
ADSR f., r. 71, 1. 132.

Iš liudininko J. ŠABLINSKO ** parodymų
1950 m. liepos 10 d.

1948
m. rugsėjo 27 d., rudenį, 9—10 vai. vakaro, pas
mus atėjo du banditai: vienas liko stovėti už durų, o ki­
tas, ginkluotas šautuvu, užėjo į vidų ir paklausė: „Ar
* Blngelienė Marcelė, Juozo d., gimusi 1896 metais Alytaus ap­
skrityje, Varėnos valsčiuje, Žiūrų kaime.
** Sablinskas Jonas, Petro s., gimęs 1931 metais Eišiškių ap­
skrityje, Rudnios valsčiuje, Krokšlio-Sumo kaime.

visi savi?“ Kada ,jam atsakėme, kad tik savi, banditas
nuėmė nuo peties šautuvą ir du kartus iššovė į mano
tėvą Petrą Sablinską, kuris sėdėjo ant lovos. Tada ban­
ditas, paėmęs tėvą už kojų, nutempė nuo lovos ant že­
mės ir dar kartą iššovė jam į galvą.
Banditas įspėjo, kad kol išauš, niekas neišeitų iš na­
mų. Iš ryto aš ėjau į Rudnią pranešti apie tą įvykį. Kely
sutikau liaudies gynėjus, einančius iš kito Krokšlio-Sumo
kaimo galo, iš Stavario namų, kuris taip pat tą vakarą
buvo nužudytas. Liaudies gynėjams aš ir pranešiau, kas
įvyko.
ADSR f., r. 29, 1. 197.

Iš liudininkės

к.

KAZIUKEVICIENES* parodymų
1950 m. liepos 8 d.

1949 m. liepos 13 d., pavakary, dar nesutemus, aš iš
lauko parginiau gyvulius ir užkūriau krosnį. Mano vyras
ruošėsi važiuoti į Marcinkonių miestelį. Tuo metu netoli
nuo mūsų namo sustojo mašina, kuri važiavo į Marcin­
konių pusę. Mano vyras nuėjo prie mašinos, o su juo ir
sūnus Edvardas, 24 metų, nes kada kaime sustodavo ma­
šinos, prie jų rinkdavosi žmonės. Po kelių .minučių gat­
vėje pasigirdo šūviai. Kai išbėgau iš namų pasižiūrėti,
kas atsitiko, pamačiau gatvėje mašiną, šalia jos šoferį,
o netoli nuo kelio — du lavonus, kuriuos atpažinau: tai
buvo mano vyras ir sūnus. Daugiau gatvėje nieko nema­
čiau. Šoferio nepaklausiau, kas nužudė vyrą ir sūnų.
Tą vakarą, prieš nužudant mano vyrą ir sūnų, Linažerio kaime buvo užmušti šeši žmonės: Jonas Linkevičius,
jo žmona Regina, jų duktė Julija ir sūnus Stanislovas,
Vincas Stakelčikas ir jo žmona Agota.
Rudnios valsčiaus Linažerio kaimo gyventojus nužu­
dė ginkluotos gaujos dalyviai, bet kas, nežinau, nes pati
nemačiau, o iš gyventojų nieko negirdėjau.
1950 metais, netrukus po Naujųjų metų, vakare, 9—
10 valandą, pas mane į namus atėjo vienas banditas, ku­
rio anksčiau niekada nebuvau mačiusi, ir įsakė man su
* Kaziukevičienė Karolina, Igno d., gimusi 1900 metais Eišiš­
kių apskrityje, Rudnios valsčiuje, Linažerio kaime.

vaikais tuojau iš namų išeiti pas kaimynus. Po kurio lai­
ko, jau atėjusi pas Bolių Noreiką, išgirdau šūvius, iš
garso spėjau, kad jie pasigirdo mano namuose.
Kitą dieną, anksti rytą, aš su Boliumi Noreika nuėjo­
me į mano namus. Prie įėjimo į virtuvę pamatėme du la­
vonus: vieną lovoje, kitą — ant grindų. Jų neatpažinome.
Aš tuoj nuėjau į VSM Rudnios skyrių pranešti, kas įvyko.
Kiek vėliau sužinojau, kad mano namuose banditai nu­
žudė Rudnios kaimo gyventojus Joną ir Juozą Kaziukonius.
ADSR f., r. 29, 1. 199—200.

dyti, užteks ir tiek, kiek jis gavo“. Todėl aš prisimenu,
kad vienas banditas turėjo „Gardino“ slapyvardį. Jų nė
vieno neatpažinau, jie man buvo nepažįstami.
Kitą dieną, t. y. liepos 14 d., .anksti rytą, aš nuėjau
pas savo kaimyną Joną Linkevičių. Atėjęs į kiemą, pa­
mačiau šalia tvarto negyvus Joną Linkevičių, jo žmoną
Reginą ir sūnų Stanislovą. Duktė Julija buvo nužudyta
namuose.
Vincas Stakelčikas ir jo žmona Agota banditų buvo
nužudyti savo namuose, o Aleksandras Kaziukevičius ir
jo sūnūs Edvardas buvo rasti negyvi ant kelio netoli
namų. Tai aš mačiau tada, kai į kaimą atėjo kareiviai.
ADSR f., r. 29, 1. 205—206.

Iš liudininko B. AKULAVICIAUS* parodymų
1950 m. liepos 8 d.
1949 m. liepos 13 d., vakare, po saulėlydžio, mano kie­
me buvo kaimynas Jonas Linkevičius, su kuriuo tarėmės
nakčiai eiti kartu ganyti arklių. Jis pasakė, kad savo ark­
lio į ganyklą nevarysiąs, nes iš ryto reikėsią eiti šienauti.
Netrukus Linkevičius nuėjo namo. Po valandos, jau par­
ginus iš lauko karves, kadangi mano žmona buvo Mar­
cinkonyse, ėjau į tvartą melžti karvę ir išgirdau šaukiant:
„Akulavičiau, grįžk!“ Atsigręžęs pamačiau du banditus,
vienas jų buvo ginkluotas šautuvu. Kai priėjau prie ban­
ditų, įvairiose Linažerio kaimo vietose pasigirdo šūviai.
Man buvo įsakyta grįžti į namus. Ėjau prieky banditų.
Įėjus jie man kažkuo sudavė per galvą, ir aš susmukau
ant grindų. Tada vienas banditas griebė man už plaukų,
pasodino prie sienos ant suolo ir ėmė mušti sakydamas:
„Mes tau įsakome, kad Linažerio kaime tu daugiau nebe­
gyventum ir nevaikščiotum į Rudnios miestelį“. Mušdami
manęs klausė, kur žmona Ieva ir sūnus Vladas. (Šiuo
metu jis tarnauja Tarybinėje Armijoje.) Aš atsakiau ban­
ditams, kad žmona Marcinkonyse, kur ji iš tikrųjų ir
buvo, o sūnus Vladas gano karves. Banditai nepatikėjo
man ir pradėjo jų ieškoti ant aukšto, rūsyje ir kitose vie­
tose. Neradę greit išėjo.
Kada mane mušė, vienas banditas norėjo mane su­
šaudyti. Tada kitas pasakė: „ „Gardinai“, nereikia jo šau­

Iš liudininkės A. BAGŽIUVIENĖS* parodymų
1951 m. gruodžio 20 d.
1951
m. kovo 31 d., apie 22—23 v ai, ką tik pavaka­
rieniavę, mes visi — mano vyras Kostas Bagdžius, sūnus
Juozas, mano motina Emilija Balčiūnienė ir aš — sėdė­
jome užstalėje (namų durys dar nebuvo užsklęstos);
Į kambarį įėjo du ginkluoti banditai. Jie pasodino vyrą,
mane ir sūnų ant suolo Jr įsakė nejudėti. Mus saugojo
ginkluotas banditas, žemesnio ūgio. Mano motina stovėjo
prie musų. Vienas banditas paklausė, ar suvalgėme kiau­
lę, kurią paskerdėme prieš dešimt dienų. Mano vyras at­
sakė, kad dar net nepradėjome. Tada tie du banditai ėmė
mums prikaišioti, kad palaikome ryšius su tarybiniais
darbuotojais, kad mūsų sūnus mokosi Vilniuje, universi­
tete, ir bus komunistas. Dar jie paklausė, kur laikomi rū­
bai ir produktai. Vyras atsakė, kad klėtyje. Nepažįstamas
aukšto ūgio banditas pareikalavo raktų. Mano vyras ati­
davė. Tada jie paliepė vyrui ir sūnui išeiti į kiemą, pa­
kinkyti mūsų arklį, pririšti jį kieme ir sugrįžti atgal į na­
mus. Ir tai buvo padaryta. Pro langą aš pastebėjau dar
du ar tris banditus.
Aukštasis banditas įsakė vyrui, man ir sūnui sugulti
kniupstiems ant grindų. Išgirdau šūvius ir netekau są-

monės. Atsipeikėjau Daugų ambulatorijoje, čia man su­
teikė medicinos pagalbą. Buvau labai sužeista j dešinę
koją, buvo paliesti nervai. Mane paguldė į Alytaus ligo­
ninę, kur gydžiausi šešis mėnesius. Iš sūnaus Broniaus,
lankančio mane ligoninėje, sužinojau, kad vyras ir sūnus
Juozas nužudyti, o musų turtas ir produktai, kurie buvo
laikomi klėtyje, išgrobstyti.
Mano sūnus Bronius 1950 metais baigė Vilniaus uni­
versiteto Gamtos mokslų fakultetą ir šiuo metu mokosi
Lietuvos TSR Mokslų akademijos aspirantūroje. 1949 me­
tais jis įstojo į komjaunimą, o nuo 1950 metų gruodžio
menesio yra kandidatas į TSKP narius.
ADSR f., r. 127, 1. 88—89.

ŠVENTEŽERIO ŽUDIKAI

Iš J. MASKELIO* parodymų
1948 m. rugpiūčio 10 d.

Iki 1946 metų balandžio mėnesio aš palaikiau ryšius
su banditais Albinu Vabalu-,,Varmu“, Vytautu Bučinsku,,Klajūnu , „Kaltu“, „Gluosniu“ (jų vardų ir pavardžių
nežinau), Senkumi-„Vanagu“ iš Kauno apskrities Kazlų
Rūdos valsčiaus, Antanu Sinkevičiumi-„Perlu“, buvusiu
Marijampolės apskrities Krosnos miestelio gyventoju,
„Šešėliu“ ir „Beržu“ (jų pavardžių ir iš kur jie, nežinau).
Suminėti penki pastarieji buvo nukauti 1945 metais Aly­
taus apskrities Simno valsčiaus Prygos kaime. Banditai
„Kaltas“ ir „Gluosnis“ žuvo praeitą žiemą Kalniškės miš­
ke, Krosnos valsčiuje. Su nurodytais banditais aš dažnai
susitikinėjau sutartose vietose ir sutartu laiku Kalniškės
miške, septintame kvartale, ir Onos Kaduškevičienės na­
muose. Jos vyras Vaclovas Kaduškevičius-„Zaltys“ nu­
kautas kaip banditas 1945 metų gegužės mėnesį.
Vykdydamas banditų duotus uždavinius, rinkdavau
žvalgybinio pobūdžio žinias, dalinai ir apie Simno mies­
telyje esančių kareivių ir liaudies gynėjų skaičių, ginkluo­
tą tarybinį aktyvą, apie jų buvimo vietas ir apie jų pasi­
rodymą apylinkėje.
Visas surinktas banditus dominančias žinias pranešdavau per Oną Kaduškevičienę, nes ji žinojo banditų bu­
vimo vietą.
1948
m. rugpiūčio 1 d., apie 21 vai., mūsų kaime ant
kelio atsitiktinai susitikau apsirengusį civiliniais drabu­
žiais ir pistoletu apsiginklavusį gaujos vadą „Varmą“.
Kur jis ėjo, nežinau, matyt, pas mane. Susitikęs mane,
„Varmas“ liepė ateiti pas jį rytoj, t. y. rugpiūčio 2 d.,

9—10 vai. vakare į Kalniškės pamiškę ir pranešti, ar tą
dieną bus kariškių ir liaudies gynėjų Simno valsčiuje
Sarkiš'kių, Marinkos, Atesnykų kaimuose ar kur netoli,—
prieš tai turėjau juos gerai išžvalgyti. Aš sutikau. 1948 m.
rugpiūčio 2 d. nuėjau į Kalniškės mišką, kur nurodytu
laiku ir nurodytoje vietoje susitikau „Varmą“ ir dar de­
vynis banditus, pavardžių nežinau, visi jie buvo iš Seirijų
valsčiaus. Atėjęs pas juos su savo broliu Cesiumi Maskeliu, banditų tarpe pamačiau mūsų kaimo gyventojus Juo­
zą Krivicką ir Stasį Pšigocką. Krivickas ir Pšigockas
stovėjo kartu su banditais ir apie kažką šnekučiavosi. Su
broliu Cesiumi priėjome prie banditų ir pasakėme jiems,
kad aplinkui ramu: kareivių ir liaudies gynėjų mūsų apy­
linkėje nėra.
Netrukus gaujos vadas mums visiems pranešė, kad
kartu su banditais eisime vykdyti karinės užduoties —
sušaudyti trijų Simno valsčiaus Marinkos kaimo šeimų:
Urbono, Bandeliausko ir Jono Stebulio. „Varmas“ mums
paaiškino, jog tas šeimas reikės sunaikinti todėl, kad jos
Simno miestelio Tarybų valdžios organams pranešinėja
apie banditus, o Bandeliauską turėsime likviduoti kaip
tarybinį deputatą. „Varmas“ davė nurodymą veikti taip,
kad numatytų sušaudyti šeimų nariai negalėtų pabėgti —
juos turėsime apsupti ir stebėti, kad mūsų neužkluptų ka­
reiviai. Mes, vietiniai gyventojai, banditams turėsime pa­
rodyti, kur gyvena Urbonas, Bandeliauskas ir Stebulis.
Po pasitarimo „Varmas“ atidavė man savo šautuvą
su šoviniais, o sau palikęs pistoletą, tarė: „Pradėsime“.
Skirstantis „Varmas“ paklausė mūsų, kur Urbono namas.
Stasys Pšigockas jam parodė.
Iš pradžių mes visi ėjome nužudyti Urbono šeimos, nes
ji gyveno už 200—300 metrų nuo tos vietos, kur buvome
susirinkę. „Varmas“ ir „Jaunutis“ ėjo priekyje. Jiedu įėjo
į Urbono namus, užmušė šeimininką Urboną ir jo žmoną.
Tada visi kartu patraukėme pas Bandeliauską. Priėję
jo namus, apsupome, o keturi banditai, kurie — nežinau,
įėjo į vidų, kur nušovė Bandeliausko žmoną — Mariją
Bandeliauskienę * ir jos sūnų, 16—18 metų Petrą Bande­
liauską. Seimininkas, norėdamas pasprukti, išbėgo į kiemą,
kur banditas „Jaunutis“ šūviu iš automato jį nušovė. Aš
tuo metu stovėjau su šautuvu sargyboje apie 100 metrų

Rugpiūčio 3 dieną iš ryto pas mane atbėgo mano
brolio vaikai ir papasakojo, kad jų tėvą ir motiną naktį
nužudė banditai. Aš nubėgau į brolio namus ir pamačiau
gulinčius kraujo klane negyvus brolį Joną Stebulį, 1907 m.

* Aktyvi visuomenininke. 1948 m. sausio 18 d. buvo išrinkta j
Simno valsčiaus Kavalčiukų apylinkės DŽD Tarybą.

* Stebulis Petras, Tomo s., gimęs 1902 metais Alytaus apskrityje,
Sįmno valsčiuje, Marinkos kaime.

nuo Bandeliausko namų, prie jo statomo naujo namo
kampo.
Paskui visi nuėjome pas Joną Stebulį, apsupome jo
namą, o tuo laiku banditai „Varmas“, „Tigras“ ir „Žai­
bas“ įėjo į vidų ir nušovė Stebulį bei jo žmoną.
Iš minėtųjų išžudytų šeimų paėmėme: pas Urboną —
karvę, pas Bandeliauską — karvę ir arklį ir pas Stebulį —
karvę ir arklį, taip pat iš visų dar pasisavinome įvairių
namų apyvokos daiktų ir rūbų. Daiktus sudėjome į mai­
šus, kuriuos banditai pasiėmė ir nuėjo keliu per mišką
į Stebulių kaimo pusę, sakydami einą į Seirijų valsčiaus
Trakų mišką. Atsisveikindami man, mano broliui Cesiui,
Stasiui Pšigockui ir Juozui Krivickui banditai liepė arklį
ir tris karves paslėpti, o antrąjį arklį nuvaryti pas ban­
ditus.
Banditams patvarkius, mes — mano brolis Cesius, Sta­
sys Pšigockas ir Juozas Krivickas — atimtus du arklius
ir tris karves nuvarėme į Kalniškės mišką, pririšome prie.
medžių, o patys atėjome pas Simno valsčiaus Sarkiškių
kaimo gyventoją Antaną Cetavičių, paėmėme be pinigų
pusantro litro degtinės ir išgėrėme, o paskui keturiese
sugrįžome (jau buvo rugpiūčio 3 dienos rytas) pas pri­
rištus gyvulius. Pšigockas ir Krivickas nuvarė dvi karves,
sakydami turį patogią vietą joms paslėpti, o kur — nepa­
sakė. Aš su broliu Cesiumi nuvarėme du arklius į pamiš­
kę ir pririšome juos ganykloje.
Pardavę pagrobtą turtą, dalį gautų pinigų pasidalijo­
me, o likusius atidavėme gaujai.
Mano slapyvardis — „Dragūnas“. Jį man davė. bandi­
tas „Varmas“ 1945 metais.
ADSR f., r. 127, 1. 168— 171.

Iš liudininko P. STEBULIO * parodymų
1948 m. rugpiūčio 5 d.

gimimo, ir jo žmoną Albiną Stebulienę, 1916 m. gimimo.
Jie gyveno Marinkos kaime, netoli manęs.
й
Apklansinėjęs brolio vaikus, sužinojau, kad 1948 metu
rugpiudo menesj, naktį iš antrosios į trečiąją, kada ѵ й
miegojo, j duris kažkas pasibeldė, atidarė tėvas įėjo
daug ginkluotų žmonių ir pareikalavo pinigų o paskui
okumentų. Tėvas jiems atidavė dokumentus. Tada jie
liepe tėvui ir motinai atsigulti ir šovė iš automatų į galvas.
ADSR f., r. 127, 1. 172.

Iš J. ARAVICIAUS* parodymų
1949 m. balandžio 25 d.

Apie 1948 metų kovo dvidešimt antrąją atėjau i Lazdijų apskrities Šventežerio valsčiaus Straigių kaimą pas
pav^alJvif ’ Karcemarsko
Kar"^ 4\ metU
vaIstieti’
pavalgyti.
namuose
radauEdzi
apieKarčemarską
16 banditų
kui3 tarpe,
”Yarmas“- Kalbėdamas su manimi, „VarhLnH,4 PaSak^’+k+a-d- ja m -yra žinomi mano ketinimai surasti
banditus ir įstoti į gaują ir kad esu priimamas į jo gaują.

fZaAa

Jla Г - 11 daVe y °H lšką Pis to le tą ir s e p ty n is š o v in iu s .

mišką1 kaime Paslr° dė kareiviai- mes iš ten išvykome

slamfva
n1- ga,Ujos
an davė40-Skrajūno“
py arrniąD
į. Po ^ kelių
dienų vadas
gavau ?šautuvą,
šovinių ir
" km! , gr?na
P° k?k’4 dviejų mėnesi4 Seirijų- vals­
čiaus Akuočių kaime valstiečio Zalionio ūkyje, vardo ir tėп?пп“Гь° Т і Шаѵ jafn a,?ie | ° met4. rinktinės vado „5aS
a bandlt4 ...Kariūno“, „Žaibo“ ir „Planetos“ akivaiz­
doje daviau priesaiką, kad būsiu ištikimas gaujai
„ - „ f A nus/ k a lta u T a ry b ų v a ld ž ia i, su k ita is g in k lu o ta is
g a u jo s d a ly v ia is žu d yd a m a s ta ry b in iu s žm ones, p lė š d a ­
m as jų tu rtą .
^

mr.c1i,,askuti-nėlil i 4
met4 gegužės mėnesio dienomis
S r X . l p UJa. laikes* Ajytaus apskrityje Seirijų valsčiaus
9 ,.
b6Sf kaiAe,'. Y31 ten atej0 kareiviai, susišaudėme
su jais, bet greit Is kaimo pabėgome, ir todėl nežinau, ar
patyrė aukų kareiviai.
f i i S . 1928 me“ ,s

v 1948 met4 birželio mėnesį Lazdijų apskrities Švente­
žerio valsčiaus Burakavo kaime su banditu „Planeta“ api­
plėšėme valstietį Feliksą Balčių. Aš pasiėmiau chrominius batus, kuriuos ir dabar aviu.
1948
metų rugpiūčio mėnesį netoli Šventežerio mies­
telio aš, „Planeta“ ir „Gintaras“ pagrobėme jautį iš žemės
ūkio artelės, jį nuvarėme į Straigiškės kaimą pas valstietį
Juozą Naujelį, kokių 55 metų. Naujelis jautį paplovė, pa­
darė mums dešrų ir siuntinėjo į mišką. Mes taip pat daž­
nai ateidavome pas Naujelį, ten nakvojome ir valgėme.
1948
metų rugsėjo mėnesį, kai buvome Šventežerio
valsčiaus Straigių kaime, Edziaus Karcemarsko ūkyje,
atėjo Šventežerio miestelio parduotuvės vedėjas Jonas
Valiukevičius ir pasakė mums, kad sekančią dieną, apie
9—10 vai. ryto, jis į Lazdijus veš 8 tūkstančius rublių,
ir todėl galėsime inscenizuoti užpuolimą. Valiukevičius
prašė musų, kad dalį tų pinigų atiduotume jam. Skirtą
dieną ir valandą Agarinių kaimo rajone, ant plento, aš ir
„Gintaras“ sulaikėme vežimą, kuriuo važiavo su pinigais
Jono Valiukevičiaus brolis Juozas. Vežime sėdėjo vežikas
ir jo žmona. Pinigus atėmėme ir pasitraukėme. Aš ir
„Gintaras“ nuėjome į Jono Valiukevičiaus butą ir įteikė­
me jam tūkstantį rublių. Po du tūkstančius pasiėmėme su
„Gintaru“, o kitus išdalinome gaujos dalyviams.
1949 m. birželio 14 d.

„Varmo“ būrys priklausė „Mindaugo“ grupei, kurios
vadas buvo „Klajūnas“. Tai grupei priklauso ir „Viever­
sio“ bei „Žilvičio“ būriai.
„Varmo“ būrio buvimo ir veikimo rajonas — Lazdijų
apskrities Šventežerio valsčiaus Babrių, Šventežerio, Bu­
rakavo, Janėnų, Žališkės, Straigių, Sutrės, Staigūnų, Zėbrėnų kaimai ir Alytaus apskrities Seirijų valsčiaus Strai­
giškės, Nakrūniškės, Vaickūniškių, Akuočių, Žagariu
kaimai.
Būdamas gaujoje, su kitais gaujos nariais dalyvavau,
įvykdant šiuos teroro aktus.
1948 metų pavasarį, apie balandžio mėnesį, gaujos
dalyviai „Varmas“, „Klajūnas“, „Vėjas“, „Varpas“, „Žai­
bas“, „Atžalynas“, „Vijurkas“ ir aš nužudėme Šventeže­
rio kaimo komjaunuolį Vladą Sujetą. Aš į jo butą nebu­
vau užėjęs, nes stovėjau sargyboje lauke. Į vidų buvo

užėję tik trys — „Varmas“, „Žaibas“ ir „Vijurkas“. Kas
nužudė Sujetą, nežinau.
1948 metų liepos—rugpiūčio mėnesį aš ir „Gintaras“,
gaujos vadui „Varmui“ įsakius, nužudėme Šventežerio
valsčiaus Babrių kaimo gyventojo Cesnavičiaus trijų as­
menų šeimą: jį, jo žmoną ir dukterį. Aš iš šautuvo nu­
šoviau Cesnavičiaus žmoną ir dviese su „Gintaru“ iššo­
vėme į Cesnavičių. Jo dukterį nužudė „Gintaras“.
1948 metų gegužės mėnesį „Kalnius“, „Vėjas“, „Vie­
versys“, „Vilkas“, „Varpas“ ir aš nužudėme Seirijų vals­
čiaus Akuočių kaimo gyventojo Kubiliaus trijų žmonių
šeimą. Šovė į juos tik du: „Varpas“ ir „Vilkas“. Kiti bu­
vome likę to ūkio kieme.
1948 metų rugpiūčio—rugsėjo mėnesį gaujos daly­
v ia i— „Varmas“, „Vieversys“, „Vėjas“, „Jaunutis“, „Pla­
neta“, „Gintaras“ nužudė Šventežerio valsčiaus Burakavo
kaimo gyventojo Antano Voskos penkių asmenų šeimą.
Aš stovėjau to ūkio kieme sargyboje.
1949 metų sausio mėnesį aš, „Skrajūnas“, „Šernas“,
„Karklas“ ir „Laimė“ Bagdonaičių ežere (Seirijų valse.)
nuskandinome rusę moterį, 50—55 metų. Ją išsivarėme iš
Šventežerio valsčiaus Janėnų kaimo gyventojo Vnarausko, apie 60—65 metų, namų. Tą vakarą aš iš Prano Ku­
biliaus paėmiau du arklius, kuriais iš Janėnų nuvežiau tą
moterį į Seirijų valsčių, ir ten ją nuskandinome ežere.
Jos pasą „Šernas“ atidavė gaujos vadui „Varmui“.
Be tų teroro aktų, aš žinau dar du, kuriuose dalyvavo
pats „Varmas“ ir „Žaibas“. 1948 metų gegužės mėnesį,
tą naktį, kai mes išžudėme Akuočių kaimo gyventojo Ku­
biliaus šeimą, buvo nužudyti ir Janėnų kaimo gyventojai
Pileckas ir Abeciūnas.
!

* Sujeta Vladas, Juozo s., gimęs 1901 metais Lazdijų apskrityje.
Šventežerio valsčiuje ir kaime.

dalyviai: pirmą kartą nužudė mano sūnų komjaunuolį
Vladą Sujetą, o antrą — apiplėšė ūkį. Bijodamas, kad neišžudytų ir kitų šeimos narių, persikėliau gyventi į Švent­
ežerio miestelį.
1948 m. balandžio 5 d. 22—23 vai. kažkas pasibeldė
į langą. Mano šeima buvo sumigusi. Miegojau ir aš. Pri­
ėjęs prie lango paklausiau: „Kas beldžiasi?“ Už lango
išgirdau rusiškai prašant atidaryti duris. Manydamas,
kad nori užeiti kariai, atidariau duris. Į kambarį įėjo trys
ginkluoti žmonės. Vienas, ginkluotas pistoletu, vilkėjo
juodą odinį puspaltį. Jis paklausė: „Kur tavo vyresnysis
sūnus?“ Atsakiau, kad miega, ir parodžiau lovą. Tik tada
suvokiau, kad atėjo banditai. Prikėlęs mano sūnų Vladą,
banditas paklausė jo dokumentų. Sūnus priėjo prie sienos,
ant kurios buvo pakabinti drabužiai, išėmė iš kišenės do­
kumentus ir padavė banditui. Šis įsidėjo juos į kišenę ir
sudavė sūnui per galvą pistoletu.
Buvo tamsu, ir aš nutariau pabėgti, bet kieme mane
sulaikė banditai ir atvarė į kambarį, kuriame jau degė
lempa. Pamačiau visus šeimos narius suklupdytus. Pa­
klupdė ir mane. Banditas, kuris buvo apsirengęs odiniu
puspalčiu,^ privertė mano sūnų gulti ant grindų, sakyda­
mas, kad šaudys, ir du kartus iššovė iš pistoleto. Netrukus
jis priėjo prie manęs ir, nukreipęs į mane pistoletą, tarė:
„Šiandien niekur nė žingsnio! Iš ryto apie savo sūnaus
praneši VSM organams“. Užgesinę lempą, visi
išėjo. Iš banditų, nužudžiusių mano sūnų Vladą, atpaži­
nau tik tuos du, kurie stovėjo sargyboje kieme. Tai buvo
Antanas Janušonis, 1902—1903 metų gimimo, kilęs iš
Šventežerio valsčiaus Babrių kaimo, buvęs to paties vals­
čiaus Burakavo kaimo gyventojas, ir antrasis — kuris su­
laikė mane ir atvarė į kambarį — Jonas Jurkonis, Švent­
ežerio valsčiaus Teizų kaimo gyventojas, 35—36 metų.
Abu turėjo šautuvus. Antaną Janušonį pažįstu nuo vai­
kystės, kartu vaikščiojome į mokyklą, į Šventežerio mies­
telį, o vėliau pažinojau kaip kaimyną. Joną Jurkonį pa­
žįstu kaip Teizų kaimo gyventoją, daug kartų susitikda­
vau su juo sekmadieniais Šventežerio miestelyje ir kitur.
Antrą kartą prie mano namų priėjo keturi ginkluoti
žmonės 1948 m. liepos 22 ar 23 d. Aš su šeima tik ką bu­
vau pavalgęs. Buvo apie 20—21 vai. Pro langą pamatęs
ateinančius keturis ginkluotus žmones, sušukau savie­
siems, kad visi slėptųsi. Kada jie buvo apie 3—5 metrus

160

11 -

ADSR f., r. 78, 1. 110—112, 116—118.

Iš liudininko V. SUJETOS* parodymų
1949 m. birželio 14 d.

Šventežerio miestelyje gyvenu nuo 1948 metų liepos
mėnesio. Čia atvažiavau iš Šventežerio kaimo. Mano ūkį
Šventežerio kaime du kartus aplankė ginkluotos gaujos

1972

nuo lango, nubėgau į kitą namo pusę, dar neužbaigtą
statyti, ir pasislėpiau po grindimis. Kada slėpiausi, gir­
dėjau išdaužto lango gyvenamajame kambaryje skambė­
jimų- Po grindimis gulėjau iki ryto. Iš ryto pakilęs pa­
mačiau, kad gyvenamojo kambario durys praviros, viskas
išmėtyta. Pasigedau siuvamosios mašinos, šilkinių marš­
kinių, keturių šilkinių suknelių, 30 metrų audeklo. Apie
Й įvykį iš ryto pranešiau VSM Šventežerio valsčiaus
skyriui.
ADSR f., r. 78, 1. 129— 130.

Iš J. ŠIMONIUČIO * parodymų

dėl to, kad jie smerkė banditų veiksmus ir padėjo Tarybų
valdžios organams.
1948 metų rugpiūčio mėnesį aš, „Savanoris“, „Audra“,
„Jūra“ ir „Tėvas“ dalyvavome, nužudant Veisiejų vals­
čiaus Bertašiūnų kaimo gyventoją Misevičių, jo žmoną ir
dukterį. Misevičių ir jo šeimos narius sušaudėme todėl,
kad jie buvo nusiteikę prieš banditus.
Daugiau žudyti ir plėšti man neteko, nors kiti „Beda­
lio“ būrio dalyviai, man būnant gaujoje, įvykdė visą eilę
teroro aktų ir apiplėšimų.
1949 m. spalio 15 d. būrio vado pavaduotojas „Sava­
noris“ man davė rankinį kulkosvaidį, o automatą iš ma­
nęs atsiėmė.

1949 m. lapkričio 9 d.

Pabėgęs iš savo ūkio, pradžioje slapsčiausi vienas
netoli Veisiejų valsčiaus Kalvelių kaimo, miške. 1948 me­
tų birželio mėnesį pamiškėje, Veisiejų valsčiaus Babrių
kaimo rajone, sutikau nacionalistinės gaujos dalyvius —
Drazdauską-„Ilgį“, Vailionį-„Papartį“, „Bedalį“ ir „Aud­
rą“, kurių pavardžių nežinau. Jie ėmė mane klausinėti,
kas aš, iš kur. Aš jiems paaiškinau, kad turiu gaujoje
brolį Juozą Šimoniūtį. Jie pranešė man, kad mano brolis
Juozas prieš keletą dienų nukautas, susidūrus su karei­
viais. Banditai man pasiūlė stoti į jų gaują. Sutikau. Kar­
tu su jais nuėjau į mišką netoli Veisiejų valsčiaus Paliū­
nų kaimo, apie parą slapsčiausi krūmokšniuose. Antrą
mano buvimo gaujoje dieną Drazdauskas-,,Ilgis“ įteikė
man rusišką automatą ir pistoletą su šoviniais.
Po mėnesio „Kielė“ prisaikdino mane ir davė „Gedi­
mino“ slapyvardį. Iki 1949 m. spalio 27 d., iki suėmimo,
buvau „Bedalio“ būryje, kuris priklausė „Mindaugo“ gru­
pei. Mūsų būrys dar buvo vadinamas 2-uoju. Jo tikslas
buvo kovoti prieš Tarybų valdžią, terorizuoti tarybinius
aktyvistus, plėšti valstiečius, platinti antitarybinius laik­
raščius ir lapelius.
1948 metų birželio pabaigoje ar liepos pradžioje aš
su banditu „Audra“ Lazdijų apskrities Veisiejų valsčiaus
Smarliūnų kaime sušaudėme Tumosą, jo žmoną ir sūnų

1949 m. gruodžio 28 d.

1948 m. liepos 23 d., vakare, aš su „Audra“ atėjau
į Juozo Tumoso ūkį, norėdamas sušaudyti jį ir jo žmoną.
Tokį uždavinį buvome gavę iš Drazdausko-„Ilgio“. Kai
atvykome į vietą, „Audrai“ paliepūs, likau stebėti apylinkę
ir Tumoso namą, kad niekas iš ten nepabėgtų. Turėjau
automatą ir pistoletą. Ir „Audra“ turėjo tokius pat gink­
lus. „Audra“ Juozo Tumoso namuose užtruko apie pus­
valandį, su Tumosu išėjo į sodą ir ten jį nušovė. Tada
sugrįžo vėl į vidų ir keliais šūviais sužeidė Tumosienę.
Tumoso sūnus į „Audrą“ kelis kartus šovė iš kažkokio
ginklo, bet nepataikė. „Audra“ ėmė jį persekioti ir už­
mušė. Paėmę iš Tumoso ūkio du arklius su vežimu, dvi
karves, dvi kiaules ir kai kuriuos rūbus, išvažiavome
į Straigiškės mišką.
1948 m. rugpiūčio 23 d. aš su grupe banditų — „Beda­
liu“, „Audra“, „Jūra“, „Tėvu“ ir „Savanoriu“— anksti va­
kare atėjome j Juozo Misevičiaus ūkį. Vailioniui-„Paparčiui“ įsakius, turėjome nužudyti Misevičių, o jo turtą pa­
imti. „Bedalis“ , mane paliko prie Misevičiaus namo iš
miško pusės, kad žvalgyčiau apylinkę ir neleisčiau Mi­
sevičiaus šeimai pabėgti. J Misevičiaus namus įėjo „Aud­
ra“, „Bedalis“ ir „Jūra“, kurie sušaudė Juozą Misevičių,
jo žmoną ir dukterį. Aš į Misevičiaus namus nebuvau
užėjęs. Iš jo ūkio paėmėme du arklius su vežimais, dvi
karves, kiaulę ir rūbų.
ADSR f., r. 112, 1. 188— 191.

Iš liudininkės M. BALTRUMAVIČIENĖS * parodymų
1948 m. liepos 27 d.

1948 m. liepos 23 d., penktadienį, vakare, dar buvo
šviesu, pas mus j kiemą atėjo du ginkluoti žmonės. Sei­
mininkas Juozas Tumosas, mano žentas, 50 metų, tuo
metu valė kieme burokus gyvuliams. Banditai priėjo prie
jo ir apie kažką kalbėjosi. Pro praviras duris išgirdau
banditus prašant žentą pakinkyti arklį, nes jiems reikią
nuvežti sužeistus banditus. Aš tuo metu su savo dukte­
rim Ona Tumosiene savo šeimai ruošiau vakarienę. Vie­
nas banditas su žentu įėjo į kambarį ir, jo prašomas, sėdo
su mumis vakarieniauti. Antras banditas liko kieme. Kada
pavakarieniavome, lauke buvo dar šviesu, ir banditas
vaikščiojo po kambarį, laukdamas tamsos. Jis sakė, kad
važiuosią truputį, sutemus. Kalbėjo jis su Tumosu dar
apie kažką, bet aš negirdėjau, apie ką, nes po vakarienės
Ьиуаи. kit.ame kambaryje. Po valandos jis kartu su žentu
išėjo į kiemą. Netrukus išgirdau du šūvius, ir tuojau
į vidų įbėgo banditas, kuris pas mus vakarieniavo, ir
dviem šūviais iš pistoleto sužeidė dukterį — Tumoso žmo­
ną. Aš išsigandau. Banditas paklausė manęs, kiek turiu
metų, o kada atsakiau, jis, nieko nesakydamas, apsisuko
ir išėjo. Tiesa, prieš išeidamas jis paklausė, ar mes turime
aulinius batus ir suknelę. Aš atsakiau: „Imk ką nori“. Ar
ieškoję banditas mūsų namuose daiktų, nežinau, nes bu­
vau šalia sunkiai sužeistos dukters, gulinčios ant grindų.
Netrukus įbėgęs banditas paprašė kirvio. Kam jis buvo
reikalingas, nežinau, bet manau, nudobti dviem mūsų par­
šams, kuriuos, pakrovę į vežimą, banditai nusivežė.
Iš Tumoso ūkio jie išvedė du arklius. Iš ryto pama­
čiau, kad banditai dviem šūviais į krūtinę nušovė Juozą
Tumosą,— jis gulėjo sode, 50 metrų nuo mūsų namo.
Dviem šūviais, į galvą ir į nugarą, nušovė ir jo sūnų
Antaną, 16—17 metų.
Naktį, kada banditai išvažiavo, nuėjau pas kaimyną
Domą Masionį ir pakviečiau pas save jo žmoną Kazę, kad
ji padėtų slaugyti mano sužeistą dukterį, nes aš viena
namuose būti bijojau. Kazė Masionienė mūsų namuose
buvo iki ryto. Iš ryto jos vyras pakinkė arklį ir mano duk­
* Baltrumavičienė Marcelė, Mato d., gimusi 1885 metais Lazdijų
apskrityje, Veisiejų valsčiuje, Smarliūnų kaime.

terį nuvežė į Veisiejų miestelį pas pasienio komendantūros
gydytoją. Tą pačią dieną, apie vidudienį, duktė mirė.
ADSR f., г. 112, 1. 197— 198.

Iš liudininkės O. KVEDARIENĖS* parodymų
»

1948 m. liepos 27 d.

1948 m. liepos 23 d., po vakarienės, keturi ginkluoti
banditai atvedė mano žentą Joną Mikelionį, kuris iš lau­
ko vežė rugius. Banditai jam, mano dukrai Onai Mikelionienei ir jų sūnui Vitui liepė gulti prie krosnies, sakyda­
mi, kad jie visi gaus po 15 kirčių rykšte. Žentas paklausė,
kodėl jie jį muš — jis nieko blogo nepadaręs. Banditai
jį_ aprėkė ir įsakė tuojau gulti. Žentas, mano duktė ir jų
sūnus sugulė prie krosnies. Tada banditai, atsitraukę per
keletą žingsnių nuo jų, ėmė šaudyti. Aš, turėdama nesvei­
ką širdį, apalpau ir iki ryto nebuvau atgavusi sąmonės.
Kada atsigavau, ant grindų pamačiau negyvus žentą,
35 metų, dukterį, 36 metų, ir jų sūnų, 14 metų.
Jonas Mikelionis dvejus metus buvo dirbęs apylinkės
pirmininku, o nuo 1947 metų vasaros atsisakė tų pareigų,
nes banditai grasino jį sušaudysią. Kartą naktį atėję įsa­
kė pasirašyti, kad jis nebedirbs. Jis pasirašė, sekančią
dieną nuėjo į vykdomąjį komitetą ir pareiškė, kad apy­
linkės pirmininku nebebus.
Banditai, nužudę mano žentą, dukterį ir anūką, paėmė
du arklius (vienas buvo dvejų metų, bėras, antras — de­
šimties metų, palšas), dvi karves, žento gelumbinį baltais
ruoželiais kostiumą ir vyro kelnes.
ADSR !., r. 112, 1. 196.

Iš liudininkės O. LEVULYTĖS* parodymų
1948 m. liepos 27 d.

1948 m. liepos 23 d. po vakarienės, kai ėmė temti,
tėvas Jonas Levulis atsigulė virtuvėje. Aš su seserim
Teofilija ir broliu Alfonsu buvome virtuvėje ir ruošėmės

eiti miegoti. Tuo metu pasigirdo trenksmas į lenta užkaltą
langą, o paskui j duris ir įsakantis balsas nedelsiant
atidaryti duris. Tėvas nežinomiesiems atsakė, kad apsi­
rengs ir atidarys. Aš, išsigandusi beldimo ir supratusi,
kad atėjo banditai, puoliau pro kitas duris į kiemą ir
nusileidau į duobę, už kokių 20 metrų nuo namų, kur
žiemą buvo laikomos bulvės. Sesuo Teofilija užlipo slėp­
tis ant aukšto. Sėdėdama duobėje, girdėjau namuose kaž­
kokį trenksmą ir triukšmą kieme. Išlipti iš duobės bijojau
ir todėl ten pragulėjau visą naktį. Iš ryto, kai pasidarė
šviesu, išlipau ir pamačiau po kiemą vaikščiojančius
mūsų gyvulius, išleistus iš tvarto, ir atidarytas duris,
į kurias naktį beldė banditai. Užėjusi į vidų, pamačiau
lovoje gulinčius negyvus tėvą, 1883 metų gimimo, ir bro­
lį, 1933 metų gimimo, o ant grindų prie lovos gulėjo
negyva sesuo Teofilija, 1924 metų gimimo. Ant grindų
buvo daug kraujo. Išsigandusi to reginio, nubėgau pas
'kaimyną Vincą Jančiuką ir pranešiau, kas atsitiko. Pa­
prašiau padėti man suvaryti gyvulius į tvartą. Vincas
Jančiukas, jo motina Marė Jančiukienė ir žmona Liudvika
Jančiukienė sutiko man padėti, ir visi nuėjome į mūsų
ūkį. Paskui, jau suvarius gyvulius, nubėgau pas kitą kai­
myną Antaną Utorą ir paprašiau arklio nuvažiuoti iki Vei­
siejų ir pranešti VSM skyriui apie tą įvykį. Pas Utorą
atėjo Jonas Ivaška ir pranešė, kad naktį banditai nužudė
Mikelionių šeimą. Tada aš nuėjau į Mikelionio namus ir
su seneliu Mataušu Kvedaru Vlado Žurinsko arkliu nu­
važiavome į Veisiejus ir pranešėme VSM skyriui.
Du mano broliai, Pranas Levulis, 1913 metų gimimo,
ir Juozas Levulis, 1916 metų gimimo, 1948 metų balandžio
mėnesį dingo be žinios. Pranas Levulis 1948 metų balan­
džio pradžioje buvo išginęs parduoti karvę į Lazdijus,
nes norėjo pirkti arklį. Tačiau karvės jis nepardavė ir,
grįždamas atgal, dingo be pėdsakų. Juozas Levulis
1948 metų balandžio pabaigoje nuėjo į Šventežerio vals­
čiaus Šlavantų kaimą pas tetą Marcelę Kalinauskienę
paprašyti arklio ūkio darbams ir taip pat nebegrįžo. Aš
manau, kad juos nužudė banditai, nes abu broliai buvo
tarnavę Tarybinėje Armijoje. Brolis Pranas tarnavo pus­
antrų metų ir sugrįžo 1947 metų pradžioje, o brolis Juo­

zas — šešis mėnesius, sugrįžo iš kariuomenės 1945 ar
1946 metais. Kitų priežasčių, dėl ko jie dingo, nežinau.
Gyva mūsų šeimoje likau tik aš.
Banditai, sušaudę tėvą, brolį ir seserį, iš namų išnešė
tik dėvimus rūbus: du žieminius paltus (vieną naują, kitą
seną, abu juodos gelumbės su apykaklėmis, juodo satino
pamušalais, su vata), keturis sijonus, keturias šilkines
sukneles ir šešias paprastas, penkias antklodes, keletą
skarų ir rankšluosčių, užvalkalų ir kitokių daiktų.
ADSR t., r. 112, 1. 194—195.

Iš liudininko Z. STANKEVIČIAUS * parodymų
1948 m. rugpiūčio 24 d.

1948 m. rugpiūčio 23 d., 15 vai., Misevičiaus prašomas,
nuėjau pas jį dėl puspalčio siuvimo. Vakare, apie 21 vai.,
į Misevičiaus namus atėjo du pistoletais ginkluoti ban­
ditai. Aš tuo metu buvau atskirame kambaryje. Įėję ban­
ditai įspėjo: „Kas pašalinis, gulti!“ Aš atsiguliau prie
stalo su kokių 10 metų berniuku, kurio nei pavardės, nei
vardo nežinau. Po kelių minučių banditai iš pistoletų ėmė
šaudyti į Misevičiaus šeimos narius. Buvo sušaudyti:
Juozas Misevičius, Bronė Misevičienė, Domininką Misevičiūtė. Nužudę suminėtus asmenis, banditai apieš­
kojo visą namą ir paėmė du arklius su vežimais,
dvi karves, didelę kiaulę, geresnius drabužius ir
vertingesnius namų apyvokos daiktus. Mane įspėjo, kad
neišeičiau, kol jie neišvažiuos iš ūkio. Po pusvalandžio
aš su berniuku išlipau pro langą ir nuėjau pas Bertašiūnų
kaimo gyventoją Juozą Plukį. Jam papasakojau, kas atsi­
tiko. 1948 m. rugpiūčio 24 d., iš ryto, Plukys apie tai
pranešė VSM organams. Kodėl banditai nužudė Misevi­
čiaus šeimą, nežinau. Žinau tik tiek, kad Misevičiaus sū­
nūs Antanas jau trečius ar ketvirtus metus tarnauja Ta­
rybinėje Armijoje.
ADSR f., r. 112, 1. 199.
* Stankevičius Zigmas, Augusto s., gimęs 1910 metais Lazdijų
apskrityje, Veisiejų valsčiuje, Kaniūkų kaime.

Priedas

BURŽUAZINIŲ NACIONALISTŲ
NUŽUDYTŲ ŽMONIŲ DZŪKIJOJE

SĄRAŠAS

Eil. Nr.

1.

P avardė, vardas, tėvo vardas

ABROMAVIČIUS Jonas, Adomo s.

Gimimo
m etai

1905

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Dubėnų apyl. Kriaunių km.

Nužudymo
data

1945.ХП.12
1946.VI.13

2. ABROMAVIČIUS Petras, Antano s.
3. ABROMAVIČIENE Franciška, Juozo d.
4. ABROMAVIČIUS Stasys, Petro s.

Dušnionių apyl. Butrimiškių km.,
1892
1894 naujakuriai
1932

5. ADOMAVIČIUS Aleksas, Juozo s.
6 ADOMAVIČIENĖ Marijona, Kazio d.
7. ADOMAVIČIUS Augustinas, Alekso s.

1895
1898
1929

Bukaučiškių apyl. Slabodkos km.

1948.1.22

8. ADOMAVIČIUS Kazys
9. ADOMAVIČIENE Ona, Petro d.

1908
1910

Kalesninkų apyl. Sarkiškių km.

1948.IV.3
1949.XII.12

11. ALEKSANDRAVIČIENE Uršulė, Petro d.
12. ALEKSANDRAVIČIUS Aleksandras, Andriaus s.
13. ALEKSANDRAVIČIUS Juozas, Andriaus s.

Alovės apyl. Meškučių km., tar­
navo tarybinėje kariuomenėje
Bukaučiškių apyl. Geidukonių km.
1897
1918
1929

14. ALEKSANDRAVIČIUS Petras, Petro s.

1905

Butrimiškių apyl. Daugirdėlių km.,
naujakurys

1945.VI 1.28

15. ALEŠKEVIČIUS Jonas, Igno s.
16. ALEŠKEVIČIUS Jonas, Jono s.

Savilionių apyl. Pieriškių km. Nu­
1870
1912 žudytų lavonai sudeginti kartu su
trobesiais

10.

ALEKNOVICIUS Alfonsas, Viktoro s.

1925

1947.IV.20

1947.V.12

ž

P av ardė, v ard as, tėvo v ard as

Gimimo
m etai

Gyvenam oji vieta, kiti duomenys

Ш

17. ALEŠKEVIČIUS Bronius, Jono s.
18. ALEŠKEVIČIUS Marijonas, Jono s.

1925
1925

19. ALEŠKEVIČIUS Juozas

1918

Alytaus valsč.

1946.XII.1

20. ALI5AUSKAS Jonas, Antano s.

1903

Miroslavo apyl. pirmininkas

1946.VI.12

21. AMSIEJUS Jonas, Jono s.
22. AMSIEJIENĖ Monika, Jono d.

1897

Savilionių apyl. Druskininkų km.

1946

23. ARBAČIAUSKAS Vincas, Vinco s.
24. ARBAČIAUSKAS Algirdas, Vinco s.

1898
Jurgelioniu apyl. Pušėnų km. Du
1932 sūnūs tarnavo Tarybinėje Armijoje

1946.VIII.1

25. ATMANAVIČIUS Jurgis, Jurgio s.
26. ATMANAVIČIUTĖ Ieva, Jurgio d.
27. ATMANAVIČIUS Antanas, Jurgio s.

1913
1921

Dubėnų apyl. Panemuninkų km.

1946.XI.15

28.

BABRAUSKIENE Marija

1896

Alytaus valsč.

1946.VII U

29.

BAGDONAVIČIENE Antanina, Jono d.

1904

Laukinčių apyl. Laukinčių km.

1946.Х.24

30.

BAGD2IUS Juozas, Gabrio s.

1917

Junčionių apyl. Čižiūnų km.

1947.XI.5

31. BAKSIENE Justina
32. JBAK5IENE Marija
33. BAKSYTĖ Liucija

1884
Alovės apyl. Meškučių km.
1901
Vyras tarnavo tarybinėje kariuo­
1928 menėje

1946. VI. 13

34.

1893

Ш45.ѴІІІ.5

BAKŠYS Pranas, Juozo s.

35. BAKŠYS Viktoras, Prano s.
36. ĖAKŪNAS Antanas, Jurgio s.
37.
38.
39.
40.
41.
42.

BALČIŪNAS Ipolitas, Jono s.
BALČIŪNAS Jurgis, Tomo s.
BALČIŪNIENE Ona, Adomo d.
BALČIŪNAS Kostas, Jurgio s.
BALČIŪNAS Vladas, Jurgio s.
BALČIŪNAS Juozas, Jurgio s.

43.
44.
45.
46.
47.
48.
49.
50.
51.
52.
53.

BALTRONYS Vincas
BARANAUSKAS Stasys, Antano s.
BARANAUSKAS Stasys

- -4
Ca 3

Daugų apyl. Griciūnų km.

1926

Daugų valse, vykdomojo komite­
to instruktorius
1896
Miroslavo apyl. Zeremiškių km.,
naujakurys
1906
Alovės apyl. pirmininkas
1901
Alovės apyl. Novoplentos km.
1901
1930
Alovės apyl. Pavartėnų km., apyl.
pirmininkas
1904
1902

Alytaus valse.
Alytaus valse., apyl. pirmininkas

BARANAUSKAITE Ona, Stasio d.
BARANAUSKAS Sigitas, Stasio s.
BARANAUSKAS Stasys, Stasio s.
BARAUSKAS Vincas, Miko s.
BARAUSKIENE Ona, Jono d.
BARYSAS Antanas, Kazio s.

1893
Dušnionių apyl. Einorių km., nau1905 jakuriai. Nužudytų lavonai sude1922 ginti su trobesiais
1928
1930
1896
Daugų apyl. Skabeikių km.
1900
1890
Nemunaičio apyl. Nemunaičio km.

BERNATAVIČIUS Antanas

1894

BARANAUSKIENĖ Elžbieta

54. BERNATAVIČIUS Juozas, Juozo s.
„

Nužudymo
data

55. BIELIAUSKAS Juozas, Antano s.

1920
1888

Tolkūnų apyl. Balkasodžių km.

Likiškėlių

1946.II.6
1948.V.1
1946.VI 11.2

1950.VI.1
1946.VIII.1
1949.XII.28
1946. VI. 13

1947.ХП.30
1945.1.2
1946.11.9
1947.IX.23

Žagariu apyl. pirmininkas
Likiškėlių apyl.
apyl. pirmininkas

1947.IX.20

km.,

1946.1.23

2L

P av ard ė, v ardas, tėvo vardas

И

56.
57.
58.
59.
60.
61.
62.
63.
64.
65.
66 .

67.
68.

69.
70.
71.
72.
73.
74.
75.

BIELIAUSKIENĖ Agota, Antano d.
BIELIAUSKAS Jonas, Juozo s.
BILOTA Adomas, Mataušo s.
BLAZENIS Pranas, Simo s.
BLAZENIENĖ Elena, Vinco d.
BLAZENIS Pranas, Prano s.
BLAZENIS Vitas, Prano s.
BLAZENYTĖ Aldona, Prano d.
BUTĖNAS Motiejus, Juozo s.
BUZONAS Jonas, Jurgio s.
CIGELSKIS Stasys, Vlado s.
CIONYS Juozas, Karolio s.
CESYNAS Vytautas, Motiejaus s.
CIGINSKAS Alfonsas, Antano s.
CIGINSKIENĖ Veronika
ČIGINSKAITĖ Gertruda, Alfonso c
DABKEVICIUS Julius, Juozo s.
DABKEVICIENĖ Marija, Juozo d.
DABKEVICIUS Juozas, Juliaus s.
DABKEVICIUS Juozas, Juozo s.

76.
77.
78.
79.
80.
81.
82.

DARAŠKEVICIUS Kostas, Juozo s.
DARASKEVICIUS Viktoras, Juozo s.
DARA5KEVICIUS Bronius, Motiejaus s.

83.

DIMSA Stasys, Felikso s.

84.

GABRULEVICIUS Stasys, Prano s.

Gimimo
m etai

1890
1933
1910
1882
1897
1926
1929
1930
1889
1906
1925
1930
1916
1916
1937
1898
1898
1924
1941

Gyvenam oji vieta, kiti duomenys

Daugų miesto liaudies gynėjas
Pošnios apyl. Varanausko km.

1946.Х.4
1947.XII.4

Nemut^ičio apyl. Fermos km.
Parėčėnų apyl. Buckūnų km., apyl.
sekretorius

1946.VI.13
1949.XII.28

Alovės miestelio liaudies gynėjas
Daugų girininkijos eigulys
Nemunaičio miestelis

1946.1.26

Verebiejų apyl. pirmininkas

1945.11.10
1949.Х II.28
1946.XI.15

Verebiejų apyl. Struogiškių km.

Г946.ХІ.15

1926
1923

Daugų miesto liaudies gynėjas

1906

Daugų miesto liaudies gynėjas
Bambininkų apyl. Žuvintu km.

DAUGIRDAS Juozas
DAUGIRDIENĖ Marija
DAUGIRDAS Alfonsas

1916

DIMSA Antanas, Vlado s.

Daugų miesto komjaunimo orga­
nizacijos sekretorius
Miroslavo miestelio milicijos dar­
1924
buotojas
Padvariškių apyl. Panemuninkėlių
1898
km., naujakurys
Laukinčių apyl. Manciūnų km.
1896
1921
1922

85.' GARBACEVICIENĖ Magdė
86. GARBACEVICIUS Juozas, Povilo s.
87. GARBACEVICIUS Petras, Povilo s.

Nužudymo
data

1921
1923

1945.11.13
1946.XII.23
1946.XI.14
1946.XI.15

1947.IX.20
1945.Х.18
1945.XII.13
1946.Х.24

88.
89.

GATAVECKAS Jonas, Jono s.
GATAVECKAS Jonas, Jono s.

1897
1925

Padvariškių apyl. Taučionių km.

1947.IV.6

90.

GLIEBUS Bronius, Bernardo s.

1895

Pavarėnio apyl. Kirklionių km.

1948.ХН.З-4

91.

GRIŠKEVIČIUS Bronius, Mato s.

1923

Daugų miesto liaudies gynėjas

1945. II 1.26

92.

GRISKIENĖ Veronika, Petro d.

i 897

Daugų miestas

1945.VIII.5

93.

GRUZINSKAS Adolfas, Vinco s.

1905

94. GUDAITIENĖ Marija
95. GUDAITIS Petras, Felikso s.
96. GUDAITIS Vincas, Felikso s.
97. GUDAITIS Vladas, Felikso s.

Bukaučiškių apyl. Gūdžių km.,
apyl. pirmininkas
Žagariu apyl. Žagariu km., liau­
1875
1922 dies gynėjo šeima
1924
1926

1947.XI.6
1945.XII.14

Tesinu s

Hil. Nr.

--- ---------- ----------------------- -— -------P av ardė, v ardas, tėvo vardas

Gimimo
m etai

GUDAITIS Martynas, Antano s.

1897

99.

GUTAUSKAS Antanas

1894

Bambininkų apyl. Bambininkų km.,
mokytojas

Pavarėnio apyl. Genionių km.

Nužudymo
data

\ .
1945.VIII.5
1946.XI.15

100.

IGNATAVIČIUS Kazys, Juozo s.

1905

Tolkūnų apyl. Balkasodžių km.

1949.XI.3

101.

IVANAUSKAS Juozas, Felikso s.

1912

Alytaus miesto teismo vykdytojas

1947.IX.20

102.

IVANAUSKAS Petras, Kazio s.

Daugų miesto liaudies gynėjas

1945.Ш.26

103. JACIUNSKAS Kalikstas, Mykolo s.
inc 'Ѵл9.
S K1F-^ E Stasė, Kazimiero d.
105. JAC1UNSKAITĖ Veronika, Kaliksto d.

1895
1900
1932

Miroslavo apyl. Bendrių km.

1945.IIL3

Karolis, Juozo s.
ІлІ' JĄGtLEVICIUS Valetinas, Karolio s
108. JAGELEVICIUS Jonas, Karolio s

1888
1933
1936

Daugų apyl. Būdos km.

1945.VIII.5

109.

1920

Ūdrijos girininkijos eigulys

1945. IV. 1

JAKUBYNAS Jurgis, Simo s.

113. JANIS Motiejus, Motiejaus s.

1890
Tolkūnų apyl. Pupasodžių km.
1900 Atvyko iš Jaroslavo srities pas gi­
1925 mines paviešėti
1903

Daugų apyl. Kančėnų km.
Miroslavo apyl. Milastonių km.
Dušnionių apyl. Meškasalio km.
Savilionių apyl. Ryliškių km.

1945.11.23
1948.IX.6
1948.VII.16

1935
1902
1896

Parėčėnų apyl. Viešnagių km.
Tokūnų apyl. Padzirmiškės km.

1946.X.29
1951.VL7

1901
1926
1931
1914

Pošnios apyl. Obelytės km.

1&8.IX.6

Daugų apyl. pirmininkas
Daugų miesto liaudies gynėjas

Ш45.ѴІІІ.5
1945.11.26
1947.IV.6
1946.VIII.1

JANUSEVICIENĖ Zosė

1911

116.

JARUŠEVIČIUS Adomas, Petro s.

1897

118.
119
120.
121.
122.

JOVAIŠIS Julius, Jono s.
JURALEVICIENĖ Marcelė, Petro d.
JURALEV1C1US Petras, Jono s.
JURALEV1CIUS Julius, Jono s.
JURALEVICIUS Liudvikas, Jono s.

■ 123.
124.
125.
126.
127.
128.
129.
130.
131.

JURALEVICIUS Jonas, Jono s.
JURCIKONIENĖ Marija, Mykolo d.
JURCIKONYTĖ Ona, Jono d.
JURCIKONIS Antanas
JUSKELIS Juozas, Prano s.
JUSKELIS Vaclovas, Juozo s.
JUSKELIS Mečys, Juozo s.
KAMANDULIS Bronius, Felikso s.
KAMANDULIS Feliksas, Antano s.

132. KAMANDULIS Juozas, Petro s:
133 KAMANDULIENĖ Adelė
134. KAMANDULYTĖ Ona, Juozo d.
135. KANIŠAUSKAS Juozas, Nikodemo s.
136.
137.
138.

KARČIAUSKIENĖ Ieva
KARČIAUSKAITĖ Natalija
KARČIAUSKAITĖ Stasė

1948.XII.4

1951.VII.26

115.

117. JARUŠEVIČIUS Petras

Pavarėnio apyl. Pavarėnio km.

I948.VIII.13

Žilinų apyl. Petrauskų km., mo­
kytojas
Jurgelioniu apyl. Pušėnų km. Bu­
vusi tarybinių partizanų ryšininkė

114. JANKAUSKAS Jonas, Raulo s.

4

'

98.

110. JANAVIČIUS Vladas, Simo s.
111. JANAVIČIENĖ Liuba, Ivano d
112. JANAVIČIŪTE Albina, Vlado d.

N

Gyvenamoji vieta, kiti duom enys

1890
1918
1900
1922
1926
1927

1917
1899
1906
1928
1915
1898
1926
1928

Žilinų apyl. Taučionių km.

Nemunaičio miestelis
Krokialaukio miestelis

1946.VIII.1

1946.X.7

1940.IIL28
1946.III.7

£
s

P av ardė, v ard as, tėvo vardas

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Nužudymo
data

139. KARPAVIČIUS Viktoras, Karolio s.

1922

Г40. KAR5ĖNIENE Izabelė, Jono d.
141. KARSENAITE Izabele, Zigmo d.

1910
1928

142. KAŠĖTA Petras, Kristupo s.
143. KASETIENE Marija, Dominyko d.
144. KAŠĖTA Julius, Petro s.

1896
Alovės apyl. Meškučių km., Ku1886 dariškių apyl. pirmininkas
1918

1946.VI.13

1900
1927

Daugų apyl. Tamašavos km.

1945.VII.5

190Э
1ЯОЯ
1934

Nemunaičio apyl. Kalnėnų km.

1948.V.12

1903

Krokialaukio apyl. Antokolio km.,
apyl. sekretorius

1946.III.7

145.
146.

KATLAUSKIENĖ Marija, Adomo d.
KATLAUSKAITE Aldona, Mykolo d.

147. KAVALIAUSKAS Juozas
148. KAVALIAUSKIENĖ Elena
149. KAVALIAUSKAITE Valerija, Juozo d.
150. KAZLAUSKAS Pranas, Prano s.
151.

VRLK Alytaus skyriaus darbuoto­
jas
Pošnios apyl. Varnagirių km.

152.
153.

KAZLAUSKIENE Marija
KER5YS Juozas, Martyno s.
KERSYTE Ona, Juozo d.

154.
155.
156.

KLIMAVIČIUS Pranas, Felikso s.
KLIMAVIČIENE Elena, Jurgio d. -

1911
Tolkūnų apyl. Balkasodžių km.
1897
Bukaučiškių apyl. Arčiūnų km.
1923 ■
1928
Daugų miesto liaudies gynėjas
1899
Miroslavo apyl. Obelijos km.
1909

157.

KONČIUS Antanas, Antano s.

1926

158.
159.
160.
161.
162.

KRAPAS Vincas, Juozo s.
KRAPIENE Marija
KRAPAS Vitas, Vinco s.
KRASAUSKAS Ignas, Jurgio s.
KRASAUSKIENE Ona, Prano d.

KILIMONIS Bronius, Adomo s.

163. KRUSNAITE Marija
164. KVEDARAVICIUS Kazys, Zigmo s.
165. KVEDARAVIČIENE .Antosė, Liudviko d.
166.
167.
168
169.

LATAUSKAS Bronius, Rapolo s.
LEBEDINSKAS Bertašius, Stasio s.
LEBEDINSKAS Juozas, Stasio s.
LEBEDINSKAS Adollas, Stasio s.

170.

LEBELIŪNAS Vincas, Andriaus s.

Alovės miestelio liaudies gynėjas

Alovės apyl. Svabalauko km.
1905
1917
1937 ■
Krokialaukio apyl. Patrakęs km.,
1904
1922 samdiniai
Pošnios apyl. Santaikos km.
1902
Venciūnų
apyl. Muiželėnų km.
1899
1921
Alovės miestelio liaudies gynėjas
1909
1908
1918

Takniškių apyl. Žemaitėlių km.

1898

Pavarėnio apyl. Kirklionių km.,
„Dainavos“ kolūkio pirmininkas
Savilionių apyl. Raitininkų km.

1946. VI. 13
1946X25

1946.II.9
1945.VIII.5
1948. VI 1.5
1946.XI.6

1945.XI.24
1949.11.20

1946.III.8
1947.XII.4
1949.VII.19
1946.II.6
1949.VIII.il

1951.VII.22
1948.XII.12

171. LEKAVIČIUS Rokas, Antano s.
172. LEKAVIČIENE Ona
173. LEKAVIČIŪTE Aldona, Roko d.

1908
1908
1928

174.
175.

1895
1902

Alovės apyl. Pagurintų km.

1946.VIII.25

1904
1906

Krokialaukio apyl. Čiurlioniu km.

1946.XI.15

LEKAVIČIUS Vincas, Vinco s.
LEKAVIČIUS Stasys, Vinco s.

176. LE5CINSKAS Julius, Felikso s.
177. LEŠČINSKIENE Anelė, Juozo d.
178. LIEJUS Ignas, Antano s.
179. LINKEVIČIUS Vaclovas, Jono s.
-

Gimimo
m etai

180.

LUCINSKAS Gabrys, Juliaus s.

1904

Alytaus miestas
Venciūnų apyl. Jurkonių km.
Daugų rajono partijos komiteto
darbuotojas

1946.VIII.16
1949.
XI.2
1950.

XI.23

00

о

!_

Z
w

P av ardė, v ardas, tėvo vardas

181.. LUKASEVICIUS Vitas, Prano s.

Nužudymo
data

1902
1922
1876

Krokialaukio apyl. Čiurlioniu km.

1946.ѴІІ.ЗО

1892
1929
1896
1907

Tolkūnų apyl. Pupasodžių kfn.

1947.XI.7

Alovės apyl. Novoplentos km.
Žagariu apyl. Pievagalių km-.

188.

1949.11.23
1947.IX.15

1901

MARCIUKAITIS Antanas, Petro s.

191. MATULEVIČIUS PAnas, Jurgio s.
192.
193.
194.
195.
196.
197.
198.
199.

2

Gyvenam oji vieta, kiti duomenys

182. LUKASEVICIENĖ Marija, Prano d.
193. LUKASEVICIENĖ Pranė, Petro d.
184. MACKELIS Antanas, Antano s.
185. MACKELIS Juozas, Antano s.
186. MALDANIS Vladas, Jono s.
187. MARCINKEVIČIENE Anelė

189. MATASINSKAS Juozas, Jono s.
190. MATULEVIČIUS Antanas

S
I
§
to

Gimimo
metai

MATULEVIČIŪTE Adelė, Jurgio d.
MATULIONIS Pranas
MATULIONIENE Adelė
MIKAILIONIS Jonas, Juozo s.
MIKAILIONIENE Domicėlė, Mato d.
MIKAILIONIS Alfonsas, Jono s.
M1KAILIONYTE Veronika, Jono d.
MIKAILIONIS Jonas, Jono s.

Pošnios apyl. Peršekininkų km.,
plento darbininkas

1919

Alovės apyl. Mieliūnų km.
Dubėnų apyl. Jovaišonių km., nau­
jakurys

1890
1923
1888
1908
1897

тле •

1948.III.31
1949.XI.20
1945.XII.13

Miroslavo apyl. Milastonių km.
Miroslavo apyl. Obelijos km.
Miroslavo apyl. Milastonių km.

1948.IX.6
1948.IX.6
1948 m.

Daugų apyl. Vieciūnų km., eigulys

1946.VIII.1

1932
1934
1937

200. MIKALAUSKAS Julius
201. MIKŠIENĖ Marija, Augusto d.
202. MIKSA Pranas, Jono s.
•
203. MINCEVIČIUS Matas, Kazio s.
204. MINCEVICIENĖ Ona, Igno d.
205. MINCEVICIUTE Albina, Mato d.
206. MINCEVICIUTE Petronė, Mato d.
207. MINCEVIČIUS Antanas, Mato s.

1913
1905
1934

Dušnionių apyl. Einorių km.
Mirsolavo apyl. Vovų km.

1946.VI.13
1946.X 24

1881
1898
1920
1924
1930

Miroslavo apyl. Seimeniškių km.

1948.IV 2

208. MINKELIENĖ Zosė
209. MINKELIS Pranas, Viktoro s.
210. MINKELYTĖ Bronė, Viktoro d.
211. MINKELYTĖ Elena, Viktoro d.
212. MINKELIS Juozas, Viktoro s.

1905
Butrimiškių apyl. Butrimiškių km.,
1929 liaudies gynėjo šeima
1929
1933
1933

1946. VI. 13

213. MISEVIČIUS Vincas, Alekso
214. MISEVIČIENĖ Marija
215. MISEVIČIUS Juozas, Alekso
216. MISEVICIŪTE Anelė, Alekso
217. MISEVIČIUS Albinas, Alekso

1915
1899
1921
1922
1929

1946.XL15

s.
s.
d.
s.

Dubėnų apyl. Panemuninkų km.

218.
219.
220.
221.
222.

MIŠKINIS Juozas
MIŠKINIENĖ Elena
MIŠKINIS Vitas, Juozo s.
MIŠKINYTE Ona, Juozo d.
MIŠKINIS Stasys, Juozo s.

223.

MIŠKINIS Jurgis, Dionyzo s.

Butrimiškių apyl. Daugirdėlių km.,
naujakurys

1945.VII.27

224.

MIŠKINIS Vincas, Tomo s.

Bambininkų kolūkio revizijos коmisijos narys

1949.VIII.25

225.

MOCKEVIČIUS Adomas, Antano s.

Kolesninkų apyl. Atesnykų km.

1945.VI.23

1901
Dušnionių
1909 naujakuriai
1932
1934
1940

1898

apyl.

Balninkų

km.,

1946.1.20

ž

Gimime
m etai

P av ard ė, v ard as, tėvo vardas

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Nužudymo
data

w
1947.X1.7

226. MONKELIS Antanas, Vinco s.
227. MONKELIS Juozas, Antano s.
228. MONKELIS Jonas, Vinco s.
229. MONKELIENE Ona, Aleksandro d.
230. MONKELYTE Ona, Jono d.
231. MONKELIS Česlovas, Jono s.

1891
1929
1883
1889
1930
1936

Tolkūnų apyl. Pupasodžių km.

232.

MORKŪNAS Alfonsas, Jono s.

1919

Alovės miestelio liaudies gynėjas

1948.V.8

233.

MOTUZĄ Juozas, Martyno s.

1908

Ūdrijos apyl. pirmininkas

1949.VII.10

234.

NAIKELIS Jonas, Petro s.

1922

Dubėnų pradžios mokyklos moky­
tojas

1950.IV.18

235.
236.
237.

NAVAKAITE Anelė
NAVAKAS Petras
NEDZINSKAITE Aldona, Antano d.

1947.XII.1

238.
239.

NEDZ1NSKIENĖ Magdė, Andriaus d.
NEDZINSKAS Vitas, Kazio s.

Žagariu apyl. Stonių (Stanevos)
1887
1930 km.
Alovės apyl. Meškučių pradžios
1927
mokyklos mokytoja
Butrimiškių apyl. Daugirdėlių km.
1897
1929

240.
241.

NORKEVICIENĖ Adelė
NORKEVIČIUS Juozas

1906
1921

Krokialaukio apyl. Čiurlioniu km.

1946.XI.15

242.

NORUS Juozas, Antano s.

1895

Laukinčių apyl. Vankiškių kaimo
įgaliotinis

1947.XII.4

243. NORIUTĖ Pranė, Antano d.
244. NORUS Juozas, Juozo s.
245. NORUS Jonas, Juozo s.
246. NORIUTE Leokadija, Juozo d.
247. NORUS Pranas, Juozo s.
248. NOVIKAS Juozas, Antano s.
249. PACKEVICIUS Julius, Vinco s.
250. PACKEVICIENE Ona, Vlado d.
251. PACKEVICIUS Julius, Juliaus s.
252. PACKEVICIUS Juozas, Juliaus s.
253. РАСКЕѴІСШТЁ Marytė

1903
1926
1927
1929
1933
1925
1899
1923
1925
1929
i 920

. 254.
255.

PADEGIMAS Vincas, Stepo s.
PAKALA Zigmas, Juozo s.

256.
257.

PALAZIJA Petras, Vinco s.
PALAZIJIENE Ona, Jokūbo d.

258.

PALEKAS Juozas, Povilo s.

259.
260.
261.
262.

PANGONIS Juozas, Nikodemo s.
PANGONIENE Marija, Adomo d.
PANGONIENE Cicilija, Igno d.
PANGONIS Pranas, Igno s.

263.
264.
265.
- 266.
g 267.

PAVILONIS Albinas, Antano s.
PAVILONIS Juozas, Antano š.
PAVILONIS Vaclovas, Andriaus s.
PAVILONIENE Zosė
PAVILONYTE Vanda, Vaclovo d.

1905
1900
1889
1901
1918
’

1906
1911
1872

1948.VI 11.24

Laukinčių apyl. Balkūnų km.
Alovės apyl. Svabalaukio km.

1947.XII.3

1946.X.24
1949.VIII.25

Simno valsč. žemės reformos ko­
misijos pirmininkė

1946.XI.15

Savilionių apyl. Taručionių km.
Savilionių apyl. pirmininkas
Savilionių apyl. Galintėnų km.

1947.IX.25
1945. VI 1.20
1948.IX.6

Simno miesto darbininkas

194&.V.7

Pošnios apyl. Varnagirių km.

1946.X.26

Nemunaičio miestelio liaudies gy­
nėjas
1927

1947.11.20

Parėčėnų apyl. Kaukų km., Kro­
kialaukio apyl. pirmininkas
1900
Dušnionių apyl. Dušnionių km.
1907
1931

1945.III.1
1950.XI.6
1945.VI.7
1947.XII.29

ž

Gimimo
m etai

P avardė, v ardas, tėvo vardas

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Ш
268.

PETRAŠKA Petras, Antano s.

269.
270.
271.
272.

PETRASKIENĖ Teofilė, Juozo d.
PETRAŠKAITĖ Ona, Antano d.
PETRAŠKA Antanas, Antano s.
PIKONAS Vladas, Vinco s.

273.

PLATUKIS Juozas, Petro s.

274.
275.

PLATUKIS Zigmas, Jono s.
PLATUKIENĖ Marija

276.
277.

PLENTĄ Bronius, Baltraus s.
PLENTĄ Kazys, Baltraus s.

1900
Alovės apyl. Bogušiškių km.
1905
Junčionių apyl. Užukalnių km.,
1908
1914 apyl. pirmininkas

278.
279.
280.

PLENTĄ Stasys, Martyno s.
PLENTIENĖ Ona, Stasio d.
PLENTAITĖ Monika, Stasio d.

1905
1901
1930

1926

•

1894
1921
1925
1925

Dubėnų apyl. Panemuninikų km.,
naujakurys
Raudonikių apyl. Kelmandnių km.

Kalesninkų kolūkio „Tikrasis ke­
lias“ brigadininkas

Nužudymo
data

1945.ХІІ.13
1950.IIL13

1949.ХІ.18

Alovės apyl. Dobrovolės km., dar­ . 1950.1.6
bininkas

Dubėnų apyl. pirmininkas

1945.V.3
1945. II 1.24
1944.ХІІ.9
1946.ХІ.15

281.

PRESKIENIS Liudvikas, Tomo s.

1889

Savilionių apyl. Taručionių km.

1946.VIII.13

282.
283.

PULINAUSKIENĖ Veronika, Leonardo d.
PULINAUSKAS Algis, Balio s.

1917
1936

Nemunaičio apyl. Nemunaičio km.

1947.ХІ.15

284.

RAČKAUSKAITĖ Anelė

1931

Alytaus vals.

1946.VIIL1

285.
286.

RAČKAUSKAS. Vytautas
RAČKAUSKAS Stasys

1933
1943

287.
288.

RADAUSKAS Juozas, Juozo s.
RADAUSKIENĖ Ona, Motiejaus d.

1906
1911

Butrimiškių apyl. Miklusėnų km.

1946.XI.’l6

289.

RADZEVIČIUS Kazys, Prano s.

1884

Parėčėnų apyl. Kaukų km.

1950.ХІ.6

290.

RAKAUSKAS Juozas

1891

291.
292.

RAULICKIS Juozas, Prano s.
RAULICKIS Kazys, Prano s.

Daugų apyl.
1928
Miroslavo miestelio liaudies gynė1927 jas

293.
294.
295.

REKLAITIENĖ Anelė
REKLAITYTĖ Jane
REKLAITYTĖ Ona

1897
Ūdrijos apyl. Čižikų km., nauja­
1929 kuriai
1939

296. REMEIKA Vaclovas, Juozo s.
297. REMEIKIENĖ Vladislava, Leono d.
298. REMEIKA Juozas, Vaclovo s.

1902
1926

299.
300.
301.

RUDNICKAS Juozas
RUDNICKAITĖ Izabelė, Juozo d.
RUDNICKAS Vitas, Juozo s.

302.
303.
304.
305.

1946.VIII.1
I947.V.12
1947.VIII.13
1947.Х II.21

Daugų apyl. Zvirgždėnų km.

1946.ѴІІІ.2

1900
1921
1931

Krokialaukio apyl. Tamuliškių km.

1946.VIII.1

RUTKAUSKAS Vincas, Vinco s.
SABAITIS Petras
SABAITIS Juozas
SABAITIS Algirdas

1912

Daugų miesto liaudies gynėjas
Junčionių apyl. Mikalavos km.

1949.ѴІ.ЗО

306.

SAKALAUSKAS Silvestras, Jurgio s.

1894

307.
308.

SAVERIUNAS Petras, Alijošiaus s
SAVERIUNIENĖ Ona

1872
1875

Savilionių apyl. Bugonių km., kol­
ūkio pirmininkas
Žagariu apyl. Kulabiškių km.

1945.ІП.20

1950.IV.20
1947.ІХ.23

EiI. Nr.

Gimimo
m etai

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Nužudymo
data

1

P av ard ė, v ard as, tėvo vardas

зрэ.

SEILIUS Juozas, Jurgio s.

310.

SEILIUS Petras, Juozo s.

Junčionių apyl. Mikalavos km.,
apyl. pirmininkas
Daugų miesto liaudies gynėjas
1925

311.

SIMANAVICIENĖ Rožė

1883

312.
313.

SIMANAVIČIUS Juozas
SIMANAVIČIŪTĖ Elžbieta

1913
1920

314.

SIMANAVIČIUS Ignas, Tomo s.

1897

315.
316.
317.
318.
319.

SIMANAVIČIUS Jonas, Vaclovo s.
SIMANAVICIENĖ Veronika, Motiejaus d.
SIMANAVIČIŪTĖ Onutė, Jono d.
SIMANAVIČIUS Vincas, Jono s.
SIMANAVICIENĖ Juzė, Vaclovo d.

1917
1917
1940
1943
1887

320.

SIMANAVIČIUS Juozas, Antano s.

1921

321.

SMAIDŽIONAS Juozas, Anelės s.

1904

1911

322.

SPETRIENĖ Rožė, Antano d.
323. STACEVICIUS Bronius, Juliaus s.
324. STACEVICIENE Juzė, Zigmo d.

325.
326.
327.
328.
329.
330.
331.
332.
333.
334.
335.
336.
337.
338.
339.
340.
341.
342.
343.
344.
345.
346.
_ 347.
348.

STANKEVIČIUS Vincas, Prano s.
STASIUKONIENĖ Monika, Kazio d.
STOCKŪNAS Petras, Jono s.
STUMBRAS Juozas, Karolio s.
STUMBRIENĖ Emilija, Krisiaus d.
STUMBRAS Algirdas, Juozo s.
SALIONIENĖ Anelė, Augusto d.
3ALIONAS Vitas, Alfonso s.
SALIUNAS Juozas, Alfonso s.
3ATKAUSKAS Jonas, Juozo s.
3CEGLINSKAS Feliksas, Vaclovo s.
SESTAVICKAITĖ Ona
3ICUVIENĖ Juzė
3ICUTĖ Regina
3IDLAUSKAS Feliksas, Adomo s.
3IDLAUSKAS Juozas, Antano s.
5M1GELSKAS Juozas, Simo s.
3MIGELSKAS Povilas, Adomo s.
3MIGELSKAS Julius, Povilo s.
3PILIAUSKAS Vincas
3PILIAUSKIENĖ Zosė
3PILIAUSKAITĖ Genė, Vinco d.
3PILIAUSKAITĖ Jadvyga, Vinco d.
SPlLlAUSKAS Bernardas, Vinco s.

1915
1927

1929
1922
1900
1906
1931
1912
' 1930
1932
1888

1922
1907
1930
1926
1918

1945.III.14

Alovės apyl. Nužudytų lavonai su­
deginti su trobesiais

1946.VI.13

Alytaus MTS direktoriaus pava­
duotojas

1945-111.25

Alovės apyl. Davainiškių km.

1947.Х 1.5

Krokialaukio apyl. sekretorius

1945.VI.29

Simno valsč. vykdomojo komite­
to darbuotojas

1944.XII.3

1947.XII.4
Parėčėnų apyl. Viešnagių km.
Alovės apyl. Akalvčios km., apyl. I947.XI.4
pirmininkas. Žiauriai nukankintas.

Alovės miestelio liaudies gynėjas
Pošnios apyl. Varnagirių km.
Parėčėnų apyl. Viešnagių km.
Junčionių apyl. Čižiūnų km.

1948.V.8
1946.Х.25
1947. XI 1.4
1950.V.15

Miroslavo apyl. Obelijos km.

1946.XI.5

Miroslavo apyl. Gudziniškių km.,
kolūkietis
Daugų miesto liaudies gynėjas

1949.IV.4

Nemunaičio apyl. Fermos km.
Laukinčių apyl. Vankiškių km.

1946. VI. 13
1947.XII.4

Daugų miesto liaudies gynėjas

1946.XI.14

Daugų valsč. vykdomojo komite­
to pirmininkas
1898
Junčionių apyl. Užukalnių km.,
apyl. sekretorius
1892
Daugų apyl. Kančėnų km.
1921
Alovės apyl. Miejiūnų km.
1928
1931
1940

1945.Ш.9

1946.XI.14

1949.IX.20
1945. II 1.24
I944.XI.14
1946.VIII.1

Eil. Nr.

Nužudymo
data

Gimimo
metai

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

349. TAMULEVIČIUS Zigmas
350. TAMULIONIS Vincas, Juozo s.
351. TAMULIONIS Juozas, Vinco s.
352. TAMULIONYTĖ Monika, Vinco d.

1896

Dušnionių apyl. Meškasalio km.

1946. VI. 13

1896
1924
1937

Parėčėnų apyl. Viešnagių km.

1945.II.5

353.
354.

1901
1906

Krokialaukio apyl. Krekštėnų km.

1946.VII.19

1901
1902
1929
1872
1911
1919

Krokialaukio apyl. Čiurlioniu km.

1946.XIL18

Ūdrijos miestelio laiškanešys

1947. VI. 17

P av ard ė, v ard as, tėvo vardas

TAMULYNAS Jonas
TAMULYNAS Antanas

355. TAMULYNAS Motiejus, Kajetono s.
356. TAMULYNIENE Elena, Povilo d.
357. TAMULYNAS Juozas, Motiejaus s.
358. TAMULYNIENE Elena, Antano d.
359. TAMULYNAITE Marija, Kajetono d.
360. TRAKYMAS Petras, Antano s.
361. TRAKYMIENE Marija
362. TRUNCĘ Povilas, Motiejaus s.
363. TUBELEVICIENE Genė, Mykolo d.
364.
365.

TUBELEVICIUS Jonas
TRUNYLA Juozas, Mykolo s.

366.

TRUNYLA Juozas

367.

TURAUSKIENE Ona

Bukaučiškių apyl. Dvarčėnų km.
Venciūnų apyl. Muiželėnų km.
Alovės apyl. Davainiškių km.
1910
Kalesninkų apyl. Kalesninkų km.
1912
Bambininkų apyl. Žuvintu km.
1913
Grįžo iš tarybinės kariuomenės
Dušnionių apyl. Einorių km.
1922
1898
1924

368.

ULECKIENE Marijona, Antano d.

369.

URBONIENE Teresė, Prano d.

370.

USTILA Stasys, Dominyko s.

371.
372.
373.

UTARIENE Marija, Juozo d.
UTARAS Juozas, Tomo s.
UTARAS Tomas, Tomo s.

374.
375.
376.
377.

UTARAVICIUS Jonas, Kosto s.
UTARAVICIENE Kazė, Silvestro d.
VABUOLIS Jonas, Liudviko s.
VABUOLIENE Veronika, Kazio d.

378.

VABUOLIS Viktoras, Jokūbo s.

379.
380.
381.
382.
383.
384.
385.
386.
387.
388.
389.

VADEIKA Simas, Tomo s.
VADEIKIENE Marija, Andriaus d.
VADE1KA1TE Anastazija, Simo d.
VADEIKA Vincas, Simo s.
VADEIKA Albinas, Simo s.
VADEIKA Petras, Simo s.
VADEIKAITE Genė, Simo d.
VADEIKAITE Marytė, Simo d.
VADEIKA Algimantas, Simo s.
VADEIKAITE Albina, Simo d.
VADEIKA Česlovas, Simo s.

1907
Venciūnų
1909 naujakurys
1923
1926
;
1928
1931
1935
1939
1942
1945
1947

390.

VAIČIŪNIENE Ona, Juozo d.

1886

391.

VAIČIŪNAS Antanas, Juozo s.

1917

VAITKEVIČIUS Jonas

1898

§ 392.

1901
1891
1920
1924
1900
1898
1904
1908

1945.VIII.5
1949. VI 1.19
1946. VI. 13
1949.XI .29
1946.XI.15
1946.VI.13

Tolkūnų apyl. Tolkūnų km.

1946.VI.12

Tolkūnų apyl. Balkasodžių km.

1949.XI.3

Daugų miesto liaudies gynėjas
Verebiejų apyl. Ostampo km.

1948.V.8
1948.V.8

Savilionių apyl. Krikštonių vk.

1Ѳ46.Ѵ.З

Venciūnų apyl. Muiželėnų km.

1949.VII.19

Padvariškių apyl. Raganiškių km.

1946.VIII.16

apyl.

Muiželėnų

km.,

Verebiejų apyl. Aleknonių km.,
sūnus tarnavo tarybinėje kariuome­
nėje
Alovės apyl. Bogušiškių km.

1948.XII.8

•

1947.IV.28

1945.V.3

CD

О

2

P av ard ė, v ard as, tėvo v ard as

Gimimo
m etai

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Nužudymo
data

S.

393.

VAITULEVIČIUS Stasys

1912

394.
395.
396.
397.
398.

VALUNGEVICIUS Alfonsas, Jokūbo s.
VALUNGEVICIENE Anelė, Martyno d.
VALUNGEVICIUS Vladas, Alfonso s.
VALUNGEVICIUS Vaclovas, Alfonso s.
VALUNGEVICIŪTE Albina, Alfonso d.

Miroslavo apyl. Arciškonių km.,
naujakurys
Nemunaičio apyl. Gečialaukio km.
1902
1907

1946.ѴШ.І
1948. II.26

399. VASILIAUSKAS Adomas
400. VASILIAUSKAS Aleksas, Adomo s.

1939
Miroslavo
1898
1929 naujakurys

401.

VERBICKAS Juozas, Mykolo s.

1925

Savilionių apyl. Galintėnų km.

1947. VIII.30

402.

VERSECKAS Juozas, Petro s.

1913

Daugų miesto liaudies gynėjas

1945.11.23

403.

VESELGIENE Viktorija, Antano d.

1900

Miroslavo miestelis

1947.Х. 19

1890
1928

Nemunaičio apyl. Fermos km.

1946. VI. 13

s.
d.
s.
s.

1896
1898
1936
1939

Butrimiškių apyl. Butrimiškių km.

1946.1V. 13

VITUMIENE Marija, Alfredo d.

1900

Nemunaičio apyl. Kalnėnų km.

1946. VII 1.27

404. VISNIAUSKIENĖ Marcelė
405. VI5NIAUSKAS Bronius
406. VITKAUSKAS Juozas, Stasio
407. VITKAUSKIENĖ Ona, Stasio
408. VITKAUSKAS Vincas, Juozo
409. VITKAUSKAS Vladas, Juozo
410.

apyl. Arciškonių km.,

1Э46.ѴІІІ.1

a

m

*

411.

V1TUMAS Vitas. Jono s.

412.

ZABITA Jonas, Alekso s.

413. ZAKARAUSKAS Juozas
414. ZAKARAUSKAS Juozas, Juozo s.
415. ZAKARAUSKIENĖ Marija, Antano d.
416.

1924
Alovės miestelio liaudies gynėjas
1893
Likiškėlių apyl. Radžiūnų miško
1923 eigulys. Nužudyti, surišti viela ir
1920 įmesti j Nemuną.

ZALECKAS Petras, Adolfo s.

1946.11.9
1945.V11.20

Daugų apyl. Korliškių km.

1949.11.23

417. ZAVILIAUSKAS Vladas
418. ZAVILIAUSKAS Antanas •

1900
1919

Nemunaičio girininkijos eigulys

1945.XII.3

419.

ZLOTAS Vytautas, Prano s.

1916

Daugų miesto liaudies gynėjas

1945.III.20

420.
421.
422.
423.
424.

ZUBRICKAS Kazys, Jono s.
ZUBR1CKIENE Agnieta, Viktoro d
ZUBRICKAITĖ Liudvika, Kazio d.
ZUBRICKAITĖ Veronika, Kazio d.
ZUBRICKAS Nikolajus (augintinis)

1877
1882
1910
1916
1931

Likiškėlių apyl. Likiškėlių km.

1946.11.26

425.

ŽEBRAUSKAS Bronius, Jono s.

1929

Simno miesto liaudies gynėjas

1946. VII 1.3

426.

ŽILINSKAS Juozas, Igno s.

1916

Daugų miesto liaudies gynėjas

1948.V.8

1892
1919
1923
1927

Pošnios apyl. Varanausko km.

1947.Х II.4

1922

Alytaus plentų ruožo darbuotojas

1946.IX.27

427. ZŪKAS Andrius, Juozo s.
428. ŽŪKIENE Julija
429. ŽUKAS Vladas, Andriaus s.
430. ŽUKAS Stasys, Andriaus s.
2 431.

ŽVALIAUSKAS Petras, Petro s.

•

2
M
1.
4.

ABROMAITIS Antanas, Jono s
ABROMAITIENĖ Benedikta, Jono d.
ABROMAITIS Jonas, Antano s.
ABROMAITYTĖ Izabelė, Antano d.

5.

AKROMAS Kazys, Jono s.

2.

'3,

Gimimo
metai

P avardė, v ardas, tėvo vardas

Gyvenamoji vieta, kiti duom enys

, Telz4 . apyl. Babraunykų km.,
1885 kolūkietis. Nužudytų lavonai sude192,1 ginti su. trobesiais
1925
1904

6.
Antosė- Andriaus d.
7. AKROMAITĖ Janina, Kazio d.

1912
1932

Teizų apyl. Babraunykų km., kolukietis

Nužudymo
data

1949.VIII.25

1949 VIII 25

8.

ANDRULONIS Petras, Miko
9. ANDRULONIENĖ Anelė
10. ANDRULONIENĖ Ieva
11 .

t

1912

4^.E ^y|K E V IC IU S Antanas, Aleksandro
■amR S H -£ EVICIENE Petronė, Antano d.
amRS,H§EEVICIUS Vladas, Antano s.
"л
Viktoras, Antano s.
л ^ S H ? KEV1Cly S . b o n sas, Antano s.
■лм5пН-^^ѴІСІУТЕ darytė, Antano d.
ANDRUSKEVICIUTE Anelė, Antano d.

1887
1893
1916
1928
1982
1935
1937

18.

ARANAUSKAS Kostas, Kosto

1905

19.

ARNAUSKAS Petras, Juozo s

1912

12.
13.
14.
15.
16.
17.

20.

Avižoni4 apyl- Demeniškių km.

1947.XII.25

Gudelių apyl. Vytautų km.

1948.IV.27

1887

ASADAUSKAS Juozas, Petro s.

Seirijų miestelio liaudies gynėjas
Žagariu apyl. Metelių km., sam­
dinys

Žagariu apyl. Ročkių km.

1946.Х.7
1949. II. 8

1950.Х.24

21. ASADAUSKlENĖ Valerija, Andriaus d.
22. ASADAUSKAITE Zosė, Igno d.

1890
1925

Smarliūnų apyl. Barčiūnų

23.
24.
25.
26.
27.
28.
29.
30.
31.

1906
1915
1874
1876
1895
1913
1914
1941
1943

Panemunės apyl. Bugiedos km.

1949.Х.28

Panemunės apyl. Gerdašių km.

1949.IV.30

AUGUSTINAVICIUS Adolfas, Aleksandro s.
AUGUSTINAVICIENĖ Dominyka, Andriaus d.
AUGUSTINAVICIUS Aleksas
AUGUSTINAVIČIENĖ Rožė
AUGUSTINAVICIUS Leonardas, Alekso s.
AUGUSTINAVICIUS Albinas, Alekso s.
AUGUSTINAVICIENĖ Aleksandra, Andriaus d.
AUGUSTINAVICIUS Algirdas, Albino s.
AUGUSTINAVICIUS Vitas, Albino s.

km.

1948.VII.10

32. AUSUKEVICIUS Antanas, Adomo s.
33. AUSUKEVIC1ENĖ Ona, Karolio d.
34. AUSUKEVICIOTĖ Anelė, Antano d.
35. AUSUKEVICIUTE Valerija, Antano d.
36. AUSUKEVICIUTE Ona, Antano d.
37. AUSUKEVICIUS Jonas, Antano s.

1886
1896
1925
1928
1930
1937

Žagariu apyl. Ročkių km.

1949.VI. 19

38.
39.
40.
41.
42.

BABARSKIENĖ Anelė
BABARSKAS Pranas, Viktoro s.
BABARSKAITE Genė. Viktoro d.
BABARSKAS Antanas, Viktoro s.
BABARSKAITE Anelė, Viktoro d.

1895
Žagariu' apyl. Ročkių km., vieni
1928 pasmaugti, kiti sušaudyti
1929
1930
1938

1948.V.26

43.

BAGDONAS Juozas, Tomo s.

1895

1946.Х.4

44.
45.

BALEVICIENE Ona
BALEVICIUS Antanas, Viktoro s.

1895
1929

Kuklių apyl. Grikapolio km.

1948.ІХ.15

46.

BALEVICIUS Feliksas, Martyno s.

1881

Abarauskų apyl. Mikalinos km.

1947.VIII.5

,

Žagariu apyl.
naujakurys

Nakrūniškės

km.,

со
Eil. Nr.

-------------------------- ----------------- P av ard ė, v ardas, tėvo vardas

47.
48.

BALEVIČIENE Salomėja
BALEVICIUS Juozas, Felikso s.
BALEVIČIENE Ona
50. BALEVICIUTE Jane, Felikso d.
51. BALEVICIUS Vitas, Felikso s.
52. BALEVICIUTE Elena, Jono d.
53. BAl TASEVICIUS Juozas. Antano
54. BALTASEVICIENE Ona, Petro d.
55. BIELIAUSKAS Juozas, Simo s.
56. BIELIAUSKIENE Ona Juozo d.
57. BIELIAUSKAS Antanas, Juozo s.
58. BIELIAUSKAS Vitas, Juozo s.
49.

T e s in t is

Gimimo
m etai

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Nužudymo
data

1902!
1925
1923
1927
1933
1930
1906
1903
1901
1902
1927

Vilkiautinio apyl. Žeimių km.
Avižonių apyl. Mikabalių km.

1946.ХІІ.8

Noragėlių apyl. Juozapavičių km.

1948.VIII.24

59. BLAZAUSKAS Antanas, Antano s.
60. BOCTAITĖ Stasė, Jono d.
61. BOCTAITIS Vaclovas
62. BOCTAITIS Jonas

1930
1893
1907
1932
1934

Noragėlių apyl. Juozapavičių km.
Kuklių apyl. Nemajūnų km.
Kapčiamiesčio apyl. Menciškės km.

1948.VIII.24
1948.ХІІ.З
1948.VII.7

63.
64.
65.
66.

BOGUŠIS Karolius, Tamošiaus s.
BOGUSIENĖ Antosė, Antano d.
BOGUŠIS Cesius, Karolio s.
BOGUŠIS Antanas, Karolio s.

1897
1908
1929
1934

Smarliūnų apyl. Jakonių km.

1947.ІХ.20

67.

BOSEVICIUS Juozas, Prano s.

1903

Gudelių apyl. Laibagalių km.

1948.VIII.23

68.
69.
70.
71.
72.
73.

BRASLAUSKAS Jonas
BRASLAUSKIENE Kazė
BRASLAUSKAS Juozas, Jono s.
BRASLAUSKAS Antanas, Jono s.
BRASLAUSKAS Pranas, Jono s.
BRASLAUSKAS Algirdas, Jono s.

Abarauskų apyl. Valančiūnų km.,
1889
1899 užmušti kuolais
1919
1921
1931
1932

74.

BRAŽINSKAS Juozas, Vinco s.

1925

1Ѳ47.Ѵ.12

i

Krikštonių apyl. Krikštonių km.

1949.Х.31

1947.IV.5

75. BUOZELIS Antanas, Karolio s.
76. BUOŽELIENE Veronika

Šventežerio valsč. vykdomojo ko­
1920
1918 miteto sekretorius

1946.ХІ.6

77. CIBULSKAS Antanas, Antano s.
78. CIBULSKIENE Juzė, Jono d.
79. CIBULSKAITE Ona, Antano d.

Seirijų apyl. Gervėnų km., vals­
1899
1905 čiaus DZDT deputatas
1929

1948.11.13

1950.11.7

Smarliūnų apyl. Cibulių km.

80.

CIGELIENE Adelė, Jono d.

1917

81.
82.
83.
84.

ČEPONIS Vladas, Igno s.
ČEPONIS Juozas, Vlado s.
ČEPONYTE Benedikta, Vlado d.
ČEPONYTĖ Elena, Vlado d.

Šventežerio apyl.
1899
1930 apyl. sekretorius
1935
1938

85.

ČERNIAUSKAS Antanas

1924

Panemunės apyl. Norkūnų km.

1946.1.17

86.
87.

ČERNIAUSKAS Antanas, Antano s.
ČERNIAUSKIENĖ Genė, Igno d.

1915
1923

Abarauskų apyl. Paliepio km.

1949.ѴІП.7

88.
89.

ČERNIAUSKAS Zigmas, Vinco s.
ČERNIAUSKIENE Cicilija, Juozo d.

1890
1895

Abarauskų apyl. Abarauskų km.

1947.VI.1

90.

ČERNIAUSKIENĖ Monika

1924

Saltoniškių apyl. Savanorių km.

1949.IV.26

91.

CERVINSKAS Juozas, Augusto s.

1891

Noragėlių apyl. Monkūnėlių km.

1946.VIII.2I

Mikyčių

km.,

1948.VII.6
.

Nr.
Eil.

P av ard ė, v ard as, tėvo vardas

Gimimo
m etai

Gyvenamoji vieta, kiti duom enys

92.
93.
94.
95.
96.
97.
98.
99.
100.
101.
102.

CESNAVICIENĖ Ona, Jurgio d.
CEbNAVICIUS Vladas, Antano s.
ČESNAVICIUS Feliksas, Juozo s.
CEbNAVlClENE Ona, Jono d.
CESNAV1C1UTE Marytė, Felikso d.
ČIBIRAS Aleksas
CIBIRIENE Viktorija
' ČIBIRAITE Aleksandra

1907
1933
1888
1894
1937

ČIURLIONIS Andrius, Teofilio s.
ČIURLIONIENE Ona
ČIURLIONIS Edvardas, Antano s.

1896
1901
1925

103.
104.
105.
106.
107.
108.
109.
110.
111.

DABRUKAS Antanas, Augusto s.
DAb r u k i e .NE Viktorija, Stasio d.
DABRUKAS Stasys, Antano s.
DABRUKAITE Olga, Antano d.
DABRUKAITE Bronė, Augusto d.
3ACKAUSKAS Stasys, Juozo s.
DAoKAU SKAITĖ Anelė, Stasio d.
DACKAUSKAS Vitas, Stasio s.
DAINAUSKIENE Marija, Juozo d. .

1900
1901
1923
1937
1917
1890
1930
1933
1883

112.

DAMBRAUSKAS Antanas, Antano s.

1894

Noragėlių apyl. Roičių km.

Nužudymo
data

Šventežerio apyl. Prapuntų km.

1949.Х.25

Šventežerio apyl. Babrių km.

1948.VII.23

Šaulėnų apyl. Stračiūnų km.

1947.IV.10

Abarauskų apyl. Vainiūnu km.

1947.1.1

Kapčiamiesčio
gynėjas

miestelio

liaudies

1946.111.21

Abarausku apvl. Sankonių km.

1949.Х.31

Seirijų apyl. Mockonių km.

1946.VIILI

Seirijų miestelis

1948 m.
1949.XII.18

j

m
113.
114.

DAMBRAUSKIENE Veronika, Antano d.
DAMBRAUSKAS Pranas, Antano s.

1899
1933

115. DAUGIRDIENE Ona, Antano d.
116. DIRBINSKAS Juozas, Augusto s.
H 7. GAIDIENE Morta, Igno d.
118. GARVELIS Liudvikas, Liudviko s.
119. GARVELIENE Ona
120. GARVELYTE Anelė, Liudviko d.
121. GARVELYTE Jane, Liudviko d.
122. GARVELYTE Izabelė, Liudviko d.
123. GARVELIS Juozas, Liudviko s.
124. GARVELYTE Danutė, Liudviko d.
125. GARVELIS Vincas, Vinco s.
126. GLUŠAUSKAS Juozas, Antano s.
127. GRABAUSKIENĖ Antosė
128. GRABAUSKAITĖ-SKRABULIENE Ona, Bro­
niaus d.

1891
1895
1897
1911
1924
1929
1930
1932
1937
1915
1907
1896
1921

Noragėlių apyl. Monkūnėlių km.
Vilkiautinio apyl. Žeimių km.
Gudelių apyl. Vytautų km.

129. GRAUZELIS Bolius, Antano s.
130. GRAUŽELIENE Stasė, Vlado d.
1.31. GREBECKIENE Paulina, Juozo d.

1916
1913
1908

Žagariu apyl. Ročkių km.

1950.III.3I

Teizų apyl. Stebulių km.

1947.XI.15

132. GREBLIŪNAS Jonas, Adomo s.
133. GREBLIONIENĖ Marija, Vlado d.
134. GREBLIŪNAS Petras, Jono s.
135. GREBLIŪNAS Juozas, Adomo s.

1888
1885
1923
1903

Kuklių apyl, Nemajūnų km.

1948.XII.3

136.
137.
138.

1891
1927
1929

Kuklių apyl. Nemajūnų km.

1947.VII.15

GREBLIŪNAS Pranas, Jono s.
GRĖBLIŪNAITĖ Marytė, Prano d.
GRĖBLIŪNAITĖ Birutė, Prano d.

Šventežerio paruošų įgaliotinė

Avižonių apyl. Mikabalių km.
Seirijų miškų ūkio direktorius
Veisiejų apyl. Petroškų km.

1946.XI.6
1946.VIII.21
1947.V.12
1946.Х 1.6

Ю46.ХІ.6
1949.IX.25
1949.Х. 18

■

CD

00

Z

P av ard ė, v ardas, tėvo vardas

Ш
139.
140.
141.
142.

Gimimo
metai

GREBLIŪNAS Albinas, Prano s.
GRĖBLIŪNAITĖ Danutė, Prano d.
GREBLIŪNIENĖ Veronika, Juozo d.
GUTAUSKAS Juozas, Miko s.

19Э1
1931
1901
1905

INOKAITIENĖ Antosė, Baltraus s.
INOKAITYTE Ona, Jono d.
145. JADESKA Feliksas, Vinco s.
146. JADESKIENE Antanina, Augusto d.
147. JADESKA Bronius, Felikso s.
148. JADESKA Jonas, Antano s.
149. JADESKIENE Stasė, Stasio d.

1887
1927
1907
1897
1928
1912
1907

150. JAKUBINSKAS Vincas, Sebastino s.
151. JAKUBINSK1ENE Agota, Vinco d.
152. JAKUBINSKAITE Ona, Vinco d.
153. JAKUBINSKAITĖ Anelė, Vinco d.

1901
1906
1926
1927

143.
144.

154.

JANAVIČIUS Juozas, Antano s.

1895

155.

JANAVIČIUS Juozas, Baltraus s.

1892

156.

JANCIONAS Jonas, Andriaus s.

1907

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Kuklių apyl. Nemajūnų km.
Seirijų valsč. vykdomojo komiteto
pirmininko pavaduotojas
Panemunės apyl. Gerdašių km.
Abarauskų apyl. Sapurų km.

■Panemunės apyl. Varviškės km.

Nužudymo
data.

1946.Х 1.2
J946.X.7
1947.ѴПІ.15
1947.VI.2

1947.VIII.15

2agarių apyl. Metelių km., sam­ 1947.1.1
dinio šeima

Šventežerio apyl. Mikyčių km.
Šventežerio apyl. Mikyčių km.,
apyl. pirmininko pavaduotojas
Žagariu apyl. Žagariu km.

1949. VI II.9
1946.Х 1.6
1950.Х.12

Н Н іііш іа м т ш ій іш м й і^ ^
157.
158.
159.
160.
161.
162.
163.
164.
165.
166.
167.
168.
169.
170.
171.
172.
173.

JANULEVIČIUS Juozas, Jurgio s.
JANULEVICIENE Ona, Petro d.
JANULEVIČIUS Vitas, Juozo s.
JANULEVIČIUS Vincas, Juozo s.
JANULEVICIŪTĖ Angelė, Juozo d.
JANUŠKA Bolius, Simo s.
JANUŠKIENE Katrė, Liucijaus d.
JANUŠKA Vladas, Boliaus s.
JANUŠKA Jonas, Juozo s.
JANUŠKIENE Veronika, Juozo d.
JARUŠEVIČIUS Antanas, Stasio s.
JARUŠEVIČIENĖ Karolina, Aleksandro d.
JARUSEVICIOTĖ Genė, Antano d.
JELAVECKAS Antanas, Miko s.
JELAVECK1ENE Vanda, Juozo d.
JELAVECKAS Juozas, Antano s.
JUODIENĖ Ona, Stasio d.

174. JURCIKONIS Juozas, Mato s.
175. JURCIKONYTĖ Ona, Jono d.

§

1907.
Abarauskų apyl. Mikalinos km.,
1907 apyl. pirmininkas
1931
1934
1941
1902
Noragėlių apyl. Onciškių km.
1907
1930
1907
Teizų apyl. Staigunų km.
1903
1893
Kuklių apyl. Podpolazdeikų km.
1894
1926
1893
Teizų apyl. Staigūnų km.
1897
1930
Avižonių apyl. Gegutės km.
1902
Miškinių apyl. Kaimelių km.

1949.IV.25

1948.1.27

1946.Х.4
1948.ХІ.5

1946.Х.4 .

1948.

Х 1.24

1888

Noragėlių apyl. Seirijočių km.

1949.
ХІ.З
1949.ХІ.З

176.

JURGELIONIS Juozas, Vinco s.

1918

Seirijų apyl. Pošnios km.

1946.VI.12

177.
178.

JURKONIENE Juzė, Jono d.
JURKONYTE Ona, Igno d.

1901
1927

Abarauskų apyl. Paliepio km.

1949.VI 11.7

179. JURKONIS Pranas, Ipolito s.
180. JURKONIENE Teofilė
181. JURKONIS Antanas, Prano s.
182. JURKONIS Petras, Prano s.

1890
1897
1929
1931

Didžiasalio apyl. Ringeliškės km.

1948.1.18

183. JU5KAUSKAS Vladas, Jurgio s.

1889

Teizų apyl. Barčių km.

1946.ХІ.6

to

о
о

P avardė, v ard as, tėvo vardas

1-84.
185.
186.
18(7.
188.
189.
190.
191.
192.

JUSKAUSKAITĖ Viktorija, Vlado d.
JUSKEVICIUS Ksaveras, Jono s.
KALĖDA Motiejus, Juozo s.
KALĖDA Bronius, Motiejaus s.

Gimimo
metai

1924
1898

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Lazdijų rajono notaras
Kapčiamiesčio apyl. Kalvių km.

KAMARONIENE Ona, Mykolo d.

1900
1929
1912

KARUNKEVICIENE Ona, Karolio d.
KARUNK(EVICIUS Algirdas, Andriaus s.
KARUNKEVICIUS Vitas, Andriaus s.
KAUKEVIČIUS Bolius, Jono s.

1900
1928
1930
1897

Smarliūnų apyl. Purviškės km.

Teizų apyl. Barčių km.

Veisiejų apyl. Dainaviškių km.
„Černiachovskio“ vardo kolūkio pir­
mininkas

193. KAULEVICIUS Jonas, Augusto s.
194. KAULEVIC1ENE Aleksandra
195. KAULEVICIUS Algirdas, Jono s.
196. KAULEVICIUS Juozas, Jono s.
197. KAULEVICIUS Romas, Jono s.

1894
1904
1929
1936
1936

Saltoniškės apyl. Varnėnų km.

198.

KAVALIAUSKAS Antanas, Jono s.

Nužudymo
data

1949.XII.19
1946.XI.22
1949.XII.18
1948.VII.23

1948.IV.23

1949.IV.26

1920

Seirijų valsč. partorgas

1947.11.24

199. KERYS Juozas, Mykolo s.
200. KERIENE Emilija, Motiejaus d.

1894
1900

Veisiejų apyl. Petroškų km.

1949.Х. 18

201.

1924

Vidzgailų apyl. Kirsnelės km.

1950.Х.20

KERSULIS Juozas, Vinco s.

m
_ 202. KI5KIUNAS Juozas, Andriaus s.
^ 203. KISKIUNIENE Marija, Juozo d.
„ 204. KI5KIUNAS Jonas, Juozo s.
® 205. KISKIŪNAITE Domicėlė, Juozo d.
M 206. KIŠKIUNAS Juozas, Juozo s.
207. KLECKAUSKIENE Viktorija
208. KLECKAUSKAITĖ Agota, Antano d.
209. KLECKAUSKAS Vladas, Antano s.
210.
211.

KL1UČINSKAS Jonas, Liudo s.
KLIUCINSKIENE Veronika, Andriaus d.

212. KOLKA Jonas, Juozo s.
213. KOLKIENĖ Izabelė, Jono d.
214. KOLKA Jonas, Jono s.
215. KRUKONIS Vincas, Jono s.
216. KUBILIUS Juozas, Kazio s.
217. KUBILIENE Stasė, Ipolito d.
218. KUBILIOTE Ona, Kazio d.
219. KUBILIENE Ieva

1892
1908
1930
1933
1936
1868
1896
1919

Kuklių apyl. Marcukaviznos km.

1948.III.3

Verstaminų apyl. Papečių km.

1946.V.9

Kirsnos apyl. Didžiosios Kirs­
1893
1895 nos km.
Kuklių apyl. Marcukaviznos km.
1898
1903
1929
Gudelių apyl. Laibagalių km.
1885
Žagariu apyl. Vaickūniškės km.
1904
1907
1899
1871

1948.III.5"
1948.IX.22

1948.VI 1.6
1948.V.3

Šventežerio apyl. Sutrės km.

•
1949. VI. 12
1948.11.6

220.

KULAKAUSKIENĖ Marija, Vinco d.

221.

KUNIGI5KIS Vincas, Juozo s.

1902

Verstaminų apyl. Komenkos km.

222.

KUZAS Valerijus, Juozo s.

1928

Noragėlių apyl. Monkūnėlįų km.

1948.VIII.2I

Smarliūnų apyl. Civonių km.

1946.VIII.30

223.
224.
225.
236.
227.
м 228.
2 229.

KVEDARAS Antanas, Martyno s.
KVEDARIENE Galina, Antano d.
KVEDARAS Jonas, Antano s.
KVEDARAS Martynas
KVEDARAITE Ona, Martyno d.
KVEDARAS Antanas, Juozo s.
KVEDARIENE Antosė, Baltraus d.

1896
1908
1931
1879
1908

ž

P av ard ė, v ard as, tėvo v ard as

w

Gimimo
metai

Nužudymo
data

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

230.

KVEDARIENĖ Marija, Andriaus d.

1900

231.
232.
233.
234.
235.

LAZAUNYKAS Jonas, Jono s.
LAZAUNYKIENĖ Marija, Jono d.
LAŽAUNYKAITĖ Stasė, Jono d.
LAŽAUNYKAITĖ Ona, Jono d.
LAZAUNYKAS Vitas, Jono s.

1897
Žemaitkiemio
apyl.
Žemaitkie­
1901 mio km., Lazdijų banko darbuotojas
1926
1926
1933

1948.II.4

236.
237.
238.
239.

LlEKAVICIENĖ Petronėlė, Petro d.
LEKAVIČIUS Vladas, Petro s.
LEKAVIČIUS Bolius, Petro s.
LEKAVIČIUS Albinas, Petro s.

1884
1923
1928
1933

Leipalingio apyl. Paseirės 'km.

1949.VI.22

240. LESEVICIUS Juozas, Juozo s.
241. LESEVICIENĖ Bronė, Antano d.
242. LESEVICIUTĖ Dominyka, Juozo d.

1898
1893
1932

Abarauskų apyl. Bertašiūnų km.

1948.VIII.23

243.
244.

LESEVICIUS Juozas, Mykolo s.
LESEVICIENĖ Anelė, Jurgio d.

1918
1918

Noragėlių apyl. Seirijočių km.

245.

LESEVICIUS Vladas, Raulo s.

1880

246. LESEVICIENĖ Teresė
247. LESEVICIUS Jonas, Vlado s.
248. LEVULIS Jonas, Adomo s.
249. LEVULYTĖ Teofilė, Jono d.
250. LEVULIS Alfonsas, Jono s.

Krikštonių apyl. Dubravų km.

1948.III.8

-

Teizų apyl. Giraitės km., apyl. pirmininkas

1949.XI.3
1948.V.12

1885
1927
1883
1927
1933

Avižonių apyl. Babrų km.

1948.VII.23

m

251. LUGAUSKAS Juozas, Igno s.
252. LUGAUSKIENĖ Katrina, Mataušo d.
253. LUGAUSKAITĖ Birutė, Juozo d.
■* .254. LUKOŠEVIČIUS Juozas, Prano s.
255. LUKOŠEVIČIENĖ Vlada, Benedikto d.
256. LUKOŠEVIČIUS Juozas, Juozo s.
257.
258.
259.
260261.
:262.
263.
264.
265.
266.
267.
268.
269.
270.
271.
272.
273.
:274.
275.
:276.
:277.
«o 278.
8 279.

1889
1893.
1928
1905

1934
1908
LUKOŠIŪNAS Jonas, Prano s.
1910
LUKOŠIUNIENĖ Bronė, Antano d.
1937
LUKOŠIŪNAS Juozas, Jono s.
1919
MACUKONIS Juozas, Adomo s.
1923
MACUKONIENĖ Valentina, Juozo d.
MACUKONYTĖ-PRANEVICIENĖ Adelė, Adomo d .1914
1878
MACUKONIENĖ Ieva, Juozo d.
1907
MAKAUSKAS Vladas, Juozo s.
1901
MAKSIMAVIČIUS Vincas, Jurgio s.
1930
MAKSIMAVIČIUS Jonas, Vinco s.
1927
MAKULIS Juozas, Petro s.
1924
MAKULIENĖ Bronė
1907
MAKULIS Martynas
1925
MAKULIENĖ Veronika
MAKULIENĖ Ona, Teofiliaus d.
1885
1911
MARCINKEVIČIUS Juozas
1918
MARCINKEVIČIENĖ Adelė, Vinco d.
1937
MARCINKEVIČIŪTĖ Elvyra, Juozo d.
1939
MARCINKEVIČIUS Albertas
1888
MARCINKEVIČIENĖ Petronėlė
1905
MARCINONIS Juozas, Jono s.
1890
MARCIUKONIENĖ Pranė, Jono d.
1920
MARCIUKONIS Juozas, Juozo s.

Kibysiu apyl. Jonionių km.

1947.VI.4

Šaulėnų apyl. Ricielių km.

1949X31

Smarliūnų apyl. Cijūniškės km.

1946X24

Kuklių apyl. Agarinių km.

1947.VI.10

Kapčiamiesčio girininkijos eigulys
Kuklių apyl. Giraitėlių km.

1948.11.6
1949.1.4

Abarauskų apyl. Paliepio km.

1949W
V.3

Leipalingio apyl.

1948.VIII.:

Vilkiautinio apyl. Žeimių km.
Miškinių apyl. Kaimelių km.

I948.IV.8
1949.VIII.

U
2

P av ard ė, v ard as, tėvo vardas

Gimimo
m etai

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Ш

280. MARGELIS Antanas, Viktoro s.
281. MARGELIS Aleksas, Viktoro s.
282. MARKEVIČIUS Juozas

*

283.
284.
285.
286.
287.
288.
289.
290.
291.
292.
293.

MARKEVIČIUS Juozas, Antano s.
MARKEVIČIENE Marija, Motiejaus d.
MARKEVIČIŪTE Ona, Juozo d.
MARKEVIČIŪTE Jane, Juozo d.
MARKEVIČIENĖ Liudvika
MATUIZA Juozas, Jono s.
MAZETIENĖ Ona
MAZETYTĖ Ona, Antano d.
MAZETIS Vladas, Antano s.
MAZETIS Juozas, Mykolo s.
MAZETIENĖ Marcelė, Jono d.

294.

MAZIUKEVICIUS Vincas, Juozo s.

295.
296.

MAZURKEVICIUS Mykolas, Vinco s.
MAZURKEVICIENE Ieva

297. MICKEVIČIUS Juozas, Anastazo s.
298. MICKEVIČIENE Marija, Vinco d.
299. MICKEVIČIUS Mykolas, Prano s.
300. MICKEVIČIENĖ Marija, Jono d.
301. MICKEVIČIŪTĖ Anelė

1929
Kapčiamiesčio apyl. Paveisinin1932 kų km.
1902
Kuklių apyl. Nemajūnų km.
1889
Abarauskų apyl. Menciškės km.,
1908 Kapčiamiesčio valsč. DZDT depu­
1931 tatas
1938
1872
1894
Leipalingio valsč. partorgas
1880
Smarliūnų apyl. Kudrėnėlių km.
4928
1884
1886
1889
1888
1904
1908
1892
1893
1913

Nužudymo
data

1948.IX.1
1950.VI.26
1948. V 11.28

1946.V.8
1946.Х.29

Gudelių apyl. Vytautų km.

1946.Х.9

Vilkiautinio apyl. Liškiavos km.
Žemaitkiemio apyl. Padumblių km.

1949.XI.1
1948.VIII.30

Verstaminų apyl. Papečių km.

1949.VIII.18

Avižonių apyl. Babrų km.

1947.1.1

302. MIKELIONIS Feliksas, Mykolo s.
303. MIKELIONIENE Elena, Andriaus d.

1919
1923

Leipalingio apyl.

1945.VII.16

304. MIKELIONIS Jonas, Vinco s.
305. MIKELIONIENE Ona, Mato d.
306. MIKELIONIS Vitas, Jono s.

1941
1942
1937

Avižonių apyl. Babrų km.

1948. VII.23

1901
1909
1928
1931
1936
1940

Saltoniškės apyl. Taikūnų km.

I949.IV. 19

313. MILIUKEVICIUS Domas, Juozo s.
314. MILIUKEVICIENE Aleksandra, Aleksandro d.
345. MILIUKEVICIŪTE Genė, Domo d.
316. MILIUKEVICIUS Jonas, Domo s.

1899
1902
1930
1939

Gudelių apyl. Vytautų km.

1948.IV.28

317. MINKEVICIENĖ Antosė, Vinco d.
318. MINKEVICIUTE Bronė
319. MINKEVIČIUS Vincas
320. MINKEVIČIUS Antanas, Juozo s.
321. MINKEVICIENĖ Ona, Prano d.
322. MIZERAS Jonas, Rapolo s.
323. MIZERIENĖ Serafima, Mato d.
324. MIZERAS Jurgis, Jono s.
325. MIZERAS Vitas, Jono s.

1890
1911
1919
1886
4888

Teizų apyl. Staigūnų km.

1946.X.4
•

Teizų apyl. Teizininkų km.

1948.VII.2I

1900
1912
1928
1933

Didžiasalio apyl. Dulgininkų km.

1949.X.25

1893
4905
1881
1880

Avižonių apyl. Gegutės km.

1946.XI.6

Abarauskų apyl. Mikalinos km.

1947.V III.5

307.
308.
309.
310.
311.
312.

MILAVICKAS Zigmas, Alekso s.
MILAVICKIENE Veronika
MILAVICKAS Juozas, Zigmo s.
MILAVICKAS Antanas, Zigmo s.
MILAVICKAITE Angelė, Zigmo d.
MILAVICKAITE Ramutė, Zigmo d.

326.
327.

MOTIEJŪNAS Stasys, Jurgio s.
MOTIEJŪNIENE Ona, Antano d.

308.
329.

MURA5KA Juozas, Vlado s.
MURA5KIENE Rožė

to
о

О)
Zu
G

P av ardė, v ard as, tėvo vardas

Gimimo
metai

ЗЭ0. NAVICKAS Jonas, Petro s.
331'. NAVICKIENE Julija, Antano d.

18Ѳ8
1907

332.

1895

NEDIZINSKAS Andrius, Andriaus :

333. NEDZINSKAS Antanas, Adomo s.
334. NEIFALTAS Jonas, Jono s.
336. NEIFALTIENE Antanina, Adolfo d.
336. NEIFALTAS Sigitas, Jono s.
337. NEIFALTAITĖ Danutė, Jono d.
338. NEMURAITE Irena, Jono d.

Nužudymo
data

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Teizų apyl. Stebulių km.

1948.IV.3

Kuklių apyl. Kirtiliškės km., apyl.
pirmininkas

1948.VIII.23

1893

Teizų apyl. Giraitės km.

1948.IX.26

1898
1900
1933
1935
1932
1896
1922
1928
1929

Miškinių apyl. Neravų km.

1947.VIII.5

Kuklių apyl. Nemajūnų km.

1948.IV.3

Šventežerio apyl. Mikyčių km.

1947.IX.20’

1947.VI.9

339.
340.
341.
342.
343.
344.
345.
346.
347.
348.

NORU5IENE Marija, Jono d.
NORUSAS Jonas, Martyno s.
NORUSAITE Ona, Martyno d.
NORU5AS Vladas, Martyno s.
PACKEVICIUS Pranas
PACKEVICIENE Anelė
PACKEVICIUS Vitas, Prano s.
PACKEVICIUTE Anelė, Prano d.
PALIONIENE Janina, Mykolo d.
PALIONYTE Genė, Simo d.

1902
1904
1937
1937

Seirijų miest. naujakuriai

1922
1929

Smarliūnų

349.
350.

PALIONIS Juozas, Stasio s.
PALIONIENE Ona, Petro d.

1917
1922

Veisiejų apyl. Petroškų km.

apyl.

Sakniavos

km.

1948.VII.23
1948.X.9

PALUSKA Jurgis, Prano s.

1927

Žagariu apyl. Žagariu km.

1947.1.1

352.
353.

PAULAUSKIENE Elena, Antano d.
PAULAUSKAITE Birutė, Jurgio d.

1898
1928

Verstaminų apyl. Giraitėlių km.

1947.VI 1.16

354.
355.

PAVILIONIS Jonas, Igno s.
PAVILIONIENE Ona, Vlado d.

1903

Žagariu apyl. Žagariu km.

1948.1.10

356.
357.

PAVOLAS Pranas, Mykolo s.
PAVOLAS Vitas, Prano s.

1907
1933

Saulėnų apyl. Drapalių km.

1949.VIII.17

358.

PEGULIS Petras, Antano s.

1896

359.
360.
361.

PETRAUSKAITĖ Adelė, Juozo d.
PETRAUSKAS Stasys, Petro s.
PETRAUSKAS Petras, Petro s.

1917
1920
1927

362.
363.
364.
365.

PETRAUSKAS Bolius, Antano s.
PETRAUSKIENE Adelė, Antano d.
PETRAUSKAITE Anelė, Boliaus d.
PETRAUSKAS Algimantas, Boliaus s.

1907
1910
1928
1930

Abarauskų apyl. Paliepio km.

1949.VI.22

366.
367.

PETRAUSKAS Ignas. Juozo s.
PETRAUSKIENE Juzė

1910
1903

Veisiejų apyl. Kalvelių km.

1948.Х.15

368.
369.
370.

PETRAUSKAS Vincas, Vinco s.
PETRAUSKIENE Paulina, Karolio d.
PETRAUSKAITE Olga, Vinco d.

1891
1892
1928

Abarauskų apyl. Paliepio km.

1947.VIII.15

371.

PETRUŠKEVIČIUS Antanas, Jono s.

1931

Būdviečio apyl. Papartėlių km.

1948.XI.8

372.

PILECKAS Antanas, Igno s.

1879

Šventežerio apyl. Janėnų km.

1948.V.3

PILECKAS Vladas, Mato s.
PILECKIENE Petronė, Petro d.

1907
1902

Šventežerio apyl. Mikyčių km.

1948.IV.27

351.

ю 373.
3 374.

Seirijų arklių nuomavimo punkto
vedėjas
Panemunės apyl. Gerdašių km.

1948.VI 1.29
1947.VIII.15

о

00

и*

2

Gimimo
m etai

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

375. PILVELIS Juozas, Vinco s.
37,6. PILVELIENE Monika, Simo d.
377. PILVELIS Cesius, Juozo s.

1898
1907

Soltoniškės apyl. Savanorių km.

378.

PLYTNIKAITE Ona, Juozo d.

1934

379.
380.

PRANEVICIENĖ Adelė, Adomo d.
PRAPIESTIS Adolfas, Stasio s.

Avižonių apyl. Avižonių km.
Kuklių apyl. Agarinių km.

381. RAČKAUSKAS Stasys, Juozo s.
382. RAČKAUSKAITĖ Anelė, Stasio d.
383. RAČKAUSKAS Vitas, Stasio s.
384. RAČKAUSKAS Stasys, Stasio s.
385. RAGELIS Jonas, Juozo s.

1911
1908
4890
1930
1932
1943
1894

386.

RAGELIS Juozas, Vinco s.

1923

Leipalingio apyl. Savanorių km.,
VSM darbuotojas

1948.11.18

387.
388.
389.

RASIMAVICIUTE Janina, Bernardo d.
RASIMAVICIUS Bolius, Bernardo s.
RASIMAVICIUTE Marija, Bernardo d.

1928
1930
1931

Vilkiautinio apyl. Kudrėnų km.

1948.IX.10

390.. RAZUKAS Juozas
391. RAZUKIENE Antosė, Domo d.
392. RAŽUKAITE Ona, Juozo d.

1907
1901
1933

Abarauskų apyl. Mikalinos km.

1947.VIII.5

393.

REMEIKA Petras

1866

Avižonių apyl. Mikabalių km.

1946.II.3

394.
395
396.

REMEIKIENE Juzė, Juozo d.
REMEIKYTĖ Emilija, Jurgio d.
REMEIKYTE Veronika, Jurgio d.

1898
1918
1927

Žagariu apyl. Pasarninkų km.

1948.V.5

397.
398.
399.

RIEKUS Juozas, Jurgio s.
RIEKUS Antanas, Jurgio s.
RIEKUS Vytautas, Jurgio s.

1928
1929
1930

Veisiejų apyl. Barčių km.

1948.Х.5.

400.
401.
402.

RIEKUS Petras, Igno s.
RIEKIENE Juzė, Antano d.
SADAUSKAS Pranas, Antano s.

1895
1898

Veisiejų apyl. Barčių km.

1948.

VI.16

1949.

XI.1

403.
404.
405
406.

SAKALAUSKAS Jonas
SALIKLIENE Nijolė, Juozo d.
SALTONAS Vladas, Antano s.
SALTONIENĖ Petronėlė, Jono d.

1912

407.
408.
409.
410
411
412.

SĄVEIKĄ Jurgis, Jono s.
SAVEIKIENE Marijona
SĄVEIKĄ Vitas, Simo s.
SAVEIKONIS Pranas, Petro s.
SAVEIKONIS Pranas, Prano s.
SAVEIKONIS Alfonsas, Prano s.

P av ard ė, v ardas, tėvo vardas

И

413. SAVUKYNAS Vladas, Juozo s.
414. SEVILIONIS Bronius, Viktoro s.
415. SIDARAVIČIENE Aleksandra, Zigmo d.
416. SIDARAVIČIUS Juozas, Viktoro s.
417 SINKEVIČIUS Antanas, Antano s.
ю 418. : SINKEVIČIENE Albina
° 419 SINKEVIČIŪTE Ona, Antano d.

1926
1919
1910
1932
1893

1949.IV.26

1949.11.23

Abarauskų apyl. Paliepio km.
Seirijų apyl. Mackonių km.

1947.VI.10
1949X30
1946. VI 1.30

Avižonių apyl. Avižonių km.

1946.III.9

Avižonių apyl. Avižonių km., apyl.
DŽDT deputatas

1906
1902
1922
1881
1922
1897
1907
1929

Nužudymo
data

.

1945.XII.14

Būdviečio apyl. Papartėlių km.
Verstaminų apyl. Staiderių km.
Žemaitkiemio apyl. Sadžiūnų km.

1961.11.7
1949.VIII.3

Lazdijų MTS buhalteris
Avižonių apyl. Mikabalių km.

1951.VI.25
1946.XII.8

Žagariu apyl. Pasarninkų km.

1947.IX.20

Noragėlių apyl. Ginčionių km.
Būdviečio apyl. Papartėlių km.

1946.IX.14

Noragėlių apyl. Monkūnėlių km.

1947 m.

Kuklių apyl. Marcukaviznos km.

1949.XII.21

1948.XI.8

Eil. Nr.

‘—

'■!----------- --------—-------------------- .__
P av ard ė, v ardas, tėvo vardas

T e s in u s

Gimimo
m etai

Nužudymo
data

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

_______ ______ _
420.
421.

SKRIPKA Petras, Petro s
SKRIPKIENĖ Mikasė

422.

SLAVINSKAS Antanas, Juozo s.

423.
424.

STASIUKYNAS Pranas, Juozo s.
STOCKONIENB Marija, Jono d.
STRAIGlS Juozas, Antano s.
STRAIGIS Jonas, Juozo s.
STRAIGYTE Albina, Juozo d.
STRAIGYTE Birutė, Juozo d.

425.
426.
427.
428.
429. STRAIGIS Pranas, Balio s.
430. STRAIGIS' Bolius, Prano s.
431. STRAVINSKAS Antanas, Stasio s.
432.
433.
434.
435.

STRAVINSKAS Vaclovas, Juozo s.
Albina, Antano d.
STRAVINSKIENE Viktorija
STRAVINSKAS Vincas, Prano s.

1896
1906
1928

STRAVINSKAS Juozas, Antano s.
439. STUČKA Petras, Motiejaus s.
440. STUCKIENE Ona, Antano d.
441. STUCKA Pranas, Petro s.
442. STUCKAITE Julija, Petro d.
443. SUBAČIUS Kostas, Igno s.
444. SUBACIENE Serafima, Igno d.
445. SUBACIUTĖ Ona, Kosto d.
446. SUBAČIUS Florijonas, Kosto s.
447. SUBACIŪTE Anelė, Kosto d.
448. SUBAČIOTĖ Marytė, Kosto d.
449. SUJETĄ Vladas, Vlado s.
450.
451.

SUKACKAS Antanas, Juozo s.
SUKACKIENĖ Ona, Juozo d.

452. SUKACKIENĖ Juzė, Kazio d.
453. SUSINSKIENE Magdė, Gabrio d.
454. ŠATIENE Veronika
455. SATAS Bronius, Juozo s.
456. 5АТАІТЁ Julė, Juozo d.
457. SATAITE Stasė, Juozo d.
458. 5ERK5NAS Juozas, Valerijaus s.
459. SERK5NIENE Ona, Karolio d.
460. SIMKEVICIUS Stasys, Andriaus s.
461.

SOLIONAS Jonas, Jurgio s.

462.

SOLIONAS Pranas, Antano s.

Saltoniškės
lių km.

apyl.

Druskininkė-

1948.V.3
1946.IX.29

1898

Žagariu apyl. Metelių km.

1946.VI.22

1912
1896
1921
1924
1930
1909
1928

Abarauskų apyl. Jaučiulių km.
Šventežerio apyl. Mikyčių km
J 4

1949.VIII.5
1947.IX.20

Žagariu apyl. Metelių km.

1946.

1907

Kapčiamiesčio
apyl.
Vainežerio km., apyl. DŽDT' deputatas

1912
1912
1871

Būdviečio apyl. Dainavėlės km.

1907

Teizų apyl. Stebulių km., apyl.
pirmininkas

436. STRAVINSKIENE Serafima, Aleksandro d.
437. STRAVINSKAITE Jane, Antano d.

438.

Šventežerio apyl. Sutrės km

Didžiasalio apyl. Vilkanastrų km.

1930
1900
1900
1929
1931
1887
1889
1921
1927
1929

VI.22

1947 m.
1947.

VII.13

1947X1 15
1948.VII.6

Gudelių apyl. Vytautų km.

I949.IV.25

Saulėnų apyl. Ricielių km.

1947.11.22.

Šventežerio apyl. Šventežerio km.,
komjaunuolis
Kapčiamiesčio valsč. vykdomojo
1912
1910 komiteto sekretorius. Apyl. rinkimi­
nės komisijos pirmininkas
Noragėlių apyl. Seirijočių km.
1876
Verstaminų apyl. Verstaminų km.
1900
Krikštonių apyl. Kuciuliškių km.
1900
1927
1929
1932
Abarauskų apyl. Sankonių km.
1922
1919
Kapčiamiesčio milicijos darbuotojas
1928
Leipalingio
miestelis, užmuštas
1899
basliu
Leipalingio apyl. Vilaikių km.
1922

1948.IV.5

1930

1946.11.19

1946.IX.14
1949.IX.13
1947.X.10

1949.X.30
1948.VIII.2
1947.VI.19
1950.XII.25

U
P av ard ė, v ardas, tėvo vardas

W
463.
4Š4.

SOLIONAS Pranas, Petro s.
SOLIUNIENE Marija, Karolio d.
SOLIONAS Vladas, Prano s.

Gimimo
m etai

1889
1901
1931

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Nužudymo
data

Gudelių apyl. Vytautų km.

1949.IV.25

Saulėnų apyl. Janavo km.
Veisiejų apyl. Ančios km.

1949. VI.8
1948. II 1.8

Saulėnų apyl. Guobinių km.

1949.Х.ЗО

465.
406. SUMS KAS Jonas, Antano s.
467. SUPIENIS Vincas, Petro s.
468. SUPIENIENE Anelė, Liucijaus d.
469. ŠVEDAS Vladas, Motiejaus s.
470. SVEDAS Petras, Vlado s.

1903
1902
1904
1925

471.

ŠVITRA Algis, Adolfo s.

1934

Leipalingio apyl. Kamorūnų km.

1948.X.23

472.

TALANDIS Jonas, Antano s.

1916

Kuklių apyl. Giraitėlių km.

1948.III.2

473.
474.

TAMULIONIS Vladas, Jono s.
TAMULlUNItiNE Anelė, Karolio d.

1908
Žemaitkiemio
1914 mio km.

475.

TARASEVIČIUS Jonas, Adomo s.

1932

Kuklių apyl. Nemajūnų km.

1948.IX.12

476.

TARUTIS Antanas, Adomo s.

1888

Teizų apyl. Atesnykų km.

1948.XII.6

477.

TUMASONIENE Anelė, Juozo d.

1894

Noragėlių apyl. Monkūnėlių km.

1946.VIII.2E

478.

TUMINSKIENE Albina, Mykolo d.

1911

Leipalingio apyl. Jovaišių km.

1950. IV. 1

479.
480.

TUMOSAS Juozas, Igno s.
TUMOSlENE Ona, Ipolito d.

1903
1908

Smarliūnų apyl. Smarliūnų km.

1948. VI 1.23

481. TUMOSAS Antanas, Juozo s.
482. TUMOSAS Pranas, Antano s.
483. TUMOSIENE Paulina

1933
1904
1906

Šventežerio apyl. Mikyčių km.

1949.X.28

Seirijų apyl. Miesto Kolonijos km.

1946.V.30

Panemunės apyl. Gerdašių km.

1947.VIII.15

484.
485.
486.
487.
488.
489.
490
491.
492.
493.

ULECKIENE Ona
ULECKAS Juozas
ULECKAS Antanas
UOSLIS Kostas, Igno s.
UOSLIENE Rožė
UOSLIS Juozas, Igno s.
UOSLIENE Juzė
UOSLYTE Ona, Igno d.
URBONAVIČIUS Antanas
UTARAVICIUS Pranas, Jokūbo s.

494 VAIK5NORAS Bernardas, Vinco s.
495. VAIK5NORIENĖ Ona, Vinco d.
496. VAIK5NORAS Petras, Ipolito s.
497. VAITKEVIČIUS Julius, Motiejaus s.

apyl.

Zemaitkie-

1948.11.4

1918
1924
1881
1887
1887
1897
1907

Dziviliškių apyl. Avižancų km.
Seirijų miestelio lentpiūvės direk­
torius
Vilkiautinio apyl. Levūnų km.
1902
1907
Didžiasalio apyl. Gailiūnų km.
1893
Seirijų miestelio milicijos darbuo­
tojas

1925
1907

1949.VI.16
1947.V. 1
1947.VI.8
1950.11.20
1948.X

VAIVADA Jonas, Motiejaus s.

1927

Šventežerio apyl. Mikyčių km.

1949.VIII.9

499. VAIVADA Vincas, Simo s.
500. VAIVADIENE Juzė, Stasio d.
501. VAIVADA Jonas, Vinco s.

1884
1893
1921

Šventežerio apyl. Mikyčių km.

1947.IX.20

1887
l<m
1928
1932

Šventežerio apyl. Mikyčių km

1948.X.16

498.

502
503.
к, 504.
S 506.

VAIVADIENE Ona,
VAIVADAITE Julė,
VAIVADAITE Ona,
VAIVADA Antanas,

Prano
Prano
Prano
Prano

d.
d.
d.
s.

Gimimo
metai
506.

VALENTUKONIS Jurgis, Aleksandro

507. VALEVIČIENE Ona, Vytauto d.

508.
509.

УУ^£УІСІСГТЁ Izabelė, Viktoro d.
VALEVIČIUS Antanas, Viktoro s.

510.

VALIUKONIS Adolfas, Martyno s.

511. VALIUKONIS Vincas, Motiejaus s.
512. VALIUKONIENE Marcelė
513. VALVONIS Juozas, Antano s.
514. VALVONIENE Marija, Mykolo d.
515. VALVONYTE Ona, Juozo d.
516. VĄLVONYTE Julija, Juozo d.
517. VALVONYTE Stasė, Juozo d.
518. VASIUKONIS Antanas, Broniaus s.
519. VEČKYS Jonas, Adolfo s.
520. VILKELIS Adomas, Petro s.
521. VILKELIENE Ona, Liudviko d.
522. VILKELIS Vincas, Adomo s.
523. VILKELYTE Benedikta, Adomo d.
524. VILKELYTE Angelė, Adomo d.
525. VILKELIS Jonas, Adomo s.

1904
1898
1926
1929
1905

Verstaminų apyl. Komenkos km.,
apyl. pirmininkas
Kuklių apyl. Grikapolio km.

Vilkiautinio apyl. Žeimių km. mo­
kytojas

1898
1898
1885
1885

Ifužudymo
data

1951.IV. 16
1948.IX.15
1946.Х.29
1948.IX.15
1949.XI.10

Kuklių apyl. Nemajūnų km.

1948.IX.22

Teizų apyl. Staigūnų km.

1946.Х.4

Būdviečio apyl. Papartėlių km.

1948.XI.8
1949.XI.1

1926
1929

1933
1925
1904
1895
1902
1929
1930
1933
1935

Vilkiautinio apyl. Liškiavos km.
Gudelių apyl. Klepočių km.

I948.IV.26

Būdviečio apyl. deputatas

1948.XII.4

Saltoniškės apyl. Vilkininkų km.

1948.V.3Q

1886
1900
1930
1934

Didžiasalio apyl. Vilkanastrų km.

1947.VIII.I5

1895
1898
1930
1932
1938
1868

Gudelių apyl. Laibagalių km.

1948.IV.5

VITKAUSKAS Jurgis, Mato s.
VITKAUSKIENE Gabriele, Prano d.
VITKAUSKAITE Ona, Jurgio d.
VITKAUSKAITE Monika, Jurgio d.
VITKAUSKAS Albinas, Jurgio s.
VITKAUSKIENE Elena
VIZMANAS Pranas, Antano s.
VIZMANAS Antanas, Prano s.
VIZMANAS Juozas, Prano s.
VIZMANAITE Jane, Prano d.
VIZMANAS Jonas, Prano s.
VIZMANAITE Anelė, Prano d.

1903
1935
1937
1938
1939
1940

Veisiejų apyl. Paveisiejų km.

1947.VII.15

VOSKA Antanas, Jono s.
VOSKIENĖ Marija, Vinco d.
VOSKAITĖ Albina, Antano d.
VOSKA Antanas, Antano s.
VOSKAITĖ Ona, Antano d.
ZINKEVIČIUS Zigmas, Igno s.
ZINKEVIČIENE Teofilė

1900
1889
1927
1928
103)1
1900
1905

Šventežerio apyl. Burakovo km.

1948.VIII.10

Vilkiautinio apyl. Kudrėnų km.

1949.XI.1

526.
527
528.
529
530
531
532.
533
534
535
536.

VILKELIS Juozas
VIRBALIS Antanas, Prano s.
VIRBALIENE Elzbieta, Kazio d.
VIRBALIS Antanas, Antano s.
VIRBALYTE Ona, Antano d.
VIRBALYTE Anelė, Antano d.
VIRBALYTE Emilija, Antano d.
VI5NIAUSKAS Vaclovas, Simo s.
VISNIAUSKIENE Juzė, Domo d
VI5NIAUSKAITE Ona, Vaclovo d.
VI5NIAUSKAS Jonas, Vaclovo s.

537.
538
539.
540
541.
542.
543
544
545
546
547
548.
549.
550.
551.
552
553.
M 554.
~ 555.

Gyvenamoji vieta, kiti duomenys

1909
1887
1895
1918
1929
1931
1934

M

eft

Tęsiny s*
Gimimo
m etai

P av ard ė, v ard as, tėvo vardas
ŪJ

556.
557.

ZUBRAS Jonas, Prano s.
ZUBRIENĖ Teofilė, Vinco d.

1912
1913

558.

ZUBRICKAS Juozas, Albino s.

1924

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Noragėlių apyl. Seiliūnų km.
Saltoniškės
lių km.

apyl.

Druskininkė-

Nužudymo
d ata

1947.IX.5
1948.1.12

559. ZALKAUSKAS Motiejus, Juozo s.
560. ZALKAUSKIENĖ Stasė, Stasio d.

1901
Žemaitkiemio
1917 lių km.

561.

ZEKAS Adolfas, Prano s.

1918

Saulėnų apyl. Panemunės km.

1949X31

562.

ŽELIONIENĖ Viktė, Vinco d.

1899

Noragėlių apyl. Seiliūnų km.

1949.VII.18

563.
564.

ZELIONIS Antanas, Antano s.
ŽELIONIENĖ Ona, Antano d.

1915
Abarauskų apyl. Vainiūnų km.,
1916 Seirijų apyl. DZDT deputatas

1948.11,13

565.

ZELIONIS Jonas, Juozo s.

1896

Teizų apyl. Tęizininkų km.

1948.VII.2f

566.

ŽEMAITIS Antanas, Motiejaus s.

1903

Avižonių apyl. Gegutės km.

1948.XI.24

567.
568.

ŽIBUDA Juozas, Vinco s.
ŽIBUDIENĖ Ona, Petro d.

1918
1928

Gudelių apyl. Gaištų km.

1949.X.25

569.
570.

ŽVALIAUSKAS Antanas, Antano s.
ŽVALIAUSKIENE Teofilė, Prano d.

1887
1901

Noragėlių apyl. Monkūnėlių km.

I948.V.14

ŽVALIUS Petras, Petro s.

1922

Seirijų miestelis

1946.IX.27

'571.

apyl.

Padumb-

1947.VI.20

Щ

15-1972

VARĖNOS

£

P av ard ė, v ardas, tėvo vardas

ABROMAITIENĖ Ona, Antano d.
AKSTINAS Edvardas, Simo s.
3. BAGDZEVICIUS Petras, Petro s.
4. BARANAUSKAS Feliksas, Felikso s.
5. BALČIUS Vitas, Adomo s.
6. BALCIUVIENE Agota, Adomo d.
7. BALIUKONIS Juozas, Vinco s.

1.
2.

to

R A JO N A S
Gimimo
m etai

1900
1884
1912
. 1896
1925
1906
1896

8.

BANDZEVICIUS Petras, Petro s.

9.

BARANAUSKAS Vladas, Ipolito s.

1910

10.
11.

BARYSAS Adolfas, Adomo s.
BARYSAS Vytautas, Adolfo s.

1905
1922

12.

BARYSIENĖ Ona, Kazio d.

1908

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Merkinės apyl. 'Zakavolių km.
Dubičių apyl. Karaviškių km.
Marcinkonių apyl. Kapiniškių km.
Marcinkonių apyl. Kapiniškių km.

Nužudymo
data

1948.ИІ.1
1948.X.27
I949.V.21
1946.VI.14

Ratnyčios apyl. Žiogelių km.
Nedzingės apyl. Pilvingio km.
Varėnos miestelio milicijos dar­
buotoj as
Marcinkonių apyl. Kapiniškių km.

1948.IX.4

Vydenių apyl. Ryliškių km., apyl.
sekretorius
Merkinės apyl. Maksimonių km. _
Merkinės miestelio liaudies gynė­
jas
Merkinės miestelio darbininkė

1945.1.16

1946.IV.13
1945.ѴІІІ.Г
1949.V.22

1945.IV.23
1945. II 1.25
1947.XII.6

13.

BARTAS IONAS Juozas, Prano s.

1902

Jokėnų apyl. Aukštakalinių km.

1949.VIII.il

14.

BARTA5KA Jonas, Vinco s.

1915

Vydenių apyl. sekretorius

1946.XI.7

15.

BERNATAVIČIUS Valerijus, Mykolo s.

1894

Kaniavos apyl. Slučajaus vk.

1950.III.31

to
00

z

P av ardė, v ardas, tėvo vardas

Gimimo
m etai

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

U4

Nužudymo
data

16.
17.

BERUČKA Andrius, Andriaus s.
BIL1NSKAS Ignas, Antano s.

1900
1906

1945.XII.16
Merkinės miestelio liaudies gynė­ .1946.111.5'
jas

18.

BINGELIS Liudas, Motiejaus s.

1904

Merkinės apyl. Purplių km., apyl.
pirmininkas

1947.X II.24

19.

BRINZA Vytautas, Juozo s.

Merkinės miestelio liaudies gynėjas
Vydenių apyl. pirmininkas
Barčių apyl. Milvydos km.

1945.XII.15

20.

BUDĖNAS Vincas, Stasio s.

21.
22.
23.

BŪDĖNIENĖ Ona, Raulo d.
BUDĖNAS Julius, Petro s.
BURLINSKAS Ignas, Vinco s.

24.

ČESNULAITIS Aleksas, Prano s.

25.

ČESNULEVIČIUS Jonas, Tomo s.
ČESOKAS Juozas, Motiejaus s.
CESOKAS Petras, Motiejaus s.

26.
27.
28.
29.
30.

Э1.
32.
33.

1901
1921
1886
1924

Perlojos apyl. pirmininkas

Rodukos apyl. Sunupio km.
Perlojos miestelio taupomosios ka­
sos darbuotojas
1903
Varėnos milicijos darbuotojas
Barčių apyl. Ramonų vk.
1900
Varėnos javų paruošų sandėlio
1914
sargas

1947.VIII.16
1949.XII.20
1946.X.5
1948.IX.22
1948.V.7
1946.VI.1
1947.VIII.25

ČIRONKA Laurynas, Petro s.
ČIURYLA Pranas, Vinco s.

1899

Kaniavos apyl. Jasauskų km.

1949.ХП.23
1947.IX.2

DANEVIČIUS Feliksas, Martyno s.

1915

Rudnios miestelio liaudies gynėjas
Nedzingės apyl. Burokaraisčio km.

DAUK5YS Jonas, Krisiaus s.
DIMSA Juozas Juliaus s.
GAIDYS Jonas, Petro s.

1920
1895

Varėnos miesto liaudies gynėjas

Barčių apylinkės pirmininkas
Marcinkonių miestelio lentpiūvės
darbininkas
Nedzingės apyl. Pilvingio km.
1915

34.
35.
36.

GALCIUS Rokas
GALČIENĖ Ona
GALČIOTĖ Augusta

37.

GECEVICIUS Jonas, Jono s.

1918
1892

Varėnos apyl. Druckūnų km., apyl.
pirmininkas

1945.11.26

1945.III.2?
1950.XI.12
1947.IX.9
1946.VI.4

1944.XI.25

38.

GECEVIČIUS Motiejus, Jono s.

1900

Varėnos valsč. paruošų įgaliotinis

1948.V.7

39.

GELUSEVIČIUS Ipolitas, Andriaus s.

1890

Varėnos miškų ūkio eigulys

1946.X.3

40.

GEMBICKAS Bronius, Mykolo s.

1918

41.

GIMBUTIENĖ Uršulė, Antano d.

1881

42.

GLAVICKIENĖ Marija, Juozo d.

1916

43.

GRAŽULIS Jonas, Jono s.

44.
45.

GRIGAS Adomas, Petro s.
GRIGIENĖ Elena, Motiejaus d.

1882
1888

Kabelių apyl. Kabelių I km.

1946.XII.26

46.
47.
48.
49.

GRIGAS Ignas, Vinco s.
GRIGIENĖ Janina, Ambrazo d.
GRIGAS Adolfas, Igno s.
GRIGAITĖ Marytė, Igno d.

1895
1901
1928
1932

Kabelių apyl. Musteikos km.

1949.IV.9

50.

GRIGAS Jonas, Motiejaus s.

1919

Kabelių apyl. Kabelių II km.

1947.X.4

Merkinės miestelio liaudies gynėjas
Rodukos apyl. Pašilingės km.

Perlojos apyl. Milioniškės km.,
mokytoja
Varėnos valsč. komjaunimo komi1929
teto instruktorius

1945.XII.14
1948.XII.4
1949.IX.6
1948.V.7

25

Pavardė, vardas, tėvo vardas

W
51.
52.

GRIGAS Juozas, Tomo s.
GRIGAS Petras, Juliaus s.
GRIGAS Zigmas, Juozo s.

53.
54. GRINEVIČIUS Aleksas, Jurgio s.
55. GRINKEVIČIUS Jurgis, Vaitiekaus s.
56.
57.
58.

1908
1922
1896
1909
1904

, Gyvenamoji vieta, kiti duomenys

Nužudymo
data

J
Kabelių girininkijos technikas
Nedzingės apyl. Mikniūnų km.

1946.V II.2
1946.VI.13

Marcinkonių miestelio liaudies gy­
nėjas

1946.XI.5

59.

GRINKEVIČIUS Zigmas, Adolfo s.
JACKEVIČIUS Jonas
JACKEVIČIŪTĖ Vanda, Jono d.
JAKUBAVIČIUS Juozas, Jono s.

1908

•60.

JANČIAUSKAS Jonas, Jono s.

1910

61.

JANULEVIČIUS Vladas, Petro s.

62.

JANULIENĖ Petronė, Antano d.

1899

63.

JARMALAVIČIUS Martynas, Prano s.

1906

•64.

JARUŠEVIČIUS Juozas, Broniaus s.

1920

65.

JASKELEVICIUS Jonas, Vinco s.

66.

JAUNEIKA Vincas, Jurgio s.

Rodukos apyl. Puvočių km., apyl. 1948.ѴІІ.ЗО
sekretorius
Merkinės miestelio liaudies gynė­ 1946.IV.23
1916
jas
1949.11.12
Masališkių apyl. Kurmiškių km.
1929
1946.VI.14
Rodukos
apyl.
Puvočių
km.,
apyl.
1893
pirmininkas
Marcinkonių apyl. Marcinkonių km. 1946.IV.301924
1946.Х.23
Vydenių apyl. Ryliškių km.
1896
1925
Nedzingės apyl. Pilvingio km., 1946.VI.4
1896
apyl. pirmininkas
1950.ІЛ0
Nedzingės miestelis
1901
1948.1.14
Varėnos apyl. Mitraukos km.
1885
Varėnos apyl. sekretorė
1902
•
1950.1.24
Kaniavos
apyl.
Praudos
vk.
1895
1930
Merkinės miestelio liaudies gynė­ 1945.V.30
1925
jas
1946.XI.28
Kaniavos apyl. Kašėtų km.
1902
1948.11.4
1905
1949.V 1.4
Nedzingės apyl. Vadėnų km.
1920
1946.IX.24
Matuizų apyl. Giraitės km.

67. JOVAI5IS Juozas, Juozo s.
68. JOVAI5IS Viktoras, Tomo s.
69.

JOVAISYTĖ Zuzana, Motiejaus d.

70. JURELEVICIENĖ Marija
71. JURELEVICIUS Jonas, Jono s.
72. JU5KEV1CIUS Viktoras, Juozo s.
73.

JUŠKEVIČIŪTĖ Antosė, Vinco d.

74. KARLONAS Jonas, Baltraus s.
75. KARLONIENĖ Marija, Martyno d.
76. KARLONIENĖ Marija, Juozo d.
77. KARLONAS Vitas, Jono s.
78. KARPAVIČIUS Marijonas, Juliaus s.
79. KAŠĖTA Jonas, Izidoriaus s.
80. KASĖTIENĖ Antosė, Petro d.

§

Gimimo
metai

81. KAŠĖTA Julius, Juliaus s.
82. KAŠĖTAITĖ Uršulė, Karolio d.
83. KAŠĖTAITĖ Ona
84. KAŠĖTA Vincas
85. KASĖTIENĖ Petronėlė, Vinco d.

1924

Varėnos miestas
Kaniavos apyl. Jasauskų km.
Varėnos miesto vykdomojo komi­
teto darbuotojas

Ratnyčios apyl. Švendubrės km.,
apyl. pirmininkas
Merkinės kolūkio „Dzūkija“ pir­
1885
mininkas

1891'

Merkinės kolūkio „Dzūkija“ vals­
tietė
Varėnos apyl. Ežerėkų km., apyl.
rinkiminės komisijos narys
Varėnos miesto liaudies gynėjas

Nedzingės apyl. Mikniūnų km.

1945.VIII.7
1947.IX.2
1947.IV.27
1948.V.4
1951.VIII.3
1948.V 1.20
1946.II.7
1945.11.3

1949.VI.4

to
to

to

P av ardė, v ard as, tėvo vardas

” • $ Af FĮĄ IFE Bronė, Motiejaus d.
.87. KAŠĖTA Bolius, Motiejaus s.
88. KAŠĖTA Motiejus, Motiejaus s.
on
o?'

irfw^r'™iL?£,K'AS Feliksas> Motiejaus s.
ENE Ieva’ Alekso d.

KAZLAUSKAS Antanas, Klimo s.
KER5YS Edvardas, Romualdo s.
KIBIRKŠTIS Mikas, Tomo s.

98.
99. KIBIRNYKAS Bolius, Emanueliaus s.
100. KILMANIS Feliksas, Juliaus s
10Г. KILMANIENE Stasė, Vlado d.
102. KILMANIS Petras, Martyno s.
103. KILMANIS Stasys, Petro s.
104. KITAVICIUS Juozas, Liucijono s.
105. KOŽENEVSKIS Jonas, Adomo s.

106. KRISTAPAVICIUS Juozas, Prano s.
107. KRUSAS Pranas, Jono s.
108.
109.

Rodukos apyl.
naujakuriai
komjaunuolė
komjaunuolė

И АН ІКАІТЕ 0 n a > Felikso d.

KAVALIAUSKAITE Veronika, Felikso d.
KAVALIAUSKAS Petras, Juliaus s.
KAZIUKONIS Jonas, Tomo s.
KAZIUKONIS Juozas, Leonardo s.

KUODYS Adolfas, Vinco s.
KUOKŠTĄ Zigmas, Jono s.

110. LABANAUSKAS Tomas, Juozo s.
U I. LEBEDNYKAS Feliksas
112. LEBEDNYKIENE Petrė, Levo d.
113. LEONAITIS Petras, Vinco s.
114. LEVULIS Juozas, Juozo s.

Nužudymo
data

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

1928
1931
1934

i™ v a H ^ H SJ4

ад' Ж

92.
93.
94.
95.
96.
97.

Gimimo
metai

1907
1924
1920
1904
1894
1896
1931
1923
1928
1897
1928
1929
1911

Pašilingės

km

Ratnyčios apyl. Naravų vk.
Rudnios miestelis

I946.VIII.22
1950.11.19

Nedzingės apyl. Kucakiemio km.
Nedzingės apyl. Giraitės km.
Kabelių apyl. Šklėrių km.
Ratnyčios apyl. Ratnyčios km.
Nedzingės apyl. Pilvingių km.

1947.IV.21
1948.
ХІІ.12
1949.ХІІ.31
1946.Х.4
1948.V.29

Nedzingės apyl. Mikniūnų km.

1946.VI. 13

Rudnios miestelio liaudies gynėjas
Barčių apyl. pirmininkas

1946.ІХ.21
1952.1.10

1903

Kaniavos apyl. Krūklių km.
Marcinkonių apyl. Kapiniškių kai­
mo įgaliotinis
1926
Varėnos miestas
1917
Merkinės miestelio liaudies gynė­
jas
1910

1890
1892
1914
1906
1922

1947.VIII.29

Jokėnų apyl. Jokėnų km.
Jokėnų apyl. Žilinėlių km.
Nedzingės apyl. Giraitės km.
Merkinės miestelio milicijos dar­
buotojas

1948.VII1.29
1946.VI.14
1947.ХІ.6
I946.VI.10
1947.Х 1.5
1947.ХІ.7
1947.ХІІ.19
1949.VIII.24
1952.V.8

1896
1892
1920
1928

Dublčių apyl. Lynežerio km.

1949.VII.13

Ratnyčios apyl. Naravų km.

1949.IX.il

LIUOLIA Juozas, Juozo s.

1920
1929
1920

122.

LIUOLIA Stasys, Valentino s.

1914

Perlojos miestelio milicijos dar­
buotojas

1948.VII.18

123.
124.

LUKOŠEVIČIUS Alfonsas, Prano s.

1906

Merkinės apyl. Kaminciškių km.

1905
1913
1929

Varėnos miesto liaudies gynėjas
Perlojos miestelio darbininkas
Barčių apyl. Dainavos km.

1947.V.7
1946.VIII.7
1947.V.30
1948.ІХ.21

115.
116.
117.
118,
119.
120.
121.

LINKEVIČIUS Jonas, Prano s.
LINKEVIČIENE Regina
LINKEVIČIŪTE Julija, Jono d.
LINKEVIČIUS Stasys, Jono s.
LINKEVIČIUS Petras, Nikodemo s.
LINKEVIČIUS Nikodemas, Nikodemo s.

LUKŠYS Pranas, Jono s.
to 125- LUKŠYS Zigmas, Simo s.
S 126. LŪŽIS Juozas, Petro s.

.

Marcinkonių
darbuotojas

miestelio

milicijos

1947.ІХ.9

Ell. Nr.

127.
128.
129.
130.
13!.
132.
133.
134.

P av ardė, v ardas, tėvo vardas

Gimimo
m etai

MACIULIONIS Mykolas, Vinco s.
MACIULIONIENĖ Ona, Mykolo d.
MACIULIONIS Jonas, Mykolo s.
MACIULIONIS Juozas, Mykolo s.
MARCELIS Juozas, Zigmo s.
MARCELIS Jurgis, Juozo s.
MARCELIS Kazys, Juozo s.
MARCELIS Julius, Juozo s.

1895
1900
1922
1933
1882
1919
1920

135. MARCINKEVIČIUS Kostas, Andriaus s.
136. MAZGELIS Rapolas, Mykolo s.
137. MAŽIUKAS Petras, Petro s.

1900
1897
1930

138.
139.

VUKjELIONIS Juozas, Adomo s.
MILIUS Zigmas, Antano s.

1919
1921

140. MIŠKINIENE Elenai Mykolo d.
141. MIŠKINYTĖ Ona, Dominyko d.
142. MIŠKINIS Juozas, Dominyko s.
143. MIŠKINIS. Mikas, Simo s.

1901
1927
1930
1903

144. Mu NKELIUNAS Stasys, Salvo s. .
145. MONKELIONIENE Bronė, Boleslavo d.

1908
1920

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Nužudymo
data

Perlojos apyl. Pakaršio km.

1949.VII.9

Perlojos apyl. sekretorius

1945.VIII.7
1949.VII.9

Perlojos apyl. Milioniškės km.

1945.XI.15

Varėnos valsč. komjaunimo sekre­
torius Perlojos apyl. Milioniškės km.
Jokėnų apyl. pirmininkas
Marcinkonių apyl. Kapiniškių km.
Perlojos valsč. žemės reformos ko­
misijos narys
Rodukos apyl. Cesukų km.
Merkinės miestelio liaudies gynėjas
Varėnos apyl. Druckūnų km.

Kabelių apyl. Musteikos km., Mar­
cinkonių apyl. pirmininkas
Jokėnų apyl. pirmininkas
Varėnos miesto liaudies gynėja

1947.IX.16
1945.XI.15
1946.X.23
1947.V. 11
1948.IX.22
1947.VII.29
1945. IV. 1
1950.XI.27

1946.VI.2
1948.XII.4
1945.IV.15

)

Kaniavos apyl. Kašėtų km., eigulys

146.
147.

NADZEIKA Antanas, Motiejaus s.

148.

NARAVIC1US Antanas, Jono s.

1897

149.

NAUJOKAS Juozas, Juliaus s.

1920

150.

NAVICKAS Antanas, Karolio s.

1902

151.
152.

NONARTONIS Juozas, Augusto s.

1902
1927
1907

NALIVAIKA Jonas, Mykolo s.

Kaniavos apyl. Drucminų km.,
> apyl. sekretorius
Jokėnų apyl. Jokėnų km.
Partijos Varėnos valsč. komiteto
darbuotojas
Varėnos valsč., vykdomojo komite­
to darbuotojas
Kaniavos apyl. Panočių km.
Dubičių apyl. Gribašų km.
Rodukos apyl. Mardasavo km.
Varėnos valsč. moterų organizatorė

1949.IV.22
1947.
VI.2
1946.1 II. 16
1948.
V.7
1945.

ѴПІ.7

1948.1.11
1950.1V.13

155.

NORKAUSKAS Juozas
NOVICKAS Vincas, Motiejaus s.
NOVICKIENĖ Vanda, Antano d.
PALEVICIŪTĖ Marytė, Dominyko d.

1923
1930

156.

PATINSKAS Juozas, Juozo s.

1924

Varėnos valsč. vykdomojo komite­
to sekretorius

1948.V.7

157.

PETiESKA Vaitiekus, Juozo s.

1908

Perlojos valsč. vykdomojo komite­
to pirmininko pavaduotojas

1949.IX.2

158.
159.

PIGAGA Juozas, Simo s.
PIGAGIENĖ Ona, Juliaus d.

1898
1902

Merkinės miestelio V'darbininkas

1947.V.8

160.

PIGAGA Karolis, Juozo s.

1904

Nedzingės apyl. Dubaklonio km.

1946.

VII.7

161.

PLATINSKIENE Teofilė, Vinco d.

1911

Masališkių apyl. Montvilų km.

1947.

V .7

162.

PLOKŠTYS Martynas, Martyno s.

1907

Marcinkonių apyl. Margionių km.,
mokytojas

153.
154.

Varėnos valsč. vykdomojo komite­
to instruktorė

1949.IV.26
1948.V.7
1948.V.7

1947.Х.4

Eil. Nr.

Pavardė, vardas, tėvo vardas

Gimimo
metai

Gyvenamoji vieta, kiti duomenys

Nužudymo
data

Jokėnų km., Varėnos girininkijos
eigulys

1946.ѴІП.25

163.

POZNIAKAS Kazys, Prano s.

1901

164.
165.

POZNIAKAS Martynas, Prano s.
PRAKAPAS Vincas, Jono s.

1909

166.

PUTYS Jonas, Domo s.

167.

PUVACIAUSKAS Pranas, Jono s.

168.
169.
170.
171.

RADVILAVICIUS Antanas, Alberto s.
RADVILAVICIUS Pranas, Jono s.
RAMANAUSKAS Simas, Vinco s.
RASIMAVICIUS Boleslovas, Bernardo s.

1930

Merkinės miestelis

1945.III.2
1947.XI.26
1946.XI.6
1948.VI.2

172.

RASIMAVICIUS Jonas

1931

Merkinės miestelis, komjaunuolis

1947.XII.6

173.
174.

RAULI3KEVICIUS Simas, Vinco s.
RAULISKEVICIUS Jonas, Simo s.

1902

Marcinkonių apyl. Marcinkonių km.

1946.XI.25
1950. II 1.22

175.

RUTKAUSKIENE Juzė

1911

Nedzingės apyl. Laukininkų km.

1946.Х.24

176.

SADAUSKAS Antanas, Zigmo s.

1921

Nedzingės apyl. Mikniūnų km.

1945. II 1.22

177.

SAULENAS Juozas, Vinco s.

1927

Varėnos apyl. sekretorius

1947.VIII.7

1894

1910
1926
1915
1920

Kabelių apyl., Kabelių km.

1949.IX.7

Partijos Varėnos valsč. komiteto
instruktorius
Matuizų apyl. Šarkiškių km.
Marcinkonių
darbuotojas

miestelio

milicijos

Merkinės miestelio liaudies gynėjas
Merkinės miestelio darbininkas
Marcinkonių miestelis

1928

:178.

SAVICKAS Vitas

179.
180.

SAVICKAS Zigmas, Jono s.
SAVIČIUS Česlovas, Aleksandro s.

181.
182.

SEREIČIKAS Simas, Kazio s.
SEREICIKIENĖ Adelė

183.

SLAVINSKAITE Stasė

1890
1898
1928

184.

SPETELIONAS Antanas, Kazio s.

1915

1930
1889
1923

1922

1948.V.7
1945.IX.29
1945.VIII.6

Varėnos miestas, komjaunuolis
Merkinės miestelis
Marcinkonių miestelio liaudies gy­
nėjas
Dubičių apyl. Karaviškių km.

1948.II.1

Masališkių apyl. Kampų km., sam­
dinė

1946.Х.9

Kaniavos apyl. Daržininkų km.,
apyl. pirmininkas
Varėnos valsč. paruošų agentas

1948. II.7

1946.Х. 18
1948.Х. 19
1948.IX.27

1946.VI.2

185. STACEVIČIUS Leopoldas, Vlado s.
186. STAKELČIKAS Vincas, Vinco s.
187. STAKELCIKIENE Agota, Prano d.
188. STANKEVIČIUS Jonas, Jono s.

1896

189.

STATKEVIČIUS Juozas, Mykolo s.

1900

190.
191.

STAVARIS Jonas, Juozo s.
STAVARIS Bronius, Jono s.

1907
1925

Dubičių apyl. Krokšlio-Sumo km.

192.

STRAMKAUSKAS Bronius, Kazio s.

1896

Varėnos apyl. Druckūnų km., apyl.
pirmininkas

1946.VI.6

193.

SUBAČIUS Jonas, Mykolo s.

1892

Vydenių apyl. Ryliškių km., apyl.
pirmininkas

I945.I.10

194.

SVIRSKAS Vincas, Romualdo s.

1923

Varėnos miesto milicijos darbuo­
tojas

1946.XI.2

195.

ŠABLINSKAS Petras, Jono s.

1893

1903
1915

Dubičių apyl. Lynažerio km.
Merkinės
samdinys
Kaniavos
įgaliotinis

1949.VII.13

apyl.

Subartonių

km.,

1946.XI.6

apyl.

Jasauskų kaimo

1947.IX.3

Dubičių apyl. Krokšlio-Sumo km.

1948.IX.27
1949.VIII.S

1948.IX.27

Eli. Nr.

P av ardė, v ard as, tėvo vardas

Gimimo
metai

Gyvenam dji vieta, kiti duomenys

І96.

SAREIKA Juozas, Petro s.

197.

5I5KEVICIUS Petras, Petro s.

1919
1907

Barčių apyl. Ulbinų km.
Kabelių apyl. Kabelių I km. mo­
kyklos mokytojas

198.

SVAISTYS Stasys, Prano s.

1924

199.

SVEDAS Vaclovas, Adomo s.
TAMULEVIČIUS Jokūbas, Simo s.

Varėnos miesto prekybos skyriaus
inspektorius
Barčių apyl. Dainavos km.
Kabelių apyl. Musteikos km.
Dubičių apyl. Kalvių vk.

200.
201.
202.

1924

TAMULEVIČIUS Juozas, Juozo s.
TAMULEVIČIUS Martynas, Kazio s.

1890
1904
1910

204.
205.

TAMULEVIČIUS Pranas, Juozo s.
TAMULEVIČIUS Vincas, Morkaus s.
TAREILA Kazys, Kazio s.

1928
1929
1899

206.

VALENTUKEVICIUS Kazys, Adomo s.

1907

203.

Varėnos miesto liaudies gynėjas
Marcinkonių apyl. Margionių km.
Barčių apyl. Dainavos km.
Jokėnų apyl. Puodžių km., apyl.
DZDT deputatas
Marcinkonių miestelio milicijos
darbuotojas

Nužudymo
data

1947.1.3
1946.ХИ.2
1947.IX.16
1948.IX.21
1946.VI.2
1950.11.11
1945.VIII.7
1949. IV.9
1949.IX.21
1949.VI 11.11
1945.VIII.6

207. VALENTUKEVICIUS Kazys, Vinco s.

1908

Marcinkonių miestelio geležinkelio
darbuotojas

1946.V.I2

208.

1928

Barčių apyl. Dainavos km., mo­
kytojas

1950.V.3

VALICKAS Pranas, Domo s.

209.

VAŠKEVIČIENĖ Antosė, Motiejaus d.

210.

VAŠKEVIČIENĖ Ona, Juozo d.

1902
1917

212.

VELYVIS Petras, Ipolito s.

1881

213.

VERSACKAS Juozas, Juozo s.

1893

214.

VIDZBALIS Bronius, Petro s.

1922

Barčių apyl. Ramonų vk.
Ratnyčios apyl. Švendubrės km.
Varėnos apyl. Druckūnų km., apyl.
pirmininkas
Rudnios valsč. vykdomojo ko­
miteto pirmininkas
Kaniavos apyl. Krūklių vk., apyl.
pirmininkas

1948.IX.2
1947.VIII.14
1949.Х.17

215. VILKAUSKAS Petras, Klimo s.
216. VILKAUSKIENĖ Teresė, Bernardo d.

1894
1896

Nedzingės apyl.

217. VOLUNGEVIČIUS Rokas, Kazio s.
218. VOLUNGEVICIENĖ Marija, Zigmo d.
219. VOLUNGEVIČIUS Vytautas, Roko s.
220. VOLUNGEVIČIUS Vincas, Roko s.

1895
1898
1928
19311

Rodukos apyl. Norulių km.

1948.VII.7

221.

ZENKEVIČIUS Adolfas, Kazio s.

1907

Marcinkonių apyl. Marcinkonių km.

1945.VII.19

222.

ZAITORIUS Jonas, Morkaus s.

1902

Ratnyčios apyl. Viecūnų km.

194b.V II.23

223.

ŽALNIERAUSKAITĖ Izabelė, Juliaus d.

1931

224. ZALNIERAUSKAS Juozas, Nikodemo s.
225. ZALNIERAUSKIENĖ Pranė, Kazio d.
226. ZALNIERAUSKAS Jonas, Juozo s.
227. ZALNIERAUSKAS Vytautas, Juozo s.
228. ZALNIERAUSKAITĖ Jadvyga, Juozo d.
229. ZALNIERAUSKAITĖ Veronika, Juozo d.
sto 230. ZALNIERAUSKAS Morkus, Juozo s.
♦g 231. ZALNIERAUSKAS Vincas, Juozo s.

Merkinės valsč.
miteto darbuotoja

Mikniūnų km.

1946.VL1
1948.IX.10
1945.VI .25

vykdomojo

ko­

Masališkių apyl. Gudakiemio km.,
1890
1898 lavonai sudeginti su trobesiais
1920
1921
1924
1930
1932
1941

1948.1.23
1948.VI.15

P av ard ė, v ard as, tėvo vardas

£
232.

2ĖKAS Alfonas, Kosto s.

233.
234.

ŽILINSKAS Viktoras, Edvardo s.
ŽILINSKAS Vladas, Edvardo s.

236.
236.

ŽUKAUSKAS Bolius, Dominyko s.
2UKEVICIUS Petras, Stasio s.

Gimimo
metai

Gyvenam oji vieta, kiti duom enys

Kaniavos apyl. Panočių km.
Nedzingės apyl. Kucakiemio km.,
apyl. sekretorius
1909

Masališkių apyl. Kurmiškių km.

1911

Varėnos miesto milicijos darbuotoj as

Nužudymo
data

1949.VI.6
1948.111.23
1948.1.1
1946.11.14

Pratarmė ..............................................................................
Banditinio „štabo“ dalyvių parodymai ......................
Iš A. Kulikausko parodymų ..............................
Iš A. Macevičiaus parodymų ..............................
Iš V. Juozaičio parodymų ................................
Iš J. Puškoriaus parodymų ............................ .
Parašiutininko „Stipino“ gauja ................................
Iš A. Butkevičiaus parodymų ........................
Iš liudininkės K. Luižienės parodymų ........
Iš B. Janulevičiaus parodymų ........................
Iš pareiškėjos L. Baležentienės parodymų .
Iš liudininko A. Palepo parodymų ............
Iš liudininko A. Zarnausko parodymų ........
Iš liudininkės O. Noruvienės parodymų . . .
Iš J. Petraškos parodymų ............................
Iš liudininko J. Seiliaus parodymų ............
Iš liudininko P. Matulionio parodymų ........
Iš V. Dumbliausko parodymų ...................... ..
Iš liudininkės M. Ališauskienės parodymų .
Iš liudininkės V. Monkelytės parodymų . . .
Iš liudininkės P. Gavėnienės parodymų . . .
Iš liudininkės M. Juškelienės parodymų . . .
Iš liudininko V. Kojelio parodymų ................
Iš liudininkės M. Matulevičienės parodymų
Iš liudininkės O. Jaruševičiūtės parodymų .
Iš J. Bujanausko parodymų ........................
Iš liudininko I. Ažuko parodymų ................
Iš liudininko J. Kardausko parodymų ........
Iš liudininko J. Leonavičiaus parodymų . . .
Baltramiejaus naktys ...................................................
Iš M. Vičkačkos parodymų ............................
Iš liudininkės A. Gudaitienės parodymų . . .
Iš liudininkės O. Glebienės parodymų ........
Iš liudininkės V. Jagelevičienės parodymų .
Iš liudininko J. Kaminsko parodymų ........
Iš liudininkės M. Truncienės parodymų . . .
Iš liudininkės O. Zinkevičienės parodymų .

5
12

12
20
23
28
32
32
37
37
40
41
42
43
44
52
53
54
59
60
61
63
65
66

67
68

74
75
76
78
78
84
85
85
87
88
88

Iš j. Židecko parodymų ...............i ................... . ....................... «89
Iš liudininko P. Kareivos parodymų ................ ......................
93
Iš liudininkės J. Narvydienės parodymų ..............................
94
Iš liudininkės Z. Sakalauskaitės parodymų ......................
95
Iš liudininkės M. Tarasevičienės parodymų .....................
96
Iš A. Uždavinio parodymų ......................................................
97
Iš S. Maldanio parodymų ......................................................... 100
Iš A. Diksos parodymų ................................................................ 104
Iš liudininkės V. Lekavičienės parodymų ............................ 109
Iš J. Jakimavičiaus parodymų ................................................. 110
Iš liudininkės M. Pasternokienės parodymų ........................ 115
Iš liudininkės S. Lebeliūnaitės parodymų ............................ 115'
Iš liudininko A. Jeruševičiaus parodymų ................................ 116
Iš liudininko A. Nevidomsko parodymų ................................ 118
„Vanagai“ Šilų miškuose ......................................................................... 120
Iš P. Vaitkaus parodymų ............................................................ 120
Iš liudininko K- Sabaliausko parodymų ................................ 130
Iš liudininkės O. Budėnienės parodymų ................................ 131
Iš E. Bingelio parodymų ..................................................
Iš liudininkės D. Sakalauskienės parodymų .....................
.137
Iš B. Vilkausko parodymų ........................................................ 138
Iš J. Miškinio parodymų ............................................................ 144
Liudininkai pasakoja ...................... . ................................................... j 148
Iš liudininkės B. Kavaliauskienės parodymų ...................... 148
Iš liudininko L. Navicko parodymų ............................................. 149
Iš liudininkės M. Bingelienės parodymų ................................ 150
Iš liudininko J. Sablinsko parodymų .................................... 150
Iš liudininkės K. Kaziukevičienės parodymų ......................... 151
Iš liudininko B. Akulavičiaus parodymų ................................ 152
Iš liudininkės A. Bagdžiuvienės parodymų ........................... 153
Šventežerio žudikai ..................................................................................... 155
Iš J. Maskelio parodymų ............................................................. 155
Iš liudininko P. Stebulio parodymų ............................... . . . 157
Iš .1. Aravičiaus parodymų .................... ................................■. 158
Iš liudininko V. Sujetos parodymų ......................................... 160
Iš J. Simoniūčio parodymų ....................................................... 162
Iš liudininkės M. Baltrumavičienės parodym ų....................... 164
Iš liudininkės O. Kvedarienės parodymų ............................ 165
Iš liudininkės O. Levulytės parodymų ................................... 165
Iš liudininko Z. Stankevičiaus parodymų ............................ 167
Buržuazinių nacionalistų nužudytų žmonių Dzūkijoje sąrašas 169
Alytaus rajonas ............................................................................. 171
.
Lazdijų rajonas ............................................................................... 192
Varėnos rajonas .....................................................

KAMA 47 fcp